CP v2

Tag: Stresas

  • „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ kviečia nemokamai mokytis emocinio atsparumo: datos ir tema svarbi visiems

    Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ spalį skelbia emocinio atsparumo stiprinimo mėnesiu ir kviečia gyventojus į nemokamas edukacijas. Organizacija teigia, kad gebėjimas susitvarkyti su stresu ir įtampa tampa neatsiejama pasirengimo krizėms dalimi.

    Užsiėmimuose bus aptariama, kaip atpažinti emocijų poveikį kūnui, mintims ir elgesiui, kodėl skirtingi žmonės į stresą reaguoja nevienodai ir kaip susikurti asmeninius nusiraminimo bei savipagalbos įgūdžius. Taip pat bus kalbama apie tai, ko nedaryti teikiant emocinę pagalbą šalia esančiam žmogui, kad geri norai netaptų papildomu spaudimu.

    „Mūsų kūno reakcija, jaučiant įtampą ar stresą, gali būti labai skirtinga: vieni mobilizuojamės veikti, kitų kūnas sustingsta. Vis dėlto svarbu pažinti save ir turėti įrankių, kurie padeda emociškai sunkioje situacijoje“, – sakė „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė.

    Organizacija pabrėžia, kad pirmoji psichologinė pagalba nėra psichoterapija ar ilgalaikė konsultacija, o pradinė parama žmogui, patiriančiam stiprų stresą ar krizę. Jos tikslas yra padėti stabilizuotis, grąžinti saugumo ir aiškumo jausmą bei, esant poreikiui, nukreipti profesionalios pagalbos.

    „Mokymų tikslas nėra iš žmogaus padaryti psichikos sveikatos specialistą. Tikslas yra suteikti aiškumo, ką daryti, kai kitam žmogui sunku, ir kaip elgtis taip, kad jis jaustųsi išgirstas“, – sakė „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ mokymų trenerė Naomi Koc.

    Dalį turinio sudarys praktika, skirta savijautos stebėjimui ir streso valdymui: kaip atpažinti savo reakcijas į įtampą, kokie trumpi nusiraminimo metodai gali padėti čia ir dabar, ir kaip laiku pastebėti emocinį nuovargį. Atskirai bus aptariami miego sunkumai, dažnai lydintys įtampą, ir kasdieniai įpročiai, kurie gali prisidėti prie geresnės miego kokybės.

    „Emocinis atsparumas nereiškia, kad žmogus nepatiria nerimo ar nuovargio. Tai gebėjimas pastebėti, kas vyksta, ir laiku pasirūpinti savimi. To galima mokytis, kaip ir kitų pirmosios pagalbos įgūdžių“, – sakė N. Koc.

    Nemokamos nuotolinės edukacijos vyks spalio 8 dieną, spalio 15 dieną ir spalio 22 dieną, pradžia 18 valandą. Organizacija nurodo, kad dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

    „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ primena, kad Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais, o pasaulyje veikianti kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu. Pagrindinė misija yra padėti ekstremaliose situacijose ir krizėse, taip pat remti pažeidžiamiausius žmones.

  • Mokslininkai nustatė ryšį: ką valgote, gali kelti nerimą, o stresas keičia mitybą

    Mokslininkai nustatė ryšį: ką valgote, gali kelti nerimą, o stresas keičia mitybą

    To, co jemy, wpływa na sposób, w jaki reagujemy na stresujące sytuacje. Jednym z najnowszych badań dotyczących tego zagadnienia jest praca polskich naukowców z Uniwersytetu Przyrodniczego we Wrocławiu. Przeanalizowano w nim dane z kwestionariuszy wypełnianych przez 1841 dorosłych Polaków. Pytano ich o sposób odżywiania i poziom zamartwiania się.

    Wyniki są interesujące: ponad 48 proc. badanych wykazywało wysoki poziom lęku, a 64 proc. przyznało, że stosują dietę ocenianą jako niskiej jakości. Szczególnie wyraźną zależność zaobserwowano u osób w wieku 18-22 lat. W tej grupie zarówno wysokie nasilenie lęku, jak i niska jakość diety współwystępowały częściej niż w starszych grupach.

    Na podstawie tych wyników można wysnuć wniosek, że osoby doświadczające silnego napięcia mogą częściej wybierać mniej korzystne produkty. Jak zauważają autorzy badania – lęk może wpływać na wybory i zachowania żywieniowe.

    Sposób odżywiania, który najczęściej pojawia się w badaniach w kontekście wpływu na stan psychiczny to dieta śródziemnomorska. Jej podstawą są warzywa, owoce, pełne ziarna, rośliny strączkowe, orzechy, nasiona, oliwa z oliwek i ryby. Czerwone mięso, słodycze i wysoko przetworzona żywność zajmują w niej znacznie mniej miejsca.

    W opublikowanym w zeszłym roku na łamach Cambridge University Press przeglądzie badań znajdujemy potwierdzenie tej teorii. Naukowcy przeanalizowali 104 publikacje w tym 88 badań obserwacyjnych i 16 interwencyjnych. Wnioski z tej analizy wskazują, że dieta śródziemnomorska oparta na nieprzetworzonej żywności i zdrowych tłuszczach wiąże się z mniejszym nasileniem objawów lękowych i stresu. Osoby, które odżywiają się w ten sposób wykazują większą odporność psychiczną.

