Iraną spaudžia karas ir blokada: infliacija 54 proc., rialis krito perpus – kas toliau?

Ekonomika karo šešėlyje

Iranas, karo ir jūrų blokados sąlygomis ribodamas laivybą Hormūzo sąsiauryje, kelia įtampą pasaulio energetikos tiekimui, tačiau didžiausią smūgį jaučia pats. Šalyje brangsta būtiniausios prekės, o dalis verslų praneša apie veiklos sustojimą ir darbuotojų atleidimus.

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad per artimiausius metus Irano ekonomika gali trauktis maždaug 6 procentiniais punktais. Tuo pat metu Irano statistikos institucijos skelbia, kad metinė infliacija balandžio viduryje siekė 53,7 proc., o maisto kainų augimas per metus perkopė 115 proc.

Ekonomistas Hadi Kahalzadeh teigia, kad karo ir JAV karinių pajėgų vykdomų ribojimų kaina Iranui yra itin didelė ir precedento neturinti.

„Iranas, tikėtina, išvengs visiško ekonomikos žlugimo ar totalinio būtiniausių prekių stygiaus, bet už tai sumokės labai brangiai“, – sakė Hadi Kahalzadeh.

Pasak jo, didžiausia našta teks gyventojams: brangs prekės ir paslaugos, augs skurdas, silpnės viešosios paslaugos, o kasdienis gyvenimas taps dar sudėtingesnis. Irano valdžia viešai tvirtina galinti atlaikyti spaudimą, tačiau vidaus vartojimo ir darbo rinkos rodikliai rodo didėjantį trapumą.

Kainos šuoliuoja, valiuta smunka

Teherane kalbinti gyventojai pasakoja, kad per metus pastebimai pabrango ne tik mėsa ar kiaušiniai, bet ir kasdieniai produktai, tokie kaip arbata ar pienas. Vietos prekybos vietose fiksuojami staigūs šuoliai, o pirkėjai vis dažniau renkasi tik pigiausius ir būtiniausius produktus.

Takso vairuotojas Hosseinas Farmani sako, kad jei kainos ir toliau kils, žmonėms teks susiveržti diržus dar labiau.

„Jei viskas ir toliau judės šia kryptimi, mes kentėsime dar labiau“, – sakė Hosseinas Farmani.

Prie kainų spaudimo prisideda ir valiutos nuvertėjimas. Per metus rialis, kaip skelbiama, prarado daugiau nei pusę vertės, o neoficialiose rinkose kursas pasiekė rekordines žemumas, stiprindamas importo brangimą ir grandininį kainų augimą vidaus rinkoje.

Pragyvenimo išlaidų šuoliai ypač smogia mažas pajamas gaunantiems gyventojams ir dirbantiems neformaliai. Dalis žmonių teigia priversti atsisakyti mėsos, gydymo paslaugų ar net draudimo, o papildomoms pajamoms ieško atsitiktinių darbų ir prekybos gatvėse.

Vidurinės klasės nykimas ir socialinė įtampa

Ekspertai pažymi, kad karas paspartino procesus, kurie Irane tęsiasi jau dešimtmečius dėl sankcijų, investicijų stokos, korupcijos ir ekonomikos valdymo klaidų. Vidurinė klasė, kuri anksčiau buvo viena didžiausių regione, traukiasi, o vis daugiau šeimų balansuoja ties skurdo riba.

Marburgo universiteto profesorius Mohammad Farzanegan anksčiau yra pažymėjęs, kad dar iki naujausių sukrėtimų vidurinė klasė sudarė apie 55 proc. visuomenės, tačiau vėlesni suvaržymai ir krizės šį sluoksnį toliau silpnino. Jungtinių Tautų plėtros programa yra įspėjusi, kad karo sukelti ekonominiai sukrėtimai gali nustumti žemiau skurdo ribos kelis milijonus žmonių.

Įtampa didėja ir psichologiniu lygmeniu: kai kurie paslaugų sektoriaus darbuotojai pasakoja apie mažėjančius klientų srautus, augantį nerimą ir depresijos požymius visuomenėje. Drauge pranešama apie protestus, kuriuos kursto infliacija, atlyginimų atsilikimas ir neapibrėžtumas dėl ateities.

Valdžios pažadai ir rizika infliacijai

Iranas skelbia įvairias priemones, skirtas sušvelninti kainų šoką, įskaitant minimalaus atlyginimo didinimą ir kuponų programas būtiniausioms prekėms. Tačiau dalis ekonomistų perspėja, kad sparčiai plečiamos išlaidos ir administracinės priemonės, neparemtos realiu produktyvumo augimu, gali dar labiau įsukti infliacijos spiralę.

Valdžios atstovai viešuose pareiškimuose ragina visuomenę taupyti ir „ištverti“ ekonominį spaudimą, jį pristatydami kaip karo pastangų dalį. Tuo pat metu verslas signalizuoja apie sutrikdytas tiekimo grandines ir sumažėjusį gyventojų vartojimą, o tai didina bankrotų ir nedarbo riziką.

Analitikų vertinimu, lemiamas veiksnys išlieka prekybos srautai Persijos įlankoje, nes didžioji Irano eksporto ir importo dalis tradiciškai juda per pietinius uostus. Kuo ilgiau išliks kariniai ir logistiniai ribojimai, tuo didesnė tikimybė, kad ekonominis spaudimas virs ilgalaikiu struktūriniu nuosmukiu.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *