Tag: Startuoliai

  • Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Ispanijos „iPronics“ pritraukė 107,6 mln. eurų: su „NVIDIA“ sieks spartinti DI duomenų centrų tinklus

    Didelis raundas ir aiškus tikslas

    Valensijoje įsikūrusi lustinės fotonikos bendrovė „iPronics“ pritraukė apie 107,6 mln. eurų B serijos investiciją. Šis raundas padidino bendrą įmonės finansavimą iki maždaug 152,3 mln. eurų.

    Investiciją kartu vedė „Maverick Silicon“ ir „Light Street Capital“, o prie raundo prisijungė ir „NVIDIA“. Tarp dalyvių minimi ir kiti nauji bei esami investuotojai, įskaitant Europos inovacijų tarybos fondą.

    „Ši „Maverick Silicon“, „Light Street Capital“ ir „NVIDIA“ parama sustiprina mūsų viziją kurti naujos kartos optinio tinklo lyderį. Investicija leis sparčiau komercializuoti sprendimą ir padėti duomenų centrams maksimaliai išnaudoti GPU nepaukojant našumo“, – sakė „iPronics“ vadovas Christianas Dupontas.

    Kodėl duomenų centrai vis dažniau renkasi optiką

    Įmonė specializuojasi optinių grandinių komutavimo sprendimuose, skirtuose DI infrastruktūrai, ir akcentuoja, kad didėjant DI klasteriams auga ir tinklų apkrovos. Tokiose aplinkose ypač svarbios tampa pralaidumo, delsos ir energijos sąnaudų ribos, todėl spartėja perėjimas nuo vario prie optikos.

    DI duomenų centruose didelę dalį sąnaudų sudaro ne vien skaičiavimo įranga, bet ir duomenų perdavimas tarp serverių, lentynų bei skirtingų duomenų centro zonų. Kuo didesni GPU telkiniai, tuo labiau tinklo architektūra tampa lemiamu veiksniu, ar brangi skaičiavimo galia bus efektyviai išnaudota.

    Kas yra „iPronics ONE“ ir ką ji žada

    Pagrindinis bendrovės produktas „iPronics ONE“ apibūdinamas kaip lentynoms paruoštas optinis komutatorius, leidžiantis programuojamai perkonfigūruoti optinį ryšį tarp įrangos. Įmonė teigia, kad sprendimas skirtas dinamiškai pritaikyti jungtis prie besikeičiančių DI darbo krūvių.

    Platformoje integruojamas valdymas, telemetrija ir sąsajos, kurios, pasak bendrovės, leidžia realiu laiku keisti topologiją, gerinti GPU panaudojimą ir mažinti energijos sąnaudas. Praktikoje tai reiškia bandymą sumažinti situacijas, kai skaičiavimo ištekliai laukia duomenų dėl tinklo ribojimų.

    Kur bus panaudoti pinigai

    „iPronics“ skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas operacijų mastelio didinimui, spartesniam komerciniam diegimui ir paklausos augimui atliepti. Taip pat planuojama stiprinti produktų strategiją ir partnerystes, susijusias su DI infrastruktūra.

    Plėtrai JAV bendrovė atidarė biurą Santa Klaroje Kalifornijoje ir ieško naujų darbuotojų, kurie padėtų diegimuose pas klientus ir vystant rinkos kryptį. Įmonė taip pat pranešė apie valdybos ir patariamųjų vaidmenų papildymą, siekiant sustiprinti komercinę ekspansiją.

    Augant DI darbo krūviams, konkurencija dėl efektyvesnio duomenų centrų tinklo spartėja: operatoriai ieško būdų didinti pralaidumą ir mažinti energijos sąnaudas, o gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius lanksčiau valdyti ryšius tarp GPU. „iPronics“ investicija rodo, kad optinio komutavimo technologijos tampa vis svarbesne šios lenktynės dalimi.

  • Londono „AI Score“ pritraukė 4,6 mln. eurų: įrankis, padedantis suvaldyti DI agentų veiksmus

    Kam skirti pinigai ir kas investavo

    Londone įsikūręs startuolis „AI Score“ pritraukė 4,6 mln. eurų pradinio etapo investiciją, skirtą produkto vystymui ir komandos plėtrai. Bendrovė kuria platformą, kuri padeda įmonėms saugiau diegti ir valdyti generatyvinius sprendimus bei vis autonomiškesnius DI agentus.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Fuel Ventures, jame taip pat dalyvavo ankstesnis investuotojas GALLOS Technologies ir keli privatūs investuotojai. Tarp jų minimi Marshall Bridge Ventures įkūrėjas Robertas Mannas, „Ventura Capital“ vadovas Mo El Husseiny bei „MMC Ventures“ bendraįkūrėjas Alanas Morganas.

    Kodėl DI agentų valdymas tampa būtinybe

    Įmonėms vis plačiau diegiant DI įrankius į kasdienius procesus, daugėja scenarijų, kai sistema ne tik generuoja tekstą, bet ir vykdo veiksmus: ieško duomenų, kuria dokumentus, inicijuoja užduotis ar bendrauja su klientais. Tokios galimybės didina produktyvumą, tačiau kartu kelia rizikų dėl duomenų saugumo, prieigų kontrolės, atsekamumo ir atitikties reikalavimams.

