CP v2

Tag: Turizmas

  • Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Septinta diena: kas vyksta

    Italijos Sicilijoje esantis Etnos ugnikalnis išlieka aktyvus jau septintą parą, o tokia užsitęsusi fazė, vulkanologų teigimu, primena reiškinius, stebėtus dar praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Dėl vulkaninių pelenų didžiausią smūgį patiria oro transportas, ypač Katanią aptarnaujantis oro uostas.

    Katanią pasiekianti pelenų debesų kryptis priklauso nuo vėjų, todėl skrydžių ribojimai gali keistis per valandas. Šįkart pelenų sklaida tapo ilgalaikiu veiksniu, dėl kurio aviacijos saugos sprendimai taikomi ne epizodiškai, o tęstiniu režimu.

    Kodėl išsiveržimas toks ilgas

    Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) Etnos observatorijos vadovas Salvo Gambino aiškina, kad pats išsiveržimo tipas nėra naujas, tačiau išskirtinė yra trukmė. Pastaraisiais dešimtmečiais Etnoje ne kartą fiksuoti lavos fontanai ir srautai, tačiau dažniausiai jie trukdavo nuo kelių valandų iki pusės dienos.

    Šįkart, pasak specialisto, ilgesnę aktyvią fazę gali lemti iš didesnio gylio kylanti magma, turtingesnė dujomis. Dujų gausa didina sprogstamosios veiklos potencialą ir palaiko nuolatinį pelenų stulpą, kuris tampa didžiausia problema infrastruktūrai.

    „Panašūs reiškiniai buvo matomi praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau dabar turime septynias dienas nuolatinės veiklos“, – sakė Salvo Gambino.

    Vulkaninė veikla pasireiškia keliuose sektoriuose vienu metu: Voragine krateryje tęsiasi aktyvumas ir lavos fontanai, kartu fiksuojama pastovi pelenų emisija. Valle del Bove teritorijoje keli angos tipo židiniai maitina lavos lauką, tačiau, specialistų vertinimu, lavos srautai kol kas nekelia tiesioginės grėsmės gyvenamoms vietovėms.

    Turistų bumas ir saugumo rizikos

    Nepaisant ribojimų ore, Etna pritraukia minias smalsuolių: keliuose ir privažiavimuose formuojasi spūstys, automobiliai statomi chaotiškai, o tai apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą. Vietos gamtos gidas Cristian Alessi atkreipia dėmesį, kad žmonės ieško kuo artimesnių vietų prie lavos, kartais rizikuodami lipti į nestabilius šlaitus.

    Gelbėtojai pastarosiomis dienomis taip pat ragina neprarasti budrumo: išsiveržimo stebėjimas nėra įprastas pasivaikščiojimas, nes reljefas atšiaurus, o sąlygos sparčiai keičiasi. Vakarėjant rizika išauga dėl prasto matomumo ir sudėtingo takų profilio.

    „Vaizdas įspūdingas, bet jį reikia stebėti saugiai, geriausia su gidais“, – sakė Cristian Alessi.

    Ką svarbu žinoti planuojantiems vykti

    Vulkanologai pataria rinktis vietas, kuriose išsiveržimą galima stebėti neartėjant prie pavojingų zonų, ir laikytis vietos institucijų bei parkų tarnybų nustatytų ribojimų. Žygiams būtina tinkama apranga: žygio batai, ilgos kelnės, taip pat vanduo ir apsauga nuo pelenų, jei jų koncentracija padidėja.

    Po saulėlydžio rekomenduojama turėti žibintuvėlį, nes takai nelygūs, o tamsa klaidas paverčia pavojingomis. Specialistai pabrėžia, kad net ir nesant lavos grėsmės gyvenvietėms, pelenai bei vietinis chaosas prie stebėjimo taškų gali kelti didžiausią realią riziką lankytojams.

  • Japonijos Triušių saloje turistų maitinimas sukūrė problemą: triušiai nyksta, šernai ateina arčiau žmonių

    Japonijos Okunošimos sala, dažnai vadinama Triušių sala, ilgus metus traukia turistus dėl laisvai gyvenančių triušių. Tačiau gyvūnų maitinimas ir išaugęs jų skaičius ėmė keisti vietos ekosistemą, o kartu saloje atsirado ir netikėtų „svečių“.

    Mokslininkai pabrėžia, kad Okunošimos triušiai nėra vietinė rūšis: tai sulaukėję europiniai naminiai triušiai. Pranešama, jog 1972 metais į salą buvo paleistos kelios poros, o vėliau, augant lankytojų srautams, populiacija išaugo iki šimtų ir net perkopė 1 000 individų ribą.

