CP v2

Tag: Turkija

  • ERPB skolina „Enerjisa Enerji“ 190 mln. eurų tinklams Turkijoje: ką keis atnaujinimai ir skaitmenizacija

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikia 190 mln. eurų paskolą Turkijos elektros skirstymo bendrovei „Enerjisa Enerji“, kad ši modernizuotų ir plėstų tinklus Baskent, Ayedas ir Toroslar regionuose. Investicija skirta spartesniam tinklo atnaujinimui tuo metu, kai šalis didina atsinaujinančios energetikos pajėgumus.

    „Enerjisa Enerji“ aptarnauja apie ketvirtadalį Turkijos gyventojų, todėl projektas laikomas strategiškai svarbiu elektros tiekimo patikimumui. Tinklų plėtra ir atnaujinimas turi padėti geriau suvaldyti apkrovas ir prijungti daugiau naujų, ypač saulės ir vėjo, gamybos pajėgumų.

    Pagrindinis tikslas – mažesni nuostoliai

    Vienas iš projekto uždavinių – mažinti skirstymo nuostolius ir gerinti tinklo efektyvumą, kas tiesiogiai siejasi su sąnaudomis ir tiekimo kokybe. Atnaujinimai paprastai apima transformatorių pastočių modernizavimą, tinklo elementų keitimą ir valdymo sistemų atnaujinimą.

    Kartu numatomas atsparumo didinimas, kad tinklas geriau atlaikytų gedimus, ekstremalius orus ar kitus trikdžius. Tokie projektai aktualūs ir dėl didėjančio elektros poreikio bei spartėjančios elektrifikacijos, kai vis daugiau sektorių remiasi elektra.

    Skaitmenizacija kelia ir naujų rizikų

    ERPB nurodo, kad projektą lydės techninė pagalba, orientuota į skaitmenizuojamo tinklo operacinį atsparumą. Plečiant nuotolinio valdymo, išmaniųjų skaitiklių ir duomenų perdavimo sprendimus, išauga kibernetinio saugumo, sistemų patikimumo ir duomenų apsaugos svarba.

    Praktikoje tai reiškia, kad tinklo modernizacija vis dažniau apima ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir skaitmenines valdymo platformas bei incidentų prevenciją. Toks požiūris leidžia greičiau aptikti gedimus, tiksliau prognozuoti apkrovas ir efektyviau planuoti priežiūrą.

    ES garantija turi paspartinti investicijas

    Projektui taip pat numatyta finansinė garantija per Europos Sąjungos Europos tvaraus vystymosi fondą „European Fund for Sustainable Development Plus“ pagal „Hi-Bar“ programą. Garantijos tikslas – sumažinti finansavimo rizikas ir pagreitinti kritinės elektros infrastruktūros investicijas.

    ERPB teigimu, tai pirmasis elektros skirstymo projektas, gavęs paramą pagal šią programą, todėl jis gali tapti precedentiniu modeliu panašiems tinklų modernizavimo sandoriams. Energetikos pertvarkoje tinklai tampa kertiniu elementu, nes būtent jie lemia, kaip greitai atsinaujinantys šaltiniai gali būti realiai integruoti į sistemą.

    ERPB Turkijoje yra vienas didžiausių tarptautinių investuotojų: bankas skelbia šalyje iki šiol investavęs daugiau kaip 25 mlrd. eurų, daugiausia privačiame sektoriuje. Anksčiau ERPB taip pat rėmė vėjo energetikos plėtrą ir elektros tinklo atstatymo bei modernizavimo darbus nuo žemės drebėjimų nukentėjusiuose regionuose.

  • Turkija kelia infliacijos prognozę iki 28,4 proc.: Artimųjų Rytų konfliktas brangina viską

    Turkija kelia infliacijos prognozę iki 28,4 proc.: Artimųjų Rytų konfliktas brangina viską

    Turkijos vyriausybė pakėlė 2026 metų pabaigos infliacijos prognozę iki 28,4 proc., pristatydama 2027–2029 metų vidutinio laikotarpio ekonomikos programą. Apie tai sekmadienį pranešė Turkijos viceprezidentas Cevdetas Yilmazas.

