CP v2

Tag: Svorio metimas

  • Vanduo su rabarbarais žada plokščią pilvą: kas iš tiesų veikia, o kas – tik mitas?

    Socialiniuose tinkluose ir gyvenimo būdo portaluose vėl išpopuliarėjo vanduo su rabarbarais, žadantis greitesnę medžiagų apykaitą ir plokštesnį pilvą. Rabarbarų sezonas Europoje paprastai trumpas, todėl žmonės ieško paprastų būdų įtraukti šią daržovę į kasdienę mitybą.

    Rabarbarų stiebai turi mažai energinės vertės, juose yra skaidulų ir vitamino C, o rausvą spalvą suteikia antioksidantai, vadinami antocianinais. Tačiau svarbu suprasti, kad pats gėrimas riebalų nedegina per 15 minučių, o dažniausiai padeda kitu keliu: skatina gerti daugiau vandens ir rečiau rinktis saldžius gėrimus.

    Ar tikrai pagreitina metabolizmą?

    Medžiagų apykaita pirmiausia priklauso nuo amžiaus, kūno sudėjimo, raumenų masės, miego ir fizinio aktyvumo. Vanduo su rabarbarais gali būti naudingas kaip mažai kaloringa alternatyva limonadams, tačiau vien jo nepakanka nei svorio kritimui, nei pilvo apimčių mažėjimui.

    Plokštesnio pilvo įspūdis dažniau siejamas su mažesniu pilvo pūtimu ir geresniu virškinimo komfortu. Tam įtakos turi reguliarus skysčių vartojimas, skaidulų kiekis racione ir mažesnis druskos bei itin perdirbto maisto kiekis.

    Ką duoda rabarbarai gėrime?

    Rabarbarai suteikia skonį ir natūralų rūgštumą, todėl vanduo tampa patrauklesnis tiems, kuriems sunku išgerti pakankamai skysčių. Jei vietoj saldžių gėrimų pasirenkamas vanduo su rabarbarais, per dieną galima nepastebimai sumažinti suvartojamo cukraus ir kalorijų kiekį.

    Skaidulų nauda labiausiai pasireiškia suvalgant patį produktą, o ne geriant vandenį, kuriame jis tik pamirkytas. Vis dėlto toks gėrimas gali būti geras įprotis, jei jis tampa dalimi platesnių mitybos pokyčių.

    Kaip pasigaminti ir kada gerti?

    Supjaustykite kelis jaunus tvirtus rabarbarų stiebus gabaliukais, suberkite į ąsotį ir užpilkite vandeniu. Laikykite šaldytuve apie 6 valandas, kad vanduo įgautų švelnią spalvą ir aromatą, o prieš patiekiant galima įdėti mėtų ar imbiero griežinėlį.

    Gerti galima ryte arba dienos eigoje vietoj saldintų gėrimų, tačiau geriausia orientuotis į bendrą skysčių balansą. Jei norisi saldumo, verčiau rinktis minimalų kiekį, kad gėrimas netaptų dar vienu cukraus šaltiniu.

    Reikėtų prisiminti, kad rabarbaruose yra oksalo rūgšties, todėl dideli kiekiai gali būti nepalankūs žmonėms, turintiems inkstų akmenligės riziką ar tam tikrų virškinimo sutrikimų. Jei esate nėščia, turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, saugiausia mitybos pokyčius aptarti su gydytoju.

  • Švedai kavą geria su kiaušiniu: žada liekną liemenį ir kepenų apsaugą – kaip pasigaminti namie

    Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse žinomas gėrimas, vadinamas kava su kiaušiniu, pastaruoju metu vėl kelia smalsumą. Idėja skamba neįprastai, tačiau tradiciškai kiaušinis čia naudojamas ne dėl egzotikos, o dėl technologinio efekto – kad kava būtų švaresnė, švelnesnė ir mažiau karti.

    Šio metodo esmė paprasta: kiaušinio baltymai suriša kavos daleles ir dalį junginių, kurie gali aštrinti skonį. Dėl to gėrimas dažnai apibūdinamas kaip skaidresnis, glotnesnis, su mažesniu rūgštingumu, o tirščiai lengviau nusėda. Tokia kava kai kur vadinama skandinaviška arba švediška, nors panašių variantų yra ir kitose šalyse.

    Kai kalbama apie svorio kontrolę, dažniausiai omenyje turima ne stebuklinga sudedamoji dalis, o kofeino poveikis. Kofeinas trumpam gali sumažinti alkio jausmą, padidinti budrumą ir šiek tiek paskatinti energijos sąnaudas, todėl kava kai kuriems žmonėms padeda lengviau laikytis mitybos režimo.

