CP v2

Tag: Svorio metimas

  • Mokslininkai patvirtino: šis pamirštas gėrimas gali padėti lieknėti ir mažinti cukrų

    Mokslininkai patvirtino: šis pamirštas gėrimas gali padėti lieknėti ir mažinti cukrų

    Natūralūs produktai, kuriuos ilgus metus nustelbė madingi papildai, vėl grįžta į mokslininkų akiratį. Vienas tokių pavyzdžių – juodojo šeivamedžio uogų sultys, tradiciškai vartotos liaudies medicinoje. Pastaruoju metu jos vis dažniau aptariamos kaip gėrimas, galintis prisidėti prie svorio kontrolės.

    Juodojo šeivamedžio uogos išsiskiria tamsiai violetine spalva, kurią lemia antocianinai – polifenolių grupei priskiriami antioksidantai. Šie junginiai siejami su mažesniu oksidaciniu stresu organizme, o tai svarbu bendrai medžiagų apykaitos sveikatai. Be to, uogose yra vitamino C ir kitų bioaktyvių medžiagų.

    Vašingtono valstijos universiteto mokslininkai, vertinę šeivamedžio produktų poveikį, atkreipė dėmesį į galimą naudą metabolizmui ir žarnyno mikrobiotai. Tyrimuose analizuota, kaip reguliarus vartojimas gali keisti kai kuriuos su energijos apykaita susijusius rodiklius. Specialistai pabrėžia, kad žarnyno mikrobiota vis dažniau laikoma svarbiu veiksniu, susijusiu su nutukimu ir gliukozės kontrole.

    Publikuotuose rezultatuose nurodyta, kad tiriamiesiems, turėjusiems antsvorio, fiksuotas vidutinis gliukozės rodiklių sumažėjimas apie 24 proc., taip pat aptarti pokyčiai, siejami su geresniu jautrumu insulinui. Be to, tyrėjai aprašė tendencijas, rodančias palankesnį riebalų oksidacijos procesą, kuris gali būti svarbus ilgalaikei svorio kontrolei. Vis dėlto tai nėra greitas sprendimas, o tik potencialiai naudingas mitybos raciono elementas.

    Mokslinėje literatūroje šeivamedžio uogos dažniausiai minimos ir dėl galimo poveikio imunitetui bei uždegiminių procesų slopinimui, nes polifenoliai gali turėti priešuždegiminių savybių. Taip pat aptariamas jų ryšys su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, ypač kalbant apie antioksidantų vaidmenį. Tačiau konkreti nauda priklauso nuo bendros mitybos, fizinio aktyvumo ir individualios sveikatos būklės.

    Svarbu nepamiršti ir saugumo: žali juodojo šeivamedžio vaisiai ir kitos augalo dalys gali turėti toksinių junginių, todėl vartoti reikėtų tik termiškai apdorotus, patikimos sudėties produktus. Jei žmogus serga cukriniu diabetu, vartoja gliukozę mažinančius vaistus ar turi lėtinių ligų, dėl reguliaraus tokių sulčių vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Specialistai primena, kad svorio mažinimo pagrindas išlieka kalorijų balansas, pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis bei nuoseklus judėjimas.

  • Mokslininkai įspėja: net numetus svorio imuninės ląstelės dar ilgai „atsimena“ nutukimą

    Mokslininkai įspėja: net numetus svorio imuninės ląstelės dar ilgai „atsimena“ nutukimą

    Naujame ilgalaikiame tyrime mokslininkai nustatė, kad net sėkmingai numetus svorio dalis imuninės sistemos ląstelių kurį laiką išlieka pakitusios tarsi „atsimintų“ nutukimą. Tai gali reikšti, kad su nutukimu siejamos rizikos, pavyzdžiui, 2 tipo diabetas ar kai kurie vėžiai, ne visada sumažėja iš karto.

    Tyrimo autoriai daugiausia dėmesio skyrė pagalbinėms T ląstelėms, kurios koordinuoja imuninį atsaką. Pasak mokslininkų, šiose ląstelėse aptikti pokyčiai gali palaikyti uždegiminę būklę net ir tada, kai kūno masė sumažėja, o žmogus laikosi naujo režimo.

    Kas yra „nutukimo atmintis“?

