Tag: Svorio metimas

  • Atrodo kaip įprasti makaronai, bet be miltų ir riebalų: konjakas tinka dietai ir diabetui

    Kas yra konjako makaronai?

    Konjako makaronai gaminami iš Rytų Azijoje paplitusio augalo šakniagumbio, o jų pagrindinė sudedamoji dalis yra tirpiosios skaidulos gliukomananas. Dėl jo makaronai įgauna savitą, želė primenančią tekstūrą ir gana neutralų skonį, todėl lengvai prisitaiko prie įvairių patiekalų.

    Šis produktas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas žmonių, kurie siekia sumažinti bendrą raciono kaloringumą neatsisakydami įprastų porcijų. Parduotuvėse galima rasti skirtingų formų variantų, primenančių spagečius, ryžius ar plonesnius makaronus.

    Kodėl jis siejamas su svorio metimu?

    Pagrindinis svorio mažėjimo principas yra kalorijų deficitas, kai su maistu gaunama mažiau energijos, nei jos sunaudoja organizmas. Konjako makaronai dažnai pasirenkami kaip garnyro alternatyva, nes didžiąją jų dalį sudaro vanduo ir skaidulos, todėl patiekalo energinė vertė gali sumažėti.

    Tirpiosios skaidulos, tokios kaip gliukomananas, virškinamajame trakte brinksta ir gali didinti sotumo jausmą, todėl kai kuriems žmonėms tampa lengviau suvaldyti apetitą. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad pats produktas nėra stebuklinga priemonė, o geriausi rezultatai pasiekiami derinant su subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu.

    Kam tai gali būti aktualu?

    Konjako makaronai natūraliai neturi glitimo, todėl gali tikti žmonėms, kurie jo vengia dėl savijautos ar medicininių priežasčių. Taip pat jie dažnai minimi kaip pasirinkimas mažai angliavandenių turinčiuose mitybos planuose, nes įprastų miltinių makaronų angliavandenių čia būna gerokai mažiau.

    Diabeto ar insulino rezistencijos atvejais dažniausiai akcentuojama, kad skaidulos padeda lėčiau kilti gliukozės kiekiui po valgio ir prisideda prie geresnės glikemijos kontrolės. Individualūs poreikiai skiriasi, todėl sergantiesiems diabetu mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    „Konjako makaronai gali padėti sumažinti patiekalo energinę vertę, tačiau ilgalaikis rezultatas priklauso nuo visos mitybos ir įpročių“, – sako dietologai.

    Kaip paruošti, kad būtų skanu?

    Dažniausiai konjako makaronai parduodami vienos porcijos pakuotėse skystyje, todėl pirmiausia juos rekomenduojama gerai perplauti šaltu vandeniu. Tuomet trumpai pavirti pasūdytame vandenyje apie 5–7 minutes arba kelias minutes pakepinti keptuvėje, kad pasišalintų specifinis kvapas.

    Jie geriausiai atsiskleidžia su ryškaus skonio priedais: daržovėmis, vištiena, grybais, sultiniais ar pomidorų padažu. Kad patiekalas būtų visavertis, verta pridėti baltymų šaltinį ir daržovių, o skaidulų gausą subalansuoti pakankamu skysčių kiekiu.

  • Vietoj kavos geriu yerba matę: sako, krenta svoris ir energijos pakanka visai dienai

    Yerba matė – Pietų Amerikoje nuo seno geriamas gėrimas, ruošiamas iš paragvajinio bugienio lapų. Pastaraisiais metais jis populiarėja ir Europoje kaip kavos alternatyva, nes suteikia žvalumo, o kartu turi ir kitų biologiškai aktyvių junginių.

    Lapų užpile yra kofeino ir giminingų medžiagų, todėl žmonės dažnai mini geresnę savijautą, dėmesio koncentraciją ir mažesnį nuovargį. Vis dėlto poveikis gali skirtis: vieni jaučia švelnesnį, tolygesnį tonusą nei po kavos, kitiems gali pasireikšti nerimas ar padažnėjęs pulsas.

