CP v2

Tag: Ukraina

  • Ukrainos prezidento patarėjas ramina: po dronų atakų bado nebus, prekes prireikus atveš Europa

    Ukrainoje netylant kalboms, kad po dronų atakų šaliai gali pritrūkti maisto produktų, prezidento patarėjas ir ryšių bei elektroninės kovos ekspertas Serhijus Beskrestnovas, dar žinomas „Флеш“ slapyvardžiu, ragina nepasiduoti panikai. Pasak jo, šiandien situacija labiau susijusi su logistika ir tiekimo grandinių persitvarkymu, o ne su realia grėsme, kad parduotuvių lentynos ištuštės.

    Jis teigia, kad gamintojai ir prekybininkai jau peržiūri tiekimo maršrutus ir ieško alternatyvų, kad prisitaikytų prie padidėjusios rizikos. Toks persigrupavimas, anot jo, gali sukelti laikinų trikdžių atskirose grandyse, tačiau tai nereiškia neišvengiamo maisto stygiaus.

    „Jei bus poreikis, Europa su džiaugsmu užpildys bet kurią maisto nišą eksportu“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Pasak jo, Ukraina prireikus gali kompensuoti trūkumus importu iš Europos Sąjungos rinkos, todėl kalbos apie neišvengiamą deficitą tėra spekuliacijos. Jis taip pat pabrėžia, kad žmonėms svarbu remtis patikima informacija ir nesidalinti nepatikrintais pranešimais socialiniuose tinkluose.

    „Draugai, mes nemirsime iš bado. Nepasiduokite gandams, dezinformacijai ir panikai“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Taikinys yra verslas ir logistika

    Atskirai patarėjas atkreipė dėmesį į tai, ką, jo vertinimu, iš tiesų siekia paveikti Rusijos atakos. Jo teigimu, tiesioginis taikinys nėra pats maistas, o dideli verslai ir infrastruktūra, kuri užtikrina gamybą, sandėliavimą, perdirbimą ir prekių judėjimą.

    „Mūsų priešas nepuola maisto. Jis puola didelį verslą, kuris moka mokesčius ir kuria darbo vietas“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Ekspertai Europoje ne kartą pabrėžė, kad karas didžiausią įtaką daro būtent tiekimo grandinėms: energetikai, sandėliams, transporto koridoriams ir draudimo kaštams. Dėl to dažniau kyla ne absoliutus prekių trūkumas, o kainų svyravimai, pristatymo terminų pailgėjimas ir regioniniai sutrikimai, kuriuos verslai sprendžia nukreipdami srautus į saugesnius maršrutus.

    Todėl Beskrestnovas ragina gyventojus nekurti atsargų ir nesiremti gandais apie tariamai neišvengiamą maisto krizę. Jo vertinimu, svarbiausia šiuo metu yra visuomenės atsparumas dezinformacijai ir gebėjimas atskirti realius, oficialiai patvirtintus faktus nuo emocinių interpretacijų.

  • Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Aerokon z Tatarstanu działa na rynku od 1992 roku i zajmuje się m.in. bezzałogowcami o konstrukcji samolotowej, napędami oraz systemami celów powietrznych – firma uczestniczyła w projektach związanych z UMTK “Adiutant”, czyli mobilnym rosyjskim systemem trenażerów i celów powietrznych, realizowanych wspólnie z zakładami “Kupol”.

    Nowa konstrukcja została przedstawiona jako bezzałogowy statek powietrzny, jednak jej wygląd znacznie bardziej przypomina pocisk. Na podstawie dostępnych materiałów można dostrzec rozwiązania konstrukcyjne kojarzące ją z irańskim systemem 359 – nie ma jednak oficjalnego potwierdzenia, że rosyjska maszyna jest jego bezpośrednią kopią, np. przygotowaną na licencji, jak ma to miejsce w przypadku dronów Shahed/Gierań.

    System 359 jest rozwinięciem irańskiego pocisku 358. Według dostępnych informacji większa konstrukcja wykorzystuje prawdopodobnie silnik turboodrzutowy Tolou-10, co ma pozwalać jej osiągać zasięg do około 150 km, pułap przekraczający 9 km oraz prędkość do 1000 km/h. System ma być przeznaczony do zwalczania bezzałogowców, a jego konstrukcja prawdopodobnie obejmuje również większą głowicę bojową.

