Tag: Startuoliai

  • Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    Stokholmo „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų: DI perima administravimą, pardavėjai daugiau laiko skiria klientams

    3 mln. eurų investicija

    Stokholme įsikūręs startuolis „Spiich“ pritraukė 3 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Ji skirta plėsti DI pardavimų agento sprendimą, kuris automatizuoja administracines užduotis ir išlaisvina laiką tiesioginiam darbui su klientais.

    Šis raundas įvyko praėjus maždaug dešimčiai mėnesių po ankstesnės investicijos, kuri siekė apie 600 000 eurų. Iš viso „Spiich“ finansavimas dabar sudaro apie 3 600 000 eurų.

    „Dauguma pardavimų įrankių žadėjo grąžinti laiką, bet galiausiai pridėdavo dar vieną sistemą, kurią reikia pildyti“, – sakė Louise Lachmann.

    Investicijų raundui vadovavo Kopenhagoje veikiantis fondas Ugly Duckling Ventures, o prie jo prisijungė Alliance VC ir Cherry Ventures. Ankstesnis investuotojas Ampli Ventures taip pat dalyvavo su papildoma investicija, o tarp rėmėjų minimi ir verslo angelai iš kelių technologijų bendrovių.

    Ką automatizuoja „Spiich“

    „Spiich“ 2025 metais Stokholme įkūrė Johan Torssell ir Dennis Hadzialic. Komanda kuria DI agentus, kurie atlieka potencialių klientų paiešką, ruošia susitikimams, atnaujina CRM įrašus ir generuoja tolesnius veiksmus po pokalbių.

    Bendrovė remiasi prielaida, kad didelė pardavėjų darbo dalis vis dar „sudega“ ne pardavime, o administravime. Plačiai cituojamas „Salesforce“ vertinimas rodo, kad su administraciniais darbais gali būti susiję iki 78 proc. pardavėjų laiko, todėl automatizavimas tampa viena didžiausių B2B komandų produktyvumo temų.

    „Mes nekūrėme „Spiich“, kad pakeistume pardavėjus. Sukūrėme tam, kad jie pagaliau galėtų pardavinėti“, – sakė Johan Torssell.

    Augimas ir planai Europoje

    „Spiich“ teigia jau aptarnaujanti daugiau nei 50 klientų 15 šalių Europoje, JAV ir Pietų Amerikoje. Tarp minimų klientų yra NORNORM, „ProfitMetrics“, Zaver, Airmee, Rebaba ir Epiminds.

    Startuolio duomenimis, klientai esą padvigubino susitikimų skaičių, potencialių klientų paieškai skiriamą laiką sumažino iki 90 proc., o rinkos aprėptį padidino kelis kartus. Bendrovė taip pat nurodo daugiau kaip 100 proc. mėnesinį metinių pasikartojančių pajamų augimą 2026 metų pirmoje pusėje ir daugiau kaip 160 proc. grynųjų pajamų išlaikymą.

    Gautas lėšas „Spiich“ planuoja skirti inžinerijos ir rinkos plėtros komandoms auginti bei plėtrai Europoje. Bendrovė taip pat siekia pozicionuotis kaip platesnė platforma, apimanti el. laiškus, susitikimus ir kitus signalus, kad pardavimų komanda turėtų ne tik produktyvumo įrankį, bet ir sprendimą, padedantį priimti veiksmų sprendimus.

  • ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    ES ir EIB startuoliams ruošia investuotojų paktą: taip spręs vėlyvos plėtros finansavimo spragą

    Europos Komisija ir Europos investicijų banko (EIB) grupė paskelbė pradedančiosioms ir sparčiai augančioms įmonėms skirtą Europos institucinių investuotojų paktą. Tai savanoriška iniciatyva, kuria siekiama nukreipti daugiau ilgalaikio institucinio kapitalo į Europos technologijų ekosistemą.

    Paktas pristatytas „TechEU Equity Summit“ renginyje Liuksemburge, o prie jo jau jungtis ketina 13 institucinių investuotojų. Pagrindinis tikslas – sumažinti atotrūkį tarp ankstyvų investicijų ir vėlyvos plėtros etapų, kai kapitalo poreikis šokteli.

    Kas keisis investuotojams?

    Iniciatyva paremta dviem kryptimis: politikos dialogu ir investavimo platforma. Politikos dialogą koordinuos Europos Komisija, kad investuotojai galėtų aiškiau suprasti reguliavimo pokyčius ir ES investavimo politikos kryptis.

    Investavimo platformą ves EIB grupė, žadanti suteikti vieną „įėjimo tašką“ į Europos rizikos kapitalo ir augimo investicijų rinką. Praktikoje tai reikštų daugiau informacijos apie sandorių srautus, rinkos įžvalgas ir geresnį skirtingų investuotojų suderinamumą.

    Fokusas – vėlyva plėtra

    Didžioji dalis planuojamų įsipareigojimų siejama su dviem jau veikiančiais instrumentais: 15 000 000 000 eurų Europos technologijų čempionų iniciatyvos ETCI 2.0 ir 5 000 000 000 eurų „Scaleup Europe Fund“. Šie mechanizmai orientuoti į didesnius fondus, kurie finansuoja vėlyvos stadijos augimą.

