CP v2

Tag: Turkija

  • Graikija ar Turkija: kur 2026 metų vasarą europiečiams atostogos iš tiesų kainuos mažiau?

    Graikija ar Turkija: kur 2026 metų vasarą europiečiams atostogos iš tiesų kainuos mažiau?

    Graikija ir Turkija jau ne vienerius metus varžosi dėl pigiausios vasaros krypties Europoje vardo, tačiau 2026 metais kainų pusiausvyra ima keistis. Turkijoje daug kur vis dar pigiau kasdienėms išlaidoms, bet dėl aukštos infliacijos kai kuriuose kurortuose kainos pastebimai ūgtelėjo.

    Dėl šios priežasties vis dažniau girdima apie netikėtą tendenciją: Turkijos keliautojai vis dažniau renkasi atostogas ir apsipirkimą Graikijoje. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad vien Graikijos konsulatas Stambule šiuo metu išduoda apie 1 300 vizų per dieną, dauguma jų yra daugkartinės.

    Turistų srautų pokytį lemia ne tik nakvynės ar maitinimo kainos, bet ir valiutų skirtumai. Turkijos valiuta išlieka silpna, todėl atvykusiems iš euro zonos pinigai dažnai „tempiasi“ ilgiau, ypač restoranams, ekskursijoms ir paslaugoms.

    Vis dėlto Graikija, nors ir naudoja eurą, kai kuriose vietose taip pat sugeba pasiūlyti konkurencingą kainą. Jungtinės Karalystės „Post Office Travel Money“ šeimų atostogų ataskaita, vertinanti 10 būtiniausių atostogų prekių ir paslaugų krepšelį, tarp geriausios vertės krypčių Europoje išskyrė ir kelias Graikijos salas.

    Ataskaitoje pigiausia kryptimi įvardytas Marmaris Turkijoje, aplenkęs ankstesnių metų lyderį Saulėtąjį krantą Bulgarijoje. Tuo pat metu Graikijos Kreta, Kosas ir Rodas pateko į pirmąjį dešimtuką, o Kretoje fiksuotas beveik 8 proc. kainų kritimas, lyginant su ankstesniais metais.

    Kelionių agentūrų duomenys rodo, kad kainos itin priklauso nuo to, kur tiksliai vykstama ir kokio tipo poilsis pasirenkamas. Internetinės kelionių agentūros „eSky.com“ atstovė Katarzyna Hauton teigia, kad savaitė Kretoje su skrydžiais, viešbučiu ir daliniu maitinimu gali prasidėti nuo maždaug 388 eurų asmeniui.

    „Graikija šiuo metu iš tiesų yra viena prieinamiausių vasaros krypčių Europoje“, – sakė „eSky.com“ grupės prekės ženklo vadovė Katarzyna Hauton.

    Tuo tarpu Turkija dažnai išlieka stipri viskas įskaičiuota segmente. Remiantis „eSky.com“ įžvalgomis, paketai Turkijoje gali prasidėti nuo maždaug 524 eurų asmeniui, tačiau kai kuriomis datomis panašų poilsį pigiau pavyksta rasti Ispanijos Kosta Doradoje, Kipre ar Bulgarijos Saulėtajame krante.

    Kelionių biudžetą labiausiai išpučia populiariausi taškai, todėl planuojant 2026 metų vasaros atostogas esminis klausimas tampa ne Graikija prieš Turkiją, o konkreti vieta ir kelionės modelis. Graikijoje brangiausiomis tradiciškai laikomos Mikonas ir Santorinis, o pigesnių alternatyvų dažniau ieškoma Kefalonijoje, Rode ar Lefkadoje.

    Išvada 2026 metais nebėra tokia vienareikšmė kaip anksčiau: Turkija dažnai laimi pagal kasdienes išlaidas ir viskas įskaičiuota pasiūlymus, o Graikija vis dažniau nustebina verte, jei vengiama „antraščių“ salų ir keliaujama už pagrindinių turistų srautų ribų.

  • Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija blokuoja Kiprą COP31 pasirengime: ES pirmininkaujanti šalis atsidūrė diplomatiniame akligatvyje

    Turkija, šiemet kartu su Australija rengianti Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31, apribojo Kipro dalyvavimą pasirengimo briefinguose ir ignoruoja dvišalių susitikimų prašymus, siunčiamus Nikosijos Europos Sąjungos vardu. Apie tai Briuselyje kalbėjo keli diplomatai ir pareigūnai, situaciją įvardiję kaip netikėtą kliūtį ES koordinacijai prieš lapkritį Antalijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

    Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, todėl atlieka visų 27 valstybių narių pozicijų derinimo ir atstovavimo funkciją. Dėl to Kipro atstovų neprileidimas prie neformalių pasirengimo susitikimų tampa ne vien dvišaliu Turkijos ir Kipro ginču, bet ir praktiniu iššūkiu visai ES, siekiančiai vieningai koordinuoti darbotvarkę tarptautinėse klimato derybose.