    Co ciekawe, podobny obraz wyłania się z metaanalizy randomizowanych badań klinicznych dotyczących depresji. W pięciu badaniach obejmujących łącznie 1507 osób dorosłych z depresją lub objawami depresyjnymi stosowanie diety śródziemnomorskiej wiązało się z istotnym zmniejszeniem nasilenia objawów depresyjnych w porównaniu z grupami kontrolnymi.

    Nie oznacza to, że dieta śródziemnomorska jest uniwersalnym “lekiem na stres”. Jednak warto ją stosować jeśli chcesz zadbać o swój ogólny dobrostan, ponieważ jest jednym z najlepiej przebadanych modeli żywieniowych w kontekście wpływu na stan psychiczny.

    Łosoś, sardynki, makrela czy śledź dostarczają kwasów tłuszczowych omega-3, które od dawna są przedmiotem badań dotyczących układu nerwowego. Na marginesie, ryby są jednym ze stałych elementów diety śródziemnomorskiej.

    Opublikowana na łamach “BMC Psychiatry” metaanaliza z 2024 roku objęła 23 randomizowane badania z udziałem 2189 dorosłych osób. Wyniki sugerowały, że suplementacja omega-3 może zmniejszać objawy lękowe. Największą poprawę zaobserwowano przy dawce około 2 g dziennie. Warto jednak zaznaczyć, że każdy z nas powinien suplementować Omega-3. Chodzi raczej o stałe włączenie do menu produktów, które są w te kwasy bogate.

    Masz stresujący czas? Bierz magnez. Każdy z nas chociaż raz w życiu usłyszał lub przeczytał tę złotą poradę. Ale czy ten pierwiastek rzeczywiście może sprawić, że będziemy odczuwać stres łagodniej?

    Amerykański przegląd systematyczny z 2024 roku pokazuje pewne zależności pomiędzy przyjmowaniem magnezu a odczuwaniem stresu. Zespół przeanalizował 15 badań interwencyjnych dotyczących suplementacji magnezem i jej wpływu na lęk oraz sen. Spośród siedmiu badań oceniających objawy lękowe pięć wykazało poprawę przynajmniej jednego parametru. Trzeba jednak zwrócić uwagę, że metody były niejednorodne, a grupy kontrolne niewielkie.

    Fakt, że magnez wpływa na przewodnictwo nerwowe i regulację pobudliwości neuronów. Jednak zamiast ratowania się suplementacją, gdy organizm woła o pomoc, lepiej jest zaspokajać jego podaż za pomocą diety. Magnez znajdziemy m.in. w pestkach dyni, orzechach, produktach pełnoziarnistych, kakao i roślinach strączkowych.

    Jednym z najbardziej fascynujących kierunków współczesnych badań jest dziś oś jelitowo-mózgowa. Naukowcy analizują, czy mikroorganizmy zamieszkujące przewód pokarmowy mogą wpływać na procesy związane z nastrojem, stresem i lękiem.

    Metaanaliza z 2024 roku obejmująca 12 randomizowanych badań i 707 uczestników wskazała na możliwe korzyści stosowania probiotyków w zakresie objawów psychicznych. Wyniki dotyczące lęku nie były jednak jednoznaczne, a autorzy zwrócili uwagę, że znaczenie może mieć konkretny szczep bakterii, a nie samo określenie “probiotyk”.

    To ważne, ponieważ nie każdy jogurt czy suplement probiotyczny będzie działał w ten sam sposób. Badania nad osią jelitowo-mózgową wciąż znajdują się na etapie intensywnego rozwoju, więc na jednoznaczne odpowiedzi przyjdzie nam jeszcze poczekać.

    W 2025 roku przeprowadzono niewielkie, randomizowane badanie dotyczące witamin B1 i B2. Wzięły w nim udział 43 młode osoby w wieku 18 – 25 lat z podwyższonym poziomem lęku, stresu i problemami ze snem. Przez cztery tygodnie uczestnicy otrzymywali suplement B1 i B2 albo placebo. W grupie przyjmującej witaminy zaobserwowano zmniejszenie odczuwanego stresu i poprawę jakości snu. Nie wykazano natomiast istotnego zmniejszenia poziomu lęku. To niewielkie badanie, dlatego jego wynik należy traktować jako interesujący sygnał, a nie dowód, że witaminy z grupy B leczą stres czy lęk.

    Na koniec kilka słów na temat produktów, które uznajemy za zdrowe, ale w nadmiarze mogą przyczyniać się do potęgowania objawów stresu. Dobrym przykładem jest kofeina, której rozsądne dawki bardzo łatwo jest przekroczyć. Przecież dodatkowe latte jeszcze nikomu nie zaszkodziło.

    Nauka ma inne zdanie na ten temat, szczególnie w kontekście związku pomiędzy spożywaniem kofeiny, a kondycją psychiczną. W 2024 roku opublikowano wyniki badania, w którym wzięło udział 546 zdrowych osób. Pokazały one, że osoby, które przyjmowały 400 mg kofeiny lub więcej, zgłaszały większe nasilenie lęku.

    Zdrowy sen to jeden z czynników, które zwiększają odporność na stres. Tymczasem wysokie spożycie kofeiny skraca czas snu średnio o 45 minut każdej nocy. Badania pokazują również, że nadmiar espresso wydłuża czas zasypiania i obniżało efektywność snu. Tu pojawia się efekt błędnego koła – stres sam w sobie może utrudniać zasypianie i powodować wybudzenia, a to oznacza zmęczenie w ciągu dnia. Radzimy sobie z nim sięgając po kolejną filiżankę kawy, która jak się okazuje nie jest najlepszym rozwiązaniem.