    Europos startuolių ekosistemoje būtent šiame etape dažniausiai atsiranda finansavimo spraga, ypač kai įmonėms reikia daugiau nei 100 000 000 eurų vienam plėtros raundui. Dėl to dalis bendrovių investicijų ieško už ES ribų arba svarsto plėtrą ten, kur kapitalas prieinamesnis.

    „Europa turi talentą, idėjas ir ambicijas. Dabar užtikriname, kad mūsų novatoriškos įmonės galėtų augti, plėstis ir konkuruoti pasaulyje iš Europos“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    EIB grupės teigimu, paktas turi padėti pensijų fondams, draudikams, bankams ir kitiems instituciniams investuotojams paprasčiau pasiekti inovacijų finansavimo galimybes. Kartu siekiama suartinti nacionalines iniciatyvas su bendrais ES instrumentais ir padaryti išėjimo kelius aiškesnius.

    „Mūsų tikslas aiškus: suteikti Europos instituciniams investuotojams vieną patikimą įėjimo tašką į inovacijų finansavimą“, – sakė EIB grupės prezidentė Nadia Calviño.

    Europos Komisija pabrėžia, kad iniciatyva dera su platesne ES startuolių ir sparčiai augančių įmonių strategija. Jos esmė – padėti perspektyviausioms bendrovėms užaugti iki globalių žaidėjų neišsikeliant iš Europos.

    „Daugeliui įmonių vis dar trūksta galimybės pritraukti pakankamai vėlyvos stadijos kapitalo. Šiuo paktu siekiame sujungti gilius ilgalaikio kapitalo išteklius su perspektyviausiais novatoriais, kad jie galėtų augti ir likti Europoje“, – sakė už startuolius, mokslą ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva.

  • „Air Up“ fenomenas sprogo „TikTok“: kaip buteliukas be cukraus pritraukė „PepsiCo“ pinigus

    „Air Up“ fenomenas sprogo „TikTok“: kaip buteliukas be cukraus pritraukė „PepsiCo“ pinigus

    Virusinis hitas, virtęs verslu

    Per kelerius metus „Air Up“ tapo vienu ryškiausių socialinių tinklų fenomenų Europoje: „TikTok“ platformoje skaičiuojama daugiau nei 12 mln. įrašų, o turinys renka milijardus peržiūrų. Tuo pat metu „Instagram“ influenceriai demonstruoja buteliukus ir jų priedus milijonams sekėjų.

    Įmonė teigia, kad nuo starto pardavė daugiau nei 15 mln. buteliukų ir per 200 mln. keičiamų kapsulių. Tokie skaičiai rodo, jog tai ne vien trumpalaikė mada, o bandymas kurti įprotį ir pakartotinį pirkimą.

    Kaip veikia „skonio“ triukas?

    Iš pirmo žvilgsnio „Air Up“ gali priminti dar vieną daugkartinį vandens buteliuką, tačiau jo idėja paremta kvapo ir skonio sąsajomis. Ant buteliuko viršaus tvirtinamos kapsulės skirtos sukurti skonio pojūtį vien per kvapą, nors geriamas yra paprastas vanduo.

    Tokie sprendimai pataiko į platesnę tendenciją: vartotojai vis dažniau ieško būdų mažinti cukraus vartojimą, bet kartu nenori atsisakyti įvairovės. Sveikatos institucijos taip pat pabrėžia reguliaraus skysčių vartojimo svarbą, nors konkretūs rekomenduojami kiekiai skiriasi pagal amžių, fizinį aktyvumą ir klimatą.

    „Mes egzistuojame tam, kad žmonės gertų daugiau vandens“, – sakė „Air Up“ vadovė Cristina Kenz.

    „Tai darome be cukraus ir be dirbtinių priedų: tik vanduo ir lengvas užuominos pojūtis, kuris suteikia malonumą“, – teigė ji.

    Nuo triukšmo iki įpročio

    C. Kenz, anksčiau dirbusi su greito vartojimo prekių ženklais, tarp jų ir „PepsiCo“, akcentuoja, kad socialinių tinklų sukelta banga dar nereiškia ilgalaikės sėkmės. Jos teigimu, „Air Up“ kelias turi tris fazes: dėmesio bumas, virusiškumas ir įpročio formavimas.

    Didžiausias iššūkis, pasak vadovės, yra ne vien pritraukti pirkėją, o pasiekti, kad jis grįžtų kasdien ir nuolat pirktų kapsules. Būtent todėl įmonė daugiau investuoja į pakartotinio naudojimo modelį, o ne vien į vienkartines kampanijas.

    Kodėl investuotojai patikėjo?

    Į „Air Up“ investavo ir žinomi vardai, tarp jų aktoriai Ashton Kutcher ir Mila Kunis, taip pat „PepsiCo“. Tokie investuotojai dažniausiai vertina ne vien produkto idėją, bet ir galimybę sukurti ilgalaikį vartojimo įprotį bei globaliai mastelį turintį platinimą.

    Pati bendrovė pabrėžia prieinamumą: ji mini apie 15 000 prekybos taškų, kuriuose galima rasti produktų. Logika paprasta: kuo lengviau įsigyti, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus naudos sistemą nuolat, o ne tik trumpą laiką po virusinio pirkimo.