    Turizmo įtaka ypač išryškėjo per COVID-19 pandemiją, kai lankytojų sumažėjo ir kartu krito triušių skaičius. Tai rodo, kad didelė dalis populiacijos realiai priklauso ne nuo natūralių salos išteklių, o nuo žmonių atvežamo pašaro.

    Tyrėjų vertinimu, salos natūralios augalijos būtų pakakę maždaug 175–287 triušiams, tačiau realus skaičius kurį laiką buvo gerokai didesnis. Skelbiama, kad 2017 metais turistai į salą atgabeno apie 27 tonas maisto, o tai iš esmės iškreipė natūralią pusiausvyrą.

    Perteklinis triušių skaičius jau paliko aiškių pėdsakų: jie nukanda žemesnes medžių šakas, smarkiai sumažino paklotės ir krūmų augaliją. Mokslininkai tai lygina su kaimynine Kokuonošimos sala, kur triušių nėra ir išlikęs tankus pomiškis.

    Maisto trūkumo laikotarpiais triušiai ima ėsti ir augalus, kurie jiems gali būti pavojingi. Tarp minimų pavyzdžių yra hortenzijos ir oleandrai, laikomi nuodingais gyvūnams.

    Dar vienas šalutinis reiškinys – maisto likučiai ir atliekos ima vilioti kitus gyvūnus. Salos teritorijoje dažniau pastebimos varnos, plėšrieji paukščiai, o pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami ir laukiniai šernai.

    Pranešama, kad šernai pasirodo net prie kelto prieplaukų, kur žmonės palieka maisto atliekų. Kai kuriais atvejais jie išstumia triušius ir pasiima paliktą maistą, todėl kontaktų tarp rūšių daugėja.

    Tyrėjai atsargiai vertina teiginį, kad būtent turistų maitinimas tiesiogiai „išmokė“ šernus pulti triušius. Vis dėlto akcentuojama, kad nuolatinis maisto šaltinis, didelė triušių koncentracija ir dažni susidūrimai galėjo sudaryti sąlygas, kuriose šernai pradėjo elgtis drąsiau.

    Be to, didelis žuvusių triušių skaičius gali tapti papildomu maisto šaltiniu, o tai dar labiau pritraukia šernus į tas pačias vietas. Skelbiama, kad užfiksuota ne tik maitintis kritusiais gyvūnais, bet ir užpuolimų prieš gyvus triušius.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien šernų pašalinimas nebūtinai išspręstų problemą, nes pagrindinė priežastis yra žmogaus palaikomas per didelis introdukuotų triušių skaičius. Todėl kalbama apie poreikį keisti lankytojų elgesio taisykles, riboti maitinimą ir geriau valdyti atliekas, kad sala nebebūtų dirbtinai maitinama ekosistema.

  • Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Itakė ruošiasi turistų antplūdžiui po Christopherio Nolano filmo Odiseja premjeros

    Graikijos Jonijos jūroje esanti Itakės sala iki šiol dažniau viliojo ieškančius ramybės nei masinį turizmą. Tačiau vietos valdžia ir verslai skaičiuoja, kad situaciją gali pakeisti režisieriaus Christopherio Nolano kino juosta „The Odyssey“, kuri vėl iškėlė Odisėjo tėvynės vardą į tarptautines antraštes.

    Itakė nėra tokia žinoma kaip Santorinis ar Mikonas, nors sala turi skaidrius paplūdimius, įlankas ir nedidelį, autentišką miestelių ritmą. Būtent tas mažesnis žinomumas ilgą laiką buvo privalumas, bet po filmo premjeros jis gali tapti iššūkiu infrastruktūrai ir sezoniškumui.

    Į salą atvykę keliautojai sako, kad „The Odyssey“ jiems tapo papildoma priežastimi įtraukti Itakę į maršrutą. „Graikų kalbos mokiausi dar vaikystėje, studijavau Odisėją ir visada svajojau čia atvykti“, – sakė italų teisininkė Giorgia Ongarato.

    Itakės meras Dionysis Stanitsas pabrėžia, kad staigaus turistų šuolio dar nematyti, nes filmas skirtingose rinkose pasirodo palaipsniui. Vis dėlto savivaldybė tikisi, kad didžiausia banga ateis kitą sezoną, kai žmonės planuos atostogas jau su nauju įkvėpimu.

    „Kol kas nematome didelio lankytojų augimo būtent dėl filmo, bet tikimės, kad kelionės planai pradės ryškėti nuo kitų metų“, – sakė Dionysis Stanitsas. „Filmas bus rodomas vis daugiau šalių, ir tada daugiau žmonių rimtai svarstys kelionę į Itakę.“

    Vietos verslai jau fiksuoja didesnį smalsumą: dažniau klausiama apie salos ryšį su Homero pasakojimu, ieškoma suvenyrų, ekskursijų ir vietų, siejamų su Odisėjo mitu. Kai kurie prekybininkai sako, kad net ir iki pilnos pasaulinės premjeros sala tapo atpažįstamesnė vien dėl asociacijos su filmu.