    Pasak jo, tikimasi, kad kainų augimas vėl ryškiau ims lėtėti ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį. Naujasis rodiklis gerokai viršija ankstesnius planus, nes pernai valdžia metų pabaigoje buvo numačiusi 16 proc. infliaciją.

    „Tikimės, kad infliacija ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį vėl pradės mažėti ir metų pabaigoje sieks 28,4 proc.“, – sakė Cevdetas Yilmazas.

    Naujojoje programoje numatyta, kad infliacija 2027 metais turėtų mažėti iki 21 proc., 2028 metais – iki 13,5 proc., o 2029 metais – iki 9 proc. Tokie tikslai reiškia, kad Ankara siekia grįžti prie vienženklės infliacijos, tačiau pripažįsta, kad kelias bus ilgesnis, nei manyta anksčiau.

    Oficialiais duomenimis, metinė infliacija Turkijoje rugpjūtį siekė 31,51 proc. ir buvo kiek mažesnė nei liepą, kai sudarė 31,75 proc. Vis dėlto kainų lygis šalyje virš 30 proc. išsilaiko nuo 2021 metų pabaigos, o didžiausias pikas buvo pasiektas 2024 metų gegužę, kai metinė infliacija viršijo 75 proc.

    Viceprezidentas teigė, kad vienas svarbiausių veiksnių, pakeitusių prognozes, yra karas Artimuosiuose Rytuose. Jo žodžiais, centrinio banko vertinimu, tiesioginis ir netiesioginis konflikto poveikis infliacijai sudaro apie 7 procentinius punktus.

    Šis poveikis dažniausiai persiduoda per energijos ir logistikos grandines: brangstant naftai ir degalams didėja transporto, gamybos ir maisto tiekimo kaštai, o tai greitai matoma vartotojų kainose. Turkijai, kuri importuoja reikšmingą dalį energijos išteklių, tokie svyravimai ypač jautrūs ir gali daryti spaudimą tiek kainoms, tiek nacionalinei valiutai.

    Valdžia pabrėžia, kad kova su infliacija išlieka svarbiausias ekonomikos politikos prioritetas, o pastaraisiais mėnesiais matomas nuosaikus lėtėjimas vertinamas kaip taikomų priemonių rezultatas. Tačiau infliacijos trajektorija ir toliau bus priklausoma nuo geopolitinės įtampos, energijos kainų dinamikos ir pinigų politikos griežtumo.

  • IEA apžvalga: Turkijos elektros paklausa auga sparčiausiai, o energetikos planai iki 2035 metų keičiasi

    IEA apžvalga: Turkijos elektros paklausa auga sparčiausiai, o energetikos planai iki 2035 metų keičiasi

    IEA įvertino Turkijos kryptį

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) paskelbė Turkijos 2026 metų energetikos politikos apžvalgą, parengtą bendradarbiaujant su šalies Vyriausybe. Dokumente aptariama, kaip Turkija derina augantį energijos poreikį, išmetamųjų teršalų mažinimą ir tiekimo saugumą.

    IEA išskiria 2022 metais patvirtintą pirmąjį Nacionalinį energetikos planą, kuriame numatyti tikslai 2020–2035 metų laikotarpiui. Taip pat pažymimas 2025 metais priimtas Klimato įstatymas, kuriuo sukuriamas pagrindas anglies kainodaros sistemai.

    Elektros paklausa auga, o priklausomybė nuo importo išlieka

    Apžvalgoje akcentuojama sparčiai didėjanti elektros paklausa: 2005–2024 metais elektros vartojimas vidutiniškai augo beveik 5 proc. per metus. IEA tai įvardija kaip vieną greičiausių augimo tempų tarp agentūros narių.

    Nacionalinis energetikos planas prognozuoja, kad paklausa iki 2035 metų ir toliau didės, nors augimo tempas turėtų lėtėti. Pagrindiniais veiksniais laikomi pramonės poreikiai ir namų ūkių vartojimas.

    IEA pabrėžia, kad toks augimas didina pažeidžiamumą išoriniams sukrėtimams, ypač dėl Turkijos priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro. Tai reiškia, kad kainų svyravimai ir tiekimo sutrikimai gali greičiau persiduoti į elektros kainas bei infliaciją.