    Kas toliau: plėtra, bet be skubėjimo

    Šiuo metu „Air Up“ prioritetu įvardija keturias pagrindines rinkas: Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Jungtinę Karalystę. Vietoje agresyvios ekspansijos įmonė siekia išsigryninti modelį, kuris užtikrintų stabilų pakartotinį vartojimą.

    Kalbėdama apie galimą debiutą biržoje, vadovė pabrėžė, kad tai nėra artimiausias tikslas, tačiau hipotetiškai pirmenybę teiktų Europai, o ne JAV. Tuo pat metu įmonė sulaukia užklausų dėl bendradarbiavimo ir iš kitų rinkų, įskaitant Japoniją, Vietnamą, Meksiką ir Pietų Korėją.

  • „Eevi“ pritraukė pradinį finansavimą: balso DI mokytojas žada išmokyti kalbėti nuo pirmos dienos

    „Eevi“ pritraukė pradinį finansavimą: balso DI mokytojas žada išmokyti kalbėti nuo pirmos dienos

    Amsterdame įsikūręs startuolis „Eevi“ pritraukė pradinį pre-seed finansavimo etapą, kuriam vadovavo akseleratorius ir rizikos kapitalo fondas „Rockstart“. Bendrovė kuria balso principu paremtą kalbų mokymosi platformą, kurioje svarbiausia ne pratimai ekrane, o realus pokalbis.

    „Eevi“ idėja remiasi paprasta įžvalga: daugelis programėlių padeda atpažinti žodžius ir taisykles, tačiau neparuošia kalbėti spontaniškai. Startuolis šį reiškinį vadina sklandumo iliuzija, kai pažanga atrodo didelė, bet realiame pokalbyje žmogus sustingsta.

    Kodėl programėlės ne visada padeda

    Kalbų mokymosi programėlės dažnai paremtos atpažinimu ir pasirinkimais iš variantų: vertimų tikrinimu, kortelėmis, sakinių dėliojimu. Tokie metodai gali būti veiksmingi žodynui, tačiau jie menkiau lavina klausymą ir kalbėjimą, kai reikia reaguoti realiu laiku.

    „Eevi“ teigia, kad būtent pokalbis yra įgūdis, kurio žmonės nori labiausiai, bet jo mokoma mažiausiai. Iki šiol natūraliausia alternatyva buvo privatūs mokytojai, tačiau tai brangu ir ne visada lengvai prieinama.

    Kaip veikia „Eevi“ pokalbių modelis

    „Eevi“ modelis paprastas: atsidarius programėlę, virtualus mokytojas pradeda kalbėti, o pamoka vystoma dialogu. Priklausomai nuo lygio, pradžia gali būti gimtąja kalba arba iškart mokomąja kalba, kad žmogus kuo greičiau įgytų drąsos kalbėti.

    Startuolis sako, kad turinys kuriamas remiantis daugiau nei 15 akademinių kalbų mokymosi metodikų ir apima per 150 temų bei situacijų. Akcentuojamas ne vien gramatikos taisyklių kartojimas, o žodyno ir dažniausių frazių taikymas kontekste, kad įgūdžiai būtų pritaikomi kasdienybėje.

    „Yra šimtai milijonų žmonių, bandančių išmokti antrą kalbą, ir tik maža dalis galiausiai pasiekia laisvą bendravimą. Tai milžiniškas žmogaus energijos švaistymas“, – sakė „Eevi“ vadovas Filemonas Schöfferis.

    Ko išmoko per uždarą beta testą

    Pasak įkūrėjų, uždaras beta testas vyko nuo 2026 metų sausio iki birželio, jame dalyvavo apie 100 pažengusių mokinių. Viena svarbiausių pamokų buvo sąsaja: tradicinis pokalbių langas su nuolatiniu tekstiniu transkriptu ne visuomet padeda, kai žmogus nori susitelkti į kalbėjimą.

    Dėl to komanda perprojektavo produktą į labiau balso principu paremtą patirtį, kurioje ekrane lieka daugiau „švarios“ erdvės, o papildoma medžiaga pateikiama tik tada, kai ji reikalinga. Tai gali būti garso įrašai, žodžių ar frazių priminimai, kontekstiniai pavyzdžiai.

    Ribojimai: dialektai ir priklausomybė nuo modelių

    „Eevi“ šiuo metu naudoja „Gemini“ kaip balso modelį maždaug 14 kalbų, o vėlesni atnaujinimai, pasak bendrovės, turėtų išplėsti pasirinkimą iki maždaug 35 kalbų. Tačiau priklausomybė nuo didžiųjų modelių reiškia ir ribas: ne visi dialektai bei tarminės formos yra vienodai palaikomi.

    „Jau turėjome vartotojų, kurie sako: mano mama kalba šiuo dialektu, ir aš noriu jo išmokti, bet modelis jo nepalaiko“, – sakė Filemonas Schöfferis.

    Bendrovė neatmeta galimybės ateityje kurti nuosavą sprendimą, labiau pritaikytą mažesnėms kalboms ar nykstantiems dialektams, tačiau pirmiausia siekia įrodyti komercinę sėkmę pagrindinėse rinkose.