    Šiame kontekste atsiranda poreikis vadinamajam valdymo sluoksniui, kuris leistų matyti, ką DI agentai daro realiuoju laiku, kokius įrankius naudoja ir kokius sprendimus priima. Tai svarbu ir reputacine prasme, nes klaidos ar netinkami veiksmai gali kainuoti brangiai, ypač reguliuojamuose sektoriuose.

    „DI veikia tokiu mastu ir automatizavimo lygiu, kuriam tradicinis valdymas tiesiog nebuvo sukurtas“, – sakė „AI Score“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexas Harlandas.

    Jo teigimu, organizacijoms reikia judėti greitai ir pasinaudoti DI teikiamomis galimybėmis, tačiau neprarasti matomumo ir kontrolės. Pasak vadovo, nauja investicija leis greičiau kurti sprendimą, kuris valdymą paverstų ne kliūtimi, o integruota proceso dalimi.

    Ką siūlo „AI Score“ ir kuo išsiskiria

    „AI Score“ teigia sukūrusi realaus laiko platformą, skirtą sekti ir kontroliuoti generatyvinių sprendimų bei DI agentų naudojimą įmonėse. Pagrindinis tikslas yra suteikti aiškumą, kur ir kaip DI naudojamas, kartu mažinant saugumo spragas ir padedant išlaikyti procesų atsekamumą.

    Bendrovė įkurta 2025 metais, ją įkūrė Alexas Harlandas ir Benita Tibb, o tarp bendraįkūrėjų ir patarėjų minimas ir Jonathan Kewley. Harlandas anksčiau dirbo Jungtinės Karalystės Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre, o Tibb turi teisininko patirties.

    Įmonės patarėjų tinkle minimi buvęs GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas, „Starling Bank“ valdybos pirmininkas Colinas Bellas ir kibernetinio saugumo bendrovės „Darktrace“ bendraįkūrėjas Nickas Trimas. „AI Score“ pozicionuoja šią patirtį kaip pranašumą, siekiant suderinti technologinį greitį su saugumo ir atitikties poreikiais.

    „AI Score“ teigimu, klientų susidomėjimą labiausiai skatina griežtai reguliuojami ir duomenims jautrūs sektoriai, kur būtinas aiškus kontrolės mechanizmas. Bendrovė nurodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį pajamos augo, o tarp klientų yra teisės ir finansų sektoriaus organizacijų bei didesnių viešai kotiruojamų įmonių.

    Investicijai įtaką daro ir platesnė Europos tendencija: auga kapitalo srautai į sprendimus, kurie skirti ne vien DI modelių kūrimui, bet ir jų diegimo infrastruktūrai, stebėsenai bei saugiam valdymui. Tai rodo, kad rinkoje DI agentai vis dažniau vertinami kaip įrankiai, kuriems reikia aiškių taisyklių, audito ir atsakomybės ribų.

  • „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    „WAD Capital“ startuoja su 67,5 mln. eurų fondu: EIF įnešė 25 mln. ir tapo didžiausiu rėmėju

    Belgijos investicijų bendrovė „WAD Capital“ užbaigė pirmąjį debiutinio fondo etapą ir pritraukė 67,5 mln. eurų. Didžiausiu investuotoju tapo Europos investicijų fondas (EIF), į fondą įnešęs 25 mln. eurų.

    Gente įsikūrusi komanda orientuojasi į mažas ir vidutines Europos įmones, kurioms kyla verslo perdavimo įpėdiniams problema. Modelio esmė – įsigyti veikiančius, pelningus verslus ir jų valdymą patikėti atrinktiems vadovams, galintiems perimti įmonę ir ją auginti.

    Kaip veikia įpėdinystės sprendimas

    „WAD Capital“ siekia padidinti fondo dydį nuo 67,5 mln. eurų iki 130 mln. eurų, o maksimalus dydis numatytas 132,5 mln. eurų. Papildomas kapitalas, kaip nurodoma, padės greičiau suderinti įmones, ieškančias perėmėjo, ir vadovus, pasirengusius tapti savininkais.

    EIF investicija įgyvendinama pasitelkiant Europos Komisijos InvestEU programos mechanizmą, kuris dažnai naudojamas pritraukti daugiau privataus kapitalo į strategines sritis. „WAD Capital“ teigia, kad fondo valdytojai taip pat prisideda nuosavu įnašu ir į fondą investuoja 2 proc. kapitalo.

    „Europa turi daug sėkmingų mažų ir vidutinių įmonių, turinčių didelį augimo potencialą, tačiau joms reikia ir kapitalo, ir verslumo talento, kad pereitų į kitą etapą“, – sakė EIB grupės viceprezidentas Robertas de Grootas.

    Į kokias įmones taikosi fondas

    Bendrovė įkurta 2023 metais Christopherio Tourniso Gamble’o, Steveno Coppenso ir Alaino Brossé. Ji kuria institucinę platformą vadinamajam įsigijimu grįstam verslumui, kai nauji savininkai perima jau veikiančią įmonę, o ne kuria ją nuo nulio.

