Tag: Tokenizacija

  • TRON DAO Korėjos Blockchain Week 2026: kaip realaus pasaulio turtas ir tokenizacija keičia finansus

    TRON DAO Korėjos Blockchain Week 2026: kaip realaus pasaulio turtas ir tokenizacija keičia finansus

    Seule vykusioje Korea Blockchain Week 2026 konferencijoje TRON DAO į diskusiją apie realaus pasaulio turto tokenizaciją subūrė skaitmeninio turto rinkos atstovus. Renginyje aptarta, kaip tokenizuotas turtas galėtų praplėsti investavimo galimybes skirtingose šalyse ir sumažinti prieigos barjerus.

    TRON DAO tyrimų vadovas Samas Reynoldsas moderavo panelę, kurioje dalyvavo „Tether“, „PancakeSwap“ ir „Jito Foundation“ atstovai. Pokalbio ašis buvo praktinis klausimas: ką reikia padaryti, kad tokenizuotu turtu būtų paprasta naudotis, juo prekiauti ir užtikrinti pakankamą likvidumą bei pasitikėjimą.

    „Žmogaus gyvenamoji vieta vis dar lemia, į ką jis gali investuoti. Tokenizacija turi potencialo tai pakeisti“, – sakė Samas Reynoldsas.

    Diskusijoje akcentuota, kad stabilios vertės kriptoturtas, ypač su JAV doleriu susieti sprendimai, tapo vienu ryškiausių tokenizacijos pritaikymo pavyzdžių pasauliniu mastu. Pasak TRON DAO, būtent stabilios vertės kriptoturtas suformavo vartotojų įprotį naudotis skaitmeniniais vienetais atsiskaitymams ir pervedimams, o tai gali tapti atspirties tašku platesnei turto klasių tokenizacijai.

    TRON DAO kontekste tai reiškia siekį remtis jau įsitvirtinusiais sprendimais ir plėsti tokenizacijos modelį į kitas finansinio turto kategorijas. Renginio organizatoriai ir dalyviai pabrėžė, kad kitas augimo etapas priklausys nuo reguliavimo aiškumo, patikimos infrastruktūros ir realiai veikiančių naudojimo scenarijų už grynai spekuliacinių rinkos ciklų ribų.

    TRON DAO pranešime taip pat pabrėžta pačios konferencijos reikšmė – Korea Blockchain Week laikoma vienu didžiausių skaitmeninio turto renginių Azijoje, sutraukiančiu kūrėjus, investuotojus, institucijas ir politikos formuotojus. Tokiose platformose dažniau išryškėja bendra rinkos kryptis: nuo atskirų kriptoturto produktų link infrastruktūros, kurioje tokenizuotos vertės judėjimas tampa kasdienybe.

    TRON DAO pristatė save kaip bendruomenės valdomą decentralizuotą organizaciją, kuri siekia spartinti interneto decentralizaciją per blokų grandinės technologiją ir decentralizuotas programėles. Organizacijos teigimu, stabilios vertės kriptoturto mastas ir mokėjimų naudojimo atvejai jų tinkle rodo, kad paklausa paprastiems, greitiems ir tarpvalstybiniams atsiskaitymams išlieka didelė.

  • ECB planas perkelti centrinių bankų pinigus į blokų grandinę: trys modeliai ir ko tikėtis rinkoms

    ECB planas perkelti centrinių bankų pinigus į blokų grandinę: trys modeliai ir ko tikėtis rinkoms

    Europos Centrinis Bankas (ECB) svarsto tris pagrindinius būdus, kaip centrinių bankų pinigus pritaikyti blokų grandinės (DLT) infrastruktūrai. Apie tai Londone vykusioje Anglijos banko konferencijoje Future of Money kalbėjo ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel, pristatydama kryptį, kuria bankas juda kurdamas savo DLT projektus.

    ECB vertina scenarijų, kai atsargos būtų išleidžiamos tiesiogiai programuojamoje platformoje. Tai reikštų, kad centrinio banko pinigai nuo pat pradžių būtų naudojami technologinėje aplinkoje, kurioje galima automatizuoti atsiskaitymus ir taikyti iš anksto apibrėžtas taisykles.

    Antras modelis paliktų galioti dabartinę ECB realaus laiko atsiskaitymų infrastruktūrą, o su DLT platformomis ją sujungtų suderinamumo sluoksnis. Pagal šią logiką pačios atsargos nebūtų tokenizuojamos, tačiau abi sistemos būtų susiejamos techniniu ryšiu, leidžiančiu koordinuoti operacijas tarp tradicinės ir DLT aplinkos.

    Trečiasis kelias numato tokenizuoti ECB laikomas atsargas ir išleisti jomis visiškai padengtus atsiskaitymo žetonus. Šiuo atveju, kaip akcentuojama pristatyme, tai būtų privačios pretenzijos, paremtos centrinio banko atsargomis, o ne tiesiogiai centrinio banko išleistas instrumentas.

    ECB taip pat pabrėžia, kad nauja infrastruktūra turėtų išlaikyti šiandienę dviejų pakopų pinigų sistemos struktūrą. Centrinio banko pinigai ir toliau būtų atsiskaitymų branduolys, o komerciniai bankai išliktų pagrindiniai finansinių paslaugų teikėjai gyventojams ir verslui.