    Mokslininkai aiškina, kad šis ilgalaikis efektas siejamas su DNR metilinimu. Tai natūralus biologinis procesas, kai prie DNR prisijungusios cheminės grupės pakeičia genų aktyvumą nepakeisdamos pačios DNR sekos, todėl organizmas gali „užfiksuoti“ ankstesnes metabolines būkles.

    Tokie epigenetiniai pokyčiai, kaip teigiama, gali veikti tai, kaip imuninės ląstelės reaguoja į signalus, susijusius su medžiagų apykaita ir uždegimu. Dėl to „nutukimo atmintis“ gali prisidėti tiek prie polinkio atgauti svorį, tiek prie užsitęsusios lėtinių ligų rizikos.

    Kaip tai buvo tiriama?

    Tyrime analizuoti kelių grupių žmonių imuninės sistemos mėginiai, įskaitant nutukimu sergančius asmenis, kurie svorį mažino sportuodami arba vartodami semaglutidą. Taip pat vertinti kontrolinių grupių duomenys, kad būtų galima tiksliau atskirti, kas susiję su pačiu nutukimu, o kas su kitais veiksniais.

    Papildomai mokslininkai tyrė žmones, sergančius reta genetine Alströmo sindromo forma, kuri dažnai susijusi su ankstyvu nutukimu. Mechanizmai tikrinti ir gyvūnų modeliuose, kad būtų įvertinta, kaip ilgai išlieka imuninės sistemos pokyčiai ir su kokiais procesais jie labiausiai susiję.

    „Rezultatai rodo, kad trumpalaikis svorio sumažėjimas nebūtinai iš karto sumažina kai kurių su nutukimu siejamų ligų riziką“, – sakė vienas iš tyrimo vadovų, imunologas Claudio Mauro.

    „Greičiausiai prireikia kelerių metų nuosekliai išlaikyto sumažėjusio svorio, kad šis poveikis palaipsniui silptų“, – sakė Claudio Mauro.

    Ką tai keičia praktikoje?

    Autorių teigimu, „nutukimo atmintis“ gali nykti lėtai ir tam gali prireikti maždaug 5–10 metų stabilaus svorio palaikymo, nors tai dar turės patvirtinti tolesni tyrimai. Šis laikotarpis svarbus vertinant, kodėl daliai žmonių, net ir pasiekus gerų svorio mažėjimo rezultatų, sveikatos rodikliai normalizuojasi ne taip greitai, kaip tikimasi.

    Tyrėjai taip pat išskyrė du procesus, kurie, jų manymu, yra svarbūs: autofagiją, kai ląstelės pašalina ir perdirba „atliekas“, ir imuninį senėjimą, kai imuninės ląstelės praranda dalį funkcijų. Nutukimo metu susiformavę epigenetiniai pokyčiai gali trikdyti abu šiuos mechanizmus.

    Nors tai nėra tiesioginis gydymo rekomendacijų pakeitimas, tyrimas stiprina požiūrį, kad nutukimas yra lėtinė, linkusi atsinaujinti būklė, kuriai dažnai reikia ilgalaikės strategijos. Mokslininkai kelia prielaidą, kad ateityje gali atsirasti tikslingų priemonių, padedančių greičiau mažinti uždegimą ir atkurti imuninės sistemos pusiausvyrą.

    Šie rezultatai papildo ankstesnius duomenis, kad organizme po nutukimo gali išlikti ilgalaikių biologinių pėdsakų, susijusių ne tik su riebaliniu audiniu, bet ir su imunitetu. Specialistai pabrėžia, kad dėl individualių aplinkybių svorio mažinimo ir palaikymo planą geriausia aptarti su gydytoju.

  • 7 arbatų, kurios palaiko lieknėjimą ir žarnyną: ką rinktis vietoj kavos su pienu?

    Daugeliui arbata yra tiesiog šiltas gėrimas prie pusryčių ar būdas sušilti vėsią dieną. Vis dėlto skirtingose arbatose ir žolelių užpiluose slypi biologiškai aktyvūs junginiai, galintys švelniai paveikti medžiagų apykaitą, sotumą ir virškinimo komfortą.

