Tag: Turkija

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Stambulo naktinis gyvenimas po saulėlydžio: kur eiti dėl stogo klubų, barų ir Bosforo kruizų

    Stambulo naktinis gyvenimas po saulėlydžio: kur eiti dėl stogo klubų, barų ir Bosforo kruizų

    Stambulas, kuris nemiega

    Stambulas dažnai vadinamas miestu, kuriame diena persipina su naktimi: kai vieni traukia iš muziejų ir turgų, kiti tik pradeda vakarą ant stogo terasų ar prie Bosforo. Miestas, išsidėstęs abiejose sąsiaurio pusėse, siūlo vakarines pramogas, kurios vienodai tinka tiek ramiai vakarienei, tiek šokių aikštelei iki paryčių.

    Kelionių sezono įkarštyje naktinis gyvenimas sutelktas keliuose rajonuose, o pasirinkimas priklauso nuo to, ko ieškote: panoraminių vaizdų, gyvos muzikos, tradicinių smuklių ar vėlyvo gatvės maisto. Žemiau – kryptys, kurios padeda susidėlioti realistišką, patogų ir saugų planą vakarui.

    Stogo klubai ir šokiai

    Jei norisi klubinio ritmo, Stambule jo netrūksta: pakrantės zonos prie Bosforo ir Auksinio Rago vilioja vietomis, kur muzika dera su miesto šviesomis ir vandens panorama. Dalis klubų dieną veikia kaip restoranai, o sutemus transformuojasi į šokių erdves su didžėjais ir gyvais pasirodymais.

    Vakarui, kai svarbiausia vaizdas ir energija, dažnai pasirenkamos Beşiktaş ir Beyoğlu kryptys, kur populiarios terasos bei kelių aukštų klubai. Tokiose vietose įprasta turėti rezervaciją savaitgalį, o įėjimo taisyklės gali priklausyti nuo renginio ir laiko.

    Barai ir meyhanės Beyoğlu

    Norintiems lėtesnio tempo geriausiai tinka Beyoğlu ir İstiklal gatvės apylinkės, kur barai, užkandinės ir tradicinės meyhanės telpa istoriniuose pastatuose. Meyhanės yra ryški turkiškos kultūros dalis: čia dalijamasi mezė užkandžiais, ilgiau sėdima prie stalo ir klausomasi gyvos ar foninės muzikos.

    Šioje miesto dalyje patogu pradėti vakarą ramiai, o vėliau, jei norisi, persikelti į kokteilių barus ar mažas koncertines erdves. Praktinis patarimas paprastas: į populiarias vietas penktadienį ir šeštadienį geriau atvykti anksčiau, nes eilės susidaro greitai.

    Vėlyvas gatvės maistas ir naktiniai pasivaikščiojimai

    Stambule naktis nėra vien apie gėrimus ar šokius, nes maisto kultūra tęsiasi gerokai po vidurnakčio. Galata, Taksim ir Karaköy apylinkėse ypač daug vietų, kur galima greitai pavalgyti judant: nuo döner kebabų iki žuvies sumuštinių ir įvairių užkandžių su jūros gėrybėmis.

    Vakarui tinka ir pasivaikščiojimas Galatos tilto apatine dalimi, kur susitelkę restoranai ir užkandinės, orientuotos į dienos laimikį. Tai viena tų Stambulo vietų, kur miestas jaučiasi gyvas net tada, kai, atrodytų, turėtų nurimti.

    Vakarienė su Bosforo vaizdu

    Pastaraisiais metais Stambulo gastronomija dar labiau išsiskyrė tarptautiniu mastu: mieste gausu aukšto lygio restoranų, o dalis jų įvertinti „Michelin“ gidu. Tokios vietos dažnai siūlo šiuolaikiškai interpretuojamą turkišką virtuvę, degustacinius meniu ir kruopščiai atrinktą vynų sąrašą.

    Norintiems klasikinės Stambulo patirties alternatyva yra vakarienės kruizas: plaukiant Bosforu ar Auksiniu Ragu atsiveria apšviesti miesto siluetai, o maršrutai dažnai pritaikyti taip, kad sutaptų su saulėlydžiu. Tai sprendimas, kai norisi ir vaizdų, ir aiškios programos viename vakare.

