Tag: Turkija

  • Romėnų laikų pranašysčių sistema stebina: Turkijoje rastas akmuo atskleidė 56 atsakymus

    Romėnų laikų pranašysčių sistema stebina: Turkijoje rastas akmuo atskleidė 56 atsakymus

    Archeologiniai radiniai primena, kad žmonės ateities ženklų ieškojo ne tik šiais laikais. Pietvakarių Turkijoje, senovės Kibyros teritorijoje, mokslininkai iš naujo perskaitė užrašus ant kalkakmenio stulpo, kurie leido atkurti romėnų laikų būrimo sistemą.

    Stulpas buvo tarsi viešai prieinama instrukcija, kaip iš kauliukų metimo gauti dievų patarimą. Ant keturių jo pusių iškalti 56 atsakymai, priskirti skirtingoms metimo kombinacijoms, o pati schema rodo, kad tai buvo standartizuotas, aiškiai suprantamas ritualas.

    Kaip veikė šis būrimas?

    Sistema rėmėsi astragalais, tai yra avių ar ožkų čiurnos kaulais, naudotais vietoje kauliukų. Dėl netaisyklingos formos jie galėjo sustoti keturiomis padėtimis, o kiekvienai jų buvo priskirtos reikšmės 1, 3, 4 ir 6.

    Buvo metami penki tokie kaulai iš karto arba vienas kaulas penkis kartus, svarbiausia buvo galutinis derinys. Iš viso gaunamos 56 skirtingos kombinacijos, o žmogus, ieškantis patarimo, pagal rezultatą surasdavo atitinkamą tekstą ant stulpo.

    Tyrėjai šią praktiką datuoja maždaug 120–210 metų laikotarpiu, kai regione vyravo Romos imperija. Atsitiktinis metimo rezultatas čia buvo suvokiamas kaip dieviška žinutė, kurią tereikėjo teisingai perskaityti.

    Ko klausdavo ir ką žadėjo atsakymai?

    Užrašai neapsiribojo viena tema ir primena universalių patarimų rinkinį. Vieni tekstai perspėdavo nesiimti skubotų veiksmų, kiti ragino ištverti, žadėjo sėkmę ar patarė vengti blogio ir priešiškumo.

    Kai kurie atsakymai skamba stebėtinai šiuolaikiškai, tačiau dalis jų reikalauja to meto religinių simbolių ir tikėjimų konteksto. Inskripcijose minimi keli dievai, tarp jų Dzeusas, Afroditė, Kronas ir Poseidonas.

    Ypatingas vaidmuo siejamas su Hermiu, kuriam, kaip manoma, buvo skirta visa instaliacija. Šis dievas antikoje buvo siejamas su keliautojais, prekyba ir tarpininkavimu, todėl jo kultas natūraliai derėjo su vieša vieta, kur žmonės ieškojo ženklų ir krypties.

    Kodėl radinys toks svarbus?

    Maždaug 1,2 metro aukščio stulpas, spėjama, iš pradžių buvo didesnio paminklo dalis, kurį vainikavo Hermio skulptūra. Archeologai jį aptiko pakartotinai panaudotą mūre, o mokslininkai mano, kad anksčiau jis galėjo stovėti agoroje, pagrindinėje miesto aikštėje.

    Toks išdėstymas reiškė, kad pranašysčių sistema buvo pasiekiama ne tik vietiniams, bet ir atvykstantiems pirkliams ar keliautojams. Tyrėjai taip pat kelia versiją, kad monumentą finansavo pasiturintis rėmėjas, kurio vardas iki mūsų dienų neišliko įskaitomas.

    Šiandien toks radinys leidžia tiksliau suprasti, kaip Romos imperijos provincijose veikė kasdienis religingumas ir kaip ritualai persikeldavo į viešą miesto erdvę. Tai ir reta proga pamatyti ne abstrakčias užuominas apie būrimą, o praktiškai veikusią, užrašuose užfiksuotą instrukciją.

  • „Rosatom“ ieško investuotojo Turkijos Akkuyu atominei elektrinei: trūksta iki 23 mlrd. eurų

    Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ Turkijoje spartina Akkuyu atominės elektrinės pirmojo bloko parengiamuosius darbus ir planuoja iki metų pabaigos pradėti reaktoriaus kritiškumo bandymus. Tai vienas svarbiausių etapų prieš elektros gamybos startą, nes jo metu tikrinami techniniai parametrai ir saugos sistemos.

    Kartu „Rosatom“ ieško partnerio, kuris sutiktų įsigyti 49 proc. projekto bendrovės Akkuyu Nuclear JSC akcijų paketą. Tokia struktūra leidžia sumažinti finansinę naštą pagrindiniam rangovui ir kartu pritraukti naują kapitalą likusiems statybų etapams.

