Tag: Sukčiavimas

  • Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę 69 metų Franco Malosso, kuris, kaip nustatyta byloje, daugiau nei dešimtmetį vertėsi apgaule: turistams už pinigus rodė tariamai senovinį romėnų amfiteatrą, nors šis buvo pastatytas palyginti neseniai.

    Vyras iš lankytojų ėmė po 40 eurų už apsilankymą vietoje, kuri Šiaurės Rytų Italijoje, netoli Vičencos, buvo pristatoma kaip Beriko jūrinis amfiteatras. Pasak jo paties pasakojimo, objektas esą „atrastas“ po nuošliaužos 2005 metais.

    Abejones sukėlė detalės

    Istorija skambėjo įtikinamai tik iš pirmo žvilgsnio: lankytojams buvo teigiama, kad statinys datuojamas 393 mūsų eros metais ir esą yra vienas seniausių bei didžiausių amfiteatrų pasaulyje. Vėliau aiškėjo, kad pasakojime buvo ir kitų „prieskonių“, siejusių vietą su Romos istorija bei literatūriniais motyvais.

    Tačiau 2016 metais atsiradus įtarimų, tyrimą inicijavo Italijos karabinieriai, o į vietą buvo pakviesti archeologai. Ekspertai nustatė, kad vadinamasis „antikinis“ statinys turi šiuolaikinių medžiagų požymių, o dalis detalių primena dekoracijas, o ne autentišką archeologinį objektą.

    Tyrėjų išvadose minėtos stiklo pluošto, popieriaus masės, tinkuotų blokų ir gipso skulptūrų konstrukcijos, būdingos šiuolaikinei gamybai. Be to, palydoviniai vaizdai, kaip skelbta, rodė, kad teritorija pirmiausia buvo sulyginta, o vėliau joje iškilo „istorinis“ statinys.

    Kaip objektas atsidūrė turistų giduose

    Bylos duomenimis, F. Malosso sugebėjo įtikinti dalį vietos institucijų, kad vieta verta dėmesio, ir dėl to ji buvo įtraukta į Vičencos turizmo informacinius kanalus, finansuotus Europos Sąjungos lėšomis, taip pat į skaitmeninius gidus.

    Tyrimas atskleidė ir tai, kad kai kurie viešai pasakoti „faktai“ akivaizdžiai nesutampa su istorine chronologija. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris gyveno gerokai anksčiau nei laikotarpis, kuriuo tariamai datuotas amfiteatras, o su Šekspyro tragedija siejama vieta istoriniuose šaltiniuose paprastai siejama su Verona, o ne Vičenca.

    Nuosprendis ir finansinės pretenzijos

    Teismas F. Malosso nuteisė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jam taip pat skirta 3 000 eurų bauda, o kaltinimai siejami su neteisėtomis statybomis, meno klastojimu ir kūrinių sukūrimu be leidimo.

    Tuo pat metu Arkugnjano savivaldybė pateikė civilinį ieškinį ir siekia prisiteisti apie 560 000 eurų žalą, argumentuodama patirtais nuostoliais. Ši istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip turizmo sektoriuje, ypač ten, kur istorinis paveldas yra ekonomikos dalis, svarbus nepriklausomas ekspertinis patikrinimas ir aiškios atsakomybės grandinės.

  • Lenkijos verslas nerimauja dėl ateities: auga kaštai, stiprėja kibernetinės grėsmės, gelbsti DI

    Didžioji dalis Lenkijos verslo atstovų šiandien į ateitį žiūri su nerimu: 86 proc. apklaustų įmonių vadovų baiminasi dėl savo verslo perspektyvų, o 36 proc. abejoja, ar jų įmonė išgyvens kitą dešimtmetį. Tokias nuotaikas atskleidė „CRIF“ užsakymu atliktas tyrimas „Banking on Banks 2026. Usługi finansowe w czasach niepewności“.

    Didžiausią spaudimą įmonėms, pasak tyrimo, kelia augančios sąnaudos. 39 proc. respondentų išskyrė didėjančius veiklos kaštus, o 23 proc. nerimauja dėl brangstančio verslo draudimo.

    Dar 20 proc. apklaustųjų bijo mažėjančio pelno, o 19 proc. kaip riziką įvardija likvidumo praradimą. Tai signalas, kad verslas vis dažniau susiduria ne tik su maržų spaudimu, bet ir su kasdienio finansinio stabilumo iššūkiais.

