Tag: Startuoliai

  • Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų savaitė: „TEKEVER“ pritraukė 580 mln. eurų, o DTCP uždarė 455 mln. eurų fondą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 2 mlrd. eurų. Kartu užregistruota daugiau nei keturi įmonių pardavimai ar susijungimai, taip pat paskelbta apie naujas strategines partnerystes ir fondus.

    Didžiausio dėmesio sulaukė Portugalijos gynybos technologijų bendrovė „TEKEVER“, pritraukusi 580 mln. eurų D serijos investiciją. Sandoris išryškina augantį investuotojų apetitą gynybos technologijoms Europoje, ypač sprendimams, kurie gali būti greitai pritaikomi praktiniams pajėgumams stiprinti.

    Tarp ryškesnių finansavimo istorijų išsiskyrė ir Nyderlandų bendrovė Bird, kuri pasiskolino apie 450 mln. eurų, tačiau kartu pranešė apie smarkiai sumažintą darbuotojų skaičių. Tokie atvejai rodo, kad daliai technologijų įmonių kapitalas vis dar prieinamas, bet jis vis dažniau siejamas su griežtesnėmis efektyvumo ir kaštų kontrolės sąlygomis.

    Investuotojų pusėje svarbiausia naujiena tapo DTCP užbaigtas 455 mln. eurų gynybos fondas, orientuotas į strategines technologijas. Paraleliai rinkoje matyti ir mažesni, ankstyvos stadijos fondai: kuriami atskiri 100 mln. eurų gynybos technologijų bei 10 mln. eurų B2B startuolių fondai, signalizuojantys, kad kapitalas pamažu grįžta į ankstyvąsias fazes.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja ambicijos puslaidininkių srityje. Inovacijų agentūros ir partneriai paskelbė apie 40 mln. eurų programą, kuria siekiama iš esmės pergalvoti europinį lustų dizainą ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių technologinių grandinių.

    Įsigijimų rinkoje taip pat netrūko judesio: Vokietijoje saulės energetikos ir žemės ūkio sprendimus kuriantis startuolis įsigijo konkurentą, Ispanijoje mobilumo paslaugų operatorius sustiprino pozicijas per pirkimą, o Prancūzijos DI bendrovė įsigijo įmonę, kad sparčiau plėstųsi verslo sprendimų kryptimi. Šie sandoriai rodo, kad po lėtesnio laikotarpio grįžta konsolidacija, ypač nišinėse rinkose.

    Gynybos technologijų tematika atsispindėjo ir regione: Estijos gynybos pajėgos pasirašė trejų metų partnerystę su rizikos kapitalo fondu, orientuotu į gynybos inovacijas. Tai dar vienas signalas, kad viešasis sektorius Europoje vis aktyviau ieško tiesioginių kelių į inovacijų ekosistemą, o ne vien tradicinių pirkimų modelių.

  • NUSX plečiasi į Miuncheną ir Šanchajų: pristatyta DI platforma Nova mokslo komercializavimui

    Nauji NUSX žingsniai Europoje ir Azijoje

    Singapūro nacionalinio universiteto verslumo ir inovacijų padalinys NUS Enterprise pranešė apie plėtrą į Europą ir Aziją: atidaromas naujas postas Miunchene, o dar vienas numatytas Šanchajuje. Kartu organizacija pristatė Nova – DI platformą, skirtą spartinti mokslo rezultatų komercializavimą.

    Šie pokyčiai žymi ir naują organizacijos identitetą: NUS Enterprise atsinaujino į NUSX. Naujasis vardas siejamas su ambicija veikti kaip integruota startuolių kūrimo ir intelektinės nuosavybės komercializavimo ekosistema, sujungianti mokslą, talentus, kapitalą ir tarptautines rinkas.

    Miunchenas kaip vartai į Europą

    NUSX teigimu, Miuncheno postas kuriamas bendradarbiaujant su UnternehmerTUM – viena ryškiausių inovacijų organizacijų Vokietijoje. Tikimasi, kad tai suteiks Singapūre gimstantiems giliųjų technologijų projektams greitesnį priėjimą prie Europos partnerių, investuotojų ir klientų.

    Plėtros logika paremta „postų“ tinklu skirtinguose regionuose: prieš tai NUSX jau buvo įsitvirtinusi Silicio slėnyje, o Šanchajaus kryptis pasirinkta siekiant sustiprinti ryšius su Kinijos rinka ir gamybos bei technologijų ekosistemomis. Organizacija pabrėžia, kad patirtis iš užsienio turėtų grįžti atgal į Singapūrą ir padėti gerinti tyrimų komercializavimo procesus namuose.

