Tag: Svorio metimas

  • Mila Nitič neteko 20 kg: prabilo apie „Ozempic“ ir šalutinius poveikius – įspėja nekartoti

    Ukrainos dainininkė Mila Nitič pasidalijo, kad per santykinai trumpą laiką atsikratė apie 20 kilogramų ir atvirai papasakojo, kas lėmė tokį pokytį. Pasak jos, svorio augimas prasidėjo po skaudžios asmeninės patirties, kai organizmą paveikė stresas ir hormonų disbalansas.

    Atlikėja teigė, kad tuo laikotarpiu svoris sparčiai didėjo ir perkopė 80 kilogramų ribą, o situaciją apsunkino ir polinkis į antrojo tipo diabetą. Dėl to ji nusprendė kreiptis į medikus, o ne bandyti spręsti problemą savarankiškai.

    Kas paskatino kreiptis į gydytojus?

    Pasak M. Nitič, organizmo pokyčiai po patirto sukrėtimo neapsiribojo vien svoriu, todėl reikėjo išsamių tyrimų ir specialistų priežiūros. Ji pabrėžė, kad savijauta keitėsi etapais, o kai kurie simptomai išryškėjo ne iš karto.

    „Vieną dieną supratau, kad drabužiai, kurie prieš savaitę vos užsisegė, tapo laisvi, ir atsirado labai aiškus jausmas, kad kažkas negerai“, – sakė Mila Nitič.

    „Ozempic“ ir pirmieji rezultatai

    Dainininkė teigė, kad medikai jai paskyrė „Ozempic“, kuris yra skirtas antrojo tipo diabeto gydymui, o daliai pacientų reikšmingai mažina apetitą. Anot jos, būtent šis vaistas padėjo numesti pirmuosius maždaug 15 kilogramų.

    Tačiau M. Nitič atviravo, kad susidūrė ir su nepageidaujamais reiškiniais, nes sumažėjęs alkio jausmas kartais virsdavo beveik visišku nenoru nei valgyti, nei gerti vandens. Ji pabrėžė, kad tokie preparatai gali būti vartojami tik prižiūrint medikams.

    Kodėl svarbi nuolatinė kontrolė?

    Atlikėja pasakojo, kad gydymo metu dozės buvo koreguojamos pagal rezultatus, kad svoris nekristų per greitai ir organizmas nepatirtų papildomo streso. Vėliau, anot jos, pasirinktas kitas gydymo variantas, padėjęs išlaikyti svorio kontrolę neprarandant visiško apetito.

    Ji taip pat teigė peržiūrėjusi mitybą, daugiau dėmesio skyrusi režimui ir bendram savijautos stebėjimui. Pastaraisiais metais panašūs vaistai plačiai aptarinėjami ir dėl svorio mažinimo, tačiau gydytojai nuolat kartoja, kad savarankiškas vartojimas be tyrimų ir priežiūros gali sukelti rimtų komplikacijų.

  • Sportuoji kasdien, bet svoris nejuda? Ekspertai paaiškina, kur slypi tikroji priežastis

    Sportuoji kasdien, bet svoris nejuda? Ekspertai paaiškina, kur slypi tikroji priežastis

    Kodėl sportas ne visada lieknina?

    Jei treniruojatės kasdien, o svarstyklės vis tiek rodo tą patį, problema dažniausiai slypi ne valioje, o fiziologijoje ir kasdieniuose įpročiuose. Svorio pokytį pirmiausia lemia energijos balansas: kai organizmas ilgą laiką gauna mažiau energijos nei sunaudoja, svoris mažėja.

    Treniruotės padeda didinti energijos sąnaudas, tačiau vien jų gali nepakakti, jei mityba kompensuoja sudegintas kalorijas. Praktikoje dažnas scenarijus paprastas: po intensyvaus sporto apetitas išauga, porcijos padidėja, atsiranda užkandžiavimas, ir deficitas dingsta.