    Kibernetinės rizikos kyla į viršų

    Tyrimas rodo, kad kibernetinės grėsmės Lenkijos įmonėms tampa beveik tokios pat svarbios kaip ir ekonominiai veiksniai. 64 proc. verslo atstovų kibernetinį nusikalstamumą įvardija kaip vieną pagrindinių grėsmių jų veiklai.

    Su apgavystėmis susiduria 53 proc. apklaustųjų, o 60 proc. teigia, kad sukčiavimo bandymai kartojasi reguliariai. Be to, 53 proc. respondentų pastebi, kad per pastaruosius metus tokių atvejų dažnis augo.

    Geopolitika ir ekonomika stabdo investicijas

    Verslo nuotaikas, anot tyrimo autorių, veikia ir platesnis fonas: 58 proc. Lenkijos verslininkų sako, kad tai sudėtingiausias laikotarpis verslui, kokį jie prisimena, vertinant ekonominių ir geopolitinių reiškinių visumą.

    62 proc. nurodo, kad pasaulinis lėtėjimas tiesiogiai atsiliepia jų įmonėms, o 76 proc. pripažįsta, jog tarptautinė situacija apsunkina ilgalaikį planavimą. 65 proc. dėl globalių įtampų svarsto, ar verta investuoti į plėtrą.

    „Mikroekonomines baimes papildo ir makrolygmens įvykiai. 58 proc. Lenkijos verslininkų teigia, kad tai sunkiausias laikotarpis verslui, kokį jie prisimena ekonominiame ir geopolitiniame kontekste“, – sakė CRIF Polska ekspertas Kamilas Gosławskis.

    DI tampa praktiniu atsaku

    Reaguodamos į nepastovią aplinką, įmonės dažniausiai peržiūri plėtros planus ir stabdo dalį investicijų, daugiau dėmesio skiria kaštų efektyvumui ir procesų optimizavimui. Tyrime pabrėžiama, kad 36 proc. respondentų pirmiausia koreguoja plėtros planus, 32 proc. prioritetu laiko sąnaudų mažinimą.

    Ketvirtadalis apklaustųjų nurodo, kad į veiklą įtraukia DI ir kitas technologijas būtent tam, kad mažintų kaštus. Iš viso 75 proc. Lenkijos verslo atstovų jau naudoja arba artimiausiu metu planuoja naudoti DI sprendimus.

    Kartu akcentuojamas atsargumas: 82 proc. respondentų mano, kad DI sugeneruoti rezultatai ir DI pagrindu priimami sprendimai turi būti nuolat prižiūrimi žmogaus. Tai rodo, kad technologijos vis dažniau vertinamos kaip našumo įrankis, bet ne kaip autonominis sprendimų priėmėjas.

    Praktiniai DI panaudojimo scenarijai taip pat aiškūs: 47 proc. įmonių DI patiki administracines užduotis, 42 proc. automatizuoja kasdienes operacijas, 41 proc. DI pasitelkia produktų ir paslaugų personalizavimui. 45 proc. apklaustųjų DI mato kaip priemonę išlaikyti konkurencingumą.

    Tyrimą „CRIF“ užsakymu atliko „Opinium Research“, apklaususi 5 000 vartotojų penkiose Europos šalyse, o Lenkijoje papildomai apklausti 100 verslo sprendimų priėmėjų. Tyrimo rezultatai atspindi bendrą tendenciją Europoje: įmonės vienu metu spaudžiamos kaštų, susiduria su kibernetinėmis rizikomis ir ieško efektyvumo technologijose.

  • 17 metų „sirgo“ ir gavo pilną algą: Vokietijos mokytoja stoja prieš teismą dėl pensijos

    17 metų „sirgo“ ir gavo pilną algą: Vokietijos mokytoja stoja prieš teismą dėl pensijos

    Vokietijoje į viešumą vėl iškilo išskirtinis atvejis: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje dirbusi 62 metų mokytoja nuo 2009 metų buvo ilgalaikėse nedarbingumo atostogose, tačiau visą šį laiką, kaip valstybės tarnautoja, gaudavo visą darbo užmokestį. Dabar valdžios institucijos siekia ją išleisti į pensiją, o pati mokytoja šį sprendimą apskundė teisme.