    Finansavimo spraga ir sankcijų poveikis

    Pagal 2010 metais pasirašytą tarpvyriausybinį susitarimą Rusija įsipareigojo finansuoti projektą mainais į teisę gauti pajamas iš elektros pardavimo Turkijos rinkoje. Tačiau po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą išaugusios sankcijų rizikos aplinka apsunkino skolinimąsi ir atsiskaitymus, o Vakarų bankai gerokai apribojo dalyvavimą su Rusijos subjektais susijusiuose projektuose.

    Dėl to investicijos tęstinumas vis labiau priklauso nuo alternatyvių finansavimo šaltinių ir politinės rizikos vertinimo. Potencialiems investuotojams papildomą neapibrėžtumą kelia faktas, kad projekte dalyvauja Rusijos struktūros, kurioms taikomi tarptautiniai ribojimai.

    Kiek kainuoja Akkuyu projektas

    Bendra Akkuyu atominės elektrinės projekto vertė įvairiais vertinimais siekia 18–23 mlrd. eurų, priklausomai nuo įrangos, finansavimo sąlygų ir tiekimo grandinių kaštų. Elektrinė statoma Mersino provincijoje, Viduržemio jūros pakrantėje, o numatyta kelių energijos blokų plėtra reiškia, kad didžiausios lėšos reikalingos ne vien pirmajam, bet ir vėlesniems statybos etapams.

    Ieškant investuotojo paprastai tikimasi, kad artėjant pirmajam realiam elektros gamybos etapui projekto patrauklumas didėja, nes mažėja technologinė rizika. Vis dėlto geopolitiniai veiksniai ir sankcijų laikymosi reikalavimai gali tapti lemiamu filtru bankams, fondams ir strateginiams investuotojams.

    Ką sako „Rosatom“ vadovas

    „Iki šiol parengėme sprendimus ir suderinome pagrindines bendradarbiavimo sąlygas su Turkijos investuotojais, tačiau galutinį sprendimą pirmiausia priima Turkijos vyriausybė“, – sakė „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas.

    Anksčiau viešojoje erdvėje buvo minimi keli galimi Turkijos partneriai, tačiau sandorio struktūra ir laikas priklausys nuo to, kokiomis sąlygomis investuotojai galėtų įeiti į projektą. Rinkai svarbu ir tai, kaip bus suvaldytos sankcijų atitikties, atsiskaitymų bei įrangos tiekimo rizikos, nes jos tiesiogiai veikia projekto kainą ir terminus.

  • ES ir Turkija rengia aukšto lygio susitikimą: sieks atnaujinti derybas dėl Kipro ir santykių

    ES ir Turkija rengia aukšto lygio susitikimą: sieks atnaujinti derybas dėl Kipro ir santykių

    Europos Sąjunga ir Turkija 2026 metais spalio mėnesį planuoja aukšto lygio susitikimą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti prielaidas atnaujinti derybas dėl Kipro. Apie tai žurnalistams pranešė Kipro prezidentas Nikosas Christodulidis, pabrėžęs, kad politinis impulsas ateina ir iš Jungtinių Tautų pusės.

    Pasak Kipro vadovo, apie planuojamą susitikimą jis buvo informuotas po pokalbių Niujorke su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu ir po jo kontaktų su ES vadovais. Kipro prezidento teigimu, iniciatyva dėl susitikimo organizavimo kilo JT generaliniam sekretoriui siekiant įvertinti, kokiomis sąlygomis būtų realu sugrįžti prie derybų stalo.

    „Džiaugiuosi, nes po vakar gautos informacijos iš ES institucijų vadovų toks susitikimas vyks spalio mėnesį, JT generalinio sekretoriaus prašymu, kad įvertintume, kaip sudaryti sąlygas atnaujinti derybas“, – sakė Nikosas Christodulidis.

    Kipro klausimas siejamas su ES ir Turkijos darbotvarke

    Kipro vadovas akcentavo, kad pažanga ES ir Turkijos santykiuose, jo vertinimu, yra tiesiogiai susijusi su Kipro klausimo sprendimu pagal jau sutartą tarptautinį derybų pagrindą. Tai reiškia, kad politinės diskusijos dėl platesnio bendradarbiavimo su Ankara – nuo ekonomikos iki migracijos – ES viduje ir toliau bus matuojamos per Kipro derybų perspektyvą.

    „Bet kokia pažanga ES ir Turkijos santykiuose priklauso nuo derybų atnaujinimo pagal sutartą pagrindą“, – teigė Nikosas Christodulidis.