    Uwagę ekspertów po ujawnieniu tego rozwiązania na początku roku zwrócił też nietypowy sposób działania systemu, bo napęd turboodrzutowy pozwala pociskowi przez dłuższy czas pozostawać w powietrzu i oczekiwać na pojawienie się celu. Zamiast klasycznego systemu naprowadzania konstrukcja ma wykorzystywać kamerę termowizyjną, widzenie maszynowe oraz możliwość sterowania przez operatora.

    Właśnie te rozwiązania sprawiają, że rosyjski projekt wzbudził zainteresowanie analityków. Na dostępnych ilustracjach widoczny jest niewielki silnik turboodrzutowy oraz układ optyczny, który może obejmować również kamerę termowizyjną. Jeżeli podobieństwo nie jest przypadkowe, rosyjska konstrukcja mogłaby być przeznaczona do przechwytywania celów powietrznych, przede wszystkim bezzałogowców.

    Taki system mógłby potencjalnie stanowić zagrożenie dla ukraińskich dronów wyposażonych w napęd odrzutowy, a w określonych warunkach również dla wolniejszych pocisków manewrujących. Jedną z potencjalnych zalet takiego rozwiązania byłoby wcześniejsze umieszczenie przechwytującego bezzałogowca w powietrzu – w przypadku wykrycia celu nie trzeba byłoby dopiero uruchamiać wyrzutni i wysyłać pocisku w jego kierunku, przechwytujący dron mógłby już znajdować się w rejonie patrolowania.

    Na obecnym etapie są to jednak przypuszczenia dotyczące przeznaczenia rosyjskiej konstrukcji. Aerokon nie ujawnił jej oficjalnej roli ani szczegółowych parametrów, a podobieństwo do irańskiego 359 nie stanowi jeszcze dowodu na zastosowanie identycznej koncepcji. Niemniej historia irańsko-rosyjskiej współpracy pokazuje, że taki scenariusz jest jak najbardziej prawdopodobny i zdecydowanie większym wyzwaniem byłaby produkcja takich systemów na większą skalę.


  • Ukraina sudegino apie 900 000 eurų vertės „Uragan“: smūgį nulėmė dronų taktika

    Ukraina sudegino apie 900 000 eurų vertės „Uragan“: smūgį nulėmė dronų taktika

    Ukrainos pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos reaktyvinės artilerijos sistemą BM-27 „Uragan“. Operacijoje, anot Ukrainos pateikiamos informacijos, dalyvavo keli padaliniai, o lemiamą vaidmenį suvaidino skirtingų tipų dronai.

    Pirmiausia žvalgybiniai operatoriai aptiko taikinį ir dronais sudavė pirminius smūgius, kurių tikslas buvo ne iškart sunaikinti, o imobilizuoti sistemą. Tokia seka dažnai pasirenkama tam, kad technika nespėtų pasitraukti iš pavojingos zonos.

    Vėliau, jau sustabdžius kompleksą, galutinį smūgį sudavė FPV tipo dronas, kuris ir užbaigė ataką. Ukrainos pusė teigia, kad taip buvo sunaikintas ginklas, kurio vertė siekia apie 900 000 eurų, nors tiksli suma priklauso nuo komplektacijos ir būklės.

    Ši ataka laikoma iliustracija, kaip keičiasi šiuolaikinis mūšio laukas: vietoje vieno brangaus smūgio vis dažniau taikoma kelių komandų grandinė, kurioje derinami žvalgybiniai, koregavimo ir smogiamieji dronai. Toks modelis ypač efektyvus medžiojant artileriją, kuri tradiciškai bando greitai pakeisti poziciją po salvės.

    BM-27 „Uragan“ yra sovietmečiu sukurtas 220 milimetrų kalibro salvinės ugnies įrenginys, pradėtas naudoti 1975 metais. Pirmą kartą jis realiame kare panaudotas 1982 metais Afganistane, o vėliau įvairiose konfliktų zonose tapo masinių apšaudymų simboliu.