    Itakės suvenyrų parduotuvių savininkai primena, kad Homeras salai ir taip yra stipriausias prekės ženklas, o kino efektas gali tik sustiprinti ilgalaikę tendenciją. „Žmonės atvyksta, nes žino Odisėjo legendą ir Homerą, parašiusį Odisėją, bet kartu tai ir labai graži, maža sala“, – sakė Ioanna Griva.

    Ar filmas pailgins sezoną?

    Vietos kultūros ir paveldo iniciatyvos, tokios kaip nuolatinė ekspozicija Šviesa homerinėje Itakėje Stavroso kaime, siekia susieti šiuolaikinę salą su archeologiniais radiniais ir antikiniais pasakojimais. Specialistai tikisi, kad susidomėjimas paskatins atvykti ne tik vasarą, bet ir ramesniais mėnesiais, kai saloje įprastai mažiau svečių.

    Filologas ir archeologas Spyros Kouvaras prognozuoja, kad didžiausias pokytis gali būti juntamas ne vien liepos ar rugpjūčio piko metu. Jo teigimu, jei keliautojai pradės rinktis pavasarį ar rudenį, tai padėtų salai išskaidyti srautus ir sumažinti spaudimą infrastruktūrai.

    „Nuo kitų metų tikimės ryškaus lankytojų skaičiaus augimo, ir tai gali paliesti mėnesius, kurie paprastai būna tuštesni: spalį, gal net lapkritį, taip pat kovą ir balandį“, – sakė Spyros Kouvaras. „Už Nolano filmo stovi Homeras, ir būtent jis yra giliausia šio susidomėjimo priežastis.“

    Set-jetting bumas Europoje

    Kelionės pagal filmų ir serialų vietas, vadinamos set-jetting, pastaraisiais metais Europoje ryškiai sustiprėjo. Turizmo ekspertai pabrėžia, kad tokie srautai dažnai ateina bangomis: iš pradžių auga informacijos paieškos ir planavimas, o realūs atvykimai padidėja kitą sezoną, kai kelionių organizatoriai ir apgyvendinimo sektorius prisitaiko prie paklausos.

    Itakei tai gali reikšti daugiau užsakymų mažesniems viešbučiams, apartamentams ir vietos gidams, bet kartu ir riziką, jei sala nepasiruoš srautų valdymui. Vietos valdžiai svarbiausiais klausimais tampa transportas, atliekų tvarkymas, vandens ištekliai ir saugomų pakrančių apsauga, kad staigus populiarumas nepakenktų pačiai salos patirčiai.

    Nors dalis lankytojų į Itakę važiuoja pirmiausia dėl Homero ir graikų mitologijos, kino premjera suteikė salai naują, globaliai suprantamą impulsą. Jei prognozės pasitvirtins, Itakė kitą sezoną gali atsidurti ne tik literatūros gerbėjų, bet ir kino turistų maršrutuose.

  • Portugalijoje užsieniečiai perka dažniau, bet išleidžia mažiau: ryškėja britų ir JAV turistų skirtumai

    Portugalijoje užsieniečiai perka dažniau, bet išleidžia mažiau: ryškėja britų ir JAV turistų skirtumai

    Portugalijoje poilsiaujantys užsienio turistai vienu apsipirkimu vidutiniškai palieka mažiau pinigų nei anksčiau, nors bendras atsiskaitymų skaičius ir toliau auga. Tai rodo Turismo de Portugal duomenys, paremti mokėjimų statistika, fiksuojančia atsiskaitymus užsienio mokėjimo kortelėmis.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį vidutinė vieno užsienio atsiskaitymo suma siekė 35,70 euro ir nukrito iki žemiausio lygio nuo 2019 metų. Tuo pat metu bendras pirkinių, apmokėtų užsienio kortelėmis, kiekis didėjo, o atsiskaitymų apyvarta viršijo 3 700 000 000 eurų.

    Mažesnės sumos, didesnė apyvarta

    Ši dinamika dažnai aiškinama pasikeitusiais keliautojų įpročiais: turistai dažniau atsiskaito kortele už smulkesnius pirkinius, o didesnes išlaidas labiau planuoja ir lygina kainas. Prie to prisideda ir kainų augimas Europoje, dėl kurio keliautojai jautriau reaguoja į kasdienes išlaidas.