    Moksliniuose tyrimuose taip pat nuosekliai aptariama įprastos juodos kavos sąsaja su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika, įskaitant suriebėjimą ar kepenų fermentų padidėjimą. Vis dėlto tai nereiškia, kad kava su kiaušiniu gydo, o poveikis priklauso nuo bendro gyvenimo būdo, mitybos, alkoholio vartojimo ir gretutinių ligų.

    Maistine prasme kiaušinis papildo gėrimą baltymais ir riebaluose tirpiais vitaminais, tačiau kartu padidina kaloringumą. Jei tikslas yra mažesnis kalorijų kiekis, svarbu įvertinti, kad kiaušinis, grietinėlė ar cukrus gali greitai pakeisti kavos „lengvumą“, todėl toks gėrimas ne visada tinka kasdieniam įpročiui.

    Ruošiant kavą su kiaušiniu, dažniausiai naudojamas visas išplaktas kiaušinis, kartais įmaišoma ir nuplauta bei nuplikyta lukšto dalis, o mišinys trumpai pavirinamas su kava. Vėliau kava paliekama nusistovėti ir perkošiama per tankų sietelį arba filtrą, kad tirščiai ir sukrešėję baltymai neliktų puodelyje.

    Saugumo požiūriu svarbiausia naudoti šviežią kiaušinį ir prieš naudojimą kruopščiai nuplauti, o jei planuojama dėti lukštą, jį papildomai nuplikyti. Žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą kiaušiniams, alergiją, taip pat nėščiosioms ar silpnesnio imuniteto asmenims reikėtų elgtis atsargiai ir geriau rinktis įprastą kavą.

    Kasdienėje rutinoje ši kava gali būti įdomus eksperimentas, ypač tiems, kurie ieško mažiau rūgštaus, švelnesnio skonio. Tačiau ilgalaikiams rezultatams, susijusiems su svoriu ar kepenų sveikata, lemiamas išlieka subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir saikingas alkoholio vartojimas.

  • Šie dietų mitai griūva: ar tikrai pusryčiai svarbiausi ir vaisiai vakare draudžiami?

    Šie dietų mitai griūva: ar tikrai pusryčiai svarbiausi ir vaisiai vakare draudžiami?

    Socialiniuose tinkluose kasdien daugėja mitybos patarimų, tačiau kartu grįžta ir senos taisyklės, kurios skamba įtikinamai, bet ne visada turi tvirtą mokslinį pagrindą. Dietologai pabrėžia, kad svorio kontrolė ir sveika mityba dažniausiai remiasi nuoseklumu, o ne vienu stebuklingu principu.

    Per pastaruosius 10–15 metų požiūris į mitybą tapo labiau paremtas įrodymais: daugiau kalbama apie bendrą dienos racioną, baltymų, skaidulų kiekį ir energijos balansą. Dėl to dalis anksčiau populiarių teiginių šiandien vertinami kaip mitai arba pernelyg supaprastintos išvados.

    Pusryčiai nėra magiška taisyklė

    Teiginys, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, daugeliui tapo kone dogma. Tačiau naujesnės apžvalgos rodo, kad lemiamas veiksnys dažniau yra ne pats pusryčių faktas, o tai, kiek ir ką žmogus suvalgo per visą dieną.

    Vieniems pusryčiai padeda stabilizuoti alkį ir mažina norą užkandžiauti, kitiems patogiau valgyti vėliau, pavyzdžiui, taikyti protarpinį badavimą. Esminė rekomendacija išlieka paprasta: pirmasis dienos valgis turėtų būti sotus ir maistingas, jei jis jums reikalingas.

    Vaisiai vakare nėra draudžiami

    Mitas, kad vaisių negalima valgyti prieš miegą, dažnai grindžiamas baime dėl cukraus ir tariamo riebalų kaupimosi. Iš tiesų organizmui svarbiausia yra bendras suvartojamų kalorijų kiekis ir tai, ar racionas atitinka jūsų poreikius.

    Vaisiai yra skaidulų, vitaminų ir antioksidantų šaltinis, todėl jų „uždraudimas“ vakare dažnai neturi prasmės. Praktinis niuansas tas, kad kai kuriems žmonėms didelė vaisių porcija vėlai vakare gali apsunkinti virškinimą, ypač jei kartu valgoma daug kitų produktų.

    Ne 18 valanda, o bendra rutina

    Reikalavimas vakarieniauti iki 18 valandos dažniausiai netinka žmonėms, kurie dirba iki vakaro ar sportuoja po darbo. Tyrimai rodo, kad vėlyvas valgymas gali būti probleminis tada, kai jis tampa persivalgymu, o miegas trumpėja ir prastėja jo kokybė.

