CP v2

Tag: Ukraina

  • Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Nauja parama prieš šildymo sezoną

    Vokietija per plėtros banką KfW į Ukrainos Energetikos paramos fondą įnešė daugiau kaip 249 mln. eurų įnašą. Šios lėšos skirtos stiprinti šalies energetikos infrastruktūrą artėjant žiemos ir šildymo sezonui, kai tinklų patikimumas tampa kritiškas.

    Tai didžiausias vienkartinis įnašas į fondą nuo jo veiklos pradžios. Po šio sprendimo bendra Vokietijos parama per šį mechanizmą perkopė 641 mln. eurų.

    Kur keliauja pinigai ir įranga

    Fondo lėšomis jau yra sudaryta sutarčių už daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų, o įrangos pristatymai, viešai skelbiamais duomenimis, viršijo 776 mln. eurų. Mechanizmas daugiausia finansuoja kritinę įrangą, atsargines dalis ir kurą energetikos įmonėms įvairiuose Ukrainos regionuose.

    Fondas koordinuojamas kartu su Europos Komisija ir Ukrainos Energetikos ministerija, siekiant greitai nukreipti paramą ten, kur jos labiausiai reikia. Vokietijos įnašo dalis numatyta ir strateginių įrangos atsargų mechanizmui, kad po atakų būtų galima nedelsiant pradėti avarinius remonto darbus.

    Kiek dar trūksta ir kokios rizikos

    Parama skiriama tuo metu, kai prieš šildymo sezoną išlieka atakų prieš energetikos objektus grėsmė, o tinklams reikia greitai atkurti pažeistus pajėgumus. Birželį Ukrainos ir Europos pareigūnai buvo įvardiję 650 mln. eurų skubų finansavimo poreikį prioritetiniams darbams.

    Įvertinus naujausią Vokietijos įsipareigojimą, iki šio tikslo, kaip skelbiama, dar lieka 194 mln. eurų finansavimo spraga. Praktikoje tai reiškia, kad daliai prioritetinių pirkimų ar remonto darbų gali prireikti papildomų donorų sprendimų, kad jie būtų įgyvendinti laiku.

    „Ukraina ir toliau patiria intensyvias Rusijos atakas prieš žmones ir civilinę infrastruktūrą“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    „Energetikos tiekimas išlieka viena šio karo fronto linijų, todėl remiame Ukrainą saugant ir atkuriant energetikos infrastruktūrą bei raginame tarptautinius partnerius didinti pastangas“, – pridūrė ji.

  • Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų rinkoje vėl juntama įtampa: didmeninės kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2023 metų, o viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama vienam rodikliui – kiek užpildytos dujų saugyklos. Graikijos energetikos viceministro Nikos Tsafos vertinimu, vien saugyklų užpildymo procentas neparodo realaus pasirengimo žiemai.

    Šiuo metu Europos dujų saugyklos yra užpildytos apie 66 proc., tačiau svarbiau ne pats procentas, o tai, kiek dujų per žiemą iš jų paprastai sunaudojama. Istoriškai rinka žiemą remiasi ne tik saugyklomis: dalį poreikio dengia vamzdynais ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalais atkeliaujantys srautai, taip pat – pramonės ir energetikos paklausos pokyčiai.

    Kiek dujų žiemą paimama iš saugyklų?

    Pasak N. Tsafos, per pastarąsias 15 žiemų iš saugyklų vidutiniškai buvo sunaudojama apie 644 TWh dujų. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, kai mažėjo Europos Sąjungos vidaus gavyba, tipinis suvartojimas iš saugyklų priartėja prie maždaug 700 TWh.

    Šalčiausių žiemų scenarijus, anot jo, reikštų didesnį poreikį – apie 818–853 TWh. Būtent šie skaičiai leidžia blaiviau vertinti riziką: svarbu palyginti, kiek energijos ekvivalento dujų yra saugyklose ir kokiu tempu jos pildomos.

    N. Tsafos nurodo, kad dabartinis saugyklų lygis siekia apie 742 TWh ir didėja maždaug 100 TWh per mėnesį. Be to, Ukrainoje papildomai laikoma apie 108 TWh dujų, kurių dalis, priklausomai nuo techninių ir komercinių sąlygų, galėtų prisidėti prie regiono pasiūlos piko metu.

    Kodėl kainos kyla, net kai dujų „užtektų“?