    Jis taip pat pranešė, kad 2026 metais spalio pabaigoje Kipre laukiama JT generalinio sekretoriaus asmeninio pasiuntinio vizito. Kipro prezidento teigimu, šie žingsniai galėtų padėti sukonkretinti, ar artimiausiais mėnesiais įmanoma pasiekti proveržį.

    Migracija ir energetika – paralelinės derybų temos

    Kalbėdamas apie platesnę ES darbotvarkę, Nikosas Christodulidis atkreipė dėmesį į migracijos klausimą ir ragino valstybes nares vengti viešų tarpusavio konfliktų. Jo vertinimu, nesutarimai gali siųsti prastą signalą visuomenei, nors migracijos spaudimas skirtingoms ES šalims pasiskirsto nevienodai.

    Jis teigė, kad Kipras pastaruoju metu fiksavo ryškų atvykimų mažėjimą ir didesnį grąžinimų skaičių, o ES lygmeniu tęsiamos diskusijos, kaip užpildyti esamas spragas. Tarp aptariamų idėjų – ir mechanizmas, kuris leistų greičiau reaguoti į atvejus, kai migracija naudojama kaip politinio spaudimo priemonė.

    Energetikos temoje Kipro prezidentas išskyrė aukštas kainas ir anglies dioksido emisijų prekybos sistemos plėtrą, vadinamą ETS2. Jo teigimu, Europos Komisijoje matomas didesnis supratimas, kad spartus naujų taisyklių įvedimas gali papildomai apsunkinti namų ūkius ir verslą, ypač jei energijos kainų nestabilumas užsitęstų.

    Biudžeto derybos ir nauji ES pajamų šaltiniai

    Be geopolitinių klausimų, aptartos ir derybos dėl ES daugiametės finansinės programos. Nikosas Christodulidis pažymėjo, kad susitarimą rasti sudėtinga, o diskusijose vis dažniau pereinama prie konkretesnių siūlymų, kaip didinti ES nuosavus išteklius ir tuo pačiu išvengti gilesnių biudžeto karpymų.

    Kipro prezidento teigimu, dalis valstybių narių dėl tokių pasiūlymų reiškia rezervų, pirmiausia dėl nacionalinių prioritetų. Vis dėlto, jo vertinimu, kai kurios idėjos sutinkamos palankiau, o derybų kryptį toliau formuos Europos Vadovų Tarybos pirmininko tarpininkavimas.

    Planuojamas ES ir Turkijos susitikimas spalio mėnesį gali tapti vienu svarbiausių šio politinio sezono bandymų atgaivinti Kipro derybas. Kartu jis parodys, ar ES ir Turkija pasirengusios ieškoti praktinių sprendimų platesniame kontekste, kuriame persipina migracijos kontrolė, energetikos kainos ir strateginis stabilumas Rytų Viduržemio regione.

  • Prie Turkijos rado galbūt seniausią laivo nuolaužą: 4 700 metų paslaptis keičia istoriją

    Prie Turkijos rado galbūt seniausią laivo nuolaužą: 4 700 metų paslaptis keičia istoriją

    Prie Turkijos pietinės pakrantės, netoli Kekovos salos šalia Antalijos, povandeninių tyrimų metu aptiktos itin senos laivo nuolaužos, kurias mokslininkai sieja su ankstyvuoju bronzos amžiumi. Radinys glūdi maždaug 30 metrų gylyje, o preliminarus amžius siekia apie 4 400–4 700 metų, todėl tai gali būti vienas seniausių iki šiol identifikuotų tokio tipo laivų pasaulyje.

    Jei datavimas pasitvirtins, atradimas gali praplėsti žinias apie pirmąsias intensyvesnes jūrų prekybos sistemas Viduržemio jūroje. Ankstyvajame bronzos amžiuje regione ryškėjo tolimesni mainai, o kai kuriose teritorijose kūrėsi organizuotesnės uostų ir prekybos grandys.

    Kas rasta laivo vietoje

    Medinė konstrukcija per tūkstantmečius neišliko, tačiau jūros dugne aptiktas krovinys leidžia atkurti dalį istorijos. Archeologai praneša radę daugiau nei 30 keraminių transportinių indų, taip pat tris stambius akmeninius inkarus.

    Remiantis pirminiais vertinimais, laivas galėjo būti apie 10 metrų ilgio ir skirtas kroviniams gabenti. Indų forma ir gamybos ypatybės tapo svarbiausiu raktu nustatant laikotarpį, nes radiokarboninis datavimas be organinės medžiagos šiuo atveju yra ribotas.

