Tag: Startuolis

  • Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Milane įsikūręs LegalTech startuolis „Lexroom“ paskelbė užbaigęs 42,9 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Raundas įvyko praėjus aštuoniems mėnesiams po 16,2 mln. eurų A serijos, o bendra pritraukta suma viršijo 62,7 mln. eurų.

    Finansavimui vadovavo investicijų fondas Left Lane Capital, taip pat prisidėjo Base10 Partners, Eurazeo, Acurio Ventures, ankstyvasis investuotojas Entourage ir View Different. Bendrovė nurodo, kad dar 2025 metais buvo pritraukusi 1,9 mln. eurų pradinį finansavimą, kuris tapo tramplinu spartesnei plėtrai.

    „Kai kūrėme „Lexroom“, greitai tapo aišku: teisininkams reikia geresnio darbo būdo, o didieji kalbos modeliai gali tai suteikti. Trūko vieno dalyko – nuolat atnaujinamų duomenų: įstatymų, aktualios praktikos ir proceso medžiagos“, – sakė „Lexroom“ vadovas ir vienas įkūrėjų Paolo Fois.

    „Lexroom“ įkurta 2023 metais, o ją vysto Paolo Fois, Martina Domenicali ir Andrea Lonza. Bendrovė pozicionuoja save kaip duomenimis grįstą platformą, kurios pagrindas – nuosava infrastruktūra su milijonais patikrintų teisinių šaltinių, leidžiančių turinį atsekti iki pirminio dokumento.

    Startuolio teigimu, platforma jau naudojasi daugiau nei 8 000 advokatų kontorų ir įmonių teisės komandų. „Lexroom“ akcentuoja, kad didelė dalis vartotojų įrankį naudoja nuolat, o tipinės teisės paieškos ar dokumentų rengimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo valandas ar dienas, sutrumpėja iki minučių ar kelių valandų.

    Ši investicijų istorija išsiskiria ne vien suma, bet ir pasirinkta kryptimi: „Lexroom“ remia idėją, kad DI teisėje turi būti kuriamas nuo duomenų sluoksnio, o ne nuo bendro pobūdžio modelio pritaikymo. Praktikuojantiems teisininkams svarbiausia galimybė patikrinti šaltinį, pacituoti normą ar precedentą ir aiškiai suprasti, iš kur gauta išvada.

    Bendrovė pabrėžia ir rizikas, su kuriomis susiduria rinka: teismuose fiksuojami atvejai, kai dokumentuose atsiranda DI sugeneruotų netikrų citatų ar neegzistuojančių precedentų. Dėl to, pasak „Lexroom“, teisiniai sprendimai turi būti grindžiami patikrintais, nuolat atnaujinamais šaltiniais ir aiškia paieškos logika, o ne vien tik tikėtinu teksto sugeneravimu.

    Kalbėdama apie saugumą ir atitiktį, bendrovė nurodo, kad dirba pagal ISO 27001 standartą, laikosi BDAR reikalavimų ir vertina Europos Sąjungos DI akto nuostatas. Taip pat akcentuojama, kad įkelti dokumentai nėra naudojami modeliams mokyti, o dokumentų saugojimo politika orientuota į konfidencialumą.

    „Lexroom“ pradėjo nuo Italijos rinkos, kurioje, bendrovės vertinimu, dirba apie 250 000 registruotų teisininkų, o procesai laikomi vienais sudėtingiausių Europoje. Gavusi naują kapitalą, įmonė planuoja plėstis civilinės teisės valstybėse, pirmiausia Ispanijoje ir Vokietijoje, burdama vietines komandas ir pritaikydama produktą konkrečioms jurisdikcijoms.

    Investuotojams tai signalizuoja apie ryškėjančią tendenciją: teisinėse technologijose vis labiau vertinami sprendimai, kurie ne tik generuoja tekstą, bet ir užtikrina patikimumą, atsekamumą bei aiškią atitiktį reguliavimui. Tokie kriterijai tampa esminiai, kai DI įrankiai pereina iš eksperimentų fazės į kasdienę advokatų ir įmonių teisės skyrių praktiką.

  • „Mouro Capital“ surinko 343 mln. eurų trečiajam fondui: dėmesys DI ir finansų infrastruktūrai

    Londone įsikūrusi rizikos kapitalo bendrovė „Mouro Capital“ pranešė uždariusi pirmąjį trečiojo fondo etapą ir pritraukusi apie 343 mln. eurų. Pagrindinis investuotojas yra Banco Santander, kuris ir toliau veikia kaip kertinis fondo rėmėjas.