    Kodėl Kipras tapo problema?

    Sala padalyta nuo 1974 metais įvykusių įvykių, kai Turkija įžengė į Kiprą po Graikijos remto perversmo. Tarptautiniu mastu pripažįstama Nikosijoje įsikūrusi Kipro Respublika, tačiau Turkija jos nepripažįsta ir palaiko ryšius su šiaurine salos dalimi, kurią laiko atskira turkų kipriečių administracija.

    Šis nepripažinimas persikelia ir į COP31 pasirengimo procesą. Pasak diplomatų, Turkijos COP31 pirmininkaujanti komanda kelis kartus nesiuntė kvietimų Kiprui į neformalius koordinacinius susitikimus, o kai kuriais atvejais esą prieštaravo, kai Kipro atstovai atvyko kartu su ES delegacija.

    ES reakcija ir spaudimas Ankarai

    Europos Komisija patvirtino, kad dėl Kipro atstūmimo klausimas buvo keliamas Turkijos atstovams, taip pat aptartas su Australija ir Jungtinėmis Tautomis. Briuselis pabrėžia, kad COP procesas turi būti įtraukus, o Jungtinių Tautų renginių šeimininkai privalo užtikrinti, kad nė viena JT narė nebūtų eliminuojama iš pasirengimo.

    „Pabrėžėme Turkijos valdžiai, kad JT valstybės narės pašalinimas iš COP31 pasirengimo proceso yra nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    „Turkija patikino, kad Kipras nebus šalinamas iš būsimų COP31 pasirengimo susitikimų, o mes toliau atidžiai stebėsime situaciją“, – pridūrė jis.

    Ką tai reiškia COP31 deryboms?

    Diplomatai pabrėžia, kad kol kas nėra ženklų, jog Kipras negalėtų dalyvauti formaliuose JT susitikimuose ar pačioje COP31 konferencijoje. Vis dėlto neformalūs pasirengimo formatai dažnai lemia, kaip sklandžiai vyksta derybos, kaip suderinamos pozicijos ir kaip anksti išsprendžiami jautrūs klausimai.

    Situaciją komplikuoja ir institucinė rotacija: Kipras ES Tarybai pirmininkauja iki liepos, o COP31 laikotarpiu pirmininkavimą jau bus perėmusi Airija. Dalis pareigūnų tai vertina kaip praktinį palengvėjimą, tačiau pats precedentas, kai ES pirmininkaujanti šalis susiduria su ribojimais dėl šeimininko politinės pozicijos, gali turėti ilgalaikių pasekmių pasitikėjimui COP proceso neutralumu.

    Turkija į žurnalistų užklausas viešai neatsakė. Tuo metu Australijos pusė anksčiau yra akcentavusi siekį, kad COP31 būtų skaidri, įtrauki ir bendradarbiavimu paremta, tačiau diplomatai nenurodo, kad Kanbera būtų prisidėjusi prie Kipro atstūmimo.

  • Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija įspėja Turkiją: Kipro šalinimas iš COP31 pasirengimo susitikimų nepriimtinas

    Europos Komisija viešai sukritikavo Turkiją dėl to, kad ši pastaraisiais mėnesiais į neformalius pasirengimo susitikimus prieš Jungtinių Tautų klimato konferenciją COP31 neįtraukė Kipro. Briuselis pabrėžia, kad tokia praktika kertasi su tarptautinių renginių rengimo principais ir kelia politinę įtampą prieš svarbų klimato diplomatijos etapą.

    COP31 konferencija šių metų lapkričio mėnesį turėtų vykti Antalijoje, o Turkija kaip šeimininkė atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl klimato darbotvarkės, bet ir dėl santykių su Europos Sąjunga. Diplomatų teigimu, Kipras taip pat susidūrė su ignoruojamais ar atmetamais prašymais dėl dvišalių kontaktų.

    Europos Komisijos klimato politikos vadovas Wopke Hoekstra pabrėžė, kad ES šiuo klausimu laiko liniją aiškia: jeigu renginys tarptautinis, jo organizavimas negali būti grindžiamas atskirų valstybių politinėmis išlygomis. Jo žinutė iš esmės reiškia, kad Turkija negali pasirinktinai bendrauti su ES valstybėmis narėmis.