    Per didelis krūvis gali stabdyti progresą

    Kasdienės intensyvios treniruotės ne visiems yra geriausias kelias į lieknesnį kūną, nes organizmui būtina regeneracija. Atsistatymo metu raumenys prisitaiko prie krūvio, o nervų sistema grįžta į įprastą režimą, todėl nuolatinis nuovargis ilgainiui mažina darbo kokybę.

    Specialistai sieja lėtesnį progresą su lėtiniu pervargimu: prastėja miegas, krenta sportinis pajėgumas, didėja traumų rizika. Be to, ilgalaikis stresas gali būti siejamas su didesniu noru užkandžiauti ir prastesne savijauta, o tai netiesiogiai apsunkina svorio mažinimą.

    Didžiausia klaida – per mažai judėjimo tarp treniruočių

    Dar vienas dažnai nuvertinamas veiksnys yra kasdienis spontaniškas judėjimas, vadinamas ne sporto aktyvumu. Net jei sportuojate valandą, bet likusią dienos dalį praleidžiate sėdėdami, bendros energijos sąnaudos gali būti mažesnės nei žmogaus, kuris per dieną nuolat juda.

    Kasdienę energijos išeigą reikšmingai didina paprasti sprendimai: lipimas laiptais, ėjimas pėsčiomis, namų ruoša ar trumpesni atstumai be automobilio. Tokie įpročiai padeda stabiliau deginti kalorijas ir dažnai lemia didesnį ilgalaikį rezultatą nei bandymas viską išspręsti vien treniruotėmis.

    Norint, kad svoris realiai mažėtų, dažniausiai veiksmingiausia derinti 3–4 kryptingas treniruotes per savaitę su aiškiai suvaldytu maisto kiekiu, kokybišku miegu ir daugiau judėjimo kasdien. Jei kelias savaites nėra jokio pokyčio, verta peržiūrėti porcijų dydžius, baltymų kiekį, miego trukmę ir treniruočių intensyvumą.

  • Išmaniosios svarstyklės Ozempic kartai: „Withings BodyFit“ parodys, kur dingsta riebalai

    Išmaniosios svarstyklės Ozempic kartai: „Withings BodyFit“ parodys, kur dingsta riebalai

    Prancūzijos gamintojas „Withings“ pristatė naujas išmaniąsias svarstykles „BodyFit“, kurios orientuotos į žmones, vartojančius GLP-1 grupės svorį mažinančius vaistus, tokius kaip Ozempic. Pagrindinis pažadas – namuose greitai ir aiškiai parodyti, ar krenta riebalai, ar raumenys, ir kuriose kūno vietose pokytis didžiausias.

    Gamintojas teigia, kad svarstyklės per maždaug 10 sekundžių atlieka šešių kūno zonų sudėties skenavimą. Tam naudojami elektrodai svarstyklių paviršiuje ir ištraukiama rankena su papildomais elektrodais, todėl matavimas apima daugiau kūno segmentų nei įprastos BIA svarstyklės.

    Toks detalumas ypač aktualus sparčiai lieknėjant, kai dalis svorio pokyčio gali būti susijusi ne tik su riebalų mažėjimu, bet ir su liesąja mase. Sveikatos specialistai dažnai pabrėžia, kad krintant raumenų masei gali silpnėti jėga, blogėti metaboliniai rodikliai, o ilgainiui didėti svorio grįžimo rizika.

    „Esame naujoje svorio mažinimo eroje. GLP-1 pacientai gali numesti daug svorio ir vis tiek nežinoti, ką tiksliai praranda. Geriausiai sekasi tiems, kurie realiu laiku mato, kaip keičiasi raumenų ir riebalų vaizdas, o ne po pusmečio per vizitą pas gydytoją“, – sakė „Withings“ partnerė, nutukimo medicinos gydytoja Jessica Duncan.

    Be zoninio sudėties skenavimo, „BodyFit“ rodo bendrą kūno profilį, hidratacijos įvertinimą ir KMI. Taip pat pateikiami papildomi rodikliai, pavyzdžiui, stovint matuojamas širdies ritmas, kraujagyslių amžiaus įvertinimas ir metabolinės sveikatos informacija, o duomenys atvaizduojami spalvotame ekrane.