    Datavimas ir galimos kilmės versijos

    Keramika apibūdinama kaip turinti dvi ąseles, iškilimą vidurinėje dalyje ir plokščią pagrindą. Tokie bruožai lyginami su radiniais Egipte ir Artimuosiuose Rytuose, o tai, tyrėjų teigimu, dera su ankstyvuoju bronzos amžiumi.

    Papildomos užuominos siejamos su molio ir gamybos analizėmis, kurios leidžia svarstyti, kad dalis indų galėjo būti pagaminta Jordano slėnio dirbtuvėse. Panašūs radiniai fiksuoti ir kitose Viduržemio regiono vietose, todėl tai stiprina hipotezę apie plačias to meto prekybines jungtis.

    „Šis radinys yra tarsi laiko kapsulė jūros dugne, leidžianti pažvelgti į laikotarpį, iš kurio turime labai mažai tiesioginių liudijimų apie tolimas keliones jūra“, – sakė tyrimams vadovaujantis profesorius Hakan Öniz.

    Ką galėjo gabenti ir kur plaukė

    Mokslininkai neatmeta, kad amforose buvo gabentas alyvuogių aliejus, vynas ar medžių sakai, nes kai kuriuose induose aptikta blizgi, tiršta nuosėda. Jos sudėtį ketinama nustatyti laboratoriniais metodais, tačiau pabrėžiama, kad indai galėjo būti naudoti pakartotinai.

    Pagal dabartines prielaidas laivas galėjo išplaukti iš rytinės Viduržemio jūros dalies, dabartinio Levanto regiono, ir judėti link Trojos šiaurės vakarų Turkijoje arba Kretos. Tiksli maršruto kryptis kol kas nėra patvirtinta, nes trūksta tiesioginių navigaciją liudijančių objektų.

    Tyrėjai taip pat mini neįprastą radinį su devyniais ženklais ir dviem skylėmis, kuris galėjo būti naudojamas pienui mušti ir sviestui ar sūriui gaminti. Vis dėlto pabrėžiama, kad šią versiją dar reikės pagrįsti papildomais tyrimais.

  • Prie Turkijos krantų aptiktas, kaip manoma, seniausias laivo vrakas: 4 700 metų amforos

    Prie Turkijos krantų aptiktas, kaip manoma, seniausias laivo vrakas: 4 700 metų amforos

    Radinių vieta ir amžius

    Prie Turkijos Antalijos provincijos Kekovos salos vykdomų povandeninių tyrimų metu archeologai aptiko amforų, datuojamų maždaug 4 400–4 700 metų. Manoma, kad jos priklausė ankstyvojo bronzos amžiaus laivo kroviniui ir gali būti vienas seniausių iki šiol žinomų laivo vrakų.

    Apie atradimą viešai pranešta 2026 metais, akcentuojant, kad radiniai gali papildyti žinias apie Anatolijos jūrinę istoriją. Tyrėjų teigimu, tokio laikotarpio objektai jūros dugne yra itin reti, nes organinės medžiagos dažniausiai suyra, o kroviniai išsisklaido.

    Ką rodo amforų analizė?

    Amforos, sprendžiant iš formos ir pirminių tyrimų, galėjo būti naudotos alyvuogių aliejui arba vynui gabenti. Molio sudėties analizė rodo, kad dalis indų tikėtina pagaminta Levanto regione, siejamame su Jordano slėnio dirbtuvėmis.

    Panašių indų aptikimas kituose Viduržemio jūros regionuose leidžia kalbėti apie ankstyvas, bet plačias prekybos jungtis. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad analogų rasta Egipte, taip pat Trojoje ir Kretoje, todėl krovinių judėjimas galėjo apimti didelę rytinės Viduržemio jūros dalį.

    „Savo Mėlynojoje tėvynėje atveriame pasaulio seniausio laivo vrako pėdsakus“, – sakė Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersojus.

    Kaip buvo aptiktas vrakas?

    Vrakas identifikuotas po ankstesniais metais vykdytų povandeninių apžvalgų, kuriose dalyvavo Akdeniz universitetas. Surinkti amforų pavyzdžiai leido daryti prielaidą, kad laivas nuskendo ankstyvajame bronzos amžiuje.

    Nuoseklios kasinėjimų fazės pradėtos 2026 metais, gavus Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos leidimus. Darbams vadovauja Antalijos muziejaus direkcija, o mokslinę tyrimų kryptį koordinuoja archeologų komanda.

    Devyni ženklai ant amforos

    Viena iš aptiktų amforų išsiskyrė dviem skylėmis korpuse ir devyniais aiškiai matomais ženklais. Pirminės interpretacijos leidžia svarstyti, kad tai galėjo būti vadinamoji plakimo amfora, pritaikyta pieno produktams gaminti.