    Didžiausia užsienio turistų išlaidų dalis teko mažmeninei prekybai, kur per pusmetį užfiksuota apie 1 400 000 000 eurų elektroninių atsiskaitymų. Restoranų sektorius viršijo 1 000 000 000 eurų, o apgyvendinimo įstaigose elektroninių mokėjimų suma sudarė apie 735 000 000 eurų.

    Kur keliauja turistų pinigai?

    Daugiau nei pusė visų užsieniečių išlaidų liko sutelkta dviejuose regionuose: Didžiosios Lisabonos dalis siekė 35,7 proc., Algarvės – 21,6 proc. Tuo metu Šiaurės Portugalija sudarė tik 1,9 proc. visų turistų pirkinių, apmokėtų užsienio kortelėmis.

    Toks pasiskirstymas atspindi ilgametes turizmo tendencijas: sostinės regionas išlaiko didelį miesto turizmo srautą, o Algarvė išlieka pagrindiniu poilsinių kelionių traukos centru. Regionams, kurie gauna mažesnę dalį išlaidų, tai reiškia didesnį spaudimą konkuruoti pasiūla, paslaugų kokybe ir sezoniškumo mažinimo sprendimais.

    Britai pirmauja, amerikiečiai moka kitaip

    Tarp pagrindinių rinkų ryškiausiai išsiskiria Jungtinės Karalystės turistai: jie atliko apie 16 000 000 elektroninių atsiskaitymų, o išlaidų suma siekė 518 000 000 eurų. Tai rodo, kad britai dažniau perka ir aktyviai naudojasi kortelėmis kasdienėms išlaidoms.

    JAV turistai pagal išlaidų apimtį minimi kaip antra ryškiausia grupė, tačiau jų vartojimo profilis kitoks. Nors britai sudaro didesnį pirkinių skaičių, Šiaurės Amerikos keliautojai yra tarp daugiausiai vienu mokėjimu išleidžiančių turistų, o jų vidutinė operacijos suma siekė apie 45 eurus.

    Turizmo sektoriui tai svarbi žinutė: vien tik augantis atvykstančiųjų skaičius dar nereiškia proporcingai augančių pajamų vienam turistui. Paslaugų teikėjams ir savivaldai vis dažniau tenka ieškoti būdų, kaip didinti vertę, o ne vien apimtį: gerinti patirtį, plėsti pasiūlą ir skatinti ilgesnį viešnagės laiką.

  • Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Ilgesnis darbo laikas per patį piką

    Italija rugpjūtį pradeda bandomąją programą, pagal kurią dalis žymiausių kultūros objektų lankytojus priims ilgiau, įskaitant vakarinius apsilankymus. Sprendimas siejamas su vasaros turizmo piko metu augančiais srautais ir karščiu, kai dienos viduryje lankytis ne tik mažiau patogu, bet ir sudėtingiau valdyti minias.

    Programą įgyvendina Kultūros ministerija, Turizmo ministerija ir Milano savivaldybė. Tikslas – paskirstyti lankytojų srautus tolygiau per parą, pagerinti apsilankymo patirtį ir įvertinti, ar toks modelis galėtų tapti ilgalaike priemone populiariausiose vietose.

    Kur ir kada bus galima apsilankyti

    Pirmajame etape numatyti trys objektai: Koliziejus ir Panteonas Romoje bei Sforcų pilis Milane. Bandomasis laikotarpis truks vieną mėnesį, apimdamas vieną intensyviausių atostogų laikotarpių visoje šalyje.

    Koliziejus penktadieniais ir šeštadieniais bus atviras vakarais nuo 19.45 iki 23.30 valandos. Panteonas dirbs iki 23.00 valandos visomis dienomis, išskyrus ketvirtadienį, o Milane esanti Sforcų pilis kasdien darbo laiką pratęs iki 19.30 valandos, maždaug dviem valandomis ilgiau nei įprasta.

    Ką tai keičia turistams ir miestams

    Institucijos tikisi, kad vakariniai apsilankymai taps alternatyva tiems, kurie nori išvengti didžiausio karščio ir dienos spūsčių. Toks sprendimas taip pat leidžia miestams geriau suvaldyti srautus aplink pagrindinius traukos taškus, kurie piko metu neretai daro spaudimą viešajam transportui, saugumui ir infrastruktūrai.

    Kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad vakarinės valandos suteikia kitokį šių objektų patyrimą ir didina jų prieinamumą lankytojams.

    „Vakarinis apsilankymas leidžia šiuos paminklus pamatyti kitu kampu ir padaro juos patogiau pasiekiamus“, – sakė Alessandro Giuli.

    Turizmo ministras Gianmarco Mazzi savo ruožtu akcentavo kultūrinio turizmo svarbą šalies ekonomikai. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį kultūra tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių keliaujama į Italiją, o sektorius jau dabar generuoja reikšmingas lankytojų išlaidas.

