CP v2

Tag: Ukraina

  • Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovės Fire Point vadovas Denys Sztilliermanas patvirtino, kad tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“ naudoja taikymo sistemą, sukurtą Prancūzijos koncerno „Safran“. Apie šią technologinę grandį anksčiau buvo pranešęs ir Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, remdamasis informacija iš parodos „Eurosatory 2026“ Paryžiuje.

    Pasak Ukrainos gamintojo, „Safran“ sprendimas į raketą buvo integruotas daugiau nei prieš metus ir nuo tada tapo nuolatine FP-5 „Flamingo“ konfigūracijos dalimi. Tokia detalė svarbi, nes taikymo ir navigacijos technologijos yra vienas jautriausių ir labiausiai karo eigą keičiančių modernios ginkluotės komponentų.

    Bendradarbiavimas peržengia vieną projektą

    Šaltiniuose teigiama, kad „Safran“ vaidmuo neapsiriboja vien taikymo įrangos tiekimu. Koncernas taip pat dalyvauja keliuose kituose projektuose, kuriuos vysto kartu su Ukrainos gamintoju, o per dukterinę įmonę Preligens Ukrainai tiekia sprendimus, susijusius su navigacija, optoelektronika ir duomenų analizės įrankiais.

    Tokia partnerystė atspindi platesnę Europos tendenciją stiprinti Ukrainos gynybos pramonės pajėgumus ne vien tiekiant ginkluotę, bet ir plečiant technologijų bei gamybos grandines. Karo metu svarbia tampa ne tik vienkartinė parama, bet ir gebėjimas greitai didinti vietinę gamybą bei tobulinti sistemas pagal fronto patirtį.

    Ką žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ įvardijama kaip viena sunkiausių Ukrainos sparnuotųjų raketų. Skelbiama, kad jos nuotolis gali siekti iki 3 000 kilometrų, o kovinės galvutės masė gali būti iki 1 150 kilogramų, todėl ji priskiriama strateginio smūgio priemonėms.

    Nurodoma, kad raketa varoma turboreaktyviniu varikliu Ivchenko AI-25, o gamintojas esą dirba ir prie vietinio, Ukrainoje sukurto variklio sprendimo. Žemas skrydžio aukštis ir palyginti paprasta konstrukcija įvardijami kaip veiksniai, leidžiantys lengviau didinti gamybos apimtis.

    Gamyba ir kovinis panaudojimas

    Skelbiama, kad FP-5 „Flamingo“ jau buvo panaudota kovinėse operacijose smogiant Rusijos gynybos pramonės objektams. Tarp minimų taikinių įvardijami „Titan-Barrikady“ kompleksas Volgograde ir VNIIR-Progress gamykla Čeboksaruose, siejama su komponentų gamyba.

    Taip pat teigiama, kad serijinė „Flamingo“ gamyba vyksta nuo 2025 metų rugpjūčio, o Fire Point planuoja palaipsniui didinti tempą. Ilgo nuotolio preciziniai ginklai Ukrainai yra kritiškai svarbūs, nes leidžia atakuoti svarbią infrastruktūrą ir logistiką nekeliant rizikos aviacijai virš fronto linijos.

    Prancūzijos technologijų dalyvavimas tokiame projekte pabrėžia gilėjančią Prancūzijos ir Ukrainos gynybos pramonės integraciją. Kartu „Le Monde“ atkreipia dėmesį, kad dalis Europos partnerių į tokią integraciją žiūri atsargiai dėl jautrių technologijų apsaugos ir konkurencijos ginkluotės rinkoje.

  • Gynybos Pasaulio bankas? NATO šalių idėja žada 120 mlrd. eurų, bet trūksta sunkiasvorių

    Gynybos Pasaulio bankas? NATO šalių idėja žada 120 mlrd. eurų, bet trūksta sunkiasvorių

    Devynios NATO ir partnerės šalys susitarė kurti naują daugiašalę finansų instituciją, skirtą Vakarų gynybos stiprinimui, tačiau didžiųjų Europos ekonomikų atsargumas kelia klausimą, kiek realios galios ji turės. Iniciatyva pristatyta kaip bandymas užpildyti spragą tarp augančių gynybos planų ir praktinio jų finansavimo.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje paskelbė, kad steigėjomis tampa Kanada, Albanija, Belgija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Rumunija, Turkija ir Ukraina. Šios valstybės iki planuojamo starto 2027 metais turės parengti banko veiklos taisykles, kapitalo struktūrą ir skolinimo principus.

