Tag: Startuoliai

  • Paryžiaus „Implicity“ pritraukė 35 mln. eurų: DI širdies stebėsena siejama su 26 proc. mažesniu mirtingumu

    Paryžiuje įsikūręs širdies pacientų nuotolinio stebėjimo startuolis „Implicity“ pranešė pritraukęs 35 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta tarptautinei plėtrai ir DI sprendimų tobulinimui. Bendrovė teigia, kad jos platformos naudojimas klinikinėje praktikoje siejamas su 26 proc. mažesniu mirtingumu ir 4 proc. mažesniu hospitalizacijų skaičiumi.

    Investicijų etapui vadovavo Europos technologijų augimo kapitalo fondas IRIS, prisijungė „Five Arrows“, alternatyvaus turto valdytojas, priklausantis „Rothschild & Co“ grupei. Pasak „Implicity“, naujas finansavimas leis sparčiau didinti komandos pajėgumus, stiprinti produktą ir plėsti veiklą už Europos ribų, pirmiausia Jungtinėse Valstijose.

    Kas yra „Implicity“?

    „Implicity“ įkurta 2016 metais ir kuria skaitmeninę medicinos technologijų platformą, kuri centralizuoja bei analizuoja kardiologinių pacientų duomenis. Pagrindinis tikslas – padėti gydymo įstaigoms efektyviau valdyti nuotolinį pacientų stebėjimą, kai informacija ateina iš širdies implantų ir kitų stebėsenos šaltinių.

    Bendrovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje kardiologijoje nuotolinis stebėjimas daugelyje situacijų tampa priežiūros standartu, tačiau kartu smarkiai didina duomenų srautus. Dėl to medicinos personalui vis daugiau laiko tenka skirti perspėjimų rūšiavimui, darbui skirtingose sistemose ir administracinėms užduotims, o ne tiesioginei paciento priežiūrai.

    Ką keičia DI nuotolinėje stebėsenoje?

    „Implicity“ sprendimas pristatomas kaip universali platforma, kuri sujungia, suvienodina ir analizuoja duomenis nepriklausomai nuo įrenginio gamintojo. Tai ypač svarbu didelėms ligoninių sistemoms, kuriose naudojami skirtingų tiekėjų medicinos prietaisai ir informacinės sistemos.

    Bendrovės teigimu, DI padeda atskirti svarbiausius signalus nuo triukšmo, o tai gali sumažinti vėluojančių reakcijų riziką ir kartu sumažinti komandų apkrovą. Nors tokie rezultatai priklauso nuo klinikinio pritaikymo ir organizacinių procesų, sveikatos sistemos vis dažniau investuoja į programinę įrangą, kuri mažina administracinį krūvį ir pagreitina sprendimų priėmimą.

    „Netapau gydytoju tam, kad valdyčiau duomenis, tapau juo tam, kad gydyčiau pacientus“, – sakė gydytojas aritmologas, „Implicity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Rosier.

    Plėtra JAV ir nauji algoritmai

    „Implicity“ nurodo, kad didžiausias dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas veiklos mastelio didinimui JAV, kur bendrovė veikia nuo 2022 metų. Investicijos taip pat bus nukreiptos į naujos kartos širdies nepakankamumo prognozavimo algoritmus, kurie turėtų geriau padėti komandoms prižiūrėti nuotoliniu būdu stebimus pacientus.

    Pasak bendrovės, jos platforma kasdien naudojama daugiau nei 250 medicinos centruose, o stebimų pacientų skaičius viršija 120 000. Prancūzijoje sprendimas diegiamas dideliuose viešųjų ligoninių tinkluose, o vienoje iš klinikų minimas atvejis, kai nuotoliniu būdu stebimų pacientų apimtis išaugo nuo 250 iki 5 000, reikšmingai padidinant stebėsenos komandos našumą.

    „Implicity įrodė, kad gali tapti patikimu partneriu sudėtingoms sveikatos sistemoms, nes tiesiogiai sprendžia administracinę ir operacinę krizę, su kuria susiduria ligoninių komandos“, – sakė IRIS atstovas Nicolas Herschtel.

    Skaitmeninės sveikatos ir medicinos technologijų rinkoje toks finansavimas atspindi platesnę tendenciją: investuotojai ieško sprendimų, kurie turi ne tik technologinį pagrindą, bet ir aiškų klinikinį pritaikomumą bei atitiktį reguliavimui. „Implicity“ atveju pagrindinė vertė įvardijama kaip galimybė sujungti fragmentuotą nuotolinės stebėsenos ekosistemą į vieną darbo aplinką, kurioje duomenys greičiau virsta konkrečiais veiksmais.

  • Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londono „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų: DI spartins atsinaujinančios energetikos ir duomenų centrų sandorius

    Londone įsikūręs startuolis „Veridue“ pritraukė 3,4 mln. eurų ikisėklinės stadijos investiciją, skirtą DI pagrįstos platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimą, kuris turėtų paspartinti investicijų ir projektų finansavimo procesus atsinaujinančios energetikos bei duomenų centrų sektoriuose.

    Finansavimo raundui vadovavo „Episode 1 Ventures“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) ir „Pi Labs“, o tarp investuotojų minimi ir pramonės atstovai. „Veridue“ teigimu, lėšos bus naudojamos produkto diegimui rinkoje ir komandos stiprinimui.

    Kur stringa energetikos sandoriai?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: auga elektros poreikis dėl ekonomikos elektrifikacijos ir sparčiai plečiamų duomenų centrų, o kartu didėja poreikis naujiems atsinaujinančios energijos pajėgumams. Kapitalo apetitas, pasak rinkos dalyvių, išlieka, tačiau sandorius dažnai lėtina brangūs ir rankiniai patikros procesai.