    „WAD Capital“ taikosi į pelningas MVĮ Beniliukso šalyse, šiaurės Prancūzijoje ir vakarų Vokietijoje. Nurodoma, kad ieškomų įmonių metinis EBITDA paprastai siekia nuo 1 iki 5 mln. eurų, o sektoriai dažniausiai susiję su sveikatos priežiūra, energetika, klimato pertvarka ir verslo paslaugomis.

    Vadovas perėmimui ir DI sandoriams spartinti

    Kiekvieną sandorį veda vadinamasis „CEO in Residence“ – patyręs vadovas, kurį fondas atrenka, patikrina ir lydi nuo rinkos paieškos iki įsigytos įmonės valdymo. Bendrovė akcentuoja duomenimis grįstą potencialių taikinių paiešką ir DI pasitelkimą teisiniam patikrinimui, siekiant pagreitinti procesus.

    Teigiama, kad tokie įrankiai ypač svarbūs mažesniems sandoriams, kuriuose tradicinės konsultavimo išlaidos dažnai tampa per didelės, palyginti su sandorio dydžiu. „WAD Capital“ skelbia, kad kasmet peržiūri dešimtis tūkstančių įmonių, kad atrinktų tinkamiausius kandidatus įsigijimui.

    „Aštuoni įsigijimai per mažiau nei metus ir reikšminga EIF investicija rodo, kad mūsų modelis yra plečiamas ir Europa pripažįsta tai, ką darome“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Stevenas Coppensas.

    Pasak bendrovės, iš pirmosios 13 vadovų grupės aštuoni jau užbaigė įsigijimus, o dar penki sandoriai yra baigiamojoje stadijoje. Naujas kapitalas taip pat turėtų finansuoti antrąją 12 vadovų grupę, iš kurių 10 jau patvirtinti.

    „WAD Capital“ tikslas – didinti vadovų grupės mastą ir iki 2027 metų pabaigos išplėsti portfelį iki 25 įmonių. Bendrovė pabrėžia, kad toks modelis siejamas ne tik su finansine grąža, bet ir su poveikiu – verslų tęstinumu bei darbo vietų išsaugojimu regionuose.

    „Padidindami vadovų skaičių nuo trylikos iki dvidešimt penkių, galime įsigyti dvidešimt penkias sveikas MVĮ, susiduriančias su įpėdinystės iššūkiu, ir išlaikyti jas europietiškose rankose“, – sakė „WAD Capital“ vadovaujantis partneris Alainas Brossé.

  • Suomijos „Creoir“ pritraukė 2 mln. eurų: DI balsu valdys gynybos sistemas be interneto ir debesijos

    Suomijos „Creoir“ pritraukė 2 mln. eurų: DI balsu valdys gynybos sistemas be interneto ir debesijos

    Seed investicija gynybos DI plėtrai

    Suomijoje, Oulu mieste įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Creoir“ pritraukė seed investiciją iš Švedijos rizikos kapitalo fondo Gungnir Capital. Fondas tapo bendrovės vykdomo seed etapo lyderiu, o visas etapas, kaip skelbiama, taikosi į 2 mln. eurų dydį.

    Įmonė nurodo, kad lėšos bus skirtos paspartinti produktų EdgeVUI ir Operator Assistant komercializaciją bei didinti pajėgumus, augant paklausai Europos gynybos rinkoje. Tokie sprendimai orientuoti į situacijas, kur operatoriams reikia veikti greitai, o ryšys su išorinėmis sistemomis gali būti ribotas arba apskritai neįmanomas.

    „Gynybos operatoriai dirba esant itin dideliam spaudimui, o laisvų rankų balso sąsaja grąžina kritinį dėmesį misijai. Turėdami Gungnir Capital palaikymą, galime greičiau tiekti sprendimus klientams ir pereiti nuo bandomųjų projektų prie diegimo realiose operacijose“, – sakė „Creoir“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Antti Lilja.

    Ką daro EdgeVUI ir Operator Assistant?

    „Creoir“ įkurta 2012 metais, o jos komanda specializuojasi įterptinėse kalbos atpažinimo technologijose ir gynybai skirtuose sprendimuose. Bendrovė akcentuoja siekį mažinti operatorių kognityvinį krūvį ir gerinti situacijos suvokimą, kai valdymo ir informacinės sistemos tampa vis sudėtingesnės.

    Pagrindinė EdgeVUI idėja – galimybė valdyti sistemas balsu, laisvomis rankomis ir gimtąja kalba. Tuo metu Operator Assistant pristatomas kaip DI pagrindu veikiantis žinių bazės sprendimas, leidžiantis greitai rasti misijai kritinę informaciją, kai kiekviena sekundė svarbi.

    Kodėl akcentuojamas darbas be debesijos?

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimai sukurti veikti įrenginyje, be nuolatinės interneto jungties ir be priklausomybės nuo debesijos. Gynybos kontekste tai svarbu dėl kibernetinio saugumo, ryšio patikimumo ir veikimo triukšmingoje aplinkoje, kur standartinės balso sąsajos dažnai praranda tikslumą.