    Yerba matėje aptinkama polifenolių, tarp jų chlorogeninių rūgščių, kurios siejamos su antioksidaciniu poveikiu. Antioksidantai mityboje svarbūs, nes padeda mažinti oksidacinį stresą, tačiau tai nereiškia greito ar garantuoto senėjimo sustabdymo ar raukšlių išnykimo.

    Kalbant apie svorio kontrolę, gėrimas dažnai pristatomas kaip pagalba metant svorį, nes gali mažinti apetitą ir skatinti energingumą, o tai netiesiogiai padeda laikytis režimo. Tačiau vien yerba matė svorio nemažina: ilgalaikį rezultatą lemia kalorijų balansas, mitybos kokybė, miegas ir fizinis aktyvumas.

    Tradicinis ruošimas paprastas: džiovinti, smulkinti lapai beriami į indą, o užpilami ne verdančiu, o karštu vandeniu. Dažniausiai rekomenduojama rinktis maždaug 70–80 laipsnių temperatūrą, kad skonis būtų švelnesnis ir mažėtų burnos bei gerklės dirginimas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad pernelyg karšti gėrimai apskritai siejami su didesne stemplės dirginimo rizika, todėl verta leisti užpilui atvėsti. Taip pat svarbu nepersistengti su kofeinu, ypač jei tą pačią dieną geriama ir kava, energiniai gėrimai ar vartojami papildai.

    Ne visiems yerba matė tinka: jos dažniausiai nerekomenduojama nėštumo ir žindymo laikotarpiu, vaikams, taip pat žmonėms, kuriuos vargina skrandžio opaligė, refliuksas ar ryškus jautrumas kofeinui. Jei turite širdies ritmo sutrikimų, aukštą kraujospūdį ar vartojate vaistus, saugiausia pasitarti su gydytoju.

    Norint išbandyti, patariama pradėti nuo mažesnio stiprumo užpilo ir stebėti savijautą. Tinkamai vartojama yerba matė gali tapti įdomia kavos alternatyva, tačiau ji nėra stebuklinga priemonė nei energijai, nei lieknėjimui.

  • Gerkite tai vakare: 5 gėrimai, kurie gali padėti numesti svorio ir pažaboti naktinį alkį

    Vakare pasirinktas gėrimas stebuklų nepadarys, tačiau gali padėti suvaldyti apetitą, pagerinti miego kokybę ir sumažinti norą užkandžiauti prieš miegą. Specialistai pabrėžia, kad svorio pokyčius labiausiai lemia bendras energijos balansas, mitybos kokybė ir miegas, o ne viena „magiška“ priemonė.

    Vis dėlto kai kurie gėrimai turi daugiau baltymų, probiotikų ar antioksidantų, o kiti padeda paprasčiausiai išlikti hidratuotiems ir lengviau išvengti vakarinio persivalgymo. Svarbu įvertinti ir individualų jautrumą, pavyzdžiui, kofeinui, laktozei ar rūgštiems gėrimams.

    Kefyras ir sotumas

    Kefyras yra fermentuotas pieno gėrimas, kuriame natūraliai yra baltymų ir probiotikų. Baltymai paprastai siejami su didesniu sotumu, todėl kefyras vakare kai kuriems žmonėms gali sumažinti norą ieškoti saldumynų ar užkandžių.

    Be to, probiotikai ir įvairesnė žarnyno mikrobiota vis dažniau aptariami kaip veiksniai, galintys būti susiję su geresne gliukozės reguliacija ir mažesniu uždegimu. Tai nėra greitas būdas sulieknėti, bet daliai žmonių gali būti naudinga ilgalaikėje rutinoje.