    Specialistai dažniau siūlo orientuotis į pastovų ritmą ir paskutinį didesnį valgį planuoti taip, kad iki miego liktų laiko virškinimui. Jei vakare jaučiamas alkis, svarbiau pasirinkti lengvesnį, baltymų ir skaidulų turintį maistą, o ne laikytis vienos valandos taisyklės.

    Taukus ir angliavandenius demonizuoti pavojinga

    Ilgą laiką buvo kartojama, kad riebalai tukina, o angliavandeniai yra pagrindinis svorio augimo kaltininkas. Šiandien pabrėžiama, kad svarbiausia yra kokybė ir kiekis: nesočiosios riebalų rūgštys, žuvis, riešutai ar alyvuogių aliejus siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rodikliais.

    Panašiai ir su angliavandeniais: pilno grūdo produktai, ankštiniai, daržovės ar vaisiai veikia kitaip nei saldumynai ir saldinti gėrimai. Mitybos ekspertai nuosekliai akcentuoja, kad rafinuotas cukrus, itin perdirbti produktai ir alkoholio perteklius išlieka tarp dažniausių veiksnių, trukdančių siekti geresnės savijautos ir sveikesnio svorio.

    Galiausiai, „vienos teisingos“ mitybos schemos visiems nėra: skiriasi amžius, fizinis aktyvumas, miego režimas, sveikatos būklė ir net darbo grafikas. Jei kyla klausimų dėl svorio, gliukozės svyravimų ar virškinimo, patikimiausias kelias yra individuali konsultacija su licencijuotu dietologu ar gydytoju.

  • Neįtikėtinos žvaigždžių metamorfozės: numetė iki 50 kg ir atskleidė, kas iš tiesų suveikė

    Neįtikėtinos žvaigždžių metamorfozės: numetė iki 50 kg ir atskleidė, kas iš tiesų suveikė

    Metamorfozės, kurios sulaukė dėmesio

    Visuomenėje žinomų žmonių svorio pokyčiai dažnai atsiduria dėmesio centre, nes kartu atveria ir kasdienius iššūkius: laiką, stresą, miego trūkumą bei spaudimą atrodyti nepriekaištingai. Vis dėlto dauguma tų, kurie pasiekė ryškių rezultatų, pabrėžia ne greitą efektą, o nuoseklų gyvenimo būdo keitimą.

    Dabartinės tendencijos rodo, kad vis dažniau kalbama apie sveikatos rodiklius, o ne vien svarstyklių skaičių. Medicinos specialistai primena, kad tvariam svorio mažėjimui svarbiausia energijos balansas, pakankamas baltymų kiekis, jėgos pratimai ir miegas, o staigūs ribojimai dažnai baigiasi grįžtančiu svoriu.

    Kas padėjo numesti kilogramus

    Aktorė Daria Widawska 2025 metais gerbėjus nustebino lieknesne figūra ir pasakojo, kad rezultatą pasiekė be kraštutinumų. Ji rinkosi ramesnius, reguliarius treningus ir natūralesnę mitybą, o kaip įkvėpimą minėjo sirtfood kryptį, išpopuliarėjusią po dainininkės Adele pokyčių.

    Vidawska akcentavo lėtą tempą ir mažesnį spaudimą sau, todėl, anot jos, tapo paprasčiau išlaikyti naujus įpročius. Iš viso ji numetė apie 12 kg, o geriausiu pokyčio rodikliu įvardijo savijautą ir didesnę energiją kasdienybėje.

    Interjerų dizainerė ir laidų vedėja Dorota Szelągowska viešai kalbėjo, kad nesiėmė griežtų dietų, o susitvarkė rutiną. Ji mažino užkandžiavimą, daugiau judėjo, dažniau rinkosi pasivaikščiojimus ir vidutinio intensyvumo treniruotes.

    Toks kelias dažnai minimas kaip tvaresnis, nes padeda išvengti persivalgymo epizodų ir mažina riziką grįžti prie senų įpročių. Specialistai pabrėžia, kad net ir kasdienis 30–45 minučių ėjimas, derinamas su subalansuota mityba, ilgainiui gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

    Kai pokyčius paskatina sveikata

    Aktorės Anetos Zając metamorfozė aptarinėjama jau kurį laiką, nes per maždaug metus ji numetė apie 25 kg. Ji viešai dalijosi, kad svoris krito palaipsniui, o kartu keitėsi ir fizinė forma, odos būklė bei kasdienė energija.

    Pasak viešai skelbtų jos pasakojimų, svarbus vaidmuo teko specialistų konsultacijoms, nes buvo ieškoma priežasčių, kurios galėjo skatinti svorio augimą. Ji taip pat dalijosi sveikesnių patiekalų idėjomis ir rodė, kad judėjimas jai tapo rutina, įskaitant pilatesą ir bėgimą.