    Naukowcy od dawna poszukują remedium na stres. Jednak musimy zdawać sobie sprawę z faktu, że nie ma jednego superproduktu czy na sto procent skutecznego suplementu. Naukowcy większy sens upatrują w budowaniu wieloskładnikowej diety, która będzie wspierać zdrowie psychiczne i unikaniu produktów, które mogą negatywnie na nie wpływać.

    Na talerzu powinny regularnie pojawiać się warzywa i owoce, produkty pełnoziarniste, rośliny strączkowe, orzechy i nasiona, ryby oraz – jeśli są dobrze tolerowane – produkty fermentowane. Zadbaj o odpowiednią podaż magnezu, kwasów omega-3 i innych składników odżywczych. Im większa różnorodność produktów tym lepiej. Zdrowa dieta może być jednym z elementów stylu życia wspierających dobrostan psychiczny, jednak jeśli stres jest przytłaczający, a jego następstwa trudne do opanowania – zgłoś się do specjalisty.

    Źródła:

    Association Between Anxiety and Diet Quality Among Polish Adults: A Cross-Sectional Study [do.i.: https://www.mdpi.com/2072-6643/17/22/3508]

    Effect of Mediterranean diet on mental health outcomes: a systematic review [do.i.: https://www.cambridge.org/core/journals/nutrition-research-reviews/article/effect-of-mediterranean-diet-on-mental-health-outcomes-a-systematic-review/1242E715DAD5CCE32FB39573A32D36BB]

    Efficacy and safety of omega-3 fatty acids supplementation for anxiety symptoms: a systematic review and dose-response meta-analysis of randomized controlled trials [do.i.: https://link.springer.com/article/10.1186/s12888-024-05881-2]

    Examining the Effects of Supplemental Magnesium on Self-Reported Anxiety and Sleep Quality: A Systematic Review [do.i.: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38817505/]

    Impact of Vitamin B1 and Vitamin B2 Supplementation on Anxiety, Stress, and Sleep Quality: A Randomized, Double-Blind, Placebo-Controlled Trial [do.i.: https://www.mdpi.com/2072-6643/17/11/1821]

  • 5 įpročiai, kurie realiai stiprina imunitetą: gydytojai įspėja dėl populiarių papildų

    5 įpročiai, kurie realiai stiprina imunitetą: gydytojai įspėja dėl populiarių papildų

    Artėjant rudens ir žiemos sezonui daug kas ieško greito būdo sustiprinti imunitetą, tačiau specialistai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda kasdieniai įpročiai. Imuninė sistema nėra atskira „tabletė“ ar vienas produktas, o sudėtingas procesas, kuriam būtinas miegas, mityba, judėjimas ir poilsis.

    Dažniausia klaida – pradėti „gelbėtis“ tik tada, kai aplink jau plinta infekcijos. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai baziniai įpročiai palaikomi nuosekliai, o ne trumpomis kampanijomis.

    Miegas – imuniteto pamatas

    Miegas nėra prabanga: jo metu organizmas reguliuoja uždegiminius procesus ir formuoja imuninį atsaką. Daugumai suaugusiųjų dažniausiai reikia apie 7–9 valandų miego, tačiau svarbi ne tik trukmė, bet ir reguliarumas.

    Naudinga eiti miegoti ir keltis panašiu metu, įskaitant savaitgalius, o vakare mažinti ryškios šviesos ir ekranų poveikį. Jei net ir išmiegant pakankamai nuolat jaučiamas nuovargis, vargina nemiga ar dažni prabudimai, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Mityba, judėjimas ir atsargumas su papildais

    Imuninei sistemai reikia energijos ir maistinių medžiagų, todėl rudenį svarbiausia – įvairus racionas. Kasdienėje mityboje vertėtų remtis daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, ankštiniais, riešutais ir sėklomis bei kokybiškais baltymų šaltiniais.

    Subalansuotai mitybai nebūtini egzotiški produktai ar sudėtingi receptai: tinka daržovių sriuba, pilno grūdo sumuštiniai su daržovėmis, kruopos su baltymų šaltiniu, jogurtas su vaisiais ir riešutais. Taip pat verta riboti itin perdirbtą maistą, saldintus gėrimus ir alkoholį.

    Ypatingo atsargumo reikia su papildais, reklamuojamais kaip skirtais imunitetui: jie nepakeičia mitybos, o didelės kai kurių vitaminų ar mineralų dozės gali pakenkti. Įtariant trūkumą saugiausia sprendimą dėl papildų aptarti su gydytoju ar vaistininku, o ne vadovautis vien reklama.

    Judėjimas taip pat svarbus: reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su geresne bendra sveikata ir mažesne lėtinių ligų rizika. Nebūtina pradėti intensyvių treniruočių, nes daugeliui pakanka greito ėjimo, važiavimo dviračiu, plaukimo ar mankštos namuose.

    Didžiausią naudą duoda pastovumas, todėl geriau rinktis veiklą, kurią realu tęsti visą sezoną. Vėsesniu oru svarbu rengtis pagal sąlygas ir nepamiršti skysčių, nes dehidratacija gali didinti nuovargį ir bloginti savijautą.

    Higiena ir streso kontrolė

    Šaltuoju metu laiku daugiau būnama uždarose patalpose, todėl infekcijų plitimą smarkiai veikia kasdienė higiena. Reguliarus rankų plovimas vandeniu su muilu sumažina daugelio ligų sukėlėjų perdavimą, ypač grįžus namo, prieš valgį ir po tualeto.