    Svarstyklės jungiasi prie telefono per „Bluetooth“ ir turi integruotą „Wi‑Fi“, kad matavimų istorija būtų sinchronizuojama automatiškai. Norintiems daugiau įžvalgų siūloma „Withings+“ prenumerata, kurioje numatytas personalizuotas planas ir DI pagrįstos rekomendacijos.

    „Withings BodyFit“ kaina siekia apie 250 eurų, o prekybos startas numatytas birželio 2 dieną „Withings“ internetinėje parduotuvėje. Naujas modelis papildys aukštesnės klasės „BodyScan“ liniją, kurioje kai kuriuose modeliuose siūlomos tokios funkcijos kaip EKG.

  • Japonų sugalvotas būdas lieknėti be kančių: 30 minučių ėjimas, kurį giria mokslas

    Japonijoje sukurta intervalinio ėjimo metodika pastaruoju metu vis dažniau minima kaip paprastas būdas gerinti fizinę formą be ilgo varginančio sporto salėje. Esmė paprasta: tai ėjimas, kuriame sąmoningai kaitaliojamas intensyvumas, todėl treniruotė trumpa, bet efektyvi.

    Ši technika išpopuliarėjo ir dėl to, kad ją lengva pritaikyti kasdienybėje: nereikia specialios įrangos, o tempą galima reguliuoti pagal savo pasirengimą. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausias privalumas yra mažesnė apkrova sąnariams nei bėgant, bet kartu pakankamai ryški treniruotės stimuliacija.

    Kaip veikia intervalinis ėjimas?

    Dažniausiai taikomas principas yra 30 minučių trukmės sesija, kai 3 minutes einama greitu, „uždusinančiu“, bet kontroliuojamu tempu, o kitas 3 minutes judama lėčiau, atsistatymui. Toks ciklas kartojamas kelis kartus, o bendra trukmė išlieka patogi net ir užimtiems žmonėms.

    Svarbi detalė yra intensyvumo pojūtis: greito ėjimo metu turėtų būti sunku kalbėti pilnais sakiniais, o lėto ėjimo metu kvėpavimas turi sugrįžti į komforto zoną. Jei žmogus tik pradeda, treniruotę galima trumpinti, pavyzdžiui, iki 15–20 minučių, ir palaipsniui didinti trukmę.

    Ką rodo tyrimai?

    Metodas siejamas su Japonijoje atliktais intervalinio ėjimo tyrimais, kuriuose buvo vertinami širdies ir kraujagyslių rodikliai, fizinė ištvermė ir raumenų jėga. Tyrimų išvada paprastai sutampa: intensyvumo kaita gali duoti apčiuopiamesnį efektą nei vienodas lėtas ėjimas, ypač kalbant apie ištvermę ir kraujospūdžio kontrolę.

    Tarptautinė praktika taip pat rodo, kad intervalinis krūvis yra vienas veiksmingiausių būdų didinti aerobinį pajėgumą per trumpesnį laiką. Būtent dėl to intervalinės treniruotės seniai taikomos sporte, o ėjimas tampa švelnesne alternatyva tiems, kuriems bėgimas ar intensyvios treniruotės netinka.

    Kam tinka ir kada saugotis?

    Intervalinis ėjimas dažniausiai tinka daugumai žmonių, norinčių gerinti širdies ir kraujagyslių būklę, kontroliuoti svorį ar didinti bendrą aktyvumą. Tačiau didesnio intensyvumo atkarpos gali būti per sunkios, jei žmogus turi negydytą aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų, stiprių sąnarių skausmų ar po ligos dar neatsistatė.

    Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir pradėti nuo švelnesnių, trumpesnių intervalų. Saugiausia taisyklė paprasta: krūvis turi būti jaučiamas, bet neturi sukelti skausmo, galvos svaigimo ar spaudimo krūtinėje.

    Norint realaus progreso, svarbiausia nuoseklumas: specialistai paprastai rekomenduoja judėti bent kelis kartus per savaitę, o kasdienis ėjimas išlieka patikimu pagrindu sveikatai. Intervalai čia tampa įrankiu, kuris tą patį laiką padeda išnaudoti efektyviau.