    „Veridue“ akcentuoja, kad investuotojai ir plėtotojai priversti vertinti vis daugiau projektų, tačiau dalis jų būna finansiškai neatsparūs arba patiria sunkumų. Todėl vis svarbiau greitai atskirti pataisomas rizikas nuo esminių kliūčių, galinčių užkirsti kelią projekto įgyvendinimui ar finansavimui.

    Didėja ir sisteminės kliūtys: tinklo prijungimo eilės, planavimo rizikos bei ilgesni įgyvendinimo terminai. Dėl to rinkoje labiau vertinami jau veikianys arba statybai parengti projektai, o ne ankstyvos stadijos iniciatyvos, kurioms dar reikia išspręsti leidimų ir prijungimo klausimus.

    Ką žada DI pagrįsta platforma?

    „Veridue“ pristato savo sprendimą kaip energetikos infrastruktūrai pritaikytą patikros ir sandorių valdymo platformą, kurią naudoja investuotojai, nepriklausomi elektros gamintojai, kreditoriai ir draudikai. Bendrovė teigia, kad platforma gali padėti greičiau įvertinti projekto brandą ir rizikas bei suformuoti įprastus sandorio dokumentus per valandas, o ne per savaites.

    „Europos infrastruktūra, kurios reikia dabar, yra vienas svarbiausių mūsų kartos statybos etapų. Kapitalas pasiruošęs, projektų netrūksta, bet trūko galimybės judėti tokiu tempu, kokio reikalauja situacija. „Veridue“ sprendžia būtent tai“, – sakė HTGF investicijų vadovas Timo Bertsch.

    Startuolis pabrėžia, kad energetikos sandoriai sudėtingėja dėl hibridinių projektų, kai saulės ar vėjo generacija derinama su energijos kaupimu, taip pat dėl reguliavimo pokyčių ir sudėtingesnių pajamų modelių. Tokie projektai reikalauja daugiau duomenų ir gilesnio vertinimo, o tai padidina dėlionės dalių skaičių tiek pirkėjui, tiek pardavėjui.

    Ne tik automatizavimas, bet ir atsakomybė

    „Veridue“ įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvęs „McKinsey“ energetikos investicijų patarėjas Daniel Csonth ir buvęs „SCOR“ duomenų mokslo vadovas Xander van den Eelaart. Bendrovė teigia, kad platforma nėra vien pokalbių robotas, o DI sprendimas, paremtas sandorių duomenimis ir papildytas vidiniais energetikos transakcijų specialistais.

    „Sukūrėme „Veridue“ kaip sprendimą, kurio patys pasigedome, kai sprendimų rizika gulė ant mūsų pečių. Tai ne tiesiog pokalbių robotas, nukreiptas į duomenų kambarį: tai DI, apmokytas su nuosavu realių sandorių duomenų rinkiniu, o rezultatai yra atsekami“, – sakė „Veridue“ vadovas ir įkūrėjas Daniel Csonth.

    Bendrovė taip pat siūlo pardavėjams ir projektų vystytojams automatiškai susitvarkantį duomenų kambarį bei pasirengimo investicijoms ataskaitas. Tokia kryptis atliepia rinkos poreikį mažinti informacijos išskaidymą tarp el. laiškų, skaičiuoklių ir dokumentų, kad sandorio komandos galėtų greičiau priimti sprendimus ir derėtis dėl sąlygų.

    Investuotojams šis segmentas išlieka patrauklus dėl ilgalaikių energetikos infrastruktūros poreikių, tačiau konkurencija dėl kokybiškų projektų didėja. Jei DI įrankiai iš tiesų sutrumpins patikros ciklą ir pagerins rizikų matomumą, tai gali keisti sandorių tempą ir kainodarą, ypač rinkoje, kur laikas iki statybų ar prijungimo tampa vienu svarbiausių vertės veiksnių.

  • Danijos BioInnovation Institute skiria po 1,3 mln. eurų šešiems startuoliams: nuo vėžio iki laivybos

    Danijos BioInnovation Institute skiria po 1,3 mln. eurų šešiems startuoliams: nuo vėžio iki laivybos

    Kopenhagoje veikiantis BioInnovation Institute (BII) pranešė suteikęs šešioms portfelio įmonėms papildomas konvertuojamąsias paskolas po 1,3 mln. eurų. Taip bendras kiekvienos bendrovės iš BII gautas finansavimas padidėjo iki 1,8 mln. eurų.

    Papildomą kapitalą gavo PanTarg, 3Sonic, Inia Biosciences, Yngvi Bio, Proxi Biotech ir Sagava. Anksčiau kiekviena jų iš instituto buvo pritraukusi po 500 000 eurų.

    Kam skiriami pinigai?

    BII teigimu, lėšos skirtos technologijoms brandinti, komandų kompetencijoms stiprinti ir pasirengti kitam etapui iki komercinio pritaikymo. Kartu su kapitalu įmonėms išlieka prieiga prie instituto inovacijų platformos Kopenhagoje, įskaitant laboratorijas ir mentorių tinklą.

    Toks modelis vis dažniau matomas Europos gyvybės mokslų ekosistemoje, kur ankstyvos stadijos komandoms svarbus ne tik finansavimas, bet ir infrastruktūra, reguliacinė bei verslo plėtros pagalba. Tai ypač aktualu terapijoms, vakcinoms ir medicinos įrangai, kur iki rinkos kelias ilgas ir brangus.

    „Šios šešios įmonės parodė didelį potencialą ir jau žengė svarbius žingsnius nuo perspektyvių tyrimų iki sprendimų kūrimo, galinčių realiai keisti situaciją. Tęstinis finansavimas leidžia paspartinti plėtrą ir dar labiau sutelkti dėmesį į kelią į rinką“, – sakė BII verslo vystymo vadovė Trine Bartholdy.