    Numatoma, kad institucija vadinsis Defence, Security and Resilience Bank ir bus įsikūrusi Kanadoje, o europinis centras planuojamas Liuksemburge. Idėja kilo 2024 metais, kai ją pasiūlė buvusių NATO patarėjų, aukšto rango kariškių ir bankininkų grupė, argumentuodama, jog gynybos pramonei reikia ilgalaikio ir pigesnio kapitalo.

    Pigesnis finansavimas brangiam persiginklavimui

    Projektas sutampa su NATO diskusijomis dėl ilgalaikio gynybos finansavimo didinimo, nes didesni biudžetai savaime neišsprendžia tiekimo grandinių problemų. Net ir plečiantis užsakymams, ypač mažesniems tiekėjams bei vidutinėms įmonėms sudėtinga gauti palankias paskolas, o dalis komercinių bankų gynybos sektorių vis dar vertina kaip jautresnį reputaciniu požiūriu.

    Kuriamas bankas siektų veikti pagal vystymo bankų logiką: sujungus narių kapitalą ir siekiant aukščiausio kredito reitingo, institucija galėtų pigiau skolintis tarptautinėse rinkose. Šias sąlygas planuojama perkelti į paskolas ir garantijas, taip mažinant gynybos projektų finansavimo kainą.

    Skelbiama, kad tikslas būtų mobilizuoti iki maždaug 120 mlrd. eurų gynybos projektams, įskaitant gamybos pajėgumų plėtrą ir atsargų didinimą. Prie iniciatyvos paramos jau prisideda ir dalis didžiųjų komercinių bankų, kurie mato galimybę dalintis rizika per garantijų mechanizmus.

    Didžiųjų Europos valstybių pauzė

    Didžiausias klausimas kol kas lieka steigėjų sudėtis: tarp pasirašiusiųjų nėra didžiųjų Europos karinių ir ekonominių sunkiasvorių, o iš G7 prisijungė tik Kanada. Analitikų vertinimu, tai gali riboti banko kapitalo bazę ir jo galimybes sparčiai užauginti skolinimo apimtis.

    „Tai pradžia, tačiau akivaizdu, kad iniciatoriai tikėjosi didesnių Europos žaidėjų paramos“, – sakė Royal United Services Institute analitikas Linus Terhorst.

    Vokietija diskusijose dalyvauja stebėtojos teisėmis, o Kanada nurodo, kad pokalbiai su potencialiais partneriais tęsiasi, tarp jų minima ir Pietų Korėja. Vis dėlto praktinis banko svoris priklausys nuo to, ar prie jo prisijungs daugiau kapitalo galinčių įnešti šalių, ir ar bus suderintos taisyklės su kitais gynybos finansavimo instrumentais.

    Konkurencija ar papildymas?

    Vienas iš veiksnių, kodėl dalis didžiųjų valstybių neskuba, yra lygiagrečios iniciatyvos. Jungtinė Karalystė kartu su Nyderlandais, Suomija ir Lenkija vysto atskirą Multilateral Defence Mechanism projektą, orientuotą labiau į bendrus pirkimus ir atsargų kaupimą, o ne į klasikinį bankinį skolinimą.

    „Daugiašalis gynybos mechanizmas leis mums bendrai pirkti ir kaupti įrangą už balanso ribų, užtikrinant geresnę vertę mokesčių mokėtojams“, – sakė Jungtinės Karalystės iždo kanclerė Rachel Reeves.

    Londonas viešai pabrėžia, kad abi schemos gali veikti greta, o Kanados siūlomas bankas galėtų tapti svarbiu kanalu mažesnėms tiekimo grandinės įmonėms. Tačiau kol kas neaišku, ar besidauginančios struktūros nesukels fragmentacijos ir ar valstybės pasirinks vieną kelią, ar bandys derinti kelis finansavimo modelius vienu metu.