    „Creoir“ teigia, kad EdgeVUI apima natūralios kalbos supratimo priemones ir remiasi automatinio kalbos atpažinimo, teksto vertimo į kalbą bei balso signalo gerinimo technologijomis. Įmonė nurodo, kad šiems elementams pasitelkiamos „Cerence AI“ kuriamos kalbos technologijos.

    „Esu sėdėjęs kabinoje, kur kognityvinė perkrova yra didesnė grėsmė nei dauguma priešininkų. Modernios valdymo sistemos užlieja operatorių informacija, o tas, kas gali valdyti sistemas balsu, neprisijungęs prie interneto ir mūšio triukšme, įgyja tempą“, – sakė Gungnir Capital vadovaujantis partneris Max Villman.

    „Creoir“ taip pat skelbia dirbanti su keliais didžiaisiais Europos gynybos rangovais ir sistemų integratoriais, o tarp vykdomų projektų mini Saab, Leidos ir ThyssenKrupp Marine Systems. Be to, bendrovė nurodo atrinkta dalyvauti NATO Innovation Range programoje, susijusioje su sluoksniuota kova prieš bepiločius orlaivius.

  • Euvic vadovas: Silezijai reikia savo Spotify ar „Bolt“ – kodėl regionui trūksta nuosavų produktų

    Silezija pastaraisiais dešimtmečiais išgyveno ryškią transformaciją: nuo anglies kasyklų ir sunkiosios pramonės iki vieno svarbiausių Lenkijos IT ir inžinerijos centrų. Tačiau kitam šuoliui, pasak „Euvic“ grupės vadovo Wojciecho Wolny, neužtenka vien paslaugų eksporto ir užsienio korporacijų kompetencijų centrų.

    Interviu Lenkijos verslo žiniasklaidai jis teigia, kad regionui trūksta nuosavos intelektinės nuosavybės, t. y. įmonių, kurios kurtų globalius produktus ir išlaikytų technologijų, licencijų bei sprendimų kontrolę vietoje. Būtent todėl jis Silezijai kaip siekiamybę įvardija vietinį „Spotify“ ar „Bolt“ tipo verslą.

    Silezijos pranašumai ir riba

    W. Wolny pabrėžia, kad regiono pranašumai yra akivaizdūs: didelė inžinerinė bendruomenė, universitetai, patogi geografinė padėtis ir išvystyta infrastruktūra. Pasak jo, Silezijos miestai tarptautiniams svečiams dažnai palieka ir saugaus, tvarkingo bei patogaus gyventi regiono įspūdį.

    Vis dėlto šiandieninė ekonomikos struktūra, pasak „Euvic“ vadovo, pernelyg remiasi paslaugomis. Tai reiškia, kad nemaža dalis vertės sukuriama vykdant užsakymus kitiems, o ne vystant nuosavus produktus, kurie ilgainiui generuotų didesnę grąžą, kurtų stipresnį startuolių ir tiekėjų ekosistemą bei pritrauktų talentus.

    Nuosava intelektinė nuosavybė kaip tikslas

    W. Wolny interviu akcentuoja, kad regionui taip pat trūksta globalių bendrovių būstinių ir sprendimų centrų. Kai sprendimai priimami kitur, projektai ir darbo vietos, pasikeitus strategijai ar konjunktūrai, lengviau perkeliami į kitus miestus ar šalis.

    Ši įžvalga svarbi platesniame Europos kontekste: pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie technologinį suverenumą, kritinių kompetencijų telkimą regione, tiekimo grandinių trumpinimą ir didesnį atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokiose sąlygose didesnę vertę kuria ne vien paslaugų tiekėjai, o produktus ir platformas valdantys kūrėjai.

    DI įtaka ir naujos kryptys

    Pasak „Euvic“ vadovo, Silezijos IT sektoriui tenka prisitaikyti prie pokyčių, kuriuos atneša dirbtinis intelektas. Jis perspėja, kad didelių korporacijų kompetencijų centruose darbuotojų poreikis natūraliai gali mažėti, nes dalį užduočių perims DI sprendimai.

    Todėl, jo vertinimu, regionas turėtų aktyviau ieškoti nišų, kuriose DI tampa augimo varikliu, pavyzdžiui, duomenų apdorojimo projektuose, kibernetinio saugumo srityje ar vystant duomenų centrų infrastruktūrą. Pramonė, anot jo, neturėtų būti nustumta į šalį, veikiau derinama su skaitmeniniais sprendimais ir mokslinių tyrimų baze.

    Didžiausia ateities kompetencija

    W. Wolny nuomone, svarbiausias ateities įgūdis yra verslumas. Jis teigia, kad regiono ir valstybės institucijos turėtų nuosekliau skatinti startuolius, toleruoti pirmuosius nesėkmingus bandymus ir kurti aiškias paskatas inovacijoms, ypač technologiniuose sektoriuose.

    Jo vertinimu, universitetų ir verslo bendradarbiavimas gali būti vienas praktinių kelių, kaip greičiau kurti produktus ir komercializuoti idėjas. Kai studijų projektai virsta realiais verslo uždaviniais, studentai greičiau įgyja rinkai svarbių įgūdžių, o įmonės gauna naujų sprendimų ir potencialių darbuotojų.