    Nuo onkologijos iki dekarbonizacijos

    Tarp finansavimą gavusių startuolių yra universitetų ir ligoninių atžalinės įmonės, sprendžiančios skirtingas problemas. PanTarg kuria antikūnais paremtą vėžio terapiją, kuri viename gydyme siekia sujungti dvi tikslines atakas prieš agresyvius navikus, įskaitant kasos vėžį.

    3Sonic vysto 3D ultragarso ir DI vaizdinimo sprendimą, kuris turėtų padėti chirurgams operacijų metu realiu laiku įvertinti vėžinį audinį. Tokios intraoperacinės diagnostikos priemonės gali sutrumpinti sprendimų priėmimą ir padėti tiksliau nustatyti pašalintino audinio ribas.

    Inia Biosciences orientuojasi į naujus uždegiminių ligų gydymo būdus, pradėdama nuo psoriazės. Ši kryptis atspindi platesnę biotechnologijų tendenciją kurti tikslingesnius, mažiau sisteminio poveikio turinčius gydymus lėtinėms būklėms.

    Yngvi Bio kuria biologinės kenkėjų kontrolės sprendimus, siekiančius apsaugoti pasėlius ir kartu mažinti žalą biologinei įvairovei bei žmonių sveikatai. Pastaraisiais metais Europoje auga spaudimas ieškoti alternatyvų daliai cheminių augalų apsaugos priemonių, todėl biosprendimai tampa vis svarbesni.

    Proxi Biotech vysto vakcina paremtą imunoterapiją pasikartojančioms bakterinėms infekcijoms gydyti. Pagrindinis kandidatas nukreiptas į pasikartojančias Clostridium difficile sukeltas infekcijas, kurios daliai pacientų kartojasi ir gali tapti lėtinės.

    Sagava siekia atliekas paversti tvariais biodegalais ir energija, taip prisidėdama prie laivybos sektoriaus dekarbonizacijos. Laivyboje šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas tampa vienu svarbiausių tikslų, o alternatyvūs degalai ir nauji energijos šaltiniai laikomi realistiškiausiu keliu vidutiniu laikotarpiu.

    Kodėl tai svarbu Europos startuoliams?

    BII veikia nuo 2018 metų ir yra Danijos inovacijų institutas, remiantis taikomuosius tyrimus bei ankstyvos stadijos įmones gyvybės mokslų ir giliųjų technologijų srityse. Institutas akcentuoja, kad derina finansavimą su praktine pagalba: nuo infrastruktūros iki verslo vystymo ir partnerystės tinklo.

    BII taip pat nurodo, kad per veiklos laikotarpį yra parėmęs daugiau nei 140 startuolių, o alumni įmonės iš išorės investuotojų pritraukė daugiau nei 1 mlrd. eurų. Pasak instituto, naujas finansavimo etapas turėtų sustiprinti šešių bendrovių galimybes pritraukti papildomų investicijų ir priartėti prie produktų diegimo rinkoje.

    „Būtent šiame etape kapitalo, stiprios kompetencijos ir tinkamo tinklo derinys gali tapti lemiamu. Matome reikšmingą potencialą visose šešiose įmonėse, o mūsų vaidmuo yra padėti jų technologijas paversti tvariais verslais ir produktais, kuriančiais vertę pacientams, visuomenei ir investuotojams“, – pridūrė Trine Bartholdy.

  • „Clean Growth Fund“ pritraukė institucinių investuotojų: antrasis fondas pasiekė 94,5 mln. eurų

    Jungtinės Karalystės „ClimateTech“ rizikos kapitalo platforma „Clean Growth Fund“ pranešė užbaigusi antrojo fondo („Fund II“) antrąjį etapą ir pasiekusi 94,5 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų. Tai jau daugiau nei pusė fondo tikslo, kuris siekia 174 mln. eurų.

    Fondas ketina toliau investuoti į Jungtinėje Karalystėje veikiančias įmones nuo ankstyvosios „Seed“ stadijos iki „Series A“, kurių technologijos mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. „Clean Growth Fund“ taip pat nurodo siekiantis apie 20 proc. vidinės grąžos normos (IRR) investuotojams.

    Kas atnešė didžiausią sumą?

    Antrąjį etapą reikšmingai sustiprino 26,1 mln. eurų įsipareigojimas iš „Border to Coast“ valdomo UK Opportunities Fund. Prie etapo prisidėjo ir „Strathclyde Pension Fund“, papildomai investavęs 11,6 mln. eurų ir taip padidinęs savo bendrą „Fund II“ įsipareigojimą iki 35 mln. eurų.

    Prie investuotojų taip pat minimi „Islington Pension Fund“ ir „East Riding Pension Fund“. „Border to Coast“ atstovauja vietos valdžios pensijų fondų partnerystei, kuri jungia 18 fondų ir valdo apie 139 mlrd. eurų turto.

    „Border to Coast prisijungimas prie Fund II mus perkelia už pusiaukelės ribos link 150 mln. svarų tikslo. Didieji instituciniai investuotojai vis dažniau ieško Jungtinės Karalystės klimato technologijų, nes jos siūlo ilgalaikę grąžą kartu su realia ekonomine plėtra“, – sakė „Clean Growth Fund“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Beverley Gower-Jones.

    Kodėl klimato technologijų fondai vėl auga?

    Šis sandoris įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai klimato ir tvarumo tematikos fondai tęsia kapitalo pritraukimą, nors rinka išlieka selektyvi. Didesni investuotojai dažnai ieško aiškaus ryšio tarp poveikio, komercializacijos ir galimybės technologijas išauginti iki tarptautinio masto.