    Jeigu bankui pavyktų įsitvirtinti, jis galėtų tapti papildomu ramsčiu šalia nacionalinių biudžetų, suteikdamas ilgesnio termino paskolas ir garantijas, kurios ypač svarbios plėtojant gamybą ir didinant pajėgumus. Tačiau galutinį rezultatą lems ne tik politinė valia, bet ir tai, ar prie iniciatyvos prisijungs didžiausios Europos ekonomikos, galinčios suteikti jai realų mastą.

  • Forbes įvardijo privačios medicinos lyderį Ukrainoje: „Добробут“ rekordai stebina

    Forbes Ukraine sudarė didžiausių Ukrainos privačių daugiaprofilinių klinikų reitingą, remdamasi verslo duomenų analize ir pačių rinkos dalyvių pateikta informacija. Į vertinimą nebuvo įtraukti vienos srities centrai, laboratorijos ir odontologijos tinklai, todėl dėmesys sutelktas į plataus profilio paslaugas teikiančius prekės ženklus.

    Redakcija atrinko 25 didžiausius klinikų prekės ženklus pagal bendras pajamas, sujungusi susijusių juridinių asmenų rezultatus. Toliau įmonėms buvo išsiųsti prašymai pateikti mokestinę informaciją, o išsamius 2025 metų finansinius duomenis pateikė 15 bendrovių.

    Kaip skaičiuotas reitingas

    Forbes nurodė, kad reitingas formuotas analizuojant medicininės praktikos veiklas vykdančių įmonių duomenis, o vėliau jie tikslinti per pačių klinikų atsakymus. Toks metodas leidžia palyginti rinkos mastą, tačiau kartu reiškia, kad galutiniai rezultatai priklauso ir nuo to, kiek bendrovių sutinka atskleisti detalią mokestinę bei finansinę informaciją.

    Privačios medicinos segmente tai ypač svarbu, nes dalis paslaugų teikėjų veikia per kelis juridinius vienetus, o paslaugų krepšelis skiriasi nuo konsultacijų iki stacionarinio gydymo. Dėl to pajamų ir mokesčių palyginimai dažniausiai interpretuojami kaip rinkos krypties indikatorius, o ne vienintelis kokybės matas.

    „Добробут“ finansiniai rekordai

    Reitingo viršuje atsidūrė medicinos tinklas „Добробут“. Forbes duomenimis, 2025 metais tinklas sumokėjo apie 19 milijonų eurų mokesčių, tai yra maždaug 45 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Skelbiama, kad „Добробут“ pajamos 2025 metais siekė apie 99 milijonus eurų. Taip pat nurodoma, jog tinklo gydytojai suteikė pagalbą daugiau nei 323 000 pacientų, o bendras vizitų skaičius priartėjo prie 2 000 000.

    „Pirma vieta Forbes reitinge patvirtina, kad šiuolaikinė privati medicina gali būti atsakinga ir atvira rinkos dalyvė. Sąžiningas mokesčių mokėjimas, skaidrūs finansiniai procesai ir ilgalaikės investicijos į plėtrą yra neatsiejama atsakomybės prieš valstybę ir visuomenę dalis“, – sakė „Добробут“ vadovas Serhijus Orelis.

    Jis taip pat pabrėžė, kad pagrindinis rezultatas yra pacientų pasitikėjimas ir paslaugų kokybė, o karo metu sveikatos sistemos atsparumas tampa ypač svarbus. Šiame kontekste didesnis mokesčių sumokėjimas ir investicijos į infrastruktūrą išlieka vienu iš verslo tvarumo signalų.

    Kas vyksta Ukrainos privačios medicinos rinkoje

    Forbes vertinimu, privati medicina Ukrainoje yra vienas sparčiausiai augančių ekonomikos segmentų. Skaičiuojama, kad 20 didžiausių daugiaprofilinių privačių klinikų bendra apyvarta viršijo 360 milijonų eurų, o vidutinis rinkos augimas 2025 metais siekė beveik 40 proc.

    Rinkos plėtrą lemia keli veiksniai: didėjanti paklausa greitesnėms paslaugoms, investicijos į diagnostiką ir chirurgiją, taip pat augantis dėmesys psichikos sveikatai. Privačios klinikos vis dažniau diegia skaitmeninius sprendimus, įskaitant nuotolines konsultacijas ir DI taikymą administraciniuose procesuose, pavyzdžiui, pacientų srautų valdyme.