    Ne mažiau svarbus patalpų vėdinimas: trumpas, intensyvus vėdinimas padeda sumažinti uždarose erdvėse besikaupiančių dalelių ir mikroorganizmų kiekį. Susirgus verta riboti artimą kontaktą su kitais, ypač su pažeidžiamesniais žmonėmis.

    Galiausiai imunitetą silpnina ilgalaikis stresas ir nuolatinis poilsio trūkumas. Padeda paprasti dalykai: pasivaikščiojimas, ramus sportas, skaitymas, laikas su artimaisiais ar veikla, kuri leidžia atsitraukti nuo ekranų ir kasdienių įtampų.

    Rudenį lengva įkristi į schemą, kai mažėja judėjimo, daugėja darbo, vėlinamas miegas, o maistas pasirenkamas skubant. Specialistai pabrėžia, kad vietoje trumpalaikių imuniteto „kursų“ efektyviausias yra nuoseklus penkių įpročių derinys: miegas, subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, higiena ir kasdienė regeneracija.

  • Mokslininkai nustebo: valgant kartu su kitais, cukraus šuoliai po pietų gali būti mažesni

    Bendri pietūs ar vakarienė gali turėti netikėtą poveikį ne tik nuotaikai, bet ir organizmo reakcijoms. Naujas tyrimas rodo, kad suvalgius tą patį maistą, gliukozės koncentracija kraujyje po valgio gali kilti mažiau, kai valgoma drauge, o ne vienumoje.

    Tyrimą atliko Hebrajų universiteto ir Šibos medicinos centro mokslininkai. Dalyviams buvo pateiktas vienodas, standartizuotas maistas su angliavandeniais, o vėliau lyginta, kaip kito gliukozės rodikliai skirtingomis sąlygomis.

    Rezultatai parodė, kad valgant kitų žmonių akivaizdoje gliukozės šuoliai po valgio buvo mažesni, o rodiklis greičiau grįžo prie pradinio lygio. Tai reikštų, kad vien socialinis kontekstas gali būti susijęs su efektyvesniu organizmo atsaku į angliavandenių apkrovą.

    Kas yra socialinė fiziologija?

    Tyrimo autoriai šį reiškinį sieja su socialinės fiziologijos idėja. Ji teigia, kad žmogaus organizmas gali kitaip reguliuoti vidinius procesus, kai šalia yra socialinis partneris, net jeigu nėra aktyvaus bendravimo.

    Pasak mokslininkų, panašūs dėsningumai fiksuoti ir kituose eksperimentuose. Socialinis artumas sietas su geresniu kūno temperatūros reguliavimu šaltyje ir silpnesnėmis streso reakcijomis tiek suaugusiesiems, tiek kūdikiams.

    Ką tai reiškia kasdienybėje?

    Tyrimo išvados nereiškia, kad bendri pietūs yra gydymo priemonė ar kad jie gali pakeisti mitybos korekcijas, fizinį aktyvumą ar gydytojo priežiūrą, jei yra sutrikęs cukraus reguliavimas. Tačiau jos papildo supratimą, kad sveikatą gali veikti ne vien kalorijos ar maistinių medžiagų sudėtis, bet ir socialinė aplinka.

    Praktiniu požiūriu tai gali būti dar viena priežastis dažniau rasti laiko pavalgyti su artimaisiais ar kolegomis, ypač jei dienotvarkė linkusi stumti žmones į nuolatinį skubėjimą ir valgymą vienumoje. Vis dėlto norint daryti tvirtas išvadas apie ilgalaikę naudą, reikalingi didesni ir įvairesni tyrimai, vertinantys skirtingas mitybos schemas ir žmonių sveikatos būklę.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Science Advances.

  • Skauda pilvą ir bėgi į tualetą? Priežastis gali būti ne maistas, o stresas

    Skauda pilvą ir bėgi į tualetą? Priežastis gali būti ne maistas, o stresas

    Staigus pilvo skausmas prieš svarbų susitikimą, „suspaustas“ skrandis įtemptą dieną ar dažni vizitai į tualetą prieš egzaminą daugeliui pažįstami. Tokios reakcijos dažnai susijusios ne su tuo, ką valgėte, o su tuo, kaip organizmas reaguoja į stresą. Mokslas tai aiškina nuolatiniu smegenų ir virškinamojo trakto ryšiu.

    Virškinimo sutrikimus įprasta sieti su mityba, infekcijomis ar netoleravimu, tačiau stresas taip pat gali keisti žarnyno darbą. Įtampos metu organizmas išskiria streso hormonus, kurie veikia žarnyno judesius ir skausmo suvokimą. Dėl to vieniems sulėtėja tuštinimasis, kitiems, priešingai, pasireiškia viduriavimas, spazmai ar pykinimas.

    Smegenų ir žarnyno ašis

    Šį reiškinį paaiškina vadinamoji smegenų ir žarnyno ašis, tai yra dvikryptė komunikacija tarp centrinės nervų sistemos ir virškinamojo trakto. Žarnynas turi savą, labai išvystytą nervų tinklą, vadinamą enterine nervų sistema, kuri padeda reguliuoti virškinimą ir maisto slinkimą. Todėl emocinė būklė gali turėti visiškai fizinių pasekmių.

    Ryšys veikia abiem kryptimis: smegenys keičia skrandžio ir žarnyno veiklą, o signalai iš žarnyno daro įtaką savijautai ir emocijoms. Dėl to užsitęsę virškinimo nusiskundimai neretai didina nerimą, trikdo miegą, blogina bendrą savijautą. Susidaro užburtas ratas, kuriame stresas stiprina simptomus, o simptomai didina stresą.