    „Clean Growth Fund“ pabrėžia vietomis grįstą investavimo strategiją: dėmesys skiriamas ne tik Oksfordo, Kembridžo ir Londono centrams, bet ir regioniniams inovacijų židiniams visoje Jungtinėje Karalystėje. Tokia kryptis investuotojams patraukli ir dėl politinio siekio stiprinti produktyvias investicijas šalies viduje.

    Ką fondas jau nuveikė ir kas toliau?

    „Clean Growth Fund“ įkurtas 2020 metais ir investuoja į sprendimus energetikos, transporto, pramonės, statybų bei pastatų, žemės ūkio ir maisto sektoriuose, taip pat į žiedinę ekonomiką. Fondo tikslas yra finansuoti inovacijas, kurios reikšmingai mažina emisijas arba didina išteklių naudojimo efektyvumą.

    Pirmasis fondas („Fund I“) investavo į 19 Jungtinės Karalystės startuolių, kurie, fondo vertinimu, iki 2030 metų galėtų sumažinti apie 27 mln. tonų CO2 ekvivalento per metus. Antrasis fondas planuoja investuoti į 25 bendroves, o šiuo metu jau yra investavęs į keturis startuolius Šefilde, Bristolyje, Kardife ir Londone.

    Antrojo etapo užbaigimas paskelbtas po „Clean Growth Fund“ pasitraukimo iš „Rendesco“ 2026 metų gegužę. Tokie sandoriai fondams svarbūs ne tik dėl grąžos, bet ir kaip signalas instituciniams investuotojams, kad klimato technologijų portfeliai gali pasiekti brandžius komercinius rezultatus.

    „Į „Clean Growth Fund“ investavome, nes tai suteikė galimybę siekti patrauklios ilgalaikės grąžos ir kartu remti Jungtinės Karalystės inovacijas. Ši idėja pasiteisino, todėl didiname įsipareigojimą antrajam fondui“, – sakė „Strathclyde Pension Fund“ investicijų vadovė Lorraine Martin.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: DI startuolio vertė perkopė 21 mlrd. eurų ribą

    Paryžiuje įsikūrusi DI bendrovė „Mistral“ užbaigė D serijos investicijų etapą ir pritraukė 3 mlrd. eurų. Po sandorio įmonės vertė viršijo 21 mlrd. eurų, o tai laikoma vienu didžiausių Europos technologijų sektoriaus finansavimo etapų.

    Investicijoms vadovavo „Samsung Electronics“, prie jų kaip bendravaldžiai prisidėjo „Scaleup Europe Fund“ (valdomas EQT) ir esamas investuotojas PSG Equity. Prie naujų dalyvių taip pat minimi „BlackRock“ valdomi fondai ir sąskaitos, investicijų bendrovė Advent bei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė.

    Atvira architektūra ir suverenumas

    „Mistral“ save pozicionuoja kaip atvirų svorių modelių kūrėją, siekiantį suteikti organizacijoms daugiau kontrolės diegiant generatyvinį DI. Praktikoje tai reiškia galimybę pritaikyti modelius, valdyti jų diegimą ir mažinti priklausomybę nuo uždarų tiekėjų ekosistemų.

    Įmonė pabrėžia vadinamąjį suverenaus DI sluoksnį, kuriame akcentuojamas duomenų laikymas organizacijos ribose, modelių pritaikomumas, privati ir nuspėjama skaičiavimo infrastruktūra bei audituojamos gamybinės sistemos. Tokia kryptis vis dažniau minima ir Europoje, kur jautrių duomenų valdymas bei atskaitomybė tampa esminiais reikalavimais.

    „Kas kontroliuoja intelektą ir kas gali jį pritaikyti savo poreikiams, tampa ne mažiau svarbu nei jo galia. Todėl nuo pirmos dienos kūrėme „Mistral“ ant atvirų svorių modelių, o vėliau plėtėmės į infrastruktūrą, produktus ir diegimą“, – sakė „Mistral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Arthur Mensch.

    Kur bus skiriami pinigai?

    „Mistral“ teigimu, naujos lėšos bus nukreiptos į pažangius tyrimus, didesnės apimties skaičiavimo pajėgumus ir infrastruktūros plėtrą, reikalingą galingesnių modelių mokymui. Kartu planuojama spartinti komercinę plėtrą ir tarptautinį augimą, nes konkurencija dėl įmonių klientų DI rinkoje aštrėja.

    Bendrovė buvo įkurta 2023 metais, ją įkūrė Arthur Mensch, Guillaume Lample ir Timothée Lacroix. Įmonė nurodo veikianti 20 šalių ir turinti daugiau nei 125 įmonių klientus, tarp kurių minimi „Airbus“, ASML ir HSBC.

    D serijos etapas įvyko po ankstesnių reikšmingų finansavimo žingsnių: 2025 metais „Mistral“ buvo paskelbusi apie 1,7 mlrd. eurų C serijos investicijas, o 2026 metais – apie 722 mln. eurų skolos finansavimą, skirtą didelio masto duomenų centro projektui netoli Paryžiaus. Bendrovė taip pat įvardija platų investuotojų ratą, tarp jų – „a16z“, „General Catalyst“, „Index Ventures“, „Nvidia“ ir „Salesforce Ventures“.

    Rinkos kontekste toks finansavimo mastas rodo, kad investuotojai vis aktyviau vertina ne tik modelių kokybę, bet ir gebėjimą pasiūlyti pilną diegimo grandinę: nuo infrastruktūros iki produktų, kurie atitinka reguliavimo, saugumo ir audito reikalavimus. Europoje tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose svarbūs duomenų suverenitetas ir atsekamumas.