    Moteris pastaraisiais metais dirbo profesinio rengimo įstaigoje Vezelyje. Žiniasklaidos duomenimis, ji ilgą laiką teikė medicinines pažymas, susijusias su psichologine sveikatos būkle, o išsamesnis oficialus tinkamumo eiti pareigas vertinimas ilgą laiką nebuvo inicijuotas.

    Ginčas dėl priverstinės pensijos

    2026 metų gegužės pabaigoje Diuseldorfo apygardos administracija priėmė sprendimą mokytoją perkelti į pensiją, remdamasi visuomenės sveikatos pareigūno išvada, kad grįžimo į darbą per artimiausius šešis mėnesius tikėtis negalima. Šį sprendimą moteris apskundė Diuseldorfo administraciniam teismui.

    Kol teismas nepriėmė galutinio sprendimo, mokytojai mokama suma, atitinkanti jos būsimos pensijos dydį. Administracija nurodo, kad dalis, viršijanti pensijos išmoką, šiuo metu sulaikoma, o jei ieškinys būtų patenkintas, šias lėšas tektų išmokėti atgaline tvarka.

    Įtarimai dėl sukčiavimo

    Lygiagrečiai vyksta ir baudžiamasis tyrimas: Duisburgo prokuratūra aiškinasi galimo komercinio sukčiavimo aplinkybes. Įtarimai siejami su prielaida, kad nedarbingumas bent dalį laiko galėjo būti deklaruojamas nepagrįstai, o tuo pat metu galėjo būti vykdoma kita veikla.

    2026 metų kovą pareigūnai atliko kratą mokytojos namuose, paėmė dokumentus ir skaitmenines laikmenas. Skelbiama, kad dalis galimų įrodymų šiuo metu analizuojama, o tiriamas laikotarpis apribotas senaties terminais, todėl apima kelerius pastaruosius metus.

    Platesnės pasekmės valstybei

    Be to, pradėtos drausminės procedūros ne tik mokytojos, bet ir vieno Diuseldorfo apygardos administracijos darbuotojo atžvilgiu. Jam priekaištaujama, kad daugelį metų nebuvo inicijuotas tinkamas nuolatinio nedarbingumo patikrinimas, nors tokios priemonės valstybinėje tarnyboje laikomos esmine kontrolės dalimi.

    Šis atvejis Vokietijoje jau anksčiau sukėlė diskusijas apie tai, kaip turėtų būti prižiūrimos ilgalaikės nedarbingumo situacijos valstybinėje tarnyboje ir kokios papildomos saugiklio priemonės būtinos. Politikų vertinimu, tai tapo pavyzdžiu, kaip procedūrinės spragos gali lemti dideles finansines pasekmes ir mažinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

  • DI išmanieji akiniai per egzaminą baigėsi byla: Pietų Korėja griebiasi griežtų priemonių

    DI išmanieji akiniai per egzaminą baigėsi byla: Pietų Korėja griebiasi griežtų priemonių

    Pietų Korėjoje prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą vyrui, kuris per valstybinį kvalifikacinį egzaminą bandė sukčiauti pasitelkdamas išmaniuosius akinius su DI. Tai laikoma precedentu, nes tokio pobūdžio apgaulė vis dažniau fiksuojama, tačiau iki šiol retai pasiekdavo baudžiamąjį persekiojimą.

    Incidentas įvyko 2026 metų gegužę Kvandžu, per egzaminą, susijusį su priešgaisrinės saugos inžinieriaus licencija. Egzaminuotojas atkreipė dėmesį į neįprastą šviesos atspindį akinių lęšiuose, o patikrinus paaiškėjo, kad įrenginys naudojamas atsakymams gauti realiuoju laiku.

    Įtariamasis pripažino kaltę ir teigė pats sukūręs programėlę, suderintą su išmaniaisiais akiniais, norėdamas patikrinti, ar DI sugeneruos teisingus atsakymus tikro egzamino metu.

    Kol kas viešai neįvardijama, kokia konkreti bausmė jam gresia, tačiau prokuratūra kaltinimus grindžia šalies techninių kvalifikacijų ir egzaminų tvarką saugančiais teisės aktais. Pareigūnai pabrėžia, kad tokios licencijos susijusios su visuomenės saugumu, todėl nekompetentingo specialisto patekimas į profesiją gali turėti realių pasekmių.