    Kodėl vieniems vidurių užkietėjimas, kitiems viduriavimas?

    Stresas kiekvieną veikia skirtingai, todėl ir simptomai nevienodi. Vieniems pasireiškia vidurių užkietėjimas, kitiems dažnesnis tuštinimasis ar viduriavimas, dar kitiems labiausiai vargina pūtimas, rėmuo ar pilvo diegliai. Tai siejama su individualiais nervų sistemos, hormonų ir žarnyno jautrumo skirtumais.

    Įtampos metu gali kisti turinio slinkimo greitis žarnynu ir didėti jautrumas tempimui bei kitiems dirgikliams. Praktikoje tai reiškia, kad net įprastas dujų kiekis gali būti juntamas kaip stiprus diskomfortas. Be to, stresas gali sustiprinti jau esamus simptomus, todėl žmogus juos patiria intensyviau.

    Ryšys su dirgliosios žarnos sindromu

    Smegenų ir žarnyno sąveika ypač svarbi dirgliosios žarnos sindromo atveju. Šis sutrikimas priskiriamas žarnyno ir smegenų sąveikos sutrikimams, tačiau tai nereiškia, kad simptomai yra įsivaizduojami. Pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas yra realūs, o jų intensyvumą gali lemti tai, kaip nervų sistema apdoroja signalus iš žarnyno.

    Žmonėms, turintiems dirgliosios žarnos sindromą, stresas dažnai tampa vienu iš simptomus paūminančių veiksnių. Todėl ieškant, kodėl pablogėjo savijauta, verta įvertinti ne tik pastaruosius valgius, bet ir pastarųjų dienų foną: miego trūkumą, įtampą darbe, skubėjimą ar užsitęsusį nerimą.

    Naujesni tyrimai rodo, kad užsitęsęs stresas gali veikti ir biologinius procesus, susijusius su žarnyno nervų sistema bei uždegiminėmis reakcijomis. Nors tai nereiškia, kad kiekviena stresinė situacija sukelia uždegimą, ilgalaikė įtampa gali tapti reikšmingu fonu žmonėms, turintiems lėtinių virškinimo sutrikimų ar uždegiminių žarnyno ligų.

    Jeigu nusiskundimai dažniausiai atsiranda įtemptais laikotarpiais, gali padėti ne vien mitybos korekcijos, bet ir kasdieniai įpročiai: pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, lėtesnis valgymas, kvėpavimo ar atsipalaidavimo praktikos. Kai kuriais atvejais, ypač esant dirgliosios žarnos sindromui, naudinga ir psichologinė pagalba, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija ar žarnynui pritaikytos terapijos.

    Vis dėlto ne kiekvieną simptomą reikėtų nurašyti stresui. Jei vargina užsitęsęs viduriavimas ar užkietėjimas, pasikartoja stiprūs skausmai, pastebimas kraujas išmatose, krenta svoris ar atsiranda kiti nerimą keliantys požymiai, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais svarbu atmesti rimtesnes priežastis ir tik tada ieškoti, kiek simptomus gali stiprinti įtampa.

  • Po 40-ties šie įpročiai sendina odą: dermatologai pataria, ką pakeisti jau šiandien

    Po 40-ties šie įpročiai sendina odą: dermatologai pataria, ką pakeisti jau šiandien

    Saulė sendina greičiau nei manote

    Daugelis apsauginį kremą nuo saulės prisimena tik atostogų metu, tačiau ultravioletiniai spinduliai odą veikia visus metus. Net debesuotą dieną dalis UVA spindulių pasiekia žemės paviršių, o pro langų stiklą jie taip pat gali patekti į patalpas ir automobilį.

    Būtent UVA spinduliai siejami su vadinamuoju fotosenėjimu, kai ilgainiui silpnėja kolageno ir elastino struktūros, oda praranda stangrumą. Po 40 metų natūralūs odos atsikūrimo procesai lėtėja, todėl dažniau išryškėja pigmentinės dėmės ir gilėja raukšlės.

    Kasdienis plataus spektro apsaugos naudojimas, ypač veidui, kaklui ir dekoltė zonai, laikomas vienu veiksmingiausių žingsnių lėtinant matomą senėjimą. Specialistai primena, kad apsauga reikalinga ne tik vasarą, o priemonę verta atnaujinti, jei daug laiko praleidžiama lauke.

    Cukrus ir miegas: nematomi odos priešai

    Didelis cukraus kiekis racione veikia ne vien svorį ar savijautą, bet ir odos būklę. Kai kraujyje padaugėja gliukozės, ji gali jungtis su odos baltymais, o šis procesas siejamas su kolageno skaidulų standėjimu ir mažesniu elastingumu.

    Dėl to oda ilgainiui gali atrodyti papilkėjusi, prarasti spindesį, ryškėti smulkios raukšlelės. Subalansuotas meniu, kuriame mažiau itin perdirbtų produktų ir saldumynų, dažnai duoda pastebimų rezultatų net be brangių procedūrų.

    Ne mažiau svarbus ir miegas. Miego trūkumas bei ilgalaikis stresas didina kortizolio lygį, o tai gali skatinti uždegiminius procesus ir silpninti odos barjerą, todėl rytais dažniau matomas paburkimas, tamsesni paakiai ir pavargęs veidas.