    Interviu mintis paprasta: Silezija jau turi stiprią bazę, tačiau be nuosavos intelektinės nuosavybės ir globaliai matomų produktų regionui bus sunku išsaugoti ilgalaikį konkurencingumą. Jei pavyktų užauginti bent kelias „Spotify“ ar „Bolt“ masto įmones, jos galėtų tapti traukos centru talentams, kapitalui ir naujai inovacijų bangai.

  • „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų: nori suvienodinti įmonių elektromobilių įkrovimo apmokėjimą Europoje

    Jungtinės Karalystės elektromobilių įkrovimo atsiskaitymų startuolis „Rightcharge“ pritraukė apie 580 000 eurų augimo finansavimą. Lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir platformos tobulinimui, kad įmonių autoparkams būtų paprasčiau valdyti įkrovimo išlaidas.

    Finansavimo raundą vedė esamas investuotojas „Soulmates Ventures“, prisidėjo „BlackWood Ventures“ ir „Purple Ventures“. Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas taip pat padės stiprinti partnerystes ir spartinti klientų pritraukimą.

    Vienas sprendimas namams ir viešoms stotelėms

    „Rightcharge“ kuria sistemą, kuri sujungia namų ir viešojo įkrovimo mokėjimus į vieną valdymo aplinką. Praktikoje tai reiškia, kad įmonė gali aiškiau matyti, kiek kainuoja įkrovimas skirtingose vietose, ir paprasčiau apskaityti su tuo susijusias išlaidas.

    Vienas svarbiausių platformos elementų yra automatizuotas vairuotojų kompensavimas už namuose sunaudotą elektrą įkraunant įmonės elektromobilį. Tokiais atvejais kompensacijos dažnai virsta rankiniu procesu, kai tenka rinkti įrodymus, skaičiuoti tarifus ir derinti išmokas.

    Kodėl tai aktualu autoparkams?

    Įmonėms elektrifikuojant autoparkus, įkrovimo infrastruktūra ir atsiskaitymai išlieka fragmentuoti: skirtingi tinklai, skirtingi tarifai, nevienodos ataskaitos. Dėl to finansų ir transporto valdymo komandoms didėja administracinė našta, o duomenų palyginamumas tampa sudėtingas.

    „Rightcharge“ akcentuoja, kad jų sprendimas gali reikšmingai sumažinti įkrovimo sąnaudas ir su tuo susijusį administravimą, o kartu padėti tiksliau sekti su įkrovimu susijusias emisijas. Tokie įrankiai tampa vis svarbesni įmonėms, kurios siekia aiškesnės išlaidų kontrolės ir nuoseklesnių tvarumo rodiklių.

    „Pastarųjų metų klientų reakcija patvirtino, kad sprendžiame didelę autoparkų problemą. Po pradinio finansavimo viršiję ambicingiausias augimo prognozes, šį finansavimą skirsime plėtrai Europoje ir produkto gerinimui“, – sakė „Rightcharge“ įkūrėjas ir vadovas Charlie Cookas.

    Bendrovė nurodo per metus smarkiai padidinusi pasikartojančias pajamas ir išplėtusi tiesioginių klientų bazę. Taip pat pasirašyti pirmieji susitarimai licencijuoti namų įkrovimo kompensavimo technologiją autoparkų tiekėjams, o tai gali pagreitinti plėtrą naujose rinkose.

    Artimiausiu laikotarpiu „Rightcharge“ ketina investuoti į pardavimus, strategines integracijas ir platformos funkcijų plėtrą. Įmonė taip pat signalizuoja, kad šis etapas yra pasiruošimas didesniam A serijos investicijų raundui ateityje.

  • Briuselio DI maisto kokybės startuolis „Backbone“ pritraukė 4 mln. eurų: ką tai keis gamintojams

    Investicija į kokybės ir atitikties platformą

    Briuselyje įsikūręs maisto pramonės kokybės ir atitikties sprendimus kuriantis startuolis „Backbone“ pranešė pritraukęs 4 mln. eurų išankstinės pradinės stadijos investiciją. Gautas lėšas bendrovė ketina skirti rinkodarai ir spartesniam produkto vystymui.

    Investicijos raundui vadovavo fondas Pitchdrive, prie jo prisidėjo PROfounders Capital ir Passion Capital bei esami investuotojai, taip pat keli Belgijos maisto verslo atstovai. Startuolis veikia kaip duomenų ir procesų „operacinė sistema“, skirta kokybės valdymui ir reguliacinei atitikčiai.

    Kokią problemą sprendžia „Backbone“

    Pasak „Backbone“, dauguma maisto gamintojų turi visus reikalingus duomenis kokybiškesniems sprendimams, tačiau jie išsibarstę per skirtingas komandas ir sistemas. Receptūros informacija dažnai lieka technologų ar tyrimų padaliniuose, tiekėjų duomenys – pirkimuose, laboratoriniai rezultatai – atskirose ataskaitose, o reikalavimai – kokybės skyriuje.

    „Maisto įmonė šiandien turi visus duomenis, kurių reikia geresniems kokybės sprendimams, bet skirtingi duomenų taškai tarpusavyje nekalba“, – sakė vienas iš „Backbone“ įkūrėjų Louis Opsomer.