    Atsinaujinantys ištekliai, branduolinė energetika ir anglies dilema

    IEA vertina spartų atsinaujinančios energetikos augimą ir ambicingus vėjo bei saulės elektrinių plėtros planus. Skaičiuojama, kad 2025 metais atsinaujinantys energijos ištekliai pagamino 43 proc. šalies elektros, o iki 2035 metų ši dalis galėtų didėti iki 55 proc.

    Kartu numatoma ir branduolinės energetikos plėtra: kai Akuju atominė elektrinė artimiausiais metais pradės veikti pilnu pajėgumu, branduolinė energetika turėtų sudaryti apie 10 proc. instaliuotos galios. Be Akuju projekto, valdžia svarsto papildomas dideles atomines elektrines ir mažus modulinius reaktorius.

    Tačiau apžvalga atkreipia dėmesį, kad anglis išlieka reikšminga energetikos mišinio dalis. 2024 metais ji patenkino ketvirtadalį šalies energijos poreikio ir daugiau nei trečdalį elektros gamybos.

    IEA skaičiavimu, 2025 metais Turkija suvartojo apie 120 mln. tonų anglies, todėl tapo didžiausia anglies vartotoja Europoje. Agentūra pažymi, kad elektros gamybos anglies dioksido intensyvumas šalyje išlieka vienas didžiausių tarp IEA narių, todėl aiškus, iš anksto suplanuotas perėjimas nuo anglies padėtų sumažinti tiek ekonomines, tiek socialines rizikas.

    Šilumos sektoriuje matomas geotermijos potencialas

    Apžvalgoje aptariama ir šilumos ūkio dekarbonizacija, kurioje svarbų vaidmenį galėtų atlikti geoterminė energija. IEA vertinimu, šis išteklius ypač aktualus centralizuotam šildymui, tačiau teisinė ir reguliacinė bazė dar tik kuriama.

    Agentūra pabrėžia, kad aiškios taisyklės ir ilgalaikė politika centralizuoto šildymo plėtrai galėtų padėti pritraukti investicijas. Tai taip pat leistų nuosekliau mažinti iškastinio kuro naudojimą pastatų sektoriuje ir gerinti oro kokybę miestuose.

  • Turkijoje aptiko 16 500 metų figūrėles: 25 akmeniniai vėžliai leidžia įtarti seną ritualą

    Turkijoje aptiko 16 500 metų figūrėles: 25 akmeniniai vėžliai leidžia įtarti seną ritualą

    Šiaurės vakarų Turkijoje, Bileciko provincijoje, archeologai Gedikkaya kalvos ir İn olos komplekse aptiko apie 25 nedideles vėžlių figūrėles, iškaltas iš kalkakmenio. Dalis jų buvo papildomai aptepta moliu, o didžiausia siekia maždaug 30 centimetrų ilgį ir apie 20 centimetrų plotį.

    Pagal radiokarboniniais tyrimais datuotus greta rastus organinius radinius, šie objektai gali būti sukurti maždaug prieš 14 500–11 200 metų prieš mūsų erą. Tai būtų epipaleolito laikotarpis, kai bendruomenės Anatolijoje gyveno didelių klimato ir socialinių pokyčių fone, artėjant paskutinio ledynmečio pabaigai.

    Radinių vieta kelia klausimų

    Didžiausią tyrėjų dėmesį patraukė ne tik pats radinys, bet ir jo kontekstas. Figūrėlės aptiktos šalia žiedinių konstrukcijų, o dalis jų buvo įsmeigtos vertikaliai į žemę, tarsi sąmoningai paliktos konkrečioje padėtyje.

    Toks išdėstymas leidžia manyti, kad tai ne atsitiktinai pamesti daiktai, o tam tikros veiklos pėdsakai. Archeologų vertinimu, ola galėjo būti naudojama kaip ritualinė ar simbolinė vieta, o figūrėlės galėjo būti susijusios su apeigomis.

    Skubotas atlikimas gali būti užuomina

    Neįprasta ir tai, kad dauguma figūrėlių atrodo grubiai apdorotos, kai kurios gali būti nebaigtos arba suformuotos skubotai. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dekoratyviniams objektams įprastai būdingas kruopštesnis apdirbimas, o čia svarbi galėjo būti pati gamybos veika.