    Per stiprios priemonės ir pamirštos zonos

    Pamačius ryškesnes raukšles, dažna klaida yra kasdien griebtis agresyvių šveitiklių, stiprių rūgščių ar intensyviai odą sausinančių priemonių. Brandesnė oda dažnai gamina mažiau natūralių lipidų, todėl jai lengviau prarasti drėgmę ir sudirgti.

    Pažeidus apsauginį barjerą, oda gali parausti, perštėti, šerpetoti, o diskomfortas dažnai tik sustiprina senėjimo požymius. Praktikoje tai reiškia, kad po 40 metų ypač vertinama švelni higiena, nuoseklus drėkinimas ir barjerą atstatančios priemonės.

    Dar viena dažna detalė yra priežiūra tik iki smakro linijos. Kaklo, dekoltė ir rankų oda paprastai plonesnė, turi mažiau riebalinių liaukų, todėl senėjimo požymiai šiose vietose gali išryškėti greičiau, net jei veido oda prižiūrima kruopščiai.

    Vanduo, alkoholis ir laikysena

    Skysčių trūkumas dažnai pirmiausia matomas odoje: ji tampa sausesnė, praranda elastingumą, labiau išryškėja smulkios raukšlelės. Situaciją gali pabloginti alkoholis, nes jis skatina skysčių netekimą, o daliai žmonių sukelia ir veido paburkimą.

    Prie odos išvaizdos prisideda ir laikysena. Ilgas žiūrėjimas žemyn į telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį gali ryškinti horizontales kaklo linijas, o veidui ilgainiui labiau matomas gravitacijos poveikis.

    Specialistai pataria nepamiršti paprastų įpročių: telefoną laikyti akių lygyje, daryti pertraukas, o kasdienes veido priežiūros priemones paskirstyti ir kaklui bei dekoltė. Tokie pokyčiai kainuoja mažai, tačiau ilgainiui gali duoti apčiuopiamą efektą.

  • Nuolat norisi saldumynų? Gydytojai įspėja: priežastis dažnai ne cukraus kiekis kraujyje

    Nuolat norisi saldumynų? Gydytojai įspėja: priežastis dažnai ne cukraus kiekis kraujyje

    Nuolatinis noras suvalgyti ką nors saldaus daugeliui atrodo kaip tiesioginis signalas, kad „krenta cukrus“ ar net vystosi diabetas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad pats potraukis saldumynams nėra tipiškas cukrinio diabeto požymis, o priežastys dažnai slypi visai kitur.

    Cukrinio diabeto atveju dažniau išryškėja kiti simptomai: sustiprėjęs troškulys, dažnas šlapinimasis, padidėjęs alkis, nuovargis, nenumatytas svorio kritimas, neryškus matymas. Jei kartu su noru saldumynams pasireiškia ir tokie požymiai, saugiausia pasitarti su šeimos gydytoju ir atlikti gliukozės tyrimus.

    Kai cukrus krenta po valgio

    Viena iš situacijų, kai saldumynų noras gali būti susijęs su gliukozės svyravimais, yra reaktyvioji hipoglikemija. Tai gliukozės sumažėjimas, kuris dažniausiai pasireiškia praėjus maždaug 2–4 valandoms po valgymo, ypač po daug greitųjų angliavandenių turinčio patiekalo.

    Tokiu atveju gali atsirasti staigus alkis, rankų drebėjimas, prakaitavimas, širdies permušimai, silpnumas, dirglumas ir ryškus noras suvalgyti ką nors saldaus. Šie pojūčiai daliai žmonių kartojasi, todėl jie pradeda „gelbėtis“ saldainiais, nors ilgainiui tai gali tik didinti svyravimus.

    Miegas, stresas ir įpročiai

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra miego trūkumas. Tyrimai rodo, kad nepakankamas miegas siejamas su didesniu apetitu, dažnesniu užkandžiavimu ir didesniu potraukiu kaloringesniam, saldesniam maistui, nes keičiasi alkio ir sotumo signalai.

    Stresas taip pat dažnai „užveda“ saldumynų paiešką. Daliai žmonių jis ne mažina, o didina apetitą, o saldūs ir riebūs produktai tampa greita trumpalaike paguoda, sukuriant pasikartojantį modelį: įtampa, saldumynai, laikinas palengvėjimas.

    Dar viena dažna priežastis – išmokti įpročiai. Jei ilgą laiką po pietų „priklausė“ desertas, o vakare prie serialo visada atsirasdavo sausainių, pats kontekstas ima veikti kaip signalas, net jei fiziologiškai alkio nėra.

    Kodėl griežti draudimai kartais pablogina

    Paradoksalu, bet visiškas mėgstamo produkto uždraudimas ne visada padeda. Kai kuriems žmonėms trumpalaikis, griežtas konkretaus saldumyno atsisakymas padidina jo patrauklumą ir sustiprina potraukį, todėl vėliau dažniau įvyksta persivalgymai.

    Moterims potraukis šokoladui ar desertams neretai sustiprėja prieš menstruacijas, ypač vėlyvoje ciklo fazėje. Tyrimų apžvalgos rodo, kad tuo metu gali didėti apetitas ir sustiprėti noras saldiems užkandžiams, tačiau tai nebūtinai reiškia konkretaus mikroelemento trūkumą.

    Populiarus paaiškinimas, kad saldumynų noras „būtinai“ reiškia magnio ar kitų medžiagų stoką, dažnai yra per daug supaprastintas. Mokslinėje literatūroje daugiau dėmesio skiriama psichologiniams veiksniams, miego ir streso įtakai, taip pat tam, kaip itin perdirbti produktai veikia atlygio sistemą ir skatina kartoti elgesį.