    Kodėl Nova svarbi universitetams

    NUSX komunikacijoje akcentuojama ilgalaikė problema: reikšminga dalis universitetuose sukurtų patentų taip ir nepasiekia licencijavimo ar rinkos. Viena priežasčių – sudėtinga ir daug rankinio darbo reikalaujanti tinkamų pramonės partnerių paieška, kai nuo technologijos aprašymo iki realaus pritaikymo grandinė būna per ilga.

    Nova sukurta kaip įrankis šiai grandinei trumpinti. Platforma, pasitelkdama DI, gali įvertinti patento licencijavimo potencialą, susieti jį su aktualiais rinkos signalais, pasiūlyti galimus licencijavimo ar bendrakūros kelius ir padėti parengti pritaikytus pasiūlymus potencialiems partneriams.

    Nurodoma, kad Nova remiasi didelės apimties NUS duomenimis apie patentus, išradimų atskleidimus, tyrimų projektus ir išradėjus, o rekomendacijas papildo išorinė informacija apie įmones, investuotojus ir rinkos poreikius. Pagrindinė žinutė – tai, kas anksčiau galėjo užtrukti savaites, komercializavimo komandoms gali būti atlikta gerokai greičiau, išlaikant aiškų sprendimų pagrindimą.

    „Pasaulinėse giliųjų technologijų varžybose proveržinis tyrimas tėra pradžia. Sudėtingiausia dalis yra vertimas į rinką: ankstyvas galimybių patikrinimas, komandų stiprinimas ir ryšių su kapitalu bei pramone kūrimas“, – sakė NUS vyresnysis viceprezidentas inovacijoms ir verslumui Tan Sian Wee.

    Jo teigimu, Nova turėtų padėti greičiau identifikuoti, kur mokslas gali sukurti komercinę vertę, o tarptautiniai postai – padėti komandoms tas galimybes paversti realiais produktais ir įmonėmis. NUSX šiuos elementus pristato kaip vieną strategiją, orientuotą į globaliai konkuruojančių startuolių kūrimą nuo pat pradžių.

    Platesniame kontekste tokios DI platformos tampa vis dažnesniu universitetų technologijų perdavimo biurų įrankiu, nes jos padeda efektyviau apdoroti didelius patentų ir publikacijų srautus. Augant konkurencijai dėl talentų ir investicijų, gebėjimas greitai rasti pramoninį pritaikymą ir partnerius vis dažniau laikomas kertiniu sėkmingos komercializacijos veiksniu.

  • DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“ pritraukė 400 000 eurų: kaip ji padeda valdyti šimtų vietų skaitmeninį matomumą

    DI platforma „Reply Next“, skirta įmonėms, turinčioms daug fizinių padalinių, pritraukė 400 000 eurų išankstinės (pre-seed) investicijos. Raundui vadovavo nepriklausoma investicijų bendrovė „4Founders Capital“, prisidėjo ir verslo angelai.

    Bendrovę įkūrė telekomunikacijų inžinierius Miguelis Peñate. Jo teigimu, didžiausia problema tinklams, turintiems šimtus ar tūkstančius vietų, yra išskaidyta skaitmeninė informacija apie kiekvieną padalinį ir tai, kad ji dažnai nevirsta aiškiais verslo veiksmais.

    Tokiose platformose kaip „Google Maps“, „Booking“, „App Store“ ir „Google Play“ nuolat generuojamas srautas: atsiliepimai, reitingai, žinutės, paieškos užklausos ir rekomendacijos. Kiekvienas padalinys turi atskirą „skaitmeninį pėdsaką“, tačiau realybėje jį suvaldyti ir paversti pajamomis daugeliui organizacijų tampa vis sunkiau.

    „Devynios iš dešimties įmonių nežino, kiek pajamų jų parduotuvės sugeneruoja per „Google Maps“, 70 proc. prekių ženklų neatsako naudotojams viešuose kanaluose, o mažiau nei 10 proc. verslų patenka į DI valdomų paieškos sistemų rezultatus. „Reply Next“ sukurta tam, kad užpildytų šią spragą ir suteiktų kiekvienai vietai reikalingą intelektą konkuruoti“, – sakė „Reply Next“ įkūrėjas ir vadovas Miguelis Peñate.

    „Reply Next“ siekia vienoje vietoje sujungti duomenis ir skaitmenines sąveikas, susijusias su kiekvienu padaliniu. Platformoje veikiantys DI agentai gali padėti atsakyti klientams, identifikuoti dažniausiai pasikartojančias problemas, pastebėti galimybes, stebėti konkurentus ir atlikti automatizuotas užduotis pagal prekės ženklo gaires.

    Bendrovė pabrėžia, kad tikslas nėra apsiriboti atskirų komentarų ar žinučių administravimu. Ji kuria sistemą, kuri galėtų prognozuoti rizikas, siūlyti veiksmus ir padėti didinti konkrečios vietos matomumą, pritraukti klientus ir auginti pajamas.

