CP v2

Tag: Sukčiavimas

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo ar smurto? Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia nemokamą pagalbą

    Nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, smurto ar prievartos, žmonės dažnai lieka vieni su stipriomis emocijomis ir praktiniais klausimais: kur kreiptis, kokios teisės priklauso, kokią apsaugą galima gauti. Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia teikiantis nemokamą pagalbą asmenims, patyrusiems įvairias nusikalstamas veikas.

    Centro teigimu, nusikaltimo pasekmės gali paveikti emocinę būseną, saugumo jausmą, kasdienį funkcionavimą ir santykius su artimaisiais. Ypač sudėtinga, kai žmogus nėra tikras, ar privalo būti jau kreipęsis į policiją, kad galėtų gauti konsultacijų ar psichosocialinę pagalbą.

    Pasak centro, pagalba gali būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar dėl įvykio jau pradėtas teisinis procesas. Tai svarbu tiems, kurie dar tik svarsto, kaip elgtis, bijo galimų pasekmių, jaučia gėdą, kaltę ar nerimą, arba nežino, kokius įrodymus ir informaciją verta rinkti.

    Kam teikiama pagalba?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras nurodo, kad konsultuoja ir padeda nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje, seksualinio smurto, sukčiavimo, priekabiavimo ir persekiojimo. Taip pat pagalba teikiama dėl išnaudojimo internete ir kitų nusikalstamų veikų.

    Centro praktikoje tokios situacijos dažnai apima ir psichologinį spaudimą, grasinimus, manipuliavimą, finansinius praradimus ar ilgalaikį nesaugumo jausmą. Dėl to vien formalus patarimas neretai būna nepakankamas, o žmogui prireikia nuoseklaus palydėjimo ir aiškaus veiksmų plano.

    Kokia pagalba suteikiama?

    Centro teigimu, teikiama kompleksinė pagalba: informacija apie nukentėjusiųjų teises ir galimas apsaugos priemones, teisinės konsultacijos, psichologinė ir socialinė pagalba. Prireikus, suteikiamas ir palydėjimas kreipiantis į policiją, prokuratūrą, sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas atsakingas institucijas.

    Tokia pagalba ypač svarbi, kai žmogus patiria stresą ir jam sunku orientuotis sistemoje, suprasti dokumentus ar sprendimus. Centro teigimu, tikslas yra padėti nukentėjusiajam ne tik gauti informaciją, bet ir realiai išspręsti saugumo, teisių gynimo bei emocinės gerovės klausimus.

    Kaip susisiekti su centru?

    Dingusių žmonių šeimų paramos centras kviečia kreiptis darbo dienomis, nuo 9.00 iki 17.00 valandos, telefonu 0687 08653 arba el. paštu info@missing.lt. Taip pat nurodoma, kad daugiau informacijos galima rasti centro interneto svetainėje.

    Pabrėžiama, kad pagalba teikiama saugioje aplinkoje, o nukentėjusio asmens konfidencialumas yra garantuojamas. Kreiptis kviečiami ne tik tiesiogiai nukentėję asmenys, bet ir jų artimieji, specialistai ar kiti žmonės, ieškantys informacijos apie galimą pagalbą.

    „Nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo neturi kentėti vienas. Dingusių žmonių šeimų paramos centras gali ištiesti pagalbos ranką“, – teigiama centro pranešime.

  • Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centro duomenų nutekėjimas: ką jau aiškina VDAI ir NKSC ir ką verta pasitikrinti gyventojams

    Registrų centre fiksuotas asmens duomenų saugumo pažeidimas atkreipė institucijų dėmesį dėl galimai neteisėtos prieigos prie Nekilnojamojo turto registro išrašų ir juose esančios informacijos. Situacija reikšminga tuo, kad NTR duomenys dažnai naudojami tapatybei patvirtinti, turto sandoriams, kreditingumui vertinti ir kitiems teisėtiems procesams.

    Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra pradėjusi tyrimą dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras vertina incidento kibernetinio saugumo aplinkybes. Tokiais atvejais paprastai aiškinamasi, kaip buvo gauta prieiga, kokia apimtimi duomenys galėjo būti pasiekti ir ar buvo pažeisti prieigos kontrolės bei žurnalų valdymo mechanizmai.

    Ką tai gali reikšti gyventojams?