    Naujasis fondas bus nukreiptas į finansinių paslaugų transformaciją per technologijas, ypač į sprendimus, kuriuose svarbūs duomenys, infrastruktūra ir dirbtinis intelektas. „Mouro Capital“ skelbia, kad bendra valdomų ir įsipareigotų investicijų suma dabar viršija 859 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad artimiausiu metu pirmą kartą planuoja į fondą pritraukti ir papildomų investuotojų šalia Banco Santander. Tai reikštų platesnę investuotojų bazę ir potencialiai didesnį kapitalo rezervą vėlesnėms investicijoms.

    Fondas jau spėjo atlikti septynias investicijas, o tarp jų minimos ir tokios bendrovės kaip „ElevenLabs“ bei „Sakana AI“. „Mouro Capital“ akcentuoja, kad ieško komandų, kuriančių naujos kartos finansų infrastruktūrą ir efektyvinančių finansinių paslaugų veikimą.

    „Per pastarąjį dešimtmetį sukūrėme globalią platformą, kuri gali užtikrinti stiprią ir nuoseklią grąžą. Su šiuo fondu norime remti naują globalių įkūrėjų kartą, keičiančią finansines paslaugas per DI, duomenis ir infrastruktūrą“, – sakė „Mouro Capital“ generalinis partneris Manuelis Silva Martinezas.

    Pasak investuotojo, ypač daug potencialo matoma specializuotose srityse, tokiose kaip kapitalo rinkos ir turto valdymas, kur dar esama neišnaudotų nišų. Kartu pabrėžiama, kad DI plėtra didina ir poreikį sprendimams, susijusiems su valdysena, rizika ir atitiktimi, ypač kai įmonės DI diegia plačiai.

    „Finansinių paslaugų ir technologijų konvergencija vyksta jau daug metų, o DI dar labiau padidino pokyčių tempą. Matome DI pagrindu kuriamos finansų infrastruktūros atsiradimą: nuo realaus laiko mokėjimų iki tapatybės ir duomenų platformų“, – teigė „Mouro Capital“ generalinis partneris Christopheris Gottschalkas.

    „Mouro Capital“ yra nepriklausomai valdoma rizikos kapitalo įmonė, investuojanti į finansinių paslaugų ir technologijų sandūrą nuo 2015 metų. Ji investuoja Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Lotynų Amerikoje, dažniausiai nuo ankstyvos stadijos iki Series C.

    Bendrovė nurodo, kad per 26 sėkmingus pasitraukimus vidutiniškai pasiekė 4 kartus didesnę grąžą nuo investuoto kapitalo. Taip pat teigiama, kad dešimties didžiausių portfelio įmonių pajamų metinis augimo tempas per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai siekė 97 proc.

    Tarp žinomiausių portfelio investicijų minima „Ripple“, „TrueLayer“, „Upgrade“, „Creditas“ ir „Klar“. Investuotojas taip pat pabrėžia, kad rezervuoja kapitalą tolesniam finansavimui ir dažnai dalyvauja vėlesniuose etapuose, o tokia strategija leidžia išlaikyti pozicijas sėkmingiausiose įmonėse.

    „Mouro Capital“ komandos dirba Londone, Madride ir San Fransiske. Įmonė skelbia stiprinanti komandą ir planuojanti plėtrą, kad galėtų aktyviau vykdyti sandorius bei gilinti kompetencijas sparčiai kintančioje finansų technologijų rinkoje.

  • Miuncheno „Feldwerke“ gavo 12 mln. eurų kreditą: per 18 mėnesių žada pastatyti 100 MW agri-PV

    Miuncheno „Feldwerke“ gavo 12 mln. eurų kreditą: per 18 mėnesių žada pastatyti 100 MW agri-PV

    Miunchene įsikūręs AgTech startuolis „Feldwerke“, kuriantis ir diegiantis agri-PV (agrivoltaikos) sprendimus, užsitikrino pirmą didesnį skolos finansavimą. Bendrovei suteikta 12 mln. eurų atnaujinama kredito linija, skirta maždaug 100 MW statybų portfeliui įgyvendinti per artimiausius 18 mėnesių.

    Finansavimą suteikė Prancūzijos skolos fondas, besispecializuojantis atsinaujinančios energetikos projektuose Europoje. Tokios kredito linijos dažniausiai naudojamos statybų ir vystymo etapams, kai projektams reikia apyvartinių lėšų iki jų prijungimo prie tinklo arba perėjimo į ilgalaikį projektinį finansavimą.

    „Šis finansavimas yra reikšmingas lūžis „Feldwerke“ ir aiškus signalas, kad instituciniai investuotojai mato agri-PV kaip perspektyvų žemės naudojimo modelį. Atnaujinama kredito linija suteikia mums lankstumo greitai ir efektyviai įgyvendinti 100 MW portfelį“, – sakė „Feldwerke“ vadovas Nilsas Kuchenbuchas.