    Startuolis kuria sluoksnį, kuris sujungia dokumentus, bandymų rezultatus, tiekėjų informaciją ir reikalavimus, o kontekstą paverčia praktiškai panaudojamu. Idėja paprasta: vietoj to, kad kokybės informacija būtų tik „užregistruota“, ji tampa įrankiu ankstyviau pastebėti rizikas ir priimti sprendimus realiuoju laiku.

    DI agentai vietoj rankinių patikrų

    „Backbone“ teigia, kad kokybės užtikrinimas maisto sektoriuje vis dar dažnai priklauso nuo rankinio darbo ir atskirų failų. Įmonės nurodo, jog reikšminga dalis gamintojų kasdienėms kokybės užduotims iki šiol naudoja skaičiuokles, dokumentus ir elektroninį paštą.

    Didžiausi kaštai paprastai atsiranda ne dėl vieno didelio incidento, o dėl daugybės smulkių neatitikčių, kurios pastebimos per vėlai. Tiekėjo keitimas, nauja receptūra ar pakuotės korekcija gali sukelti visą grandinę papildomų patikrų ir duomenų suvedimo, kai kelios komandos dubliuoja tą patį darbą.

    „Backbone“ planas – ant sujungtų duomenų sluoksnio kurti DI agentus, kurie perimtų pasikartojančias užduotis: sektų sertifikatų galiojimą, sulygintų laboratorinius rezultatus su specifikacijomis, automatiškai fiksuotų incidentus ir paruoštų sprendimų prioritetus. Visa tai turėtų susitelkti į vieną „kokybės valdymo pultą“, skirtą tiek komandų darbui, tiek vadovybei.

    Plėtra už Belgijos ribų

    Startuolis įkurtas 2025 metais, o jo steigėjai anksčiau dirbo technologijų ir procesų valdymo srityje. „Backbone“ sprendimas apima tiekėjų sekimą, dokumentų kontrolę, incidentų valdymą ir atitikties analizę – tai funkcijos, kurios maisto gamyboje tiesiogiai susijusios su rizikų valdymu.

    Įmonė praneša jau išplėtusi klientų ratą už Belgijos ribų, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus. „Backbone“ taip pat bendradarbiauja su maisto saugos ir kokybės konsultacijų partneriais, siekdama greičiau diegti sprendimą skirtingose gamybos grandyse.

    Pasak vienos iš įkūrėjų Siska Lannoo, tikslas – kad iki 2028 metų pabaigos „Backbone“ veiktų 250 gamybos vietų. „Maisto pramonė metų metus investavo į ERP sistemas ir linijines kokybės kontrolės sistemas, kad viską užregistruotų. Kitas žingsnis yra priversti tą informaciją dirbti“, – sakė ji.

  • Kipro startuolis „Piney“ pritraukė 1,6 mln. eurų: nuomos objektų valdymo platformą plečia už Europos ribų

    Kipro startuolis „Piney“ pritraukė 1,6 mln. eurų: nuomos objektų valdymo platformą plečia už Europos ribų

    Kipre įkurtas startuolis „Piney“, teikiantis trumpalaikės ir vidutinės trukmės nuomos objektų valdymo operacijų paslaugas, pritraukė 1,6 mln. eurų investiciją. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos technologijų vystymui ir plėtrai už Europos ribų, kur pirmuoju žingsniu tapo startas JAV.

    Finansavimo raundui vadovavo „Uni.fund“, kuris buvo pagrindinis investuotojas ir ankstesniame 1,2 mln. eurų raunde 2024 metų gruodį. Prie šio etapo prisijungė ir „33East“, o investuotojų bazėje taip pat minima „VENTERI Capital“.

    „Piney įgyvendino tai, ko tikėjomės nuo pirmos investicijos: disciplinuotą augimą, tvirtą vieneto ekonomiką ir produktą, kuriuo turto valdytojai remiasi kasdien. Todėl jų plėtra už Europos ribų buvo natūralus kitas žingsnis“, – sakė „Uni.fund“ partneris Sotiris Papantonopoulos.

    Kas yra „Piney“ ir kuo išsiskiria

    „Piney“ įkurta 2022 metais ir save pozicionuoja ne kaip tradicinę valymo įmonę, o kaip operacinį sluoksnį nuomos turto valdytojams. Ji apima valymą, skalbimą, patalynės ir tekstilės valdymą, svečių priemonių tiekimą bei jų paruošimą, o visi procesai koordinuojami per įmonės technologijų platformą.

    Startuolis skaičiuoja, kad šis modelis gali sumažinti turto valdytojų operacinį krūvį iki 80 proc., nes darbai planuojami automatizuotai, o kokybė stebima realiu laiku. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai svetingumo sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama veiklos standartizavimui ir procesų skaitmeninimui, ypač valdant didelius būstų portfelius.

    Augimas Europoje ir startas JAV

    Per laikotarpį po ankstesnio finansavimo raundo 2024 metų pabaigoje „Piney“ teigia išplėtusi aptarnaujamų objektų skaičių nuo 1 300 iki 5 000. Įmonė veikia Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o didžiausia jos rinka dabar įvardijama Ispanija.