    Jeigu ši versija pasitvirtintų, radinys praplėstų supratimą ne tik apie prekių gabenimą, bet ir apie kasdienybę jūroje. Mokslininkai kelia hipotezę, kad jūrininkai galėjo gabentis ožkas, kelionėse melžti ir laive pasigaminti sviestą ar sūrį.

    Turkijos institucijos pabrėžia, kad povandeninis kultūros paveldas tampa strategine tyrimų kryptimi, o nauji radiniai turėtų padėti tiksliau rekonstruoti ankstyvųjų prekybos kelių geografiją. Artimiausiu metu laukiama detalesnių laboratorinių rezultatų ir tikslesnio krovinio bei maršruto įvertinimo.

  • 3 400 metų senumo hetitų archyvas atskleidė siaubingą epidemiją: mirė karališkoji kūdikė

    3 400 metų senumo hetitų archyvas atskleidė siaubingą epidemiją: mirė karališkoji kūdikė

    Centrinės Turkijos Sivaso provincijoje, Kayalıpınar archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko išskirtinį hetitų laikų archyvą: 131 molinę dantiraščio lentelę ir jų fragmentus. Kartu su ankstesnio sezono radiniais rinkinį sudaro 184 tekstiniai vienetai, siejami su senovės miestu Šamuḫa, kuris XIV amžiuje prieš mūsų erą buvo svarbus politinis ir religinis centras.

    Turkijos kultūros ir turizmo ministerija skelbia, kad tai didžiausias XXI amžiuje atrastas hetitų tekstų archyvas. Lentelės rašytos dantiraščiu hetitų ir hurritų kalbomis, o jų turinys leidžia rekonstruoti valdovų, administracijos ir kariuomenės kasdienybę bei to meto krizes.

    Užrašai apie ligą ir mirtį

    Vienas labiausiai sukrečiančių archyvo siužetų susijęs su epidemija, plitusia tarp gyvenviečių ir ypač skaudžiai palietusia kūdikius bei mažus vaikus. Mokslininkai pabrėžia, kad tekstai neleidžia tiksliai nustatyti ligos sukėlėjo, tačiau aiškiai rodo, jog net karališkoji šeima nebuvo apsaugota nuo užkratų.

    Tarp įrašų minimas atvejis apie dar žindomą princesę, kuri susirgo vietovėje, vadinamoje Ziulila, kurios tiksli vieta šiandien nežinoma. Raštininkai fiksavo ligos eigą, vaiko mirtį ir po jos atliktas laidotuvių apeigas, atskleisdami, kiek daug dėmesio anuomet skirta aukšto rango vaikų sveikatai.

    Skubus kariuomenės prašymas karaliui

    Archyvas praplečia žinias ir apie hetitų karinę sistemą bei krizes periferijoje. Vienoje lentelėje išlikęs skubus vakarų Anatolijoje dislokuotų vadų laiškas karaliui su prašymu atsiųsti pastiprinimą ir paramą, nes priešingu atveju daliniai esą gali būti sunaikinti.

    Kas tiksliai kėlė grėsmę, tekstas neįvardija, tačiau liudija apie logistikos problemas, spaudimą fronto vadams ir tiesioginę komunikaciją su valdovu. Archeologų teigimu, tokie dokumentai yra reta galimybė detaliai pamatyti, kaip veikė administracija, kariuomenė ir krizių valdymas daugiau nei prieš 3 000 metų.

    Tyrėjai tikisi, kad tolimesnė lentelių konservacija ir vertimas atneš naujų detalių apie Šamuḫa vaidmenį hetitų valstybėje, regiono politinius konfliktus ir visuomenės reakcijas į epidemijas. Specialistai pabrėžia, jog kiekviena nauja lentelė gali pakeisti dabartinį supratimą apie Anatolijos istoriją ir senovės imperijų kasdienybę.

  • Stambulą sukrėtęs išpuolis mokykloje: 15-metė su svetima uniforma sužalojo 8 mokinius

    Stambulą sukrėtęs išpuolis mokykloje: 15-metė su svetima uniforma sužalojo 8 mokinius

    Išpuolis Başakşehir rajone

    Stambule, Başakşehir rajone, antradienio rytą įvyko išpuolis vidurinėje mokykloje: 15 metų moksleivė peiliu sužalojo aštuonis mokinius, o vienas jų vėliau mirė. Turkijos pareigūnai pranešė, kad įtariamoji buvo sulaikyta netrukus po incidento.

    Pasak vietos administracijos, ataka įvyko apie 8.35 valandą vietos laiku. Greitosios pagalbos tarnybos sužeistuosius išgabeno į ligonines, o mokyklos bendruomenė sulaukė psichologinės pagalbos.

    Kaip įtariamoji pateko į mokyklą?