    „Feldwerke“ įkurta 2023 metais Miunchene, o jos veiklos kryptis – atviro lauko agri-PV projektai, derinantys elektros gamybą ir žemės ūkio veiklą. Bendrovė skelbia per maždaug dvejus su puse metų įrengusi daugiau nei 20 MW galios, įskaitant ir didžiausią agri-PV instaliaciją Pietų Vokietijoje.

    Agri-PV esmė – saulės moduliai montuojami virš žemės ūkio paskirties plotų taip, kad žemė po jais ir tarp eilių išliktų naudojama ūkininkavimui, pavyzdžiui, augalininkystei ar ganymui. „Feldwerke“ akcentuoja vienos ašies sekimo konstrukcijas, kurios seka saulę ir padeda pagaminti daugiau elektros per metus, o taip pat pagaminti santykinai daugiau energijos ryto ir vakaro valandomis, kai paklausa dažnai būna aukštesnė.

    Bendrovės teigimu, dvigubas žemės panaudojimas tampa svarbiu argumentu tiek investuotojams, tiek savivaldybėms, ieškančioms būdų plėtoti atsinaujinančią energetiką neatsisakant žemės ūkio funkcijų. Praktikoje tai gali mažinti konkurenciją dėl žemės tarp energetikos projektų ir ūkininkavimo, o kartu suteikti papildomų pajamų srautų regionuose.

    „Feldwerke“ nurodo šiuo metu vystanti apie 50 projektų, kurių bendra planuojama galia viršija 400 MW. Gauta kredito linija bus naudojama tik agri-PV elektrinių statyboms, o artimiausiu laikotarpiu įmonė turi apie 100 MW projektų įvairiose stadijose – nuo baigiamojo planavimo iki aktyvių statybų.

    Atsinaujinančios energetikos rinkoje atnaujinamos kredito linijos vertinamos dėl paprastos logikos: užbaigus projektą ir jį prijungus prie elektros tinklo, finansavimo poreikis statyboms sumažėja, o kredito limitas vėl tampa prieinamas kitam objektui. Tai leidžia vienu metu vykdyti kelis projektus ir greičiau didinti įrengtą galią, ypač kai portfelis susideda iš daugybės atskirų statybų aikštelių.

    „Feldwerke“ taip pat viešai deklaruoja ambiciją iki 2030 metų pasiekti 1 GW įrengtos galios. Jei planuojamas 100 MW etapas bus įgyvendintas laiku, tai taps svarbiu žingsniu įmonei siekiant masto, kurio dažnai reikalauja instituciniai investuotojai ir didesni infrastruktūros finansuotojai.

  • Berlyno fintech „bunch“ pritraukė 30,1 mln. eurų: žada automatizuoti Europos privačių rinkų procesus

    Berlyno fintech „bunch“ pritraukė 30,1 mln. eurų: žada automatizuoti Europos privačių rinkų procesus

    Berlyne įsikūrusi fintech bendrovė „bunch“ užbaigė 30,1 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė kuria nuo pradžios iki pabaigos veikiančią infrastruktūrą Europos privačioms rinkoms ir teigia, kad naujas kapitalas leis spartinti plėtrą bei didinti automatizaciją, įskaitant DI sprendimus.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Portage, o prie jo prisidėjo Illuminate Financial, taip pat esami investuotojai Motive Partners, Cherry Ventures ir Fintech Collective. Pasak įmonės, tai vienas didžiausių jos žingsnių siekiant tapti platforma, kuri privačių fondų valdymo kasdienybę perkeltų iš skaičiuoklių ir el. pašto į vieningą skaitmeninę sistemą.

    Kas sprendžiama privačiose rinkose

    „bunch“ akcentuoja problemą, su kuria susiduria privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondų valdytojai: augant investuotojų skaičiui ir reguliaciniams reikalavimams, operaciniai procesai dažnai išlieka rankiniai. Praktikoje tai reiškia daug dokumentų, skirtingas šalių taisykles, daugybę atskirų šablonų ir pasikartojančias užduotis, kurios lėtina darbą ir didina klaidų riziką.

    Įmonės teigimu, jų platforma apima visą fondo gyvavimo ciklą: skaitmeninį investuotojų įvedimą, kapitalo kvietimus, fondo administravimą, apskaitą ir mokesčių ataskaitas. „bunch“ tvirtina, kad sistema geba apdoroti nestruktūruotus dokumentus, ištraukti reikalingus duomenis, juos suklasifikuoti ir išlaikyti atsekamumą iki pirminių šaltinių.

    „Privačios rinkos pereina į naują augimo etapą, tačiau jas palaikanti operacinė infrastruktūra nebespėja. Fondų valdytojai negali augti remdamiesi skaičiuoklių laikų sistema“, – sakė „bunch“ bendraįkūrėjas ir vadovas Enrico Ohnemüller.