    Kam reikalingi keli keliai?

    Rinkoje sparčiai auga interesas tokenizacijai, kai finansinis turtas ir jo nuosavybės apskaita perkeliami į DLT aplinką. Tokia infrastruktūra gali leisti operacijas vykdyti programuojamai ir vadinamuoju atominiu principu, kai turto perleidimas ir apmokėjimas įvyksta kartu, sumažinant atsiskaitymo rizikas.

    Finansų institucijos tokenizacijoje dažniausiai mato praktinę naudą dėl greitesnių atsiskaitymų, efektyvesnio užstato valdymo ir likvidumo judėjimo. Kuo daugiau turto klasių persikelia į DLT, tuo aktualiau tampa klausimas, kokiu „pinigų sluoksniu“ tokiose rinkose bus atsiskaitoma.

    Pontes ir Appia projektai

    ECB teigia jau pradedantis taikyti pristatytą logiką praktikoje per vidinius projektus. Pontes iniciatyva orientuota į tokenizuotų centrinių bankų pinigų panaudojimą DLT pagrindu vykdomiems sandoriams, o Appia analizuoja, kokia architektūra būtų tinkamiausia tokenizuotoms rinkoms.

    Appia kontekste svarstomi keli variantai: vieningas registras, tarpusavyje sujungti tinklai arba keli bendri registrai. Šios kryptys iš esmės sprendžia tą patį klausimą, kaip suderinti inovacijų greitį su finansų rinkoms būtinais reikalavimais dėl patikimumo, saugumo ir reguliacinio aiškumo.

    ECB signalas rinkai aiškus: blokų grandinės sprendimai nebevertinami vien kaip eksperimentas, o kaip reali infrastruktūra, kuriai reikia centrinio banko pinigų suderinamumo. Kuri iš trijų krypčių taps dominuojančia, priklausys nuo to, kaip greitai bręs tokenizuotų aktyvų rinka ir kokius veikimo modelius pasirinks bankai bei rinkos infrastruktūros dalyviai.

  • ARK Invest 1,3 mlrd. eurų rizikos kapitalo fondą perkelia į blokų grandinę: ką keičia „Securitize“

    ARK Invest 1,3 mlrd. eurų rizikos kapitalo fondą perkelia į blokų grandinę: ką keičia „Securitize“

    Investicijų valdytoja ARK Invest pradeda žingsnį, kuris pastaraisiais metais vis dažniau minimas Volstrite: bendrovė savo rizikos kapitalo fondą perkelia į blokų grandinės infrastruktūrą. ARK Venture Fund (ARKVX) bus tokenizuotas bendradarbiaujant su „Securitize“, o tai reiškia, kad fondo vienetai bus išleidžiami ir administruojami skaitmeniniu, reguliuojamu formatu.

    Pagal pateiktą informaciją, ARKVX grynasis valdomas turtas siekia apie 1,3 mlrd. eurų. Pats fondas yra aktyviai valdomas ir investuoja tiek į privačias, tiek į viešai kotiruojamas technologijų bendroves, o portfelio sudėtis laikui bėgant gali keistis.

    Kas iš tiesų tokenizuojama?

    Šiuo atveju kalbama ne apie naują kriptovaliutą, o apie tradicinį investicinį produktą, kurio „apvalkalas“ perkeltas į blokų grandinę. Tokenizacija leidžia fondo dalis atvaizduoti skaitmeniniais vienetais, o jų apskaita, platinimas ir investuotojų prieiga gali būti automatizuota per tam skirtą infrastruktūrą.

    ARK Invest pabrėžia, kad perėjimas į blokų grandinę nekeičia pačios investavimo strategijos: portfelis ir toliau bus valdomas pagal fondo taisykles. Pokytis labiau susijęs su tuo, kaip investuotojai įsigyja, laiko ir administruoja fondo vienetus.

    Platinimas per „Securitize“ ir „Ethereum“

    Tokenizuotas fondas bus siūlomas tinkamiems investuotojams per „Securitize“, o technologinis sluoksnis veiks „Ethereum“ tinkle. „Securitize“ šiuo atveju atlieka infrastruktūros tiekėjo vaidmenį: padeda organizuoti emisiją, investuotojų prieigą ir atitikties procesus.

    Toks modelis dažniausiai siejamas su vadinamaisiais realaus pasaulio turto sprendimais, kai reguliuojami finansiniai produktai perkeliami į skaitmeninę formą. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas suderinti tradicinių vertybinių popierių taisykles su greitesne, skaitmenizuota apskaita ir platinimu.

    „Tokenizuodami ARK Venture Fund, praktikoje įgyvendiname savo įsitikinimą, kad kapitalo rinkos evoliucionuoja, o galbūt ir iš esmės pasikeis“, – sakė ARK Invest įkūrėja ir vadovė Cathie Wood.

    „ARK verslą kūrė anksti atpažindama transformuojančias technologijas ir veikdama ryžtingai. Šiandien tą įsitikinimą paverčiame praktika“, – sakė „Securitize“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Carlos Domingo.