    Vanduo ir žaliasis arbatos puodelis

    Vanduo vakare tiesiogiai „neužkuria“ medžiagų apykaitos, tačiau gali padėti atskirti troškulį nuo alkio. Stiklinė vandens prieš vakarienę ar jos metu kai kuriems žmonėms padeda suvalgyti mažiau ir rečiau užkandžiauti vėliau.

    Žalioji arbata vertinama dėl katechinų, tarp jų ir EGCG, kurie siejami su riebalų apykaitos procesais. Vis dėlto vakare geriau rinktis arbatą be kofeino, nes kofeinas gali pabloginti užmigimą, o prastas miegas dažnai susijęs su didesniu apetitu kitą dieną.

    Vyšnių sultys ir funkciniai gėrimai

    Rūgščiųjų vyšnių sultys neretai minimos dėl natūraliai jose aptinkamų medžiagų, siejamų su miego kokybe, įskaitant melatoniną. Geresnis miegas svarbus svorio kontrolei, nes miego trūkumas gali išbalansuoti alkio ir sotumo signalus.

    Funkciniai gėrimai yra plati kategorija: nuo kombučios iki gėrimų su prebiotikais, mineralais ar žolelėmis. Renkantis verta atidžiai tikrinti sudėtį, nes dalis produktų gali turėti nemažai pridėtinio cukraus, o tai lengvai panaikina bet kokią potencialią naudą svoriui.

    Jei tikslas yra mažinti svorį, vakare ypač svarbu vengti kaloringų gėrimų su cukrumi ir alkoholio, nes jie didina suvartojamų kalorijų kiekį ir gali prastinti miegą. Daugeliui geriausiai pasiteisina paprasta taisyklė: daugiau baltymų ir skaidulų vakarienėje, mažiau saldumynų po jos ir stabilus miego režimas.

    Jei turite virškinimo sutrikimų, refliuksą, inkstų ar širdies ligų, taip pat jei vartojate vaistus, dėl tinkamiausių gėrimų vakarui verta pasitarti su gydytoju ar dietologu. Individualūs poreikiai gali smarkiai skirtis, todėl universalios formulės nėra.

  • Norite lieknėti be dietų? Šį produktą valgykite pačioje pabaigoje – Stanfordo išvada

    Norite lieknėti be dietų? Šį produktą valgykite pačioje pabaigoje – Stanfordo išvada

    Maistas lėkštėje svarbus ne tik dėl sudėties, bet ir dėl to, kokia tvarka valgome skirtingus produktus. Stanfordo universiteto mokslininkai tyrė, kaip tas pats patiekalas veikia gliukozės kiekį kraujyje ir alkio jausmą, kai jo dalys suvalgomos skirtinga seka.

    Tyrimuose buvo vertinama įprasta situacija, kai valgoma porcija angliavandenių, pavyzdžiui, ryžiai, tačiau prieš juos suvalgomi kiti komponentai. Dalyviai pradėdavo valgį nuo skaidulų turinčių daržovių, baltymų, pavyzdžiui, kiaušinių, arba riebalų šaltinio, o angliavandenius palikdavo pabaigai.

    Rezultatai parodė, kad pradėjus valgį nuo baltymų ir skaidulų, gliukozės šuolis kraujyje būna ryškiai mažesnis ir lėtesnis. Tai svarbu todėl, kad staigūs gliukozės svyravimai dažnai siejami su greičiau sugrįžtančiu alkiu ir noru užkandžiauti.

    „Nereikia sudėtingų taisyklių ar griežtų dietų – dažnai pakanka pakeisti produktų valgymo eilę“, – sakė Stanfordo universiteto profesorius Michaelas Snyderis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad stabilesnė glikeminė reakcija gali būti vienas mechanizmų, padedančių lengviau kontroliuoti apetitą ir kūno svorį. Praktikoje tai reiškia paprastą principą: pirmiausia daržovės arba baltymai, o angliavandeniai, tokie kaip ryžiai, bulvės ar duona, paliekami paskutinei patiekalo daliai.