  • Portugalijos „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų: nuotolinis pacientų stebėjimas plečiamas Europoje

    Portugalijos „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų: nuotolinis pacientų stebėjimas plečiamas Europoje

    6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos skaitmeninės sveikatos bendrovė „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta nuotolinio pacientų stebėjimo ir telemedicinos sprendimų plėtrai Europoje. Įmonė kuria reguliuojamą technologijų platformą, pritaikytą darbui su viešosiomis sveikatos sistemomis.

    Investicijų raundui vadovavo „Iberis Capital“, prisidėjo „Vieira de Matos – VDM Capital, S.A.“ ir esamas akcininkas „Buenavista Equity Partners“. „Hope Care“ tikslas – spartinti diegimus naujose rinkose ir stiprinti komercinius bei operacinius pajėgumus.

    Platforma jungia duomenis ir klinikinius procesus

    Įkurta 2012 metais, „Hope Care“ vysto platformą „OpMA“, kuri skirta centralizuotiems nuotolinės priežiūros ir telemedicinos centrams. Bendrovės teigimu, sprendimas vienoje aplinkoje sujungia medicinos prietaisų duomenis, pacientų pateikiamus savijautos rodiklius ir klinikinius darbo procesus.

    Toks modelis leidžia sveikatos priežiūros organizacijoms kurti ir plėsti skaitmenines priežiūros programas, ypač valdant lėtines ligas. Praktikoje tai reiškia ankstesnį būklės pablogėjimo atpažinimą ir galimybę įsikišti dar iki skubios pagalbos ar hospitalizacijos.

    Diegimai keliuose regionuose ir nauji planai

    Šiuo metu „Hope Care“ nuotolinio stebėjimo programas vykdo Portugalijoje ir Prancūzijoje, taip pat įgyvendina projektą Šveicarijoje. Prancūzijoje sprendimas taikomas ir viešajame sektoriuje, įskaitant regionines sveikatos struktūras.

    Vokietijoje bendrovė įsteigė „Hope Care GmbH“, kurios būstinė įsikūrė Erlangene, Medical Valley ekosistemoje. Pirmasis diegimas Vokietijoje, bendrovės duomenimis, numatytas 2026 metų spalį.

    Rumunijoje įmonė rengia naują projektą ir planuoja steigti vietinį padalinį, o parengiamuosius darbus ketina pradėti iki 2026 metų rugsėjo pabaigos. Tokia geografija rodo kryptingą siekį įsitvirtinti tiek didžiosiose, tiek augančiose Europos sveikatos technologijų rinkose.

    Rezultatai: mažiau hospitalizacijų ir skubios pagalbos

    „Hope Care“ teigia, kad Portugalijoje jos technologija naudojama 15 vietinių sveikatos vienetų, apimančių apie 45 proc. visų nacionalinei sveikatos sistemai registruotų vartotojų. Sprendimai taikomi ir Madeiros bei Azorų regioninėse sveikatos tarnybose, taip pat privačiuose sveikatos priežiūros tinkluose, socialinės globos organizacijose ir savivaldybėse.

    Bendrovė pateikia ir klinikinio bei ekonominio poveikio pavyzdį: per 12 mėnesių analizuojant 43 žmonių, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, programą, hospitalizacijos dienų skaičius sumažėjo 76 proc., o skubios pagalbos apsilankymų – 74 proc. Skaičiuojama, kad tai sudarė apie 4 811 eurų metinių sutaupymų vienam pacientui.

    „Ši A serijos investicija žymi naują „Hope Care“ etapą. Po daugiau nei dešimtmečio darbo su sveikatos priežiūros institucijomis sukūrėme reguliuojamą platformą, kuri duoda išmatuojamus rezultatus pacientams, specialistams ir sistemoms“, – sakė „Hope Care“ įkūrėjas ir vadovas José Paulo Carvalho.

    „Europoje sveikatos sistemos patiria vis didesnį lėtinių ligų spaudimą ir dažnai reaguoja į krizes, o ne jų išvengia. „Hope Care“ išsiskiria tuo, kad derina klinikinius įrodymus ir reguliacinį brandumą, leidžiantį sprendimus diegti viešajame sektoriuje mastu“, – sakė „Iberis Capital“ partneris João Henriques.

    „Hope Care“ nurodo, kad 2026 metais įmonė augo, o pirmojo pusmečio pardavimai buvo 2,5 karto didesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Pasak bendrovės, naujas kapitalas turėtų padėti greičiau diegti nuotolinio pacientų stebėjimo programas pagrindinėse Europos rinkose.

  • Prieš pritraukiant rizikos kapitalą: klausimai, kurie padeda suprasti, ar jo tikrai reikia

    Ar rizikos kapitalas tikrai būtinas?

    Startuolių įkūrėjai dažnai girdi patarimus, kaip pasiruošti investuotojų pristatymui, susitarti dėl įmonės vertės ar atlaikyti patikrą. Tačiau kur kas rečiau kalbama apie pirmąjį, esminį sprendimą: ar išvis verta eiti rizikos kapitalo keliu.

    Rizikos kapitalas nėra tik pinigai banko sąskaitoje. Jis įpareigoja augti pagal investuotojo logiką, per konkrečius terminus ir su aiškiais lūkesčiais dėl didelės grąžos, o tai tiesiogiai veikia strategiją, produktą, komandą ir savininkų dalis.

    Prieš naują finansavimo etapą įkūrėjams verta sau atsakyti į paprastus, bet nepatogius klausimus: kur įmonė turėtų būti po 10 metų, kiek nuosavybės norima išlaikyti ir kokį verslą šis raundas realiai privers kurti.

    Ankstyvoje stadijoje svarbu įsivertinti, ar išorės kapitalas būtinas pasiekti kitą įrodymą, pavyzdžiui, produkto ir rinkos atitikimą. Vėlesnėse stadijose sprendimą dažnai iškreipia spaudimas kelti raundą dėl rinkos mados, konkurentų ar ankstesnių investuotojų lūkesčių.