    Partnerystė, kuri tęsiasi nuo 2025 metų

    Šis žingsnis tęsia ARK Invest ir „Securitize“ bendradarbiavimą, kuris prasidėjo 2025 metais, kai ARK Invest strategiškai investavo į „Securitize“. Tuomet viešai buvo akcentuota ambicija spartinti tokenizuotų vertybinių popierių ir reguliuojamų investicinių produktų diegimą.

    „Securitize“ taip pat buvo minima tarp bendrovių, kurios 2025 metais siekė tapti viešomis per SPAC sandorį, o ARK Invest įvardijama tarp tuometinių akcininkų. Tokios detalės rodo, kad dabartinis ARKVX perkėlimas į blokų grandinę nėra vienkartinis eksperimentas, o ilgiau brandinta kryptis.

    Rinkos požiūriu, tokenizuotų fondų plėtra dažniausiai siejama su trimis pažadais: greitesne atsiskaitymų logistika, sklandesne investuotojų administravimo grandine ir potencialiai platesnėmis platinimo galimybėmis, kai tai leidžia reguliavimas. Vis dėlto praktinis poveikis investuotojui priklausys nuo prieinamumo sąlygų, platformos taisyklių ir to, kaip efektyviai bus užtikrinta atitiktis bei apsauga.

  • „HIFI“ pritraukė apie 34 mln. eurų: spartins tokenizuotų kapitalo rinkų infrastruktūros plėtrą

    „HIFI“ pritraukė apie 34 mln. eurų: spartins tokenizuotų kapitalo rinkų infrastruktūros plėtrą

    Niujorke įsikūrusi bendrovė „HIFI“, kuri kuria stabiliomis kriptovaliutomis paremtų atsiskaitymų ir tokenizuoto turto infrastruktūrą, pranešė užsitikrinusi 37 mln. JAV dolerių A serijos investiciją. Pagal apytikrį valiutos kursą tai sudaro apie 34 mln. eurų.

    Bendrovės teigimu, investicijų raundui vadovavo „Left Lane Capital“, o gautos lėšos bus skirtos plėsti tokenizuotų kapitalo rinkų infrastruktūrą ir išplėsti produktų paketą. „HIFI“ siekia, kad finansų įstaigoms integracija būtų paprastesnė ir apimtų tiek tradicinius bankinius bėgius, tiek skaitmeninį turtą.

    Vienas integravimas kelioms funkcijoms

    „HIFI“ parduoda API sprendimą, kuris vienoje integracijoje sujungia pinigų pervedimus, atitikties procesus ir atsiskaitymų vykdymą. Tai aktualu įmonėms, kurios nori greičiau paleisti mokėjimų ar atsiskaitymų produktus skirtingose jurisdikcijose, nes atitikties ir sujungiamumo reikalavimai dažnai tampa didžiausia kliūtimi.

    Įmonė nurodo, kad per jos infrastruktūrą apdorojama daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių metinė apyvarta, skaičiuojant pagal dabartinį tempą. Perskaičiavus, tai yra kiek daugiau nei 6 mlrd. eurų, o veikla apima 87 šalis.

    Postūmis po bandomųjų sandorių ir partnerystės

    Investicijų pritraukimas sekė po „HIFI“ dalyvavimo liepos mėnesį vykdytuose gamybinės aplinkos sandoriuose su tokenizuotais vertybiniais popieriais, kuriuos koordinavo DTCC. Bendrovė teigė, kad šiuose sandoriuose dalyvavo ir tokie rinkos dalyviai kaip „BlackRock“, „Goldman Sachs“ bei „Nasdaq“.

    Rugsėjo mėnesį „HIFI“ taip pat paskelbė apie partnerystę su „Visa“, kuria siekiama išplėsti stabiliomis kriptovaliutomis paremtų atsiskaitymų platformą į pinigų pervedimų ir kortelių mokėjimų sritį. Pradinis etapas numato galimybę vykdyti išmokas, finansuojamas stabiliomis kriptovaliutomis, į daugiau nei 4 mlrd. „Visa“ kortelių visame pasaulyje.

    Kodėl stabilioms kriptovaliutoms skiriamas dėmesys

    Stabilios kriptovaliutos pastaraisiais metais tapo vienu praktiškiausių skaitmeninio turto pritaikymų, nes leidžia greičiau ir paprasčiau vykdyti atsiskaitymus tarp šalių, ypač kai reikia dirbti su keliomis valiutomis ar skirtingomis bankinėmis sistemomis. Tokie sprendimai vis dažniau vertinami kaip infrastruktūros sluoksnis, kurį galima integruoti į įprastus finansų produktus.

    Rinkos plėtrą skatina ir didėjantis institucijų susidomėjimas tokenizuotu turtu, kai tradiciniai finansiniai instrumentai ar jų apskaita perkeliami į skaitmeninę formą. Šalininkai tikisi efektyvesnių atsiskaitymų, didesnio skaidrumo ir automatizavimo, tačiau praktikoje tam būtini aiškūs atitikties, rizikos valdymo ir vartotojų apsaugos mechanizmai.

    „HIFI“ investicijų raundas rodo, kad rinka vis aktyviau finansuoja ne spekuliacinius produktus, o infrastruktūrą, kurią galima naudoti realiuose atsiskaitymuose ir kapitalo rinkų procesuose. Tokios įmonės tikisi laimėti tada, kai didesnė dalis finansų grandinių pereis prie programiškai valdomų, greitesnių atsiskaitymų modelių.