    Įdomu tai, kad riebalų suvalgymas prieš angliavandenius gliukozės svyravimų visiškai nepanaikina, bet kai kuriais atvejais gali kiek pavėlinti jų atsiradimą. Vis dėlto šis efektas, lyginant su skaidulomis ir baltymais, vertinamas atsargiau ir dar reikalauja papildomų tyrimų.

    Specialistai primena, kad svarbi išlieka ir angliavandenių kokybė. Pilno grūdo produktai, pavyzdžiui, rudieji ryžiai ar rupi duona, paprastai didina gliukozę lėčiau ir ilgiau suteikia sotumo jausmą nei rafinuoti analogai.

    Tyrimuose taip pat pastebėta, kad žmonių, turinčių sutrikusią gliukozės toleranciją ar priešdiabetinę būklę, organizmas į valgymo eiliškumo pokyčius gali reaguoti silpniau. Dėl to tokiais atvejais ypač svarbu individualios gydytojo ar dietologo rekomendacijos.

    Nors produktų valgymo tvarkos keitimas nepakeičia subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo, tai gali būti paprastas, kasdien lengvai pritaikomas įprotis. Jis ypač naudingas tiems, kurie siekia mažiau užkandžiauti ir stabiliau jaustis po valgio.

  • Beveik nieperka, bet dietologai giria: dygliuotas agurkas kiwano gali nustebinti diabetikus

    Beveik nieperka, bet dietologai giria: dygliuotas agurkas kiwano gali nustebinti diabetikus

    Kiwano, dar vadinamas dygliuotu agurku arba raguotu melionu, Lietuvoje vis dar retas pasirinkimas, nors mitybos specialistai jį vertina dėl mažo kaloringumo ir gaivaus skonio. Tai egzotiškas vaisius, kurio žievė bręsdama iš žalios tampa oranžinė, o viduje slepiasi želė primenanti, žalsva minkštimo masė su valgomomis sėklomis.

    Skonis dažniausiai apibūdinamas kaip kiwi, meliono ir banano derinys, kai kas jaučia ir lengvas ananaso natas. Paprasčiausias būdas ragauti yra perpjauti vaisių per pusę ir minkštimą valgyti šaukšteliu, tačiau jis tinka ir kokteiliams, glotnučiams, vaisių salotoms bei desertams.

    Šis vaisius ypač dažnai minimas lieknėjimo kontekste, nes didelę jo dalį sudaro vanduo, o energinė vertė išlieka nedidelė. Vidutiniškai 100 gramų kiwano turi apie 45 kilokalorijas, todėl jis gali būti patogus pasirinkimas, kai norisi saldesnio užkandžio, bet siekiama kontroliuoti bendrą kalorijų kiekį.

    Diabetu sergantiems žmonėms vaisių pasirinkimas neretai kelia klausimų, nes dalis jų turi daug cukrų ir gali greitai kelti gliukozės lygį. Kiwano dažnai priskiriamas prie vaisių, kurie paprastai turi mažesnį glikeminį poveikį, tačiau individuali reakcija skiriasi, todėl svarbu stebėti porcijas ir bendrą angliavandenių kiekį mityboje.

    Kiwano minkštimas suteikia ir mikroelementų bei vitaminų, tarp kurių dažniausiai išskiriami vitaminas C ir vitaminas A, svarbūs imuninės sistemos veiklai ir regėjimui. Taip pat minimi mineralai, tokie kaip magnis, fosforas ir kalcis, kurie svarbūs nervų sistemai, raumenų funkcijai ir kaulų būklei.

    Praktinis privalumas, dėl kurio kiwano vertina ne tik vartotojai, bet ir prekybininkai, yra ilgas išsilaikymas. Tinkamai laikomas vaisius gali išbūti ilgai neprarasdamas tekstūros ir skonio, todėl tinka tiems, kurie nori turėti namuose ilgiau išsilaikančių vaisių ir rečiau lankytis parduotuvėje.