    Gautos lėšos bus skirtos technologijų ir pardavimų komandų stiprinimui, produkto vystymo spartinimui ir naujų DI agentų kūrimui. „Reply Next“ planuoja automatizuoti daugiau procesų ir sprendimų, kad dideli tinklai galėtų greičiau reaguoti į vietinę paklausą ir efektyviau valdyti savo skaitmeninę reputaciją.

  • Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelno „Metycle“ užsitikrino 131,7 mln. eurų kreditą: sieks išplėsti antrinio vario ir aliuminio tiekimą

    Kelne įsikūrusi antrinių metalų tiekėja „Metycle“ pranešė užsitikrinusi 131,7 mln. eurų kredito liniją. Šiuos pinigus bendrovė ketina skirti tam, kad galėtų sparčiau didinti antrinio vario ir aliuminio srautus pramonės pirkėjams Europoje ir už jos ribų.

    Kredito liniją suteikė Kalifornijoje įsikūręs privataus kapitalo valdytojas „Rivonia Road Capital“, besispecializuojantis užtikrinto turto paskolose. Šis finansavimas seka po ankstesnių „Metycle“ pritrauktų investicijų: 2025 metais bendrovė paskelbė apie 14 mln. eurų A serijos raundą, o 2023 metais buvo užbaigtas 4,7 mln. eurų pradinės stadijos finansavimas.

    Kam bus panaudotos lėšos

    Bendrovė teigia, kad kredito linija leis finansuoti didesnes fizines metalo partijas ir greičiau apyvartiniu kapitalu aptarnauti sandorius. Praktikoje tai reiškia galimybę vienu metu supirkti daugiau žaliavos, ją paruošti pagal pirkėjų specifikacijas ir stabiliau tiekti lydykloms bei pramonės įmonėms.

    „Metycle“ veiklą apibūdina kaip vertikaliai integruotą modelį: įmonė ne tik prekiauja, bet ir fiziškai apdoroja žaliavą bei skaitmeniniu būdu dokumentuoja jos kilmę, kokybę ir logistiką. Bendrovę 2022 metais įkūrė Rafael Suchan ir Sebastian Brenner.

    Skaitmenizacija ir rūšiavimas su DI

    Įmonė savo veiklą grindžia trimis kryptimis: tarptautine prekybos operacija, „SmartSorting Hub“ rūšiavimo centrais ir „TrustTrack“ skaitmenine dokumentavimo sistema. „SmartSorting Hub“ centruose naudojamas DI paremta rūšiavimo logika, mechaninis atskyrimas ir lazerinės spektroskopijos metodai, kad mišrios metalo atliekos būtų paverstos vienodesne, pirkėjų reikalavimus atitinkančia žaliava.

    Pirmasis „SmartSorting Hub“ įkurtas Masmechelene, Belgijoje. Bendrovės vertinimu, tokie centrai padeda spręsti vieną didžiausių antrinių metalų rinkos problemų: nepastovias kokybės specifikacijas ir sunkiai palyginamą dokumentaciją.

    Kodėl svarbūs varis ir aliuminis

    Varis ir aliuminis laikomi strateginiais metalais elektrifikacijai ir infrastruktūros plėtrai, nes plačiai naudojami elektros tinkluose, gamyboje, duomenų centruose ir transporto sektoriuje. Augant paklausai, svarbus tampa ne tik žaliavos kiekis, bet ir tiekimo patikimumas, ypač kai pirminės kasybos projektai dažnai trunka daug metų.

    „Rivonia Road Capital“ atstovas Daniel Zinn pabrėžė, kad „Metycle“ išsiskiria skaidrumą ir efektyvumą didinančia platforma bei aiškia plėtros vizija. „Didžiuojamės galėdami paremti kitą „Metycle“ augimo etapą, nes jų modelis didina skaidrumą, patikimumą ir efektyvumą pasaulinėje perdirbtų metalų rinkoje“, – sakė D. Zinn.

    „Metycle“ generalinis direktorius Rafael Suchan teigia, kad rinka dažnai stringa ne dėl paklausos, o dėl prognozuojamumo trūkumo. „Mūsų galimybė yra paversti antrinę žaliavą panašesne į pramoninę žaliavą: su aiškia specifikacija, atsekamumu ir patikimu pristatymu. Ši kredito linija suteikia pajėgumų finansuoti gerokai daugiau medžiagos per tą sistemą“, – sakė R. Suchan.

    Bendrovė skelbia, kad per pastaruosius 12 mėnesių buvo suprekiauta antrinių metalų už daugiau nei 103 mln. eurų, o metinis augimas siekė 150 proc. Įmonė taip pat nurodo turinti komandą, veikiančią 15 šalių, ir tikisi, kad naujas finansavimo mechanizmas padės padidinti standartizuotos antrinės žaliavos srautus pramonės klientams.