    Korėjos žiniasklaida skelbia, kad tai ne pavienis atvejis: tuo pačiu laikotarpiu dar keli asmenys buvo sulaikyti bandę naudoti išmaniuosius akinius per valstybinius egzaminus Seule ir Mokpo. Panašūs incidentai fiksuoti ir per tarptautinius kalbos testus, kur sukčiavimo schemos vis dažniau remiasi mažai pastebimais įrenginiais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kontrolė tampa sudėtingesnė, nes dalis šiuolaikinių modelių iš išorės beveik nesiskiria nuo įprastų korekcinių akinių. Aptikti tokias priemones padeda tik specifiniai požymiai, todėl egzaminuotojams reikia papildomų mokymų, o centrams tenka investuoti į patikras ir technines aptikimo priemones.

    Reaguodamos institucijos svarsto griežtinti taisykles, aiškiai įtraukiant DI išmaniuosius akinius į draudžiamų daiktų sąrašus egzaminų centruose ir didinant atsakomybę už sukčiavimą. Tokios diskusijos vyksta ne tik Pietų Korėjoje: įvairios švietimo ir testavimo organizacijos pasaulyje jau taiko platesnius draudimus dėvimoms technologijoms, nes vien diskvalifikacijos priemonės nebeatgraso dalies pažeidėjų.

    Augant dėvimų įrenginių ir DI galimybėms, egzaminai tampa viena jautriausių sričių, kur technologijų pažanga tiesiogiai susiduria su sąžiningumo ir saugumo reikalavimais. Šis atvejis rodo, kad rizika gali baigtis ne tik pašalinimu iš egzamino, bet ir baudžiamąja byla.

  • Indija iki birželio 22 dienos užblokavo „Telegram“: taip stabdo NEET egzamino sukčius

    Indija iki birželio 22 dienos užblokavo „Telegram“: taip stabdo NEET egzamino sukčius

    Indijos valdžia laikinai apribojo prieigą prie „Telegram“ visoje šalyje, siekdama apsaugoti pakartotinį nacionalinį stojamąjį egzaminą NEET-UG 2026. Blokavimas turi galioti iki birželio 22 dienos, t. y. dieną po egzamino, numatyto birželio 21 dieną.

    Sprendimą, vietos žiniasklaidos duomenimis, priėmė Elektronikos ir informacinių technologijų ministerija, reaguodama į National Testing Agency prašymą. Nurodoma, kad teisės aktų pagrindas yra Indijos Informacinių technologijų įstatymo 69A skirsnis, leidžiantis riboti prieigą prie turinio nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais.

    Pagrindinė priežastis – sukčių veikla, kai per kanalus ir grupes buvo siūlomi tariamai nutekinti egzamino klausimai ir netikri užduočių lapai. Kandidatams ir jų šeimoms buvo žadama prieiga prie medžiagos už dideles sumas, o iš tiesų, kaip teigiama, tai buvo apgaulės schemos.

    Skandalai po ankstesnio egzamino

    Šiemet pirminis NEET-UG egzaminas, kuriame dalyvavo apie 2,3 mln. kandidatų, sulaukė didelio nepasitikėjimo bangos dėl pranešimų apie klausimų nutekinimą. Indijoje tai sukėlė protestus ir spaudimą institucijoms griežtinti egzaminų organizavimo kontrolę.

    Pasak publikacijoje cituojamos informacijos, tyrimą dėl galimų pažeidimų atlieka Indijos Centrinis tyrimų biuras. Tokie tyrimai paprastai apima ir skaitmeninių pėdsakų analizę, įskaitant pranešimų platformas, kuriose galėjo būti platinama apgaulinga informacija.

    Kodėl taikomi ribojimai funkcijoms

    Be pačios blokados, Indijos institucijos esą pareikalavo „Telegram“ laikinai apriboti žinučių redagavimo funkciją šalyje iki 2026 metų birželio 30 dienos. Argumentas toks, kad sukčiai galėjo redaguoti senus įrašus taip, jog jie atrodytų paskelbti iki egzamino, o vėliau tai naudoti kaip tariamą įrodymą, kad klausimai buvo žinomi iš anksto.

