Tag: Šveicarija

  • Eurostato reitingas stebina: kurios Europos šalys brangiausios, o kur kainos mažiausios?

    Eurostato reitingas stebina: kurios Europos šalys brangiausios, o kur kainos mažiausios?

    Kainų žemėlapis Europoje

    Naujausi Eurostato kainų lygio duomenys rodo ryškius skirtumus tarp Europos šalių: kai kur už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojai moka gerokai daugiau nei ES vidurkis, o kitur kainos išlieka vienos mažiausių regione. Toks palyginimas remiasi vadinamuoju kainų lygio indeksu, kuris leidžia įvertinti, kiek šalis yra brangi palyginti su ES vidurkiu.

    Eurostatas lygina šimtus kasdienių prekių ir paslaugų, nuo maisto iki būsto bei ryšių paslaugų. Svarbu tai, kad šie palyginimai matuoja kainas, o ne pajamas, todėl brangi šalis nebūtinai reiškia, kad joje gyventi sunkiausia, tačiau kainų spaudimas kasdienėms išlaidoms gali būti labai juntamas.

    Kur labiausiai kerta būstas

    Pagal būsto kainų lygį tarp brangiausių išsiskiria Šveicarija: 2018 metais būstas čia buvo apie 73,9 proc. brangesnis nei ES vidurkis. Aukštai rikiavosi ir Airija, kur būsto kainų lygis buvo apie 56,7 proc. virš ES vidurkio, taip pat Jungtinė Karalystė su maždaug 56,5 proc. aukštesniu lygiu.

    Priešingoje skalės pusėje atsidūrė šalys, kuriose būsto išlaidos buvo vienos mažiausių Europoje. Eurostato palyginime tai buvo Rumunija, Lenkija ir Bulgarija, kurios dažniau patenka tarp pigiausių ne tik būsto, bet ir kitų vartojimo kategorijų.

    Maistas, alkoholis ir paslaugos: atotrūkis milžiniškas

    Skirtumai itin ryškūs ir pagal alkoholio bei tabako kainas. Norvegijoje šių prekių kainų lygis buvo apie 126,1 proc. aukštesnis nei ES vidurkis, o Bulgarijoje jis buvo apie 41,8 proc. mažesnis nei ES vidurkis.

    Maisto produktų krepšelio palyginimai taip pat atskleidžia didelę takoskyrą: Danijoje panašaus maisto krepšelio kainos buvo maždaug dukart didesnės nei Rumunijoje. Ne ES valstybėse, tokiose kaip Šveicarija, Norvegija ir Islandija, maistas dažniau būna brangesnis nei daugumoje ES šalių, o Šveicarijoje maisto kainų lygis viršijo ES vidurkį maždaug 63,6 proc.

    Restoranų ir viešbučių paslaugos dažnai yra sritis, kur kainų skirtumus kelia tiek darbo užmokesčio, tiek turizmo paklausos veiksniai. Eurostato duomenimis, Bulgarijoje restoranų ir viešbučių kainos buvo apie 53,4 proc. žemesnės nei ES vidurkis, o Rumunijoje apie 47,6 proc. mažesnės.

    Netikėtas lyderis ryšių paslaugose

    Atskiruose sektoriuose kainų lyderiai gali nustebinti. Eurostatas nurodo, kad ryšių kategorijoje, apimančioje pašto, telefono ir interneto paslaugas, brangiausia buvo Graikija, nors daugelyje kitų kategorijų, išskyrus maistą, jos kainos buvo žemiau ES vidurkio.

    Didžiosios Vakarų Europos ekonomikos, tokios kaip Prancūzija, Vokietija ir Belgija, dažniau buvo šiek tiek virš ES vidurkio, tačiau nepasiekė brangiausių šalių ekstremumų. Tai atspindi stabilų kainų lygį, kurį dažnai lemia didesnės paslaugų sąnaudos ir mokesčių struktūra.

    Ką tai reiškia keliautojams ir gyventojams

    Kainų lygio indeksas ypač aktualus planuojant keliones, studijas ar darbą užsienyje, nes leidžia realistiškiau įvertinti kasdienes išlaidas. Kartu tai svarbus rodiklis ir verslui, planuojančiam plėtrą ar kainodarą skirtingose rinkose.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų palyginimai turėtų būti vertinami kartu su pajamomis ir perkamosios galios rodikliais. Vis dėlto Eurostato duomenys aiškiai parodo: Europoje kainų žemėlapis išlieka labai nevienodas, o didžiausi skirtumai atsiveria būsto, paslaugų ir akcizinių prekių kategorijose.