    Tarp „Metycle“ investuotojų ir finansavimo partnerių minimi 2150, „Project A“, „Partech“, „Market One Capital“, „Dutch Founders Fund“, „Crédit Agricole Leasing and Factoring“ bei SCCF. Įmonės teigimu, tokia partnerių bazė padeda derinti prekybą, fizinį apdorojimą ir finansavimą, kuris antrinių metalų sektoriuje dažnai tampa augimo ribojančiu veiksniu.

  • Reikjaviko startuolis 50skills pritraukė 5,3 mln. eurų: DI agentai žada mažiau rutinos HR skyriams

    Reikjaviko startuolis 50skills pritraukė 5,3 mln. eurų: DI agentai žada mažiau rutinos HR skyriams

    5,3 mln. eurų etapas plėtrai

    Reikjavike įsikūręs startuolis 50skills pritraukė 5,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta spartesnei plėtrai ir produkto vystymui. Įmonė teigia, kad lėšos taip pat bus naudojamos komandos stiprinimui, ypač pardavimų, rinkodaros ir bendruomenės srityse.

    Investicijų etapą bendrai vedė Frumtak Ventures, Swiss Post Ventures, Avant ir DRD Investments. Pasak bendrovės, tai turėtų padėti greičiau diegti sprendimą organizacijoms Šiaurės šalyse ir Jungtinėje Karalystėje.

    Kas yra 50skills ir ką automatizuoja

    50skills, įkurta 2017 metais, kuria žmonių procesų valdymo platformą, skirtą personalo ir vadinamųjų people operations komandų darbui. Pagrindinė idėja yra sujungti organizacijos turimas sistemas į vieną procesų „stuburą“, kuriame dalį veiksmų atlieka automatika, dalį DI agentai, o sprendimų kontrolė lieka žmogui.

    Bendrovė akcentuoja, kad HR komandos valdo šimtus pasikartojančių procesų, tačiau realybėje dar dažnai remiasi el. paštu, skaičiuoklėmis ir rankiniu derinimu. Tokia fragmentacija, ypač didesnėse organizacijose, didina klaidų riziką ir lėtina įdarbinimą, įvedimą į darbą bei vidinius pokyčius.

    „DI keičia, kaip organizacijos kuria vertę. Mūsų darbas yra tai paversti praktišku sprendimu komandoms, atsakingoms už žmones“, – sakė 50skills bendraįkūrėjas ir vadovas Kristján Freyr Kristjánsson.

    Vadovas pabrėžė, kad platformos esmė yra balansavimas tarp griežtai apibrėžtų darbo eigų, kur viskas turi vykti vienodai, DI agentų, kur reikia interpretacijos, ir nuolatinės žmogaus priežiūros, valdymo bei saugumo. Pasak jo, HR srityje toks balansas nėra pasirinkimas, tai yra būtinybė.

    Du produktai ir klientų bazė

    Įmonė nurodo turinti du pagrindinius produktus: „Hire“, kuris veikia kaip kandidatų valdymo sistema, ir „Journeys“, kuri orientuota į HR procesų kūrimą bei vykdymą su DI pagalba. Platformoje procesas aprašomas paprasta kalba, o sistema jį paverčia vykdoma darbo eiga ir fiksuoja kiekvieną žingsnį.

    50skills teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų sprendimu HR komandos atliko daugiau nei 4 000 000 veiksmų. Tarp minimų klientų yra Icelandair, Eimskip, Blue Lagoon, Domino’s ir Securitas, taip pat viešojo sektoriaus organizacijos, įskaitant Islandijos užsienio reikalų ministeriją ir Reikjaviko miestą.

    Investuotojų vertinimu, HR technologijų rinkoje auga poreikis sprendimams, kurie ne tik automatizuoja užduotis, bet ir užtikrina atsekamumą bei saugumą. DI agentų taikymas personalo procesuose kelia papildomus reikalavimus duomenų apsaugai, prieigos kontrolei ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei, todėl valdymo funkcijos tampa kertinės.

  • Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Italijos „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų: kurs europinę suverenią „Kubernetes“ infrastruktūrą

    Investicija į europinę debesijos kryptį

    Neapolyje įsikūrusi infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Clastix“ pritraukė 2,9 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Tai pirmasis įmonės išorinis finansavimo etapas, skirtas spartinti produktų plėtrą ir augimą Europoje.

    Raundui vadovavo CDP Venture Capital, dalyvavo „Mistral“ ir „Vertis SGR“ fondas „Vertis Venture 6 Digital Sud“, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU programos lėšomis. Tokia investuotojų sudėtis signalizuoja ambiciją kurti kritinę infrastruktūrą, mažiau priklausomą nuo didžiųjų pasaulinių debesijos tiekėjų.