    Dominika Tajner pasakojo apie vieną ryškiausių pokyčių, kai svoris sumažėjo maždaug 50 kg. Ji pabrėžė, kad tai nebuvo greitas sprendimas, o lėtas ir nuoseklus darbas, paremtas subalansuota mityba ir treniruotėmis.

    Šiuolaikinė praktika rodo, kad daliai žmonių svorio kontrolę apsunkina hormoniniai ar metaboliniai veiksniai, todėl vien valios pastangų gali nepakakti. Tokiais atvejais gydytojai dažniausiai rekomenduoja įvertinti sveikatos būklę, o sprendimus derinti su mitybos ir fizinio aktyvumo planu.

    Žurnalistas Tomasz Sekielski ilgus metus kovojo su nutukimu, o kai svoris priartėjo prie 200 kg, jis ryžosi ryškesniems sprendimams. Viešai skelbta, kad jis pasirinko skrandžio mažinimo operaciją, o kartu keitė mitybos įpročius ir pradėjo treniruotis, todėl tapo beveik perpus lengvesnis.

    Tokios operacijos paprastai taikomos esant medicininėms indikacijoms, kai nutukimas kelia didelę riziką sveikatai. Gydytojai pabrėžia, kad tai nėra greitas kelias be pastangų, nes po procedūros būtini ilgalaikiai mitybos, judėjimo ir sveikatos stebėsenos pokyčiai.

    Aktoris Borys Szyc viešai minėjo, kad per keturis mėnesius jam pavyko numesti apie 15 kg, o didžiausias iššūkis buvo atsisakyti cukraus ir saldumynų. Jis taip pat ribojo baltų miltų produktus, druską ir kas rytą skirdavo apie 40 minučių mankštai.

    Aktoris Cezary Żak anksčiau svėrė daugiau nei 120 kg ir teigė, kad sprendimą keistis paskatino sveikata ir profesiniai motyvai. Jis mažino duonos, bulvių kiekį, atsisakė užkandžiavimo, ėmė laikytis valgymo reguliarumo ir, kaip skelbta, numetė apie 30 kg.

    Ekspertai primena, kad greitų universalių receptų nėra, tačiau daugumos istorijų bendras vardiklis aiškus: nuoseklus režimas, pakankamas judėjimas, mažiau itin perdirbto maisto ir realistiški tikslai. Jei svoris kinta staiga arba kartu atsiranda negalavimų, pirmas žingsnis turėtų būti ne nauja dieta, o sveikatos patikra.

  • Adele atskleidė, kaip po skyrybų numetė 45 kg: griežtas tabu balsui ir sirtmaisto dieta

    Pokyčiai prasidėjo nuo sveikatos

    Dainininkė Adele viešai pasidalijo, kad ryškūs kūno pokyčiai neatsirado per naktį, o prasidėjo nuo būtinybės saugoti sveikatą. Pasak jos, po balso problemų teko griežtai peržiūrėti kasdienius įpročius ir mitybą, kad būtų sumažinta gerklės dirginimo rizika.

    Ji atsisakė rūkymo, alkoholio ir kofeino, taip pat stengėsi vengti aštraus, itin rūgštaus bei kitų produktų, galinčių apsunkinti balso stygų būklę. Tokie ribojimai dažnai rekomenduojami žmonėms, susiduriantiems su refliuksu ar lėtiniu gerklės dirginimu, ypač kai balsas yra pagrindinis darbo įrankis.

    Kas pasikeitė mityboje

    Vėliau, artėjant intensyviems koncertiniams planams, Adele daugiau dėmesio skyrė ištvermei ir bendrai savijautai. Ji yra pasakojusi, kad reikšminga dalis progreso atėjo ne iš trumpalaikių eksperimentų, o iš nuoseklios disciplinos ir įpročių keitimo.

    Minėta ir vadinamoji sirtmaisto dieta, kuri akcentuoja augalinės kilmės produktus bei tam tikras maistines medžiagas. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikiai rezultatai paprastai labiausiai priklauso nuo bendro kalorijų balanso, mitybos kokybės, pakankamo baltymų kiekio ir tvarių įpročių, o ne vieno „stebuklingo“ metodo.

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad jos racione atsirado daugiau žaliosios arbatos, kakavos, lapinių daržovių, grikių ir prieskonių, tokių kaip ciberžolė. Tokie produktai dažnai siejami su didesniu skaidulų ir antioksidantų kiekiu, tačiau jų poveikis svorio mažėjimui paprastai būna netiesioginis, per sotumą ir bendrą raciono struktūrą.