    „Tai nepriimtina, ir mes to taip pat nepriimsime. Arba bendraujate su visomis 27, arba su nė viena“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisija akcentuoja, kad Kipro, kaip Jungtinių Tautų valstybės narės, šalinimas iš COP31 pasirengimo proceso neatitinka įtraukios ir skaidrios klimato diplomatijos logikos. Briuselio teigimu, Turkija patikino, kad ateityje Kipras nebebus eliminuojamas iš pasirengimo susitikimų, tačiau ES signalizuoja situaciją atidžiai stebėsianti.

    Ši istorija atgaivina seną ir jautrų geopolitinį kontekstą: Turkija nepalaiko diplomatinių santykių su Kipro Respublika, kuri tarptautiniu mastu pripažįstama kaip teisėta visos salos valdžia. Ankara pripažįsta tik šiaurinėje salos dalyje veikiančią turkų kipriečių administraciją, o Kipras nuo 1974 metų išlieka faktiškai padalytas.

    ES atsiduria nepatogioje padėtyje ir dėl institucinio vaidmens: Kipras šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai rotacijos principu, todėl formaliai atstovauja visoms 27 valstybėms narėms. Dėl to Turkijos sprendimas atmesti ar apeiti Nikosiją tampa ne vien dvišaliu ginču, bet ir klausimu, kaip su ES elgiamasi kaip su politiniu vienetu.

    Klimato konferencijų šeimininkams paprastai keliami aukšti neutralumo ir įtraukties standartai, nes COP formate sprendžiami globalūs klausimai: emisijų mažinimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, finansavimas ir technologijų perdavimas. Augant karščio bangų, vandens stygiaus ir energetinio saugumo problemoms, bet kokie politiniai trukdžiai pasirengimo procesui gali paveikti ir derybų tempą, ir pasitikėjimą šeimininko vaidmeniu.

  • Turkijoje nusekus hidroelektrinės tvenkiniui iškilo 78 statiniai: namai, mečetės ir kapai

    Turkijoje nusekus hidroelektrinės tvenkiniui iškilo 78 statiniai: namai, mečetės ir kapai

    Rytų Turkijoje dėl nusekusio hidroelektrinės tvenkinio vandens išryškėjo iki tol po vandeniu slėptas archeologinis kompleksas. Iš dumblino dugno iškilo dešimtys statinių liekanų, tarp jų gyvenamieji pastatai, religiniai objektai ir laidojimo vietos.

    Iš pradžių darbuotojai pastebėjo pavienius stogų fragmentus ir sienų atkarpas, kurios atrodė kaip palyginti neseniai apleisti griuvėsiai. Tačiau vandeniui traukiantis paaiškėjo mastas ir tai, kad dalis radinių gali būti gerokai senesni, nei manyta iš pradžių.

    Archeologų vertinimu, matomų struktūrų skaičius siekia mažiausiai 78, o tarp jų fiksuojami ir kelių bei takų kontūrai. Nustatyta, kad vietovė istoriškai buvo svarbi prekybos ir migracijos kryptims, todėl tikėtina, jog ji buvo gyvenama įvairiais laikotarpiais.

    Į akis krenta ir tai, kad greta gyvenamųjų pastatų aptikta kelios mečetės bei kapavietės. Tyrėjai pabrėžia, kad kai kurios konstrukcijos gali būti susijusios su vėlesniais šimtmečiais, kai slėnyje jau buvo įsitvirtinusi islamo architektūra, tačiau po šiomis „viršutinėmis“ struktūromis aptinkami dar senesni sluoksniai.

    „Vanduo ilgus metus veikė kaip apsauginis sluoksnis, o atsidengusios liekanos dabar itin greitai pažeidžiamos saulės, vėjo ir temperatūros svyravimų“, – teigia tyrimuose dalyvaujantys archeologai.

    Dėl šios priežasties darbai vykdomi skubiai, dokumentuojant kiek įmanoma daugiau: fiksuojamos sienų linijos, laiptai, durų angos, patalpų išplanavimas. Specialistai pabrėžia, kad staigi liūtis ar vandens lygio pakilimas gali per trumpą laiką vėl užsemti dalį teritorijos ir uždaryti tyrimų langą.

    Panašūs atvejai Turkijoje fiksuoti ir anksčiau: tvenkinių lygio svyravimai yra atidengę romėniškų kelių atkarpas, mozaikas bei viduramžių gyvenvietes. Vis dėlto kiekvienas toks epizodas laikomas reta proga, nes laikinas atsidengimas leidžia ne tik pamatyti objektus, bet ir tiksliau suprasti, kaip skirtingos civilizacijos per šimtmečius keitė tą pačią teritoriją.

    Tyrėjai tikisi, kad kapavietės ir laidojimo struktūros ateityje padės tiksliau datuoti atskiras gyvenvietės raidos fazes. Kuo ilgiau vieta išlieka atvira, tuo daugiau informacijos galima surinkti, tačiau kiekviena diena didina ir irimo riziką.