    Kur bus skiriami 30,1 mln. eurų

    „bunch“ nurodo, kad investicijas planuoja panaudoti komercinei plėtrai Europoje, ypač Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Liuksemburge, kur susitelkę daug privačių fondų administravimo kompetencijų. Kartu numatyta plėtra į naujas geografijas, turto klases ir procesų sritis, kad platforma taptų universalesnė skirtingiems fondų modeliams.

    Produkto kryptis siejama su didesne automatizacija: kapitalo kvietimų, atitikties, išmokų ir ataskaitų ruošimo darbo eigų skaitmeninimu. Įmonė pabrėžia, kad kritiniuose procesuose išlaikoma žmogaus priežiūra, nes privačiose rinkose ypač svarbūs audituojamumas, kontrolė ir atsakomybės atsekamumas.

    Augimas ir konkurencinė aplinka

    „bunch“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė Levent Altunel ir Enrico Ohnemüller. Bendrovė dirba keliose Europos finansų ekosistemoms svarbiose vietose, tarp jų Berlyne, Londone, Amsterdame ir Liuksemburge, o klientų portfelyje mini šeimos biurus, rizikos kapitalo fondus bei ankstyvos stadijos investuotojus.

    Įmonė teigia, kad šiuo metu platforma aptarnauja daugiau nei 150 fondų valdytojų ir daugiau nei 12 000 ribotos atsakomybės partnerių skirtingose Europos jurisdikcijose. Pasak „bunch“, 2025 metais metinės pasikartojančios pajamos augo 300 proc., o grynasis pajamų išlaikymas siekė 156 proc., kas rodo, jog klientai su laiku plečia naudojimą.

    Rinkos kontekste privatūs fondai susiduria su nuolat didėjančiais atskaitomybės reikalavimais ir spaudimu efektyvinti veiklą, ypač kai investuotojai tikisi greitesnių, tikslesnių ir labiau standartizuotų ataskaitų. Todėl infrastruktūros žaidėjų, kurie automatizuoja administravimą ir sumažina rankinį darbą, reikšmė auga, o naujos investicijos gali sustiprinti konkurenciją šioje nišoje.

  • Kopenhagos „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: kuria fermentinę priemonę nuo alkoholio paraudimo

    Kopenhagos „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: kuria fermentinę priemonę nuo alkoholio paraudimo

    Kas yra alkoholio paraudimas?

    Danijos biotechnologijų startuolis „Alcolase“ iš Kopenhagos pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją ir siekia sukurti fermentais paremtą priemonę žmonėms, kurie išgėrę alkoholio greitai parausta, ima pykinti ar pasidaro bloga. Į raundą įsitraukė keli fondai ir privatūs investuotojai, o bendrovė lėšas žada skirti tyrimams bei produkto vystymui.

    Alkoholio sukeltas veido paraudimas dažnai siejamas su genetine ALDH2 fermento veiklos stoka, dėl kurios organizmui sunkiau skaidyti acetaldehidą. Tai ne tik nemalonus pojūtis ar kosmetinis efektas, nes mokslinėje literatūroje ALDH2 trūkumas siejamas ir su didesne kai kurių su alkoholiu susijusių sveikatos rizikų tikimybe.

    Kaip veiktų fermentinė technologija?

    „Alcolase“ teigia kurianti fermentų technologiją, kuri būtų aktyvi skrandyje ir padėtų skaidyti alkoholį dar prieš jam patenkant į kraują. Bendrovės idėja remiasi tuo, kad dalį proceso būtų galima perkelti į ankstyvą virškinimo etapą, taip mažinant organizmo patiriamą „smūgį“ dėl lėtesnio alkoholio metabolizmo.

    Vienas pagrindinių technologinių iššūkių yra fermentų apsauga nuo skrandžio rūgšties, todėl įmonė kuria kapsuliavimo sprendimą, kuris leistų fermentams išlikti aktyviems ten, kur jie reikalingi. Pasak bendrovės, toks pristatymo būdas ateityje galėtų turėti ir platesnių terapinių pritaikymų.

    Kodėl taikosi į Azijos rinkas?

    Pirmuoju komerciniu taikiniu įmonė įvardija Singapūrą, o vėliau planuoja plėtrą Pietų Korėjoje, kur ALDH2 varianto paplitimas yra didesnis nei Europoje. „Alcolase“ skaičiuoja, kad su ALDH2 stoka Rytų Azijoje gali gyventi apie 540 milijonų žmonių, todėl potenciali auditorija yra itin didelė.