  • Europos atlyginimų žemėlapis: kur per metus uždirba virš 100 000 eurų, o kur – mažiau nei 30 000

    Europos atlyginimų žemėlapis: kur per metus uždirba virš 100 000 eurų, o kur – mažiau nei 30 000

    Vidutiniai atlyginimai Europoje 2025 metais išsiskyrė itin ryškiai: nuo mažiau nei 20 000 eurų per metus iki daugiau nei 100 000 eurų. Tačiau įvertinus perkamąją galią skirtumai sumažėja, nors atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių išlieka didelis.

    Tokias išvadas pateikia EBPO ataskaita „Taxing Wages 2026“, kurioje lyginami metiniai bruto vidutiniai darbo užmokesčiai 27 Europos valstybėse. Į šį sąrašą patenka 22 Europos Sąjungos šalys, o skaičiai atspindi atrinktus ekonomikos sektorius ir viso etato darbuotojus.

    Kas Europoje moka daugiausia?

    Didžiausią metinį bruto vidutinį atlyginimą, pagal EBPO pateiktus duomenis, fiksuoja Šveicarija – 107 487 eurai. Tai vienintelė šalis Europoje, kur vidutinis metinis atlygis peržengia 100 000 eurų ribą.

    Antroje vietoje rikiuojasi Islandija su 85 950 eurų, o tarp Europos Sąjungos valstybių pirmauja Liuksemburgas – 77 844 eurai. Į pirmąjį penketą taip pat patenka Danija (71 961 euras) ir Nyderlandai (69 028 eurai), netoli jų – Norvegija (68 420 eurų).

    Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų lyderiauja Vokietija, kur vidutinis metinis bruto atlyginimas siekia 66 700 eurų, o Jungtinėje Karalystėje – 65 340 eurų. Prancūzijoje rodiklis sudaro 45 964 eurus, Italijoje – 36 594 eurus, Ispanijoje – 32 678 eurus.

    Kur ES atlyginimai mažiausi?

    Mažiausias metinis bruto vidutinis atlyginimas Europos Sąjungoje fiksuojamas Slovakijoje – 19 590 eurų. Iš viso devynios ES šalys EBPO lentelėje nesiekia 30 000 eurų metinės ribos.

    Žemiau 25 000 eurų taip pat patenka Vengrija (21 257 eurai), Latvija (21 321 euras), Čekija (23 685 eurai), Portugalija (24 254 eurai) ir Lenkija (24 490 eurų). Estija (25 603 eurai), Graikija (26 563 eurai) ir Lietuva (28 474 eurai) viršija 25 000 eurų, bet lieka žemiau 30 000 eurų.

    Nominaliais skaičiais lentelės viršuje dominuoja Šiaurės ir Vakarų Europa, o Pietų ir Rytų Europos valstybės dažniau telkiasi žemiau. Vis dėlto vien tik nominalūs atlyginimai neatskleidžia, kiek realiai galima įpirkti vietos rinkoje.

    Ką pakeičia perkamoji galia?

    Vertinant perkamąją galią, atlyginimų skirtumai tarp šalių sumažėja, nes atsižvelgiama į kainų lygio skirtumus. Tam naudojamas perkamosios galios paritetas, padedantis palyginti realią atlygio vertę skirtingose ekonomikose.

    Pagal perkamosios galios paritetą Šveicarija išlieka pirmoje vietoje, o Vokietija šokteli gerokai aukščiau nei nominalioje rikiuotėje. Tuo metu Islandijos pozicija silpnėja, nes aukštas kainų lygis sumažina realią atlyginimų perkamąją galią.

    Ekspertai akcentuoja, kad atlyginimų skirtumus Europoje paprastai lemia produktyvumo lygis ir ekonomikos struktūra, darbo rinkos institucijos bei kolektyvinės derybos, taip pat pragyvenimo kaštai. Dėl to net panašius nominalius atlyginimus turinčiose šalyse realus gyvenimo lygis gali skirtis.

    Svarbu ir tai, kad EBPO pateikiami skaičiai yra bruto, todėl „į rankas“ gaunama suma gali smarkiai kisti dėl skirtingų gyventojų pajamų mokesčių ir socialinių įmokų. Dėl šios priežasties net ir aukštą vidutinį bruto atlyginimą turinčiose valstybėse neto pajamos nebūtinai auga tokiu pačiu tempu.

  • „Pinnacle Guide“ įvertino kokteilių barus Europoje: aukščiausias įvertinimas atiteko Atėnams

    „Pinnacle Guide“ įvertino kokteilių barus Europoje: aukščiausias įvertinimas atiteko Atėnams

    Kas yra „Pinnacle Guide“?

    „Pinnacle Guide“ paskelbė naujausią Europos kokteilių barų sąrašo atnaujinimą, į kurį šį kartą įtraukta 18 naujų vietų. Gidas veikia nuo 2022 metais ir šiuo metu jame yra 191 įvertintas baras, o naujausioje atrankoje visame pasaulyje prisidėjo dar 46 nauji barai.