    Tokiais atvejais archeologijoje dažnai svarstoma, jog reikšmingiausias buvo ne galutinis estetinis rezultatas, o pats procesas, galėjęs būti apeigų dalimi. Vis dėlto galutinių išvadų kol kas vengiama, nes reikalingi detalesni kontekstiniai ir laboratoriniai tyrimai.

    Kodėl vėžlys?

    Tyrėjų grupė neatmeta ir kraštovaizdžio simbolikos: keliama hipotezė, kad žmonės galėjo sieti Gedikkaya kalvos formą su vėžliu. Tokiu atveju pati vieta galėjo įgyti ypatingą reikšmę, o figūrėlės tapti jos simboliniais atitikmenimis.

    Vėžlio motyvas žinomas ir kitose Artimųjų Rytų bei Rytų Viduržemio regiono priešistorinėse kultūrose, tačiau reikšmės skyrėsi. Dažniausiai šis gyvūnas sietas su ilgaamžiškumu ir ištverme, tačiau nėra aišku, ar būtent taip jį suprato Anatolijos gyventojai prieš keliolika tūkstančių metų.

    Radinių konservavimas ir tolesnė analizė vykdoma Bileciko muziejuje ir universitete, o mokslininkai tikisi tiksliau nustatyti figūrėlių paskirtį. Sprendžiant iš aptikimo aplinkybių, šis atradimas papildo įrodymus, kad epipaleolito bendruomenės kūrė simbolinius objektus ir galėjo turėti sudėtingesnes ritualines praktikas, nei ilgą laiką manyta.

  • EBRD skolina 190 mln. eurų „Enerjisa Enerji“: Turkijoje spartinamas elektros tinklų modernizavimas

    EBRD skolina 190 mln. eurų „Enerjisa Enerji“: Turkijoje spartinamas elektros tinklų modernizavimas

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia apie 190 mln. eurų paskolą Turkijos elektros skirstymo bendrovei „Enerjisa Enerji“, kad ši modernizuotų ir plėstų skirstomuosius tinklus trijuose regionuose: Baskent, Ayedas ir Toroslar.

    „Enerjisa Enerji“ aptarnauja maždaug ketvirtadalį Turkijos gyventojų, todėl projektas laikomas reikšmingu šalies elektros infrastruktūrai. Investicijos planuojamos tuo metu, kai Turkija didina atsinaujinančios energijos gamybos apimtis ir siekia greičiau integruoti naujus pajėgumus į tinklą.

    Numatoma, kad atnaujinimai padės mažinti skirstymo nuostolius ir didinti tinklo patikimumą, ypač augant apkrovoms ir prisijungimų skaičiui. Kartu akcentuojamas ir atsparumas sutrikimams, nes elektros tinklai vis sparčiau skaitmeninami, o tai didina ir technologinių, ir kibernetinių rizikų svarbą.

    Projektui taip pat taikoma Europos Sąjungos garantija per Europos tvaraus vystymosi fondo „Plus“ (EFSD+) Hi-Bar programą. Tokia garantija paprastai mažina finansavimo riziką ir leidžia greičiau nukreipti lėšas į kritinę infrastruktūrą, šiuo atveju į elektros skirstymo tinklus.

    EBRD Turkijoje yra vienas aktyviausių tarptautinių investuotojų: bankas nurodo, kad iki šiol į šalį yra investavęs daugiau kaip 25 mlrd. eurų, daugiausia į privatų sektorių. Anksčiau EBRD taip pat finansavo vėjo energetikos plėtrą ir prisidėjo prie elektros tinklų atstatymo bei modernizavimo Toroslar regione po žemės drebėjimų.

    Energetikos rinkoje tokio tipo projektai vis dažniau siejami su platesnėmis tendencijomis: didesniu atsinaujinančių išteklių dalies augimu, paskirstytos gamybos plėtra ir būtinybe tinklą valdyti pažangiais skaitmeniniais sprendimais. Praktikoje tai reiškia daugiau investicijų į linijų atnaujinimą, skaitiklių ir valdymo sistemų modernizavimą bei tinklo veikimo stebėseną realiu laiku.