    Vis dėlto dietologai primena, kad nė vienas produktas nėra stebuklinga priemonė: geriausias efektas pasiekiamas, kai kiwano tampa subalansuotos mitybos dalimi. Jei turite virškinimo jautrumą ar sergate lėtinėmis ligomis, naujus, egzotiškus produktus verta įtraukti palaipsniui ir stebėti savijautą.

  • Pamatęs parduotuvėje griebk: šis produktas beveik nekaloringas, o sotumo jausmas trunka ilgai

    Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi maistą, skaičiuoja ne tik kalorijas, bet ir vertina, kiek laiko po valgymo išlieka sotumo jausmas. Dėl to Europoje sparčiai populiarėja konjakas – Azijoje nuo seno naudojamas augalas, iš kurio gaminami mažai energijos turintys produktai.

    Dažniausiai parduotuvėse jis atpažįstamas pagal užrašus shirataki makaronai arba ryžiai iš konjako. Tokie gaminiai paprastai sudaryti daugiausia iš vandens ir tirpiųjų skaidulų, todėl jų energinė vertė yra labai maža, o sotumo jausmas gali išlikti ilgiau nei po įprastų, greitai suvirškinamų angliavandenių.

    Kas yra konjakas?

    Konjakas yra Rytų Azijoje auginamas augalas, kurio vertingiausia dalis – gumbas. Iš jo išgaunamas gliukomananas – tirpioji skaidulinė medžiaga, pasižyminti gebėjimu sugerti vandenį ir išbrinkti, virškinamajame trakte sudarydama gelio konsistenciją.

    Ši savybė siejama su lėtesniu skrandžio ištuštėjimu ir didesniu sotumu, todėl konjako produktai dažnai pasirenkami mažesnio kaloringumo mityboje. Europos maisto saugos vertinimuose taip pat akcentuojama, kad gliukomananas gali prisidėti prie kūno masės mažinimo, kai laikomasi energijos deficitą užtikrinančios dietos.

    Kodėl sotina ir kam tinka?

    Konjako produktai dažnai turi mažą glikeminį poveikį, nes juose beveik nėra įprastų krakmolingų angliavandenių. Dėl to jie neretai įtraukiami į mitybos planus žmonių, kurie siekia stabilesnio cukraus kiekio kraujyje ir nori lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Vis dėlto konjako makaronai nėra visavertė įprastų patiekalų alternatyva pagal maistingumą, nes jie beveik neturi baltymų, vitaminų ar mineralų. Praktikoje tai reiškia, kad geriausias rezultatas pasiekiamas, kai shirataki derinami su daržovėmis, baltymų šaltiniu ir nedideliu kiekiu riebalų.

    Kaip paruošti shirataki?

    Shirataki dažniausiai parduodami skystyje, todėl prieš gaminant juos verta labai gerai perplauti tekančiu vandeniu. Po to kelias minutes makaronus naudinga pakaitinti keptuvėje be padažo, kad išgaruotų drėgmė ir pagerėtų tekstūra.

    Neutralus skonis yra privalumas: makaronai lengvai sugeria prieskonių ir padažų aromatus. Jie tinka su daržovėmis, vištiena, tofu ar jūros gėrybėmis, ypač azijietiško stiliaus patiekaluose.

    Specialistai primena ir saugumo aspektą: skaidulos veikia geriausiai, kai jų vartojama kartu su pakankamu kiekiu vandens. Jei didinate skaidulų kiekį mityboje, tai verta daryti palaipsniui, kad išvengtumėte pilvo pūtimo ar diskomforto.

  • Ryžių actas ryte su vandeniu: žada greitesnę medžiagų apykaitą, bet yra svarbi išlyga

    Kas yra ryžių actas?