    Kaina ir pirmoji auditorija

    Startuolis pradžioje orientuojasi į tarptautinius profesionalus ir migrantus, kuriems reikia greitai peržengti programėlių lygį, bet netinka tradicinės kalbų mokyklos dėl kainos ar grafiko. Toks segmentas dažnai ieško lankstaus sprendimo, kuris padėtų drąsiau kalbėti darbe ir kasdienėse situacijose.

    „Eevi“ nurodo, kad siūlomas šešių mėnesių planas kainuotų 49 eurus, o mėnesinis – 18 eurų. Bendrovė taip pat ketina testuoti B2B kryptį ir siūlyti licencijas įmonėms, kurios nori padėti darbuotojams greičiau įsilieti į vietinę aplinką.

    Gautas finansavimas bus skirtas viešam produkto paleidimui ir augimui per artimiausius 12 mėnesių. „Eevi“ tikslas – įrodyti, kad pokalbiu grįstas mokymasis, paremtas DI, gali iš esmės pakeisti tai, kaip žmonės pasiekia realų kalbėjimo sklandumą.

  • Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Kas yra „Primo“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūrusi „Primo“ pranešė pritraukusi 6,9 mln. eurų investiciją. Startuolis kuria platformą, kuri vienoje vietoje sujungia įmonės įrenginių valdymą, SaaS programų prieigas, tapatybių valdymą ir IT aptarnavimą.

    Ant šio vieningo duomenų sluoksnio „Primo“ diegia autonominius DI agentus, skirtus ne tik atsakyti į užklausas, bet ir realiai atlikti IT operacijas. Pagrindinis tikslas – automatizuoti pasikartojančius procesus nuo pradžios iki pabaigos, išlaikant kontrolę ir saugumą.

    Investuotojai ir augimo rodikliai

    Finansavimo etapui vadovavo „Headline“ ir „Global Founders Capital“. Prie jo taip pat prisidėjo verslo angelai, tarp jų „Pennylane“ vadovas Arthur Waller ir „Pigment“ vadovas Romain Niccoli.

    „Primo“ įkurta 2022 metais, o bendrovė teigia turinti daugiau nei 400 klientų dešimtyje šalių. Pasak įmonės, metinės pasikartojančios pajamos viršijo 3,4 mln. eurų, o pajamos per metus išaugo keturis kartus.

    Kuo skiriasi autonominiai DI agentai

    „Primo“ akcentuoja skirtumą tarp įprastų DI asistentų ir agentų, galinčių vykdyti veiksmus. Agentams pranašumą suteikia tai, kad platformoje jau yra kontekstas: darbuotojų duomenys, įrenginiai, naudojamos programos, teisių rinkiniai ir vidinės taisyklės, taip pat integracijos su įmonės sistemomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad naujam darbuotojui prisijungus prie personalo sistemos, agentas gali inicijuoti įrangos užsakymą, paruošti kompiuterį, priskirti prieigas pagal rolę ir sukurti IT aptarnavimo užklausą. Išeinant darbuotojui, procesas vykdomas atvirkščiai, jautrios prieigos panaikinamos nedelsiant.

    „Daugelis DI įrankių gali atsakyti į klausimą, tačiau labai nedaugelis gali patikimai veikti įmonės informacinių sistemų branduolyje. „Primo“ pranašumas – platforma jau sujungia kontekstą, integracijas ir taisykles, reikalingas IT operacijoms vykdyti nuo pradžios iki pabaigos su autonominiais ir saugiais agentais“, – sakė „Headline“ partneris Jonathan Userovici.

    „IT dažnai laikomas išlaidų centru, kurį įmonės tiesiog toleruoja. Mes kuriame priešingą modelį: platformą, kurioje IT tampa svertu, o DI agentai perima pasikartojantį darbą, kad komandos galėtų susitelkti į tai, kas svarbiausia. Šis investicijų etapas leis klientams diegti agentus su jiems būtinu atsekamumu ir kontrole“, – sakė „Primo“ įkūrėjas ir vadovas Martin Pannier.

    Kur bus panaudotos lėšos

    „Primo“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas komandai plėsti ir tarptautinei plėtrai. Įmonė nori, kad autonominiai DI agentai taptų centrine įmonių IT operacijų dalimi, o ne tik papildomu pagalbos kanalu.

    Startuolis nurodo, kad daugiau nei pusė naudotojų jau yra už Prancūzijos ribų, todėl planuojama gilinti pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Beniliukso šalyse ir Šiaurės Europoje. Rinka šiuo metu ypač imli sprendimams, kurie mažina IT apkrovą ir padeda standartizuoti prieigų valdymą augančiose organizacijose.

  • Prancūzijos startuolis „Lightspring“ pritraukė 3,2 mln. eurų: pigins fotoninių lustų sujungimą

    Prancūzijos startuolis „Lightspring“ pritraukė 3,2 mln. eurų: pigins fotoninių lustų sujungimą

    Besançone įsikūręs „Lightspring“ pranešė užbaigęs pradinį finansavimo etapą ir kartu su dotacijomis užsitikrinęs daugiau kaip 3,2 mln. eurų. Lėšos bus skirtos fotoninių integruotų grandynų, vadinamų fotoniniais lustais, optinio sujungimo sprendimams perkelti iš laboratorijos į pramoninę gamybą.