  • Turkijoje atidengė 10 senovinių kapų: įtariama, kad čia palaidoti Aleksandro Didžiojo kariai

    Turkijoje atidengė 10 senovinių kapų: įtariama, kad čia palaidoti Aleksandro Didžiojo kariai

    Turkijos pietuose, Yumurtalık apylinkėse, archeologai didelėje nekropolijoje aptiko 10 senovinių kapų. Tyrinėtojai skaičiuoja, kad daugiau kaip 3 hektarų plote kapaviečių gali būti apie 30, todėl didelė dalis radinių dar slepiasi po žeme.

    Atidengti kapai skiriasi savo konstrukcija. Dalis jų iškirsti uoloje, su koridoriais ir laiptais, vedančiais į laidojimo kamerą, kur įrengtos akmeninės platformos palaikams. Kiti kapai yra stačiakampės vadinamosios dėžinės kapavietės, kai kur su kalkiniu skiediniu ir išlikusiais rozetės motyvais.

    Kartu rasta ir laidojimo įkapių, leidžiančių datuoti vietą bei suprasti to meto papročius. Tarp radinių minimi keramikos fragmentai, nedideli indai, terakotos sarkofagai ir unguentarijai, senovėje naudoti kvapioms medžiagoms ar tepalams laikyti, ypač helenistiniu ir romėnišku laikotarpiais.

    Nuo uosto iki gydymo kulto

    Nekropolio reikšmę sustiprina Aigeai miesto istorija. Miestas susiformavo helenistiniu laikotarpiu ir ilgainiui tapo svarbiu Kilikijos regiono centru, o pakrantės padėtis padėjo jam vystytis kaip uostui ir jūrų bazei.

    Romos epochoje Aigeai išgarsėjo kaip Asklepijo, gydymo dievo, kulto vieta. Tokios šventyklos ir gydymo centrai pritraukdavo piligrimus, todėl miestas galėjo būti svarbus ne tik prekybai, bet ir religiniams bei medicininiams to meto praktikų tinklams.

    Ar tai Aleksandro Didžiojo karių kapai?

    Didžiausią intrigą kelia versija apie galimą ryšį su Makedonija ir Aleksandru Didžiuoju. Vietos tyrėjai neatmeta, kad Aigeai galėjo būti siejamas su makedoniečių kariais, o dalis helenistinio laikotarpio kapų galbūt priklausė kariams, veikusiems regione po Aleksandro žygių.

    Šią prielaidą stiprina istorinė aplinka: 333 metais prieš mūsų erą netoliese įvyko Iso mūšis, kuriame Aleksandro kariuomenė įveikė Persijos karaliaus Darijaus III pajėgas. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad galutines išvadas galima daryti tik po išsamių datavimo, antropologinių ir archeologinių tyrimų.

    Kas laukia toliau

    Tyrėjai jau pradėjo kapaviečių konservavimo ir apsaugos darbus, nes dalis struktūrų patyrė niokojimą nuo viduramžių iki šių dienų. Aptikti artefaktai tvarkomi ir ruošiami būsimai ekspozicijai Adanos muziejuje.

    Archeologai taip pat svarsto nekropolio dalies restauravimą ir pritaikymą lankytojams. Dabartinio sezono darbai turėtų tęstis iki ankstyvo rudens, o tolimesni kasinėjimai priklausys nuo to, ką parodys ekspertizės ir nauji radiniai.

  • Radaras aptiko mįslingas struktūras ten, kur esą ilsisi Nojaus arka: arčiau kasinėjimų?

    Radaras aptiko mįslingas struktūras ten, kur esą ilsisi Nojaus arka: arčiau kasinėjimų?

    Turkijos rytuose esanti Durupinaro formacija vėl atsidūrė mokslininkų ir entuziastų dėmesio centre. Ši pailga, laivo korpusą primenanti geologinė struktūra yra netoli Ararato kalno regiono, o jos ilgis siekia apie 164 metrus.

    Būtent šis dydis dažnai lyginamas su Biblijoje minimais Nojaus arkos matmenimis, todėl vieta jau kelis dešimtmečius kelia diskusijas. Vis dėlto archeologijoje vien sutampantys skaičiai ar iš tolo panašus siluetas nėra laikomi įrodymu.

    Nauji matavimai po žeme

    Naujausio tyrimų etapo metu komanda atliko detalius vietovės paviršiaus matavimus, sudarė žemėlapius ir užfiksavo GPS koordinates. Tada tyrėjai ėmėsi to, ko plika akimi nematyti, naudodami georadarą.