    Ką daro „Clastix“ ir kodėl tai aktualu?

    „Clastix“ kuria sprendimus, kurie padeda organizacijoms efektyviau valdyti „Kubernetes“ aplinkas dideliu mastu. Įmonės tikslas yra sumažinti kasdienę operacinę naštą, kuri kyla plečiant konteinerių infrastruktūrą per daugybę komandų, sistemų ir paslaugų.

    Bendrovę 2020 metais įkūrė inžinieriai Adriano Pezzuto ir Dario Tranchitella, anksčiau dirbę su „Kubernetes“ diegimais stambiose organizacijose. Jų patirtis iš praktikos atsispindi produktuose, orientuotuose ne į demonstracijas, o į realų patikimumą ir kaštų kontrolę.

    „Didžiuojamės galėdami paremti komandą, kuri sujungia inžinerinį meistriškumą, rinkos viziją ir globalias ambicijas. Ši investicija atspindi mūsų įsipareigojimą remti strategines technologijas, kuriamos Italijoje, kurios gali stiprinti Europos technologinį suverenumą ir ilgalaikį konkurencingumą“, – sakė Alessandro Scortecci.

    Nuo atvirojo kodo iki komercinės platformos

    „Clastix“ kelias prasidėjo nuo „Capsule“ – atvirojo kodo projekto, skirto „Kubernetes“ daugianuomai (multi-tenancy) diegti natyviai ir saugiai. Vėliau komanda sukūrė „Kamaji“, leidžiantį valdymo plokštumos (control plane) komponentus vykdyti kaip podus bendroje infrastruktūroje, o ne skirti atskirus serverius kiekvienam klasteriui.

    Šias technologijas bendrovė sujungė į komercinį pasiūlymą „kMetal“, skirtą didelio masto „Kubernetes“ parkų (fleet-scale) valdymui. „Clastix“ teigia, kad sprendimas jau naudojamas įvairiose srityse, tarp jų DI laboratorijose, telekomunikacijose, debesijos paslaugose ir viešajame sektoriuje, o tarp klientų minimi „Fastweb“, „NVIDIA“ ir „Mistral“.

    „Kitas DI etapas bus nulemtas ne vien modelių, o to, kas kontroliuoja infrastruktūros sluoksnį po jais. Šis finansavimas skirtas tam sluoksniui kurti: plėsime mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad geriau palaikytume DI masto apkrovas, ir auginsime komandą, kad galėtume įžengti į naujas rinkas“, – sakė Adriano Pezzuto.

    „Clastix“ pozicionuoja save kaip europinę alternatyvą infrastruktūrai, kuri stipriai priklausoma nuo hiperskalerių. Praktinis pažadas įmonėms yra paprastas: pasiekti hiperskaleriams būdingą „Kubernetes“ veiklos brandą, bet išlaikyti kontrolę savo aparatinės įrangos ir duomenų atžvilgiu.

    „„Clastix“ yra mūsų „Kubernetes“ infrastruktūros pagrindas: jų darbas daugianuomos ir valdomos valdymo plokštumos srityje leidžia mums efektyviai plėsti mokymo ir inferencijos klasterius tokiu mastu, kokio reikalauja pažangus DI“, – sakė Timothée Lacroix.

    Gautos lėšos bus nukreiptos produkto vystymui, klientų sėkmės komandai, sprendimų inžinerijai ir plėtrai į rinką. Įmonė taip pat planuoja toliau investuoti į „Kamaji“ atvirojo kodo variklį, kuris ir toliau turėtų likti nemokamas bei platinamas pagal „Apache 2.0“ licenciją.

  • Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Amsterdamo „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų: kaip DI žada greičiau atrakinti įšaldytas sąskaitas

    Investicija ir „Duqu“ planai

    Amsterdame įsikūręs finansinių technologijų startuolis „Duqu“ pritraukė 1 500 000 eurų pradiniame priešsėkliniame finansavimo etape. Į investuotojų gretas įėjo fondai Curiosity VC ir No Such Ventures.

    Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos dviem kryptims auginti: pačiai platformai, kuri suteikia verslui greitesnę prieigą prie apyvartinių lėšų, ir DI pagrįstam kredito vertinimo sprendimui, siūlomam finansų įstaigoms.

    Kaip veikia sprendimas verslui

    „Duqu“ teigia sprendžianti dažną B2B sektoriaus problemą, kai už atliktus darbus apmokama pavėluotai, o įmonėms tuo metu vis tiek reikia lėšų atlyginimams, atsargoms ar plėtrai. Startuolio modelis remiasi trumpalaikiu avansu pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.