    Bendrovė akcentuoja ir socialinį šio reiškinio aspektą: kultūrose, kur alkoholis neretai lydi verslo vakarienes ar šeimos susibūrimus, daliai žmonių realiai tampa sunku dalyvauti įprastose socialinėse situacijose. Įmonė pabrėžia, kad jos tikslas nėra skatinti gerti, o suteikti galimybę pasirinkti, kai organizmo reakcija į alkoholį yra nulemta genetiškai.

    „ALDH2 stoka ilgą laiką buvo matoma, bet retai sprendžiama sveikatos inovacijų srityje, nors ji paveikia šimtus milijonų žmonių“, – sakė „Ada Ventures“ atstovė Check Warner.

    Gavusi investiciją, „Alcolase“ planuoja atlikti in vivo tyrimą, toliau tobulinti technologiją, stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir ruoštis pirmiesiems komerciniams žingsniams su partneriais tikslinėse rinkose. Kartu įmonė įsteigė padalinį Jungtinėje Karalystėje, kad galėtų sparčiau vystyti pristatymo platformą platesniems terapiniams pritaikymams.

    Nors fermentinės priemonės idėja skamba patraukliai, galutinę vertę lems klinikinių ir saugumo tyrimų rezultatai, taip pat aiškus reguliacinis kelias, priklausomai nuo to, ar produktas būtų pozicionuojamas kaip maisto papildas, ar kaip medicininės paskirties sprendimas. Investuotojai šiuo metu akivaizdžiai stato už technologijos potencialą, bet realų proveržį parodys artimiausi vystymo etapai.

  • Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI sistema žada iš esmės pakeisti notarų ir kontorų darbą

    Berlyno „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų: DI sistema žada iš esmės pakeisti notarų ir kontorų darbą

    Berlyne įsikūręs LegalTech startuolis „LawX“ pritraukė 7,5 mln. eurų sėklinio etapo investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą operacinę sistemą, skirtą notarams ir advokatų kontoroms, kuri vienoje platformoje sujungtų pagrindinius kasdienius procesus.

    Finansavimo raundui vadovavo „Motive Partners“, taip pat prisidėjo „WENVEST Capital“, „xdeck“ ir „SIVentures“, dalyvavo ir verslo angelai iš technologijų bei teisės sektorių. Įmonė skelbia, kad naujas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai, pardavimams ir klientų aptarnavimui stiprinti.

    „Teisės rinka slysta į struktūrinę krizę, nes esminiai procesai vis dar organizuojami rankiniu būdu, o kvalifikuotų darbuotojų vis sunkiau rasti“, – sakė „LawX“ įkūrėjas ir vadovas dr. Normanas Koschmiederis.

    „LawX“ buvo įkurta 2024 metų pabaigoje, o platformos idėja remiasi viena problema: didelė dalis kontorų darbo nėra tiesiogiai susijusi su teisinėmis paslaugomis, o su administravimu. Įmonės teigimu, apie 50 proc. veiklų sudaro bylos kūrimas, kontaktų valdymas, dokumentų paruošimas, komunikacija ir sąskaitų išrašymas.

    Startuolis akcentuoja, kad daugelis teisinių organizacijų vis dar remiasi senomis, fragmentuotomis sistemomis, kurios dažnai neatitinka šiuolaikinio darbo tempo. Dėl to kasdien prarandamas laikas rankiniam dokumentų apdorojimui ir procesų derinimui tarp skirtingų įrankių.

    Skirtingai nuo DI sprendimų, kurie dažniausiai padeda su paieška ar tekstų rengimu, „LawX“ tikslas yra automatizuoti visą veiklos grandinę nuo bylos administravimo iki dokumentų, kalendoriaus, komunikacijos ir atsiskaitymų. Bendrovė teigia kurianti vientisą infrastruktūrą, kuri leistų procesus atlikti nuosekliai ir sumažintų klaidų tikimybę.

    Pasirinkimas pradėti nuo Vokietijos notarų rinkos, pasak „LawX“, yra strateginis: šioje srityje ypač svarbus tikslumas, reglamentų laikymasis ir duomenų apsauga, o automatizavimo potencialas didelis. Įmonė pabrėžia, kad tokiose aplinkose kaip notarų biurai reikalavimai technologijoms yra griežtesni nei daugelyje kitų paslaugų sektorių.

    Duomenų saugumą „LawX“ pristato kaip vieną kertinių produkto dalių. Bendrovė nurodo, kad siekia atitikties ISO 27001 standartui, o klientų paskyros talpinamos Vokietijoje esančiuose duomenų centruose, kurie atitinka šio standarto reikalavimus, taip pat laikomasi BDAR nuostatų.