  • Graikės į kavą kasdien deda tahini: teigia, kad lengvina virškinimą ir mažina apetitą

    Tahini yra Artimųjų Rytų virtuvėje paplitusi pasta iš skrudintų sezamo sėklų, dažnai naudojama humusui, padažams ar užtepėlėms. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo idėja tahini dėti į kavą, o šis derinys ypač dažnai siejamas su graikiškomis mitybos tradicijomis.

    Tokio gėrimo šalininkai teigia, kad tahini kavoje suteikia ilgesnį sotumo jausmą, todėl lengviau išvengti užkandžiavimo. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga lieknėjimo priemonė, o poveikis labiausiai priklauso nuo viso dienos raciono ir suvartojamų kalorijų.

    Sezamo pasta vertinama dėl maistinės sudėties: joje yra nesočiųjų riebalų, baltymų, taip pat mineralų, tokių kaip kalcis, magnis, geležis ir cinkas. Tahini taip pat turi skaidulų, kurios prisideda prie normalaus virškinimo ir gali padėti palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje, ypač kai valgoma su subalansuotu maistu.

    Mokslinėje literatūroje sezamo sėklos siejamos su širdžiai palankia mityba, nes nesočiosios riebalų rūgštys ir lignanai gali prisidėti prie geresnių lipidų rodiklių. Tačiau konkretus kavos su tahini poveikis cholesterolio ar kraujospūdžio rodikliams nėra plačiai ištirtas, todėl reikėtų vengti kategoriškų pažadų.

    Praktinė pusė paprasta: į pravėsusią juodą kavą ar kavą su pienu įmaišoma maždaug vienas arbatinis šaukštelis tahini. Skonis tampa riešutinis, tirštesnis, bet gėrimas kartu tampa ir kaloringesnis, todėl svarbu įvertinti, ar toks priedas dera prie jūsų dienos mitybos tikslų.

    Renkantis tahini verta atkreipti dėmesį į sudėtį: geriausia, kai joje yra tik sezamo sėklos. Jei produkte daug druskos, pridėtinių aliejų ar saldiklių, tokia pasta jau nebūtinai bus palankus kasdienis pasirinkimas, ypač žmonėms, stebintiems kraujospūdį ar cukraus kiekį.

    Svarbu prisiminti ir saugumą: sezamas yra vienas dažnesnių alergenų, tad jautresniems žmonėms net ir nedidelis kiekis gali sukelti reakciją. O sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar turintiems individualių mitybos apribojimų prieš keičiant įpročius verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Nemokama treniruotė, kuri realiai degina riebalus: gydytojas atskleidė, ką daryti kasdien

    Ieškant greito būdo numesti svorio dažnas renkasi intensyvias treniruotes ar griežtas dietas, tačiau praktika rodo, kad tokie sprendimai dažnai trumpalaikiai. Šeimos gydytojas ir klinikinis konsultantas Donaldas Grantas pabrėžia, kad saugiausia ir lengviausiai pritaikoma priemonė gali būti paprastas kasdienis ėjimas.

    Pasak specialisto, ėjimo pranašumas yra prieinamumas ir pastovumas: jam nereikia nei abonemento, nei įrangos, nei specialių sąlygų. Dėl to šį įprotį lengviau išlaikyti ilgą laiką, o būtent reguliarumas dažniausiai lemia realius kūno sudėties pokyčius.

    Kodėl ėjimas veikia

    Ėjimas didina bendrą dienos energijos sąnaudas, todėl ilgainiui gali padėti mažinti riebalinį audinį, ypač jei kartu sureguliuojama mityba. Specialistai primena, kad vien fizinis aktyvumas retai kompensuoja nuolatines kalorijų perteklių, todėl geriausi rezultatai pasiekiami derinant judėjimą ir subalansuotą racioną.

    Ėjimą paprasta įtraukti į rutiną: dalį kelio nueiti pėsčiomis vietoje transporto, išeiti pasivaikščioti per pietų pertrauką ar sąmoningai rinktis laiptus. Tokie nedideli pokyčiai dažnai būna tvaresni už staigų bandymą sportuoti kasdien po valandą.