    Skirtingai nuo faktoringo, įmonė, pasak „Duqu“, neparduoda savo sąskaitų ir išlaiko tiesioginį ryšį su klientu. Taip pat akcentuojama, kad nėra nustatyto minimalaus ar maksimalaus avanso dydžio, o mokestis taikomas tik pasinaudojus paslauga.

    „Šiandien verslai beveik viską gali susitvarkyti akimirksniu, bet atlikę darbą vis dar laukia savaites, kol gaus apmokėjimą. Tai nebederi su tempu, kuriuo veikia įmonės“, – sakė „Duqu“ vienas iš įkūrėjų Maas de Goede.

    Startuolis nurodo, kad patvirtinus paraišką pinigai pervedami per 24 valandas, o neretai ir per valandą. Tokia dinamika ypač svarbi smulkesnėms įmonėms, kurioms apyvartinių lėšų svyravimai gali greitai sustabdyti augimą.

    DI vertinimas ir paslauga finansų rinkai

    „Duqu“ teigia sukūrusi DI pagrįstą rizikos vertinimo sistemą, kuri automatizuoja apie 95 proc. kreditingumo įvertinimo proceso. Bendrovės teigimu, tai leidžia efektyviau apdoroti daugiau paraiškų, nes didelė dalis sprendimų priėmimo perkeliama į automatizuotą vertinimą.

    Ši technologija siūloma ir kaip baltos etiketės sprendimas bankams, skolintojams bei lizingo bendrovėms, kad šios galėtų automatizuoti paraiškų vertinimą pagal savo kredito politiką. Investuotojai pabrėžia, kad tradiciniams rinkos žaidėjams mažos paraiškos dažnai būna pernelyg brangios vertinti rankiniu būdu.

    „Kredito vertinimas daugeliui paslaugų teikėjų vis dar yra daug darbo reikalaujantis procesas. „Duqu“ automatizuoja reikšmingą jo dalį, o skolintojai išlaiko savo kredito politiką“, – teigė No Such Ventures atstovas Thijn van Helvoirt.

    Startuolis įkurtas 2025 metais spalį, jį įsteigė Maas de Goede, Victor Brouwer ir Diederik Nassenstein. „Duqu“ skaičiuoja turinti beveik 1 500 vartotojų ir nuo starto apdorojusi 4 600 000 eurų paraiškų, iš kurių daugiau nei 1 200 000 eurų jau buvo išmokėta kaip avansai.

  • Berlyno startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų: DI žada supaprastinti buhalteriją ir mokesčius mažoms įmonėms

    Berlyno startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų: DI žada supaprastinti buhalteriją ir mokesčius mažoms įmonėms

    Berlyne įsikūręs startuolis mika pritraukė 6 mln. eurų pradinio etapo investiciją ir žada sumažinti vieną didžiausių mažų įmonių galvos skausmų – buhalterijos ir mokesčių administravimo naštą. Investicijai vadovavo visos Europos mastu veikiantis fondas Smedvig Ventures, prisidėjo ir Bazelyje įsikūręs šeimos biuras Wecken & Cie. (Care4 AG) bei keli žinomi technologijų verslininkai.

    Prie raundo taip pat prisidėjo ankstesni investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund, padidinę savo dalis. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas augimui ir produkto vystymui, ypač automatizavimo tikslumui ir platesniam funkcionalumui.

    Problema, kurią jaučia beveik visi

    Vokietijoje veikia beveik milijonas mažų kapitalo bendrovių, daugiausia GmbH ir UG formų, kurios privalo tvarkyti apskaitą ir teikti mokesčių deklaracijas. Nors teoriškai tai galima daryti savarankiškai, praktikoje procesus dažnai perima mokesčių konsultantai, nes klaidos gali brangiai kainuoti.

    Būtent čia mika mato nišą: įmonė kuria DI pagrįstą finansinę operacinę sistemą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ji skirta kasdienei buhalterijai, PVM deklaracijoms, metinėms ataskaitoms ir mokesčių dokumentams parengti.

    Kaip veikia mika platforma

    Platformos branduolys – Vokietijos apskaitos specifikai pritaikyta didžioji knyga, sukurta kaip DI orientuota sistema. Sprendimas nuskaito kvitus, mokėjimus ir kitus dokumentus, o skirtingoms užduotims naudoja skirtingus DI modelius, juos derindamas su apskaitos taisyklėmis ir srities žiniomis.

    mika teigia, kad sistema ne tik suklasifikuoja operacijas ir jas užregistruoja, bet ir paaiškina vartotojui, kodėl konkretus įrašas atsirado būtent taip. Tai svarbu įmonėms, kurios nori automatizacijos, bet kartu turi išlaikyti kontrolę ir suprasti, kas vyksta jų finansuose.