    Svarbu atskirti pažadus nuo realybės: nė viena arbata „netirpina“ riebalų pati savaime. Tačiau kai kurie gėrimai gali prisidėti prie geresnės savijautos ir įpročių, ypač jei jais pakeičiami saldinti gėrimai ar kaloringa kava su priedais.

    Arbatos, siejamos su riebalų apykaita

    Žalioji arbata dažniausiai minima dėl katechinų, ypač EGCG, ir natūraliai esančio kofeino. Tyrimuose šis derinys siejamas su nežymiai didesne energijos išeiga ir riebalų oksidacija, tačiau efektas paprastai būna kuklus ir labiausiai priklauso nuo bendros mitybos bei judėjimo.

    Pu-erh ir kitos fermentuotos arbatos neretai geriamos po sočių patiekalų. Fermentacijos procesas keičia polifenolių sudėtį, o kai kurie tyrimai rodo galimą ryšį su lipidų apykaitos žymenimis, nors įrodymai nėra vienareikšmiai ir negali pakeisti gydytojo rekomendacijų.

    Oolong arbata yra tarpinė tarp žaliosios ir juodosios, todėl joje paprastai būna ir polifenolių, ir kofeino. Kai kuriuose klinikiniuose stebėjimuose fiksuotas nedidelis termogenezės padidėjimas, tačiau praktikoje svarbiausia išlieka tai, ar toks gėrimas padeda laikytis kalorijų balanso.

    Baltoji arbata yra mažiau apdorota, todėl vertinama dėl antioksidantų. Laboratoriniai duomenys rodo įdomių sąsajų su riebalinių ląstelių procesais, bet realiame gyvenime poveikis dažniausiai pasireiškia per bendrą mitybos kokybę ir gėrimo pasirinkimą vietoj saldintų alternatyvų.

    Kas gali palengvinti virškinimą

    Kombucha dažnai pristatoma kaip fermentuota arbata, kurioje gali būti gyvų mikroorganizmų. Vis dėlto poveikis žarnyno mikrobiotai priklauso nuo produkto sudėties, cukraus kiekio ir ar gėrimas iš tiesų nepasterizuotas, todėl verta rinktis variantus su aiškia ženklinimo informacija.

    Mėtų arbata tradiciškai naudojama dėl atpalaiduojančio poveikio virškinamajam traktui, ypač kai vargina pilvo pūtimas ar spazmai. Ji neturi kofeino, todėl daugeliui tinka vakarui, tačiau jautresniems žmonėms gali sustiprinti rėmenį.

    Rooibos techniškai nėra tikroji arbata, bet dažnai pasirenkamas kaip švelnus, nekofeininis gėrimas. Jis vertinamas dėl antioksidantų ir to, kad paprastai nedirgina skrandžio taip, kaip kai kurie kofeino turintys gėrimai.

    Prieskonių užpilai ir atsargumo ribos

    Vadinamoji „auksinė arbata“ dažniausiai ruošiama su ciberžole, o kartais papildoma juodaisiais pipirais, kad pagerėtų tam tikrų junginių pasisavinimas. Tokie užpilai gali būti maloni kasdienės rutinos dalis, tačiau jų nereikėtų laikyti detoksikacijos priemone, nes detoksikacijos funkciją organizme atlieka kepenys ir inkstai.

    Jei tikslas yra svorio mažinimas, didžiausią reikšmę turi ne „stebuklinga arbata“, o įpročiai: pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis, mažiau pridėtinio cukraus, reguliarus judėjimas ir miegas. Arbatą verta vertinti kaip pagalbininkę, ypač kai ji padeda sumažinti saldintų gėrimų vartojimą.

    Žmonėms, kurie yra jautrūs kofeinui, turi aukštą kraujospūdį, nėštumo metu ar vartojant tam tikrus vaistus, didesni kofeino kiekiai ir koncentruoti ekstraktai gali būti netinkami. Jei kyla abejonių dėl virškinimo simptomų ar svorio pokyčių, saugiausia pasitarti su gydytoju arba dietologu.

  • Ši užkandžių klasika gali saugoti širdį ir padėti lieknėti: kiek migdolų suvalgyti per dieną?

    Migdolai yra migdolmedžio sėklos, dažnai priskiriamos riešutams dėl panašaus skonio ir naudojimo virtuvėje. Dažniausiai vartojami saldieji migdolai, o kartieji netinka maistui, nes gali turėti daugiau natūralių toksinių junginių.