    „LawX“ taip pat teigia, kad nuo produkto paleidimo 2025 metų lapkritį jau pasirašė pasikartojančių sutarčių už daugiau kaip 1 mln. eurų. Artimiausiu metu įmonė planuoja plėtrą į platesnę advokatų kontorų rinką, o ilgalaikis tikslas įvardijamas ambicingai: tapti pagrindine teisinio darbo operacine sistema Europoje.

  • Malmiu įsikūrusi „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų: jūros žolę verčia tvarių tekstilės siūlų pluoštu

    Malmiu įsikūrusi „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų: jūros žolę verčia tvarių tekstilės siūlų pluoštu

    Malmiu įsikūrusi klimato technologijų startuolė „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų per priešpradinės stadijos investicijų etapą. Kartu bendrovė pradėjo ir sutelktinio finansavimo kampaniją, kuria siekia surinkti dar apie 45 000 eurų.

    Įmonė, įkurta 2025 metais Annika John, kuria tekstilės pluoštą iš pakrantėse išmetamos jūros žolės. Tokia žaliava paprastai laikoma atlieka, kurią savivaldybės priverstos surinkti nuo paplūdimių.

    Pasak bendrovės, pakrantėse susikaupusi jūros žolė dažnai išvežama ir šalinama sąvartynuose, o tai gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Startuolė tikisi šį srautą paversti žaliava naujai, mažesnio poveikio tekstilei.

    Tekstilės pramonės spaudimas didėja

    Tradicinė tekstilės gamyba laikoma viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų, todėl Europos prekės ženklams tenka vis daugiau reikalavimų dėl tiekimo grandinių poveikio. Pastaraisiais metais įmonės taip pat sparčiau ieško vietinių, atsekamų ir mažiau išteklių reikalaujančių medžiagų.

    „Salt & Fiber“ teigimu, iš paplūdimiuose surinktos jūros žolės išgaunamas pluoštas gali būti alternatyva įprastoms žaliavoms, ypač kai svarbus atsekamumas ir mažesnės gamybos sąnaudos aplinkai. Bendrovė akcentuoja, kad žaliavai nereikia papildomos žemės, trąšų ar gėlo vandens.

    Pluoštas be sintetinių polimerų

    Bendrovė nurodo, kad jos kuriamas pluoštas yra augalinės kilmės ir biologiškai suyrantis, o gaminyje nenaudojami sintetiniai polimerai. Įmonė taip pat tvirtina, kad gamybos procese vengiama kenksmingų cheminių medžiagų ir nesusidaro toksiškų šalutinių produktų.

    Kitas akcentuojamas aspektas yra natūralus atsparumas ugniai, kuris, pasak įmonės, gali sumažinti poreikį papildomiems cheminiams apdorojimams. Tokios savybės tekstilėje vertinamos, kai ieškoma saugesnių ir ilgaamžiškesnių medžiagų.

    Pilotinė gamyba ir planai iki 2028 metų

    „Salt & Fiber“ praneša, kad pilotinė gamyba jau vyksta, o žaliavos tiekimui pasirašyta sutartis su viena pietų Švedijos savivaldybe. Tai suteikia bendrovei stabilesnį jūros žolės surinkimo ir tiekimo pagrindą, kuris svarbus ruošiantis plėtrai.

    Įmonė taip pat dalyvauja „Älmhult x IKEA“ inkubatoriuje ir komercializaciją sieja su 2027–2028 metais. Be to, startuolė svarsto dalį sutelktinio finansavimo kampanijos lėšų skirti Baltijos jūros jūros žolės atkūrimo iniciatyvoms.

  • Milano „Cosmico“ pritraukė 12 mln. eurų ir perėmė „Flatmates“: plečia Future of Work platformą

    Milano „Cosmico“ pritraukė 12 mln. eurų ir perėmė „Flatmates“: plečia Future of Work platformą

    Milane įsikūręs Future of Work sektoriaus startuolis „Cosmico“ pritraukė 12 mln. eurų finansavimą ir kartu užbaigė 100 proc. kūrėjų agentūros „Flatmates“ įsigijimą. Sandorį sudarė nuosavo kapitalo ir skolos dalys, o finansavimo raundui vadovavo investicijų valdytojas P101 SGR.

    Įmonė teigia, kad šis žingsnis stiprina jos pozicijas sparčiai augančioje talentų paslaugų rinkoje, kur darbdaviai vis dažniau renkasi lankstesnį specialistų samdymą projektams. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija jungti talentų atranką, bendruomenes ir procesų dizainą į vieną platformą, kad įmonės greičiau rastų reikalingų kompetencijų.

    Kas keičiasi po įsigijimo?

    „Cosmico“ nurodo, kad grupės ekosistema dabar apima kelias kryptis: nuo Talent-as-a-Service skaitmeniniams profesionalams iki sprendimų kūrėjų ekonomikai. „Flatmates“ veikia Italijoje, Ispanijoje ir JAV, o jos modelis orientuotas į prekės ženklų ir kūrėjų bendradarbiavimą, turinio gamybą bei talentų atstovavimą.