    Įmonėje dirbantys apskaitininkai peržiūri rezultatą ir įsikiša, kai situacijoms reikia žmogaus sprendimo. Bendrovė pabrėžia, kad individualių mokesčių konsultacijų pati neteikia, o bendradarbiauja su licencijuotais mokesčių konsultantais iš partnerių tinklo.

    Augimas ir ambicijos

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje mika platforma naudojosi apie 400 GmbH ir UG, o dabar – daugiau nei 750. Pradžioje įmonė koncentravosi į skaitmenines paslaugas teikiančius verslus, pavyzdžiui, agentūras ir konsultacijas, tačiau vėliau išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto, elektroninės prekybos, mažmeninės prekybos ir amatininkų sektorius.

    „Vos tik Vokietijoje įkuriate GmbH, jums pasakoma, kad reikia mokesčių konsultanto. Kai kuriems steigėjams net susidaro įspūdis, jog tai teisinė prievolė. Akivaizdu, kad taip neturėtų veikti. Mika naudojame DI tam barjerui mažinti, kad galimybę kurti įmonę lemtų ne banko sąskaita ar šeimos aplinkybės“, – sakė mika įkūrėja ir vadovė Agnieszka Walorska.

    Rinka, į kurią taikosi mika, pastaraisiais metais sparčiai auga: smulkios įmonės ieško būdų mažinti administracinį krūvį, o apskaitos automatizavimas vis dažniau siejamas ne su vien tik dokumentų skenavimu, bet ir su paaiškinamu, audituojamu sprendimų priėmimu. mika sėkmė priklausys nuo to, ar jai pavyks suderinti DI greitį su reguliuojamos srities reikalaujamu tikslumu ir atsakomybe.

  • Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Berlyno „mika“ pritraukė 6 mln. eurų: DI pagrįsta alternatyva mokesčių konsultantams Vokietijoje

    Investicija augimui ir platformai

    Berlyne įsikūręs vertikalus dirbtinio intelekto startuolis „mika“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI pagrįstą alternatyvą tradicinėms mokesčių konsultavimo įmonėms, orientuotą į Vokietijos mažas ribotos atsakomybės bendroves.

    Finansavimo raundui vadovavo Smedvig Ventures, prisidėjo „Wecken & Cie.“ (Care4 AG) šeimos biuras ir keli privatūs investuotojai. Esami investuotojai Keen Venture Partners ir Dutch Founders Fund taip pat padidino savo dalį bendrovėje.

    Kuo skiriasi DI pagrįstas modelis

    „mika“ teigia ne tiesiog skaitmenizuojanti mokesčių konsultavimo praktiką, o iš naujo sukonstruojanti buhalteriją, mokesčius ir finansų procesus kaip DI pagrįstą finansų operacinę sistemą. Platforma apima kasdienę apskaitą, PVM deklaracijas, metines ataskaitas ir mokesčių deklaravimą.

    Tokios pareigos Vokietijoje taikomos kiekvienai GmbH ir UG, o klaidos gali atsiremti į nepriemokas ar sankcijas. Be to, taisyklės išskaidytos per skirtingus teisės aktus ir reguliariai keičiasi, todėl smulkiam verslui tai tampa sudėtinga ir brangu.

    „Nuo pirmos GmbH dienos įkūrėjams sakoma, kad reikia mokesčių konsultanto, ir kai kurie net mano, jog tai yra teisinė prievolė. Mums akivaizdu, kad taip neturi veikti, todėl su DI mažiname šią kliūtį“, – sakė „mika“ vadovė Agnieszka Walorska.

    Bendrovė platformos pagrindu įvardija nuosavą DI pritaikytą didžiąją knygą, sukurtą pagal Vokietijos apskaitos logiką. Sistema skaito kvitus ir mokėjimus, kategorizuoja operacijas, įrašo jas į apskaitą ir paaiškina vartotojui, ką reiškia konkretus įrašas.

    „mika“ pabrėžia, kad dalis procesų vyksta be žmogaus įsikišimo, tačiau rezultatus prižiūri ir sudėtingesniais atvejais įsitraukia įmonėje dirbantys buhalteriai. Individuali mokesčių konsultacija, anot bendrovės, kol kas pilnai neautomatizuojama, todėl naudojamasi licencijuotų konsultantų tinklu.

    Augantys klientų skaičiai ir pajamos

    „mika“ buvo įkurta 2022 metais, o 2024 metais bendrovė persitvarkė ir veiklą perorientavo vadovaujant naujai komandai. Įmonę šiuo metu veda vadovė ir įkūrėja Agnieszka Walorska, finansų vadovas Luke Linnekuhle ir technologijų vadovas Henry Müssemann.