    Tipinėje komplektacijoje „Uragan“ turi 16 paleidimo vamzdžių, sumontuotų ant sunkvežimio bazės, ir gali atakuoti taikinius iki maždaug 35 kilometrų atstumu. Sistemos šaudmenys apima didelio sprogstamojo poveikio bei kasetinius užtaisus, taip pat dūminius ir apšvietimo, todėl ji pritaikyta smogti grupiniams taikiniams ir infrastruktūrai.

    Tokios sistemos dažnai veikia su ugnies valdymo ir ryšio priemonėmis, kurios sutrumpina laiką nuo taikinio aptikimo iki šaudymo. Dėl to salvinė artilerija išlieka pavojinga, tačiau dronų dominavimas ore vis labiau mažina jos išgyvenamumą, ypač kai pozicija išduodama judėjimu ar logistika.

  • Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė papildomus 125 000 eurų Ukrainos energetikos paramos fondui, o bendras šalies indėlis jau viršija 2 700 000 eurų. Ši parama skiriama tuo metu, kai Ukrainos energetikos sistema ir toliau patiria nuolatinius karo smūgius, ypač taikantis į gamybos ir perdavimo infrastruktūrą.

    Europos institucijų vertinimu, maždaug 70 proc. Ukrainos iki karo turėtų elektros gamybos pajėgumų buvo sunaikinta arba tapo nepasiekiami. Artėjant dar vienam šaltajam sezonui, energetikos įmonėms ypač svarbus greitas įrangos ir medžiagų tiekimas, kad būtų galima operatyviai šalinti gedimus po atakų.

    Ukrainos energetikos paramos fondas laikomas pagrindiniu tarptautinės pagalbos kanalu energetikos sektoriui. Fondo lėšomis finansuojami būtini pirkimai, padedantys atkurti pažeistus objektus, palaikyti kritines paslaugas ir mažinti riziką, kad atskirose teritorijose sutriks elektros ar šilumos tiekimas.

    Birželio mėnesį Ukrainos energetikos ministerija kartu su Europos Komisija ir Energetikos bendrijos sekretoriatu paragino mobilizuoti dar 650 000 000 eurų papildomos paramos, apie tai kalbėta Ukrainos atkūrimo konferencijoje. Skelbiama, kad prioritetiniams šalies energetikos poreikiams padengti vis dar trūksta maždaug 443 800 000 eurų.

    Iki šiol per fondą pasirašyta daugiau kaip 1 000 000 000 eurų vertės tiekimo ir viešųjų pirkimų sutarčių. Iš jų daugiau nei 770 000 000 eurų vertės parama jau pristatyta Ukrainos energetikos įmonėms 23 regionuose, siekiant užtikrinti sistemos atsparumą ir pasirengimą galimiems naujiems smūgiams.

  • Vilniaus rajono užkulisiuose – naujos tarptautinės sutartys: ką jos keičia Nemenčinei ir seniūnijoms

    Vilniaus rajono savivaldybė pastaraisiais metais aktyvina tarptautinio bendradarbiavimo kryptį: priima užsienio delegacijas, organizuoja administracijos vizitus, skatina mokyklų ir bendruomenių mainus bei įgyvendina Europos Sąjungos projektus. Tokie ryšiai dažniausiai siejami su viešosiomis paslaugomis, kultūra, švietimu ir civiline sauga.

    Praktikoje savivaldybių partnerystės virsta konkrečiais susitarimais tarp seniūnijų ir užsienio savivaldos partnerių. Tekste minimi susitikimai ir sutartys rodo tęstinį bendradarbiavimo modelį, kai ryšiai palaikomi ne vien simboliškai, o per reguliarius vizitus, bendras iniciatyvas ir patirties mainus.

    Vilniaus rajone ryškėja partnerystės su Lenkijos savivaldybėmis: minimi Czarny Dunajec miestas ir valsčius, taip pat kiti Lenkijos regionai, su kuriais vyko delegacijų apsikeitimai ir pasirašyti ketinimų protokolai. Tokios partnerystės paprastai padeda lengviau rengti bendrus kultūros renginius, jaunimo stovyklas ar mokyklų projektus.