    Rinka ir fondo dydis nustato ribas

    Rinkos dydis turėtų diktuoti, kiek kapitalo galima atsakingai prisiimti, o ne atvirkščiai. Dideli vėlesni raundai gali priversti įmonę „peraugti“ savo realią paklausą ir per anksti lįsti į gretimus segmentus ar sudėtingesnes reguliacines aplinkas.

    Ne mažiau svarbus ir investuotojo fondo dydis, nes jis formuoja reikalaujamą „išėjimo“ mastą. Kuo fondas didesnis, tuo labiau jam reikia itin didelių sėkmės istorijų, todėl portfelio įmonėms keliami agresyvesni augimo ir grąžos tikslai.

    Pavyzdžiui, apie 2 mlrd. eurų fondo siekis grąžinti tris kartus daugiau reiškia maždaug 6 mlrd. eurų tikslinę grąžą. Jei fondas pabaigoje turi apie 10–15 proc. įmonės, tokiai grąžai dažnai reikia labai didelės bendros portfelio „išėjimų“ vertės, todėl įmonės spaudžiamos siekti itin didelio masto.

    Mažesni, specializuoti fondai paprastai gali būti kantresni ir realistiškiau vertinti sektorines ribas. Toks kapitalas dažniau dera su nišinėmis rinkomis ar ilgesniais pardavimų ciklais, kai augimas natūraliai yra lėtesnis, bet tvaresnis.

    Augti galima ir be rizikos kapitalo

    Daliai startuolių geriausias „finansavimo raundas“ yra klientų pajamos. Tai ypač aktualu sveikatos technologijų srityje, kur pirkėjai būna atsargesni, sprendimai užtrunka, o klinikinis patvirtinimas ir atitiktis reikalavimams tampa esminiais barjerais.

    Jei verslas jau turi pasikartojančias pajamas, solidžias bendrąsias maržas ir pakankamai aiškų pardavimų procesą, augimą galima finansuoti iš veiklos. Tokiu atveju verta palyginti, kiek nuosavybės kainuotų investicinis raundas šiandienos verte, ir kiek kainuotų tuos pačius tikslus pasiekti organiškai.

    Be klientų pajamų, egzistuoja ir kiti keliai: bankinis finansavimas, įskaitant paskolas su turto užstatu ar sąskaitų finansavimą, taip pat pajamomis grįstas finansavimas, kai grąžinimas siejamas su būsima apyvarta. Europoje sveikatos technologijų įmonėms reikšminga galimybė išlieka ir grantai, kurie leidžia judėti pirmyn nemažinant įkūrėjų dalies.

    Vis dažniau pasitaiko ir strateginių partnerių įsitraukimas, kai kapitalas derinamas su bendrakūros ar plėtros sutartimis. Sveikatos sektoriuje tai gali reikšti prieigą prie infrastruktūros, duomenų, platinimo kanalų ar klinikinės kompetencijos, kuri kartais vertingesnė už pačią investicijos sumą.

    Kodėl sprendimas dabar dar svarbesnis

    Pastaraisiais metais rinkoje dažniau kalbama apie lėtesnius „išėjimus“, ribotesnį likvidumą ir atsargesnes vertes, ypač ten, kur anksčiau buvo įkaitimas. Kai kelias iki pardavimo ar biržos pailgėja, netinkamai pasirinkto kapitalo kaina tampa didesnė, nes spaudimas augti išlieka, o laiko klaidoms mažėja.

    Tai nėra argumentas prieš rizikos kapitalą, nes kai kurioms įmonėms jis būtinas pasiekti produktą, mastą ar reguliacinius slenksčius, kurių vien pajamos nepadengs. Tačiau disciplina pasakyti „ne“ kapitalui, kuris neatsako į realų verslo poreikį, gali tapti konkurenciniu pranašumu.

    Galiausiai tikslas neturėtų būti pritraukti kuo daugiau pinigų. Tikslas yra sukurti tinkamą įmonę tinkamai rinkai, aiškiai suprantant, kokius įsipareigojimus ir kokią ateities trajektoriją atneša pasirinktas finansavimo šaltinis.

  • Italijos rizikos kapitalo fondas „Techshop“ startuoja su antruoju fondu: pirmasis uždarymas 43 mln. eurų

    Milane įsikūrusi rizikos kapitalo valdymo bendrovė „Techshop“ paskelbė apie antrojo fondo „Techshop II“ pirmąjį uždarymą, per kurį pritraukė 43 mln. eurų. Fondas orientuotas į pre-seed ir seed etapo startuolius, kuriančius DI pagrįstus B2B sprendimus.

    Pasak fondo valdytojų, pirmasis etapas viršijo pradinį lėšų pritraukimo tikslą, o tolesnis planas ambicingas: iki 2027 metų siekiama pasiekti 100 mln. eurų. Tai atspindi platesnę Europos investuotojų tendenciją didinti kapitalą ankstyvos stadijos DI ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimams.

    Kas investuoja ir kodėl?

    Tarp pagrindinių investuotojų įvardijama CDP Venture Capital, prisijungianti kaip „referencinis“ investuotojas. Parama teikiama per FoF VenturItaly II ir Skaitmeninės transformacijos fondą, kuris remiasi NextGenerationEU lėšomis ir skirtas tiekimo grandinių bei smulkių ir vidutinių įmonių skaitmeninimui.

    Tokia struktūra rodo, kad dalis kapitalo gali būti didinama palaipsniui, augant privačių trečiųjų šalių investuotojų įsipareigojimams. Praktikoje tai leidžia fondui greičiau startuoti su investicijomis, o vėliau plėsti finansavimo apimtį.