    Forbes taip pat akcentuoja, kad net ir karo sąlygomis didieji tinklai tęsia plėtrą, investuoja į personalo rengimą bei klinikinių paslaugų spektrą. Tokia dinamika rodo, kad konkurencija tarp privačių paslaugų teikėjų vis labiau remiasi ne tik geografija, bet ir paslaugų kokybe, skaidrumu bei gebėjimu užtikrinti pastovų paslaugų prieinamumą.

  • Trumpas po susitikimo su Zelenskiu: Putino karo pabaigos sąlygos keičiasi Ukrainos naudai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, kad Rusija patiria spaudimą, o Vladimiro Putino keliamos sąlygos dėl karo užbaigimo, jo vertinimu, ima keistis Ukrainai palankesne kryptimi.

    Pasak Trumpo, kalbėdamas su žurnalistais jis pabrėžė, jog mato ženklų, kad Maskvos laikysena nėra tokia sustingusi, kaip anksčiau, ir gali tapti lankstesnė derybų procese. Tokią įžvalgą jis išsakė tiesiogiai kreipdamasis į Zelenskį.

    „Manau, jos keičiasi ir tampa šiek tiek geresnės link to, ko jūs norėtumėte“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Po susitikimo Trumpas taip pat pranešė ketinantis telefonu pasikalbėti su Vladimiru Putinu. Toks skambutis, jei įvyktų, būtų vienas svarbiausių artimiausių diplomatinių kontaktų, galinčių parodyti, ar Rusija realiai pasirengusi keisti derybines pozicijas.

    Klausiamas, ar pats vyktų į Ukrainą, Trumpas atsakė teigiamai, tačiau pridūrė, kad norėtų, jog pirmiausia baigtųsi karas. Jis taip pat sakė dirbantis ties saugumo garantijų idėjomis, kurios, jo teigimu, turėtų sumažinti riziką, kad Rusija ateityje vėl imtųsi plataus masto puolimo.

    Trumpo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Vakarų sostinėse vis daugiau dėmesio skiriama ne tik karinei paramai Ukrainai, bet ir ilgalaikėms saugumo priemonėms, įskaitant oro gynybos stiprinimą, gynybos pramonės pajėgumų didinimą ir politinius įsipareigojimus po galimų paliaubų.

  • NATO vadovas Ankaroje: 5 straipsnis galioja, o parama Ukrainai sieks mažiausiai 70 mlrd. eurų

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte po viršūnių susitikimo Ankaroje pareiškė, kad sąjungininkai dar kartą patvirtino tvirtą įsipareigojimą kolektyvinei gynybai pagal 5 straipsnį. Jo teigimu, Aljansas išlieka vieningas ir pasirengęs ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.

    „Aljansas yra vieningas ir pasirengęs ginti kiekvieną mūsų teritorijos centimetrą. Puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus, ir mes stovėsime kartu“, – sakė Markas Rutte.

    Pasak NATO vadovo, susitikime taip pat patvirtinta ir ilgalaikė parama Ukrainai, kai Rusija tęsia karinius veiksmus. Rutte pabrėžė, kad keičiantis padėčiai mūšio lauke parama turi būti tęsiama, o sąjungininkai įsipareigojo užtikrinti reikalingą karinę pagalbą, mokymus ir kitą paramą.

    Nurodoma, kad sąjungininkų įsipareigojimai Ukrainai šiais ir kitais metais turėtų siekti mažiausiai 70 mlrd. eurų. Ši suma įvardijama kaip parama įrangai, pagalbai ir mokymams, o toks mastas rodo siekį užtikrinti prognozuojamą, ilgalaikį paramos tęstinumą.

    Trečiadienį priimtoje NATO viršūnių susitikimo Ankaroje deklaracijoje lyderiai pakartojo, kad Rusija yra ilgalaikė grėsmė euroatlantiniam saugumui ir stabilumui. Taip pat sutarta, kad Iranas niekada negali įgyti branduolinio ginklo.

    Galutinėje deklaracijoje išskirti ir nauji gynybos užsakymai, kurių vertė viršija 50 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 46 mlrd. eurų. NATO siekia spartinti bendrus gamybinius pajėgumus, glaudžiau bendradarbiauti su pramone ir greičiau diegti inovacijas, kad būtų stiprinami atgrasymo ir gynybos pajėgumai.