    Vienas iš svarbiausių aspektų savivaldybėms yra formalus susitarimų įtvirtinimas, nes tai atveria kelią planuoti ilgalaikius darbus ir aiškiau apibrėžti atsakomybes. 2024 metais Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarką, kuri reikalinga skaidrumui ir vienodai praktikai užtikrinti.

    Tarptautinis bendradarbiavimas savivaldos lygmeniu pastaruoju metu vis dažniau siejamas ir su atsparumo didinimu. Mainai apie civilinę saugą, pirmąją pagalbą, bendruomenių pasirengimą krizėms bei savanoriškas iniciatyvas tampa ne mažiau svarbūs nei kultūriniai vizitai, ypač augant regioninių grėsmių ir ekstremalių situacijų rizikai.

    Vilniaus rajono bendradarbiavimo darbotvarkėje matoma ir parama Ukrainai, įskaitant ryšius su Chersono srities atstovais ir iniciatyvas, susijusias su vaikų vizitais bei bendruomeninėmis programomis. Tokie projektai savivaldybėms leidžia derinti humanitarinę pagalbą, socialinę integraciją ir ilgalaikius institucinius ryšius.

    Ekspertai pabrėžia, kad savivaldybių partnerystės tampa efektyvia priemone greičiau perimti gerąją praktiką, ypač švietimo, viešojo administravimo ir paslaugų skaitmeninimo srityse. Dėl to savivaldybės vis dažniau orientuojasi į apčiuopiamus rezultatus, o ne vien į protokolinius vizitus.

    Gyventojams tokie susitarimai dažniausiai pasireiškia per naujas mokinių ir mokytojų mainų galimybes, bendras sporto stovyklas, kultūros renginius ar projektus, kurie pritraukia ES finansavimą. Tačiau reali nauda priklauso nuo to, ar po pasirašytų dokumentų seka aiškus veiksmų planas, finansavimas ir atsakingų institucijų įsipareigojimai.

  • Maskvos grasinimai: Rusija ruošia plataus masto smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai

    Maskva viešai praneša apie rengiamą naują plataus masto smūgių bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis kasdieniams apšaudymams, kurie Ukrainoje sukelia aukų ir didina spaudimą civilinei infrastruktūrai.

    Rusijos gynybos ministerija savo pareiškimuose tvirtina, kad galimi smūgiai būtų atsakas į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Ukrainos institucijos šiuos grasinimus vertina kaip bandymą pateisinti naujus smūgius ir dar labiau išbalansuoti šalies energijos sistemą.

    Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad per pastarąją parą Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 130 dronų, iš kurių 125 buvo numušti. Tokie skaičiai rodo, kad bepiločiai ir raketos išlieka pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama nualinti oro gynybą ir suduoti smūgius infrastruktūrai.

    Per naktinę ataką prieš Kyjivo apylinkes, Bučos rajone, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 42 buvo sužeisti. Tai vienas kruviniausių pastarojo meto smūgių, pabrėžiantis, kad taikiniais tampa ne tik energetikos objektai, bet ir gyvenamosios teritorijos.

    Praėjusią žiemą analogiška Rusijos taktika jau buvo sukėlusi ilgalaikius elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą. Tuomet buvo apgadinta ar sunaikinta dalis elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros, o remonto darbai dažnai vykdavo nuolatinių atakų rizikos sąlygomis.

    Energetikos infrastruktūros puolimas turi platesnį tikslą nei vien momentinis tiekimo sutrikdymas: smūgiai transformatorinėms, skirstykloms ir gamybos pajėgumams gali sukelti grandinines avarijas tinkle. Artėjant šaltajam sezonui, tokios atakos didina riziką, kad sutrikimai palies ne tik buitinius vartotojus, bet ir pramonę bei kritines paslaugas, įskaitant vandentiekį, ryšius ir sveikatos apsaugą.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais didina oro gynybos priemonių tankį ir prašo partnerių papildomų sistemų, kad būtų apsaugoti energetikos objektai. Vis dėlto masinės dronų atakos ir balistinių raketų grėsmė reiškia, kad net aukštas numušimo rodiklis ne visada eliminuoja žalą, nes pakanka kelių prasprūdusių smūgių, kad būtų išjungti svarbūs mazgai.