    Net jei duomenys nepatenka į viešą erdvę, pati galimybė tretiesiems asmenims gauti registro išrašus didina sukčiavimo riziką. Dažniausiai tai pasireiškia tikslinėmis apgavystėmis, kai sukčiai, remdamiesi tikroviškais duomenimis, bando išvilioti prisijungimus, banko kodus ar priversti atlikti mokėjimus.

    Gyventojams rekomenduojama prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir peržiūrėti, ar paskyroje nėra požymių, kad duomenys buvo pasiekti neįprastai. Jei sistemoje matomi nepažįstami prisijungimai, užklausos ar kiti veiksmai, verta nedelsiant keisti slaptažodį ir, esant galimybei, įjungti papildomą paskyros apsaugą.

    Kaip sumažinti sukčiavimo riziką?

    Praktikoje po rezonansinių incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie prisistato institucijų vardu ir kuria skubos įspūdį. Todėl svarbu kritiškai vertinti netikėtus skambučius, SMS ar el. laiškus, net jei juose minimi konkretūs asmens duomenys.

    Slaptažodžių, prisijungimo duomenų ar banko kodų nereikėtų atskleisti niekam, nepriklausomai nuo skambinančiojo ar rašančiojo statuso. Taip pat verta tikrinti siuntėjo adresą ir neatsidaryti įtartinų nuorodų, o apie galimus sukčiavimo atvejus pranešti policijai arba Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

    Ką turėtų įvertinti organizacijos?

    Incidentai registruose dažnai tampa priminimu, kad duomenų apsauga priklauso ne vien nuo technologijų, bet ir nuo procesų bei prieigų valdymo. Organizacijoms svarbu peržiūrėti, kam ir kokiu pagrindu suteikiamos teisės, kaip kontroliuojamos masinės užklausos, ar realiu laiku fiksuojami įtartini veiksmai.

    Taip pat aktualu užtikrinti darbuotojų budrumą, vidinius incidentų valdymo planus ir aiškią komunikaciją su klientais bei partneriais. Kuo greičiau incidentas suvaldomas ir paaiškinamas, tuo mažesnė antrinių pasekmių, tokių kaip sukčiavimo bangos ar reputacinė žala, tikimybė.

  • Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po duomenų nutekėjimo suaktyvėja sukčiai: 6 žingsniai, kurie padės apsaugoti paskyras ir pinigus

    Po viešai nuskambėjusių duomenų nutekėjimo incidentų suaktyvėja sukčiai, kurie naudojasi tiek pačiomis naujienomis, tiek nutekėjusia informacija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina gyventojus išlikti budrius, nes pirmosiomis savaitėmis dažniausiai padaugėja apgaulingų skambučių, SMS žinučių ir el. laiškų.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai žmonės, išsigandę dėl galimai atskleistų duomenų, skuba reaguoti į pranešimus ir spaudžia gautas nuorodas. Tokiose situacijose sukčiai dažnai taikosi išvilioti prisijungimus, patvirtinimo kodus arba paskatinti atlikti tariamai skubų mokėjimą.

    Kur tikrinti informaciją?

    Apie galimą nutekėjimą, jo apimtį ir institucijų veiksmus patariama sužinoti tik iš oficialių šaltinių. Tam tinka Registrų centro, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, policijos, bankų ir kitų atsakingų institucijų skelbiama informacija.

    Svarbu nepasitikėti nuorodomis, gautomis SMS žinutėmis, el. paštu ar socialiniuose tinkluose, net jei jos atrodo panašios į tikras. Saugiausia prie savitarnų jungtis rankiniu būdu suvedant oficialų interneto adresą arba naudojant patikimas el. valdžios prieigos priemones.

    Dažniausios sukčių schemos

    Po nutekėjimų sukčiai dažnai apsimeta Registrų centro, bankų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros, draudimo bendrovių atstovais, taip pat antstoliais ar notarais. Jie gali teigti, kad būtina skubiai patvirtinti tapatybę, atnaujinti duomenis ar užkirsti kelią tariamai įtartinam mokėjimui.

    Ypač atsargiai vertinkite pranešimus, kuriuose prašoma pateikti asmens duomenis, banko prisijungimus, mokėjimo kortelės informaciją, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus, taip pat patvirtinti mokėjimą ar sumokėti tariamą skolą. Oficialios institucijos telefonu, SMS žinute ar el. paštu neprašo atskleisti prisijungimo kodų ir neinicijuoja veiksmų, kuriems reikėtų skubiai tvirtinti finansines operacijas.