    NATO vadovybė pabrėžia, kad šie sprendimai susiję ne tik su karu Ukrainoje, bet ir su platesniu saugumo aplinkos pokyčiu Europoje. Aljanso žinutė iš Ankaros aiški: kolektyvinė gynyba išlieka kertiniu principu, o parama Ukrainai laikoma svarbia ilgalaikio Europos saugumo dalimi.

  • Ukraina smogė 47 Rusijos taikiniams: sunaikintos ir S-400 paleidimo sistemos

    Ukraina smogė 47 Rusijos taikiniams: sunaikintos ir S-400 paleidimo sistemos

    Ukrainos pajėgos praneša įvykdžiusios plataus masto ataką, per kurią smogta 47 Rusijos kariniams taikiniams, susijusiems su karo prieš Ukrainą vykdymu. Apie operaciją informavo Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas generolas Robertas Brovdi, dar žinomas šaukiniu „Madziar“.

    Anot jo, smūgiai buvo nukreipti į kritinius Rusijos karinės infrastruktūros elementus, kurie leidžia vykdyti oro atakas ir aprūpinti frontą. Ukrainos kariuomenės paviešintuose vaizduose matyti, kaip žvalgybiniai dronai aptinka taikinį, o smogiamieji bepiločiai jį atakuoja pozicijoje.

    Ukrainos teigimu, vienas reikšmingiausių operacijos rezultatų buvo dviejų priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 Triumf paleidimo įrenginių sunaikinimas. Vienas jų esą buvo dislokuotas netoli Hlazivkos okupuotame Kryme, kitas, kaip skelbiama, pataikytas Briansko srityje Rusijoje.

    Ukrainos pusė taip pat tvirtina, kad iš Briansko srityje buvusios pozicijos Rusijos pajėgos į Kyjivo kryptį leisdavo 48N6 šeimos raketas. Nors jos pirmiausia skirtos oro taikiniams, nuo 2023 metais fiksuojami atvejai, kai šios raketos naudojamos ir smūgiams į antžeminius objektus, skriejant trajektorija, artima balistinių raketų skrydžiui.

    Operacijoje, kaip nurodoma, buvo taikytasi ir į Rusijos logistiką bei degalų tiekimą. Ukrainos dronai atakavo du tanklaivius Azovo jūroje, plaukusius iš Taganrogo rajono okupuoto Krymo link, o kiekvienas jų, teigiama, gabeno apie 7 000 tonų kuro.

    Ukrainos pranešime minimas ir smūgis degalų saugyklai Kerčėje, kuri, kaip teigiama, svarbi aprūpinant Rusijos aviaciją, sausumos pajėgas ir Juodosios jūros laivyną. Kartu skelbiama apie apgadintą ar sunaikintą radiolokacinę stotį Nebo-U netoli Kerčės, kuri yra integruotos oro gynybos sistemos dalis.

    Karinės analizės požiūriu tokio tipo taikiniai yra ypač jautrūs, nes radarai ir S-400 elementai sudaro oro erdvės stebėjimo ir priešlėktuvinės gynybos „akį“ bei „kumštį“. Jų netektys gali mažinti oro gynybos aprėptį ir apsunkinti Rusijos galimybes aptikti bei perimti tolimojo nuotolio atakas.

    Ukrainos pranešimas paskelbtas netrukus po vienos didžiausių Rusijos oro atakų šiais metais. Ukrainos duomenimis, naktį iš liepos 5 į liepos 6 dieną Rusija prieš Ukrainą panaudojo 419 oro atakos priemonių, įskaitant balistines raketas „Iskander-M“, sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius dronus.

    Nepriklausomas visų epizodų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas, tačiau bendra tendencija aiški: abi pusės vis intensyviau remiasi tolimais smūgiais ir bepiločiais, siekdamos naikinti oro gynybos, logistikos ir kuro infrastruktūros mazgus. Tokie smūgiai daro įtaką ne tik konkrečioms pozicijoms, bet ir visos kampanijos tempui bei Rusijos pajėgų aprūpinimo stabilumui.

  • Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainą porusė žinia: Lenkijoje startuoja „Barracuda-500M“ gamyba, minimas ir Maskvos pasiekiamumas

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida plačiai sureagavo į pranešimą, kad Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ surinkimo ir gamybos. Skelbiama, jog projektą Bydgoščiuje įgyvendins Lenkijos ginkluotės grupė PGZ ir Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2, bendradarbiaujant su JAV bendrove „Anduril Industries“.