    Praktikoje dažniausiai padeda baziniai dalykai: reguliarūs sotūs valgiai, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis, miego režimo sutvarkymas ir situacijų, kuriose kyla potraukis, stebėjimas. Jei tarp valgymų daromos ilgos pertraukos, noras greitai „užsikurti“ saldžiu užkandžiu paprastai stiprėja.

    Vis dėlto, jei potraukis saldumynams tampa nevaldomas, kartojasi „silpnumo“ epizodai su drebuliu ar prakaitavimu, arba atsiranda stiprus troškulys ir dažnas šlapinimasis, svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją. Tokiais atvejais priežasties paieška ir tikslingi tyrimai yra saugesnis kelias nei spėlionės.

  • Miegi blogai net ir pavargus? Fengšui patarimas: pakeiskite lovos pusę savaitei

    Miegi blogai net ir pavargus? Fengšui patarimas: pakeiskite lovos pusę savaitei

    Daugelis žmonių lovos pusę pasirenka intuityviai ir jos nekeičia metų metus. Tačiau kai miegas ima prastėti net ir jaučiant nuovargį, priežasties kartais ieškoma ne ten: dėmesys krypsta į rutiną, stresą ar ekranus, o ne į miego aplinką.

    Fengšui specialistė Dana Wolf socialiniuose tinkluose aiškina, kad skirtingos lovos pusės siejamos su skirtinga energija. Pagal šią praktiką kairė pusė laikoma aktyvesne, o dešinė – labiau skirta nusiraminimui ir atsigavimui.

    „Daugelis porų pasirenka savo puses ir jų daugiau nebekeičia. Fengšui požiūriu kairė lovos pusė turi aktyvią, budrią energiją, o dešinė – labiau regeneruojančią ir į vidų nukreiptą“, – sakė Dana Wolf.

    Pasak jos, daugiau ramybės ir atsigavimo ieškantiems žmonėms gali tikti dešinė lovos pusė, o natūraliai aktyvesniems – kairė. Idėja paprasta: miego sąlygos esą turėtų derėti su žmogaus savijauta ir tuo, ko labiausiai trūksta kasdienybėje.

    Specialistė siūlo atlikti paprastą eksperimentą: savaitei apsikeisti lovos pusėmis ir stebėti pokyčius. Ji pabrėžia, kad lovos pusė vertinama gulint ant nugaros, todėl kairė ir dešinė nustatomos iš gulinčio žmogaus perspektyvos.

    Nors fengšui nėra moksliškai patvirtintas miego sutrikimų sprendimo metodas, miego medicinos specialistai nuolat akcentuoja, kad aplinka ir įpročiai daro realią įtaką poilsio kokybei. Jei miegas prastėja, verta įsivertinti triukšmą, šviesą, temperatūrą, čiužinio patogumą, vakarinį kofeino vartojimą ir ekranų naudojimą.

    Jei prastas miegas tęsiasi ilgiau, kartu pasireiškia knarkimas, dusulio epizodai, ryškus mieguistumas dieną ar dažni prabudimai, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Tokiais atvejais už nemigos gali slypėti miego apnėja, nerimo sutrikimai, depresija ar kitos sveikatos būklės, kurioms reikalingas tikslinis gydymas.

    Vis dėlto trumpas lovos pusės keitimo bandymas gali tapti nebrangiu būdu atkreipti dėmesį į miego rutiną ir sąmoningiau įsiklausyti į savo savijautą. Kartais net nedidelis pokytis, net jei jis labiau psichologinis, padeda susikurti stipresnį poilsio ritualą ir lengviau atsipalaiduoti prieš miegą.

  • Jei mėgstate šią spalvą, mokslininkai turi žinią: ji siejama su analitiniu mąstymu

    Jei mėgstate šią spalvą, mokslininkai turi žinią: ji siejama su analitiniu mąstymu

    Spalvos, kurias renkamės drabužiams ar namų interjerui, dažnai laikomos skonio reikalu, tačiau psichologijoje jos siejamos ir su savijauta bei elgsena. Tyrėjai pabrėžia, kad spalvinės preferencijos gali atspindėti, kokios aplinkos žmogus ieško norėdamas nusiraminti, susikaupti ar jaustis užtikrinčiau.

    Pastaraisiais metais publikacijose, apžvelgiančiose spalvų poveikį, dažnai minimas mėlynas atspalvis. Kai kuriuose tyrimuose ir duomenų apžvalgose nurodoma, kad mėlyna spalva dažniau patinka žmonėms, kurių kasdienybėje daug analitinių užduočių, o akademinėje aplinkoje ji neretai siejama su tiksliųjų ir technologinių krypčių studijomis.

    Mėlyna spalva psichologijos literatūroje dažnai apibūdinama kaip siejama su ramybe, tvarka ir nuspėjamumu. Dėl šių asociacijų ji gali būti patraukli tiems, kuriems svarbu stabilumas, aiškios taisyklės ir susikaupimas, ypač dirbant su informacija ar sprendžiant sudėtingas problemas.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad spalvos veikia ne tik per simbolines reikšmes, bet ir per aplinkos signalus. Mėlyni tonai dažnai pasirenkami biurų erdvėse, finansų ar technologijų sektoriuje, nes tokia vizualinė kalba gali kurti patikimumo ir profesionalumo įspūdį, o darbuotojams padėti palaikyti ramesnį darbo ritmą.