    Ispanijoje komandos dirba Madride, Barselonoje ir Malagoje, paraleliai palaikomos operacijos kitose Europos šalyse. Plėtra į JAV pradėta nuo Majamio, kuris, pasak bendrovės, pasirinktas kaip bandomasis modelis tolimesniam augimui už Europos ribų.

    „Šis raundas yra apie tai, kad tai, ką įrodėme Europoje, perkeltume į pasaulinį mastą. Per mažiau nei dvejus metus beveik keturis kartus padidinome aptarnaujamų objektų skaičių, o vis labiau DI pagrįsta technologija leidžia išlaikyti tokį tempą“, – sakė „Piney“ įkūrėjas ir vadovas Nicolas Chrysostomou.

    DI praktikoje: kokybės kontrolė realiu laiku

    Viena iš krypčių, į kurią „Piney“ žada investuoti, yra DI įrankių integracija į kasdienius procesus. Įmonė nurodo, kad jos platforma jau geba realiu laiku peržiūrėti nuotraukas, kurias darbuotojai daro patikrinimų metu, ir fiksuoti galimas problemas dar prieš komandai paliekant objektą.

    Toks požiūris sprendžia dažną trumpalaikės nuomos iššūkį, kai klaidos aptinkamos tik po svečio skundo, o taisymas tampa brangesnis ir rizikingesnis reputacijai. „Piney“ teigimu, augant platformos brandai DI bus diegiamas ir kituose veiklos etapuose, siekiant didesnio mastelio bei vienodesnės paslaugos kokybės skirtingose rinkose.

  • Miunchene įsikūrusi „Zeit AI“ pritraukė 4,3 mln. eurų: kuria Europai autonominį duomenų inžinierių

    Miunchene įsikūrusi „Zeit AI“ pritraukė 4,3 mln. eurų: kuria Europai autonominį duomenų inžinierių

    Kas yra „Zeit AI“ ir ką kuria

    Miunchene įsikūręs startuolis „Zeit AI“ pranešė uždaręs 4,3 mln. eurų finansavimo raundą. Bendrovė teigia kurianti autonominį duomenų inžinierių, skirtą Europos vidutinėms įmonėms, kurios turi daug duomenų, bet dažnai stokoja resursų jiems praktiškai įdarbinti.

    Įmonė įkurta 2024 metais, ją įsteigė buvę „Palantir“ darbuotojai Leopold von Waldthausen ir Marvin Bornstein. Pagrindinis produktas „ZeitMind“ pozicionuojamas kaip DI pagrįsta sistema, galinti sujungti įmonės ERP, CRM ir šimtus kitų šaltinių į analizėms bei automatizavimui paruoštą duomenų sluoksnį.

    Investuotojai ir akcentas į suverenumą

    Raunde dalyvavo „Y Combinator“, Oksfordo universiteto Seed fondas, „Sequoia Capital“ Scout fondas, ACE Ventures ir Hasso Plattner VC. Prie investuotojų prisidėjo ir keli žinomi verslo bei visuomenės veikėjai, tarp jų buvęs Vokietijos finansų ministras Christian Lindner ir futbolininkas Mario Götze.

    Pasak investuotojų, svarbi „Zeit AI“ žinutė yra suvereni infrastruktūra ir duomenų apdorojimas Europoje. Bendrovė nurodo, kad klientų duomenys apdorojami tik Europoje esančiuose duomenų centruose, o sprendimas orientuotas į reikalavimus, kurie kyla iš ES reguliavimo ir duomenų lokalizavimo praktikų.

    „Europos pramonės bazė negali perduoti sprendimų, kurie ją valdo, išorės tiekėjams. „Zeit AI“ yra viena iš nedaugelio bendrovių, kurios suverenią infrastruktūrą paverčia numatytuoju pasirinkimu, o ne kompromisu“, – sakė Hasso Plattner VC partneris Jens Schmidt-Sceery.

    Kokią problemą sprendžia ir kaip tai veikia

    „Zeit AI“ teigimu, daugelis vidutinio dydžio įmonių formaliai valdo savo duomenis, tačiau praktiškai remiasi rankiniais procesais, ypač finansų planavimo ir analizės srityje. Ten, kur ERP ar FP&A sistemos nepadengia poreikių, atsiranda „Excel“ sprendimai, kurie kartojasi kas mėnesį ir ilgainiui tampa brangūs.

    Bendrovė aiškina, kad „ZeitMind“ leidžia darbuotojui aprašyti norimą ataskaitą, analizę ar automatizavimą, o DI agentas tą pačią dieną sukuria sprendimą. Taip siekiama sumažinti priklausomybę nuo vidinės IT komandos, kuri vidutinėse įmonėse dažnai būna ribota.

    „Galėtume valdyti šią įmonę pelningai, tačiau dabar spartiname per pastaruosius dvejus metus sukurtą planą ir plečiame komandą Europoje, įskaitant Miuncheną ir netrukus atidaromą biurą Londone“, – sakė „Zeit AI“ vadovas ir vienas įkūrėjų Leopold von Waldthausen.