    Daugiausia dėmesio Ukrainos publikacijose sulaukė numatomas šių raketų nuotolis. Komentuota, kad oro paleidimo atveju jis gali siekti apie 900 kilometrų, todėl teoriškai atsiranda galimybė smogti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, jei kiltų grėsmė Lenkijai ar Baltijos valstybėms.

    Ukrainos portalas Defence Express akcentavo, kad tokios ginkluotės gamyba regione yra reikšmingas signalas atgrasymo politikai, ypač rytiniame NATO flange. Ukrainiečių vertinimu, tai rodo, kad Europa siekia ne tik pirkti, bet ir sparčiai didinti aukšto tikslumo ginklų gamybos apimtis.

    Ukrainos žiniasklaidoje taip pat cituotas Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris, komentuodamas susitarimą, pavartojo metaforą apie blogą žinią Rusijai.

    „Dėmesio, turiu blogą žinią Mordorui“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Publikacijose pabrėžiama, kad Lenkija yra viena aktyviausiai į gynybą investuojančių NATO valstybių, o didesnės išlaidos leidžia greičiau plėsti pramoninius pajėgumus. Ukrainos komentatoriai šį projektą vertina kaip praktinį žingsnį, galintį sustiprinti tiek Lenkijos, tiek viso regiono gebėjimą kaupti toliašaudės ginkluotės rezervus.

    Taip pat svarstoma, kad masinė ir palyginti greita gamyba galėtų suteikti daugiau lankstumo tiekimui, jei saugumo situacija regione toliau blogėtų. Kai kuriuose komentaruose keliama prielaida, kad ateityje atsirastų galimybė Ukrainai greičiau įsigyti panašios klasės ginkluotės, tačiau konkrečių sprendimų ar įsipareigojimų kol kas neįvardijama.

  • Lenkai „atskleidė“ paramą Ukrainai, bet svarbiausių skaičių nėra: kyla nepatogūs klausimai

    Lenkai „atskleidė“ paramą Ukrainai, bet svarbiausių skaičių nėra: kyla nepatogūs klausimai

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pažadėjo išslaptinti visą karinę paramą Ukrainai, tačiau po pristatymo visuomenė tikslios suvestinės taip ir negavo. Vietoje aiškaus sąrašo pateikta apibendrinta informacija, kuri paliko daugiau klausimų nei atsakymų.

    Nuo plataus masto karo pradžios 2022 metais Lenkijoje jau kurį laiką kritikuojamas skaidrumo trūkumas dėl perduotos, parduotos ar nupirktos ginkluotės Ukrainai. Argumentas, kad detalės esą galėtų pakenkti saugumui, ne kartą ginčytas tuo, kad Rusija realiai susiduria su šia technika fronte, o viešumoje galima neskelbti operacinių ar logistinių detalių.

    Kiek pinigų ir ko trūksta

    Pristatymo metu įvardyta bendra perduotos ginkluotės vertė siekė apie 3,8 mlrd. eurų, didžioji dalis priskirta 2022–2023 metų laikotarpiui. Tarp reikšmingesnių akcentų paminėta, kad Ukrainai perduota kelios PAC-3 raketos „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

    Vis dėlto esminė problema liko ne suma, o tai, kad trūko konkrečių kiekių pagal ginkluotės tipus ir modifikacijas. Būtent skaičiai leistų suprasti, kiek tankų, šarvuotos technikos, artilerijos sistemų, raketų ar kitos ginkluotės realiai pasitraukė iš Lenkijos atsargų ir kokia buvo paramos apimtis.

    Kai kurios kategorijos pristatytos taip abstrakčiai, kad komentatoriams teko spėlioti, kas iš tikrųjų buvo perduota. Pavyzdžiui, bendras įrašas apie prieštankines valdomas raketas neatsakė į klausimą, ar kalbama apie „Javelin“, ar apie kitus turimus sprendimus, todėl viešojoje erdvėje atsirado interpretacijų.

    Neįvertintos paslaugos ir mokymai

    Kritikai atkreipė dėmesį, kad tokiose suvestinėse dažnai neatsispindi parama, kuri nėra vien technikos perdavimas. Ukrainos kariams reikalingi mokymai, dalys, remontas, techninė priežiūra ir tiekimo grandinė, o tai reikalauja gamintojų, kariškių ir specialistų darbo.