    Barai įvertinami vadinamaisiais „smeigtukais“ nuo vieno iki trijų, atsižvelgiant į gėrimų programą, bendruomeniškumą, vietos atmosferą ir dizainą. Vienas smeigtukas reiškia puikų lygį, du išskirtinį, o trys yra aukščiausias, išskirtinumo kartelę keliantis įvertinimas.

    Į gido atranką barai turi kandidatuoti patys, vėliau vertinamas jų pateiktas aprašas, atliekami papildomi patikrinimai ir rengiami anoniminiai vietos vertintojų vizitai. Toks modelis leidžia derinti viešai pateikiamą informaciją su realia patirtimi vietoje.

    Aukščiausias įvertinimas Atėnams

    Šį kartą vienintelis naujas Europos baras, gavęs tris smeigtukus, yra Atėnuose įsikūręs „Line Athens“. Tai reiškia, kad jis prisijungė prie itin mažo pasaulinio elito, kuriame iš viso yra tik keturi trijų smeigtukų barai.

    Europoje šį aukščiausią įvertinimą, be Atėnų naujoko, turi ir Londono „Lyaness“. Vertintojai pabrėžė „Line Athens“ interjero sprendimus ir tai, kad erdvė išlaiko ankstesnę pastato paskirtį, taip pat akcentavo muzikos programą, kuri padeda kurti nuoseklią baro atmosferą.

    Gidas atkreipė dėmesį ir į meniu logiką: jis siejamas su sezoniškumu, o sudedamosios dalys parenkamos pagal jų brandą ir prieinamumą. Skelbiama, kad meniu atnaujinamas kas du ar tris mėnesius, todėl lankytojai gali tikėtis nuolat kintančių skonių.

    Penki barai su dviem smeigtukais

    Du smeigtukus šiemet gavo penki Europos barai: po du Jungtinėje Karalystėje ir po vieną Italijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje. Į sąrašą pateko ir labai mažos erdvės, kurios remiasi nišine, į patirtį orientuota koncepcija.

    Italijos Bassano del Grappa mieste veikiantis „CuCù“ pristatomas kaip 12 vietų mikro baras, kuriame kokteiliai derinami su specialiai jiems parinktais desertais. Paryžiaus „De Vie“ įsikūręs 1800-ųjų laikų oloje, o gėrimų pasiūla priklauso nuo to, ką tuo metu gali pagaminti su komanda bendradarbiaujanti kūrybinė dirbtuvė.

    Įvertinimo sulaukė ir Šveicarijos Montrė „Funky Claude’s Bar“, kuriame kokteiliai susiejami su miesto džiazo festivalio istorija, o papildomas turinys pasiekiamas nuskenavus QR kodą. Jungtinėje Karalystėje išskirtas Česterio „tbc*“, kuris dirba veganiškai ir orientuojasi į atliekų mažinimą, taip pat Londono „The Emory Rooftop Bar“ su vaizdais į Hyde Park.

    Kurie barai gavo po vieną?

    Vienu smeigtuku Europoje įvertinta dar 12 naujų vietų, o daugiausia jų šį kartą atsirado Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Sąrašą papildė ir barai Graikijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje.

    Tarp naujų vieno smeigtuko barų paminėti „Alto“ Cervijoje, „American Bar at the Savoy“ ir „St James Bar“ Londone, „Danico“ Paryžiuje, „La Catedral Bar“ Ciuriche, „The Domino Club“ Lyde bei „Stravinskij Bar at Hotel de Russie“ Romoje. Atėnuose į sąrašą pateko ir „Barro Negro Athens“.

    „Pinnacle Guide“ pažymi, kad šiuo metu Europoje paraiškas priima tik Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad dalis rinkų, nors ir turi stiprias kokteilių scenas, į vertinimą kol kas nepatenka.

    Alkoholį reikėtų vartoti atsakingai ir saikingai, laikantis vietos teisės aktų ir rekomendacijų. Planuojant keliones dėl barų patirčių, verta iš anksto pasitikrinti rezervacijas, darbo laiką ir taisykles.

  • Kaip gimsta Kanų Auksinė palmės šakelė: „Chopard“ dirbtuvėse atskleidė kūrimo paslaptis

    Kaip gimsta Kanų Auksinė palmės šakelė: „Chopard“ dirbtuvėse atskleidė kūrimo paslaptis

    Kol Kanų kino festivalio raudonuoju kilimu žengia ryškiausios žvaigždės, vienas svarbiausių kino pasaulio simbolių gimsta gerokai toliau nuo prožektorių. Auksinė palmės šakelė – pagrindinis festivalio apdovanojimas – jau kelis dešimtmečius gaminamas Šveicarijoje, „Chopard“ būstinėje netoli Ženevos.