    Koncertai ir kultūriniai vakarai

    Be klubų ir barų, Stambulas yra ir didelių koncertų miestas: čia vyksta tarptautinių atlikėjų pasirodymai, o sezoniniai festivaliai sutraukia tūkstančius žmonių. Didelės erdvės ir parkų tipo arenos papildo mažesnes sales, kuriose galima rasti alternatyvios muzikos ar vietos scenos renginių.

    Kultūrai vakare taip pat yra vietos: Atatürk kultūros centras laikomas vienu svarbiausių traukos taškų, kuriame vyksta koncertai, teatro spektakliai, operos ir kiti renginiai. Jei norisi ramesnės nakties, būtent ši kryptis leidžia patirti miestą ne tik per triukšmą, bet ir per scenos menus.

  • Turkijoje rasta hetitų antspaudo detalė: archeologai sako, kad tai perrašo imperijos ribas

    Vakarų Anatolijoje, Turkijoje, archeologai aptiko hetitų laikotarpio antspaudą, kuris gali pakeisti supratimą apie šios bronzos amžiaus valstybės įtakos ribas. Radinys aptiktas Aşağıseyit Höyük piliakalnyje, o jo datavimas siejamas maždaug su 3 500 metų senumu.

    Antspaudai hetitų pasaulyje buvo ne vien administracinis įrankis. Jie žymėjo valdžią, statusą ir kontrolę, o dažnai priklausydavo elitui ar aukštiems pareigūnams, atsakingiems už regionų valdymą ir prekybos reguliavimą.

    Kas daro šį radinį išskirtinį?

    Svarbiausia čia ne vien pats artefaktas, o jo vieta. Vakarų Anatolija ilgą laiką buvo laikoma regionu, kuriame II tūkstantmetyje prieš mūsų erą egzistavo nedidelės karalystės, su hetitų centru Hatušoje susietos gana laisvais ryšiais.

    Tačiau antspaudas Aşağıseyit Höyük vietovėje gali rodyti stipresnę politinę ar administracinę hetitų įtaką, nei manyta iki šiol. Jei hipotezės pasitvirtins, istorikams tektų iš naujo vertinti, kaip toli į vakarus galėjo siekti imperijos institucinis valdymas.

    Vakarų Anatolijos vaidmuo bronzos amžiuje

    Pats Aşağıseyit Höyük nėra vieno laikotarpio objektas: tai daugiasluoksnė gyvenvietė, kurios istorija apima skirtingas epochas. Ankstesni tyrimai čia atskleidė gyvenamųjų pastatų liekanas, gynybinių struktūrų fragmentus ir gaisrų pėdsakus, siejamus su konfliktais ar stichijomis.

    Tokio tipo kontekstas svarbus vertinant antspaudą: jis gali reikšti, kad vietovė buvo regioninis administracijos ar prekybos mazgas, įtrauktas į platesnį politinį tinklą. Tai ypač aktualu kalbant apie bronzos amžiaus valstybių logistiką, duoklių sistemą ir prekybos maršrutų kontrolę.

    Kodėl mokslininkai neskuba daryti galutinių išvadų?

    Archeologijoje vienas radinys retai tampa galutiniu įrodymu, todėl dabar daug kas priklausys nuo tolimesnių kasinėjimų. Reikšmę turės stratigrafija, lydintys radiniai, dirbinių tipologija ir laboratoriniai tyrimai, kurie padėtų tiksliau įvertinti vietovės funkciją ir ryšius.

    Mokslininkai primena, kad hetitų įtaką Anatolijoje liudija ir kiti šaltiniai, įskaitant dantiraščio lenteles, archyvus bei valdovų antspaudus, rastus skirtinguose regionuose. Vis dėlto radinys Vakarų Anatolijoje išsiskiria tuo, kad gali praplėsti žemėlapį ten, kur iki šiol dominavo prielaidos, o ne aiškesni administracinės kontrolės ženklai.

  • Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkistane įvykęs neformalus Turkų valstybių organizacijos (OTS) viršūnių susitikimas parodė, kad blokas vis labiau orientuojasi į skaitmeninę darbotvarkę: nuo DI reguliavimo ir kibernetinio saugumo iki logistikos grandinių skaitmeninimo. Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas susitikime akcentavo, kad OTS neturi geopolitinių ar karinių ambicijų, o siekia pragmatiškos ekonominės, technologinės ir kultūrinės partnerystės.

    Susitikime dalyvavę Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Azerbaidžano ir Turkijos lyderiai kalbėjo ir apie OTS Plus formato idėją, kuri leistų į projektus įtraukti ir ne organizacijos nares. Tokia kryptis atspindi platesnę regioninę tendenciją, kai skaitmeniniai standartai ir infrastruktūra tampa bendradarbiavimo pagrindu net ir skirtingose politinėse erdvėse.

    DI ir kibernetinis saugumas

    Vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo DI ir skaitmeninių paslaugų plėtra. Šalys aptarė e. valdžios sprendimus, nacionalines teisinio reguliavimo priemones ir galimybes suderinti požiūrį į atsakingą DI naudojimą, kad technologijos būtų diegiamos greičiau ir saugiau.

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad didėjant skaitmenizacijai daugėja ir naujos kartos grėsmių duomenų bazėms bei kritinei infrastruktūrai, todėl kibernetinis saugumas turi tapti tokia pat būtina valstybės apsaugos dalimi kaip sausumos, oro ar jūrų saugumas.

    „Naujos kartos grėsmės mūsų duomenų bazėms ir kritinei infrastruktūrai yra skaitmeninės transformacijos dalis, kurią privalome valdyti itin atsargiai“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    Logistika, e. muitinė ir šviesolaidis

    Didelis dėmesys skirtas regiono logistikos potencialui ir skaitmeninių transporto koridorių kūrimui. Aptarta skaitmeninių logistikos platformų integracija ir elektroninių muitinės dokumentų tarpusavio pripažinimas, o šalys pažymėjo, kad jau yra perėjusios prie naujesnės e. leidimų sistemos, kuri turėtų mažinti biurokratiją vežėjams.

    Al-Farabi Kazachstano nacionalinio universiteto dėstytojas Suyinbay Suyudikov teigė, kad muitinės procesų skaitmeninimas gali kardinaliai sutrumpinti procedūras, kurios anksčiau trukdavo kelias dienas. Pasak jo, gerai suderintos sistemos realiai leidžia pereiti prie minutėmis skaičiuojamo dokumentų patikrinimo, tačiau tai priklauso ir nuo duomenų mainų patikimumo.

    „Tai, kas anksčiau užtrukdavo 4–5 dienas, skaitmenizuotose procedūrose gali sutrumpėti iki 40–50 minučių“, – sakė Suyinbay Suyudikov.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas išskyrė planuojamą Transkaspijos šviesolaidžio linijos startą, kuri turėtų sujungti Azerbaidžaną ir Kazachstaną. Ši infrastruktūra vertinama kaip svarbi sąlyga duomenų srautams, debesijos paslaugoms ir regioninėms skaičiavimo galimybėms, kurios tampa kritiškos DI sprendimams.

    Kazachstano DI ir skaitmeninės plėtros ministras bei vicepremjeras Zhaslanas Madiyevas pabrėžė, kad tokie ryšio projektai gali padėti pritraukti dideles technologijų bendroves ir debesijos paslaugų teikėjus, o regionui tai reikštų daugiau investicijų į duomenų centrus ir didelio našumo skaičiavimą.

    Palydovai ir skaitmeninis paveldas

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas dėmesį nukreipė į klimato rizikų stebėseną, kuri regione tampa vis aktualesnė dėl karščio bangų ir vandens trūkumo. Pasak susitikime aptartos informacijos, Uzbekistanas, Turkija ir Kazachstanas kartu kuria „CubeSat“ tipo palydovą, kurį planuojama paleisti 2027 metais, o projektas turėtų prisidėti prie aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų.

    „Kiekviena šalis prisideda savo technologijomis, o pats projektas rodo, kad galima kurti ir platesnę palydovų grupę“, – sakė Zhaslanas Madiyevas.

    Skaitmeninė darbotvarkė apėmė ir kultūros sritį. Turkistane oficialiai pažymėtas Turkų civilizacijos centro kūrimo startas, o lygiagrečiai planuojama plėtoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų kaupiami ir saugomi istoriniai bei kultūriniai duomenys apie regiono paveldą.

    OTS generalinis sekretorius Kubanychbekas Omuralievas akcentavo, kad centro įsteigimas turi strateginę reikšmę sistemingam tyrimui, paveldo išsaugojimui ir tarptautiniam jo pristatymui. Tuo metu Turkų kultūros ir paveldo fondo vadovė Aktoty Raimkulova pabrėžė, kad tikslas yra suvienodinti skaitmeninį formatą, kad turinys būtų lengvai pasiekiamas globaliai auditorijai.