    National Testing Agency šią priemonę pavadino kraštutine, teigdama, kad ankstesni bandymai šalinti turinį bendradarbiaujant su kibernetinio saugumo struktūromis nedavė pakankamo efekto. Kartu pripažįstama, jog ribojimai palies ir daug įprastų „Telegram“ naudotojų, kurie programą naudoja mokymuisi ar bendravimui.

    Kritika ir saugumo priemonės

    „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas kritikavo sprendimą, teigdamas, kad taip nukenčia dešimtys milijonų sąžiningų naudotojų, o nutekinimai gali persikelti į kitas programėles. Pilietinių teisių organizacijos taip pat kelia klausimą dėl proporcingumo, nes plataus masto blokavimas ne visada išsprendžia sistemines egzaminų skaidrumo problemas.

    Tuo pat metu Indija praneša apie itin griežtas egzamino apsaugos priemones: sustiprintą užduočių logistiką, ginkluotas palydas, papildomą stebėseną ir griežtą telefonų draudimą egzaminų centruose. Kai kur minima ir DI naudojama stebėsena, kuri turi padėti greičiau aptikti neįprastą elgesį ar galimus sukčiavimo modelius.

    Institucijos pabrėžia, kad blokavimas yra laikinas ir skirtas tik užtikrinti atrankos į medicinos studijas patikimumą. Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais ilgesnio laikotarpio sprendimai paprastai apima ne vien platformų ribojimą, bet ir griežtesnę egzaminų grandinės kontrolę, atsakomybės mechanizmus bei kandidatų informavimą, kaip atpažinti apgaules.

  • Perkant medų parduotuvėje svarbiausias signalas vienas: per maža kaina turi įspėti

    Perkant medų parduotuvėje svarbiausias signalas vienas: per maža kaina turi įspėti

    Medaus kaina parduotuvėje vis dažniau tampa pirmu signalu, ar produktas iš tiesų vertas dėmesio. Specialistai pabrėžia, kad neįprastai pigi kaina gali reikšti ne tik akciją, bet ir prastesnę sudėtį ar kilmę, todėl prieš dedant stiklainį į krepšelį verta skirti minutę etiketei.

    Medus yra natūralus bičių produktas, kurio pagrindą sudaro gliukozė ir fruktozė, vanduo bei nedideli kiekiai kitų medžiagų, tokių kaip fermentai ir mineralai. Dėl šios sudėties jis dažnai pasirenkamas kaip alternatyva rafinuotam cukrui, tačiau tai nereiškia, kad jo galima vartoti neribotai.

    Tyrimai rodo, kad medus, lyginant su įprastu cukrumi, gali turėti papildomų bioaktyvių savybių, tačiau jo poveikis priklauso nuo rūšies ir kokybės. Kai kurios medaus rūšys pasižymi antibakteriniu aktyvumu, o dėl saldumo jis gali padėti sumažinti bendrą cukraus kiekį maiste, jei vartojamas saikingai.

    Didžiausia rizika pirkėjui yra ne pats medus, o produktai, kurie tik atrodo kaip medus. Rinkoje pasitaiko vadinamųjų dirbtinių medaus gaminių, kurių pagrindas gali būti įvairūs cukraus sirupai, kvapiosios medžiagos ar kiti priedai, o jų maistinė vertė nėra lygiavertė natūraliam medui.

    Renkantis medų svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar etiketėje aiškiai nurodyta kilmės šalis, sudėtis ir gamintojas arba fasavimo įmonė. Jei aprašyme dominuoja migloti teiginiai, trūksta kilmės informacijos arba produktas kainuoja įtartinai pigiai, tai pagrįsta priežastis ieškoti kito pasirinkimo.

    Patikimiausia medų pirkti iš vietinių bitininkų, specializuotose bitininkystės parduotuvėse ar ūkininkų turgeliuose, kur galima tiesiogiai paklausti apie surinkimo laiką, laikymo sąlygas ir medaus rūšį. Parduotuvėje verta rinktis aiškiai paženklintą produktą ir prisiminti, kad tikras medus dažnai būna brangesnis ne dėl rinkodaros, o dėl gamybos sąnaudų ir riboto derliaus.