    Ryžių actas gaminamas fermentuojant ryžius, o plačiausiai naudojamas Rytų Azijos virtuvėse. Skirtingų šalių variantai gali skirtis skoniu: vieni būna aštresni, kiti švelnesni, bet pats produktas iš esmės yra rūgštus, todėl jį svarbu vartoti atsargiai.

    Kasdienėje mityboje jis dažniausiai siejamas su sušiais ir ryžių patiekalais, tačiau tinka ir padažams, marinatams, salotų užpilams. Dėl rūgšties jis gali paryškinti skonį ir padėti išgauti norimą tekstūrą, pavyzdžiui, minkštinant mėsą.

    Ką iš tiesų žada sveikatai?

    Actuose esanti acto rūgštis siejama su galimu poveikiu gliukozės šuoliams po valgio ir sotumo jausmui, tačiau efektas paprastai būna nedidelis. Mokslinėje literatūroje daugiau duomenų sukaupta apie įprastą actą, o ryžių actas dažnai minimas kaip panašaus tipo produktas.

    Kartais teigiama, kad ryžių actas esą greitina medžiagų apykaitą ir padeda mesti svorį. Vis dėlto svorio pokyčius pirmiausia lemia ilgalaikis kalorijų balansas, mitybos kokybė, miegas ir fizinis aktyvumas, o ne vienas konkretus gėrimas ryte.

    Kaip vartoti ir kada geriau vengti?

    Jei norite išbandyti, saugesnė praktika yra mažą kiekį ryžių acto praskiesti vandeniu ir stebėti savijautą. Svarbu, kad gėrimas nebūtų labai koncentruotas, nes rūgštis gali dirginti burnos gleivinę, stemplę ir skrandį.

    Žmonėms, turintiems refliuksą, gastritą, skrandžio opaligę ar dažną rėmenį, actas gali sustiprinti nemalonius simptomus. Tokiais atvejais verčiau pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu ir neeksperimentuoti, jei jaučiate paūmėjimus.

    Taip pat verta prisiminti dantų emalį: rūgštūs gėrimai gali didinti jo dėvėjimosi riziką, ypač jei geriami dažnai. Jei ryžių actą naudojate reguliariai, praktiškiau jį rinktis kaip maisto ingredientą, o ne kaip kasdienį gėrimą.

    Naudingiausia vieta virtuvėje

    Ryžių actas išlieka vienu universaliausių produktų virtuvėje, kai norisi lengvo rūgštumo be pernelyg aštraus kvapo. Jis tinka sušių ryžiams, azijietiško stiliaus padažams, daržovių salotoms, taip pat marinatams.

    Paprasta išeitis, jei buteliukas užsilikęs po vieno recepto, yra naudoti jį padažams: sumaišyti su medumi, sojų padažu, česnaku ir imbieru. Taip ryžių actas bus panaudotas prasmingai, o jo poveikis virškinimui ir sotumui bus labiau susijęs su viso patiekalo sudėtimi.

  • Viralinė 25-7-2 treniruotė užkariavo sporto sales: ar tikrai pakanka dviejų kartų per savaitę?

    Viralinė 25-7-2 treniruotė užkariavo sporto sales: ar tikrai pakanka dviejų kartų per savaitę?

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išpopuliarėjusi 25-7-2 treniruotė žada paprastą taisyklę tiems, kurie nori greito ir aiškaus plano. Skaičiai reiškia 25 minutes treniruotės ant laiptų treniruoklio, 7 intensyvumo lygį ir 2 treniruotes per savaitę.

    Dažnai pabrėžiama, kad pratimą siūloma atlikti nesiremiant į turėklus, nes taip labiau dirba liemens stabilizatoriai ir gilieji raumenys. Vis dėlto saugumas svarbesnis už taisyklę: jei prarandate pusiausvyrą ar tik pradedate, turėklai skirti tam, kad išvengtumėte kritimo.