    Nauda širdžiai ir stresui

    Reguliarūs pasivaikščiojimai siejami ne tik su svorio kontrole, bet ir su geresne širdies bei kraujagyslių sistemos būkle. Nuoseklus vidutinio intensyvumo aktyvumas gali prisidėti prie mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, geresnio kraujospūdžio valdymo ir bendros ištvermės.

    Mokslinėje literatūroje taip pat aptariamas ryšys tarp kasdienio judėjimo ir mažesnio streso lygio: net 20–30 minučių ėjimo per dieną kai kuriems žmonėms padeda sumažinti įtampą. Tai svarbu ir metant svorį, nes lėtinis stresas bei prastas miegas neretai skatina persivalgymą ir trukdo laikytis režimo.

    Kaip vaikščioti, kad efektas būtų didesnis

    Norint, kad pasivaikščiojimai būtų intensyvesni, galima rinktis greitesnį tempą arba maršrutus su įkalnėmis. Praktinis orientyras paprastas: einant turėtumėte gebėti kalbėti, tačiau jausti lengvą dusulį, o pulsas turėtų pastebimai padažnėti.

    Specialistas pabrėžia, kad mitinis 10 000 žingsnių tikslas nėra vienintelis kelias į rezultatą, nes svarbiausia yra nuoseklumas. Kur kas naudingiau kasdien judėti bent po truputį, nei kartą per savaitę bandyti „atsigriebti“ ilga ir varginančia treniruote.

    Didinant aktyvumą verta nepamiršti saugumo: žmonėms, turintiems rimtesnių sveikatos problemų, labai didelį antsvorį ar judėjimo apribojimų, prieš keičiant krūvį patariama pasitarti su gydytoju. Jei judant atsiranda krūtinės skausmas, stiprus svaigimas ar dusulys, būtina nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.

  • Plečiai ir nugara „pastorėja“ net lieknoms: 10 minučių rutina, kuri keičia vaizdą

    Plečiai ir nugara „pastorėja“ net lieknoms: 10 minučių rutina, kuri keičia vaizdą

    Riebalinės sankaupos nugaroje ir ties liemenėle ar pečių juosta nėra retenybė: jos gali atsirasti net ir tuomet, kai bendra kūno masė neatrodo didelė. Dažniausiai tai lemia energijos perteklius, mažas kasdienis judėjimas, sėdimas darbas ir silpnesni laikyseną palaikantys raumenys.

    Specialistai primena, kad riebalų neįmanoma „numesti“ tik nuo vienos vietos, todėl vien pratimai nugarai stebuklo nepadarys. Vis dėlto kryptingas viršutinės nugaros dalies stiprinimas ir laikysenos korekcija gali greitai pagerinti siluetą, nes pečiai atsitiesia, mentės stabilizuojasi, o viršutinė kūno dalis vizualiai atrodo lengvesnė.

    Dažnai problemą paryškina ne vien riebalinis audinys, bet ir laikysena. Suapvalinti pečiai, į priekį pastumta galva ir įtempti krūtinės raumenys sukuria įspūdį, kad nugara masyvesnė, net jei riebalų sluoksnis nėra didelis.

    Kasdienis judėjimas svarbesnis nei atrodo

    Vienas paprasčiausių būdų pradėti pokytį be sunkių treniruočių yra didinti kasdienį energijos sunaudojimą. Tam tinka daugiau ėjimo pėsčiomis, laiptai vietoj lifto, trumpi pasivaikščiojimai po valgio ar dažnesnis stojimasis nuo kėdės dirbant sėdimą darbą.

    Toks judėjimas ypač naudingas tiems, kurie nemėgsta sporto salės arba neturi laiko ilgoms treniruotėms. Reguliarumas čia svarbesnis už intensyvumą, nes ilgainiui jis padeda kontroliuoti kūno masę ir mažinti riebalinio audinio perteklių.