    Bendrovės duomenimis, metų pradžioje platformą naudojo apie 400 GmbH ir UG, dabar jų yra daugiau nei 750. Iš pradžių dominavo skaitmeninės paslaugos, tačiau klientų portfelis išsiplėtė į SaaS, nekilnojamojo turto ir elektroninės prekybos sektorius.

    „mika“ taip pat teigia, kad pajamos auga daugiau nei 20 proc. kas mėnesį, o 2026 metų liepos mėnesį pasiekė 1 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai ir produkto tobulinimui, siekiant didesnio automatizavimo ir platesnio paslaugų spektro smulkioms įmonėms.

  • Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos SPRIND ir Nyderlandų NADI skiria 40 mln. eurų: siekis paspartinti DI lustų kūrimą Europoje

    Vokietijos Federalinė proveržio inovacijų agentūra SPRIND ir Nyderlandų Nacionalinė ardančių inovacijų agentūra NADI pradėjo bendrą 40 mln. eurų programą, skirtą sparčiau kurti naujos kartos Europos DI lustus. Iniciatyva pavadinta DI vietinio lustų projektavimo iššūkiu ir orientuota į radikaliai greitesnį lustų kūrimo ciklą.

    Abi agentūros teigia siekiančios sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiantį sprendimą turinčio projekto nuo metų iki savaičių. Programos sumanymas siejamas su Europos pastangomis stiprinti technologinį savarankiškumą, ypač srityse, kuriose priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tapo akivaizdi dėl tiekimo grandinių ir energetikos kainų svyravimų.

    Pinigai ir atranka per du etapus

    Programa suplanuota dviem etapais per maždaug 20 mėnesių. Pirmajame etape, kuris turėtų vykti nuo 2026 metų lapkričio iki 2027 metų liepos, numatyta atrinkti septynias komandas ir kiekvienai skirti po 2,6 mln. eurų.

    Antrajame etape dar vieniems metams būtų atrinktos trys komandos, kurios gautų po 7 mln. eurų. Be finansavimo, dalyviams žadamas techninis ir komercinis konsultavimas, kad projektai priartėtų prie rinkos ir realių užsakovų.

    Ką reiškia DI vietinis lustų dizainas?

    Iniciatyva siekia išplėsti DI valdomų metodų taikymą lustų projektavime, kai modeliai ir optimizavimo agentai padeda ieškoti architektūrinių sprendimų, greičiau tikrinti hipotezes ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Galutinis tikslas – pasiekti tokį automatizavimo lygį, kad DI sistemos galėtų atlikti didelę dalį projektavimo darbo su minimalia žmogaus priežiūra.

    Programoje akcentuojama, kad orientyras yra gamybai parengti sprendiniai, skirti didelio našumo DI išvedimui ir mokymui. Taip pat išskiriami kriterijai, susiję su masteliu, energiniu efektyvumu ir sąnaudomis, nes būtent čia matomas vienas didžiausių barjerų platesniam DI diegimui.

    Institucinis fonas ir Europos ambicijos

    NADI oficialiai pristatyta 2026 metų rugsėjo 15 dieną, kai Nyderlandų ekonomikos reikalų ministrė Heleen Herbert apie agentūrą pranešė per šalies biudžeto dieną. Agentūra kuriama pagal ARPA tipo modelį, kurį Vokietijoje SPRIND taiko nuo 2019 metų, o Jungtinėje Karalystėje panašiu principu veikia ARIA.

    „Pirmosios NADI programos startas yra aiškus Europos signalas: jungiame bendradarbiavimą ir inovacijas, kad atsirastų daugiau tarptautinių proveržių“, – sakė SPRIND iššūkių vadovas Jano Costard.

    Nyderlanduose NADI kūrimą pavesta vystyti verslininkui ir „Cradle“ įkūrėjui Jelle Prins, kartu dirbant su „DeepTech“ investuotoja Beau-Anne Chilla. NADI modelis paremtas iššūkiais grįstomis programomis, o Nyderlandų vyriausybė agentūrai yra numačiusi 500 mln. eurų ir ankstyvojo pirkėjo vaidmenį, kad sprendimai greičiau pasiektų rinką.

    „NADI misija – skatinti proveržio inovacijas didelės visuomeninės ir ekonominės svarbos srityse, todėl pirmąjį iššūkį pradedame su SPRIND tema, strategiškai svarbia Nyderlandams ir Europai“, – sakė NADI bendraįkūrėjas Jelle Prins.

    Platesniame kontekste tai dera su Europos siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos puslaidininkių ekosistemų, ypač dizaino ir įrankių grandyse. Vokietijos pramoninė bazė ir Nyderlandų puslaidininkių ekosistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ASML bei NXP, laikomos vienu iš pagrindų, ant kurių bandoma kurti stipresnę europinę lustų kompetenciją.