    Sportas kaip emocinės sveikatos atrama

    Adele nėra slėpusi, kad sportas jai ne visada teikė malonumą ir nebuvo lengviausia pokyčių dalis. „Aš dažniausiai tiesiog skundžiuosi. Aš nepuolu į sporto salę šokinėdama ir man tai neteikia malonumo“, – sakė Adele.

    Vis dėlto ji pripažino, kad judėjimas tapo svarbus ne vien dėl išvaizdos. Po skyrybų dainininkė yra siejusi sportą su geresne emocine savijauta ir bandymu suvaldyti nerimą, kai reikėjo atgauti kontrolės jausmą kasdienybėje.

    Ji taip pat yra minėjusi, kad motyvacija buvo noras jaustis stipria ir sveika mama savo sūnui. Tokia žinutė atitinka šiuolaikines tendencijas, kai garsūs žmonės vis dažniau kalba ne tik apie kilogramus, bet ir apie psichologinę sveikatą, miego režimą, streso valdymą bei ilgalaikį tvarumą.

  • Atrodo kaip gėlė, bet lenkia kitas daržoves: artišokas padeda kepenims ir lieknėjimui

    Artišokas, dar vadinamas artyšoku, žmonėms žinomas nuo Antikos laikų: jis vertintas ir virtuvėje, ir žolininkystėje. Ši daržovė kilusi iš Viduržemio jūros regiono, o didžiausi jos augintojai šiandien yra Italija, Ispanija ir Egiptas.

    Lietuvoje artišokai auginami retai, nes augalui reikia stabilios šilumos tiek dieną, tiek naktį. Dėl to dažniau jie atkeliauja importu, o pirkėjams kyla klausimas, ar verta įtraukti juos į kasdienį racioną.

    Maistui naudojami ne visi augalo komponentai: valgoma pagrinde žiedynų dalis, o stiebai ir lapai turi kartokų medžiagų. Vis dėlto būtent iš lapų dažnai gaminami ekstraktai, kurie naudojami maisto papildų sudėtyje.

    Artišokas išsiskiria maistinių medžiagų profiliu: jame yra kalio, magnio, kalcio, folio rūgšties, taip pat antioksidantų ir vitamino C. Dėl didesnio skaidulų kiekio ši daržovė gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Daugiausia dėmesio mitybos tyrimuose sulaukia artišokuose esantys junginiai, ypač cinarinas ir kitos polifenolinės medžiagos. Mokslinėje literatūroje jie siejami su tulžies išsiskyrimo skatinimu ir poveikiu kraujo lipidų rodikliams, tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas ir nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.

    Norintiems mažinti svorį svarbu ir tai, kad artišokas yra mažai kaloringas, o 100 gramų turi apie 47 kilokalorijas. Skaidulos gali prisidėti prie stabilesnės gliukozės kreivės po valgio, todėl kai kuriems žmonėms lengviau išvengti staigių alkio epizodų.

    Viduržemio jūros virtuvėje artišokas laikomas kasdieniu produktu, o mitybos modelis dažnai minimas tarp palankiausių širdies ir kraujagyslių sveikatai. Būtent todėl artišokai neretai rekomenduojami kaip alternatyva įprastiems, mažiau vertingiems garnyrams.

    Renkantis šviežią artišoką patariama atkreipti dėmesį, kad jis būtų tvirtas, su standžiais, prigludusiais lapais, be pajuodavimų ar įtrūkimų. Išoriniai lapai dažniausiai būna tamsesni, o vidiniai, kuo arčiau šerdies, tuo šviesesni.

    Prieš gaminant artišoką reikia nuplauti, nupjauti viršūnę ir pašalinti kiečiausius išorinius lapus. Taip pat būtina išimti plaušuotą vidų, nes jis nevalgomas, o kotą, jei naudosite, reikėtų nuskusti.

    Dažniausi paruošimo būdai yra virimas, troškinimas ar kepimas orkaitėje. Artišokai tinka kaip garnyras prie žuvies ar mėsos, taip pat dera su alyvuogių aliejumi, česnaku, citrina ir žolelėmis, todėl lengvai pritaikomi ir kasdienei virtuvei.

    Jei turite tulžies pūslės ar kepenų sutrikimų, taip pat vartojate vaistus cholesterolio ar kitų būklių kontrolei, dėl didesnio kiekio artišokų ar jų ekstraktų racione verta pasitarti su gydytoju. Tai ypač aktualu, jei planuojate vartoti koncentruotus papildus, o ne vien maistą.

  • Hummusas vadinamas viena naudingiausių užtepėlių: sotina, padeda mesti svorį ir saugo širdį

    Hummusas, gaminamas iš avinžirnių ir sezamų pastos tahini, pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių užtepėlių pasaulyje. Dietologai jį vertina dėl augalinių baltymų, skaidulų ir nesočiųjų riebalų derinio, kuris ilgiau suteikia sotumo.