    Minėta, kad Lenkija prisideda prie ukrainiečių karių rengimo Europos Sąjungos misijos EUMAM Ukraine rėmuose, tačiau detalių, kaip tai susiję su paskelbtais skaičiais, nepateikta. Dėl to susidaro įspūdis, kad pristatymas apėmė tik dalį realių kaštų ir pastangų.

    Rizika reputacijai ir komunikacijos klaidos

    Tarptautinėje erdvėje tokia fragmentiška komunikacija gali turėti priešingą efektą nei siekta. Paskelbus tik bendrą sumą, ji natūraliai lyginama su kitų šalių deklaracijomis, nors skirtingos valstybės dažnai skaičiuoja paramą nevienodai, įtraukdamos ilgalaikių kontraktų vertę ar dar neįgyvendintus įsipareigojimus.

    Kita vertus, Lenkijos ankstyvas ir didelės apimties sunkiosios ginkluotės perdavimas 2022 metų pradžioje turėjo didelę praktinę reikšmę Ukrainos gynybai. Tačiau be aiškių kiekių, paaiškinimų apie metodiką ir papildomų dedamųjų, toks kontekstas pasimeta, o informacinę tuštumą užpildo spekuliacijos.

    Ministras užsiminė, kad tikslesni duomenys gali būti pateikti vėliau, užbaigus išslaptinimo procedūras. Vis dėlto kritikai kelia klausimą, kodėl skubėta rengti pristatymą be aiškios struktūros ir pilnų skaičių, jei tai tik didina sumaištį ir silpnina šalies pozicijas informacinėje erdvėje.

  • Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Palydoviniai vaizdai atskleidė Rusijos aviacijos slėptuvių spragą: smūgiai pataiko ten, kur skauda

    Aukštos raiškos palydoviniai vaizdai iš okupuoto Krymo Saki aviacijos bazės rodo, kad Rusijos statomos gelžbetoninės slėptuvės nėra tokios atsparios, kaip tikėtasi. Analizuojant kadrus matyti žalos pėdsakai prie įėjimų, o ne ant masyvių stogų ar sienų.

    Vertinimai rodo, kad Ukrainos smūgiai vis dažniau taikomi į silpniausią konstrukcijos vietą – vartus ir įvažiavimus. Kai kur užfiksuotos išlaužtos ar stipriai deformuotos metalinės priešsprogiminės durys, o smūgių žymės koncentruojasi būtent ties angomis.

    „Net jei stogas lieka sveikas, sunaikintas įėjimas iš esmės panaikina slėptuvės paskirtį: viduje esanti technika tampa pažeidžiama nuo smūgio bangos, skeveldrų ir pakartotinių atakų“, – teigė analitikai.

    Tokios išvados dera su platesne tendencija kare: vis didesnę reikšmę įgauna tikslūs, palyginti pigūs ir greitai pritaikomi smūgiai dronais. Užuot mėginus pramušti storą gelžbetonį, racionaliau sunaikinti kritinį mazgą, kuris leidžia slėptuvei veikti kaip apsaugai.

    Naujų betoninių angarų ir slėptuvių statyba Rusijos kariniuose aerodromuose suintensyvėjo po ankstesnių sėkmingų Ukrainos atakų prieš aviacijos infrastruktūrą. Skelbiama, kad panašūs objektai gali būti statomi mažiausiai keliolikoje aerodromų, esančių Ukrainos smūgio priemonių pasiekiamume.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad istoriškai sovietinio tipo slėptuvėse dažnai naudotos labai storos plieninės durys, tačiau būtent jos gali tapti pažeidžiamiausiu elementu. Praktikoje vienas tikslus pataikymas į vartus gali atverti kelią antriniams smūgiams ir paversti brangiai kainavusią apsaugą beveik simboline.

    Palydoviniai kadrai taip pat rodo orlaivius, išdėstytus aplink slėptuves. Analitikai neatmeta, kad dalis lėktuvų gali būti apgadinti po ankstesnių atakų arba naudojami kaip masalai, siekiant nukreipti dėmesį nuo veikiančių orlaivių ir suklaidinti žvalgybą.