  • „Ondo Finance“ pristatė onchain portfelio žetonus pagal „BlackRock“ strategijas: ką tai keičia

    „Ondo Finance“ pristatė onchain portfelio žetonus pagal „BlackRock“ strategijas: ką tai keičia

    Kriptoturto ir realaus pasaulio turto tokenizacijos bendrovė „Ondo Finance“ pristatė tris onchain portfelio produktus, paremtus „BlackRock“ parengtomis modelinių portfelių strategijomis. Nauji sprendimai orientuoti į investuotojus už JAV ribų, o jų idėja paprasta: vietoje atskirų pozicijų pirkimo investuotojas įsigyja vieną portfelį atspindintį žetoną.

    Pasak bendrovės, sukurti trys portfeliai atitinka skirtingus rizikos ir grąžos profilius: pajamų generavimo, diversifikuoto augimo ir didelės augimo rizikos strategijas. Tai reiškia, kad produkto struktūra primena tradicinių finansų modelinius portfelius, tik jų „įpakavimas“ ir apskaita vyksta blokų grandinėje.

    Kaip veikia portfelio žetonas?

    Šių produktų esmė ta, kad investuotojai gali išleisti arba išpirkti vieną žetoną, kuris atspindi krepšelį skirtingų aktyvų. Tokiu būdu nereikia atskirai vykdyti sandorių kiekvienam portfelio komponentui, o portfelio sudėtis ir svoriai, bent jau pagal „Ondo Finance“ modelį, tampa matomi onchain.

    Bendrovė akcentuoja, kad turto sudėtis, proporcijos ir kiekvienas portfelio perbalansavimas yra registruojami blokų grandinėje. Praktikoje tai suteikia daugiau skaidrumo nei dalis tradicinių produktų, tačiau investuotojams vis tiek išlieka būtinybė įvertinti konkrečios jurisdikcijos taisykles, rizikas ir produkto dokumentaciją.

    „Tokie portfeliai iki šiol nebuvo prieinami onchain. Dabar jie tampa pasiekiami blokų grandinėje, perleidžiami bet kada ir pritaikomi naudoti DeFi ekosistemoje“, – sakė „Ondo Finance“ laikinasis generalinis direktorius ir prezidentas Ian De Bode.

    „BlackRock“ vaidmuo ir atsakomybės ribos

    „BlackRock“ pabrėžia, kad jo vaidmuo apsiriboja nediskrecinių modelinių portfelių strategijų pateikimu pagal „Ondo“ nurodytas specifikacijas. Kitaip tariant, turto valdymo milžinė nevaldo šių onchain portfelių ir nevykdo tokenizacijos, leidybos, platinimo, saugojimo ar operacinės priežiūros.

    „Diversifikuotos portfelio strategijos gali būti integruojamos į tokenizuotus investicinius produktus, suteikiant teisę turintiems investuotojams prieigą prie diversifikuotų alokacijų per vieną instrumentą“, – sakė „BlackRock“ modelinių portfelių sprendimų padalinio vadovė Lisa O’Connor.

    Kontekstas: tokenizacija ir „Ondo“ ambicijos

    Šis pristatymas papildo platesnę rinkos tendenciją, kai tradicinių finansų praktikos perkeliamos į blokų grandines siekiant didesnio perkeliamumo, greitesnių atsiskaitymų ir geresnio apskaitos skaidrumo. Pastaraisiais metais tokenizacijos tema ypač išaugo, nes rinkos dalyviai ieško būdų, kaip tradicinius vertybinius popierius ir fondus pritaikyti skaitmeninių aktyvų infrastruktūrai.

    „Ondo Finance“ nurodo, kad portfelio žetonai gali būti perleidžiami tarpusavyje tarp piniginių, biržų ir DeFi protokolų, jei tai leidžia konkrečios platformos taisyklės ir taikoma reguliacinė aplinka. Produktų prieinamumas ribojamas pagal jurisdikcijas, o JAV investuotojams jie nėra skirti.

    Bendrovė taip pat teigia planuojanti ateityje plėsti onchain portfelių pasiūlą. Tuo pat metu „Ondo“ minima ir vidinių valdymo ginčų kontekste po įkūrėjo Nathan Allman mirties: viešojoje erdvėje skelbiama apie nesutarimus dėl kontrolės ir vadovybės vaidmens, o tai investuotojams gali būti papildomas veiksnys vertinant įmonės rizikos profilį.

  • Jungtinės Karalystės bankai atliko pirmuosius pervedimus su tokenizuotais indėliais: kas keičiasi?

    Jungtinės Karalystės bankai atliko pirmuosius pervedimus su tokenizuotais indėliais: kas keičiasi?

    Didžiausi Jungtinės Karalystės bankai pirmą kartą atliko tarpusavio pervedimus, naudodami tokenizuotus indėlius, tai yra įprastus banko indėlius, užfiksuotus blokų grandinėje. Finansų sektorius šį žingsnį vadina svarbiu lūžiu, nes realūs pinigai pajudėjo tarp konkuruojančių bankų bendroje infrastruktūroje.