  • Kachovkos tvenkinio dugne sužėlė džiunglės: kodėl ši teritorija dabar ypač pavojinga fronte

    Po 2023 metais susprogdintos Kachovkos hidroelektrinės užtvankos buvusio Kachovkos vandens telkinio vietoje susiformavo visai kitoks kraštovaizdis, kuris keičia sąlygas tiek gamtai, tiek karo veiksmams. Ten, kur anksčiau buvo platus vandens plotas, dabar driekiasi smėlio salos, užmirkusios pievos, nendrynai ir sparčiai tankėjantys krūmynai.

    Ukrainos mokslininkai ir vietos žurnalistai fiksuoja, kad augmenija čia plinta itin greitai: minimi šimtai augalų rūšių, o kai kur susidaro ištisinės, sunkiai praeinamos gluosnių ir krūmų juostos. Kariai tokį reljefą lygina su džiunglėmis, nes orientuotis sudėtinga, o matomumas vietomis siekia vos kelis metrus.

    Tanki augmenija sukuria natūralų „stogą“, todėl dienos metu dronams ir kitoms žvalgybos priemonėms sunkiau pastebėti žmonių ar technikos judėjimą. Dėl to dažniau remiamasi šiluminiais vaizdais, o kontaktas su priešu neretai įvyksta tik labai arti.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra gruntas: buvusio telkinio dugne smėlis, dumblas ir užpelkėjusios vietos apsunkina judėjimą, ypač sunkesnei technikai. Tai riboja šarvuotos technikos panaudojimą ir apsunkina logistiką, kai atsargas ar sužeistuosius tenka gabenti pėsčiomis arba mažomis grupėmis.

    Teritorijoje išlieka vienas pavojingiausių karo „palikimų“: minos ir nesprogę sprogmenys. Kai augmenija uždengia dirvos paviršių, aptikti užminuotas zonas tampa gerokai sudėtingiau, o išminavimo darbai reikalauja daugiau laiko ir kelia didesnę riziką.

    Dėl to klasikinė apkasų sistema tokiose vietose dažnai tampa nepraktiška: bandant kasti įtvirtinimus galima greitai pasiekti vandenį, o tankūs krūmynai riboja ir matomumą, ir manevrą. Tokiose sąlygose daugiau lemia mažų pėstininkų grupių veiksmai, artimos distancijos susidūrimai ir atsargus judėjimas.

    Ekologiniu požiūriu teritorija virsta dideliu nauju gamtiniu masyvu: po vandens nuslūgimo atsiveria milžiniški plotai, kuriuose formuojasi šlapynės ir savaiminiai miškai. Kai kurie Ukrainos mokslininkai yra viešai kėlę idėją, kad ateityje ši zona galėtų tapti reikšminga saugoma teritorija, tačiau karo sąlygos ir užterštumas sprogmenimis tokias diskusijas stumia į antrą planą.

    Kol vyksta karas, buvusio Kachovkos vandens telkinio dugnas išlieka sudėtinga ir sunkiai prognozuojama erdvė. Gamtos atsigavimas čia vyksta greitai, bet kartu jis sukuria naują, itin pavojingą reljefą, kuriame žmones, techniką ir minas paslepia tanki augmenija.

  • Zelenskis įvardijo tikslą: iki 1 000 ukrainiečių dronų smūgių per dieną į taikinius Rusijoje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi paskelbė nurodęs kariuomenei reikšmingai didinti tolimojo nuotolio dronų atakų intensyvumą prieš taikinius Rusijoje. Jo teigimu, siekiama pasiekti 1 000 bepiločių smūgių per dieną, kai dabar vidurkis esą siekia apie 300.

