Didžiausi Jungtinės Karalystės bankai pirmą kartą atliko tarpusavio pervedimus, naudodami tokenizuotus indėlius, tai yra įprastus banko indėlius, užfiksuotus blokų grandinėje. Finansų sektorius šį žingsnį vadina svarbiu lūžiu, nes realūs pinigai pajudėjo tarp konkuruojančių bankų bendroje infrastruktūroje.
Bandymuose dalyvavo „Lloyds“, „NatWest“ ir „Barclays“, kurie įvykdė du būsto paskolų refinansavimo sandorius. Taip pat vyko atskiras modeliuotas pirkėjo ir pardavėjo atsiskaitymas, kuriame dalyvavo trijų bankų grupė, įskaitant „HSBC“, apie projektą pranešė UK Finance.
Kas yra tokenizuotas indėlis
Tokenizuotas indėlis yra tas pats banko sąskaitoje laikomas indėlis, tik jo apskaita vykdoma blokų grandinėje, o ne vien banko vidinėje sistemoje. Svarbiausia, kad toks indėlis išlaiko įprastą teisinį statusą ir apsaugas, tačiau atsiskaitymai gali vykti beveik akimirksniu.
Ši technologija leidžia taikyti ir vadinamąjį programuojamą atsiskaitymą, kai pinigai pervedami tik įvykus aiškiai apibrėžtai sąlygai. Pavyzdžiui, refinansavimo scenarijuje lėšos tarp bankų buvo atlaisvintos automatiškai, kai buvo patvirtintas turto perleidimo faktas.
Modeliuotame internetinės prekyvietės pirkime pirkėjo pinigai buvo laikinai „sulaikyti“ ir pervesti pardavėjui tik po to, kai patvirtintas pristatymas. Nors realių prekių judėjimo nebuvo, testas parodė, kaip tokie sprendimai galėtų sumažinti ginčų riziką ir paspartinti atsiskaitymus.
Kodėl svarbus žodis tarpusavio
Ekspertų vertinimu, reikšmingiausia čia tai, kad sandoriai buvo tarpusavio, tai yra atlikti tarp skirtingų bankų. Bankai blokų grandinės sprendimus bando jau daugiau nei dešimtmetį, tačiau dažnai kūrė uždaras sistemas, kurios tarpusavyje nesusikalbėdavo.
Pilotas, žinomas kaip Great British Tokenised Deposit projektas, siekia sujungti skirtingus dalyvius į bendrą veikimo modelį. Jame dalyvauja „Barclays“, „HSBC“, „Lloyds“, „Monzo“, „NatWest“, „Nationwide“ ir „Santander“, o projektas turi ir institucinio palaikymo.
Anglijos bankas viešai yra signalizavęs, kad tokio pobūdžio inovacijas vertina palankiau nei privačių bendrovių leidžiamas stabilias kriptovaliutas. Argumentas paprastas: bankų ir centrinio banko pinigai yra griežčiau reguliuojami, o rizikos valdymas ir vartotojų apsaugos mechanizmai jau įtvirtinti sistemoje.
Europos kryptis išryškėjo dar labiau
Šis Jungtinės Karalystės bandymas sutapo su ryškiais pokyčiais euro zonoje. Eurosistema pradėjo „Pontes“ iniciatyvą, kuri skirta tam, kad bankai galėtų atsiskaityti už tokenizuotą turtą, pasitelkdami centrinio banko pinigus, o dalis institucijų buvo pasirengusios startuoti iš karto.
Tuo pat metu Europos Centrinis Bankas signalizavo siekį griežčiau valdyti stabilias kriptovaliutas ir riboti praktiką, kuri galėtų skatinti jų plitimą tradicinės bankininkystės sąskaita. Bendras Europos ir Jungtinės Karalystės sprendimų vardiklis yra aiškus: prioritetas teikiamas reguliuojamam bankų ir centrinių bankų pinigų pagrindui.
JK bankai po bandymų planuoja steigti atskirą bendrovę ir parengti valdymo taisykles, kurios leistų sprendimą plėsti. Taip pat keliama ambicija 2027 metų pirmąjį ketvirtį išleisti tris skaitmenines obligacijas, kurias būtų galima prekiauti ir atsiskaityti naudojant tokenizuotus indėlius.
Rinkai tai gali reikšti mažiau trinties sudėtinguose procesuose, tokiuose kaip turto perleidimas, refinansavimas ar tiekimo grandinių atsiskaitymai. Jei bandomieji modeliai bus perkeliami į kasdienę praktiką, didžiausias pokytis vartotojams gali būti greitesnis atsiskaitymų laikas ir mažiau tarpinių procedūrų, o bankams – efektyvesnis kapitalo ir rizikos valdymas.
Leave a Reply