    Nors migdolai laikomi maistingu užkandžiu, jie yra kaloringi: 100 gramų migdolų suteikia apie 600 kilokalorijų. Didžioji energijos dalis gaunama iš riebalų ir baltymų, taip pat migdolai yra vienas geresnių skaidulų šaltinių tarp įprastų užkandžių.

    Kodėl migdolai siejami su širdies sveikata?

    Migdoluose gausu nesočiųjų riebalų, ypač oleino rūgšties, kuri siejama su palankesniu lipidų profiliu. Tyrimai rodo, kad reguliariai į mitybą įtraukiami riešutai, tarp jų ir migdolai, gali padėti mažinti mažo tankio cholesterolio rodiklius ir prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo.

    Svarbu ir tai, kad migdolai aprūpina vitaminu E, kuris veikia kaip antioksidantas ir padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Šis vitaminas taip pat siejamas su odos būklės palaikymu, todėl migdolų aliejus ir išvestiniai ingredientai dažnai sutinkami kosmetikoje.

    Ar migdolai tikrai padeda lieknėti?

    Migdolai gali padėti kontroliuoti apetitą, nes juose yra ir baltymų, ir skaidulų, kurios ilgiau suteikia sotumo jausmą. Dėl to daliai žmonių lengviau išvengti staigių alkio epizodų ir užkandžiavimo saldumynais, ypač kai migdolai pasirenkami vietoj itin perdirbtų užkandžių.

    Vis dėlto rezultatas priklauso nuo bendro kalorijų balanso: migdolai nėra stebuklingas produktas, jei jų valgoma per daug. Praktinis orientyras dažnai įvardijamas paprastai: maždaug viena sauja per dieną, tai yra apie 25–30 gramų, gali būti subalansuotas kiekis daugumai žmonių.

    Ką dar vertinga žinoti?

    Migdoluose yra svarbių mineralų, tarp jų magnio, kalio, kalcio, geležies ir cinko, kurie prisideda prie normalių organizmo funkcijų. Pavyzdžiui, magnis svarbus nervų sistemai ir raumenų funkcijai, o kalis prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės.

    Migdolus patogu įtraukti į kasdienę mitybą: jie tinka kaip užkandis, priedas prie košės ar granolos, taip pat gardina salotas ir kepinius. Jei renkatės migdolus dėl sveikatos, verta pirmenybę teikti nesūdytiems, neglazūruotiems variantams ir nepamiršti porcijos dydžio.

    „Migdolai yra maistingi, bet jų nauda geriausiai atsiskleidžia tada, kai suvalgomas saikingas kiekis ir jie pakeičia mažiau palankius užkandžius“, – pabrėžia mitybos specialistai, vertindami riešutų vietą subalansuotoje mityboje.

  • 8 paprasti triukai, kurie sustabdys vakarinį užkandžiavimą: svoris pagaliau ims kristi

    8 paprasti triukai, kurie sustabdys vakarinį užkandžiavimą: svoris pagaliau ims kristi

    Vakarinis užkandžiavimas yra vienas dažniausių įpročių, trukdančių mažinti svorį ir palaikyti stabilų kūno masės rodiklį. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vakare suvalgytos papildomos kalorijos dažnai ateina ne iš tikro alkio, o iš nuovargio, streso ar įpročio ką nors kramsnoti prie ekrano.

    Su amžiumi, ypač po 50 metų, situacija gali komplikuotis: keičiasi miego kokybė, paros ritmas, o alkio ir sotumo signalai neretai tampa mažiau tikslūs. Prastesnis miegas siejamas su didesniu apetitu ir stipresniu noru rinktis kaloringus, saldžius ar riebius produktus, todėl susidaro užburtas ratas.

    Pradėkite nuo vakarienės

    Dažna vakarinio alkio priežastis yra per lengva arba menkai subalansuota vakarienė. Likus 2–3 valandoms iki miego verta suvalgyti sotų, bet lengvai virškinamą patiekalą, kuriame būtų baltymų ir skaidulų, pavyzdžiui, daržovių salotų su liesa mėsa, žuvimi ar ankštiniais.