    Gegužės 13 dieną minint Tarptautinę hummuso dieną, šis patiekalas vėl atsiduria dėmesio centre. Nors tai Artimųjų Rytų virtuvės klasika, namuose jį pasigaminti paprasta, o sudėtį lengva pritaikyti pagal savo mitybos tikslus.

    Kuo hummusas naudingas sveikatai?

    Avinžirniai yra geras skaidulų šaltinis, todėl reguliariai vartojamas hummusas gali prisidėti prie sklandesnio virškinimo. Skaidulos taip pat padeda palaikyti palankią žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, o ji siejama su imunitetu ir bendra savijauta.

    Hummuse esantys nesočieji riebalai, ypač jei naudojamas alyvuogių aliejus, yra siejami su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais. Ankštinių vartojimas mityboje taip pat dažnai siejamas su geresniu cholesterolio rodiklių profiliu.

    Tahini suteikia ne tik skonį, bet ir papildomų maistinių medžiagų, tarp jų mineralų ir antioksidantų. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad tai kaloringa sudedamoji dalis, todėl porcijos dydis turi reikšmę.

    Ar hummusas tikrai padeda mesti svorį?

    Hummusas dažnai minimas kaip geresnė alternatyva itin sūriems ar daug sočiųjų riebalų turintiems užkandžiams. Baltymų ir skaidulų derinys gali padėti ilgiau jaustis sotiems, todėl kai kuriems žmonėms tampa lengviau sumažinti bereikalingą užkandžiavimą.

    Tačiau hummusas nėra stebuklinga priemonė lieknėjimui, nes kalorijų jame nemažai, ypač jei dedama daugiau tahini ir aliejaus. Norint mažinti svorį, svarbiausia išlieka bendras dienos energijos balansas ir produktų kokybė.

    Praktinis sprendimas paprastas: rinktis mažesnę porciją ir hummusą derinti su daržovėmis, o ne su itin kaloringais traškučiais ar bandelėmis. Taip išlaikomas sotumas, bet sumažėja perteklinių kalorijų tikimybė.

    Kaip pasigaminti kremišką hummusą namuose

    Klasikiniam variantui dažnai naudojama apie 400 gramų virtų avinžirnių, 3–5 šaukštai tahini, 1–2 šaukštai alyvuogių aliejaus ir pusės citrinos sultys. Masę patogu trinti trintuvu, o norint švelnesnės tekstūros po truputį įpilti kelių šaukštų labai šalto vandens.

    Skoniui pagyvinti tinka žiupsnelis kumino ir česnakas, jei jis patinka. Jei naudojami konservuoti avinžirniai, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir rinktis variantus su mažiau druskos bei priedų.

    Hummusą šaldytuve įprastai galima laikyti kelias dienas sandariame inde. Prieš valgant pravartu įvertinti kvapą ir tekstūrą, o patiekalą patiekti su daržovėmis, pilno grūdo duona ar kaip padažą prie kitų patiekalų.

    Žmonėms, alergiškiems sezamams, hummusas gali būti netinkamas, nes tahini gaminama iš sezamų. Taip pat didesnis skaidulų kiekis kai kuriems gali sukelti pilvo pūtimą, todėl, jei ankštinių valgote retai, porciją geriau didinti palaipsniui.

  • Chia sėklos vandenyje ar piene: dietologai paaiškino, kas geriau sotumui ir svoriui

    Chia sėklos dažnai vadinamos vienu patogiausių kasdienių pasirinkimų dėl skaidulų ir omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad sausų chia sėklų vartojimas ne visada yra gera idėja, ypač jei žmogus turi rijimo ar virškinimo sutrikimų.

    Esminis principas paprastas: chia sėklas dažniausiai verta iš anksto pamirkyti. Jos sugeria skystį kelis kartus daugiau nei pačios sveria, todėl išbrinksta ir suformuoja tirštą gelį, kurį organizmui paprasčiau suvirškinti ir kuris ilgiau suteikia sotumo.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad mirkymas padeda „atverti“ sėklų struktūrą ir palengvina kai kurių maistinių medžiagų pasisavinimą. Praktikoje tai reiškia, kad išbrinkusios chia sėklos tampa minkštesnės, mažiau dirgina virškinamąjį traktą ir lengviau įsilieja į įprastą racioną.

    Kitas svarbus aspektas yra saugumas. Sausos chia sėklos, patekusios į mažai skysčių turinčią terpę, gali labai greitai brinkti, todėl retais atvejais gali sukelti diskomfortą ar net užstrigimo riziką žmonėms, turintiems rijimo problemų.