    Šis trofėjus kasmet kuriamas išlaikant tradicines juvelyrikos technikas, o procesą nuo idėjos iki galutinio rezultato prižiūri „Chopard“ bendraprezidentė ir kūrybos vadovė Caroline Scheufele. Anot jos, bendradarbiavimas su Kanais prasidėjo netikėtai ir iš esmės pakeitė paties apdovanojimo estetiką.

    Kaip „Chopard“ perėmė apdovanojimą

    C. Scheufele pasakoja, kad susitikimas su tuometiniu festivalio vadovu Paryžiuje virto lūžio tašku: pamačiusi apdovanojimo prototipą ji pasiūlė jį atnaujinti ir padaryti elegantiškesnį. Taip „Chopard“ palaipsniui tapo Auksinės palmės šakelės kūrėju, o apdovanojimas įgijo labiau juvelyrišką, trimačio reljefo formą.

    „Mano tikrasis darbas nėra rengti blizgius vakarėlius. Mano darbas – kurti ir projektuoti, todėl pasiūliau, kaip apdovanojimas galėtų atrodyti estetiškiau“, – sakė Caroline Scheufele.

    Ji pabrėžia ir apdovanojimo išskirtinumą kino industrijoje: skirtingai nei daugelis kitų prizų, Auksinė palmės šakelė yra vienintelė, todėl jos simbolinė vertė ypač didelė, o lūkesčiai dėl kokybės – itin aukšti.

    Nuo liejyklos iki blizgesio

    Auksinės palmės šakelės kelionė prasideda liejykloje, kur metalas lydomas ir paruošiamas darbui. Tuomet prasideda liejimo etapas: vaškas spaudžiamas į formą, sukuriamas modelis, iš kurio gaminamas gipso liejinys, o šis krosnyje paliekamas visai nakčiai.

    Vėliau į formos ertmes vėl supilamas metalas, gipsas sulaužomas ir išryškėja dar neapdirbtas apdovanojimas. Toliau seka valymas, šlifavimas, apdaila ir poliravimas – darbai, kuriems prireikia valandų, nes menkiausia klaida gali sugadinti paviršiaus faktūrą ar proporcijas.

    Galutinis etapas – pritvirtinimas prie unikalaus kalnų krištolo pagrindo, kuris trofėjui suteikia papildomo svorio ir vizualaus kontrasto. „Chopard“ teigimu, apdovanojimui naudojamas 18 karatų etiškai išgaunamas auksas, o tai atspindi platesnę prabangos sektoriaus kryptį didinti žaliavų atsekamumą ir skaidrumą.

    Dar viena detalė, kurią kūrėja vadina „mažu „Chopard“ prisilietimu“, yra subtilus širdies motyvas lapo apačioje. Pasak C. Scheufele, šis elementas tapo simboliniu prekės ženklo parašu ir atpažįstamu dizaino akcentu.

    Kas laukia Kanų festivalyje

    79-asis Kanų kino festivalis vyksta nuo gegužės 12 dienos iki gegužės 23 dienos, o pagrindinio konkurso žiuri vadovauja Pietų Korėjos režisierius Park Chan-wook. Būtent finalinėje ceremonijoje Auksinė palmės šakelė atsidurs nugalėtojo rankose – kaip vienas geidžiamiausių apdovanojimų kino industrijoje.

    Nors prizas dažniausiai matomas tik akimirką, jo gamyba primena, kad didžiausi kino simboliai gimsta ne scenoje, o dirbtuvėse, kur meistriškumas, laikas ir medžiagos tikslumas lemia galutinį rezultatą.

  • Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Europos superturtingieji auga rekordiniu tempu: kur jų daugiausia ir kas vejasi greičiausiai?

    Superturtingųjų bumas Europoje

    Europoje sparčiai plečiasi itin turtingų žmonių gretos. Remiantis „Knight Frank“ Wealth Report 2026, per 2021–2026 metų laikotarpį žmonių, kurių grynasis turtas siekia bent 25,7 mln. eurų, skaičius žemyne išaugo 26 proc.

    Per penkerius metus tai reiškė 37 428 naujus šios grupės narius. Ataskaitoje tokie asmenys apibrėžiami kaip itin didelės grynosios vertės asmenys, o jų skaičius Europoje pakilo nuo 146 525 iki 183 953.

    Globaliai tokių žmonių yra daugiau nei 710 000, o Europoje gyvena 25,8 proc. visų pasaulio superturtingųjų. Tai rodo, kad žemynas išlieka vienu svarbiausių turto centrų, nors augimas skirtingose šalyse nevienodas.

    Vokietija pirmauja pagal skaičių

    Daugiausia superturtingųjų Europoje turi Vokietija: 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija, kur skaičiuojami 21 528 itin turtingi gyventojai.

    Už lyderių trejeto rikiuojasi Šveicarija (17 692) ir Italija (15 433). Toliau seka Ispanija (9 186), Švedija (6 845), Nyderlandai (5 077) ir Danija (4 657).