    Taip pat pravartu žinoti, kad medaus kristalizacija dažniausiai yra natūralus procesas, o ne gedimo požymis. Skirtingos rūšys kristalizuojasi nevienodu greičiu, todėl vien iš konsistencijos spręsti apie kokybę nereikėtų, svarbiau vertinti kilmę, sudėtį ir skaidrų ženklinimą.

  • „Valve“ šokiruoja: fizinės „Steam“ dovanų kortelės dingsta iš parduotuvių – štai kodėl

    „Valve“ šokiruoja: fizinės „Steam“ dovanų kortelės dingsta iš parduotuvių – štai kodėl

    „Valve“ nusprendė nutraukti fizinių „Steam“ dovanų kortelių tiekimą į tradicines parduotuves. Šios kortelės daugelį metų buvo vienas paprasčiausių būdų papildyti „Steam“ piniginę ar padovanoti kreditą žaidimams ir jų priedams.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimą lėmė saugumo priežastys. Pasak „Valve“, įvairiose šalyse sukčiai sistemingai išnaudoja dovanų korteles apgaulėms, todėl fizinis formatas parduotuvių lentynose tapo pažeidžiamiausia grandimi.

    „Kadangi įvedėme vis daugiau apribojimų, sukčiai prisitaikė. Jie ir toliau daro poveikį „Steam“ klientams bei kitoms nieko neįtariančioms aukoms, todėl priėmėme sunkų sprendimą užbaigti „Steam“ dovanų kortelių programą mažmeninėje prekyboje“, – teigiama „Valve“ pranešime.

    Praktikoje tai reiškia, kad fizinės „Steam“ dovanų kortelės dar kurį laiką bus randamos prekybos vietose, kol baigsis likučiai. Naujų papildymų nebus, tad lentynos tuštės palaipsniui, priklausomai nuo konkrečių parduotuvių atsargų ir pirkėjų aktyvumo.

    Skaitmeninės „Steam“ dovanų kortelės išlieka ir toliau bus siūlomos internetu. „Valve“ taip pat užsimena, kad skaitmeninių dovanų kortelių naudojimo patirtis artimiausiu metu turėtų keistis, siekiant didesnio patogumo ir saugumo.

    Kibernetinio saugumo ekspertai ne kartą akcentavo, kad dovanų kortelės yra dažnas sukčių taikinys, nes jas lengva greitai realizuoti, o nukentėjusiesiems sudėtinga susigrąžinti lėšas. Dėl to vis dažniau matoma tendencija, kai įmonės griežtina pirkimo limitus, stiprina patvirtinimus arba perkelia dovanų kortelių platinimą į skaitmeninius kanalus.

    Vartotojams „Valve“ rekomenduoja išlikti budriems, ypač jei kas nors ragina atsiskaityti dovanų kortelėmis už tariamas skolas, baudas ar paslaugas. Tokie prašymai dažniausiai yra sukčiavimo schema, o saugiausia praktika yra dovanų korteles pirkti tik patikimuose kanaluose ir niekam neatskleisti jų kodų.

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo ar smurto? Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia nemokamą pagalbą

    Nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, smurto ar prievartos, žmonės dažnai lieka vieni su stipriomis emocijomis ir praktiniais klausimais: kur kreiptis, kokios teisės priklauso, kokią apsaugą galima gauti. Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia teikiantis nemokamą pagalbą asmenims, patyrusiems įvairias nusikalstamas veikas.

    Centro teigimu, nusikaltimo pasekmės gali paveikti emocinę būseną, saugumo jausmą, kasdienį funkcionavimą ir santykius su artimaisiais. Ypač sudėtinga, kai žmogus nėra tikras, ar privalo būti jau kreipęsis į policiją, kad galėtų gauti konsultacijų ar psichosocialinę pagalbą.

    Pasak centro, pagalba gali būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar dėl įvykio jau pradėtas teisinis procesas. Tai svarbu tiems, kurie dar tik svarsto, kaip elgtis, bijo galimų pasekmių, jaučia gėdą, kaltę ar nerimą, arba nežino, kokius įrodymus ir informaciją verta rinkti.

    Kam teikiama pagalba?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras nurodo, kad konsultuoja ir padeda nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto, sukčiavimo, priekabiavimo ir persekiojimo. Taip pat pagalba teikiama dėl išnaudojimo internete ir kitų nusikalstamų veikų.