    5 paprasti pratimai be įrangos

    Norint sustiprinti viršutinę nugaros dalį, dažnai pakanka kilimėlio, pasipriešinimo gumos arba sienos. Tikslas yra aktyvinti mentes, užpakalinę pečių dalį ir giliuosius liemens raumenis, kurie palaiko taisyklingą laikyseną.

    Pradėti galima nuo lėto menčių traukimo prie sienos, gumos traukos į save, lengvos „supermeno“ versijos gulint ant pilvo, rankų skėtimo su guma krūtinės lygyje ir atramos varianto, kai kūnas laikomas viena linija. Atliekant judesius svarbu vengti staigių mostų ir neperlenkti juosmens.

    Jei jaučiamas kaklo, pečių ar apatinės nugaros dalies skausmas, krūvis turi būti mažinamas, o esant lėtinėms problemoms saugiausia pasitarti su kineziterapeutu. Praktikoje dažniausios klaidos yra per didelis tempas, per didelė amplitudė ir bandymas „išspausti“ kuo daugiau pakartojimų prasta technika.

    Kada matyti rezultatai ir ko vengti

    Pirmieji pokyčiai dažnai pasirodo ne ant svarstyklių, o veidrodyje: pečiai tampa tiesesni, drabužiai geriau gula, sumažėja įtampa sprande. Daliai žmonių tai pastebima per 3–6 savaites, tačiau ryškesniam riebalinio audinio sumažėjimui paprastai reikia daugiau laiko.

    Dažna klaida yra bandymas „kankinti“ vien nugarą tikintis, kad riebalai dings būtent iš ten. Kitas kraštutinumas – labai griežta dieta, kuri trumpam sumažina svorį, bet vėliau didina persivalgymo riziką ir apsunkina tvarius įpročius.

    Vertinant progresą verta stebėti ne tik kūno masę, bet ir apimtis, nuotraukas, savijautą bei tai, ar nugara mažiau pavargsta dienos pabaigoje. Kartais net tinkamiau parinkta liemenėlė ar drabužių dydis akimirksniu sumažina „raukšlių“ efektą ir padeda objektyviau įvertinti realius pokyčius.

  • Arbata su juodaisiais pipirais vietoj cukraus: ar tai iš tiesų padeda greičiau deginti riebalus?

    Kas slypi už pipirų arbatoje

    Arbata su žiupsneliu šviežiai maltų juodųjų pipirų pastaruoju metu dažnai pristatoma kaip paprastas būdas atsisakyti cukraus ir kartu paspartinti medžiagų apykaitą. Pagrindinė veiklioji medžiaga juoduosiuose pipiruose yra piperinas, suteikiantis aštrumą ir siejamas su lengvu šilumos gamybos organizme didėjimu.

    Moksliniu požiūriu tai vadinama termogeneze, tačiau jos efektas paprastai būna nedidelis. Specialistai pabrėžia, kad vien arbata su pipirais riebalų deginimo stebuklo nesukuria, o didžiausią reikšmę vis tiek turi mitybos balansas, fizinis aktyvumas ir miego režimas.

    Ar tai gali padėti mesti svorį?

    Piperinui priskiriamas potencialas šiek tiek prisidėti prie energijos sąnaudų didėjimo, tačiau rezultatai priklauso nuo viso gyvenimo būdo. Realistiškiausia nauda daugeliui žmonių yra netiesioginė: gėrimas tampa ryškesnio skonio, todėl lengviau atsisakyti saldinimo ir sumažinti pridėtinio cukraus kiekį.

    Arbata pati savaime taip pat turi polifenolių, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu ir riebalų apykaitos procesais. Vis dėlto, jei žmogus ir toliau suvartoja per daug kalorijų arba juda per mažai, toks gėrimas pastebimos įtakos svoriui greičiausiai neturės.

    Kuo dar gali būti naudinga

    Nedidelis pipirų kiekis daliai žmonių gali suteikti šildantį pojūtį ir subjektyviai pagerinti virškinimo komfortą. Taip pat kai kuriems sumažėja noras saldumynams, nes atsiranda aštresnė skonio alternatyva įprastai saldžiai arbatai.