    „ISNART duomenimis, nuo 2026 metų kultūra tapo pagrindine kelionių į Italiją priežastimi, o sektorius sukuria apie 58 milijardus eurų lankytojų išlaidų“, – sakė Gianmarco Mazzi.

    Milane sprendimas pratęsti darbo laiką siejamas su augančiu muziejų lankomumu. Skelbiama, kad per pastaruosius metus Sforcų pilį aplankė apie 500 000 žmonių, o visų miesto savivaldybės muziejų metinis lankomumas išaugo nuo 1 300 000 2019 metais iki 1 700 000.

    Rugpjūtį Milane taip pat numatyti kai kurių ekspozicijų ir muziejinių erdvių bilietų kainų mažinimai, siekiant paskatinti lankymąsi ne tik piko valandomis. Jei bandomasis laikotarpis pasiteisins, modelis galėtų būti pritaikytas ir kituose Italijos paveldo objektuose.

  • Turistai pametė galvas dėl sviesto gabalėlio: šis gniuždymo hitas šluoja muges

    Turistai pametė galvas dėl sviesto gabalėlio: šis gniuždymo hitas šluoja muges

    Vasarą suvenyrų prekyvietės prie kurortų ir turistinių miestelių tradiciškai prisipildo magnetukų, apyrankių ar puodelių su vietovės pavadinimu. Tačiau kiekvieną sezoną atsiranda ir naujų, staiga išpopuliarėjančių smulkmenų, kurios ypač vilioja vaikus ir paauglius.

    Šiemet Lenkijos pajūryje ryškiu hitu tapo antistresiniai gniuždukai, primenantys šypseną keliančius koldūnėlius azijietišku stiliumi. O kalnų kurortuose išpopuliarėjo kitas netikėtas variantas, kurio forma daugeliui kelia nuostabą.

    Kudovoje-Zdrojuje, netoli Čekijos sienos, prekystaliuose pirkėjai graibsto elastingą gniužduką, panašų į pailgą sviesto gabalėlį. Tokie žaislai anksčiau išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, o dabar ši mada akivaizdžiai pasiekė ir vietos vasaros muges.

    Prekeivių teigimu, fenomeną lemia dvi priežastys: žaislas atrodo beveik kaip tikras produktas, o suspaudus lėtai grįžta į pradinę formą. Būtent šis lėtas atsistatymas ir minkštas pasipriešinimas daugeliui sukuria raminantį, nuspėjamą pojūtį, kurį žmonės sieja su atsipalaidavimu.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo antistresiniai žaislai išpopuliarėjo kartu su vadinamąja sensorinių priemonių banga. Gniuždymas gali padėti nukreipti dėmesį, mažinti įtampą ir suteikti trumpą pertrauką, tačiau tai nėra gydymo priemonė, o efektas dažniausiai būna individualus.

    Minėtame kurorte toks gniuždukas kainuoja apie 4,7 euro, todėl impulsyviam pirkiniui suma daugeliui atrodo priimtina. Prekyvietėse šalia sezoninių naujienų išlieka ir klasika: papuošalai, pakabukai, žibintuvėliai, vardiniai suvenyrai.

    Įdomi detalė šiame regione siejama su Čekijos kaimynyste: suvenyrų lentynose nuolat matomas ir kurmiukas Krecik, kurio atributika traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Vieni renkasi jį dėl nostalgijos, kiti tiesiog dėl atpažįstamo personažo ir žaismingo dizaino.

  • Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksavo istorinį tarptautinio turizmo šuolį: užsieniečių išlaidos mieste viršijo 10 mlrd. eurų ir buvo 11,4 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius duomenis pateikė Ispanijos nacionalinis statistikos institutas (INE).

    Šis rezultatas sustiprina sostinės pozicijas tarp sparčiausiai augančių Europos miestų krypčių, kai turistų srautai po pandemijos ne tik atsistatė, bet kai kuriose rinkose pasiekė naujas aukštumas. Ekspertai pažymi, kad šiuo metu ypač svarbus tampa ne vien atvykstančiųjų skaičius, o jų išlaidų struktūra ir kelionių sezoniškumo mažinimas.

    Užsienio turistai diktuoja tempą

    Per sausio–birželio laikotarpį Madridas sulaukė apie 5,66 mln. turistų, tai yra 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią augimo dalį užtikrino užsienio rinkos: jos sudarė 59 proc. visų atvykimų ir generavo maždaug du trečdalius nakvynių viešbučiuose.