    Ką padaryti dabar?

    Gyventojams rekomenduojama peržiūrėti svarbiausių paskyrų saugumą ir, jei reikia, nedelsiant pakeisti slaptažodžius. Tai ypač aktualu, jei slaptažodžiai seni, silpni arba tie patys naudojami keliose skirtingose paskyrose.

    Slaptažodžiai turi būti unikalūs, o kur tik įmanoma verta įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Papildomas patvirtinimo žingsnis padeda sumažinti riziką net ir tais atvejais, kai prisijungimo duomenys patenka į netinkamas rankas.

    Taip pat rekomenduojama atidžiau stebėti banko sąskaitas ir mokėjimo kortelių operacijas. Jei nutekėjo asmens identifikaciniai duomenys, jie gali būti panaudoti bandant sudaryti sandorius ar prisiimti įsipareigojimus asmens vardu, todėl įtartinus veiksmus verta fiksuoti ir į juos reaguoti nedelsiant.

    Kilus abejonių, nereikėtų skubėti vykdyti jokių nurodymų, ypač kai prašoma veikti skubiai. Saugiausia nutraukti pokalbį ar susirašinėjimą ir pačiam susisiekti su organizacija jos oficialiai skelbiamais kontaktais.

    Jei gaunate įtartiną SMS, el. laišką ar skambutį, patariama išsaugoti įrodymus: ekrano kopijas, telefono numerius, el. pašto adresus, laiškų turinį, banko pranešimus ir susirašinėjimą. Ši informacija gali būti reikalinga kreipiantis į policiją ar kitas kompetentingas institucijas.

    Gyventojai taip pat gali pasitikrinti, ar jų Nekilnojamojo turto registre tvarkomi asmens duomenys buvo atskleisti, prisijungę prie Registrų centro savitarnos. Tokia patikra padeda tiksliau įvertinti riziką ir nuspręsti, kokių papildomų saugumo veiksmų imtis.

  • Bandė išsireikalauti grąžinimą už picą: DI iš „nuotraukos“ ištrynė saliamį, bet išdavė detalės

    Bandė išsireikalauti grąžinimą už picą: DI iš „nuotraukos“ ištrynė saliamį, bet išdavė detalės

    Lenkijoje nuskambėjo neįprasta istorija apie bandymą apgauti maisto pristatymo platformą ir restoraną. Klientė, užsisakiusi dvi picas su saliamiu, kitą dieną pateikė skundą, teigdama, kad gavo picą be užsakyto ingrediento ir prašė grąžinti pinigus.

    Kaip įrodymą ji pridėjo nuotraukas, kurios, jos teigimu, turėjo patvirtinti, kad ant picos saliamio nebuvo. Tačiau picos kepėjams ir skundą administravusiam platformos darbuotojui vaizdai pasirodė įtartini, todėl pradėta tikrinti, ar nuotraukos nebuvo redaguotos.

    Įtarimus sustiprino detalės, būdingos dirbtinis intelektas sugeneruotoms ar pakoreguotoms nuotraukoms. Darbuotojai pastebėjo nenatūralias tekstūras, smulkius vaizdo iškraipymus ir neatitikimus, o labiausiai išdavė pakuotės geometrija, kuri po redagavimo tapo netiksli ir neatitiko realaus dėžutės modelio.

    Lemiamu argumentu tapo restorano turėtas vaizdo įrašas iš vidaus kamerų. Jame buvo matyti konkretaus užsakymo ruošimas, o saliamio esą nepagailėta, todėl versija apie dingusį ingredientą nepasitvirtino.

    Restoranas situaciją aprašė socialiniuose tinkluose, paversdamas ją pamokančiu pavyzdžiu. Įraše pabrėžta, kad tokie bandymai išsisukti gali atrodyti menkaverčiai, tačiau restoranams ir platformoms sukelia realių nuostolių bei didina nepasitikėjimą klientų skundais.

    Ši istorija atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: generatyviniai DI įrankiai vis dažniau naudojami ne tik turiniui kurti, bet ir tariamiems įrodymams klastoti. Maisto sektoriuje tai gali reikšti dirbtinai „pridegintas“ picas, „žalias“ mėsos nuotraukas ar tyčia sugadintos pakuotės vaizdus, kurie anksčiau būdavo pateikiami kaip tikri.