    Kodėl laiptai taip vargina?

    Lipimas aukštyn verčia kūną dirbti prieš gravitaciją, todėl širdies ritmas ir kvėpavimas greitai suintensyvėja. Labiausiai apkraunami sėdmenys, šlaunys ir blauzdos, o išlaikant taisyklingą laikyseną įsitraukia ir pilvo bei nugaros stabilizuojantys raumenys.

    Dėl to 25 minutės ant laiptų treniruoklio daugeliui atrodo sunkesnės nei ilgesnis ėjimas lygiu paviršiumi. Tai vienu metu ir kardio, ir raumenis stiprinantis krūvis, todėl treniruotė gali prisidėti prie ištvermės ir bendro fizinio pasirengimo gerinimo.

    Ar dviejų treniruočių pakanka?

    Trumpas atsakymas priklauso nuo to, ką laikote pakankamu. Dvi intensyvios 25 minučių sesijos per savaitę gali būti geras startas ir realistiškas pasirinkimas užimtiems žmonėms, tačiau jos nebūtinai atitiks rekomenduojamą savaitinį fizinio aktyvumo kiekį.

    Svorio mažėjimas vis tiek remiasi energijos balansu, tai yra kiek energijos gaunate su maistu ir kiek jos sunaudojate per dieną. Todėl 25-7-2 metodas gali padėti didinti energijos sąnaudas, bet geriausiai veikia tada, kai yra dalis platesnio plano su kasdieniu judėjimu, miego režimu ir subalansuota mityba.

    Dažniausios klaidos ir kam būti atsargiems

    Viena dažniausių klaidų yra bandymas iškart atlikti viską tiksliai pagal formulę. Pradedančiajam 7 intensyvumo lygis gali būti per aukštas, ypač grįžtant po pertraukos, todėl protingiau pradėti nuo 10–15 minučių ir mažesnio lygio, o krūvį didinti palaipsniui.

    Prieš treniruotę verta skirti kelias minutes apšilimui, o treniruotės metu stebėti laikyseną ir nesvirti į treniruoklio panelę. Atsargumo turėtų laikytis žmonės, kurie jaučia kelių, klubų ar čiurnų skausmus, turi pusiausvyros problemų, serga širdies ar kvėpavimo sistemos ligomis, tokiu atveju saugiausia pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Sveikiems žmonėms 25-7-2 gali būti patogus būdas praskaidrinti rutiną ir sugrįžti į reguliarų judėjimą. Tačiau tai neturėtų tapti internetiniu išbandymu bet kokia kaina, geriausi rezultatai ateina tada, kai pasirinktas krūvis yra saugus ir nuosekliai kartojamas.

  • Traški alternatyva čipsams: džiovinta marakuja gali mažinti cholesterolį ir padėti lieknėti

    Marakuja, dar vadinama pasifloros vaisiumi, yra tropinis vaisius, kilęs iš Pietų Amerikos ir šiandien plačiai auginamas įvairiuose šiltuose regionuose. Ji išsiskiria saldžiarūgščiu skoniu, ryškiu aromatu ir sultingu minkštimu su smulkiomis sėklomis, o parduotuvėse vis dažniau siūloma ir džiovinta.

    Renkantis marakują svarbu atkreipti dėmesį į žievelę: lengvai susiraukšlėję vaisiai dažniausiai būna labiau prinokę ir intensyvesnio skonio. Glotnūs, dar kietoki egzemplioriai neretai būna mažiau aromatingi, todėl jiems gali prireikti kelių dienų sunokti kambario temperatūroje.

    Džiovinant vaisius iš jo pašalinama didelė dalis vandens, todėl skonis tampa labiau koncentruotas, o maistinės medžiagos viename kąsnyje gali būti „sutankintos“. Būtent dėl to džiovinta marakuja dažnai pristatoma kaip patogi užkandžio alternatyva, kai norisi kažko traškaus, bet ne riebaus.

    Mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojama marakujos skaidulų ir polifenolių reikšmė. Tyrimuose, kuriuose vertinta pasiflorų žievelių ar sėklų produktų sudėtis, minimas potencialus ryšys su palankesniais lipidų rodikliais ir antioksidaciniu poveikiu, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.

    Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad kalbant apie svorio kontrolę svarbiausia yra bendras racionas ir porcijų dydis. Džiovinti vaisiai paprastai turi daugiau energinės vertės nei švieži, todėl siekiant lieknėti reikėtų rinktis nedideles porcijas ir vengti produktų, į kuriuos pridėta cukraus ar sirupų.

    Praktikoje džiovintą marakują galima valgyti vieną, maišyti su riešutais ir sėklomis, dėti į jogurtą ar košę. Ji tinka ir kaip akcentas desertams, o mėgstantiems netikėtus derinius gali praversti ir padažams ar lengvoms salotoms, jei norisi saldžiarūgščio poskonio.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną tendenciją: didėjant susidomėjimui tvarumu, vis daugiau tyrimų nagrinėja, kaip panaudoti marakujos perdirbimo likučius, pavyzdžiui, žieveles ir sėklas. Tokios žaliavos gali tapti funkciniais ingredientais maisto produktuose, papildų ar kosmetikos gamyboje, tačiau vartotojams svarbiausia išlieka sudėtis ir saikingumas.

  • Saldumynų norisi net laikantis dietos? Šis varškės ir lietuviškų braškių derinys gelbsti

    Net laikantis mitybos plano noras saldumynams yra visiškai įprastas, tačiau dažnai jis baigiasi kaloringais desertais ir greitais cukraus šuoliais. Mitybos specialistai primena, kad vaisiai yra vertingi, bet per dideli kiekiai gali didinti bendrą dienos kalorijų perteklių dėl natūralių cukrų.

    Braškes šioje vietoje dažnai vadina vienu saugesnių pasirinkimų. Jose paprastai būna nedaug kalorijų, o glikeminis indeksas laikomas žemu, todėl gliukozės kiekis kraujyje kyla lėčiau nei su daugeliu saldžių užkandžių ar dalimi kitų vaisių. Tai ypač aktualu tiems, kurie nori mažinti užkandžiavimą ir lengviau suvaldyti apetitą.

    Be to, braškėse gausu vitamino C, kuris prisideda prie imuninės sistemos veiklos ir veikia kaip antioksidantas. Jose taip pat yra skaidulų, kurios padeda virškinimui ir sotumo jausmui, o taip pat įvairių biologiškai aktyvių junginių, siejamų su priešuždegiminiu poveikiu.

    Praktiškiausias būdas braškes paversti sočiu, bet lengvu desertu ar pusryčiu yra derinti jas su varške. Varškė vertinama dėl baltymų, kurie padeda ilgiau jaustis sočiai, o pasirinkus liesesnę ar pusriebę versiją galima lengviau kontroliuoti riebalų kiekį. Toks derinys dažnai tinka ir po treniruotės, kai norisi paprasto, baltymingo užkandžio.

    Varškę su braškėmis galima valgyti kaip pusryčius, lengvą užkandį ar vakarienę, priklausomai nuo dienos ritmo. Jei norisi didesnio sotumo, prie šio derinio tinka pilno grūdo produktai, pavyzdžiui, porcija avižų, taip pat sauja riešutų ar migdolų, kurie papildo racioną sveikaisiais riebalais.

    Vakare dažniausiai rekomenduojama rinktis paprastesnį variantą, be didelių priedų, ypač jei siekiama mažesnio kaloringumo. Patogu laikytis taisyklės paskutinį lengvesnį valgį suvalgyti likus maždaug 2–3 valandoms iki miego, kad virškinimas netrukdytų poilsiui.