    Mirkant chia vandenyje gaunamas vadinamasis chia gelis, kurį patogu dėti į košes, kokteilius ar jogurtą. Tai dažniausiai mažiau kaloringas pasirinkimas, nes vanduo neprideda papildomos energinės vertės, o sotumo jausmą sustiprina didelis skaidulų kiekis.

    Dietologai dažnai akcentuoja, kad toks variantas gali būti naudingas tiems, kurie nori paprasto užkandžio tarp valgymų. Skaidulos padeda palaikyti regularesnę žarnyno veiklą ir gali prisidėti prie tolygesnio gliukozės lygio kraujyje, jei bendra mityba subalansuota.

    Sumaišius chia su pienu, gėrimu augaliniu pagrindu arba kefyru dažniausiai gaunamas tirštesnis pudingas, kuris labiau primena pilnavertį patiekalą. Priklausomai nuo pasirinkto pieno, toks variantas gali suteikti daugiau baltymų, kalcio ir vitamino D.

    Dėl baltymų, riebalų ir skaidulų derinio chia pudingas piene dažnai ilgiau išlaiko sotumo jausmą. Tai gali būti patogus sprendimas tiems, kurie ieško greitų pusryčių ar nori pakeisti saldesnį desertą maistingesne alternatyva.

    Vieno universalaus atsakymo nėra, nes svarbiausias yra bendras paros kalorijų balansas, baltymų kiekis ir įpročių tvarumas. Jei tikslas yra lengvesnis užkandis ir mažesnė energinė vertė, dažniau pasirenkamos chia sėklos vandenyje.

    Jei žmogui svarbu ilgiau išlikti sočiam ir gauti daugiau baltymų, praktiškesnis gali būti variantas piene ar kitoje baltymingesnėje terpėje. Specialistai pabrėžia, kad abiem atvejais chia verta vertinti kaip subalansuotos mitybos dalį, o ne kaip greitą sprendimą svoriui mažinti.

    „Chia sėklų pasirinkimas priklauso nuo tikslo: vanduo tinka lengvam užkandžiui, o pienas dažniau tampa pilnaverčiu patiekalu“, – sako mitybos specialistai.

  • Tyrimas: greitas svorio metimo startas gali padėti išlaikyti rezultatą – iki 14 proc. per 4 mėnesius

    Nauji Norvegijos mokslininkų duomenys rodo, kad greitesnis svorio metimo startas gali būti ne tik efektyvesnis, bet ir padėti geriau išlaikyti pasiektą rezultatą. Tyrime, apie kurį pranešė britų žiniasklaida, stebėta, kaip skirtingi mitybos planai veikia svorio pokytį per kelis mėnesius ir per metus.

    Darbas pristatytas Europos nutukimo kongrese, o tyrimą vykdė su Norvegijos Vestfold Hospital Trust siejama komanda. Iš viso dalyvavo 284 suaugusieji, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal pasirinktą svorio mažinimo strategiją.

    Viena grupė pradėjo nuo ryškesnio kalorijų ribojimo: pirmus du mėnesius jų paros racionas siekė apie 1 000 kilokalorijų, vėliau jis palaipsniui didintas iki maždaug 1 500 kilokalorijų. Kita grupė rinkosi nuosaikesnį kelią, mažindama įprastą racioną maždaug 1 000 kilokalorijų, o realus suvartojimas vidutiniškai siekė apie 1 400 kilokalorijų per parą.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokie skaičiai yra gerokai mažesni nei dažnai viešai nurodomi orientaciniai paros poreikiai. Vis dėlto pabrėžiama, jog šie mitybos pokyčiai buvo taikomi kaip struktūruoto plano dalis, o ne kaip savarankiškas bandymas be priežiūros.

    Po keturių mėnesių greitesnio starto grupė vidutiniškai buvo numetusi beveik 13 proc. pradinio kūno svorio, o nuosaikesnio mažinimo grupė – apie 8 proc. Skirtumas išliko ir vėliau, kai dalyvių būklė buvo vertinama po metų.

    Metų laikotarpiu greitesnio starto grupė iš viso buvo pasiekusi daugiau kaip 14 proc. kūno svorio sumažėjimą, kai nuosaikesnio kelio dalyviai vidutiniškai siekė apie 10,5 proc. Tai leido tyrėjams kelti prielaidą, kad spartesnė pradžia nebūtinai reiškia prastesnį ilgalaikį rezultatą.