    Bandymuose dalyvavo „Lloyds“, „NatWest“ ir „Barclays“, kurie įvykdė du būsto paskolų refinansavimo sandorius. Taip pat vyko atskiras modeliuotas pirkėjo ir pardavėjo atsiskaitymas, kuriame dalyvavo trijų bankų grupė, įskaitant „HSBC“, apie projektą pranešė UK Finance.

    Kas yra tokenizuotas indėlis

    Tokenizuotas indėlis yra tas pats banko sąskaitoje laikomas indėlis, tik jo apskaita vykdoma blokų grandinėje, o ne vien banko vidinėje sistemoje. Svarbiausia, kad toks indėlis išlaiko įprastą teisinį statusą ir apsaugas, tačiau atsiskaitymai gali vykti beveik akimirksniu.

    Ši technologija leidžia taikyti ir vadinamąjį programuojamą atsiskaitymą, kai pinigai pervedami tik įvykus aiškiai apibrėžtai sąlygai. Pavyzdžiui, refinansavimo scenarijuje lėšos tarp bankų buvo atlaisvintos automatiškai, kai buvo patvirtintas turto perleidimo faktas.

    Modeliuotame internetinės prekyvietės pirkime pirkėjo pinigai buvo laikinai „sulaikyti“ ir pervesti pardavėjui tik po to, kai patvirtintas pristatymas. Nors realių prekių judėjimo nebuvo, testas parodė, kaip tokie sprendimai galėtų sumažinti ginčų riziką ir paspartinti atsiskaitymus.

    Kodėl svarbus žodis tarpusavio

    Ekspertų vertinimu, reikšmingiausia čia tai, kad sandoriai buvo tarpusavio, tai yra atlikti tarp skirtingų bankų. Bankai blokų grandinės sprendimus bando jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau dažnai kūrė uždaras sistemas, kurios tarpusavyje nesusikalbėdavo.

    Pilotas, žinomas kaip Great British Tokenised Deposit projektas, siekia sujungti skirtingus dalyvius į bendrą veikimo modelį. Jame dalyvauja „Barclays“, „HSBC“, „Lloyds“, „Monzo“, „NatWest“, „Nationwide“ ir „Santander“, o projektas turi ir institucinio palaikymo.

    Anglijos bankas viešai yra signalizavęs, kad tokio pobūdžio inovacijas vertina palankiau nei privačių bendrovių leidžiamas stabilias kriptovaliutas. Argumentas paprastas: bankų ir centrinio banko pinigai yra griežčiau reguliuojami, o rizikos valdymas ir vartotojų apsaugos mechanizmai jau įtvirtinti sistemoje.

    Europos kryptis išryškėjo dar labiau

    Šis Jungtinės Karalystės bandymas sutapo su ryškiais pokyčiais euro zonoje. Eurosistema pradėjo „Pontes“ iniciatyvą, kuri skirta tam, kad bankai galėtų atsiskaityti už tokenizuotą turtą, pasitelkdami centrinio banko pinigus, o dalis institucijų buvo pasirengusios startuoti iš karto.

    Tuo pat metu Europos Centrinis Bankas signalizavo siekį griežčiau valdyti stabilias kriptovaliutas ir riboti praktiką, kuri galėtų skatinti jų plitimą tradicinės bankininkystės sąskaita. Bendras Europos ir Jungtinės Karalystės sprendimų vardiklis yra aiškus: prioritetas teikiamas reguliuojamam bankų ir centrinių bankų pinigų pagrindui.

    JK bankai po bandymų planuoja steigti atskirą bendrovę ir parengti valdymo taisykles, kurios leistų sprendimą plėsti. Taip pat keliama ambicija 2027 metų pirmąjį ketvirtį išleisti tris skaitmenines obligacijas, kurias būtų galima prekiauti ir atsiskaityti naudojant tokenizuotus indėlius.

    Rinkai tai gali reikšti mažiau trinties sudėtinguose procesuose, tokiuose kaip turto perleidimas, refinansavimas ar tiekimo grandinių atsiskaitymai. Jei bandomieji modeliai bus perkeliami į kasdienę praktiką, didžiausias pokytis vartotojams gali būti greitesnis atsiskaitymų laikas ir mažiau tarpinių procedūrų, o bankams – efektyvesnis kapitalo ir rizikos valdymas.

  • „Blockchain.com“ ir NYSE ruošia prieigą prie tokenizuotų JAV akcijų ir ETF: ką tai keistų rinkoje

    „Blockchain.com“ ir NYSE ruošia prieigą prie tokenizuotų JAV akcijų ir ETF: ką tai keistų rinkoje

    „Blockchain.com“ ir Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo siekiama atverti „Blockchain.com“ naudotojams prieigą prie tokenizuotų JAV biržose kotiruojamų akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF). Planuojama, kad sprendimas remsis NYSE kuriama skaitmenine prekybos infrastruktūra ir leis keistis rinkos duomenimis tarp bendrovių.

    Paslauga dar nepradėta teikti, nes ji priklauso nuo NYSE planuojamos skaitmeninės alternatyvios prekybos sistemos paleidimo ir reikalingų reguliavimo leidimų. Jei projektas bus įgyvendintas, tokenizuotais vertybiniais popieriais teoriškai būtų galima prekiauti ir už įprastų JAV biržų darbo valandų ribų, o tai yra viena iš pagrindinių šių iniciatyvų idėjų.