    „Su „Techshop II“ norime tapti atskaitos taško seed fondu Europos startuoliams, kurie DI taiko B2B procesuose“, – sakė „Techshop“ partneriai Giovanni Strocchi, Gianluca D’Agostino ir Aurelio Mezzotero.

    „Naujoji programinės įrangos karta ne tik skaitmenina užduotis, bet ir automatizuoja ištisus verslo procesus. Tam reikia specializuotų investuotojų, kurie juda greitai ir gali būti šalia įkūrėjų nuo pat pradžių“, – pridūrė jie.

    Europos DI fondų banga 2026 metais

    „Techshop II“ startas sutampa su ryškėjančia 2026 metų tendencija: Europoje daugėja fondų, kurie kuria atskiras strategijas ankstyvos stadijos DI, B2B programinei įrangai ir įmonių technologijoms. Tokie fondai siekia išnaudoti spartėjantį DI pritaikymą verslo procesuose, nuo pardavimų ir klientų aptarnavimo iki duomenų valdymo ir gamybos.

    Rinkoje taip pat pastebimas poslinkis nuo bendro pobūdžio investavimo prie labiau „vertikalių“ temų, kai investuotojai ieško konkrečių industrijų sprendimų. Tai apima sveikatos, finansų, konsultavimo, robotikos, gamybos ar programinės įrangos kūrimo įrankių segmentus.

    „Techshop“ patirtis ir naujo fondo kryptis

    „Techshop“ įkurta 2021 metais ir specializuojasi ankstyvos stadijos B2B technologijų investicijose, deklaruodama praktinį, „įkūrėjas-įkūrėjui“ principu paremtą modelį. Bendrovė teigia, kad padeda startuoliams ne tik su kapitalu, bet ir su produkto vystymu, rinkos validacija bei komercine plėtra.

    Per pirmąjį fondą „Techshop I“ investuota į 23 B2B programinės įrangos ir SaaS įmones. Tarp portfelio pavadinimų minimos Shop Circle (dabar Circeus), Smartness, hlpy, Qomodo, Tot, AxyonAI, GenomeUp, SylloTips ir Allsides.

    „Techshop“ skelbia, kad praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams nuo pirmojo fondo starto, portfelio rezultatai siekia 1,8 MOIC ir 1,5 TVPI. Šie rodikliai dažnai naudojami vertinant fondo grąžą ir portfelio vertės augimą, nors galutiniai rezultatai paprastai paaiškėja tik fondui užbaigus investicinį ciklą.

    Naujasis fondas numato bent 70 proc. kapitalo investuoti į Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje registruotas privačias įmones, turinčias nuolatinę veiklą Italijoje. Pirmosios „Techshop II“ investicijos, pasak bendrovės, turėtų būti paskelbtos artimiausiomis savaitėmis ir apims DI sprendimus pardavimams, kūrėjų įrankius bei konsultavimo sritį.

  • Paryžiaus AgTech „Tellia“ pritraukė 4,3 mln. eurų: balso DI turėtų pagreitinti darbą laukuose

    Paryžiuje įsikūręs žemės ūkio technologijų startuolis „Tellia“ pritraukė 4,3 mln. eurų išankstinę (pre-seed) investiciją. Bendrovė kuria balso DI asistentą, leidžiantį ūkininkams, agronomams ir lauko komandoms fiksuoti duomenis tiesiog kalbant, o ne pildant formas kompiuteryje.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Revent, taip pat prisidėjo Grey Silo Ventures, Jeriko, Techmind ir Fund F. „Tellia“ teigia, kad lėšos bus skirtos technologijos plėtrai ir komandos augimui Europoje bei JAV.

    Problema – ne duomenys, o sąsaja

    „Tellia“ taikosi į vieną seniausių sektoriaus trukdžių: lauko darbų metu surinkta informacija dažnai lieka užrašų knygelėse, pokalbiuose ar galvoje, o į skaitmenines sistemas suvedama vakare. Tai reiškia mažiau tikslumo, vėlavimą priimant sprendimus ir papildomą administracinę naštą.

    Startuolis pabrėžia, kad tradicinės ūkių valdymo programos ne visada pritaikytos realioms sąlygoms laukuose: nepatogus įvedimas, skirtingos kalbos, darbo ritmas ir ribotas laikas. Dėl to net turint skaitmeninius įrankius duomenų kokybė ir nuoseklumas dažnai nukenčia.

    „Žemės ūkio sektoriuje kartojasi ta pati problema: žmonės, kurie visą dieną dirba laukuose, vakare praleidžia laiką prie klaviatūros“, – sakė „Tellia“ vadovė ir viena įkūrėjų Coline Labadie de Faÿ.

    „Tai niekada nebuvo duomenų problema. Tai buvo sąsajos problema: tradicinė programinė įranga nepriima informacijos taip, kaip ji natūraliai atsiranda lauke – ištarta balsu ir ta kalba, kuria dirba komanda“, – teigė ji.

    Plėtra: DI sluoksnis tarp lauko ir sistemų

    „Tellia“ akcentuoja, kad nekuria dar vienos uždaros platformos, kuri „perima“ visus ūkio duomenis. Vietoj to bendrovė kuria sąsajos ir integracijų sluoksnį: vartotojas pasako informaciją, o sistema ją užfiksuoja, susistemina ir paverčia įrašais ar įžvalgomis, kurias galima panaudoti kasdieniuose procesuose.

    Pasak įmonės, sprendimas gali būti diegiamas partnerių produktuose per programavimo sąsają, todėl naudotojams nereikėtų keisti įprastų įrankių. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI vis dažniau įdiegiama kaip papildomas funkcionalumas jau naudojamose sistemose, o ne kaip atskira, nuo nulio diegiama platforma.