    Bendras nakvynių skaičius priartėjo prie 12 mln., o vidutinė užsienio keliautojų viešnagė siekė 2,38 nakvynės. Tokia trukmė rodo miesto patrauklumą trumpoms kultūrinėms ir gastronominėms kelionėms, kurias dažnai papildo apsipirkimas ir renginiai.

    Miesto savivaldybė pabrėžia, kad turizmo pajamos veikia plačiau nei vien viešbučių ar restoranų apyvarta. Jos siejamos su darbo vietomis, paslaugų plėtra ir didesnėmis galimybėmis pritraukti tarptautinius renginius bei investicijas.

    Kas atvyksta dažniausiai?

    Didžiausia užsienio rinka išliko Jungtinės Valstijos: per pusmetį atvyko daugiau kaip 567 000 amerikiečių, o jų nakvynių skaičius viršijo 1,3 mln. Toliau rikiavosi Italija ir Jungtinė Karalystė, kurios tradiciškai sudaro reikšmingą miesto turizmo paklausos dalį.

    Ryškiausias šuolis fiksuotas Brazilijos rinkoje: atvykusių turistų skaičius augo apie 30 proc., o nakvynių – 24 proc. Tai siejama su gerėjančiu skrydžių pasiekiamumu, verslo ryšiais ir tuo, kad Madridas tampa patogia jungtimi kelionėms tarp Europos ir Lotynų Amerikos.

    Augimą rodė ir Portugalija, kuri stiprina regioninius srautus ir trumpų savaitgalio kelionių segmentą. Toks profilis miestui naudingas, nes padeda pildyti viešbučius ne tik per didžiuosius sezono pikus.

    Daugėja viešbučių ir darbo vietų

    Turizmo bumas matomas ir infrastruktūroje: per 2026 metų pirmąjį pusmetį Madridas turėjo 920 apgyvendinimo įstaigų, beveik 48 600 kambarių ir daugiau kaip 96 000 vietų. Šie skaičiai rodo, kad rinka plečiasi, o pasiūla prisitaiko prie augančios paklausos.

    Užimtumo rodikliai taip pat kilo: turizmo sektoriuje dirbančiųjų skaičius pasiekė 15 249 ir buvo 5,4 proc. didesnis nei prieš metus. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būtent darbo jėgos prieinamumas ir kainų spaudimas paslaugų sektoriuje tampa vienu svarbiausių veiksnių, galinčių riboti tolesnį augimą.

    Tuo pačiu vis daugiau Europos miestų ieško balanso tarp turizmo generuojamų pajamų ir vietos gyventojų interesų: dėmesys krypsta į srautų valdymą, trumpalaikės nuomos reguliavimą bei aukštesnės pridėtinės vertės turizmą. Madrido rekordas rodo, kad miestas kol kas sėkmingai išnaudoja tarptautinę paklausą, tačiau artimiausiais metais svarbiausiu klausimu taps tvarus augimo modelis.

  • Mažos Vokietijos salos savaitgaliui: nuo Hidenzės iki Neuverko, kur pailsėsite be minių

    Mažos Vokietijos salos savaitgaliui: nuo Hidenzės iki Neuverko, kur pailsėsite be minių

    Kalbant apie Vokietijos salas, dažniausiai minimos Syltas, Riugenas ar Uzedomas, tačiau šalies pakrantėse ir ežeruose yra ir mažesnių vietų, kurios keliautojams siūlo tai, ko vis dažniau ieškoma: lėtesnį ritmą, gamtą ir mažiau žmonių. Tokios salos ypač tinka trumpoms išvykoms, kai norisi persikrauti neišleidžiant laiko spūstims ir eilėms.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija rinktis ramesnes kryptis, keliauti ne piko metu ir planuoti trumpus, bet kokybiškus pabėgimus. Mažesnės salos tam palankios dar ir dėl to, kad daugelyje jų ribojamas automobilių eismas, o tai natūraliai kuria lėtesnę, saugesnę ir tylesnę aplinką.

    Baltijos jūros salos be skubos

    Hidenzė Meklenburge-Pomeranijoje yra apie 17 kilometrų ilgio, joje nėra automobilių, todėl sala geriausiai pažįstama dviračiu, pėsčiomis arba arklio traukiamu vežimu. Keliautojus vilioja ilgi smėlio paplūdimiai, kopos ir šiaurinėje dalyje esantis Dornbušas su švyturiu.

    Vos už tilto nuo Riugeno esanti Umanz sala laikoma viena tyliausių Vokietijos Baltijos jūros salų. Lygios pievos, druskingos pakrančių pelkės ir maži kaimai ypač patrauklūs paukščių stebėtojams, o rudenį čia dažnai galima pamatyti įspūdingus gervių būrius.