    Įmonė kuria optines sąsajas, kurios padeda šviesai efektyviai patekti į fotoninį lustą ir iš jo išeiti. Būtent šis etapas, dažnai vadinamas optiniu pakavimu, laikomas vienu brangiausių ir sunkiausiai standartizuojamų fotonikos grandinės elementų.

    „Lightspring“ teigimu, optinis pakavimas ir surinkimas šiandien gali sudaryti apie pusę fotoninio lusto kainos, kai pati gamyba puslaidininkių liejykloje esą atsieina gerokai mažiau. Praktikoje daug procesų vis dar atliekama detalių lygmeniu, mikrometrų tikslumu derinant šviesolaidžius ir lustą, o tai mažina našumą ir kenkia išeigai.

    Kaip veikia 3D optinis sujungimas

    Startuolis remiasi 3D litografija, dar vadinama dviejų fotonų polimerizacija, kai mikroskopinės optinės struktūros formuojamos tiesiai ant lusto. Tokiu būdu galima pagaminti mikrolęšius, 3D bangolaidžius ir spindulio formavimo elementus, kurie pakeičia sudėtingą mechaninį derinimą.

    Įmonė nurodo, kad tikslas yra pasiekti mažesnius nei 0,5 dB sujungimo nuostolius vienoje sąsajoje. Tokie parametrai svarbūs ten, kur duomenys perduodami šviesa, o kiekvienas papildomas nuostolis didina energijos sąnaudas ir mažina sistemos efektyvumą.

    Technologija orientuota į kelis scenarijus: sujungimą tarp šviesolaidžio ir lusto, tarp lazerio ir lusto bei tarp skirtingų lustų modulių. „Lightspring“ akcentuoja, kad procesas turėtų būti pritaikomas skirtingoms medžiagoms ir įrangai, o projektavimo ciklai, palyginti su individualiai gaminamais sprendimais, galėtų trumpėti nuo mėnesių iki kelių savaičių.

    Kodėl tai svarbu DI infrastruktūrai

    Didėjant DI duomenų centrų apkrovoms, sparčiai auga poreikis didelio pralaidumo ryšiams, kurių nebeužtenka vien elektriniais sujungimais. Todėl stiprėja kryptis į ko-pakuotą optiką, kai optinės sąsajos perkeliamos arčiau skaičiavimo ir tinklo lustų, siekiant mažesnių vėlinimų ir energijos nuostolių.

    Tokiuose sprendimuose sunkiausia dalis neretai atsiduria pačiame pakete, todėl pramonėje ieškoma būdų, kaip optinį sujungimą padaryti kartojamą, automatizuojamą ir tinkamą didelėms apimtims. „Lightspring“ būtent čia mato savo nišą, teigdama, kad optinis pakavimas iki šiol nebuvo iki galo industrializuotas.

    Komanda, kilmė ir planai

    „Lightspring“ įkurta 2026 metais, o jos technologijos šaknys siejamos su FEMTO-ST instituto tyrimais Besançone. Įmonė taip pat skelbia kurianti procesų projektavimo rinkinį, skirtą 3D optiniam sujungimui, ir programinę įrangą, kuri leistų fotoninių lustų kūrėjams lengviau integruoti tokias sąsajas į projektus.

    „Fotonikos pramonė pagreitino lustų kūrimą, tačiau šviesa vis dar praranda daug energijos įeidama į įrenginį ir iš jo išeidama. Nusprendėme spręsti būtent šią problemą ir optinę sąsają kurti taip pat, kaip kuriamas pats lustas, vienu pakartojamu proceso žingsniu“, – sakė „Lightspring“ bendraįkūrėjas ir vadovas Grégoire Bonnat.

    Finansavimas, pasak bendrovės, bus nukreiptas į PDK ir projektavimo įrankių plėtrą, komandos stiprinimą mikro-gamybos ir optinių matavimų srityse bei bendrai kuriamas programas su pramonės partneriais. Startuolis planuoja didinti apimtis ir kvalifikuoti procesą pramoninėmis sąlygomis, kad sprendimas taptų patikimu gamybiniu blokeliu.

  • Regionams meta 7,27 mln. eurų: keturi projektai žada išjudinti per 700 startuolių

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 7,27 mln. eurų Inovacijų agentūros administruojamai priemonei „Startuolis“, orientuotai į Vidurio ir Vakarų Lietuvos startuolių kūrimą bei jau veikiančių komandų augimą. Keturi finansuoti projektai numato preakceleruoti 706 startuolius ir prisidėti prie 211 naujų įmonių įsteigimo.

    Priemonė skirta spręsti vieną didžiausių ankstyvosios stadijos verslų problemų: vien finansavimo dažnai nepakanka, kai trūksta mentorystės, rinkos validavimo, produkto vystymo ir komandos kompetencijų. Būtent šias spragas siekiama užpildyti intensyviomis programomis, konsultacijomis ir praktiniais renginiais.

    „Turime stiprų pagrindą tolesniam augimui, todėl investuojame į naujų perspektyvių verslų srauto didinimą ir startuolių potencialą regionuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Į projektų veiklas bus kviečiami ne tik jau veikiantys startuoliai, bet ir žmonės, kurie dar tik turi verslo idėją. Numatyti hakatonai, idėjų testavimas, inkubavimas ir preakceleravimas, taip pat pagalba kuriant produktą, tikslinant verslo modelį ir ruošiantis investicijų pritraukimui.