    Jei vakarienei renkatės patiekalus, kuriuose vyrauja greitieji angliavandeniai, sotumas paprastai trunka trumpiau. Dėl to vėliau vakare išauga noras užkąsti, o dažniausiai pasirenkami ne vaisiai ar daržovės, bet saldumynai, užkandžiai ar sumuštiniai.

    Kai norisi užkąsti, padarykite pauzę

    Trokulio ir alkio signalai neretai supainiojami, todėl pirmas žingsnis gali būti paprastas: išgerkite stiklinę vandens ir palaukite 10–15 minučių. Daliai žmonių to pakanka, kad noras užkandžiauti sumažėtų, ypač jei dieną buvo geriama per mažai skysčių.

    Taip pat verta įvertinti, ar užkandžiauti skatina nuobodulys. Po vakarienės padeda protą įtraukianti veikla, pavyzdžiui, knyga, filmas ar dėlionė, nes dėmesys nukreipiamas nuo maisto ir įpročio eiti į virtuvę.

    Sveikesnės alternatyvos ir įpročio pakeitimas

    Jei vis dėlto jaučiate tikrą alkį, svarbu turėti aiškų, iš anksto pasirinktą variantą. Paprastai geriau tinka žali arba rauginti agurkai, kitos daržovės, natūralus jogurtas, nedidelė sauja riešutų ar moliūgų sėklų, nes tokie produktai labiau sotina ir rečiau skatina persivalgymą.

    Naudinga pagalvoti ir apie vadinamąsias neramias rankas: valgymas vakare kartais tampa automatiniu veiksmu, kai žiūrima televizija ar naršoma telefone. Tokiais atvejais padeda veikla, kuri užima rankas ir dėmesį, pavyzdžiui, stalo žaidimas, rankdarbiai ar paprasti namų darbai.

    Dar viena praktiška strategija yra lengvas judėjimas. Trumpas pasivaikščiojimas po vakarienės gali sumažinti stresą, padėti atsipalaiduoti ir natūraliai atitolinti norą užkandžiauti, o kartu prisidėti prie geresnės miego kokybės.

    Galiausiai verta sau užduoti kelis klausimus: ar dabar tikrai esu alkanas, ar tiesiog pavargau, liūdžiu ar nervinuosi. Kuo dažniau pavyksta atpažinti tikrąją priežastį ir nepasiduoti impulsui, tuo greičiau silpsta įprotis, o svorio kontrolė tampa paprastesnė.

  • Ši raudonoji arbata vadinama ilgaamžiškumo: ką ji iš tiesų daro pilvo riebalams?

    Pu-erh yra fermentuota raudonoji arbata, tradiciškai siejama su Kinijos Junanio regionu. Dėl ilgesnio brandinimo ji įgauna žemišką skonį ir tamsesnę užpilo spalvą, o gerbėjai ją dažnai renkasi po sotesnio maisto.

    Arbatoje natūraliai aptinkami polifenoliai, tarp jų katechinai ir kiti antioksidantai, siejami su mažesniu oksidaciniu stresu organizme. Tokie junginiai tiriami dėl galimos naudos širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau poveikio mastas priklauso nuo bendros mitybos ir gyvenimo būdo.

    Pu-erh dažnai minima ir dėl galimo poveikio riebalų apykaitai bei cholesterolio rodikliams. Kai kurie tyrimai rodo sąsajas su kuklesniais lipidų profilio pokyčiais, tačiau tai nėra greitas ar garantuotas būdas mažinti svorį, ypač jei nekeičiami mitybos įpročiai.

    Kalbant apie pilvo riebalus, svarbu atskirti marketingines frazes nuo realybės: vienas gėrimas riebalų nedegina, jei energijos balansas išlieka perteklinis. Pu-erh gali būti naudinga kaip mažai kalorijų turintis pasirinkimas vietoj saldintų gėrimų, o šis pakeitimas kai kuriems žmonėms ilgainiui padeda lengviau kontroliuoti svorį.

    Gėrime yra kofeino, todėl jis gali švelniai tonizuoti ir padėti išlaikyti aktyvumą dieną. Vis dėlto jautresniems žmonėms per didelis kofeino kiekis gali skatinti nerimą, dirglumą ar miego sutrikimus, tad vakare šios arbatos geriau vengti.