    Poelio sala, įsikūrusi tarp Vismaro ir Riugeno, neretai nuvertinama, nors joje nestinga plataus pajūrio ir ramaus kurortinio tempo. Populiarios išvykos dviračiais pakrante, pasivaikščiojimai ir Timmendorfo švyturio lankymas, o didžiausias privalumas tas pats kaip ir mažesnėse salose: mažiau masinio turizmo.

    Šiaurės jūros vatai ir ribojamas turizmas

    Vilm sala prie Riugeno krantų yra viena griežčiausiai saugomų Vokietijoje, todėl lankytojų skaičius čia ribojamas, o patekti galima tik su organizuotomis ekskursijomis. Tokia tvarka leidžia išsaugoti senus bukų miškus ir jautrias pakrančių ekosistemas, todėl Vilm dažniau renkasi gamtos mylėtojai, ieškantys išskirtinės, bet atsakingos patirties.

    Neuverkas politiškai priklauso Hamburgui, tačiau yra apie 100 kilometrų nuo miesto, Šiaurės jūros vatuose prie Žemutinės Saksonijos krantų. Atoslūgio metu į salą galima patekti pėsčiomis arba arklio traukiamu vežimu per potvynių ir atoslūgių formuojamą kraštovaizdį, o nakvynė čia dažnai apibūdinama kaip reta proga išgirsti beveik visišką tylą.

    Rytų Fryzų salos, tokios kaip Baltrumas, Langeogas, Špykeroogas, Vangerogas ar Juistas, taip pat garsėja automobilių ribojimais, kopomis ir ilgais paplūdimiais. Keliautojams, norintiems daugiau ramybės, verta planuoti pavasarį ar rudenį, kai mažėja srautai, o pakrantės pasivaikščiojimai tampa ryškiausiu kelionės akcentu.

    Salos patirtis ir pietuose

    Salos Vokietijoje nebūtinai reiškia tik Baltijos ar Šiaurės jūrą: jų yra ir pietuose, pavyzdžiui, Chiemzės ežere, Alpių papėdėje Bavarijoje. Čia salos suteikia kitokią nuotaiką, kai vandens peizažai derinami su kalnų panoramomis ir istoriniu paveldu.

    Fraueninsel sala Chiemzėje yra nedidelė ir be automobilių, o jos širdis – benediktinių vienuolynas Frauenwörth, įkurtas dar 782 metais. Herreninsel sala labiausiai žinoma dėl Herrenchiemsee rūmų, kuriuos 1878 metais pradėjo statyti Bavarijos karalius Liudvikas II, o likusi salos dalis vilioja miško takais ir ramesnėmis ežero pakrantėmis.

    Greta jų esanti Krautinsel yra negyvenama ir skirta gamtai, todėl ją dažniausiai apžiūri tie, kurie nori tiesiog pasigrožėti ežero ekosistemomis iš valties. Šis trejetas primena, kad trumpa kelionė į salą gali būti ne tik apie maudynes, bet ir apie tylą, pasivaikščiojimus bei lėtesnį, labiau apgalvotą poilsį.

  • Stounhendžas siūlo neįprastą loteriją: laimėtojai ryte 20 minučių bus akmenų rate vieni

    Stounhendžas siūlo neįprastą loteriją: laimėtojai ryte 20 minučių bus akmenų rate vieni

    Stounhendžą kasmet aplanko apie 1 300 000 žmonių, tačiau beveik niekam netenka patirti šio priešistorinio paminklo visiškoje tyloje ir be minių. Britanijos paveldo organizacija English Heritage rugpjūtį siūlo išskirtinę galimybę, kuri iki šiol dažniau buvo siejama su VIP vizitais ar brangiomis privačiomis programomis.

    Organizacija paskelbė kasdienę loteriją, kurios laimėtojas gaus teisę dar prieš atveriant teritoriją lankytojams įžengti į garsųjį akmenų ratą. Numatoma, kad laimėtojui ir jo grupei bus suteikta išskirtinė prieiga, kai teritorijoje nebus kitų lankytojų.

    Kaip veiks išskirtinis vizitas

    Pagal paskelbtas sąlygas laimėtojas paminkle galės praleisti 20 minučių, numatytu ryto laiku prieš oficialų atidarymą. Nors šalia bus Stounhendžo komandos darbuotojas, pasirengęs atsakyti į klausimus apie istoriją ir išsaugojimą, kiti lankytojai į teritoriją tuo metu nebus įleidžiami.

    Tokio formato vizitas patrauklus ne tik dėl ramybės, bet ir dėl galimybės pamatyti detales, kurios dažnai praslysta pro akis įprasto apsilankymo metu. English Heritage akcentuoja, kad be žmonių srauto lengviau įvertinti megalitų mastelį, įsižiūrėti į senovinius raižinius ir fotografuoti ar filmuoti be minios fono.