    Viena iš tyrimo išvadų – plačiai paplitęs įsitikinimas, jog „lėčiau reiškia tvariau“, ne visada pasitvirtina, ypač kai procesas yra struktūruotas ir stebimas specialistų. Tyrimo autorė pabrėžė, kad greitesnis startas gali būti paprasčiau įgyvendinamas, jei žmogui suteikiama aiški sistema ir nuosekli priežiūra.

    Vis dėlto gydytojai paprastai akcentuoja, kad didelis kalorijų ribojimas nėra universalus sprendimas visiems. Tokie režimai gali būti netinkami žmonėms su tam tikromis ligomis, vartojantiems specifinius vaistus, nėščiosioms ar turintiems valgymo sutrikimų riziką, todėl sprendimai dėl ryškesnio deficito turėtų būti priimami individualiai.

    Ekspertai taip pat primena, kad ilgalaikį svorio pokytį lemia ne vien pirmųjų savaičių tempas, bet ir tai, ar žmogus sugeba išlaikyti naujus įpročius. Net ir greitesnė pradžia paprastai laikoma prasminga tik tada, kai ją lydi pakankamas baltymų kiekis, fizinis aktyvumas, miegas ir aiškus planas, kaip grįžti prie tvaresnio raciono.

  • Trys netikėti mažai kaloringi patiekalai: sąraše ir pica bei šaurma – štai kaip rinktis

    Mažai kaloringa nereiškia nuobodu

    Svorį metant ar norint valgyti lengviau, dažnai pirmiausia atsisakoma „sunkių“ patiekalų. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad vien patiekalo pavadinimas dar nepasako jo maistingumo ar kaloringumo.

    Daug ką lemia porcijos dydis, gaminimo būdas ir sudėtis: kiek yra daržovių, baltymų, kokie riebalai ir kiek pridėtinio cukraus ar padažų. Todėl kai kurie iš pirmo žvilgsnio netikėti pasirinkimai gali tikti ir lengvesnei mitybai.

    Burokėlių sriuba ar barščiai: sotumas iš daržovių

    Daržovių pagrindu verdama sriuba dažnai būna palyginti mažo kaloringumo, ypač jei ji ruošiama be riebių mėsos dalių ir be perteklinio aliejaus. Barščiai gali būti sotūs dėl skaidulų, o daržovės po virimo jų nepraranda.

    Terminis apdorojimas gali sumažinti dalį vitaminų, tačiau skaidulos, kurios svarbios sotumui ir žarnyno veiklai, išlieka. Kad patiekalas būtų labiau subalansuotas, dažnai rekomenduojama įtraukti liesesnį baltymų šaltinį.

    „Barščius verta virti su liesesne mėsa, pavyzdžiui, vištiena ar veršiena, o baltymų kiekį prireikus papildyti atskira mėsos porcija“, – sako mitybos specialistė.

    Pica: viskas priklauso nuo pasirinkimų

    Pica dažnai laikoma kaloringu greitu maistu, tačiau jos maistinė vertė labai skiriasi. Didžiausi skirtumai atsiranda dėl porcijos, tešlos tipo, sūrio kiekio ir to, kiek yra daržovių bei baltymų.

    Lengvesniam pasirinkimui dažniau siūloma rinktis pomidorų padažo pagrindą, daugiau daržovių ir baltymingus priedus, pavyzdžiui, vištieną ar liesesnę mėsą. Jūros gėrybės taip pat gali būti tinkamas variantas, jei nepadauginama riebių padažų ir sūrio.

    Gaminant namuose, tešlai dažnai pasirenkami viso grūdo miltai ar kietųjų kviečių produktai, nes taip padidinamas skaidulų kiekis. Vis dėlto net ir „pagerinta“ pica išlieka patiekalas, kur svarbiausia saikas.

    Šaurma: subalansuota, jei atsargiai su padažu

    Šaurma gali būti gana subalansuotas patiekalas, jei joje yra pakankamai daržovių ir liesesnės mėsos, o padažas nėra riebus. Lavašas suteikia angliavandenių, mėsa ar ankštiniai gali tapti baltymų šaltiniu, daržovės prideda skaidulų.

    Dažna problema – padažai, ypač gaminami su daug rafinuotų riebalų. Dėl to kaloringumas gali šoktelėti net tada, kai pati mėsa ir daržovės yra tinkamos.

    „Užsakant šaurmą didžiausia rizika slypi padaže: jis dažnai būna riebus, todėl verta jo atsisakyti arba paprašyti labai mažai“, – aiškina specialistė.

    Norint realiai sumažinti dienos kaloringumą, paprastai efektyviausia ne „uždrausti“ mėgstamus patiekalus, o koreguoti porciją ir sudėtį. Daugumai žmonių papildomas dėmesys daržovių kiekiui, baltymams ir padažams duoda greitesnį rezultatą nei griežti ribojimai.