    Pagal taikomus kriterijus, dalyvauti galės labai mažos arba mažos įmonės, turinčios inovacijomis grindžiamą augimo potencialą ir registruotos ne ilgiau kaip penkerius metus. Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdantiems startuoliams leidžiamas ilgesnis, iki dešimties metų, veiklos laikotarpis.

    Inovacijų agentūros vadovė dr. Monika Paulė pabrėžė, kad šios apimties finansavimas leidžia pasiekti skirtingo brandumo komandas, nuo idėjos stadijos iki augimui besirengiančių startuolių. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam galutiniam naudos gavėjui bus suteikta apie 10,3 tūkst. eurų vertės paslaugų, priskiriamų de minimis pagalbai.

    Projektus įgyvendins VšĮ „Startuolių platforma“, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parkas ir UAB „Bendradarbystė Klaipėda“. Skirtingi vykdytojai orientuosis į nevienodus poreikius: nuo bazinių idėjos patikrinimo programų iki gilesnių pasirengimo augimui ir investuotojų pritraukimui veiklų.

    Didžiausia tiesioginė nauda prognozuojama Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tačiau veiklos bus vykdomos ir Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių bei Utenos apskrityse. Taip siekiama išplėsti startuolių ekosistemos geografiją už Vilniaus regiono ribų ir sumažinti atotrūkį tarp didžiųjų centrų ir regionų.

    Rinkoje vis labiau ryškėjant DI, kibernetinio saugumo, finansinių technologijų, pramonės skaitmeninimo ir gyvybės mokslų sprendimams, ankstyvosios pagalbos priemonės tampa kritiškai svarbios, kad idėjos greičiau pasiektų tarptautines rinkas. Ministerija ir Inovacijų agentūra tikisi, kad investicijos į preakceleravimą padidins sėkmingų startuolių srautą ir sustiprins regionų kompetencijas.

  • Londono „Unit1 Studio“ pritraukė 23,3 mln. eurų: avatarų koncertus žada išplėsti už ABBA Voyage ribų

    Londono „Unit1 Studio“ pritraukė 23,3 mln. eurų: avatarų koncertus žada išplėsti už ABBA Voyage ribų

    Londone įsikūrusi bendrovė „Unit1 Studio“, kuri kuria vadinamuosius avatarų koncertus, pritraukė 23,3 mln. eurų finansavimą. Bendrovė teigia, kad šios lėšos padės sparčiau plėsti projektus ir padaryti formatą lengviau perkeliamą į skirtingas koncertų erdves.

    Finansavimo paketas sudarytas iš per didelio susidomėjimo sulaukusios akcijų investicijos ir papildomo gamybos finansavimo. Investicijai vadovavo „Balderton Capital“, prie sandorio taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Mercuri“ ir „Gilston Music“ bei prodiuseris Paulas McGuinnessas.

    „Iki šiol avatarų koncertai buvo įkalinti ABBA Voyage ekonomikoje: vienkartinis, vienoje vietoje įgyvendinamas projektas. „Unit1“ technologija iš esmės keičia šią logiką ir atveria žanrą naujai klasikinių atlikėjų kartai“, – sakė „Balderton Capital“ partneris Danielis Waterhouse’as.

    „Unit1 Studio“ skelbia, kad neseniai sėkmingai perkėlė savo demonstracinį KT Tunstall avataro koncertą iš bandymų patalpų Vakarų Londone į nuolatinę studiją „Tileyard London“. Anot bendrovės, perkėlimas užtruko keturias dienas, nors įprastai tokie darbai būna brangūs ir užsitęsia.

    Avatarų koncertų idėja remiasi skaitmeniniu atlikėjo atvaizdu ir itin tikslia vizualine bei garso rekonstrukcija, kuri žiūrovams suteikia gyvo pasirodymo įspūdį. Pastaraisiais metais rinka rodo augantį susidomėjimą tokiu formatu, ypač kai kalbama apie atlikėjus, kurie nebekoncertuoja arba fiziškai negali leistis į turus.

    Iki šiol sektoriui didžiausią barjerą dažnai kėlė kaštai: skaitmeninio „dvynio“ kūrimas, sudėtinga techninė infrastruktūra, o taip pat projekto pritaikymas kitai salei. „Unit1 Studio“ tikina, kad siekia sumažinti šiuos kaštus ir sukurti modelį, leidžiantį tą patį koncertą vienu metu rodyti keliose vietose, panašiai kaip teatro gastrolės adaptuojamos skirtinguose miestuose.

    Bendrovei vadovauja įkūrėjas ir generalinis direktorius Barney Wraggas, anksčiau dirbęs muzikos ir pramogų industrijoje, o kūrybinei krypčiai vadovauja Jonathan Butterellas. Techninei komandai atstovauja Pavle Mihajlovicius, turintis patirties žaidimų ir vaizdo turinio kūrimo srityse.

    „Unit1 Studio“ taip pat telkia komandą, dirbusią prie didelio masto vizualinių projektų ir avatarų kūrimo, o į valdybą pakviestas muzikos industrijos vadovas Johnas Kennedy. Įmonė tikina, kad toks kompetencijų derinys svarbus norint pasiekti fotorealistinę kokybę ir kartu išlaikyti komercinį tvarumą.