    Reikšmingas skaičius fiksuojamas ir Turkijoje (4 208), Austrijoje (4 188) bei Lenkijoje (3 017). Rusijoje, kuri nepriklauso nei ES, nei EFTA, ataskaita mini 8 399 superturtinguosius.

    Pagal absoliutų augimą per 2021–2026 metus labiausiai išsiskyrė Vokietija, kurios gretas papildė 9 273 nauji itin turtingi asmenys. Dideli prieaugiai fiksuoti ir Šveicarijoje (4 968), Prancūzijoje (3 781) bei Jungtinėje Karalystėje (3 005).

    Kas auga sparčiausiai procentais?

    Procentinis augimas atskleidžia kitą vaizdą nei bendri skaičiai. „Knight Frank“ duomenimis, Lenkijoje superturtingųjų skaičius per penkerius metus pašoko 109 proc., Turkijoje – 94 proc., o Rumunijoje – 93 proc.

    Didesnį nei 50 proc. augimą ataskaita taip pat fiksuoja Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje. Tuo metu Ispanijoje augimas siekė 42 proc., Vokietijoje – 32 proc., Italijoje – 23 proc., o Prancūzijoje – 21 proc.

    Tarp didžiųjų ekonomikų santykinai lėčiausiai augo Jungtinė Karalystė, kur prieaugis sudarė 12 proc. Mažiausią šuolį šioje šalių grupėje fiksavo Švedija – 8 proc., nors pagal bendrą skaičių ji vis dar patenka į Europos dešimtuką.

    „Europoje matome turtėjimą, kuris plečiasi geografiškai, net jei jis ir toliau koncentruojasi keliuose pasauliniuose centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kodėl turtas juda per sienas?

    Ataskaita pabrėžia, kad didėjant mokesčių naštai ir reguliavimo spaudimui, turtas tampa vis mobilesnis. Itin turtingi žmonės dažniau organizuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas, o šeimos biurai aktyviai vertina mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    „Matome vieną reikšmingiausių globalios turto geografijos pokyčių šiuolaikinėje istorijoje“, – ataskaitoje cituojamas „Knight Frank“ pasaulinių tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Globaliame kontekste pirmauja JAV, kur skaičiuojami 387 422 itin turtingi asmenys. Tačiau Europa, remiantis ataskaitos išvadomis, išlieka svarbiu turto centru, o sparčiausi pokyčiai vis dažniau fiksuojami besivejančiose ekonomikose.

  • Šveicarijoje statoma milžiniška redokso baterija: energija 210 000 namų ir 2,1 GWh atsarga

    Šveicarijos Laufenburge pradedamas vienas ambicingiausių energijos kaupimo projektų Europoje – čia statoma didelio masto redokso srauto baterija, skirta subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą. Projekto tikslas – sukauptą energiją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba krenta, o vartojimas išauga.

    Technologijos esmė skiriasi nuo įprastų ličio jonų baterijų: energija kaupiama ne kietuose elektroduose, o dviejuose skystuose, vandens pagrindo elektrolituose, laikomuose atskiruose rezervuaruose. Skysčiai per siurblius cirkuliuoja per centrinę membraną, o jonų judėjimas leidžia bateriją įkrauti arba iškrauti.

    Tokios sistemos dažnai laikomos patraukliomis dideliems energijos kiekiams saugoti dėl saugos ir ilgaamžiškumo: vandens pagrindo elektrolitai paprastai nėra lengvai užsiliepsnojantys, o pati schema geriau tinka daugkartiniams ciklams. Dėl to redokso srauto baterijos vis dažniau minimos kaip sprendimas tinklams, kuriuose sparčiai daugėja atsinaujinančios energijos.

    Numatoma, kad Laufenburge įrengta sistema turės apie 2,1 GWh talpą. Skaičiuojama, jog to pakaktų maždaug 210 000 namų ūkių elektrai užtikrinti 24 valandas, o didesniam vartotojų skaičiui – kelioms valandoms, kai tinkle prireikia papildomos galios.

    Statyboms planuojama iškasti apie 27 metrų gylio iškasą, kurioje ir būtų įrengta pagrindinė infrastruktūra. Projektą vystanti Šveicarijos bendrovė „FlexBase“ teigia, kad statybas ketinama užbaigti iki 2029 metų.

    Finansinė projekto apimtis taip pat įspūdinga: bendra vertė įvardijama 1,1–1,5 milijardo eurų. Tokios investicijos atspindi bendrą Europos kryptį – stiprinti energijos kaupimą, nes vien saulės ir vėjo generacijos augimo nepakanka patikimam tiekimui be papildomų balansavimo priemonių.