    Kol kas šis kompleksas lieka tarsi dviejų pasaulių sandūroje: modernios užtvankos suformuoto tvenkinio pakraštyje ir kadaise čia klestėjusios gyvenvietės, kurią vanduo ilgą laiką slėpė nuo žmonių akių. Archeologams tai trumpas, bet labai vertingas momentas, kai nusekęs vanduo leidžia pažvelgti į kelių tūkstantmečių istoriją.

  • Eufratas sparčiai seklėja: ką apie upės nykimą sako mokslas ir kodėl tai siejama su Apreiškimu?

    Eufrato upė Artimuosiuose Rytuose pastaraisiais metais vis dažniau minima dėl sparčiai mažėjančio vandens kiekio. Šis pokytis kelia praktinių grėsmių regionui, kuriame nuo upės priklauso geriamasis vanduo, žemės ūkis ir energetika.

    Kartu Eufratas turi ir ryškų kultūrinį bei religinį krūvį: jis minimas Biblijoje, įskaitant Apreiškimo Jonui knygą. Dėl to dalis visuomenės upės seklėjimą linkę interpretuoti kaip pranašysčių ženklą, nors mokslininkai akcentuoja visai kitokias priežastis.

    Apreiškimo Jonui knygos 16 skyriuje aprašoma scena, kurioje „didžiosios upės Eufrato“ vanduo išdžiūsta. Šis vaizdinys tekste siejamas su vėlyvųjų laikų įvykiais ir simboline kova tarp gėrio ir blogio.

    Istorikų ir religijotyrininkų vertinimu, tokie aprašymai dažnai naudoja to meto žmonėms suprantamus geografinius orientyrus ir simboliką. Eufratas tuomet buvo vienas svarbiausių regiono vandens kelių ir politinių riboženklių, todėl jo „išdžiūvimas“ galėjo reikšti sukrėtimą, o ne tikslią hidrologinę prognozę.

    Moksliniai tyrimai, paremti palydoviniais stebėjimais ir hidrologiniais vertinimais, rodo, kad Tigro ir Eufrato baseine vandens ištekliai traukėsi dėl kelių vienu metu veikiančių veiksnių. Prie jų priskiriami ilgėjantys sausrų periodai, kylanti temperatūra ir didėjantis vandens poreikis.

    Palydoviniai duomenys ir regioniniai vertinimai fiksavo reikšmingus gėlo vandens atsargų mažėjimo mastus dar nuo 2000-ųjų pradžios. Šį procesą sustiprina intensyvus drėkinamas žemės ūkis, požeminio vandens naudojimas ir vandens srautų reguliavimas užtvankomis.

    Eufrato tėkmė priklauso nuo kritulių ir sniego atsargų aukštupiuose, todėl šiltesnės žiemos ir nepastovūs krituliai keičia sezoninį vandens „maitinimą“. Kai kuriais metais tai reiškia mažesnius pavasario potvynius ir menkesnį bazinį debitą vasarą, kai vandens poreikis didžiausias.

    Kita svarbi grandis yra tarpvalstybinis vandens valdymas: upė teka per Turkiją, Siriją ir Iraką, o sprendimai aukštupyje tiesiogiai veikia žemupio šalis. Ekspertai pabrėžia, kad be suderintų taisyklių dėl vandens paskirstymo, efektyvesnio drėkinimo ir infrastruktūros atnaujinimo seklėjimo rizika tik auga.

    Irako institucijos ne kartą viešai įspėjo, kad be sisteminių pokyčių Eufrato būklė gali dar labiau blogėti per artimiausius dešimtmečius. Tai reikštų ne „apokaliptinį“ scenarijų, o labai konkrečias pasekmes: brangesnį geriamąjį vandenį, mažesnius derlius, didesnę migracijos ir socialinės įtampos riziką.

    Specialistai pabrėžia, kad upės seklėjimas yra pirmiausia aplinkos ir valdymo iššūkis. Religiniai tekstai gali formuoti žmonių interpretacijas, tačiau sprendimai, galintys stabilizuoti situaciją, yra žemiški: vandens taupymas, efektyvesnė žemdirbystė, tarptautiniai susitarimai ir prisitaikymas prie klimato kaitos.

  • Turkijos Dalamanas išrinktas idealia paplūdimio kryptimi 2026 metų vasarai: kuo jis išsiskiria

    Turkijos kurortinis Dalamanas įvardytas viena patraukliausių paplūdimio krypčių planuojantiems 2026 metų vasaros atostogas. Vertinant įvairias Europos ir Viduržemio jūros regiono vietas, Dalamanas išsiskyrė palankiomis oro sąlygomis, patogiu pasiekiamumu ir plačiu veiklų pasirinkimu.