    Georadaro technologija siunčia elektromagnetinius impulsus į gruntą ir registruoja jų atspindžius nuo skirtingų sluoksnių ar objektų. Taip galima sudaryti požeminių struktūrų vaizdus ir iš anksto įvertinti, kur būtų prasminga planuoti kasinėjimus.

    Tyrėjai pranešė užfiksavę anomalijų ir galimų tuštumų, kurių ribos kai kur atrodo neįprastai tiesios. Remiantis duomenimis, buvo sukurti ir trimačiai modeliai, padedantys tiksliau įvertinti, kas gali slėptis po paviršiumi.

    Kodėl tai dar nereiškia atradimo

    Specialistai pabrėžia, kad tiesesnės linijos ar geofizikinės anomalijos dar nepatvirtina žmogaus sukurtos konstrukcijos. Panašūs signalai gali atsirasti dėl natūralių geologinių procesų, sluoksnių sandaros, erozijos ar skirtingų medžiagų savybių.

    Durupinaro formacija tyrinėta ir anksčiau, o XX amžiuje čia vyko ekspedicijos bei bandymai ieškoti aiškių archeologinių požymių. Ankstesni vertinimai dažnai linko prie išvados, kad laivą primenantis kontūras gali būti natūralios kilmės.

    Vis dėlto šiuolaikiniai geofiziniai metodai leidžia tiksliau atrinkti vietas, kur būtų galima ieškoti apčiuopiamų įrodymų, pavyzdžiui, žmogaus veiklos pėdsakų ar aiškiai identifikuojamų medžiagų. Tolimesni žingsniai priklausys nuo to, ar duomenys bus pakankamai įtikinami, kad būtų pagrįsti tikslingi kasinėjimai.

    Kol kas mokslinė bendruomenė šią istoriją vertina atsargiai: hipotezė apie Nojaus arką išlieka patraukli, tačiau jai patvirtinti reikėtų nepriklausomai patikrinamų radinių, tikslaus datavimo ir aiškaus konteksto, atitinkančio archeologinius standartus.

  • Keltas su 267 žmonėmis apvirto prie Šiaurės Kipro: žuvę ir dingę, gelbėtojai skuba į vietą

    Keltas su 267 žmonėmis apvirto prie Šiaurės Kipro: žuvę ir dingę, gelbėtojai skuba į vietą

    Kas nutiko prie Kyrenijos

    Prie Šiaurės Kipro krantų apvirto keleivinis laivas, kuriuo, pirminiais duomenimis, plaukė 267 žmonės. Apie nelaimę pranešta sekmadienį, o incidentas įvyko maždaug vidurdienį vietos laiku.

    Turkijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad laive buvo 259 keleiviai ir 8 įgulos nariai. Skelbiama, kad laivas pradėjo semti vandenį maždaug už 6 kilometrų nuo Kyrenijos pakrantės.

    Žuvusieji, dingusieji ir gelbėjimo darbai

    Šiaurės Kipro turkų administracijos lyderis Tufanas Erhürmanas CNN Turk teigė, kad iki tol buvo pasiekti 244 žmonės. Pasak jo, išgelbėtųjų grupėje buvo ir žuvusių, o dalies keleivių vis dar pasigendama.

    Kyrenijos meras Muratas Şenkulas situaciją socialiniuose tinkluose apibūdino kaip labai rimtą ir informavo, kad vyksta gelbėjimo operacija. Į paiešką paprastai įtraukiamos pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno pajėgos, taip pat medicinos tarnybos.

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti ant apvirtusio laivo denio gelbėjimosi liemenes dėvintys žmonės, laukiantys pagalbos. Tokie vaizdai rodo, kad dalis keleivių kurį laiką galėjo išlikti ant korpuso, kol buvo pasiekti gelbėtojų.

    Kas žinoma apie maršrutą ir priežastis

    Pranešama, kad laivas plaukė iš Kyrenijos į Turkijos Tašudžu uostą. Tiksli nelaimės priežastis kol kas neaiški, o oficialios institucijos toliau renka informaciją.