    „Cosmico“ vadovas Francesco Marino akcentavo, kad bendrovė nebeapsiriboja vienu produktu ir pozicionuoja save kaip holdingą, kuris plėsis per strateginius sandorius. „Cosmico“ jau nebėra vieno produkto įmonė: tampame Future of Work holdingu, o augimą spartins ir tokie sandoriai kaip šis, – sakė Francesco Marino.

    „Flatmates“ vadovas Michele Pagani pabrėžė, kad visiška integracija turėtų suteikti daugiau galimybių kūrėjams ir prekės ženklams, su kuriais dirbama. „Prisijungimas prie „Cosmico“ šimtaprocentiniu mastu reiškia daugiau įrankių ir galimybių kūrėjams bei greitesnį mastelio didinimą Italijoje ir Ispanijoje, – sakė Michele Pagani.

    Augimo planai ir rinkos fonas

    „Cosmico“ skelbia, kad 2025 metais pajamos siekė 24 mln. eurų ir augo 109 proc. per metus. Įmonė taip pat nurodo, kad per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius jau buvo sukaupta 20 mln. eurų užsakymų, iš jų 1,5 mln. eurų Ispanijoje.

    Bendrovė kelia tikslą 2026 metais pasiekti 40 mln. eurų organinių pajamų ir iki 2026 metų pabaigos įgyvendinti dar tris įsigijimus. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos dinamiką, kai platformos talentų valdymą papildo procesų automatizavimu ir DI įrankiais, siekdamos didinti komandų našumą bei greitinti atranką.

    „Cosmico“ teigia subūrusi daugiau nei 35 000 skaitmeninių profesionalų bendruomenę Italijoje ir Ispanijoje, o klientų portfelyje turi per 300 įmonių. „Flatmates“ nurodo turinti daugiau nei 60 klientų, tarp jų ir tarptautinių prekės ženklų, todėl įsigijimas turėtų sustiprinti grupės pozicijas kūrėjų ekonomikos segmente.

  • Londono „PANTA“ pritraukė 3,4 mln. eurų: žada iš esmės modernizuoti finansinių indeksų kūrimą

    Londono „PANTA“ pritraukė 3,4 mln. eurų: žada iš esmės modernizuoti finansinių indeksų kūrimą

    Londone įsikūrusi „PANTA“ – programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS) finansinių technologijų startuolė – pritraukė 3,4 mln. eurų investiciją. Raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fuel Ventures“, o dalis sumos suteikta kaip „Innovate UK“ inovacijų paskola.

    Pasak bendrovės, šios lėšos bus skirtos spartesnei produkto plėtrai ir komandos augimui. „PANTA“ taip pat planuoja plėsti komercinę veiklą, pereinant nuo bandomųjų diegimų prie platesnio sprendimo įdiegimo rinkoje.

    Kas keičiasi indeksų rinkoje?

    Finansinių indeksų kūrimas ir administravimas ilgą laiką rėmėsi pasenusiomis sistemomis, rankiniais procesais ir skaičiuoklėmis. Dėl to indeksų tiekėjams ir turto valdytojams sudėtinga greitai kurti naujus produktus, užtikrinti nuoseklią kontrolę ir atitikti vis griežtėjančius rizikos bei atitikties reikalavimus.

    Rinkos spaudimą didina ir investuotojų paklausa lankstesniems, duomenimis grįstiems indeksams, kurie gali būti pritaikomi konkrečioms strategijoms ar temoms. Tokie produktai dažnai reikalauja dažnesnio perbalansavimo, sudėtingesnių taisyklių ir skaidresnių skaičiavimo procesų.

    Ką siūlo „PANTA“ platforma?

    „PANTA“ teigia kurianti vientisą, nuo pradžios iki pabaigos veikiančią sistemą, kuri automatizuoja indeksų projektavimą, skaičiavimą ir pateikimą. Platforma apjungia indeksų kūrimo įrankius su masteliu plečiamu skaičiavimo varikliu, kad indeksus būtų galima kurti, testuoti ir paleisti greičiau.

    Sprendimas orientuotas į turto valdytojus, indeksų tiekėjus ir duomenų platformas, siekiančias mažinti infrastruktūros sąnaudas ir trumpinti produkto pateikimo rinkai laiką. Bendrovė nurodo jau turinti pirmuosius aktyvius klientus ir mezganti partnerystes su strateginiais rinkos dalyviais.