    Vis dėlto mokslininkai akcentuoja esminį niuansą: mėgstama spalva tiesiogiai nepadidina intelekto koeficiento. Greičiau tai susiję su tuo, kokias sąlygas žmogus susikuria produktyvumui, ir kaip jis nori būti matomas kitų, pavyzdžiui, kaip racionalus, patikimas ar gerai valdantis emocijas.

    Tad jei instinktyviai renkatės mėlyną, tai gali reikšti, kad vertinate ramybę, struktūrą ir susikaupimą. O tokie įpročiai neretai sutampa su žmonių, kurie nuosekliai mokosi ir siekia tobulėti, gyvenimo būdu, net jei pati spalva intelekto tiesiogiai ir nelemia.

  • Nuolat prabundate apie 3 valandą nakties? Ekspertai paaiškino, ką tai dažniausiai reiškia

    Nuolat prabundate apie 3 valandą nakties? Ekspertai paaiškino, ką tai dažniausiai reiškia

    Daugelis žmonių pastebi pasikartojantį prabudimą maždaug apie 3 valandą nakties ir ima svarstyti, ar tai nėra organizmo siunčiamas pavojaus signalas. Miego specialistai pabrėžia, kad dažnu atveju tai galima paaiškinti įprasta miego struktūra, o ne kokia nors paslaptinga „ypatinga valanda“.

    Naktį smegenys kelis kartus pereina per ne REM ir REM miego fazes. JAV National Heart, Lung, and Blood Institute nurodo, kad vienas miego ciklas dažniausiai trunka apie 80–100 minučių, o per naktį jų būna maždaug 4–6, todėl trumpi prabudimai tarp ciklų yra normalūs.

    Miego „architektūra“ per naktį kinta: daugiau gilaus miego paprastai būna pirmoje nakties pusėje, o vėliau ilgėja REM epizodai. Būtent REM metu smegenų aktyvumas tampa panašesnis į budrumo būseną, todėl prabusti tampa lengviau, ypač jei trukdo triukšmas ar šviesa.

    Kodėl tai dažnai sutampa su 3 valanda?

    Jei žmogus užmiega apie 22–23 valandą, natūralu, kad apie 3 valandą gali sutapti vieno iš ciklų pabaiga, kai miegas tampa paviršutiniškesnis. Jei einate miegoti vėliau, toks prabudimas dažniausiai „pasistumia“ kartu su visu jūsų miego ritmu.

    Svarbus ir elgesys prabudus: jei trumpai atsimerkiate ir vėl užmiegate, ryte dažniausiai net neprisimenate, kad buvote pabudę. Tačiau jei pradedate žiūrėti į laikrodį, skaičiuoti, kiek liko miego, ir nerimauti dėl rytojaus, smegenys pereina į didesnio budrumo režimą, o tai apsunkina užmigimą.

    National Heart, Lung, and Blood Institute atkreipia dėmesį, kad laikrodžio stebėjimas ir nerimas dėl miego gali palaikyti nemigą. Ilgainiui gali susiformuoti uždaras ratas: prabudimas sukelia įtampą, įtampa trukdo užmigti, o kartojantis scenarijui smegenys ima sieti tam tikrą nakties laiką su problema.

    Kortizolis, stresas ir kas iš tiesų vyksta

    Antroje nakties pusėje kortizolio lygis paprastai pamažu kyla, ruošdamas organizmą aktyviai dienai. Vis dėlto tai nereiškia, kad apie 3 valandą staiga įvyksta „streso hormono šuolis“: naujesni tyrimai rodo, kad kortizolio ritmas labiau atspindi natūralų cirkadinį ciklą ir skiriasi tarp žmonių.

    Prabudimus dažnai sustiprina kasdieniškos priežastys: stresas ir nerimas, triukšmas, per šilta ar per šalta patalpa, per ryški šviesa. Reikšmės turi ir įpročiai, ypač kofeinas, nikotinas bei alkoholis: alkoholis gali padėti greičiau užmigti, bet vėliau miegas tampa sekliau ir prabudimų tikimybė išauga.

    Kiti dažni veiksniai yra skausmas, refliuksas, poreikis šlapintis, karščio bangos menopauzės laikotarpiu, kai kurie vaistai ar nuotaikos sutrikimai. Jei prabudimai kartojasi, verta įvertinti, kas pasikeitė jūsų rutinoje, mityboje, darbo krūvyje ar miegamojo aplinkoje.

    Kada tai gali būti signalas kreiptis pagalbos?

    Pats trumpas prabudimas dažniausiai nėra liga, jei greitai vėl užmiegate ir dieną jaučiatės gerai. National Heart, Lung, and Blood Institute nurodo, kad apie lėtinę nemigą dažniau galvojama tuomet, kai sunku užmigti ar išmiegoti bent 3 naktis per savaitę mažiausiai 3 mėnesius ir tai ima trukdyti kasdieniam funkcionavimui.

    Medikų konsultacija taip pat svarbi, jei pasireiškia garsus knarkimas, kvėpavimo pauzės, prabudimai su dusulio jausmu, rytiniai galvos skausmai ar ryškus mieguistumas dieną. Sveikatos apsaugos sistemos informaciniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad sergant obstrukcine miego apnėja smegenys gali „pažadinti“ organizmą dėl sumažėjusio deguonies, todėl problema dažniau slypi miego kokybėje, o ne konkrečioje laikrodžio valandoje.