    Tokiais atvejais tyrimuose paprastai vertinamos oro ir jūros sąlygos, laivo techninė būklė, stabilumas, krovos ir keleivių išsidėstymo aplinkybės bei tai, ar buvo laikytasi saugos procedūrų. Papildomų detalių tikimasi po pirminės apžiūros ir išklausytų įgulos parodymų.

    „Mūsų pozicija aiški: kai kyla grėsmė žmonių gyvybėms, prisidedame visomis turimomis priemonėmis“, – sakoma Kipro prezidento Nikoso Christodoulideso biuro pareiškime.

    Prezidento biuras taip pat nurodė, kad Kipro Respublika turi resursų ir operacinių pajėgumų skubiai suteikti pagalbą. Tarnybos tęsia paieškos ir gelbėjimo darbus, o informacija apie aukas ir dingusiuosius gali keistis tikslinant duomenis.

  • Stulbinantis radinys Sardyje: 2 500 metų išliko jauno vyro veidas – kaip tai įmanoma?

    Stulbinantis radinys Sardyje: 2 500 metų išliko jauno vyro veidas – kaip tai įmanoma?

    Vakarų Turkijoje, senoviniame Sardžio mieste, archeologai atkasė maždaug 2 500 metų senumo marmurinę jauno vyro statulą, kurios veidas išliko neįprastai geros būklės. Tyrėjų teigimu, šį „stebuklą“ lėmė tai, kad skulptūra šimtmečius gulėjo veidu į žemę ir taip buvo apsaugota nuo oro poveikio bei mechaninių pažeidimų.

    Radavietė pasirinkta neatsitiktinai: Sardis buvo Lidijos karalystės sostinė, vėliau tapo svarbiu Persijos imperijos centru, o krikščionybės tradicijoje minimas kaip vienas iš septynių miestų, kuriems skirtos Apreiškimo Jonui žinios. Dėl šios daugiasluoksnės istorijos vietovė laikoma išskirtine senovės Anatolijos kultūrinių kaitų tyrimų erdve.

    Atrasta romėnų gatvės sluoksnyje

    Skulptūros fragmentai aptikti ten, kur romėnų laikais ėjo kolonuota gatvė. Kaip aiškina archeologai, statula nebestovėjo originalioje vietoje: ji buvo sulaužyta ir panaudota pakartotinai kaip statybinė medžiaga gatvės dangai.

    Būtent toks pakartotinis panaudojimas paradoksaliai tapo svarbiausia išsaugojimo priežastimi. Skulptūrą paguldžius veidu žemyn, subtilios bruožų detalės ilgą laiką buvo „uždarytos“ nuo tiesioginio lietaus, vėjo, temperatūros svyravimų ir trinties.

    Apranga kelia naujų klausimų

    Ekspertai daug dėmesio skiria pavaizduotos figūros aprangai: vyras vilki storą himationą ir ploną chitoną, o po jais matyti dar vienas savitas drabužio sluoksnis, dekoruotas horizontaliomis linijomis. Turkijos archeologų vertinimu, toks vaizdavimo būdas neturi aiškių analogų daugelyje Anatolijoje ir Graikijoje žinomų panašaus laikotarpio skulptūrų.

    Šis neatitikimas gali reikšti ryškesnį vietinį, su Lidijos kultūra susijusį braižą. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kol kas per anksti tiksliai įvardyti, ką skulptūra vaizduoja ir kokią funkciją ji atliko senovės mieste.

    Kas jo rankoje ir ar statula buvo spalvota?

    Dar viena mįslė yra jaunuolio rankoje laikomas objektas, primenantis vaisių. Šiuo metu nėra aišku, ar tai simbolinis atributas, religinė užuomina, ar konkretų asmenį ar dievybę identifikuojantis ženklas, todėl laukiama papildomų analizės etapų.

    Tyrimai nesibaigia vien datavimu ar ikonografija: skulptūrą dengia storas sukietėjusių nuosėdų sluoksnis, kurį konservatoriai turės šalinti itin atsargiai. Specialistai taip pat ketina ieškoti pigmentų pėdsakų, nes daug senovinių marmurinių statulų buvo dažytos, o net mikroskopiniai dažų likučiai gali iš esmės pakeisti supratimą apie pirminę kūrinio išvaizdą.