    Pastaraisiais metais energijos kaupimo tema tapo viena svarbiausių elektros sektoriaus darbotvarkėje: didelės talpos baterijos, hidroakumuliacinės elektrinės ir kitos technologijos vertinamos kaip būdas mažinti kainų šuolius bei priklausomybę nuo greitai įjungiamų iškastinių rezervų. Laufenburgo projektas rodo, kad nišinė anksčiau laikyta redokso srauto technologija grįžta į dėmesio centrą ten, kur svarbiausia – mastelis, sauga ir ilgas tarnavimo laikas.

  • Ketveri metai kalėjimo už greitį: viską išdavė telefono vaizdo įrašai

    Ketveri metai kalėjimo už greitį: viską išdavė telefono vaizdo įrašai

    Šveicarijoje už šiurkščius greičio viršijimus taikomos vienos griežčiausių sankcijų Europoje, o teismai tokius pažeidimus vertina kaip realią grėsmę visuomenės saugumui. Tai patvirtino Federalinis teismas Lozanoje, palikęs galioti nuosprendį 25 metų Glaruso kantono gyventojai, kuriai skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Byla išsiskyrė tuo, kad policija moters nesulaikė pažeidimo vietoje. Esminiais įrodymais tapo jos telefone rasti vaizdo įrašai, paimti visai kito tyrimo metu ir vėliau įvertinti kaip patikimas įrodymų šaltinis.

    Teismas nustatė, kad 2021 metais telefone buvo išsaugoti įrašai, fiksuojantys aštuonis atvejus, kai vairuotoja drastiškai viršijo leistiną greitį. Penkiais epizodais greitis buvo toks didelis, kad pažeidimai kvalifikuoti kaip ypač šiurkštūs ir prilyginti nusikaltimui.

    Sunkiausias epizodas užfiksuotas 2021 metų birželio mėnesį A3 magistralėje, kur automobilis važiavo mažiausiai 238 kilometrų per valandą greičiu. Teismas nurodė, kad beveik pusę minutės greitis nenukrito žemiau 200 kilometrų per valandą, o važiavimas vyko vėlai vakare, tamsoje ir esant eismui, kurį teisėjai įvertino kaip papildomą rizikos veiksnį.

    Bylos medžiagoje minimi ir kiti įrašai: 2021 metų birželio mėnesį fiksuotas 211 kilometrų per valandą greitis, o 2021 metų liepą spidometras rodė beveik 206 kilometrus per valandą. Taip pat konstatuota, kad anksčiau tų pačių metų pavasarį ir žiemą ji važiavo 86 ir 82 kilometrais per valandą greičiau nei leidžiama autostradose.

    Pažeidimai apsiribojo ne tik magistralėmis. Teismas vertino ir važiavimą ant vandens užtvankos, kur esant 40 kilometrų per valandą ribojimui automobilis lėkė beveik 88 kilometrų per valandą greičiu, be to, žiemos sąlygomis ir temperatūrai artėjant prie nulio.

    Teismą įtikino pasikartojantis elgesys

    Sprendžiant dėl bausmės dydžio, reikšminga tapo ir vairuotojos elgsena jau žinant apie vykstantį procesą. Byloje nurodyta, kad ji ir toliau nepaisė taisyklių, gavo naujų baudų už greitį, ignoravo STOP ženklą ir pateko į eismo įvykį, kai nepasirinko saugaus atstumo.

    Teismas akcentavo, kad toks kartotinis elgesys rodo kritiškumo stoką ir didina tikimybę, jog pavojingas vairavimas kartosis. Dėl to konstatuota, kad švelnesnės poveikio priemonės nebuvo veiksmingos.

    Kokia bausmė skirta papildomai

    Gynyba prašė skirti ne didesnę kaip 36 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalį jos atliekant lygtinai, tačiau Federalinis teismas su tuo nesutiko. Galutinis sprendimas liko 48 mėnesiai realaus įkalinimo.

    Be laisvės atėmimo, skirta ir piniginė bauda, apskaičiuota dienos tarifais. Teismas atsižvelgė tik į dalinį kaltės pripažinimą bei tai, kad kai kurios proceso stadijos užtruko per ilgai, tačiau pabrėžė, jog bausmės griežtumas atitinka sukeltą riziką.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kad skaitmeniniai pėdsakai telefone gali tapti lemiamu įrodymu net tada, kai pažeidėjas nėra sulaikomas vietoje. Kartu tai priminimas, kad kai kuriose Europos valstybėse greičio viršijimas vertinamas ne kaip formali klaida, o kaip nusikalstamas pavojus kitiems eismo dalyviams.

  • Baselyje į Cezanne parodą su maudymosi kostiumėliais: muziejus vienai dienai įleido nemokamai

    Baselyje į Cezanne parodą su maudymosi kostiumėliais: muziejus vienai dienai įleido nemokamai

    Baselyje, netoli miesto įsikūrusioje Fondation Beyeler, gegužės 1 dieną lankytojai buvo pakviesti į Paulo Cezanne parodą neįprastu būdu: atvykti su maudymosi kostiumėliais. Tą vienos dienos akciją pasirinkusieji sutaupė įprastą įėjimo mokestį ir į parodą pateko nemokamai.