    Tarp įvardytų klientų yra technologijų grupė Kolbenschmidt, žemės ūkio technikos gamintojas Horsch, logistikos bendrovė Wahl & Co, konsultacijų įmonė Stern Stewart & Co bei Liuksemburge įsikūrusi aviacijos bendrovė Jetfly Aviation. Pasak „Zeit AI“, pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai, didesnei rinkos aprėpčiai ir inžinierių samdai, kurie diegia sprendimą klientuose.

    Tokie projektai Europos rinkoje išsiskiria tuo, kad DI pritaikomas ne kaip atskiras pokalbių įrankis, o kaip infrastruktūrinė funkcija, jungianti verslo sistemas ir standartizuojanti duomenis. Būtent čia paprastai slypi didžiausi kaštai ir ilgiausiai trunkantys projektai, todėl investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie duomenų parengimą automatizuoja, užtikrina audituojamumą ir atitiktį.

  • JK „Strolll“ gavo 5 mln. eurų iš Innovate UK ir investuotojų: ką kurs AR neuroreabilitacijai

    JK „Strolll“ gavo 5 mln. eurų iš Innovate UK ir investuotojų: ką kurs AR neuroreabilitacijai

    5 mln. eurų impulsas „Strolll“ plėtrai

    Jungtinės Karalystės MedTech bendrovė „Strolll“, kuri kuria kaip medicinos prietaisas sertifikuojamą programinę įrangą neuroreabilitacijai, pritraukė naują finansavimą. Investicijų raundui vadovavo IW Capital, prisidėjo Cleveland Clinic ir Future Planet Capital Regional.

    Atskirai „Innovate UK“ bendrovei skyrė 4,18 mln. eurų inovacijų paskolą ir 813 200 eurų „Growth Catalyst Investor Partnerships“ programos paramą. Šios dvi priemonės kartu sudaro 5 mln. eurų finansavimą, nukreiptą į du skirtingus projektus.

    „Mūsų komanda siekia iš esmės pakeisti reabilitaciją žmonėms, gyvenantiems su neurologiniais sutrikimais. Šis finansavimas padės greitinti misiją didinti pacientų įsitraukimą, remti jų pažangą ir padėti specialistams teikti veiksmingą neuroreabilitaciją platesniam pacientų ratui“, – sakė „Strolll“ vadovas ir bendraįkūrėjas Jorgen Ellis.

    „Strolll“ įkurta 2018 metais ir vysto skaitmeninės terapijos sprendimus, kurie pacientams pateikiami per papildytosios realybės akinius. Bendrovė akcentuoja, kad sprendimai skirti terapijai tiek klinikoje, tiek namuose, o tikslas yra padaryti reabilitaciją labiau įtraukiančią ir lengviau pasiekiamą.

    DI ir biomechanikos laboratorija greitesniems vertinimams

    Didžiausia „Innovate UK“ dalis – 4,18 mln. eurų inovacijų paskola – skirta „StrolllAssessment“ platformos plėtrai. Ši kryptis apima DI taikymą kartu su pilnai sukomplektuota biomechanikos laboratorija, kuri turėtų atkartoti realias reabilitacijos sąlygas.

    Bendrovė teigia, kad sprendimas orientuotas į klinikinių vertinimų validavimą ir standartų laikymąsi, o kelių tyrimų vykdymas lygiagrečiai gali sutrumpinti procesus nuo metų iki kelių mėnesių. Praktiniu požiūriu tai reikštų greitesnį naujų skaitmeninių neuromotorinių vertinimų patikrinimą ir spartesnį jų diegimą.

    „Per dvi inovacijas „Strolll“ užsitikrino „Innovate UK“ palaikymą, nes įrodė techninį pranašumą ir patikimą kelią į komercinę sėkmę. Vėlyvos stadijos inovacijų rizikos mažinimas per skolos finansavimą, kartu suteikiant dotaciją šalia privataus kapitalo, parodo mūsų tikslą pateikti tinkamą priemonę tinkamu metu, kad augimas spartėtų“, – sakė „Innovate UK“ investicijų vadovas Scott O’Brien.

    Sprendimas ūmiems, lovoje gulintiems pacientams

    Antroji finansavimo kryptis – 813 200 eurų parama pagal „Growth Catalyst Investor Partnerships“ ir papildomas investuotojų kapitalas, viršijantis 1,16 mln. eurų. Šios lėšos skirtos „StrolllAcute“ – lovos režimo pacientams pritaikytai papildytosios realybės reabilitacijos sistemai.

    „Strolll“ pozicionuoja „StrolllAcute“ kaip sprendimą ankstyvai terapinei intervencijai ūmios būklės skyriuose, kai pacientas dar negali aktyviai judėti ar lengvai pasiekti įprastų reabilitacijos priemonių. Pabrėžiama, kad sistema kuriama taip, jog būtų galima ją integruoti į esamus skyriaus darbo procesus nepadidinant personalo krūvio.

    Finansavimas sustiprina „Strolll“ galimybes plėsti produktų portfelį ir greitinti kūrimo darbus, o kartu – konkuruoti augančioje skaitmeninės sveikatos ir MedTech rinkoje. Šioje srityje vis dažniau akcentuojamas klinikinis pagrįstumas, duomenų kokybė ir realus įdiegimas ligoninėse, o ne vien technologinė naujovė.