    „Mums svarbu, kad bet kuris žmogus pasaulyje, apsilankęs platformoje, galėtų pamatyti šiandien išlikusį turtingą paveldą“, – sakė Aktoty Raimkulova.

  • Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europa išlieka pasaulio turizmo centru

    Europa ir toliau išlaiko labiausiai lankomo regiono statusą: tarptautiniai keliautojai kasmet čia sugeneruoja šimtus milijonų nakvynių. Naujausi duomenys rodo, kuriose šalyse turistai praleidžia daugiausia naktų, nepaisant augančių diskusijų apie perteklinį turizmą.

    Europos Komisijos ir „Eurostat“ statistika leidžia palyginti šalių patrauklumą ne pagal atvykimų skaičių, o pagal nakvynes, kurios geriau atspindi realų turizmo mastą ir ekonominį poveikį. Į penketuką Europoje patenka Ispanija, Italija, Turkija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

    Skaičiai auga, o įtampa kurortuose nemažėja

    Vertinant visą žemyną, 2025 metais fiksuota daugiau nei 1 500 000 000 tarptautinių turistų nakvynių. Ilgesnėje perspektyvoje augimas įspūdingas: XX amžiaus viduryje tarptautinis turizmas buvo keliasdešimt milijonų kelionių per metus, o šiandien tai jau masinis reiškinys.

    Pasaulinės kelionių rinkos plėtrą rodo ir Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos prognozės: 2026 metais sektoriaus augimas turėtų siekti apie 3,2 proc., o darbo vietų, kurias palaiko kelionės ir turizmas, skaičius pasaulyje gali pasiekti 376 000 000. Vis dėlto kartu stiprėja ir spaudimas populiariausioms vietoms, kur daugėja protestų prieš perteklinį turizmą.

    Kas surenka daugiausia nakvynių

    Pagal 2025 metų tarptautinių turistų nakvynes Europoje tvirtai pirmauja Ispanija, kurioje fiksuota 329 661 068 nakvynės. Antroje vietoje išlieka Italija su 264 741 414 nakvynėmis, o trečioje įsitvirtino Turkija su 154 799 879 nakvynėmis.

    Prancūzija pernai peržengė 150 000 000 ribą ir pasiekė 150 753 829 nakvynes, o penktoje vietoje – Jungtinė Karalystė, kuriai pateikiami 2024 metų duomenys: 149 803 000 nakvynių. Tikėtina, kad 2025 metų rodikliai, paskelbus naujausią statistiką, gali būti dar aukštesni.

    Dešimtuką užbaigia šalys, kurių sėkmę dažnai lemia sezoniškumas ir stipri turizmo infrastruktūra. Graikija 2025 metais fiksavo 130 851 809 nakvynes, Austrija – 97 020 394, Kroatija – 85 604 505, Vokietija – 83 622 666, Nyderlandai – 64 311 055.

    Šie skaičiai paaiškina, kodėl Viduržemio jūros kryptys išlieka stabiliais lyderiais: Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Kroatijos pakrantėse turizmo sezonas tęsiasi per vasarą ir vis dažniau plečiasi į vadinamuosius pereinamuosius mėnesius. Prancūzijoje srautus palaiko ne tik Paryžius, bet ir Žydroji pakrantė, Provansas bei Alpių žiemos kurortai.

  • Turkijoje ant ugnies kapoja avies žarnas: gatvės patiekalas, nuo kurio daliai praeina apetitas

    Turkijos gatvės maisto žemėlapyje yra patiekalas, kuris turistus dažnai priverčia sustoti iš smalsumo, o kitus – atsitraukti vien nuo minties. Tai kokoreč – ant žarijų lėtai kepami avies ar ožkos žarnynai, apvynioti aplink subproduktus ir patiekiami kaip sotus užkandis.

    Skirtingai nei geriau žinomas doneras, čia mėsa sukasi ant horizontaliai virš anglių įtvirtintų iešmų. Kaitra ir lašantys riebalai pamažu apskrudina išorę, o viduje esantys subproduktai išlieka minkštesni, todėl tekstūra būna kontrastinga.

    Tradiciniame variante naudojami kruopščiai nuplauti žarnynai ir įvairūs ėriuko subproduktai, pavyzdžiui, širdis, inkstai ar plaučiai. Ši dalis laikoma svarbiausia: higieninis paruošimas lemia ne tik skonį, bet ir saugą, nes net menka klaida gali sugadinti visą gaminį.