    Turizmo rinkoje vis dažniau remiamasi istorinių orų duomenų analize: keliautojams svarbu ne tik karštis, bet ir komfortas, mažesnė kaitra bei mažesnė lietaus tikimybė. Dalamanui dažnai priskiriama apie 27 laipsnių šiluma vasarą, o jūrinis brizas padeda lengviau ištverti karštesnes dienas.

    Dalamanas keliautojams patogus tuo, kad į regioną skrendama dažnai, o skrydžių trukmė iš daugelio Europos miestų paprastai nėra ilga. Būtent pasiekiamumas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių kriterijų šeimoms ir trumpesnių atostogų planuotojams, ypač kai norima kuo mažiau laiko praleisti tranzite.

    Atvykus svarbiausia ne pats miestas, o jo apylinkės ir pakrantė, kur pušynai susitinka su žydra Viduržemio jūra. Regionas neretai pasirenkamas kaip bazė keliauti po pietvakarių Turkiją, nes iš čia patogu pasiekti tiek paplūdimius, tiek nedidelius kurortinius miestelius.

    Viena dažniausiai minimų vietų apylinkėse yra Iztuzu paplūdimys, dar vadinamas vėžlių paplūdimiu, nes čia peri saugomos jūrinės vėžlių rūšys. Keliautojams tai patrauklu ir praktiškai: ilga smėlio juosta, lėtas gylio didėjimas ir ramesnės maudynės dažnai vertinamos šeimų su vaikais.

    Populiarus maršrutas taip pat yra išvyka laivu Dalyano upe, kur galima pamatyti uolose iškaltus senovinius kapus ir aplankyti purvo bei terminių vonių vietas. Tokios pramogos leidžia derinti paplūdimio poilsį su trumpomis pažintinėmis kelionėmis, kurios tampa svarbios tiems, kas nenori visos savaitės praleisti vien prie jūros.

    Ieškant aktyvesnių patirčių, regione siūloma parasparnių pramogų, o gamtos mėgėjai dažnai renkasi išvykas į Drugelių slėnį. Sezono metu tokios veiklos ypač paklausios, todėl kelionių organizatoriai rekomenduoja bilietus ar ekskursijas planuoti iš anksto.

    Dalamanas ir jo apylinkės siūlo labai skirtingas apgyvendinimo alternatyvas: nuo viskas įskaičiuota tipo viešbučių su vaikų klubais ir vandens pramogomis iki mažesnių viešbučių ar apartamentų keliaujantiems savarankiškai. Pastaruoju metu ryškėja tendencija rinktis lankstesnį poilsį, kai dalis dienų skiriama išvykoms, o ne vien viešbučio infrastruktūrai.

    Planuojant 2026 metų sezoną verta įsivertinti, kad populiariausiose Viduržemio jūros kryptyse kainas dažnai kelia ankstyvas užimtumas ir ribota geriausių kambarių pasiūla. Dėl to keliautojai vis dažniau derina ankstyvą rezervaciją su galimybe keisti datas, o šeimos daugiau dėmesio skiria skrydžių laikams ir bendrai kelionės logistikai.

    Jeigu tikslas yra stabilus oras, šilta jūra ir platus pasirinkimas nuo ramių paplūdimių iki istorinių vietų, Dalamanas 2026 metų vasarai gali tapti viena racionaliausių alternatyvų. Vis dėlto, kaip ir visame Viduržemio regione, galutinį įspūdį dažnai nulemia pasirinktas kurortas, atstumas iki paplūdimio ir kelionės laikas.

  • Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Turkija balandį fiksavo hidroenergetikos rekordą: 11,66 mlrd. kWh ir auganti vietinė gamyba

    Rekordinė mėnesio gamyba

    Turkijos hidroelektrinės balandį pagamino rekordinį kiekį elektros – 11,66 mlrd. kilovatvalandžių. Tai tapo didžiausiu hidroenergijos mėnesio rezultatu šalyje per visą stebėjimų laikotarpį.

    Vien hidroenergija sudarė 41,4 proc. visos balandį šalyje pagamintos elektros. Toks šuolis paprastai siejamas su sezoniniu vandens prietaku ir palankesnėmis hidrologinėmis sąlygomis po žiemos.

    Atsinaujinančių dalis šoktelėjo

    Hidroelektrinių indėlis pakėlė bendrą atsinaujinančių išteklių dalį iki 70,5 proc. visos mėnesio elektros gamybos. Kartu tai padidino ir vietinių energijos išteklių svorį elektros balanse.