    Dėl to dalis restoranų ir platformų stiprina kontrolę: dažniau fiksuoja paruoštus užsakymus prieš juos atiduodant kurjeriui, peržiūri kamerų įrašus, analizuoja pasikartojančių skundų istoriją ir vertina kitus rizikos signalus. Nors tokių atvejų mastas, lyginant su visais skundais, dažnai išlieka nedidelis, verslai pripažįsta, kad bandymų daugėja, o klastojimo priemonės tampa vis lengviau prieinamos.

  • Policija perspėja: sukčiai, kalbantys rusiškai, apsimeta poliklinikos darbuotojais ir pareigūnais

    Policija perspėja: sukčiai, kalbantys rusiškai, apsimeta poliklinikos darbuotojais ir pareigūnais

    Policija perspėja gyventojus dėl suaktyvėjusių sukčiavimo atvejų, kai skambinantys nepažįstami asmenys prisistato poliklinikos darbuotojais ir policijos pareigūnais. Dažniausiai jie bendrauja rusų kalba ir apgaule siekia išvilioti pinigus.

    Tokie skambučiai neretai pradedami tariamai nekaltais klausimais apie sveikatą, registraciją ar tyrimų atsakymus, o vėliau pereinama prie grasinimų ar skubos. Sukčiai gali teigti, kad esą nustatyta problema, pradėtas tyrimas arba reikia skubiai patvirtinti tapatybę.

    Kaip atpažinti apgaulę?

    Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai įprastai bendrauja valstybine, lietuvių kalba ir skambina tik dėl sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo klausimų. Jie neprašo perduoti prisijungimų prie banko, padiktuoti kortelės duomenų ar patvirtinti mokėjimų.

    Jei skambinantysis prisistato pareigūnu ir reikalauja skubiai pervesti pinigus, perduoti grynuosius ar „apsaugoti lėšas“, tai aiškus sukčiavimo požymis. Policija telefonu neprašo pervedimų ir nevykdo pinigų „patikrinimo“ ar „saugojimo“ procedūrų.

    Ką daryti gavus įtartiną skambutį?

    Gavę įtartiną skambutį, nutraukite pokalbį ir neatskleiskite jokių asmens ar finansinių duomenų. Jei skambinantysis prisistato gydymo įstaigos darbuotoju, informaciją pasitikrinkite patys, paskambindami oficialiu įstaigos telefonu.

    Jeigu jau perdavėte duomenis ar atlikote mokėjimą, kuo skubiau susisiekite su savo banku ir blokuokite priemones, kuriomis galėjo pasinaudoti sukčiai. Apie bandymą apgauti ar įvykdytą sukčiavimą praneškite policijai telefonu 112.

  • DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    Dirbtinis intelektas vis labiau keičia kibernetinių nusikaltimų mastą ir greitį, o didžiausias pokytis yra paprastesnė prieiga prie įrankių, kurie anksčiau reikalavo techninių žinių. Interpolo kibernetinių nusikaltimų padalinio vadovas Neal Jetton pabrėžia, kad šiuolaikinės priemonės leidžia net ir pradedantiesiems vykdyti plataus masto internetines apgaules.

    Pasak pareigūno, ši dinamika ypač matoma sukčiavimo schemose, kurios pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja milžiniškas sumas. Europos Sąjungos institucijos yra nurodžiusios, kad bendras metinis kibernetinių nusikaltimų nuostolis globaliai siekia apie 5 500 000 000 000 eurų, o didelė dalis šios žalos siejama su finansiniu sukčiavimu ir duomenų vagystėmis.

    Kaip nusikaltėliai paspartina apgaules

    Kibernetiniams nusikaltimams vis dažniau pasitelkiami vadinamieji sukčiavimo kaip paslaugos rinkiniai, kurie leidžia lengvai sukurti ir paleisti masines duomenų viliojimo kampanijas. Tokie paketai suteikia paruoštą infrastruktūrą, šablonus ir automatizavimo galimybes, todėl techninis barjeras krenta iki minimumo.

    Papildomą impulsą suteikia plačiai prieinami komerciniai įrankiai, įskaitant pokalbių robotus, kurie padeda sukurti įtikinamus, personalizuotus laiškus ar žinutes. Tai didina aukų pasitikėjimą ir mažina tikimybę, kad apgaulė bus atpažinta vien iš prastos kalbos ar akivaizdžių klaidų.

