CP v2

Tag: Tvarumas

  • Mažeikiuose atidaryta paroda „Žalesnės ateities link“: virtuali realybė ir tvarios idėjos

    Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje gegužės 28 dieną atidaryta Danijos Karalystės ambasados Lietuvoje surengta interaktyvi paroda „Žalesnės ateities link“. Renginyje pristatyti tvarios energetikos ir žiedinės ekonomikos sprendimai, aptarti Lietuvos ir Danijos bendradarbiavimo prioritetai.

    Atidaryme dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, Danijos Karalystės ambasadorė Grete Sillasen, Danijos Karalystės ambasados Komercijos departamento vadovė Vilma Jarašiūnienė. Taip pat atvyko Savivaldybės vadovybės ir administracijos atstovai, švietimo įstaigų bei bendruomenės nariai.

    Renginio metu akcentuota, kad energetikos transformacija šiandien neapsiriboja vien technologijomis: vis daugiau dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumui, elektrifikacijai ir vietinei, atsinaujinančiai gamybai. Danija šiame kontekste dažnai įvardijama kaip viena Europos lyderių, ypač vystant vėjo energetiką ir kuriant sprendimus pramonei.

    Parodoje eksponuojami moduliai „Perėjimas prie kitokios energetikos“ ir „Žiedinė ekonomika“ leidžia lankytojams susipažinti su realiais pavyzdžiais, kaip tvarūs sprendimai taikomi skirtingose šalyse. Informacija pateikiama per integruotą planšetinį kompiuterį, o dalį turinio galima patirti naudojant virtualios realybės akinius.

    Prie diskusijų prisidėjo ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleiviai, pasidaliję mokyklos bendruomenės iniciatyvomis. Jie atkreipė dėmesį, kad tvarumas kasdienybėje prasideda nuo praktinių įpročių, tokių kaip atsakingas vartojimas, pakartotinis panaudojimas ir daiktų taisymas, o tekstilės perdirbimas gali tapti apčiuopiama „antro gyvenimo“ idėja.

    Kaip skelbiama, paroda nuo 2024 metų keliauja per įvairius Lietuvos miestus, siekiant pristatyti Danijos ekologines iniciatyvas ir paskatinti bendrų sprendimų paiešką. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios ekspozicijos tampa platforma dialogui tarp savivaldos, švietimo, verslo ir gyventojų, kai tvarūs pokyčiai pritaikomi konkretiems vietos poreikiams.

    Paroda Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje veiks iki birželio 30 dienos. Lankytojai kviečiami užsukti susipažinti su interaktyviu turiniu ir idėjomis, kurios, pasak renginio organizatorių, gali būti pritaikomos tiek viešajame sektoriuje, tiek kasdieniuose pasirinkimuose.

  • Zarasų rajono aplinkos kokybė reitinge: savivaldybė kviečia gyventojus pasakyti, ko trūksta

    Zarasų rajono aplinkos kokybė reitinge: savivaldybė kviečia gyventojus pasakyti, ko trūksta

    Portalo „Delfi“ pristatytame Savivaldybių reitinge 2026 Zarasų rajono savivaldybė aplinkos ir tvarumo srityje užėmė 26 vietą. Savivaldybė surinko 54,52 taško iš 90 galimų, todėl vietos valdžia pripažįsta, kad dalyje sričių reikalingi papildomi sprendimai.

    Tokie reitingai paprastai vertina kelis rodiklius, susijusius su kasdiene gyvenimo kokybe: atliekų tvarkymu, vandens ir nuotekų ūkio efektyvumu, aplinkos švara, viešųjų erdvių priežiūra ir kitais tvarumo aspektais. Net ir vidutinis rezultatas gali reikšti, kad gyventojai skirtingose seniūnijose aplinkos kokybę patiria nevienodai.

    Zarasų rajono savivaldybės administracija skelbia pradedanti gyventojų apklausą, kuri turėtų padėti tiksliau įvardyti problemas ir prioritetus. Anot savivaldybės, surinkti atsakymai bus naudojami planuojant priemones, skirtas aplinkos kokybei gerinti.

    Apklausoje kviečiami dalyvauti visi rajono gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus. Savivaldybė akcentuoja, kad gyventojų įžvalgos reikalingos tam, kad sprendimai būtų paremti realia patirtimi, o ne vien statistika ar ataskaitomis.