    Švietimo ministras Yusufas Tekinas nurodė, kad įtariamoji prieš išpuolį persirengė taikinio mokyklos uniforma ir taip siekė nepastebėta patekti į pastatą. Pareigūnų teigimu, ji mokosi kitoje ugdymo įstaigoje ir yra dešimtos klasės mokinė.

    Sveikatos apsaugos ministras Kemalis Memişoğlu teigė, kad iš pradžių buvo skelbiama apie aštuonis sužeistuosius: vieno būklė vertinta kaip kritinė, dar dviejų – vidutinė ar sunki. Vėliau patvirtinta, kad vienas mokinys nuo patirtų sužalojimų mirė.

    „Aštuonių sužeistųjų gydymas tęsiamas ligoninėse, jų sveikatos būklę nuolat stebime“, – sakė Kemalis Memişoğlu.

    Pamokos sustabdytos, įvesti ribojimai žiniasklaidai

    Po išpuolio pamokos mokykloje sustabdytos dviem dienoms. Tokia praktika Turkijoje dažnai taikoma siekiant stabilizuoti situaciją, užtikrinti tyrimo veiksmus ir suteikti pagalbą bendruomenei.

    Taip pat pranešta, kad teismas pritaikė laikinuosius informacijos sklaidos apribojimus dėl šio įvykio. Turkijos žiniasklaidos priežiūros institucija RTÜK tokius sprendimus paprastai aiškina siekiu apsaugoti ikiteisminį tyrimą ir netrukdyti įtariamųjų sulaikymo ar apklausų veiksmams.

    Kas yra imam hatip mokyklos?

    Išpuolis įvyko imam hatip tipo mokykloje – tai valstybės finansuojamos religinės ugdymo įstaigos, kurios istoriškai buvo steigiamos rengti imamus ir maldų vadovus. Pastaraisiais dešimtmečiais jos tapo platesnio profilio mokyklomis, kuriose mokosi dalis Turkijos paauglių.

    Šių mokyklų plėtra Turkijoje neretai sulaukia diskusijų dėl balanso tarp religinio ir pasaulietinio švietimo. Vis dėlto pareigūnai kol kas nepateikė duomenų, kad Stambulo išpuolis būtų turėjęs politinį ar ideologinį motyvą.

  • Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Pirmadienio popietę Juodojoje jūroje, už Rumunijos teritorinių vandenų ribų, užsidegė grūdus gabenęs krovininis laivas. Rumunijos žiniasklaida pranešė, kad per gaisrą žuvo du žmonės, dar 11 buvo sužeisti.

    Pasak Rumunijos pareigūnų, sužeistieji buvo laivo „Royad Mammadov“ įgulos nariai. Vietos kanalai, įskaitant „Digi24“, skelbė, kad tai – su Turkijos vėliava plaukiojantis laivas, tačiau incidento aplinkybės tiriamos.

    Rumunijos televizija „PRO TV“ nurodė, kad laivą galėjo kliudyti vienas ar du dronai, tačiau Rumunijos institucijos viešai nepatvirtino, jog gaisrą sukėlė būtent bepiločio orlaivio smūgis. Tarnybos aiškinasi, ar laive kilo sprogimas, ar ugnis prasidėjo dėl kitų priežasčių.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tai buvęs smūgis dviem Rusijos dronais į civilinį laivą neutraliose vandenyse. Jo teigimu, laivas gabeno kukurūzus ir priklausė Turkijos interesams.

    „Ukraina ne kartą siūlė konkrečius žingsnius įtampai mažinti ir saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti, buvo ir trečiųjų šalių siūlymų. Tačiau Rusija renkasi terorą ir civilinių laivų skandinimą“, – sakė V. Zelenskis.

    Jo teigimu, incidentai jūroje tiesiogiai veikia pasaulinį maisto saugumą, nes Juodoji jūra išlieka vienu svarbiausių grūdų eksporto kelių regione. Po to, kai Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, rizika komercinei laivybai ir draudimo kaštai išaugo, o atakos prieš uostų infrastruktūrą ir laivus tapo dažnesnės.

    Įvykis fiksuotas tuo metu, kai NATO rytiniame flange, įskaitant Rumuniją, daugėja pranešimų apie įskridusius ar netoli sienų nukritusius bepiločius orlaivius. Rumunija ir Turkija yra NATO narės, todėl kiekvienas toks incidentas kelia papildomų saugumo ir eskalacijos rizikų.