    „ABBA Voyage“ parodė, kad auditorijai patinka avatarų koncertai, tačiau didelės kūrimo ir perkėlimo sąnaudos reiškė, kad ši galimybė neišnaudojama“, – sakė „Unit1 Studio“ įkūrėjas ir vadovas Barney Wraggas.

    „Mūsų gebėjimas kurti šiuos pasirodymus už gerokai mažesnę kainą ir atkartoti juos bet kurioje vietoje pagaliau paverčia formatą komerciškai realų. Technologijos, naujas finansavimas ir auganti komanda leis kurti pasirodymus atlikėjams ir gerbėjams visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

    Gautos lėšos bus naudojamos plėtojant naujus koncertus, nors konkrečių atlikėjų pavadinimų bendrovė kol kas neatskleidžia. „Unit1 Studio“ teigia, kad daugiau detalių planuoja paskelbti artėjant bilietų prekybos startui.

  • Londono „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų: DI platforma žada sujungti atsinaujinančios energijos duomenis

    Londono „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų: DI platforma žada sujungti atsinaujinančios energijos duomenis

    Londone įsikūrusi bendrovė „Metris Energy“ pritraukė 4,35 mln. eurų pradinės (seed) investicijos etapą ir pristatė naują DI sąsają „Metria“. Įmonė teigia, kad ši sąsaja gali automatizuoti dalį užduočių, kurias iki šiol rankiniu būdu atlikdavo atsinaujinančios energetikos objektų eksploatavimo komandos.

    Investicijai vadovavo PT1 Ventures, taip pat dalyvavo „Octopus Ventures“, AENU ir „Blackfinch Ventures“, prisidėjo „Plug and Play“ bei „Love Ventures“. Anksčiau, 2024 metais, „Metris Energy“ buvo paskelbusi apie 2,3 mln. eurų priešpradinį finansavimą, o dabar bendra pritraukta suma siekia 6,53 mln. eurų.

    Duomenų chaosas energetikoje

    Įmonė savo produktą pozicionuoja kaip vieningą duomenų sluoksnį energetikos portfeliams, kai informacija iš inverterių, skaitiklių, SCADA sistemų, CRM, skaičiuoklių ir finansinių įrankių būna išskaidyta po skirtingas platformas. Pasak „Metris Energy“, praktikoje tai reiškia, kad net dideli elektros gamintojai vis dar remiasi skaičiuoklėmis, o sprendimai priimami turint nepilną ar vėluojančią informaciją.

    Tokio fragmentavimo problema, anot bendrovės, ryškėja decentralizuojantis tinklui ir atsirandant naujiems pajamų šaltiniams: lankstumo paslaugoms, gamybos ribojimo valdymui, bendruomeninei energetikai ir įmonių elektros pirkimo sutartims. Norint šiuos mechanizmus išnaudoti, reikia vienoje vietoje suderinti techninius, komercinius ir rinkos duomenis, tačiau realybėje jie būna „išmėtyti“ per dešimtis sistemų.

    Ką daro DI sąsaja „Metria“?

    „Metris Energy“ teigia kurianti vadinamąją gyvą kiekvieno fizinio turto „kortelę“: nuolat atnaujinamą įrašą, kuriame suvedami duomenys iš turto valdymo sistemų, apskaitos prietaisų, SCADA, GIS ir energijos rinkų. Virš šio pagrindo esą veikia automatizuotos darbo eigos, užklausos natūralia kalba, pajamų valdymo funkcijos ir DI agentai.

    Naujai pristatyta „Metria“ sąsaja, kaip skelbia bendrovė, skirta tam, kad sudėtingos užduotys būtų vykdomos greičiau ir su mažiau rankinio darbo. Praktinis tikslas paprastas: suteikti portfelio valdytojams realiu laiku matomą situaciją ir padėti greičiau apsispręsti, kada ir kaip veikti, kad būtų išlaikytas pajamingumas.

    Plėtra į vėją ir kogeneraciją

    „Metris Energy“ planuoja pritrauktas lėšas skirti produkto DI agentų galimybių plėtrai, taip pat išplėsti sprendimą į vėjo energetikos ir kombinuotos šilumos bei elektros gamybos (CHP) segmentus. Įmonė taip pat siekia augti Europoje, išskirdama Vokietiją kaip vieną svarbiausių krypčių, kur jau yra pritraukusi naujų klientų.

    Bendrovės duomenimis, jos pajamos per metus augo 8 kartus, o platforma padeda valdyti daugiau nei 10 000 saulės elektrinių ir apie 500 megavatų instaliuotos galios portfelį. Augantis mastas ir sudėtingėjantys rinkos modeliai tampa pagrindiniu argumentu, kodėl energetikos įmonės vis dažniau investuoja į duomenų infrastruktūrą, o ne vien į naują generaciją.

    „Metris Energy“ įkūrėja ir vadovė Natasha Jones pabrėžė, kad energetikos pertvarkos laimėtojais taps ne tie, kurie turės daugiausia instaliuotos galios, o tie, kurie geriausiai ją matys, valdys ir monetizuos. Jos teigimu, įmonė siekia užpildyti spragą, kai turto savininkams trūksta vieningos terpės portfeliui suprasti ir veikti greitai.