    „Mes nekūrėme dar vienos platformos, kuri nori valdyti visus duomenis. Mes sukūrėme sąsają: jūs kalbate, „Tellia“ tai užfiksuoja, susistemina ir interpretuoja taip, kad visa organizacija galėtų veikti“, – sakė Coline Labadie de Faÿ.

    „Šis finansavimo etapas leis toliau vystyti balso DI, sukurti agentinį sluoksnį tarp lauko ir likusios AgTech ekosistemos bei auginti komandą JAV ir Europoje“, – pridūrė ji.

    Investicijų kontekstas Europoje

    „Tellia“ sandoris įsilieja į 2026 metais išliekantį investuotojų dėmesį DI ir technologijomis grįstam žemės ūkiui Europoje. Pastaraisiais mėnesiais skelbta apie kelis didesnius raundus, susijusius su genetika, klimato atsparumu ir regeneracine žemdirbyste.

    Tarp panašių pavyzdžių minimi Belgijos „Rainbow Crops“ 9,7 mln. eurų bei Londono „Biographica“ 8 mln. eurų finansavimo etapai, o Prancūzijoje „UBEES“ taip pat pritraukė 8 mln. eurų. Vien šie trys raundai sudaro 25,7 mln. eurų, o įtraukus „Tellia“, bendra suma siekia 30 mln. eurų.

    Startuoliai, kuriantys praktinius įrankius lauko darbams, investuotojams tampa patrauklūs dėl aiškios grąžos logikos: mažiau rankinio suvedimo, daugiau realiu laiku surinktų duomenų ir greitesni sprendimai ūkyje. „Tellia“ siekis „įgarsinti“ duomenų suvedimą gali tapti vienu iš būdų sumažinti atotrūkį tarp realaus darbo lauke ir skaitmeninių sistemų, nuo kurių vis labiau priklauso planavimas, atsekamumas ir kaštų kontrolė.

  • „The Exploration Company“ pritraukė 387 mln. eurų: Nyx kapsulė ir daugkartinis variklis Storm

    Europos kosmoso bendrovė „The Exploration Company“ (TEC) paskelbė užbaigusi C serijos finansavimo etapą ir pritraukusi 387 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos dviem kryptims: Nyx daugkartinio naudojimo kapsulei ir didelės traukos daugkartiniam raketų varikliui Storm.

    Pasak TEC, Nyx artimiausiu tikslu taps misija, kurios metu kapsulė prisijungs prie Tarptautinės kosminės stoties ir grįš į Žemę. Toks bandymas yra kritinis žingsnis kuriant patikimą Europos orbitinės logistikos grandinę, ypač augant paklausai krovinių gabenimui ir grąžinimui iš orbitos.

    Kas investavo ir kodėl tai svarbu

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo „Bessemer Venture Partners“, „Atomico“ ir „Scaleup Europe Fund“, valdomas „EQT“. Prie raundo prisidėjo ir ankstesni TEC rėmėjai, tarp jų „Balderton“, „Plural“, „Cherry“ ir „Red River West“.

    Sandoris išplečia investuotojų bazę abiejose Atlanto pusėse, tačiau TEC pabrėžia išlaikanti europinį pagrindą. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad Europa siekia daugiau savarankiškumo kosmoso transporto infrastruktūroje, kuri svarbi ryšiams, tyrimams, saugumui ir kritinėms paslaugoms.

    „Visi Žemėje priklausome nuo infrastruktūros kosmose, tačiau gebėjimas pasiekti orbitą, ją aprūpinti ir sugrįžti tebėra retas“, – sakė „The Exploration Company“ įkūrėja ir vadovė Hélène Huby.

    Nyx kapsulė: nuo krovinių iki įgulos

    TEC teigimu, Nyx kuriama kaip daugkartinio naudojimo kapsulė, skirta gabenti krovinius į esamas ir būsimas kosmines stotis bei saugiai grąžinti juos į Žemę. Bendrovė nurodo, kad platforma projektuojama su potencialu ateityje pritaikyti ir žmonių skrydžiams, tačiau artimiausiu laikotarpiu akcentuojami kroviniai.

    Praktinis Nyx gebėjimas prisijungti prie Tarptautinės kosminės stoties ir atlikti pilną grįžimo ciklą būtų svarbus įrodymas, kad Europa gali turėti patikimą, daugkartinę orbitinės logistikos priemonę. Tai tampa aktualu ir dėl platesnių pokyčių: plečiantis komerciniams projektams orbitoje, didėja poreikis reguliariam tiekimui ir krovinių sugrąžinimui.

    Storm variklis: statymas už daugkartinę trauką

    Antra kryptis, kurią TEC išskiria kaip strateginę, yra daugkartinis didelės traukos variklis Storm. Bendrovė teigia, kad tai turėtų būti pirmasis Europoje daugkartinis didelės traukos variklis, paremtas pilno srauto laipsnine degimo schema ir naudojantis deguonį bei metaną.

    TEC planuoja testų programą, apimančią išankstinių degiklių bandymus su mažesnio mastelio traukos kamera artimiausiais mėnesiais, vėliau numatomas deguonies turtingo galios bloko bandymas ir pagrindinio variklio bandymai per kelerius metus. Bendrovė tikina, kad būtent variklio brandinimas taps pamatu ateities daugkartiniams Europos sunkiųjų klasių sprendimams.

    „Šis finansavimas leis mums veikti skubiai: atgabenti Nyx prie Tarptautinės kosminės stoties ir saugiai grįžti į Žemę, kartu spartinant Storm kūrimą“, – sakė Hélène Huby.

    TEC taip pat nurodo, kad lėšos bus skirtos komandos plėtrai ir pramoniniam mastelio didinimui inžinerijos, gamybos, misijų operacijų, variklių kūrimo ir programų vykdymo srityse. Bendrovė pažymi, kad finansavimas dar priklauso nuo taikomų reguliacinių patvirtinimų.