    Rugpjūtį Rumunijos naikintuvas sunaikino sprogmenimis pakrautą jūrinį droną netoli didelio Juodosios jūros dujų projekto, o keliomis valandomis anksčiau kitas dronas buvo įskridęs į Rumunijos oro erdvę ir nukritęs prie Ukrainos sienos. Tuomet Rumunijos prezidentas Nicuşoras Danas kaltino Rusiją ir kalbėjo apie neatsakingų incidentų eskalaciją.

    Šiuo metu laivo gaisro priežastys ir tikslus incidento scenarijus dar tikslinami. Pareigūnai vertina turimą informaciją, o visuomenei žadama pateikti daugiau detalių, kai tik bus patvirtinti tyrimo duomenys.

  • 3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    3 500 karių, dronų spiečiai ir kibernetinės atakos: Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas telkiasi

    Azerbaidžanas, Turkija ir Uzbekistanas pirmą kartą surengė bendras didelio masto pratybas „Power of Unity – 2026“ Azerbaidžano Kalnų Karabacho regione, Hojavendo rajone. Jose buvo modeliuojami scenarijai, kurie pastaraisiais metais tapo šiuolaikinių konfliktų kasdienybe: masiniai dronų smūgiai, elektroninė kova, kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos.

    Pratybose dalyvavo daugiau nei 3 500 karių, o stebėtojų teisėmis jas sekė ir kitų šalių atstovai, tarp jų ir Iranas. Organizatorių teigimu, mokymai buvo skirti įvertinti, kaip greitai skirtingų valstybių pajėgos gali veikti kaip vienas vienetas, kai grėsmės kyla vienu metu keliuose frontuose.

    Naujos kartos karas – be aiškios fronto linijos

    Pratybų scenarijuose dėmesys sutelktas į dronų karo taktiką: kariai treniravosi atremti dronų spiečių atakas, dengti judančias šarvuotas kolonas, vykdyti žvalgybą ir logistines užduotis, įskaitant šaudmenų bei atsargų pristatymą. Tokie epizodai atspindi tendenciją, kad bepiločiai orlaiviai tampa ne tik žvalgybos, bet ir artilerijos bei aviacijos veiksmus papildančia smogiamąja priemone.

    Mokymai vyko Qızılqaya karinio rengimo poligone, kur buvo naudojama daugiau nei 130 bepilčių platformų, per 70 šarvuotų mašinų, daugiau nei 90 artilerijos sistemų ir per 20 aviacijos priemonių. Pratybose taip pat derinti bepiločiai sprendimai su elektroninės kovos priemonėmis, siekiant imituoti aplinką, kai ryšys ir navigacija yra trikdomi.

    Kariai repetavo gynybinių pozicijų pralaužimą, prieš tankus skirtų griovių įveikimą, minų laukų išvalymą ir šarvuotos technikos veržimąsi į priekį. Tokie epizodai rodo, kad, nepaisant technologinių pokyčių, sausumos manevras išlieka kritiškai svarbus, tačiau vis dažniau remiasi sensoriais, dronais ir realaus laiko duomenų mainais.

    Kibernetinės atakos ir dezinformacija – pratybų dalis

    Atskira pratybų dalis buvo skirta grėsmėms, kurios anksčiau į karinius planus patekdavo rečiau: kibernetinėms atakoms ir informacinėms operacijoms. Kariai treniravosi reaguoti į imituotus išpuolius prieš skaitmenines sistemas, taip pat į situacijas, kai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje plinta klaidinanti informacija, galinti paveikti sprendimų priėmimą ir visuomenės nuotaikas.

    Be to, buvo vykdomos operacijos kalnuotoje vietovėje prieš imituotas teroristų pozicijas, gyvenviečių valymo veiksmai ir kontrolės punktų įrengimas. Pratybų programoje numatyta ir sienos incidentų valdymo praktika, įskaitant bandymų neteisėtai kirsti sieną aptikimą pasitelkiant dronus.

    Nuo sausumos iki Kaspijos jūros

    Scenarijai apėmė ir veiksmus jūroje: daliniai treniravosi perimti užgrobtą laivą, užtikrinti jūrinės infrastruktūros apsaugą, išlaisvinti įkaitus bei vykdyti išsilaipinimo operacijas, nukreiptas prieš imituotą ginkluotą bazę. Pratybos vyko keliuose Azerbaidžano regionuose, įskaitant Baku, Nachičevanę ir Azerbaidžanui priklausančią Kaspijos jūros dalį.

    Turkijos gynybos ministras Yaşaras Güleris pabrėžė, kad kariuomenės pasirengimas turi eiti greta siekio išlaikyti stabilumą regione.

    „Turime pasirengti geriausiu įmanomu būdu, tačiau norime gyventi taikoje“, – sakė Yaşaras Güleris.