    „Indeksų kūrėjai ir naudotojai pernelyg ilgai buvo apriboti pasenusiomis sistemomis. „PANTA“ skaitmenizuoja visą vertės grandinę ir padeda klientams greičiau diegti naujoves, dirbti efektyviau bei sukurti daugiau vertės investuotojams“, – sakė „PANTA“ vadovas ir vienas įkūrėjų Tobiasas Sproehnle.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gavusi finansavimą, „PANTA“ ketina plėsti inžinerijos komandą ir spartinti produktų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant automatizavimui bei patikimumui. Tokie prioritetai įprasti infrastruktūriniams „fintech“ sprendimams, kur klientai tikisi stabilumo, audituojamumo ir aiškiai apibrėžtų procesų.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ambicingesnius planus: minima, kad didesnis A serijos finansavimo etapas galėtų būti svarstomas 2027 metų pradžioje. Tai rodytų siekį sparčiau didinti klientų skaičių ir įsitvirtinti kaip indeksų duomenų infrastruktūros tiekėjui tarptautinėse rinkose.

  • Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijoje įsikūrusi technologijų bendrovė „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų investicijų raundą, kuriuo siekia paspartinti naujos platformos „Booster“ diegimą ir pasiruošti tarptautinei plėtrai. Įmonė akcentuoja, kad jos sprendimas orientuotas į vadovų kasdienį darbą su komandomis ir talentų valdymą, o ne vien administracinių procesų automatizavimą.

    Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Inveready, prie jo prisidėjo Archipiélago Next, Successful Fund ir privatūs investuotojai, tarp jų buvusi BBVA vadovė Paloma Tejada. „Fresh People“ taip pat nurodo, kad prie investicijos prisijungė verslininkai iš Ispanijos ir Meksikos, o Meksika įvardijama kaip viena artimiausių plėtros krypčių.

    DI įrankis vadovams kasdien

    „Booster“ pristatomas kaip DI pagrįstas lyderystės pagalbininkas, skirtas padėti vadovams priimti sprendimus, gerinti komandos dinamiką ir paversti strateginius tikslus aiškiais veiksmais. Bendrovės teigimu, tradiciniai sprendimai dažnai apsiriboja ataskaitomis ir procesų administravimu, o „Booster“ siekia mažinti vadovų kognityvinę apkrovą.

    „Žmonių valdymas neturėtų būti administracinė našta, tačiau šiandien dažnai taip yra“, – sakė „Fresh People“ vadovas José J. Burgos.

    Įmonė tikina, kad įrankis integruojamas į kasdien naudojamas vadovų darbo priemones, kad tikslų kėlimas, grįžtamasis ryšys ir komandos susitarimai vyktų natūraliai, nepridedant naujų užduočių. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ten, kur vyksta darbas, o ne kuriamos atskiros sistemos, reikalaujančios papildomos disciplinos.

    Kuo išsiskiria „Fresh People“ modelis

    „Fresh People“ įkurta 2020 metais ir savo veiklą grindžia derindama lyderystės metodikas, pokyčių valdymą ir DI platformą, kuri prisitaiko prie vartotojo. Bendrovė teigia sprendžianti dažną organizacijų problemą, kai vadovybės suformuota strategija „nepasiekia“ kasdienių komandų sprendimų ir įpročių.

    Pasak įmonės, jos technologija pritaikoma keliems scenarijams: lyderystės ugdymui, veiklos rezultatų valdymui, komandų efektyvumui ir kultūriniams pokyčiams. Kartu pabrėžiama, kad vien programinės įrangos nepakanka, todėl projektai siejami su veiksmų planais, mokymusi ir klientų sėkmės komandos palaikymu.

    Plėtra ir ankstyvieji rezultatai

    Bendrovė nurodo, kad „Booster“ jau naudoja daugiau nei 2 000 vadovų, o tarp klientų mini Acciona, LaLiga ir Kave Home. „Fresh People“ skelbia, kad DI pritaikymas tikslams kelti padėjo individualių ir komandos tikslų pasiekimą padidinti daugiau nei 45 proc., o darbuotojų kaitą sumažinti 23 proc.

    „Fresh People“ teigimu, naujas finansavimas žymi perėjimą prie „Booster“ kaip pagrindinio produkto ir naujo skaitmeninio ekosistemos centro, per kurį bus konsoliduojamos operacijos ir pasiūlymas klientams. Investuotojai savo ruožtu akcentuoja tikėjimą sprendimais, kurie kuria apčiuopiamą vertę vadovų darbui ir padeda uždaryti atotrūkį tarp strategijos ir jos įgyvendinimo talentų lygmenyje.

    „Ši investicija atspindi mūsų pasitikėjimą komandomis, kurios siekia kurti proveržį aukštos vertės segmentuose, pavyzdžiui, kaip vadovai ir vadovai veda savo komandas“, – sakė Inveready partneris Aniol Brosa.