    Muziejus skelbė, kad standartinis bilietas tądien kainavo 25 Šveicarijos frankus, tai yra apie 27 eurus. Dalis svečių pasirodė su papildomais atributais, pavyzdžiui, maudymosi kepurėlėmis, kai kurie vaikščiojo basi ir, esant geram orui, leido laiką muziejaus sode.

    „Iš pradžių man tai atrodė gana absurdiška, bet idėja patiko, ir man pasirodė drąsu, kad muziejus ryžtasi tokiam sumanymui. Pagalvojau: gerai, įsitrauksiu ir ateisiu“, – sakė parodos lankytojas Julien Rondez.

    Idėja susieta su Cezanne kūriniais

    Vienos dienos renginys pavadintas Mauduolių diena, o jo koncepciją pasiūlė italų menininkas Maurizio Cattelan. Organizatorių sumanymas buvo ne tik sukurti šventišką nuotaiką, bet ir paskatinti žiūrovą kitaip pajusti parodos temą.

    Parodoje daug dėmesio skiriama Cezanne kūrinių serijai Mauduoliai, kurioje vaizduojamos nuogos figūros, įkomponuotos gamtoje, o kūnas ir peizažas tarsi susilieja. Muziejus akcentuoja, kad maudymosi apranga simboliškai priartina lankytoją prie šio motyvo ir padeda patirti kūrinius ne vien pro tradicinio etiketo prizmę.

    Muziejai ieško naujų auditorijų

    Toks formatas atspindi platesnę tendenciją, kai muziejai ir galerijos Europoje ieško būdų pritraukti platesnę publiką ir paskatinti žmones sugrįžti į kultūros erdves. Pastaraisiais metais daugėja teminių vakarų, interaktyvių ekskursijų, bendruomeninių renginių ir akcijų, kurios mažina psichologinį barjerą tiems, kurie muziejų vis dar laiko pernelyg formalia vieta.

    Fondation Beyeler atstovai pabrėžė dialogo tarp meno ir žiūrovo svarbą, o renginį pristatė kaip žaismingą kvietimą išeiti iš komforto zonos, išlaikant pagarbą kūriniams. Cezanne paroda Baselyje veiks iki 2026 metų gegužės 25 dienos.

  • Italija jungiasi prie Šveicarijos tyrimo dėl baro gaisro: civilinis ieškinys po 41 žūties

    Italija jungiasi prie Šveicarijos tyrimo dėl baro gaisro: civilinis ieškinys po 41 žūties

    Italija siekia prisijungti prie bylos

    Italijos vyriausybė balandžio 29 dieną pranešė pateikusi prašymą tapti civiline šalimi Šveicarijoje vykstančiame baudžiamajame procese dėl mirtino baro gaisro. Per tragediją žuvo 41 žmogus, tarp jų buvo šeši Italijos piliečiai.

    Tokiu žingsniu Roma siekia dalyvauti procese ir reikalauti žalos atlyginimo, susijusio su valstybės patirtomis išlaidomis. Vyriausybės teigimu, jos buvo skirtos nukentėjusiems italams suteikti medicininę, psichologinę ir logistinę pagalbą.

    Kas žinoma apie gaisro priežastis

    Gaisras kilo sausio 1 dieną ankstyvomis valandomis bare „Le Constellation“ prabangiame Alpių kurorte, kai žmonės šventė Naujuosius metus. Šveicarijos prokurorai nurodo, kad ugnis galėjo įsiplieksti rūsio patalpoje, kai šampano buteliai su kibirkštimis buvo pakelti per arti lubų.

    Pasak tyrimo, kibirkštys galėjo uždegti lubose buvusią garso izoliacijos putą, o tai lėmė labai greitą liepsnos ir dūmų plitimą. Per nelaimę dar 115 žmonių buvo sužeisti, didelė dalis aukų buvo paaugliai.

    Įtarimai savininkams ir saugos spragos

    Šveicarijoje baro savininkai Jacques ir Jessica Moretti įtariami nusikaltimais, susijusiais su neatsargiu žmonių gyvybės atėmimu, neatsargiu kūno sužalojimu ir padegimu. Jie jau du kartus buvo ilgai apklausti prokurorų, taip pat dalyvaujant civilinių ieškinių atstovams.

    Tyrėjai taip pat konstatavo, kad nuo 2019 metų bare nebuvo atlikta kasmetinė saugos patikra. Tokia detalė gali tapti reikšminga vertinant, ar buvo tinkamai užtikrinti priešgaisriniai reikalavimai ir kas už tai atsakingas.