    Apklausa vykdoma iki birželio 30 dienos. Savivaldybė ragina skirti kelias minutes atsakymams ir pažymi, kad kuo daugiau gyventojų įsitrauks, tuo tiksliau bus galima įvertinti situaciją ir numatyti konkrečius veiksmus.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Klaipėdos rajone: kas šiemet surinko daugiausia taškų?

    Septintą kartą surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas subūrė moksleivius ir suaugusiuosius, norinčius pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, vartojimo įpročius ir tvarumą. Klaipėdos rajone šiemet jame dalyvavo 566 žmonės, o geriausiai pasirodę dalyviai buvo pasveikinti savivaldybėje.

    Egzaminas vyko trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams ir 11 klasių bei vyresniems dalyviams. Toks skirstymas leidžia palyginti žinias pagal skirtingus mokymosi etapus ir pamatyti, kaip aplinkosauginės temos įsitvirtina tiek mokyklose, tiek suaugusiųjų kasdienybėje.

    Kas tapo grupių lyderiais?

    1–4 klasių mokinių grupėje Klaipėdos rajone geriausiai pasirodė Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 2a klasės mokinės Amelija Fetingytė ir Barbora Vaičiulytė. Jų mokytoja – Jurgita Kasputytė-Žadeikienė.

    5–10 klasių mokinių grupėje daugiausia taškų surinko Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 6a klasės mokinė Deimantė Kumšlytė. 11 klasių ir vyresnių dalyvių grupėje išsiskyrė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytoja Ieva Jončienė ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokytoja Lilijana Peter.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Pirmadienį laimėtojus pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė. Savivaldybė pabrėžė, kad ugdymo įstaigų bendruomenės vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines iniciatyvas, o tokios veiklos padeda formuoti ilgalaikius, praktikoje pritaikomus įpročius.

    „Rūšiavimas ir atsakingas vartojimas prasideda nuo žinių bei supratimo, kodėl tai svarbu. Džiugu matyti, kad mūsų mokyklos daug dėmesio skiria aplinkosauginiam švietimui, skatina mokinius domėtis tvarumu, tausoti gamtą ir atsakingai rūšiuoti atliekas“, – sakė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Pasak organizatorių ir savivaldybės atstovų, „Atliekų kultūros“ egzaminas veikia kaip praktinis žinių patikrinimas, o kartu ir edukacinė priemonė, primenanti, kad teisingas rūšiavimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Rezultatai Klaipėdos rajone rodo, kad įsitraukimas auga ne tik tarp mokinių, bet ir tarp suaugusiųjų, kurie dažnai daro tiesioginę įtaką šeimų įpročiams.

  • Visagine pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kas šiemet surinko daugiausia taškų

    Visagine pagerbti „Atliekų kultūros“ egzamino lyderiai: kas šiemet surinko daugiausia taškų

    2026 metais balandžio 30 dieną Lietuvoje septintą kartą surengtas nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kasmet sutelkiantis tūkstančius dalyvių, kuriems svarbūs tvarumo ir atsakingo vartojimo klausimai. Ši iniciatyva skirta ne tik pasitikrinti žinias, bet ir priminti, kad atliekų mažinimas prasideda nuo kasdienių pasirinkimų namuose, mokykloje ir darbe.

    Egzamine dalyvauti galėjo įvairaus amžiaus žmonės: nuo pradinių klasių mokinių iki studentų ir dirbančių suaugusiųjų. Tokia struktūra leidžia palyginti skirtingų grupių žinias ir kartu stiprina bendrą supratimą, kodėl rūšiavimas, pakartotinis naudojimas ir atsakingas pirkimas turi tiesioginę įtaką aplinkai.

    Apdovanojimai Visagino savivaldybėje

    Gegužės 26 dieną Visagino savivaldybės Didžiojoje salėje surengta ceremonija, kurioje apdovanoti geriausiai „Atliekų kultūros“ egzamine pasirodę dalyviai. Renginyje akcentuota, kad tvarumo įpročiai dažniausiai formuojasi nuo ankstyvo amžiaus, o mokyklų ir bendruomenės įsitraukimas padeda pokyčius paversti ilgalaikiais.