    „Didžiausias iššūkis tas, kad šie įrankiai leidžia iš esmės pradedantiesiems vykdyti masinį sukčiavimą“, – sakė Neal Jetton.

    Organizuotas nusikalstamumas ir naujas mastelis

    Mažėjant įėjimo barjerams, į sukčiavimo rinką aktyviau įsitraukia organizuotos grupuotės. Interpolo vertinimu, jos vis dažniau gali išskaidyti veiklą, o techninius darbus pirkti kaip paslaugą, taip paspartindamos kampanijų paleidimą ir didindamos apgaulių apimtis.

    Interpolas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad DI įgalintas finansinis sukčiavimas gali būti gerokai pelningesnis už tradicines schemas, o dalis nusikalstamų tinklų pinigus naudoja kitoms neteisėtoms veikloms finansuoti. Kartu daugėja atvejų, kai sukčiavimo infrastruktūra siejama su prievarta išnaudojamais žmonėmis, verčiamais dirbti vadinamuosiuose sukčiavimo centruose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir įmonėms

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla kasdieniams vartotojams ir įmonėms, nes apgaulės tampa vis labiau individualizuotos. DI leidžia greitai pritaikyti žinutes pagal žmogaus pareigas, interesus ar net viešai prieinamą informaciją, o tai didina sėkmės tikimybę net ir trumpuose susirašinėjimuose.

    Interpolo vaidmuo šioje srityje daugiausia susijęs su pagalba nacionalinėms teisėsaugos institucijoms, operacijų koordinavimu ir gebėjimų stiprinimu. Pareigūnai pabrėžia, kad technologijos pačios nesukuria visiškai naujų nusikaltimų rūšių, tačiau ryškiai padidina jau seniai egzistuojančių schemų mastą ir efektyvumą.

  • Mianmaras siūlo mirties bausmę už vertimą dirbti sukčių centruose, kriptovaliutų apgavystėms – iki gyvos galvos

    Mianmaras siūlo mirties bausmę už vertimą dirbti sukčių centruose, kriptovaliutų apgavystėms – iki gyvos galvos

    Kas siūloma naujame įstatyme

    Mianmaro valdančios karinės valdžios remiamas parlamentas paskelbė įstatymo projektą, kuriuo siekiama griežtai bausti už prievartą internetinių apgavysčių centruose. Projekte numatyta mirties bausmė asmenims, kurie smurtu ar kankinimu verčia aukas vykdyti sukčiavimo schemas.

    Dokumente taip pat siūloma iki gyvos galvos įkalinimo bausmė tiems, kurie organizuoja ir valdo pačius apgavysčių centrus. Atskirai akcentuojami nusikaltimai, susiję su kriptovaliutų sukčiavimu, kuriems taip pat būtų taikomos itin griežtos sankcijos.

    Kodėl Mianmaras atsidūrė dėmesio centre

    Pastaraisiais metais Mianmaras tapo viena ryškiausių regiono problemų dėl vadinamųjų apgavysčių kompleksų, veikiančių konfliktų paveiktose teritorijose. Tarptautinės organizacijos ir kaimyninės šalys ne kartą atkreipė dėmesį į pranešimus apie žmonių prekybą, skolų vergiją ir sistemingą smurtą, kuriuo aukos verčiamos dirbti sukčių struktūrose.

    Tokie centrai dažnai taikosi į užsienio gyventojus ir vykdo investicines apgavystes, įskaitant kriptovaliutų schemas, kai iš žmonių išviliojamos lėšos žadant greitą grąžą. Dalis operacijų nukreiptos į socialinių tinklų vartotojus, o komunikacijai pasitelkiamos įvairios platformos ir užšifruoti kanalai.

    Tarptautinis spaudimas ir platesnis kontekstas

    Įstatymo projektas pristatomas tuo metu, kai regione stiprėja tarptautinis koordinavimas prieš kibernetinio sukčiavimo tinklus. JAV institucijos pastaraisiais metais taikė sankcijas subjektams Mianmare ir Kambodžoje, siejamiems su investicinėmis apgavystėmis ir prievarta apgavysčių centruose.

    JAV Federalinis tyrimų biuras savo naujausiose apžvalgose taip pat fiksuoja rekordinį su kriptovaliutomis susijusių sukčiavimų mastą ir didėjančius nuostolius, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Ši statistika stiprina politinį spaudimą valstybėms imtis griežtesnių priemonių, tačiau žmogaus teisių gynėjai paprastai kelia klausimą, ar mirties bausmė gali būti laikoma proporcinga ir suderinama su tarptautiniais standartais.