    Pasak Zelenskio, toks tempas yra realus tikslas, jei bus nuosekliai didinama gamyba, spartinamas dronų tiekimas į dalinius ir gerinama operacijų logistika. Kartu tai signalas, kad Ukraina sieks perkelti karo kaštus į agresoriaus užnugarį ir nuolat trikdyti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    „Užduotis yra aiški: 1 000 dronų tolimojo nuotolio smūgiams per dieną prieš Rusiją. Dabar jų yra apie 300, turi būti daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad šis klausimas aptartas susitikime su karine vadovybe. Tarp prioritetų liko ir gynyba nuo Rusijos bepiločių atakų prieš Ukrainą, įskaitant „Shahed“ tipo dronus, kurie pastaraisiais mėnesiais dažnai naudojami smūgiams į energetikos, pramonės ir civilių infrastruktūros objektus.

    Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje pastaruoju metu dažniausiai siejami su degalų ir energetikos infrastruktūra, taip pat logistikos grandinėmis, kurios gali būti naudojamos kariuomenės tiekimui. Kyjivas argumentuoja, kad tokie objektai prisideda prie Rusijos karo veiksmų tęstinumo, todėl laikomi teisėtais kariniais taikiniais, nors Maskva tokius smūgius vadina eskalacija.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad 1 000 dronų per dieną tikslas reikštų naują mastą tiek gamybos, tiek valdymo prasme. Tam reikėtų ne tik didesnio bepiločių skaičiaus, bet ir patikimų ryšių, žvalgybos duomenų, elektroninės kovos sprendimų bei pakankamos operatorių parengties, nes Rusija stiprina oro gynybą ir trukdymo priemones.

  • CŽV vadovo vizitas Maskvoje: aptarta galimybė surengti Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimą

    JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Johnas Ratcliffe’as praėjusią savaitę netikėtai lankėsi Maskvoje. Kaip skelbia JAV portalas „Axios“, vizito metu Rusijos pareigūnams buvo pristatyta idėja dėl trišalio formato susitikimo, kuriame dalyvautų Donaldas Trumpas, Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas.

    „Axios“ nurodo, kad panašios iniciatyvos buvo aptarinėtos ir anksčiau, tačiau, šaltinių teigimu, Rusijos pusė jas esą atmesdavo. Šį kartą viešai neatskleidžiama, kokia buvo Maskvos reakcija į siūlymą ir ar idėja sulaukė bent jau preliminaraus svarstymo.

    Kas žinoma apie vizitą

    Pasak publikacijos, J. Ratcliffe’as Maskvoje susitiko su Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu ir Federalinės saugumo tarnybos vadovu Aleksandru Bortnikovu. Tokie kontaktai paprastai derinami itin jautriai, nes žvalgybų vadovų susitikimai neretai apima tiek saugumo, tiek politinius signalus, susijusius su karo eiga ir derybų perspektyvomis.

    Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra nurodęs, kad Ukrainos pusė buvo informuota apie pokalbių turinį. Tačiau konkrečios detalės, kas tiksliai buvo aptarta ir kokie įsipareigojimai, jei tokių buvo, galėjo būti pasiekti, viešai neįvardijami.

    Trišalis formatas ir kliūtys

    Trišalio susitikimo idėja skamba patraukliai kaip būdas sutelkti sprendimų priėmėjus prie vieno stalo, tačiau praktikoje ją riboja keli veiksniai. Pirmiausia, Ukrainai esminis klausimas yra saugumo garantijos ir aiškūs įsipareigojimai dėl teritorinio vientisumo, o Rusija iki šiol siekė derybų darbotvarkę formuoti jai palankiomis sąlygomis.

    Antra, politinis laikas ir aplinkybės daro tiesioginę įtaką tokiems susitikimams: net ir esant tarpininkavimo pastangoms, formatas dažnai stringa dėl išankstinių sąlygų, viešosios nuomonės spaudimo ir to, kad šalys skirtingai mato paliaubų bei taikos susitarimo turinį. Dėl to netikėtas CŽV vadovo vizitas labiau vertinamas kaip bandymas patikrinti Maskvos poziciją ir komunikacijos kanalus, o ne kaip garantija, kad susitikimas tikrai įvyks artimiausiu metu.

    Ką tai gali reikšti toliau

    Žvalgybų vadovų kontaktai kartais naudojami kaip užkulisinis diplomatinis mechanizmas, kai oficialios derybos įstringa arba kai siekiama perduoti signalus be viešų įsipareigojimų. Tokiuose formatuose gali būti aptariami ir humanitariniai klausimai, ir rizikų valdymas, pavyzdžiui, eskalacijos prevencija.