    Užsakant porciją, pardavėjas dažniausiai nenupjauna plonų riekelių. Apskrudusi dalis nukertama gabalu, metama ant įkaitintos skardos ir dviem peiliais greitai sukapojama iki smulkių kąsnelių, kad prieskoniai ir daržovės pasiskirstytų tolygiai.

    Tada įsijungia skonis: dedama aitrioji paprika, kuminas, raudonėlis, dažnai įmaišoma pomidorų ir žaliosios paprikos. Patiekiama bandelėje ar lavaše, kartais papildomai apskrudintame nuo kepimo riebalų, todėl užkandis tampa dar sotesnis ir ryškesnis.

    Nors daliai valgytojų psichologinė riba yra didžiausias iššūkis, šio patiekalo gerbėjai pabrėžia dūmo natą, aštrumą ir sodrų ėrienos poskonį. Turkijoje kokoreč vertinamas kaip tradicinis gatvės maistas, o keliautojams jis dažnai tampa kulinariniu nuotykiu, kuris arba atbaido, arba įsimena ilgam.

  • Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Irano vyrų futbolo rinktinė išvyko į treniruočių stovyklą Turkijoje, tačiau iki šiol negavo JAV vizų nei žaidėjams, nei trenerių štabui. Teheranas teigia, kad Vašingtonas vilkina procesą ir taip apsunkina pasirengimą 2026 metų pasaulio čempionatui, kurio dalis rungtynių vyks JAV.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailis Baghaei vizų neišdavimą pavadino nepriimtinu ir pareiškė, kad tai pažeidžia tarptautinių sporto varžybų organizavimo principus. Pasak jo, Irano futbolo atstovai Turkijoje susitiko su FIFA vadovais ir gavo patikinimų, kad organizacija sieks užtikrinti savo nuostatų laikymąsi.

    Irano futbolo federacijos vadovas Mehdi Taj tvirtino, kad iki šiol nei vienam delegacijos nariui vizos nebuvo išduotos. Jo teigimu, federacija neturi aiškios informacijos, ar apskritai kam nors jau suteiktas leidimas atvykti į JAV, todėl planai dėl dalies rungtynių lieka neapibrėžti.

    Stovyklos planai ir rizika

    Turkijoje Iranas planuoja sužaisti dvejas kontrolines rungtynes: Antalijoje numatytas mačas su Gambija, o antrojo varžovo paieškos tęsiasi. Taip pat suplanuotos rungtynės su Turkijos klubu ir susitikimas su Puerto Riku Tuksone, tačiau pastarosios priklausys nuo to, ar bus išduotos vizos.

    Neapibrėžtumas ypač jautrus dėl to, kad 2026 metų pasaulio čempionate Iranui grupės etapo rungtynės numatytos JAV stadionuose. Pagal FIFA turnyro formatą ir sudarytą šeimininkų pasiskirstymą, dalis komandų visą grupės etapą žaidžia vienoje iš priimančiųjų šalių, todėl logistika ir atvykimo leidimai tampa kritiniu pasirengimo veiksniu.

    Rinktinė ruošiasi chaoso fone

    Šaltinių teigimu, Iranas į turnyrą juda būdamas prastai pasirengęs: dalis numatytų kontrolinių rungtynių buvo atšaukta, o treniruočių ritmą trikdė politinė ir saugumo situacija regione. Komanda pastaruoju metu neturėjo aukščiausio lygio varžovų, o viena iš paskutinių treniruočių rungtynių Teherane buvo vidinė dvikova, kai žaidėjai buvo padalyti į dvi komandas.

    Papildomą dėmesį kelia ir sudėties klausimai. Vyriausiasis treneris Amir Ghalenoei paskelbė 30 žaidėjų preliminarų sąrašą, tačiau jame nėra puolėjo Sardaro Azmouno, laikomo vienu ryškiausių Irano futbolo veidų ir žaidusio dviejuose ankstesniuose pasaulio čempionatuose.

    Vietos žiniasklaida nurodo, kad žaidėjas į konfliktą su dalimi valdžios palaikytojų pateko po viešų politinių pasisakymų ir paramos protestams, o artimi valdžiai komentatoriai reikalavo viešo atsiprašymo. Pranešta ir apie teisines priemones, susijusias su žaidėjo turtu, tačiau detalesnė informacija apie konkrečius sprendimus skirtinguose šaltiniuose pateikiama nevienodai.