    Skelbiama, kad vietinių šaltinių dalis balandį pasiekė 83 proc. Tai reiškia mažesnį poreikį importuojamiems energijos ištekliams ir didesnį sistemos atsparumą kainų svyravimams tarptautinėse rinkose.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Turkijos energetikos ministerija rekordą sieja su tikslu mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir stiprinti energetinį saugumą. Didelė atsinaujinančios generacijos dalis taip pat prisideda prie ilgalaikių klimato įsipareigojimų.

    „Naudodami energiją, pagamintą iš mūsų pačių išteklių, mažiname priklausomybę nuo išorės, stipriname energetinį saugumą ir užtikrintai judame 2053 metų nulinės grynosios taršos tikslo link“, – sakė energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokie rekordai dažnai būna sezoniški: hidroenergijos gamyba stipriai priklauso nuo kritulių ir vandens atsargų, todėl ilgalaikiam stabilumui svarbios ir kitos generacijos rūšys bei tinklų lankstumas.

  • Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turkai užplūdo Graikiją, o graikai nusisuka nuo Turkijos: kainų šuolis pakeitė srautus

    Turizmo ir prekybos santykiai tarp Graikijos ir Turkijos per kelerius metus pastebimai pasikeitė: kelionių apimtys augo, tačiau nauda vis dažniau atitenka Graikijai. Nors politiniai santykiai svyruoja nuo įtampos iki vadinamųjų ramių vandenų, keliautojų pasirinkimus lemia vis labiau ekonomika.

    Anksčiau graikai dažniau vykdavo į Stambulą ar pasienio miestus apsipirkti, tačiau pastaraisiais metais tendencija apsivertė. Dėl išaugusių kainų Turkijoje turkai vis dažniau renkasi Graikiją ir atvyksta ne tik poilsiauti, bet ir pirkti maisto bei kasdienių prekių.

    „Prieš maždaug dešimtmetį graikai važiuodavo į Turkiją apsipirkti, o dabar vis daugiau turkų atvyksta į Graikiją, nes ten pigiau“, – sakė Stambule gyvenanti Maria Dimou.

    Institucijų vertinimais, per pastaruosius ketverius metus turkų kelionių į Graikiją skaičius išaugo maždaug tris kartus ir pernai viršijo 1 500 000. Tuo metu graikų kelionių į Turkiją srautas išlieka panašus ir siekia kiek daugiau nei 500 000 per metus.

    „Nuvažiavau automobiliu iki Kavalos ir Salonikų, ir man tikrai labai patiko: maistas skanus, porcijos didelės, o kainos mažos“, – pasakojo Dorukas, Ankaroje gyvenantis kompiuterių inžinierius.

    Vizos ir greitesnis patekimas į salas

    Graikija tapo viena patraukliausių krypčių Turkijos gyventojams, o vizų išdavimas Stambule įgavo didelį pagreitį. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad Graikijos konsulatas Stambule vidutiniškai išduoda apie 1 300 vizų per dieną, daug jų yra daugkartinės.

    Papildomą impulsą kelionėms suteikė ir supaprastinta trumpalaikio atvykimo schema į dalį Graikijos salų, kai leidimai išduodami atvykimo vietoje ir galioja iki septynių dienų. Tokie sprendimai praktikoje mažina kelionės planavimo barjerus ir skatina spontaniškas išvykas, ypač vasaros sezonu.

    Kainų skirtumai smogia Turkijos turizmui

    Pačioje Turkijoje verslai vis dažniau pastebi, kad graikai atvyksta rečiau ir išleidžia mažiau nei anksčiau. Prekybininkai Stambule teigia, kad graikų kelionės tampa labiau pažintinės, o ne orientuotos į apsipirkimą, nes kainos mieste, lyginant su ankstesniais metais, jiems tapo sunkiau pakeliamos.

    „Anksčiau jie atvykdavo ir pirkdavo įvairiausių daiktų, o dabar ateina pasižiūrėti miesto, susitikti, bet pirkti nebegali, nes tapo brangu“, – aiškino Symeon Soltaridis, Stambule gyvenantis graikų bendruomenės atstovas.

    Skirtumą dar labiau išryškina kelionių išlaidos. Skelbiama, kad pernai vienas graikas Turkijoje vidutiniškai išleido apie 340 eurų vienos kelionės metu, o turkas Graikijoje apie 303 eurus. Tačiau Turkijoje išaugus pragyvenimo kainoms, ta pati suma realiai leidžia įsigyti mažiau nei anksčiau, todėl keliautojai ieško geresnio kainos ir kokybės santykio.

    Keičiasi ir prekybos balansas

    Pokyčiai matomi ne tik turizme. Graikijos statistika rodo, kad importas iš Turkijos per kelerius metus augo ir pernai, vertinimais, siekė apie 3 340 000 000 eurų, kai 2020 metais sudarė apie 1 340 000 000 eurų.