    Archeologai tikisi, kad radinys papildys žinias apie Sardžio kasdienybę, religinius vaizdinius ir kultūrinius ryšius regione, kuris skirtingais laikotarpiais patyrė lidijų, persų, graikų ir romėnų įtakas. Tolimesni tyrimai turėtų atsakyti, kam skirta ši skulptūra ir kodėl ji galiausiai atsidūrė romėnų gatvės konstrukcijoje.

  • Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Naujas Turkijos projektas NATO kontekste

    Turkija pradėjo nacionalinio lėktuvnešio MUGEM (Milli Uçak Gemisi) projektą, kurio darbai įsibėgėjo 2023 metais, bendradarbiaujant su Ispanijos laivų statytoju „Navantia“. Viešai projektas pristatytas 2024 metais, o į tarnybą laivas planuojamas priimti 2032 metais.

    Toks grafikas reiškia, kad po nuleidimo į vandenį dar gali prireikti maždaug 4–5 metų laivo įrangai sumontuoti, sistemoms integruoti, uosto bandymams ir jūriniams bandymams. Tuo pat metu Turkija vysto ir kitus didelius karinio laivyno projektus, įskaitant povandeninį laivą MİLDEN bei TF-2000 klasės naikintoją.

    Kam to reikia ir ką tai reikštų regione

    Anot Turkijos argumentų, MUGEM turėtų ženkliai išplėsti šalies jūrines operacines galimybes ir pademonstruoti vietinės gynybos pramonės bei laivų statybos pajėgumus. NATO mastu tai būtų dar vienas didelis lėktuvnešio tipo pajėgumas Viduržemio jūros regione.

    Tokio laivo atsiradimas gali turėti ir politinį svorį: Viduržemio jūra bei Juodosios jūros prieigos yra vienas jautriausių Europos saugumo taškų. Papildomas lėktuvnešio tipo platformos pajėgumas suteiktų daugiau pasirinkimų krizėms valdyti, ypač kai daugėja įtampos dėl Rusijos veiksmų ir karinio aktyvumo regione.

    Kokio dydžio ir galios būtų MUGEM

    Skelbiama, kad MUGEM ilgis siektų apie 285 metrus, plotis – 72 metrus, o vandentalpa – apie 60 000 tonų. Numatoma COGAG tipo jėgainė su keturiomis LM2500 dujų turbinomis, leidžianti išvystyti iki 26 mazgų greitį ir užtikrinti maždaug 10 000 jūrmylių veikimo nuotolį.

    Įgulos dydis, pagal viešai minimus planus, galėtų siekti apie 2 500 jūreivių. Tai būtų vienas didžiausių ir sudėtingiausių Turkijos karinio laivyno projektų per visą šalies istoriją.

    Orlaiviai, dronai ir naujos karo tendencijos

    Pradiniame etape laivas turėtų naudoti tradicinę rampą, tačiau ateityje svarstoma galimybė įdiegti katapultą, kuri išplėstų pakilimo scenarijus ir orlaivių spektrą. Deklaruojama, kad MUGEM galėtų talpinti iki 52 orlaivių, įskaitant pilotuojamus ir bepiločius, o apie 20 jų galėtų būti laikomi ant denio.

    Tarp realiausiai minimų platformų – „Bayraktar“ TB3 ir „Bayraktar“ Kizilelma bepiločiai bei lengvas kovinis mokomasis lėktuvas TAI Hürjet. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai lėktuvnešių koncepcija vis dažniau siejama su DI valdomais jūriniais ir oro dronais, leidžiančiais mažinti riziką įguloms ir didinti žvalgybos bei smūgio pajėgumus.

    „MUGEM mums reiškia ne tik naują platformą, bet ir galimybę sujungti skirtingas jūrines bei oro sistemas į vieną veikimo architektūrą“, – sakė Turkijos karinio jūrų laivyno vadovybės atstovų viešai perteikiama pozicija.

    Taip pat akcentuojama, kad lėktuvnešis būtų pritaikytas darbui su nepilotuojamais antvandeniniais ir povandeniniais aparatais. Turkija viešai skelbė turinti kelias skirtingas tokių platformų kategorijas, kurias teoriškai būtų galima integruoti į lėktuvnešio vadovavimo ir valdymo sistemas, siekiant didesnio situacijos suvokimo ir lankstesnių operacijų jūroje.