    Politika, sankcijos ir atvykimo ribojimai

    Vizų klausimą komplikuoja Irano revoliucinės gvardijos korpuso statusas, nes JAV ir Kanada šią struktūrą laiko teroristine organizacija. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešai teigė, kad asmenims, susijusiems su šia organizacija, atvykimas į šalį nebūtų leidžiamas, o tai kelia riziką ne tik pareigūnams, bet ir platesnei delegacijai, jei būtų įžvelgtos sąsajos.

    Situaciją dar labiau paaštrino anksčiau pasirodę pranešimai, kad Mehdi Taj buvo neįleistas į Kanadą, kai mėgino vykti į FIFA kongresą. Tokie atvejai rodo, jog sporto diplomatinė įtampa gali persikelti ir į pasaulio čempionato organizacinius klausimus, ypač kai turnyro šeimininkėms tenka derinti saugumo politiką su FIFA reikalavimais dėl komandų atvykimo.

    Tuo pat metu Irane ryškėja visuomenės nuotaikų pokytis rinktinės atžvilgiu. Kritikai teigia, kad po protestų, interneto ribojimų ir dalies komandos viešų pasirodymų valstybiniuose renginiuose sirgalių palaikymas sumenko, o rinktinė vis dažniau atsiduria politinių ginčų epicentre.

  • Turkijos turguose šluojami šie stiklainiai: pušų medus tinka kavai ir mėsos marinatams

    Turkijos turguose ir bazaruose vis dažniau akį patraukia tamsesnio, tiršto medaus stiklainiai, kuriuos turistai perka kaip valgomą suvenyrą. Kalbama apie pušų medų, dar vadinamą miško medumi, kurio skonis ir aromatas pastebimai skiriasi nuo įprasto gėlių medaus. Jis dažnai apibūdinamas kaip mažiau saldus, bet gilesnio, dervingai žoleliško profilio.

    Šis produktas išsiskiria ne tik skoniu, bet ir kilme. Dalis medaus pasaulyje gaminama iš žiedų nektaro, o pušų medus dažniausiai susidaro iš lipčiaus, kuris atsiranda ant medžių. Lipčių išskiria ant spygliuočių gyvenantys smulkūs vabzdžiai, o bites vėliau surinktą saldžią medžiagą perdirba į medų.

    Būtent dėl šios kilmės pušų medus dažnai būna tamsesnis, primenantis gintaro ir karamelės atspalvius. Skonyje neretai juntamos karamelės, dervos, žolelių natos, kai kada ir labai lengvas dūmo prieskonis. Dėl mažesnio „tiesioginio“ saldumo jis labiau tinka tiems, kurie ieško subtilesnio deserto ar gėrimų saldiklio.

    Dar vienas bruožas, dėl kurio šis medus vertinamas virtuvėje, yra konsistencija. Jis paprastai būna itin tirštas ir ilgai išlieka skystas, lėčiau kristalizuojasi nei daugelis įprastų rūšių. Dėl to jį patogu naudoti padažams, desertams gardinti ar maišyti su jogurtu.

    Kur Turkijoje jis gaminamas

    Didžiausi pušų medaus kiekiai Turkijoje siejami su pietvakarių regionais, kur gausu pušynų ir palankus mikroklimatas. Tokios vietovės sudaro sąlygas lipčiui susidaryti ir stabiliai žaliavai, nuo kurios priklauso ir galutinio produkto skonis. Todėl turguose dažnai pabrėžiama kilmė ir regionas.

    Pirkėjams verta atkreipti dėmesį, kad pušų medus nėra tas pats, kas gėlių medus, todėl jo skonis iš pirmo karto gali nustebinti. Jei yra galimybė, pardavėjai dažnai siūlo paragauti, nes vienas šaukštelis greitai parodo skirtumą. Tai ypač aktualu tiems, kurie tikisi labai ryškaus saldumo.

    Kodėl tinka kavai ir mėsai

    Turkiškoje virtuvėje šis medus naudojamas ne vien pusryčiams ar desertams. Dėl miško natų ir mažesnio saldumo jis dera su sūriais, alyvuogėmis, natūraliu jogurtu bei šviežia duona. Populiarus ir derinys su tahini, kai sezamų pasta sumaišoma su medumi ir tampa tepamu kremu.