    Azerbaidžanas ir Turkija gynybos ryšius grindžia 2021 metais pasirašyta Šušos deklaracija, o Baku ir Taškentas pastaraisiais metais plečia bendradarbiavimą karinių technologijų ir karinio švietimo srityse. Organizatorių vertinimu, tokio pobūdžio pratybos tampa būdu ne tik demonstruoti politinį artumą, bet ir praktiškai suderinti procedūras, ryšio standartus bei bendro reagavimo planus.

    Po pratybų Šušoje įvyko trišalis Azerbaidžano, Turkijos ir Sakartvelo gynybos ministrų susitikimas, kuriame aptarti regioninio saugumo klausimai ir tolesnis karinis bendradarbiavimas. Azerbaidžano gynybos ministras Zakiras Hasanovas šį formatą įvardijo kaip svarbią platformą stabilumui ir saugumui regione stiprinti.

  • Prie Turkijos krantų rastas 2 100 metų senumo laivas: krovinys siejamas su Ciceronu

    Prie Turkijos krantų rastas 2 100 metų senumo laivas: krovinys siejamas su Ciceronu

    Prie Turkijos pietinės pakrantės, netoli Adrasano, archeologai tiria nuskendusio prekybinio laivo liekanas, kurių amžius siekia apie 2 100 metų. Po vandeniu aptikta tūkstančiai keramikos dirbinių, o jų gausa ir įvairovė leidžia šį radinį laikyti vienu ryškiausių pastarųjų metų Viduržemio jūros povandeninės archeologijos atradimų.

    Laivo nuolauža guli 42–55 metrų gylyje, todėl darbai vyksta sudėtingomis sąlygomis. Tyrėjai pasitelkia robotines sistemas ir specialią įrangą, leidžiančią dokumentuoti radinius, išlaikant saugumą ir mažinant poveikį pačiam objektui.

    Krovinys, stebinantis mastu

    Pirmojo intensyvaus tyrimų sezono metu į krantą buvo iškelta 6 511 sveikų keramikos gaminių, kurie perduoti Antalijos muziejui. Dar tūkstančiai šukių ir fragmentų atsidūrė konservavimo bei restauravimo laboratorijose, kur vertinama jų sudėtis, gamybos technologijos ir kilmė.

    Tarp radinių dominuoja lėkštės, dubenys, padėklai ir įvairios serviravimo formos, o tyrėjai mini net 122 skirtingus dydžius ir tipus. Tokia įvairovė rodo, kad krovinys buvo kruopščiai suformuotas kaip prekybai skirtas rinkinys, o ne atsitiktinis buities daiktų komplektas.

    Ryšys su Rhosus ir Ciceronu

    Turkijos kultūros ir turizmo institucijos nurodo, kad reikšminga dalis keramikos siejama su Rhosus centru, kuris siejamas su dabartiniu Arsuz Hatay provincijoje. Antikoje tai buvo svarbus gamybos ir prekybos taškas rytinėje Viduržemio jūros dalyje, iš kur prekės galėjo keliauti į Egėjo regioną ir toliau į Italiją.

    Ypatingą dėmesį kelia hipotezė, kad dalis krovinio gali būti susijusi su indais, kuriuos savo laiške draugui mini romėnų politikas Markas Tulijus Ciceronas. Tyrėjai pabrėžia, kad galutinis sutapatinimas dar nėra patvirtintas, tačiau pats radinys suteikia apčiuopiamų įrodymų apie prekybos ryšius, kuriuos anksčiau buvo galima atsekti daugiausia iš rašytinių šaltinių.

    Kaip krovinys išliko iki mūsų dienų

    Archeologų vertinimu, keraminiai dirbiniai buvo gabenti medinėse dėžėse, o tarpai tarp jų užpildyti moliu, kad transportuojant sumažėtų dūžių rizika. Paradoksalu, tačiau būtent toks pakavimo būdas galėjo tapti viena priežasčių, kodėl po katastrofos išliko tiek daug sveikų indų.

    Tarp radinių minimos ir monetos, siejamos su Antiochija ir datuojamos pirmuoju amžiumi prieš mūsų erą. Tokie duomenys, kartu su keramikos analize, leidžia atkurti galimus maršrutus ir manyti, kad laivas galėjo plaukti į vakarus, o nelaimę galėjo sukelti audra ir susidūrimas su sekluma.

    Tyrimai tęsiami, o kiti sezonai gali pateikti atsakymų ne tik apie krovinio kilmę, bet ir apie patį laivą, jo įgulą bei tuometinius prekybos tinklus. Povandeninė archeologija Viduržemio jūroje vis dažniau remiasi aukštos raiškos fotogrametrija ir nuotolinėmis technologijomis, todėl tikimasi dar tikslesnių rekonstrukcijų.