    Kas yra tokenizuotos akcijos?

    Tokenizavimas reiškia, kad tradicinis vertybinis popierius ar teisė į jį atvaizduojama skaitmeniniu žetonu blokų grandinėje. Tokie sprendimai dažnai reklamuojami kaip būdas pagreitinti atsiskaitymą, supaprastinti prieigą ir suteikti galimybę prekiauti mažesnėmis dalimis, nors konkrečios taisyklės priklauso nuo jurisdikcijos ir pasirinktų technologinių bei teisinių modelių.

    NYSE anksčiau yra nurodžiusi, kad tokenų turėtojams būtų išlaikomos tradicinės teisės, susijusios su vertybiniais popieriais, pavyzdžiui, dividendai ir balsavimo teisės. Kartu pabrėžiama, kad tokios sistemos startas priklausys nuo reguliavimo sprendimų, o tai išlieka vienu didžiausių neapibrėžtumų.

    24 valandos per parą ir greitesnis atsiskaitymas

    NYSE skaitmeninė platforma, apie kurią skelbta anksčiau, siejama su prekyba visą parą, galimybe pirkti dalines akcijų dalis, atsiskaitymu blokų grandinėje ir finansavimu per stabilias monetas. Tokie elementai artina tradicinių finansų rinkas prie kriptoturto infrastruktūros, tačiau kelia papildomų reikalavimų rizikos valdymui ir priežiūrai.

    Praktikoje 24 valandų prekyba gali padidinti lankstumą tarptautiniams investuotojams, bet kartu gali keistis likvidumo pasiskirstymas ir kainodaros dinamika, ypač jei dalis apyvartos persikeltų į ne darbo valandomis veikiančias sistemas. Todėl rinkai svarbu, kaip bus užtikrinamas skaidrumas, priežiūra ir kainų atitikimas pagrindinėms biržoms.

    Ką žinoma apie duomenis ir apimtis?

    Susitarimas apima ir rinkos duomenų judėjimą tarp bendrovių. NYSE patronuojančios bendrovės „Intercontinental Exchange“ padalinys ICE Data Services planuoja platinti „Blockchain.com“ kriptoturto rinkos duomenis bei analitiką savo klientams, o „Blockchain.com“ programėlėje ketinama integruoti dalį ICE ir NYSE duomenų srautų.

    „Blockchain.com“ nurodo turinti daugiau nei 44 000 000 patvirtintų paskyrų, todėl potenciali auditorija būtų didelė, jei produktas būtų paleistas. Vis dėlto kol kas neskelbiama, kada paslauga galėtų startuoti, kokios konkrečios akcijos ir ETF būtų siūlomi, kokiose rinkose tai būtų prieinama ir kokios būtų finansinės susitarimo sąlygos.

    „Prisijungimas prie NYSE skaitmeninės alternatyvios prekybos sistemos leis išplėsti galimybes investuoti į šį skaitmeninį turtą dešimtims milijonų mūsų naudotojų visame pasaulyje“, – sakė „Blockchain.com“ vadovas Peteris Smithas.

    Pranešimas pasirodė po to, kai JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) pristatė penkerių metų „inovacijų išimtį“, skirtą palengvinti tam tikrų tokenizuotų JAV akcijų prekybą blokų grandinėje. Akcentuojama, kad tokie tokenizuoti vertybiniai popieriai turi užtikrinti tas pačias teises kaip ir tradicinės akcijos, o vien kainos sekimo sintetiniai produktai į šią schemą neįtraukiami.

    Bendra tendencija rodo augantį tradicinių finansų ir kriptoturto infrastruktūrų suartėjimą, ypač kalbant apie atsiskaitymą blokų grandinėje ir rinkų veikimą be pertraukų. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo reguliavimo, technologinės brandos ir to, ar pavyks užtikrinti biržoms įprastą patikimumą, investuotojų apsaugą ir duomenų kokybę.

  • ECB pristatė „Pontes“: bankams atveriamas kelias į tokenizuotus sandorius centrinių bankų pinigais

    ECB pristatė „Pontes“: bankams atveriamas kelias į tokenizuotus sandorius centrinių bankų pinigais

    Euro zonos centrinių bankų sistema pradėjo veikti su „Pontes“ – nauja infrastruktūra, leidžiančia atsiskaityti už tokenizuotą turtą centrinių bankų pinigais. Europos Centrinis Bankas (ECB) šį žingsnį įvardija kaip vieną pirmųjų praktinių sprendimų, padedančių finansų rinkai prisitaikyti prie skaitmeninės eros.

    Tokenizuotas turtas – tai akcijos, obligacijos ir kiti instrumentai, kurie registruojami kaip skaitmeniniai žetonai paskirstytose registrų sistemose. Iki šiol vienas didžiausių šios rinkos stabdžių buvo atsiskaitymo „be rizikos“ trūkumas, nes sandoriai dažnai vykdavo komercinių bankų pinigais ar stabiliosiomis kriptovaliutomis.

    „Eurosistema siekia sudaryti sąlygas labiau integruotai, inovatyviai ir atspariai Europos finansų rinkai skaitmeniniame amžiuje“, – sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.