    Tuo pat metu Graikijos eksportas į Turkiją, vertinimais, 2025 metais siekė apie 1 370 000 000 eurų ir pastaruosius trejus metus mažėjo. Ši dinamika rodo platesnį ekonominių ryšių persiskirstymą, kai vartotojų elgsena, valiutos svyravimai ir kainų lygis keičia įprastas regiono kryptis.

    Nors turizmo sezonas Rytų Viduržemio regione tradiciškai priklauso nuo oro linijų ir viešbučių kainodaros, pastaruoju metu vis didesnę reikšmę įgauna kasdienio vartojimo kainos, restoranų sąskaitos ir net maisto prekių krepšelis. Dėl to Graikija Turkijos keliautojams vis dažniau tampa alternatyva ne tik atostogoms, bet ir apsipirkimui.

  • Turkijoje atkasė 10 metrų kapą: sarkofagas išdavė, kam priklausė ši įspūdinga vieta

    Turkijoje atkasė 10 metrų kapą: sarkofagas išdavė, kam priklausė ši įspūdinga vieta

    Netikėtas radinys Olympe

    Olympos, senovinis miestas pietų Turkijoje, archeologams pateikė įspūdingą staigmeną: buvusio uosto teritorijoje aptiktas apie 10 metrų aukščio monumentalus kapas. Pastatas dengtas skliautais, išsiskiria masyvia architektūra ir, kaip teigiama, buvo skirtas ne eiliniam žmogui.

    Tyrėjai kapavietėje rado gausiai dekoruotą sarkofagą, kuris, nors ir smarkiai apgadintas, išlaikė daug ikonografinių detalių. Archeologų vertinimu, kapas greičiausiai priklausė romėnų laikų aristokratinei moteriai iš vienos turtingiausių ir įtakingiausių Olympos šeimų.

    Uosto apylinkės – vietinių elitų nekropolis

    Kasimus prižiūrinti archeologė Gökçen Kurtuluş Öztaşkın nurodė, kad iki šiol šioje miesto dalyje buvo žinomi tik du tokio masto statiniai. Naujasis radinys tapo trečiu monumentalios laidojimo architektūros objektu, aptiktu toje pačioje teritorijoje.

    Toks koncentravimasis vienoje vietoje, specialistų teigimu, stiprina prielaidą, jog senasis uostas ir jo prieigos buvo prestižinė laidojimo zona. Romėnų epochoje socialinė padėtis dažnai buvo demonstruojama ne tik gyvenamuosiuose pastatuose, bet ir kapuose, todėl brangi kapavietė veikė kaip viešas statuso ženklas.

    Sarkofago dekoras išdavė statusą

    Sarkofago puošyboje užfiksuotos medžioklės scenos, kurios romėnų mene paprastai siejamos su valdžia, prestižu ir turtu. Greta jų matomi deivės Nikės ir Eroso vaizdiniai bei motyvai, siejami su nemirtingumo idėja ir pomirtinio gyvenimo simbolika.

    Archeologai pabrėžia, kad tokia ikonografija buvo būdinga imperijos elitui ir atliko aiškią funkciją: net mirtis turėjo kalbėti apie velionės rangą. Dėl to dekoras vertinamas ne kaip atsitiktinė puošmena, o kaip sąmoningai parinkta žinutė bendruomenei.

    „Šio tipo simboliai ir kompozicijos aiškiai rodo, kad velionė priklausė aukščiausiam vietos sluoksniui“, – sakė kasinėjimų komandai vadovaujanti archeologė Gökçen Kurtuluş Öztaşkın.

    Marmuras iš garsios karjerų vietovės

    Dar vienas reikšmingas statuso įrodymas – medžiaga. Tyrėjų duomenimis, sarkofagas pagamintas iš aukštos kokybės marmuro, išgauto İscehisar apylinkėse Afyonkarahisar provincijoje, kurios karjerai nuo Antikos laikų garsėjo išskirtine produkcija.

    Toks marmuras Anatolijoje dažniausiai būdavo naudojamas prestižiniams užsakymams, todėl jo pasirinkimas laidojimui rodo dideles finansines galimybes ir stiprų norą įamžinti šeimos vardą. Specialistai tai sieja ir su tuo, kad romėnų laikais prabangios laidojimo formos buvo svarbi konkurencijos dėl įtakos dalis.

    Nors dalis sarkofago neišliko, archeologams pavyko surinkti apie 50 fragmentų ir pradėti rekonstrukciją. Tai ilgas darbas, kuriam prireikia tiek konservavimo, tiek ikonografijos žinių, nes kiekviena detalė padeda tiksliau atkurti bendrą pasakojimą apie velionę ir jos aplinką.