    Centro praktikoje tokios situacijos dažnai apima ir psichologinį spaudimą, grasinimus, manipuliavimą, finansinius praradimus ar ilgalaikį nesaugumo jausmą. Dėl to vien formalus patarimas neretai būna nepakankamas, o žmogui prireikia nuoseklaus palydėjimo ir aiškaus veiksmų plano.

    Kokia pagalba suteikiama?

    Centro teigimu, teikiama kompleksinė pagalba: informacija apie nukentėjusiųjų teises ir galimas apsaugos priemones, teisinės konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba. Prireikus, suteikiamas ir palydėjimas kreipiantis į policiją, prokuratūrą, sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas atsakingas institucijas.

    Tokia pagalba ypač svarbi, kai žmogus patiria stresą ir jam sunku orientuotis sistemoje, suprasti dokumentus ar sprendimus. Centro teigimu, tikslas yra padėti nukentėjusiajam ne tik gauti informaciją, bet ir realiai išspręsti saugumo, teisių gynimo bei emocinės gerovės klausimus.

    Kaip susisiekti su centru?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras kviečia kreiptis darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 valandos, telefonu 0687 08653 arba el. paštu info@missing.lt. Taip pat nurodoma, kad daugiau informacijos galima rasti centro interneto svetainėje.

    Pabrėžiama, kad pagalba teikiama saugioje aplinkoje, o nukentėjusio asmens konfidencialumas yra garantuojamas. Kreiptis kviečiami ne tik tiesiogiai nukentėję asmenys, bet ir jų artimieji, specialistai ar kiti žmonės, ieškantys informacijos apie galimą pagalbą.

    „Nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo neturi kentėti vienas. Dingusių žmonių šeimų paramos centras gali ištiesti pagalbos ranką“, – teigiama centro pranešime.

  • Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centre fiksuotas asmens duomenų saugumo pažeidimas atkreipė institucijų dėmesį dėl galimai neteisėtos prieigos prie Nekilnojamojo turto registro išrašų ir juose esančios informacijos. Situacija reikšminga tuo, kad NTR duomenys dažnai naudojami tapatybei patvirtinti, turto sandoriams, kreditingumui vertinti ir kitiems teisėtiems procesams.

    Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pradėjusi tyrimą dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vertina incidento kibernetinio saugumo aplinkybes. Tokiais atvejais paprastai aiškinamasi, kaip buvo gauta prieiga, kokia apimtimi duomenys galėjo būti pasiekti ir ar buvo pažeisti prieigos kontrolės bei žurnalų valdymo mechanizmai.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Net jei duomenys nepatenka į viešą erdvę, pati galimybė tretiesiems asmenims gauti registro išrašus didina sukčiavimo riziką. Dažniausiai tai pasireiškia tikslinėmis apgavystėmis, kai sukčiai, remdamiesi tikroviškais duomenimis, bando išvilioti prisijungimus, banko kodus ar priversti atlikti mokėjimus.

    Gyventojams rekomenduojama prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir peržiūrėti, ar paskyroje nėra požymių, kad duomenys buvo pasiekti neįprastai. Jei sistemoje matomi nepažįstami prisijungimai, užklausos ar kiti veiksmai, verta nedelsiant keisti slaptažodį ir, esant galimybei, įjungti papildomą paskyros apsaugą.

    Kaip sumažinti sukčiavimo riziką?

    Praktikoje po rezonansinių incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie prisistato institucijų vardu ir kuria skubos įspūdį. Todėl svarbu kritiškai vertinti netikėtus skambučius, SMS ar el. laiškus, net jei juose minimi konkretūs asmens duomenys.

    Slaptažodžių, prisijungimo duomenų ar banko kodų nereikėtų atskleisti niekam, nepriklausomai nuo skambinančiojo ar rašančiojo statuso. Taip pat verta tikrinti siuntėjo adresą ir neatsidaryti įtartinų nuorodų, o apie galimus sukčiavimo atvejus pranešti policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

    Ką turėtų įvertinti organizacijos?

    Incidentai registruose dažnai tampa priminimu, kad duomenų apsauga priklauso ne vien nuo technologijų, bet ir nuo procesų bei prieigų valdymo. Organizacijoms svarbu peržiūrėti, kam ir kokiu pagrindu suteikiamos teisės, kaip kontroliuojamos masinės užklausos, ar realiu laiku fiksuojami įtartini veiksmai.