    Vis dažniau pušų medus pritaikomas ir pikantiškiems patiekalams. Jis tinka marinatams, ypač paukštienai ar avienai, kai norima švelniai karamelizuoti paviršių ir suteikti žoleliškai dervingą aromatą. Nedidelis kiekis gali subalansuoti citrinos rūgštį ar prieskonių aštrumą, todėl patiekalo skonis tampa apvalesnis.

    Kitas populiarus panaudojimas yra kava. Pušų medus ypač dera su stipria turkiška kava, nes švelniai sumažina kartumą ir palieka karamelės poskonį. Dėl išraiškingo aromato svarbu nepadauginti, kad medus neužgožtų pačios kavos.

    Nors keliautojai dažnai perka jį kaip skanų lauktuvėms tinkantį produktą, daugelis vėliau įvertina ir jo universalumą virtuvėje. Dėl išskirtinio profilio pušų medus gali pakeisti įprastą medų ten, kur norisi mažiau saldaus, bet aromatingesnio akcento. Todėl nenuostabu, kad Turkijos turguose šie stiklainiai neretai dingsta greičiausiai.

  • Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    Tiurkų valstybių lyderiai spartina DI ir skaitmeninę integraciją: kokius projektus sutarė įgyvendinti

    DI darbotvarkė Turkistane

    Kazachstane, istoriniame Turkistano mieste, susitikę Tiurkų valstybių organizacijos lyderiai susitarė stiprinti bendradarbiavimą skaitmenizacijos ir DI srityse. Viršūnių susitikimo ašis buvo praktiniai projektai, kurie, pasak dalyvių, turi didinti regiono konkurencingumą ir ryšį su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis.

    Susitikime dalyvavo Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Uzbekistano vadovas Šavkatas Mirzijojevas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas ir organizacijos generalinis sekretorius Kubanyčbekas Omuralijevas.

    „Mums tiurkų pasaulio vienybės stiprinimas yra ypač svarbus prioritetas“, – sakė Kasymas-Žomartas Tokajevas.

    Lyderiai pabrėžė, kad organizacija pirmiausia mato save kaip ekonominio, technologinio, kultūrinio ir humanitarinio bendradarbiavimo platformą. Tokajevas atmetė interpretacijas, esą didėjanti koordinacija būtų nukreipta į karinius ar geopolitinius tikslus.

    Ką šalys planuoja daryti kartu

    Vienas ryškiausių akcentų buvo susitarimas plėsti skaitmeninę integraciją, apimančią tiek viešąsias paslaugas, tiek verslo aplinką. Generalinis sekretorius teigė, kad valstybės sutarė bendradarbiauti mažiausiai 58 kryptyse, susijusiose su DI ir skaitmenine plėtra.

    Tarp įvardytų iniciatyvų minėtas bendrų DI centrų kūrimas, kibernetinio saugumo stiprinimas, taip pat naujos švietimo kryptys, skirtos rengti specialistus skaitmeninei ekonomikai. Kazachstano vadovas ragino paspartinti skaitmeninę transformaciją, kad regionas „neliktų pažangos nuošalyje“.

    „Kiekvienas sektorius dabar susietas su DI ir skaitmenine plėtra, todėl niekas šioje srityje negali veikti vienas“, – sakė Kubanyčbekas Omuralijevas.

    Praktiniu sprendimu įvardytas „E-Permit“ projektas, kurio tikslas supaprastinti krovinių vežimo procedūras tarp valstybių. Tokie sprendimai svarbūs ne tik logistikos greičiui, bet ir verslo kaštams, nes mažina administracinę naštą kertant sienas.

    Skaitmeninis koridorius ir Vidurinis koridorius

    Lyderiai daug dėmesio skyrė ir ryšio tarp infrastruktūros bei skaitmeninės politikos stiprinimui. Uzbekistano prezidentas paskelbė programą „Five Million AI Leaders“, orientuotą į ateities darbo rinkai reikalingus įgūdžius, ir pasiūlė kurti vieningesnę DI bendradarbiavimo erdvę regione.

    Taip pat iškelta „Digital Turkic Corridor“ idėja, kuri apimtų regioninę duomenų mainų ekosistemą. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai valstybės greta kelių, uostų ar geležinkelių vis dažniau investuoja į duomenų infrastruktūrą, debesijos pajėgumus ir kibernetinį atsparumą.

    Azerbaidžano prezidentas kalbėjo ir apie ryšio projektus tarp Europos bei Azijos, įskaitant „Digital Silk Road“ iniciatyvos įgyvendinimą. Pasak jo, artimiausiais mėnesiais turėtų pradėti veikti transkaspinis šviesolaidžio kabelis tarp Azerbaidžano ir Kazachstano, kuris sustiprintų regiono duomenų perdavimo pajėgumus.