    Olympos istorija apima helenistinį, romėnų ir bizantinį laikotarpius, o vietovė nuolat pateikia naujų radinių: nuo įrašų ir mozaikų iki monumentalių statinių. Todėl šis kapas laikomas ne vien sensacija, bet ir dar vienu įrodymu, kad pietų Turkijos pakrantės miestai buvo svarbūs regioniniai centrai, kuriuose elito kultūra paliko ryškius pėdsakus.

  • Turkijoje policija su ašarinėmis dujomis įsiveržė į CHP būstinę: teismo sprendimas kiršina partiją

    Turkijoje policija su ašarinėmis dujomis įsiveržė į CHP būstinę: teismo sprendimas kiršina partiją

    Turkijos sostinėje Ankaroje sekmadienio rytą policija įsiveržė į pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) būstinę. Pareigūnai, anot pranešimų, panaudojo ašarines dujas pastato viduje, kai partijos nariai bandė užtverti kelią ir blokuoti patekimą.

    Įvykis siejamas su prieštaringai vertinamu teismo sprendimu, kuriuo siekiama sugrąžinti į pareigas buvusį CHP lyderį Kemalį Kılıçdaroğlu. Dabartinė partijos vadovybė ir dalis parlamentarų tai vadina bandymu perimti valdžią partijoje, o situacija CHP viduje peraugo į atvirą konfliktą.

    Kas įvyko Ankaroje

    Į CHP būstinę atvyko daugiau nei 100 policijos pareigūnų, kurie patekimui, kaip nurodoma, prasikirto kelią per pagrindinius vartus. Pastato viduje dalis susirinkusiųjų bandė blokuoti judėjimą, o policija tam išsklaidyti panaudojo ašarines dujas.

    Įtampa kilo ne tik dėl pačios operacijos, bet ir dėl to, kad veiksmai vyko partijos centrinėje būstinėje, kuri Turkijoje laikoma simboline politinės galios ir opozicijos atsparumo vieta. Toks įsiveržimas į partijos štabą dar labiau sustiprino kalbas apie valstybės institucijų įsitraukimą į vidinius politinius procesus.

    Teismo sprendimas ir ginčas dėl kongresų

    Konflikto šerdis yra teisinis ginčas dėl CHP 38-ojo eilinio ir 21-ojo neeilinio kongresų, vykusių 2023 metais. Būtent po šių kongresų partijai pradėjo vadovauti Özgür Özel, o dalis oponentų ėmė kelti klausimus dėl delegatų balsavimo skaidrumo.

    Byloje, kuria siekiama panaikinti minėtų kongresų sprendimus, Ankaros regioninio teismo 36-asis civilinių bylų skyrius paskelbė, kad kongresams esą taikytinas absoliutaus negaliojimo vertinimas. Opozicijos atstovai pabrėžia, kad panašaus lygio politinius sprendimus įprastai turėtų vertinti Aukščiausioji rinkimų taryba, todėl teisminis kelias laikomas itin ginčytinu.

    Vieši kaltinimai ir reikalavimas paklusti

    Po įvykių būstinėje dabartiniai CHP pareigūnai ir dalis parlamentarų viešai apkaltino buvusio lyderio rėmėjus bandymu jėga pakeisti partijos kursą. Situaciją dar labiau pakurstė tai, kad į būstinę atvyko ir K. Kılıçdaroğlu palaikančių politikų grupė, įskaitant kelis parlamento narius.

    „Atsitraukite su savo trečiarūšiais mafijos smogikais“, – sakė CHP parlamentaras Mahmutas Tanalas.

    Kritikos buvusiam lyderiui negailėjo ir kiti partijos atstovai, perspėję, kad vidinė kova silpnina didžiausią opozicinę jėgą tuo metu, kai šalies politinėje darbotvarkėje gausu jautrių klausimų. Jų teigimu, partijai būtina išvengti precedento, kai vadovybė keičiama per teismus ar jėgos demonstravimą.

    Tuo pat metu K. Kılıçdaroğlu pareiškė, kad partijos vadovybė privalo vykdyti teismo sprendimą ir laikytis partinės drausmės. Jo advokatas Celalas Çelikas kreipėsi į Ankaros policiją dėl oficialaus partijos pastato perdavimo, o tai reiškia, kad teisinė ir politinė akistata gali tęstis.

    CHP parlamento frakcijos atstovai ragina konfliktą spręsti partijos viduje ir kelti klausimą nariams bei delegatams, o ne institucijoms. Įtampa Ankaroje rodo, kad artimiausiu metu partijoje gali būti siekiama naujo kongreso arba kitų procedūrų, kurios leistų patikrinti realų palaikymą ir sumažinti susipriešinimą.