    „Pontes“ sukurta taip, kad didmeniniuose sandoriuose atsiskaitymas vyktų centriniame banke laikomomis atsargomis, kurios laikomos saugiausia pinigų forma finansų sistemoje. Tokia schema mažina kredito riziką ir gali padėti pritraukti didžiuosius rinkos dalyvius, kurie atsargiai vertina atsiskaitymą privačiais pinigais.

    ECB skelbia, kad prie sistemos jau pasirengė jungtis 13 institucijų, tarp jų „Deutsche Bank“, „Santander“, „Société Générale“, KfW ir Europos investicijų bankas. Taip pat dalyvauja keli paskirstytų registrų operatoriai, įskaitant „Clearstream“.

    Reguliuotojas planuoja tapti ir sistemos naudotoju. ECB pranešė pradėjęs parengiamuosius darbus, kad nedidelę savo lėšų portfelio dalį investuotų į tokenizuotus vertybinius popierius, o pirkimų atsiskaitymas vyktų per „Pontes“.

    Pradinis dėmesys, anot banko, bus skiriamas eurais denominuotoms skolos priemonėms, kurias leidžia euro zonos vyriausybės, regionų institucijos, agentūros ir Europos viršnacionalinės institucijos. Šis portfelis nėra susijęs su pinigų politika ir paprastai naudojamas ECB veiklos sąnaudoms padengti iš investicinės grąžos.

    Rinkos dalyviai pabrėžia ir platesnę reikšmę: atsiskaitymas centrinių bankų pinigais gali tapti trūkstama grandimi, kuri leistų tokenizacijai išeiti už bandomųjų projektų ribų. Vis dėlto kol kas „Pontes“ planuojama eksploatuoti pagal įprastas rinkos darbo valandas, o pilnesnės funkcijos, įskaitant ilgesnį veikimo laiką, turėtų atsirasti iki 2028 metais.

    Tuo pat metu JAV rinka juda kitu keliu: ten daugiau dėmesio skiriama privačioms iniciatyvoms ir prekybai beveik visą parą. Europoje kryptis kitokia – Frankfurte akcentuojama, kad skaitmeninėje finansų sistemoje centrinio banko pinigai turi išlikti atsiskaitymo ašimi, ypač kai kalbama apie sisteminės svarbos rinkas.

    Svarbu atskirti, kad „Pontes“ skirta bankams ir finansų infrastruktūrai, o ne vartotojams. Mažmeninei rinkai numatomas skaitmeninis euras būtų atskiras projektas, leisiantis gyventojams kasdieniams atsiskaitymams naudoti centrinių bankų pinigus skaitmenine forma.

    Skaitmeninio euro teisėkūros procesas, ECB teigimu, vis dar tęsiasi: Europos Parlamento pozicija jau patvirtinta, o derybos su valstybėmis narėmis turėtų lemti galutinį reguliavimą. Jei teisės aktai būtų priimti pagal planą, bandomasis etapas su mokėjimo paslaugų teikėjais galėtų startuoti 2027 metais, o pirmoji emisija realistiškai būtų svarstoma vėliau, apie 2029 metais.

  • „Avalanche“ link tokenizacijos: NYSE metus testavo technologiją, bet sprendimo dar neatskleidžia

    „Avalanche“ link tokenizacijos: NYSE metus testavo technologiją, bet sprendimo dar neatskleidžia

    „Ava Labs“ prezidentas Charley Cooperis teigia, kad Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) beveik metus testavo „Avalanche“ blokų grandinės technologiją. Pasak jo, bandymai buvo skirti įvertinti, kaip ši infrastruktūra galėtų tikti planams dėl vertybinių popierių tokenizacijos.

    Kalbėdamas renginyje Niujorke Cooperis pabrėžė, kad NYSE domėjosi ne tik technologine puse, bet ir projekto ekonomika. Jo teigimu, birža siekė suprasti, ar „Ava Labs“ mato platesnius biržos verslo poreikius, o ne vien techninį sprendimą.

    „Palieku NYSE komandai viešai kalbėti apie tai, kur jie yra visame procese“, – sakė Charley Cooperis.

    Cooperis pridūrė, kad tarp pusių susiformavo artimas darbinis ryšys, tačiau jis nesakė, jog NYSE jau pasirinko „Avalanche“. Tai reiškia, kad testavimas nebūtinai garantuoja galutinį sprendimą, o birža gali svarstyti ir kelias alternatyvias platformas.

    Tą pačią kryptį patvirtino ir NYSE valdančios grupės „Intercontinental Exchange“ (ICE) strateginių iniciatyvų vadovas Michaelas Blaugrundas. Jis teigė, kad bendrovė aktyviai vertina skirtingas blokų grandinių platformas, o „Avalanche“ atitinka daug svarbių kriterijų.

    „Esame labai įsitraukę vertindami blokų grandinių platformas, o „Avalanche“ mums atitinka daug reikalavimų“, – sakė Michaelas Blaugrundas.

    NYSE anksčiau skelbė kurianti platformą, skirtą tokenizuotų JAV akcijų ir biržoje prekiaujamų fondų prekybai bei atsiskaitymui grandinėje, jei bus gauti reikalingi reguliaciniai leidimai. Tokiose sistemose paprastai siekiama sujungti tradicinį pavedimų suderinimą su blokų grandinės pagrindu veikiančia po sandorio infrastruktūra, kad atsiskaitymai vyktų greičiau ir būtų lengviau automatizuojami.