    Taip pat aktualu užtikrinti darbuotojų budrumą, vidinius incidentų valdymo planus ir aiškią komunikaciją su klientais bei partneriais. Kuo greičiau incidentas suvaldomas ir paaiškinamas, tuo mažesnė antrinių pasekmių, tokių kaip sukčiavimo bangos ar reputacinė žala, tikimybė.

  • Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po viešai nuskambėjusių duomenų nutekėjimo incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie naudojasi tiek pačiomis naujienomis, tiek nutekėjusia informacija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina gyventojus išlikti budrius, nes pirmosiomis savaitėmis dažniausiai padaugėja apgaulingų skambučių, SMS žinučių ir el. laiškų.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai žmonės, išsigandę dėl galimai atskleistų duomenų, skuba reaguoti į pranešimus ir spaudžia gautas nuorodas. Tokiose situacijose sukčiai dažnai taikosi išvilioti prisijungimus, patvirtinimo kodus arba paskatinti atlikti tariamai skubų mokėjimą.

    Kur tikrinti informaciją?

    Apie galimą nutekėjimą, jo apimtį ir institucijų veiksmus patariama sužinoti tik iš oficialių šaltinių. Tam tinka Registrų centro, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, policijos, bankų ir kitų atsakingų institucijų skelbiama informacija.

    Svarbu nepasitikėti nuorodomis, gautomis SMS žinutėmis, el. paštu ar socialiniuose tinkluose, net jei jos atrodo panašios į tikras. Saugiausia prie savitarnų jungtis rankiniu būdu suvedant oficialų interneto adresą arba naudojant patikimas el. valdžios prieigos priemones.

    Dažniausios sukčių schemos

    Po nutekėjimų sukčiai dažnai apsimeta Registrų centro, bankų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, draudimo bendrovių atstovais, taip pat antstoliais ar notarais. Jie gali teigti, kad būtina skubiai patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar užkirsti kelią tariamai įtartinam mokėjimui.

    Ypač atsargiai vertinkite pranešimus, kuriuose prašoma pateikti asmens duomenis, banko prisijungimus, mokėjimo kortelės informaciją, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus, taip pat patvirtinti mokėjimą ar sumokėti tariamą skolą. Oficialios institucijos telefonu, SMS žinute ar el. paštu neprašo atskleisti prisijungimo kodų ir neinicijuoja veiksmų, kuriems reikėtų skubiai tvirtinti finansines operacijas.

    Ką padaryti dabar?

    Gyventojams rekomenduojama peržiūrėti svarbiausių paskyrų saugumą ir, jei reikia, nedelsiant pakeisti slaptažodžius. Tai ypač aktualu, jei slaptažodžiai seni, silpni arba tie patys naudojami keliose skirtingose paskyrose.

    Slaptažodžiai turi būti unikalūs, o kur tik įmanoma verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Papildomas patvirtinimo žingsnis padeda sumažinti riziką net ir tais atvejais, kai prisijungimo duomenys patenka į netinkamas rankas.

    Taip pat rekomenduojama atidžiau stebėti banko sąskaitas ir mokėjimo kortelių operacijas. Jei nutekėjo asmens identifikaciniai duomenys, jie gali būti panaudoti bandant sudaryti sandorius ar prisiimti įsipareigojimus asmens vardu, todėl įtartinus veiksmus verta fiksuoti ir į juos reaguoti nedelsiant.

    Kilus abejonių, nereikėtų skubėti vykdyti jokių nurodymų, ypač kai prašoma veikti skubiai. Saugiausia nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir pačiam susisiekti su organizacija jos oficialiai skelbiamais kontaktais.

    Jei gaunate įtartiną SMS, el. laišką ar skambutį, patariama išsaugoti įrodymus: ekrano kopijas, telefono numerius, el. pašto adresus, laiškų turinį, banko pranešimus ir susirašinėjimą. Ši informacija gali būti reikalinga kreipiantis į policiją ar kitas kompetentingas institucijas.

    Gyventojai taip pat gali pasitikrinti, ar jų Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys buvo atskleisti, prisijungę prie Registrų centro savitarnos. Tokia patikra padeda tiksliau įvertinti riziką ir nuspręsti, kokių papildomų saugumo veiksmų imtis.