    Roma kalba apie atsakomybę ir kompensacijas

    Italijos vyriausybės pareiškime teigiama, kad „vietos institucijų įsitraukimas į įvykio atsiradimo aplinkybes laikomas labai tikėtinu“. Dėl to, pasak Romos, yra pagrindas reikšti kompensacijos reikalavimus visoms šalims, kurios gali būti pripažintos civiliai atsakingomis.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni anksčiau žadėjo, kad italų aukoms bus siekiama teisingumo, o Italija yra pradėjusi ir atskirą tyrimą, nors pagrindinis procesas vyksta Šveicarijoje. Roma pabrėžia, kad stebės Šveicarijos teisinius veiksmus ir toliau teiks paramą žuvusiųjų artimiesiems.

    Įtampa dėl sąskaitų nukentėjusiems

    Balandį Giorgia Meloni viešai kritikavo Šveicarijos ligoninę dėl pranešimų, kad kai kurių aukų šeimoms buvo išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Ši tema Italijoje sukėlė didelį rezonansą, nes kalbama apie išlaidas, patirtas po tragedijos.

    „Kalbėjau su mūsų ambasadoriumi: Šveicarijos institucijos patikino, kad tai buvo klaida ir šeimoms nieko mokėti nereikės“, – sakė Giorgia Meloni.

    Ji taip pat teigė, kad vienoje Siono ligoninėje už kelių valandų hospitalizaciją buvo pareikalauta apie 70 000 eurų, ir ragino išlaikyti maksimalų dėmesį, kad finansinė našta negultų ant nukentėjusiųjų ar Italijos.

  • Archeologai liko be žado: Šveicarijoje rado romėnų duoną, išsilaikiusią 2 000 metų

    Archeologai liko be žado: Šveicarijoje rado romėnų duoną, išsilaikiusią 2 000 metų

    Šveicarijoje, Vindonišos archeologinėje vietovėje Vindiše, mokslininkai aptiko itin retą radinį – apanglėjusį romėniškos duonos kepalėlį, kuriam gali būti apie 2 000 metų. Tokie organiniai produktai archeologijoje išlieka ypač retai, todėl atradimas iškart sulaukė didelio dėmesio.

    Radinius archeologai aptiko tirdami kelių tūkstančių kvadratinių metrų teritoriją, kurioje I amžiuje veikė viena svarbiausių Romos karinių bazių šiaurinėje imperijos dalyje. Kasinėjimai atskleidė ankstesnės, laikinos stovyklos pėdsakus, egzistavusius dar iki vėlesnių mūrinių įtvirtinimų atsiradimo.

    Apie ankstyviausią stovyklą liudija lygiagrečiai išsidėstę grioviai, medinių kuolų paliktos žymės bei būdingas V formos gynybinis griovys. Remdamiesi šiomis struktūromis tyrėjai pirmą kartą galėjo patikimiau įvertinti pirmosios stovyklos mastą – ji galėjo driektis iki maždaug 400 metrų.

    Stovyklos teritorijoje taip pat identifikuotas pastatas, kurio planas leidžia manyti, kad čia buvo ir gyvenamosios, ir dirbtuvių erdvės. Rasti įrankiai, metalo apdirbimo atliekos bei ginkluotės fragmentai rodo, kad karių kasdienybė greta buities apėmė ir amato darbus, reikalingus kariuomenei aprūpinti.

    Didžiausia staigmena laukė prie didelės molinės krosnies, kuri, tikėtina, buvo naudojama maistui ruošti didesniais kiekiais. Visai šalia jos aptiktas nedidelis tamsus objektas po atsargaus iškėlimo ir laboratorinių tyrimų buvo atpažintas kaip apanglėjęs duonos kepalėlis, maždaug 10 centimetrų skersmens ir apie 3 centimetrų storio, panašus į plokščią paplotį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad radinio išskirtinumas slypi ne tik jo amžiuje, bet ir išlikimo aplinkybėse. Duona ir kiti organiniai maisto produktai paprastai suyra, o išsilaikyti gali tik esant specifinėms sąlygoms, dažniausiai apanglėjimo atveju, kai sustabdomi irimo procesai.

    Panašūs radiniai dažniau siejami su Pompėja, kur duonos kepiniai išliko po Vezuvijaus išsiveržimo 79 metais. Todėl Vindonišos atvejis vertinamas kaip ypač svarbus, o tyrėjai jį įvardija kaip pirmą patvirtintą romėniškos duonos atradimą Šveicarijos teritorijoje.

    Duona jau buvo tirta Bazelio universitete, o papildomi tyrimai planuojami specializuotoje laboratorijoje Vienoje. Tikimasi tiksliau nustatyti sudėtį ir kepimo technologiją, kas galėtų suteikti naujų įžvalgų apie romėnų legionierių mitybą, maisto tiekimą karinėse bazėse ir vietines kepimo tradicijas imperijos pakraščiuose.