    Transporto temoje išskirtas Vidurinis koridorius, dar vadinamas Transkaspiniu tarptautiniu transporto maršrutu. Tai geležinkelių ir jūrinių maršrutų tinklas, jungiantis Kiniją ir Pietryčių Aziją per Kazachstaną, Azerbaidžaną bei Sakartvelą, o vėliau per Turkiją pasiekiantis Europą.

    „Tiurkų pasaulis turi tapti vienu iš įtakingų XXI amžiaus geopolitinių galios centrų“, – sakė Ilhamas Alijevas.

    Organizacija įkurta 2009 metais, jos būstinė yra Stambule, o narės yra Turkija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas. Uzbekistano vadovo teigimu, bendras valstybių ekonominis potencialas 2025 metais siekė apie 2,2 trilijono eurų, todėl skaitmeninių projektų sėkmė gali turėti apčiuopiamą poveikį tiek regiono prekybai, tiek investicijų pritraukimui.

  • Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija paragino Europos Sąjungą aktyviau įsitraukti į ginčą su Turkija dėl žvejybos Egejo jūroje, teigdama, kad turkų žvejai esą pažeidžia jūrų teisę ir žvejoja zonose, kurias Atėnai laiko priklausančiomis Graikijos jurisdikcijai.

    Atsakydama į incidentus jūroje, Graikijos laivybos ministras Vasilis Kikilias pabrėžė, kad Graikijos jūrinės ribos yra ir Europos ribos, todėl, pasak jo, ES turėtų imtis veiksmų ir aiškiau ginti tarptautinės jūrų teisės principus.

    Ko prašo Graikija

    Susitikime Atėnuose su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žuvininkystę ir vandenynus, Costu Kadiu, Graikijos pusė iškėlė, jos vertinimu, pasikartojančius neteisėtos žvejybos atvejus ir suvereniteto ginčus kurstančius veiksmus.

    Atėnai teigia, kad kai kuriais atvejais turkų žvejybos laivai veikė teritorijose, kurias Graikija laiko savo teritoriniais vandenimis arba zonomis, kuriose taikoma Graikijos kontrolė, o situaciją papildomai kaitino Turkijos pakrančių apsaugos laivų buvimas.

    Kodėl ginčas nuolat atsinaujina

    Nors Graikija ir Turkija yra NATO sąjungininkės, jų nesutarimai dėl jūrų ribų ir teisių į kontinentinį šelfą tęsiasi dešimtmečius, o įtampą reguliariai didina ir Kipro klausimas.

    Graikija yra nustačiusi ribojamas žvejybos zonas Egejo jūroje, tačiau Turkija dalį jų ginčija, tvirtindama, kad Atėnai neturi teisės vienašališkai nustatyti taisyklių teritorijose, kurias Ankara laiko ne Graikijos jurisdikcija.

    Papildomu trinties tašku tapo ir Turkijos jūrinio erdvinio planavimo dokumentai, numatantys žvejybos zonas Egejo jūroje, kuriuos Graikija vertina kaip bandymą įtvirtinti platesnes pretenzijas regione.

    Kokios gali būti pasekmės ES ir regionui

    Šis ginčas ES svarbus ne vien dėl žuvininkystės: Egejo jūra yra išorinis Bendrijos pasienis, todėl kiekvienas incidentas dėl laivybos, kontrolės ar teisės taikymo lengvai perauga į platesnį politinį konfliktą.

    Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis viešai signalizavo, kad vienašališki bandymai įgyvendinti jūrines pretenzijas už tarptautinės teisės rėmų, Atėnų vertinimu, neturi perspektyvos ir ilgainiui tik didina eskalacijos riziką.

    Tuo pat metu Ankara svarsto iniciatyvas, kurios galėtų formalizuoti Turkijos požiūrį į ekonominių zonų ribas Rytų Viduržemio regione, o tai didina tikimybę, kad diplomatinė įtampa taps ilgalaike ir reikalaujančia platesnio ES tarpininkavimo.

    Artimiausiu metu situacijos dinamiką gali veikti ir aukšto lygio saugumo darbotvarkė NATO formatu, nes dvišaliai incidentai jūroje dažnai persidengia su platesniais Aljanso interesais regione.