    Įstatymo projekte numatoma ir naujo koordinacinio mechanizmo idėja, kuris turėtų sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su tokiomis grupuotėmis. Tikimasi, kad svarstymai parlamente galėtų vykti artimiausios sesijos metu.

  • Visaginas skelbia projektų konkursą saugumui: kur teikti paraiškas ir kam bus teikiamas prioritetas

    Visaginas skelbia projektų konkursą saugumui: kur teikti paraiškas ir kam bus teikiamas prioritetas

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės projektų finansavimo konkursą. Juo siekiama sustiprinti bendruomenės saugumą ir skatinti iniciatyvas, kurios padeda užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms bei greičiau atpažinti rizikas.

    Konkursas siejamas su 2026–2028 metų strateginio veiklos plano Bendruomeniškumo skatinimo programos priemonėmis. Jose numatomas dėmesys nusikaltimų prevencijai ir kontrolei, smurto artimoje aplinkoje prevencijai bei kovos su prekyba žmonėmis politikos nuostatų įgyvendinimui.

    Kam bus teikiamas prioritetas?

    Vertinant paraiškas, prioritetas bus teikiamas projektams, kurių veiklos tiesiogiai nukreiptos į nusikalstamų veikų prevenciją, atpažinimą ir fiksavimą. Ypatingas dėmesys numatomas smurto artimoje aplinkoje, sukčiavimo, prekybos žmonėmis ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai.

    Taip pat bus vertinama, ar projekte numatytas ankstyvas rizikos veiksnių identifikavimas, bendruomenės įtraukimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia glaudesnį darbą su policija, socialinėmis tarnybomis ir savivaldybės padaliniais.

    Atskira kryptis yra saugios infrastruktūros kūrimas, pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas ar apšvietimo sprendimai. Savivaldybė nurodo, kad projektų vertinime reikšmingi ir naujoviški, kūrybiški bei įrodymais pagrįsti metodai.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Paraiškos projektams finansuoti teikiamos iki 2026 metų gegužės 27 dienos 10.00 valandos. Jos turi būti pateikiamos konkurso tvarkos apraše nustatyta tvarka elektroniniu paštu visaginas@visaginas.lt.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo telefoną +370 617 68458 ir elektroninio pašto adresą margarita.jurgeleviciute@visaginas.lt. Konkurso tvarkos aprašo pakeitimai skelbiami Visagino savivaldybės teisinės informacijos dokumente.

  • Lyduokių seniūnijoje pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita: įvardyti darbai ir artimiausi planai

    2026 metų gegužės 4 dieną paskelbta, kad balandžio 30 dieną Lyduokių seniūnijoje gyventojams pristatyta 2025 metų veiklos plano įgyvendinimo ataskaita. Susitikime seniūnas Virgilijus Andrukonis apžvelgė atliktus darbus ir tai, kas seniūnijoje keitėsi per metus.

    Į susitikimą atvyko Ukmergės rajono savivaldybės vadovai ir atstovai: meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė. Taip pat dalyvavo Tarybos nariai Irma Vaitaitienė ir Valdas Raugalas, seniūnaičiai, bendruomenių atstovai bei gyventojai.

    Renginyje dalyvavo ir Ukmergės rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Ingrida Dutkienė, akcentavusi prevencijos svarbą. Gyventojams priminta apie sukčiavimo schemas, saugumą internete ir galimybes pranešti apie įtartinus atvejus per policijos pasitikėjimo liniją.

    Kas aptarta susitikime?

    Pristatant ataskaitą buvo aptarti seniūnijos kasdieniai darbai ir per 2025 metus įgyvendintos veiklos, o gyventojams suteikta galimybė užduoti klausimus. Tokie susitikimai paprastai tampa erdve įvardyti konkrečias vietos problemas, kurios ne visada matomos savivaldybės mastu.

    Diskusijose dėmesys skirtas ir infrastruktūros gerinimui bei artimiausiems planuojamiems darbams. Savivaldybės meras Darius Varnas apžvelgė vykdomus ir planuojamus savivaldybės projektus, kurie aktualūs seniūnijos gyventojams.