    Susirinkusiuosius pasveikino Visagino savivaldybės administracijos direktorius Andrius Virginijus Bukauskas, renginyje dalyvavo ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Ričardas Petrauskas.

    „Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių, o jaunų žmonių sąmoningumas yra svarbi investicija į rytojų“, – sakė Andrius Virginijus Bukauskas.

    Geriausiai pasirodę dalyviai

    Šiais metais Visagino savivaldybėje geriausiais rezultatais išsiskyrė skirtingų klasių mokiniai, taip pat studentas ir mokytoja. Tarp apdovanotųjų – Mėta Jatkevičiūtė iš Visagino Žiburio pagrindinės mokyklos, Agnė Gasianec ir Ieva Narovčenko iš Visagino Verdenės gimnazijos, Paulius Gedžiūnas iš tos pačios gimnazijos.

    Taip pat pagerbti Visagino Atgimimo gimnazijos mokiniai Darja Peršina, Ieva Naumova ir Jaroslav Pyrcak, studentas Oleg Volejko bei Visagino Verdenės gimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Jūratė Jankevičienė. Organizatoriai primena, kad egzaminas siekia paskatinti ne vien teorines žinias, bet ir praktinius įpročius, padedančius mažinti atliekų kiekį ir didinti perdirbimo efektyvumą.

  • Kupiškio savivaldybėje – progimnazistų vizitas ir „Atliekų kultūra“ egzamino laureatų sveikinimai

    Kupiškio savivaldybėje – progimnazistų vizitas ir „Atliekų kultūra“ egzamino laureatų sveikinimai

    Kupiškio rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną lankėsi Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos aštuntokai kartu su karjeros specialiste Laima Skeriene. Mokiniai iš arčiau susipažino su savivaldybės veikla, kasdieniais procesais ir žmonėmis, kurie prisideda prie rajono sprendimų bei paslaugų gyventojams.

    Vizito metu aptarta, kaip veikia vietos savivalda ir kuo skiriasi skirtingų specialistų atsakomybės, pradedant gyventojų aptarnavimu ir baigiant sprendimų rengimu. Tokie susitikimai, pasak savivaldybės atstovų, padeda jaunimui geriau suprasti profesijų įvairovę ir realias darbo savivaldybėje užduotis.

    Pagerbti „Atliekų kultūra“ laureatai

    Susitikimo pradžioje pasveikinti „Atliekų kultūra“ egzamino geriausiai Kupiškio rajone pasirodę dalyviai. Šis egzaminas Lietuvoje organizuojamas jau aštuntą kartą, o šiemet jis vyko balandžio 30 dieną nuotoliniu būdu.

    Egzamino klausimai buvo skirti žinioms apie atliekų rūšiavimą, tvarumą, ekologiją ir atliekų surinkimo sistemą. Dalyviai rungėsi trijose amžiaus grupėse: 1–4 klasių, 5–10 klasių bei 11 klasės ir vyresniųjų.

    Kupiškio rajone geriausi rezultatai užfiksuoti šiose grupėse: 1–4 klasių grupėje išsiskyrė Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos 2c klasės mokinė Emilija, kurios mokytoja yra Diana Marmokienė. 5–10 klasių grupėje geriausiai pasirodė Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos 9a klasės mokinys Kernius Daunoravičius.

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje geriausią rezultatą pasiekė pradinių klasių mokytoja Diana Marmokienė. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie pasiekimai svarbūs ne tik asmeniškai dalyviams, bet ir visai bendruomenei, nes stiprina tvarumo įgūdžius kasdienybėje.

    Diskusija apie Kupiškio ateitį

    Po sveikinimų vicemeras Valdas Šateika, mero patarėja Auksė Čepelė ir mero padėjėja Jurgita Malevičiūtė pakvietė mokinius susipažinti su savivaldybės darbu praktiškai. Mokiniai ne tik klausėsi, bet ir aktyviai įsitraukė: uždavinėjo klausimus, atsakinėjo į pateiktas užduotis ir atliko testą.

    Didžiausio dėmesio sulaukė pokalbis apie Kupiškio ateitį ir jaunimui aktualias temas. Mokiniai dalijosi idėjomis, kokių veiklų, renginių ir laisvalaikio galimybių, jų nuomone, rajone galėtų būti daugiau.