    Ši situacija pabrėžia, kad vien infrastruktūros stiprinimas ne visuomet užtikrina realią apsaugą, jei neįvertinami konstrukciniai silpnumai. Karo sąlygomis pranašumą vis dažniau lemia gebėjimas greitai rasti ir išnaudoti spragas, o ne vien storesnis betonas.

  • Lenkija pirmauja gynybos išlaidose: NATO viršūnių susitikimas Ankaroje parodys, kas vykdo pažadus

    Liepos 7 dieną Ankaroje prasidėjęs NATO viršūnių susitikimas tapo testu, kiek Aljanso narės iš tikrųjų pasirengusios didinti gynybos finansavimą ir prisiimti didesnę atsakomybę Europoje. Darbotvarkėje dominuoja ne tik atgrasymas nuo Rusijos, bet ir vis labiau juntamas JAV spaudimas europiečiams daugiau investuoti į savo saugumą.

    Susitikimą lydi gynybos pramonės forumas, kuriame numatyta daug dvišalių pokalbių ir naujų susitarimų. Tai signalizuoja, kad sprendimai bus vertinami ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais įsipareigojimais dėl gamybos, tiekimo grandinių bei ilgalaikių užsakymų.

    JAV tonas europiečiams griežtėja

    Pastaraisiais metais Vašingtonas vis aiškiau kartoja, kad Europos saugumas turi būti užtikrinamas didesniu pačių europiečių indėliu. Tai reiškia ne vien didesnes gynybos išlaidas, bet ir greitesnį pajėgumų stiprinimą, kad Europoje būtų daugiau pasirengusių pajėgų, oro gynybos, artilerijos, šaudmenų ir logistikos.

    Šiame kontekste Ukrainos karas išlieka esminis fonas, tačiau kai kurių sostinių akyse jis tampa ir lakmuso popierėliu, ar Europa gali išlaikyti nuoseklią paramą ilgą laiką. Tuo pat metu JAV vis dažniau akcentuoja, kad sprendimų ir finansinės naštos centras turi slinkti į Europos pusę.

    Ukraina darbotvarkėje, bet ne centre

    Vienas ryškesnių ženklų šiame susitikime yra tai, kad Ukrainos prezidentas neįtrauktas į pagrindines lyderių diskusijas taip, kaip ankstesniuose NATO susitikimuose. Tai stiprina įspūdį, kad kai kurios Aljanso šalys siekia išlaikyti formalų paramos tęstinumą, bet tuo pačiu mažina politinį šios temos svorį pagrindinėje darbotvarkėje.

    „JAV požiūriu, karas Ukrainoje vis labiau laikomas klausimu, kurį pirmiausia turi spręsti Europa“, – sakė vienas NATO diplomatinių sluoksnių atstovas, apibendrindamas nuotaikas prieš susitikimą.

    5 proc. tikslas ir kas jau pirmauja

    Ankstesniuose susitarimuose sąjungininkės buvo raginamos artėti prie ambicingesnio gynybos finansavimo lygio, o šįkart tikimasi konkretesnių planų, kaip tai bus pasiekta per artimiausią dešimtmetį. Diskusijose akcentuojama, kad didesnės išlaidos turi virsti realiais pajėgumais, o ne vien apskaitiniais pokyčiais.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, Lenkija išlieka viena ryškiausių lyderių Europoje pagal gynybos išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto. Aukštas finansavimo lygis tampa argumentu Lenkijai diskusijose apie naštos pasidalijimą ir Aljanso planus Rytų flange.

    Tuo pat metu kai kurios didžiosios Europos ekonomikos didina išlaidas nuosaikiau, o skirtumai tarp šalių kelia įtampą, kai kalbama apie bendrą atgrasymo patikimumą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš susitikimą pabrėžė, kad Aljansui reikia „aiškių, konkrečių ir patikimų“ planų, kurie parodytų, kaip šalys įgyvendins įsipareigojimus.

    Galutinė susitikimo deklaracija turėtų būti paskelbta liepos 8 dieną. Joje, tikėtina, bus aiškiau įvardyta, kad Europos sąjungininkės privalės prisiimti gerokai didesnę atsakomybę už gynybą ir atgrasymą savo žemyne, o tai lems tiek politinius sprendimus, tiek milijardines investicijas į gynybos pramonę.