    Dažniausiai rekomenduojama Pu-erh gerti po valgio, ypač po riebesnių patiekalų, nes tuomet ji geriau toleruojama skrandžiui. Geriant nevalgius kai kuriems žmonėms gali pasireikšti rūgštingumas ar skrandžio dirginimas.

    Ruošiant svarbu neperplikyti: paprastai tinka apie 90–95 laipsnių vanduo ir 2–4 minučių plikymas, o lapelius neretai galima užplikyti kelis kartus. Praktikoje daugeliui saugus kiekis yra 2–3 puodeliai per dieną, tačiau individuali tolerancija skiriasi.

    Pu-erh nerekomenduojama piktnaudžiauti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat žmonėms, kuriems gydytojai pataria riboti kofeiną dėl širdies ritmo sutrikimų ar padidėjusio kraujospūdžio. Jei vartojate vaistus ar turite lėtinių sveikatos problemų, dėl reguliaraus vartojimo verta pasitarti su gydytoju.

    Apibendrinant, Pu-erh gali būti skanus ir praktiškas kasdienės rutinos papildymas, padedantis rinktis mažiau kaloringus gėrimus ir palaikyti virškinimo komfortą po sočių patiekalų. Tačiau svorio kontrolei svarbiausi išlieka mitybos kokybė, porcijų dydis, miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas.

  • Kodėl svoris nekrenta net valgant sveikai: dietologai įvardijo 7 dažnas klaidas ir sprendimus

    Vien „sveikesnė“ mityba ne visada automatiškai reiškia mažėjantį svorį. Dietologai pabrėžia, kad rezultatus dažniausiai lemia ne atskiri produktai, o bendras energijos balansas, porcijų dydžiai ir kasdieniai įpročiai.

    Dažna kliūtis yra nepastebimai per didelis kalorijų kiekis, net jei renkamasi kokybiškas maistas. Kaloringi gali būti riešutai, aliejai, granola ar glotnučiai, todėl, neįvertinus porcijų, dienos norma lengvai viršijama.

    Kalorijos „sveikame“ maiste

    Vienas dažniausių spąstų yra įsitikinimas, kad sveiki produktai visada yra mažai kaloringi. Iš tiesų kai kurie jų turi daug energijos, o keli papildomi šaukštai aliejaus ar sauja riešutų gali pastebimai pakeisti dienos balansą.

    Dietologai pataria neatsisakyti šių produktų, bet išmokti juos dozuoti ir aiškiai suprasti, kas yra viena porcija. Ypač tai aktualu užkandžiams, nes jie dažnai „neįskaičiuojami“ kaip pilnavertis valgymas.

    Per griežta kontrolė ir alkio „atsakas“

    Kita klaida yra pernelyg griežtas draudimų sąrašas, kai staiga atsisakoma mėgstamo maisto. Toks režimas neretai didina potraukį, o vėliau baigiasi persivalgymu, nes kūnas ir psichika reaguoja į ribojimą.

    Daugeliui tvaresnis kelias yra lankstesnis planas, kuriame yra vietos ir mėgstamiems produktams, tik mažesniais kiekiais. Taip lengviau laikytis režimo ilgiau ir išvengti „viskas arba nieko“ scenarijaus.

    Baltymų, skaidulų ir įpročių svarba

    Dietologai taip pat įvardija nepakankamą baltymų ir skaidulų kiekį, dėl kurio sotumas trunka trumpiau. Jei patiekaluose trūksta baltymų ir skaidulų, dienos eigoje dažniau norisi užkandžiauti, o tai didina tikimybę viršyti kalorijų normą.

    Prie svorio pokyčių prisideda ne tik lėkštės turinys, bet ir miegas, stresas bei fizinis aktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas, prastas miegas ar nuolatinė įtampa gali apsunkinti svorio mažėjimą net ir koregavus mitybą.

    Dar viena dažna problema yra dažnas maistas išsinešimui ar restoranuose, kur porcijos paprastai didesnės, o patiekaluose daugiau riebalų ir cukraus. Galiausiai žmonės neretai pamiršta skystas kalorijas: net ir „sveiki“ gėrimai, tokie kaip glotnučiai ar sultys, gali turėti daug energijos ir mažai sotumo.