    Susitikimo pabaigoje jaunieji svečiai apsilankė savivaldybės priimamajame ir pamatė, kur dirba rajono vadovai. Savivaldybė akcentavo, kad tokios pažintinės išvykos tampa ir edukacija, ir dialogu, leidžiančiu jaunimui prisidėti prie sprendimų kultūros bei bendruomenės ateities kūrimo.

  • Balkonai ir terasos tampa namų centru: apklausa rodo, kaip keičiasi poilsio įpročiai

    Poilsis arčiau namų

    Naujausia SW Research apklausa, atlikta „OLX“ užsakymu, rodo ryškų pokytį: 57 proc. respondentų esant geram orui verčiau renkasi laiką balkone, terasoje ar sode, o ne kitas laisvalaikio formas. Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad lauko erdvės daugeliui tapo kasdieniu, lengvai pasiekiamu poilsio sprendimu.

    Dar 60 proc. apklaustųjų poilsį balkone, terasoje ar sode įvardija kaip vieną mėgstamiausių laisvalaikio formų. 47 proc. teigia tokiomis erdvėmis besinaudojantys kasdien arba beveik kasdien, tad tai vis rečiau būna vien sezoninė prabanga.

    Kodėl laimi balkonas?

    Respondentai dažniausiai pabrėžia paprastumą: 50 proc. sako, kad svarbiausia galimybė pailsėti neišeinant iš namų. Beveik tiek pat, 48 proc., mini norą vengti perpildytų vietų, o 47 proc. vertina tokio poilsio patogumą ir tai, kad nereikia ilgo planavimo.

    Apklausa atskleidė ir finansinį motyvą: 34 proc. respondentų svarbu, kad laisvalaikį būtų galima susiorganizuoti su mažesnėmis išlaidomis. Šią priežastį dažniau įvardijo 35–49 metų žmonės ir jauniausi apklausos dalyviai iki 24 metų.

    „Balkonas ir sodas vis dažniau tampa natūraliu namų erdvės tęsiniu ir kasdienio poilsio vieta. Šiandien labiausiai vertiname patogumą, funkcionalumą ir galimybę laiką leisti pagal savo taisykles“, – sakė „OLX“ komunikacijos vadovas Kamil Szabłowski.

    Nuo augalų iki vakarienių

    Daugumai tai pirmiausia ramybės ir atsipalaidavimo zona: 65 proc. respondentų balkonus, terasas ir sodus įvardija kaip vietą poilsiui bei nusiraminimui. Beveik pusė šias erdves sieja ir su augalų auginimu, o daugiau nei trečdalis jas renkasi susitikimams su artimaisiais ar draugais.

    Ryškūs ir amžiaus skirtumai. Iki 24 metų jaunuoliai dažniau mini balkoną ar sodą kaip susitikimų vietą, o vyresni nei 50 metų žmonės tokią erdvę dažniausiai mato kaip tylos ir atokvėpio kampą.

    Apklausa rodo ir nedidelę lyčių takoskyrą: moterys kiek dažniau nei vyrai teigia kasdien besinaudojančios balkonu ar sodu poilsio tikslams. Tai leidžia manyti, kad kasdieniai ritualai lauko erdvėse tampa įprasta namų gyvenimo dalimi.

    Estetika, tvarumas ir naudoti daiktai

    Keičiasi ir požiūris į įsirengimą. Pusei respondentų balkono, terasos ar sodo estetika yra svarbi, o 35 proc. ją įvardija kaip labai svarbią, ypač dažnai tai pabrėžia moterys.

    Tvarumo kryptį rodo ir pirkimo įpročiai: 58 proc. respondentų svarstytų įsigyti naudotus balkono ar sodo baldus. Nors 52 proc. kaip pagrindinį argumentą nurodo kainą, 36 proc. svarbu ir galimybė rasti išskirtinių, ne masinės gamybos detalių.

    Ekologinis motyvas taip pat stiprėja: dalis apklaustųjų teigia, kad naudoti daiktai patrauklūs dėl galimybės suteikti jiems antrą gyvenimą ir mažinti atliekų kiekį. Šią priežastį dažniau mini moterys, o jauniausi respondentai dažniau pabrėžia ir atliekų mažinimo svarbą.