    „Tai vienkartinė proga stovėti tarp senovinių akmenų, kai aplink nėra nieko kito, ir pajusti šios vietos atmosferą bei dvasingumą“, – sakė English Heritage Stounhendžo operacijų vadovė Georgia Butters.

    Ką reikia padaryti norint dalyvauti

    Dalyvauti atrankoje bus galima paprastai: įsigijus Stounhendžo bilietą per English Heritage interneto svetainę ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki vizito rugpjūtį, dalyvis automatiškai įtraukiamas į tos dienos burtų traukimą. Papildomo mokesčio už išskirtinę prieigą nenumatyta.

    Įprastai norint patekti į akmenų ratą siūlomos atskiros mokamos programos, kuriose dalyvaujama su grupe ir griežtu laiko grafiku. Naujoji iniciatyva išsiskiria tuo, kad siekia suteikti visišką privatumo pojūtį pačiame monumento centre, kartu išlaikant paveldo apsaugos reikalavimus.

  • Italija svarsto uždrausti turistines arklines karietas Romoje: kodėl „botticelle“ gali tapti istorija

    Italija svarsto uždrausti turistines arklines karietas Romoje: kodėl „botticelle“ gali tapti istorija

    Įstatymo projektas parlamente

    Italijos Deputatų rūmuose pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siekiama uždrausti tradicines turistines arklines karietas, vadinamas botticelle. Šios karietos ypač paplitusios Romoje, tačiau draudimas būtų taikomas ir kitose turistų gausiai lankomose meno miestuose.

    Iniciatyvą parlamente pateikė kelių opozicinių politinių jėgų atstovai. Jų siūlymas numato keisti Kelių kodekso nuostatas, kurios dabar leidžia viešas paslaugas, teikiamas gyvūnų traukiamomis transporto priemonėmis.

    Ką siūloma uždrausti?

    Projekte įvardijama, kad draudimas apimtų ne tik turistinį vežimą, bet ir kitas viešai teikiamas, pagal grafiką nereguliuojamas paslaugas, taip pat pramogines ar ceremonines veiklas. Kitaip tariant, būtų atsisakoma praktikos, kai gyvūnai naudojami traukti vežimus už atlygį miesto erdvėse.

    Siūlymo šalininkai pabrėžia, kad atskiri savivaldybių sprendimai, ribojantys darbo valandas ar maršrutus, esą nebeišsprendžia problemos. Todėl siekiama nacionalinio masto reguliavimo, kuris vienodai galiotų visoje šalyje.

    Gyvūnų gerovė ir karščio argumentas

    Pagrindinis argumentas, lydintis iniciatyvą, yra gyvūnų gerovė šiuolaikiniuose miestuose. Anot projekto rėmėjų ir gyvūnų apsaugos aktyvistų, intensyvus eismas, triukšmas ir ilgos valandos ant įkaitusio asfalto neatitinka šiandieninių gerovės standartų.

    Karščio bangos Pietų Europoje pastaraisiais metais dažnėja, o miestų centrai vasarą įkaista labiau dėl vadinamojo šilumos salos efekto. Kritikai teigia, kad būtent ekstremalios temperatūros dienomis žirgams dirbti tampa itin sudėtinga, todėl vien tik laiko ribojimai nebėra pakankami.

    „Atskiri savivaldybių draudimai ir darbo valandų apribojimai nėra pakankami. Reikia nacionalinio įstatymo, kuris panaikintų botticelle ir gyvūnų traukiamas karietas miestuose“, – sakė parlamentarė Patrizia Prestipino.

    Romoje – ir informavimo kampanija

    Lygiagrečiai parlamento iniciatyvai Romoje planuojama viešinimo kampanija, skatinanti rinktis alternatyvas karietoms. Ji numatyta pagrindinėse turistinėse sostinės vietose ir bus pateikiama italų bei anglų kalbomis, orientuojantis į miestą lankantį srautą.

    Romoje šis klausimas jau seniai kelia diskusijas tarp gyvūnų gerovės šalininkų, turizmo sektoriaus ir tradicijos gynėjų. Jei įstatymo projektas būtų priimtas, tai reikštų reikšmingą pokytį vienai iš seniausių sostinės paslaugų, ilgą laiką buvusiai neatsiejama istorinio centro kasdienybės dalimi.

    Projekto rėmėjai tvirtina, kad 2026 metais gyvūnų naudojimas turistiniam transportui didmiesčių centruose vis labiau kertasi su visuomenės lūkesčiais. Tuo metu karietų verslo atstovai paprastai akcentuoja tradicijos ir darbo vietų argumentus, todėl politinė diskusija, tikėtina, bus aštri.