    „Metris buvo įkurta tikint, kad energetikos pertvarkos laimėtojai bus ne tie, kurie valdys daugiausia kilovatų, o tie, kurie geriausiai gebės juos matyti, kontroliuoti ir monetizuoti“, – sakė Natasha Jones.

    PT1 Ventures partneris Fabian Koening teigė, kad bendrovė kuria duomenų infrastruktūrą, kuri leidžia realiu laiku „padaryti energetikos turtą matomą“ ir taip atverti galimybę DI sprendimams keisti sektorių. Jo vertinimu, tai jau dabar padeda mažinti portfelių valdymo kaštus ir lengvinti prieigą prie lankstumo sutarčių.

    „Jų platforma jau mažina portfelių eksploatavimo kaštus ir atveria prieigą prie lankstumo energijos sutarčių“, – sakė Fabian Koening.

  • Belgijos „Novadip Biosciences“ pritraukė 10,4 mln. eurų: lemiamas 3 fazės tyrimas ir EIB paskolos dalis

    Belgijos „Novadip Biosciences“ pritraukė 10,4 mln. eurų: lemiamas 3 fazės tyrimas ir EIB paskolos dalis

    Kam skirtas naujas finansavimas?

    Belgijos regeneracinės medicinos bendrovė „Novadip Biosciences“ užbaigė 10,4 mln. eurų konvertuojamojo finansavimo raundą. Pinigai bus skirti pagrindiniam, 3 fazės klinikiniam tyrimui ir pasirengimui reguliaciniams žingsniams JAV.

    Raundui vadovavo JAV investuotojas „New Science Ventures“, prisidėjo ir ankstesni bendrovės rėmėjai. Įmonė nurodo, kad per konvertuojamuosius instrumentus nuo 2025 metų birželio iš viso jau pritraukė 20 mln. eurų.

    „Šis finansavimas yra aiškus investuotojų pasitikėjimo ženklas ir suteikia išteklių pasiekti svarbiausius klinikinius bei reguliacinius etapus“, – sakė „Novadip Biosciences“ įkūrėjas ir vadovas Denis Dufrane.

    Kas kuriama ir kodėl tai svarbu?

    „Novadip Biosciences“ įkurta 2013 metais kaip katalikiškojo Liuveno universiteto ir St. Luc universitetinės ligoninės atžalinė įmonė. Ji vysto regeneracinės medicinos sprendimus, paremtus riebalinio audinio kilmės kamieninėmis ląstelėmis ir trimatės terpės technologija.

    Pagrindinis dėmesys šiame etape skiriamas kandidatui NVD003, kuris kuriamas kaip autologinis, iš paties paciento ląstelių paruošiamas transplantatas. Bendrovė teigia, kad ankstesniuose stebėjimuose fiksuota ilgalaikė kaulo suaugimo nauda ir išlaikyta mobilumo funkcija, tačiau lemiami rezultatai priklausys nuo 3 fazės programos.

    3 fazės tyrimas ir kelias į JAV rinką

    Naujai pritrauktos lėšos daugiausia bus nukreiptos į 3 fazės NVD003 tyrimą, skirtą įgimtai blauzdikaulio pseudoartrozei gydyti. Tai reta ir sudėtingai gydoma vaikų kaulų patologija, dėl kurios dažnai prireikia daugkartinių operacijų ir ilgo gydymo.

    Bendrovė nurodo, kad tyrimas jau vykdomas tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje. Kartu finansavimas padės rengti biologinio vaisto registracijos paraišką JAV Maisto ir vaistų administracijai ir stiprinti reguliacinį pasirengimą.

    „Įmonei įžengus į kritinį vertės kūrimo etapą, šis finansavimas leidžia įgyvendinti prioritetus ir pasiruošti kitam plėtros etapui“, – sakė valdybos pirmininkas Eric Pâques.

    EIB paskolos dalis ir tolesni tikslai

    „Novadip Biosciences“ pabrėžia, kad pasiekus 10,4 mln. eurų finansavimo tikslą atveriamas kelias gauti dalį iš Europos investicijų banko 2023 metais sudarytos 18 mln. eurų rizikos skolos sutarties, kuri remiama pagal InvestEU programą. Tokie instrumentai dažnai siejami su aiškiais etapais, todėl papildomas kapitalas gali priklausyti nuo konkrečių pasiekimų.

    Įmonė teigia turinti 53 darbuotojus ir nuo veiklos pradžios pritraukusi 137 mln. eurų nuosavo kapitalo bei neatskiedžiančio finansavimo. „Novadip Biosciences“ planuoja siekti NVD003 rinkodaros leidimo įgimtos blauzdikaulio pseudoartrozės indikacijai iki 2028 metų, o vėliau plėsti taikymą suaugusiųjų didelių kaulo defektų gydymui iki 2031 metų.

    Lygiagrečiai vystomas ir antrasis kandidatas NVDX3, kuriamas kaip donoro kilmės kaulo transplantato medžiaga. Bendrovė skelbia užbaigusi ankstyvesnius tyrimus traumos chirurgijoje ir stuburo suaugimo srityje bei turinti leidimą pradėti vėlesnės stadijos programą JAV.