  • Tauragėje apdovanoti Atliekų kultūros egzamino lyderiai: 17 325 dalyviai ir ryškūs nugalėtojai

    Tauragėje apdovanoti Atliekų kultūros egzamino lyderiai: 17 325 dalyviai ir ryškūs nugalėtojai

    Kas laimėjo Tauragėje?

    Tauragės rajono savivaldybėje apdovanoti geriausiai pasirodę nacionalinio Atliekų kultūros egzamino dalyviai. Sveikinimus nugalėtojams įteikė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

    Egzaminas vyko balandžio 30 dieną, o jame visoje Lietuvoje dalyvavo 17 325 žmonės. Tarp aktyviausių savivaldybių Tauragės rajono savivaldybė užėmė 7 vietą, čia egzaminą sprendė 592 dalyviai.

    1–4 klasių grupėje pirmąją vietą iškovojo Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4c klasės mokinys Motiejus Šimkus. Antrąją vietą užėmė Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos 2a klasės mokinė Anabelė Dubauskaitė, trečiąją – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4c klasės mokinys Adomas Rimeikis.

    5–10 klasių grupėje nugalėjo Tauragės „Žalgirių“ gimnazijos 10e klasės mokinė Rusnė Ramanauskaitė. Antroji vieta atiteko Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 8a klasės mokiniui Arijui Jonikaičiui, trečioji – Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 7c klasės mokiniui Eiviui Kudrevičiui.

    11–12 klasių grupėje pirmąją vietą pelnė Tauragės „Žalgirių“ gimnazijos 12 klasės mokinys Kajus Petravičius. Antrąją vietą užėmė Tauragės „Versmės“ gimnazijos 11f klasės mokinys Žygimantas Sabas, trečiąją – Tauragės suaugusiųjų mokymo centro 12a klasės mokinys Armandas Lukošaitis.

    Specialus prizas įteiktas geriausiai pasirodžiusiai suaugusiųjų kategorijos dalyvei – Tauragės rajono Skaudvilės gimnazijos mokytojai Loretai Stulgienei.

    Kodėl šis egzaminas svarbus?

    Atliekų kultūros egzaminas apima svarbiausias temas, susijusias su rūšiavimu, tvarumu, ekologija ir atliekų surinkimo sistema. Skirtingos amžiaus grupės leidžia pritaikyti klausimus taip, kad jie būtų suprantami ir kartu keltų realų iššūkį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir formuoja kasdienius įpročius. Daugėjant reikalavimų atliekų tvarkymui ir augant visuomenės lūkesčiams dėl švaresnės aplinkos, rūšiavimo raštingumas tampa praktiška būtinybe.

    „Rūšiavimas šiandien turėtų būti toks pat natūralus įprotis kaip kasdienė higiena – tai mūsų atsakomybė už save, savo aplinką ir ateities kartas. Kuo daugiau suprasime apie tvarumą ir atsakingą vartojimą, tuo švaresnį, gražesnį ir sveikesnį pasaulį kursime visi kartu“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

    Aktyvumas mokyklose ir bendruomenėje

    Iš Tauragės ugdymo įstaigų išsiskyrė Tauragės „Šaltinio“ progimnazija, kuri pateko tarp dešimties aktyviausių mokyklų šalyje. Mokykla užėmė 6 vietą, o egzaminą čia sprendė 208 dalyviai.

    Nacionalinis Atliekų kultūros egzaminas organizuojamas jau septintus metus iš eilės ir vyksta virtualiai, todėl dalyvauti gali visi norintys, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos. Kiekvienais metais jis suburia tūkstančius dalyvių – nuo moksleivių iki suaugusiųjų ir bendruomenių.

    Renginio organizatoriai dėkojo verslo atstovams, kurie įsteigė prizus regiono dalyviams ir taip prisidėjo prie aplinkosauginio švietimo. Tarp paminėtų rėmėjų – Tauragės pilotų klubas, Tauragės viešbučio restoranas „Aikštė“, Taurų parkas ir restoranas „Kings“.