    Vis dėlto svarbu įvertinti individualią toleranciją. Aštrūs priedai gali dirginti skrandį, ypač jei vargina refliuksas, gastritas ar dažnas rėmuo, todėl pradėti verta nuo itin mažo kiekio ir stebėti savijautą.

    Kaip pasigaminti saugiai ir skaniai

    Paprasčiausias variantas yra puodelis juodosios arba žaliosios arbatos ir vos žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų pipirų. Skonį galima subalansuoti keliais lašais citrinos sulčių, o jei norisi saldumo, geriau rinktis mažesnį kiekį medaus vietoj įprasto cukraus.

    Gėrimą dažniausiai siūloma gerti ryte arba prieš fizinį aktyvumą, tačiau svarbiausia nepadauginti. Daugeliui pakanka 1–2 puodelių per dieną, o jautresniems žmonėms tai gali būti ir per daug, todėl verta pasitarti su gydytoju, jei yra virškinimo ar kitų lėtinių sveikatos problemų.

  • Jaunieji miežiai vandenyje prieš valgį: kaip veikia apetitą, širdį ir kada reikėtų atsargumo

    Jaunieji miežiai – tai ankstyvoje augimo stadijoje surinkti ir išdžiovinti miežių lapai, dažniausiai parduodami miltelių ar tablečių pavidalu. Milteliai paprastai leidžia tiksliau reguliuoti kiekį ir lengviau įmaišyti į vandenį ar kitus gėrimus.

    Šis žalias papildas dažnai siejamas su didesniu skaidulų, kai kurių vitaminų bei antioksidantų kiekiu, tačiau svarbu atskirti, kur baigiasi realus poveikis ir prasideda perdėti lūkesčiai. Jaunieji miežiai nėra vaistas ir „riebalų nedegina“, bet kai kuriais atvejais gali padėti laikytis mitybos režimo.

    Kaip tai gali padėti lieknėti?

    Dažniausiai minimas mechanizmas – skaidulos: išgėrus gėrimą prieš valgį, jos gali prisidėti prie didesnio sotumo jausmo. Tai neretai padeda sumažinti užkandžiavimą ir lengviau išlaikyti kaloringumo deficitą.

    Dar vienas aspektas – lėtesnis angliavandenių pasisavinimas, kai mityboje netrūksta skaidulų, o tai kai kuriems žmonėms padeda išvengti staigių alkio bangų. Vis dėlto rezultatai labiausiai priklauso nuo bendros mitybos, miego ir fizinio aktyvumo, o ne nuo vieno produkto.

    Širdis, cholesterolis ir savijauta

    Jaunieji miežiai dažnai pristatomi kaip širdžiai palankus pasirinkimas dėl mineralų, antioksidantų ir skaidulų. Skaidulos, ypač tirpios, mityboje gali prisidėti prie cholesterolio rodiklių gerėjimo, tačiau konkretus efektas priklauso nuo visos mitybos ir vartojimo reguliarumo.

    Taip pat minimi B grupės vitaminai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios svarbios nervų sistemai. Visgi, jei mityba subalansuota, ryškūs pokyčiai vien nuo papildų dažnai nebūna tokie dramatiški, kaip teigia reklama.

    Kaip vartoti ir ką rinktis?

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą: pavyzdžiui, lygaus arbatinio šaukštelio, ištirpinto maždaug 200 mililitrų drungno vandens. Dažnai siūloma gerti 20–30 minučių prieš valgį, 1–2 kartus per dieną.

    Renkantis produktą verta ieškoti vienos sudedamosios dalies – 100 proc. jaunųjų miežių be pridėtinio cukraus, kvapiklių ar užpildų. Spalva paprastai būna intensyviai žalia, o kvapas – gaivus, žolinis; jei produktas blankus ar „dulkėtas“, tai gali signalizuoti apie prastesnę kokybę ar netinkamą laikymą.

    Jei skonis per intensyvus, kai kurie žmonės įmaišo citrinos sulčių ar įplaka su vaisiais, tačiau svarbu nepridėti per daug saldiklių. Taip pat nereikėtų pilti verdančio vandens, nes aukšta temperatūra gali sumažinti dalies jautresnių junginių stabilumą.