    Bendruomenių įsitraukimas ir saugumas

    Susitikime dalyvavo ir seniūnijos teritorijoje esančių sodininkų bendrijų „Pušelė“ bei „Šilas“ atstovai, taip pat bendruomenių pirmininkai. Tokios bendruomenės dažnai pirmosios įvardija sezoninius iššūkius, susijusius su kelių būkle, apšvietimu, atliekų tvarkymu ar viešąja tvarka.

    Policijos pareigūnės pristatytos temos apie sukčiavimo rizikas išlieka aktualios visoje Lietuvoje, ypač daugėjant apgavysčių telefonu ir internete. Gyventojams priminta kritiškai vertinti nepažįstamų asmenų prašymus, neatskleisti prisijungimų ir nedelsiant reaguoti į bandymus išvilioti pinigus ar duomenis.

  • Zondacrypto afera Lenkijoje: prokuratūra suskaičiavo per 700 nukentėjusiųjų, jų gali būti tūkstančiai

    Zondacrypto afera Lenkijoje: prokuratūra suskaičiavo per 700 nukentėjusiųjų, jų gali būti tūkstančiai

    Lenkijoje tęsiamas tyrimas dėl kriptovaliutų biržos „Zondacrypto“: prokuratūra skelbia, kad Katovicų regioninėje prokuratūroje jau registruota daugiau kaip 700 nukentėjusiųjų. Pareigūnai pabrėžia, kad tai tik tie žmonės, kurie kreipėsi tiesiogiai, o pranešimų dėl galimos žalos sulaukiama iš visos šalies.

    Per spaudos briefingą prokuratūros atstovas Michalas Binkiewiczius nurodė, kad atliekami procesiniai veiksmai tiek Silezijoje, tiek kituose Lenkijos regionuose. Tarp jų yra kratos, teleinformatinių duomenų paėmimas ir liudytojų apklausos, o apklausiami ne vien galimai nukentėję asmenys.

    Kiek žmonių galėjo nukentėti?

    Prokuratūra, remdamasi iki šiol surinkta ir užtikrinta medžiaga, vertina, kad bendras galimai nukentėjusiųjų skaičius gali siekti net kelias ar keliolika tūkstančių. Tyrėjai akcentuoja, jog šie skaičiai yra preliminarūs ir gali keistis didėjant prisijungiančių pareiškėjų skaičiui bei gaunant papildomų duomenų.

    Taip pat neatmetama, kad dalis veiksmų gali būti vykdoma už Lenkijos ribų, nes kriptoturto operacijos dažnai turi tarptautinį pėdsaką. Pareigūnai patvirtina, kad bus tikrinami visi viešojoje erdvėje minimi aspektai, įskaitant ir galimas užsienio sąsajas, jei jos paaiškėtų tyrimo metu.

    Kodėl tema įgavo pagreitį?

    Viešojoje erdvėje balandį suaktyvėjo diskusijos dėl galimų biržos likvidumo problemų, kai žiniasklaidoje pasirodė analizės apie smarkiai sumažėjusias bitkoinų atsargas. Vartotojai taip pat pranešinėjo apie sunkumus išsiimant lėšas, o pati „Zondacrypto“ tokius vertinimus atmetė ir tvirtino esanti veikianti, stabili ir saugi.

    Papildomą įtampą kelia faktas, kad su byla siejamas ir anksčiau Lenkijoje didelį atgarsį sukėlęs dingimo atvejis. Žiniasklaidoje primenama, jog su kriptovaliutų verslu siejamas Sylwesteris Suszekas dingo 2022 metais, o jo dingimo aplinkybės tebėra tiriamos atskirame procese.

    Ką turėtų žinoti nukentėjusieji?

    Katovicų prokuratūra yra paskelbusi gaires, kokius dokumentus ir informaciją reikėtų pateikti pranešant apie galimą nusikaltimą. Praktikoje tai dažniausiai apima sandorių patvirtinimus, susirašinėjimą, pavedimų duomenis ir kitą medžiagą, leidžiančią tiksliai atsekti lėšų judėjimą bei patirtą žalą.

    Ekspertai primena, kad tokių istorijų metu suaktyvėja ir antriniai sukčiai, bandantys pasinaudoti nukentėjusiaisiais siūlant tariamas „susigrąžinimo“ paslaugas. Dėl to rekomenduojama bendrauti tik su oficialiomis institucijomis ir atsargiai vertinti bet kokius neoficialius pasiūlymus, ypač prašančius avansinių mokėjimų ar prisijungimų prie paskyrų.