  • Šiaulių lopšelio-darželio „Bitė“ šventė miestui: 500 metrų juosta ir tvarus „Saugantis lokys“

    Šiaulių lopšelio-darželio „Bitė“ šventė miestui: 500 metrų juosta ir tvarus „Saugantis lokys“

    Gegužės 15 dieną Šiaulių lopšelyje-darželyje „Bitė“ surengta miesto bendruomenei skirta šventė „Augu kartu su Saulės miestu“. Renginys buvo skirtas Šiaulių miesto 790-ajam gimtadieniui, Tarptautinei šeimos dienai ir Vaiko dienai paminėti.

    Į šventę susirinko darželio ugdytiniai ir jų šeimos, pedagogai, miesto bendruomenės nariai bei socialiniai partneriai. Prie iniciatyvos prisijungė ir kitų švietimo įstaigų ugdytiniai, mokiniai savanoriai, taip pat miesto gyventojai.

    Renginio erdvės buvo suplanuotos taip, kad šeimos galėtų ne tik stebėti pasirodymus, bet ir patirti veiklas kartu. Dalyviai įsitraukė į menines, edukacines, patyrimines ir sveikatinimo veiklas, kurios skatino judėjimą, kūrybą ir bendravimą.

    Šventėje veikė teminės stotelės, kuriose akcentuotos šiuolaikinėje ugdymo praktikoje svarbios kryptys: tvarumas, STEAM veiklos, sveikatinimas, sensoriniai patyrimai ir kūrybiniai užsiėmimai. Tokios veiklos atliepia tendenciją ugdyme daugiau dėmesio skirti praktiniams įgūdžiams, patyrimui ir bendradarbiavimui, o ne vien formaliam mokymuisi.

    Tvarumo akcentas – „Saugantis lokys“

    Vienu ryškiausių šventės akcentų tapo tvari instaliacija „Saugantis lokys“. Ji simboliškai įprasmino vaikystės saugumą, šeimos ir bendruomenės ryšį bei rūpestį augančiu Saulės miestu.

    Instaliacijoje išskirtas akių simbolis, siejamas su Šiaulių miesto herbo detale. Ugdytiniai akis kūrė naudodami gamtines ir antrines žaliavas, taip pabrėžiant žinutę apie atsakingą vartojimą ir daiktų panaudojimą naujai prasmei.

    Žydintis sveikinimas Šiauliams

    Šventės metu pristatyta ir pedagogų inicijuota akcija „Raidės, kurios auga – ŠIAULIAI 790“. Jos idėja gimė dar anksčiau, kai ugdytiniai grupėse sėjo gėles, jas prižiūrėjo, stebėjo augimą ir mokėsi atsakomybės.

    Vėliau iš užaugintų gėlių vaikai sudėliojo raides, kurios tapo gyvu, žydinčiu sveikinimu miestui. Tokia iniciatyva sujungė praktinį gamtos pažinimą, kasdienius įpročius ir bendruomenišką rezultatą, matomą visiems.

    Gyvas atvirukas iš 500 metrų juostos

    Ypatingą bendrystės momentą sukūrė akcija „Saulės augimas“, skirta Šiaulių 790-mečiui. Jos metu darželio bendruomenė kartu su kitų Šiaulių lopšelių-darželių ugdytiniais, pedagogais, mokiniais savanoriais ir miesto gyventojais susibūrė į gyvą kompoziciją.

    Organizatorių teigimu, kiekvienas dalyvis tapo simboliniu saulės spinduliu, o iš šypsenų ir net 500 metrų geltonos juostos gimė šviečianti saulė – bendruomenės sukurtas gyvas atvirukas Saulės miestui.

    Šventę organizavo Šiaulių lopšelis-darželis „Bitė“. Partneriais tapo Šiaulių miesto viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, VšĮ studija „Šėlsmas“, VšĮ „Robotikos akademija“ ir Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

    „Tokie renginiai stiprina bendruomenės ryšius ir leidžia vaikams patirti, kad miestas kuriamas kartu su jais, per mažus, bet prasmingus darbus“, – sakė renginio organizatoriai.

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas Druskininkuose: kiek dalyvių išdrįso pasitikrinti rūšiavimo žinias?

    Druskininkuose šiemet surengtas jau septintasis nacionalinis „Atliekų kultūros“ egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti žinias apie atliekų rūšiavimą, aplinkosaugą ir atsakingą vartojimą. Prie iniciatyvos prisijungę kurorto gyventojai galėjo įsivertinti, kaip kasdieniai sprendimai prisideda prie mažesnio atliekų kiekio.