    Vis dėlto kol kas nėra patvirtinimo, kad trišalis Trumpo, Zelenskio ir Putino susitikimas yra realiai suderintas ar artėjantis. Artimiausiu metu daugiausia priklausys nuo to, ar po šio vizito bus tęsiami kontaktai, ar pasirodys aiškesni signalai apie galimą derybų darbotvarkę ir priimtinus kompromisus.

  • Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusija iki 2027 metais planuoja pagaminti apie 10 000 pigesnių sparnuotųjų raketų „Dan-T“, kurios, kaip teigiama, būtų skirtos smūgiams Ukrainos teritorijoje. Apie tokius ketinimus skelbia Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Militarnyi, remdamasis karo analitiko, prisistatančio Kriegsforscher, įrašais.

    Jo vertinimu, masinė palyginti pigių raketų gamyba gali reikšti kitokio masto atakų bangas, nes tokiu būdu siekiama perkrauti Ukrainos oro gynybą. Kuo daugiau taikinių vienu metu, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų praslysta pro gynybos skėtį.

    Skelbiama, kad „Dan-T“ būtų nedidelė reaktyvinė raketa, kurios numanomas nuotolis siektų apie 500 kilometrų. Nurodoma ir galvutės masė, apie 135 kilogramus, o taikiniais įvardijami šarvuoti vienetai, įtvirtintos pozicijos bei lengvesnė infrastruktūra.

    Publikacijose taip pat teigiama, kad raketą esą galima būtų leisti tiek nuo žemės, tiek iš oro. Minimi Rusijos orlaiviai Su-25SM3, Su-30SM, Su-34 ir Su-57, taip pat sraigtasparnis Mi-28, o kaip tikėtinas sausumos sprendimas aprašomas ratinis paleidimo įrenginys su dviem transportavimo ir paleidimo konteineriais.

    Analitikai „Dan-T“ lygina su kitu Rusijos naudotu ginklu, vadinamu S8000 „Banderol“, kuris siejamas su paleidimu iš dronų ir sraigtasparnių. Skelbiama, kad Rusijos karinė vadovybė svarsto laipsniškai pereiti prie „Dan-T“, nes ši konstrukcija, kaip teigiama, galėtų būti maždaug 35 proc. pigesnė.

    Pastaraisiais metais karo eiga rodo tendenciją, kad smūgiams vis dažniau derinami skirtingi ginklai: dronai, sparnuotosios raketos ir kitos priemonės vienu metu. Tokia taktika didina gynybos sistemų apkrovą, verčia greičiau eikvoti priešlėktuvines raketas ir apsunkina perėmimo prioritetų parinkimą.

    „Rusija kuria pigesnių, masiškai gaminamų raketų šeimą tam, kad prisotintų oro gynybą ir priverstų naudoti brangius perėmėjus“, – teigiama karo analitiko vertinime, kurį cituoja Ukrainos gynybos temomis rašantys šaltiniai.

    Kitas svarbus aspektas yra komponentų kilmė ir sankcijų poveikis. Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau viešai yra kalbėjusi, kad Rusija siekia pereiti prie vietinių komponentų, o tokie projektai gali būti bandymas sumažinti priklausomybę nuo importo ir supaprastinti tiekimo grandines.

    Jei 10 000 vienetų per metus planas būtų bent iš dalies įgyvendintas, tai reikštų daugiau kaip 800 raketų per mėnesį gamybos tempą. Net ir mažesnės apimtys galėtų sudaryti sąlygas dažnesnėms mišrioms atakoms, kai vienu metu naudojami dronai ir skirtingo tipo raketos.

    Vis dėlto tokios prognozės remiasi viešai skelbiamais vertinimais, o realius gamybos pajėgumus riboja pramonės galimybės, komponentų prieinamumas ir sankcijų spaudimas. Dėl to planai ir faktiniai skaičiai gali skirtis, tačiau pati kryptis, masinių ir pigesnių priemonių paieška, atitinka pastaruoju metu fiksuojamą Rusijos taktikos logiką.