    Rinkos dalyviams tai aktualu dėl kelių priežasčių: tokenizacija siejama su 24 valandų prekybos perspektyva, efektyvesniu atsiskaitymu ir galimybe kurti naujus finansinius produktus. Cooperis taip pat užsiminė, kad per artimiausius metus kai kurios prekybos vietos gali pradėti siūlyti prekybą visą parą darbo dienomis, nors neįsipareigojo prognozuoti, ar tai pirmiausia bus didžiausios pasaulio biržos.

    Šios diskusijos vyksta platesniame kontekste, kai JAV reguliuotojai ieško būdų suderinti inovacijas su investuotojų apsauga. Tokiais atvejais biržoms svarbu ne tik technologinis sprendimas, bet ir atitiktis taisyklėms, rizikų valdymas, turto saugojimas bei suderinamumas su esamomis prekybos ir atsiskaitymo sistemomis.

  • „Standard Chartered“ prognozė: Arbitrum (ARB) iki 2030 metų gali pasiekti 10 dolerių kainą

    „Standard Chartered“ prognozė: Arbitrum (ARB) iki 2030 metų gali pasiekti 10 dolerių kainą

    Didžiosios Britanijos bankas „Standard Chartered“ pradėjo „Arbitrum“ tinklo žetono ARB analizę ir paskelbė ambicingą kainos tikslą: 10 dolerių iki 2030 metų pabaigos. Banko vertinimu, tokį augimą galėtų paskatinti vis aktyvesnis tradicinių finansų įmonių perėjimas prie blokų grandinės infrastruktūros.

    Prognozė reikštų dešimtis kartų didesnę ARB vertę, palyginti su pastaruoju metu rinkoje matytais lygiais. Kartu „Standard Chartered“ pateikė tarpinius orientyrus: 0,50 dolerio iki 2026 metų pabaigos, 1,50 dolerio iki 2027 metų, 3,50 dolerio iki 2028 metų ir 6,50 dolerio iki 2029 metų pabaigos.

    Kas banką verčia tikėti ARB?

    „Standard Chartered“ skaitmeninio turto tyrimų vadovas Geoffas Kendrickas klientams skirtame komentare akcentavo, kad „Arbitrum“ tampa infrastruktūros tiekėju, padedančiu įmonėms ir finansų institucijoms perkelti turtą į blokų grandinę. Banko požiūriu, rinkai vis labiau svarstant realias pajamas ir tvarius verslo modelius, ARB gali atsidurti palankesnėje pozicijoje nei dalis kitų projektų.

    Vienas iš argumentų siejamas su „Arbitrum“ plėtros programa, pagal kurią tinklas gauna tęstinį mokestį, prilygstantį 10 proc. grynųjų protokolo pajamų iš išorinių grandinių, kurios naudoja „Arbitrum“ technologijų pagrindą. Bankas tai vertina kaip mechanizmą, galintį didinti ekosistemos pajamų bazę, jei prie jos jungtųsi daugiau projektų.

    „Robinhood Chain“ efektas ir pajamų dinamika

    Banko vertinime išskirtas „Robinhood Chain“ startas, po kurio, „Standard Chartered“ skaičiavimu, „Arbitrum“ galėtų gauti apie 5 mln. JAV dolerių plėtros programos mokesčių per rugsėjį, vertinant pagal tuo metu buvusį pajamų tempą. Taip pat nurodyta, kad „Robinhood Chain“ kasdienės mokesčių pajamos pirmosiomis rugsėjo savaitėmis vidutiniškai siekė apie 2,8 mln. JAV dolerių.

    Bankas pažymėjo, kad po šios grandinės paleidimo bendros „Arbitrum“ mėnesio pajamos tapo daugiau nei penkis kartus didesnės nei prieš startą. Tokia dinamika, pasak analitikų, didina tikimybę, jog panašius sprendimus ateityje rinksis ir kitos tradicinių finansų įmonės.

    Tokenizacijos banga ir pagrindinės rizikos

    Dar vienas prognozės ramstis yra tokenizuotas turtas, kai realaus pasaulio finansiniai instrumentai ar kitas turtas perkeliamas į blokų grandinę. „Standard Chartered“ vertinimu, tokenizuoto turto rinka iki 2028 metų pabaigos gali išaugti iki 4 trln. JAV dolerių, o nuo maždaug 340 mlrd. JAV dolerių dabartinių apimčių tai reikštų kelis kartus didesnį mastą. Bankas taip pat mini, kad tokenizuotos akcijos per tą patį laikotarpį galėtų pasiekti apie 750 mlrd. JAV dolerių.

    Vis dėlto „Standard Chartered“ įspėja, kad prognozei kyla reikšmingų rizikų: lėtesnė nei tikėtasi turto tokenizacija, konkurencija su kitomis blokų grandinėmis ir tai, kad ARB žetonas ne visais atvejais turi tiesioginį vertės „prisitvirtinimo“ mechanizmą prie tinklo pajamų. Taip pat akcentuojamas reguliacinis neapibrėžtumas JAV, kuris gali nulemti, kaip greitai tradiciniai finansai judės į tokenizacijos sprendimus.