    Egzaminą laikiusius dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis. Savivaldybė pabrėžė, kad kasmet augantis susidomėjimas rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir norą keisti įpročius.

    „Kultūra prasideda nuo žmogaus požiūrio į savo aplinką – kultūringas žmogus rūpinasi ne tik savimi, bet ir tuo, kas yra aplink jį“, – sakė Aurimas Uldukis.

    Organizatorių teigimu, „Atliekų kultūros“ egzaminas orientuotas ne tik į teoriją, bet ir į praktines situacijas: kur mesti skirtingas pakuotes, ką daryti su baterijomis, elektronikos atliekomis ar mišriomis medžiagomis. Tai aktualu ir dėl to, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos gali pabloginti perdirbimui tinkamų žaliavų kokybę.

    Kaip ir kasmet, klausimai parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasių moksleiviams, 5–10 klasių moksleiviams bei 11 klasių moksleiviams ir vyresniems dalyviams. Nors užduotims spręsti skiriamos 45 minutės, dalis dalyvių atsakymus pateikė greičiau.

    Egzamino formatas leidžia jį laikyti nuotoliniu būdu, o dalyviai savo paskyroje gali matyti rezultatą ir atsisiųsti diplomą. Druskininkuose visiems dalyvavusiems taip pat įteiktos simbolinės Druskininkų savivaldybės ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro dovanos.

    Tokios iniciatyvos pastaraisiais metais vis labiau siejamos su platesniais tvarumo tikslais, nes atliekų prevencija ir rūšiavimas yra viena pigiausių priemonių mažinti sąvartynuose atsiduriančių šiukšlių kiekį. Kuo daugiau gyventojų supranta rūšiavimo logiką, tuo efektyviau veikia visa atliekų tvarkymo grandinė – nuo konteinerio kieme iki perdirbimo įmonių.

  • Dembavos darželio „Smalsutis“ pedagogės grįžo iš Erasmus+ kursų Valensijoje: ką parsivežė?

    2026 metais gegužės 4–9 dienomis Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ pedagogės Jūratė Baltrušaitienė, Jovita Niauronienė ir Ramutė Adomavičė dalyvavo tarptautiniuose Erasmus+ Teacher Academy mokymuose Valensijoje. Kursai vyko įgyvendinant Erasmus+ dalyvių mobilumo projektą KA121-SCH-000207438-2026-04-22/3.

    Mokymų tema „Blue Schools: Where Sustainability and Innovation Meet“ buvo skirta tam, kaip ugdymo įstaigose stiprinti tvarumo kompetencijas ir inovatyvų mokymąsi. Pedagogės gilino žinias apie aplinkosauginį sąmoningumą ir praktinius būdus, kaip šias temas integruoti į kasdienes veiklas su vaikais.

    Dalyvės susipažino su Blue Schools iniciatyvos principais, akcentuojančiais atsakingą požiūrį į gamtą ir vandens išteklių saugojimą. Tokie tarptautiniai kursai dažniausiai orientuojasi į realiai pritaikomas veiklas, todėl daug dėmesio skiriama konkretiems metodams, o ne vien teorijai.

    Tarptautinėje grupėje pedagogės bendravo su mokytojais iš įvairių Europos šalių ir dalijosi praktine patirtimi. Užsiėmimuose vyko kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir patirtinio ugdymo veiklos, padedančios vaikams suprantamai ir įtraukiai pažinti tvarumo temas.

    Pasak darželio atstovių, tokie mokymai suteikia ne tik profesinį impulsą, bet ir konkrečių idėjų, kurias galima pritaikyti ugdymo procese. Įgyta patirtis planuojama panaudoti „Smalsutyje“, stiprinant vaikų atsakomybę už aplinką, smalsumą ir kūrybiškumą.

    Erasmus+ mobilumo projektai švietimo bendruomenėms suteikia galimybę kelti kompetencijas, plėsti tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir atsinaujinti pagal naujausias ugdymo kryptis Europoje. Tokios patirtys dažnai tampa pagrindu ilgalaikiams pokyčiams mokyklos ar darželio kasdienybėje.