    „Papildai gali būti patogus priedas, tačiau jie nepakeičia subalansuotos mitybos ir gydytojo rekomendacijų“, – sako mitybos specialistas.

    Kada reikėtų atsargumo?

    Kaip ir su daugeliu papildų, atsargumas svarbus žmonėms, turintiems jautrią virškinimo sistemą: staigus didesnis skaidulų kiekis gali sukelti laikinas pilvo pūtimo ar diskomforto reakcijas. Dėl to pravartu dozę didinti palaipsniui ir vartoti pakankamai skysčių.

    Jei vartojate vaistus, ypač cukraus kiekį kraujyje ar krešėjimą veikiančius preparatus, prieš pradedant nuolatinį vartojimą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Taip pat svarbu atidžiai įvertinti sudėtį, jei turite alergijų ar sergate celiakija, nes skirtingų gamintojų produktai gali turėti skirtingą užterštumo riziką.

  • Be badavimo ir sporto salės: Jamie Oliveris atskleidė, kas padėjo jam numesti 12 kilogramų

    Britų virtuvės šefas Jamie Oliveris sako per pastarąjį laiką numetęs apie 12 kilogramų ne griežtomis dietomis ar badavimu. Pasak jo, lūžis įvyko ne sumažinus maisto kiekį, o pakeitus tai, kas atsiduria lėkštėje, ir kasdienius įpročius.

    Mėsa mažiau, daržovių daugiau

    J. Oliveris teigia sąmoningai sumažinęs mėsos dalį racione, o ją dažniau pakeitęs didesnėmis daržovių porcijomis. Tokia kryptis atitinka ir šiuolaikines mitybos rekomendacijas, kuriose pabrėžiama daržovių, ankštinių ir neskaldytų grūdų svarba bendrai sveikatai.

    Praktinis šio pokyčio privalumas paprastas: lėkštėje padaugėja skaidulų, o jos padeda ilgiau jaustis sotiems. Be to, didesnė daržovių įvairovė dažnai reiškia ir didesnį mikroelementų kiekį, o tai gali palengvinti laikymąsi režimo ilgesnį laiką.

    Sveikesni užkandžiai ir saikas

    Kitas jo akcentas – užkandžius keisti į paprastesnius, mažiau perdirbtus variantus. Šefas mini riešutus kaip alternatyvą saldiems ar sūriems užkandžiams, tačiau pabrėžia, kad svarbus saikas, nes riešutai yra kaloringi.

    Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) savo rekomendacijose taip pat nurodo, kad nedidelė sauja nesūdytų riešutų gali būti vertingas skaidulų ir nesočiųjų riebalų šaltinis. Vis dėlto įspėjama rinktis riešutus be pridėtinio cukraus ir nepersistengti su porcijomis.

    Jūros dumbliai ir gyvenimo būdo korekcijos

    Netikėtu atradimu J. Oliveriui tapo jūros dumbliai, kuriuos jis įtraukė į mitybą kaip papildomą daržovių šaltinį. Jūros dumbliai siejami su jodu ir kitais mikroelementais, tačiau specialistai primena, kad jų vartojimas turėtų būti protingas, nes per didelis jodo kiekis kai kuriems žmonėms gali kelti problemų.

    Šefas pabrėžia, kad pokyčiai nesibaigė virtuvėje: jis daugiau juda, labiau saugo miego režimą ir riboja alkoholį. Tokie sprendimai dažnai laikomi svarbiais ilgalaikiam svorio valdymui, nes miegas ir alkoholis gali daryti įtaką apetitui, atsistatymui ir kasdieniam energijos balansui.

    J. Oliveris yra pasakojęs, kad pokyčius paskatino ir sveikatos bėdos – ilgą laiką varginęs stiprus nugaros skausmas dėl problemų su tarpslanksteliniais diskais. Pasak jo, sumažėjęs svoris ir pakeisti įpročiai padėjo lengviau grįžti į aktyvesnį gyvenimą ir darbą.