    Energetikos rinkose kainą dažnai formuoja ne vidutiniai, o ribiniai ir rizikos scenarijai: užtenka kelių nepalankių veiksnių, kad prekybininkai įskaičiuotų „draudimo“ priedą. Tokiais veiksniais tampa ne tik saugyklų užpildymo tempas, bet ir SGD krovinių konkurencija su Azija, netikėti tiekimo sutrikimai, oro prognozės, geopolitinė įtampa bei infrastruktūros remontai.

    Europos dujų balansas taip pat jautrus elektros gamybos struktūrai: jei silpnesnis vėjas ar mažesnė hidroenergijos gamyba didina dujinių elektrinių poreikį, rinka tai greitai atspindi kainose. Pramonės vartojimas, nors ir mažesnis nei iki 2022 metų, išlieka reikšmingas, o bet koks atsigavimo signalas gali kilstelėti lūkesčius dėl paklausos.

    „Bendra situacija atrodo gerokai perspektyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti“, – sakė Nikos Tsafos.

    Jo teigimu, vien iš duomenų neatrodo, kad rinka turėtų pagrindo skubiai įkainoti didelį fizinį dujų trūkumą artėjančią žiemą. Vis dėlto kainų šuoliai dažnai kyla iš išankstinio nerimo dėl galimų ekstremalių scenarijų, todėl pagrindinis klausimas šiuo metu – ar rizikos priedas atitinka realią tiekimo ir paklausos situaciją.

  • Ukraina išbandė galingą BTR-4E „Bucefalą“: ką gali šarvuotis, kurio bijo rusai

    Ukraina išbandė galingą BTR-4E „Bucefalą“: ką gali šarvuotis, kurio bijo rusai

    Ukrainos kariai poligono sąlygomis išbandė ratinį šarvuotąjį transporterį BTR-4E „Bucefalas“, skirtą pėstininkų apsaugai ir ugnies paramai. Tokie bandymai paprastai orientuoti į realioms kovos sąlygoms artimas situacijas, kai vienu metu būtina manevruoti, stebėti aplinką ir valdyti ginkluotę.

    Mokymų metu daug dėmesio skirta įgulos narių tarpusavio sąveikai ir procedūroms, kurios lemia išgyvenamumą apšaudymo metu. Praktika poligone leidžia įvertinti ne tik technikos charakteristikas, bet ir tai, kaip greitai įgula geba aptikti taikinius, perduoti informaciją bei priimti sprendimus.

    Kuo išsiskiria BTR-4E konstrukcija

    BTR-4E yra 8×8 formulės šarvuotasis transporterinis automobilis, sukurtas Ukrainoje, siekiant atsisakyti dalies senesnių posovietinių sprendimų. Vienas svarbiausių bruožų yra trijų skyrių vidaus išdėstymas: priekyje įrengtos vairuotojo ir vado vietos, per vidurį sumontuotas variklis, o gale yra desanto skyrius.

    Toks sprendimas leidžia įrengti vidinį praėjimą tarp valdymo ir desanto skyrių, todėl kariams nereikia išlipti į išorę, kad persigrupuotų ar persikeltų transporto priemonės viduje. Gale telpa iki 7 karių, o išlipimas vyksta per dvivėres galines duris.

    Ginkluotė, valdymas ir stebėjimas

    BTR-4E gali būti komplektuojamas skirtingais koviniais moduliais, o vienas dažniausiai minimas sprendimas yra nuotoliniu būdu valdomas modulis BM-7 „Parus“. Jame gali būti naudojama 30 milimetrų automatinė patranka, 30 milimetrų automatinis granatsvaidis ir 7,62 milimetro kulkosvaidis, taip pat numatoma galimybė integruoti prieštankines valdomas raketas.

    Nuotolinis ginkluotės valdymas leidžia operatoriui dirbti korpuso viduje, o ne bokštelyje ar šalia ginklo, todėl padidėja įgulos apsauga. Taip pat pabrėžiama vado galimybė naudotis nepriklausoma panoramine stebėjimo sistema ir perduoti taikinių nurodymus ginkluotės operatoriui, atskiriant stebėjimo ir šaudymo užduotis.

    Mobilumas, amfibinės savybės ir apsauga

    Skelbiama, kad keliuose BTR-4E gali pasiekti iki 110 kilometrų per valandą greitį, o bekelėje apie 60 kilometrų per valandą. Degalų sąnaudos nurodomos apie 100 litrų dyzelino 100 kilometrų važiuojant keliais, o sudėtingomis sąlygomis gali didėti iki maždaug 150 litrų 100 kilometrų.

    Deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 690 kilometrų. Transporteris išlaiko ir amfibines savybes: judėjimą vandenyje užtikrina du vandens sraigtai korpuso gale, o greitis vandenyje gali siekti apie 10 kilometrų per valandą.

    Šarvų apsaugos lygis siejamas su specialiai grūdinto plieno korpusu: priekinė dalis, remiantis Ukrainos gynybos institucijų skelbiamais duomenimis, gali apsaugoti nuo 14,5 milimetro šaudmenų, o šonai nuo 12,7 milimetro kalibro ugnies. Taip pat numatyta galimybė montuoti papildomas šarvų plokštes ir grotelines apsaugas, kurios ypač aktualios šiuolaikiniame mūšio lauke.

    BTR-4E „Bucefalas“ jau yra dalies Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų naudojamas ir pasitelkiamas kovinėse operacijose prieš Rusiją. Vis dėlto platesnis tokios technikos diegimas paprastai reikalauja laiko, logistikos ir nuoseklių bandymų, kad įgulos pasiektų reikiamą parengtį ir išnaudotų platformos galimybes realiomis sąlygomis.

  • Patriot raketų dilema: Ispanija žada tęsti paramą Ukrainai, o Lenkijoje – griežtas ne

    Patriot raketų dilema: Ispanija žada tęsti paramą Ukrainai, o Lenkijoje – griežtas ne

    Diskusijos dėl „Patriot“ sistemoms skirtų raketų tiekimo Ukrainai tęsiasi, nes Kyjivas nuolat pabrėžia priešlėktuvinės amunicijos trūkumą. Sąjungininkams tenka rinktis tarp skubios paramos Ukrainai ir savo pačių oro gynybos atsargų išlaikymo.

    Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas per neformalų ES diplomatijos vadovų susitikimą Airijoje patvirtino, kad Madridas ir toliau perduos Ukrainai raketų „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad Ispanija į pagalbos prašymus reaguoja greitai, o jos indėlį esą mato ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    „Ispanija raketas Ukrainai perduoda jau seniai ir šią paramą tęs“, – sakė José Manuelis Albaresas.

    „Patriot“ perėmėjai laikomi vienu iš nedaugelio realiai veiksmingų būdų numušti balistines raketas, todėl jų poreikis Ukrainoje ypač išaugo intensyvėjant smūgiams prieš energetikos ir miestų infrastruktūrą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai yra kalbėjęs, kad raketų tiekimas iš partnerių mažėja, o oro gynybos atsargų papildymas atsilieka nuo poreikio.

    Ispanija paprastai neperduoda pilnų baterijų, tačiau siunčia raketų siuntas, kurios leidžia palaikyti jau veikiančių sistemų efektyvumą. Ankstesniais metais Madridas taip pat deklaravo reikšmingą ilgalaikę karinės paramos apimtį, tačiau naujų konkrečių skaičių dėl būsimų raketų kiekių šįkart nepaskelbta.

    Lenkijoje parama kelia pasipriešinimą

    Tuo pat metu Lenkijoje visuomenės nuomonė gerokai skeptiškesnė. Apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis gyventojų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas iš nacionalinių atsargų, nes tai gali silpninti pačios Lenkijos oro gynybos pajėgumus.

    Apklausoje dauguma respondentų pasisakė prieš tokį sprendimą, o palaikančiųjų dalis išliko gerokai mažesnė. Reikšminga dalis žmonių taip pat nurodė neturintys aiškios pozicijos, kas atspindi visuomenėje egzistuojantį saugumo ir solidarumo dilemos aštrumą.

    Ką sako valdžia ir kodėl ginčas tęsiasi?

    Lenkijos politinėje darbotvarkėje šis klausimas siejamas su atsargų dydžiu, pristatymų iš JAV tempais ir bendru NATO planavimu regione. Valdžia akcentuoja, kad kiekvienas sprendimas dėl perdavimo derinamas su sąjungininkais ir grindžiamas kariuomenės vertinimu, kad nacionalinė oro gynyba nenukentėtų.

    Tuo tarpu kritikai pabrėžia, kad turimų perėmėjų kiekiai nėra neriboti, o „Patriot“ raketų gamyba ir pristatymas užtrunka, todėl bet koks atsargų mažinimas tampa politiškai jautrus. Dėl to skirtumai tarp Ispanijos siunčiamo signalo ir Lenkijos vidaus nuotaikų išryškina, kaip nevienodai NATO šalys vertina rizikas ir prioritetus.

  • Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Dosnumo žemėlapis Europoje: lyderiai stebina, o Latvija įvardyta tarp mažiausiai aukojančių

    Kiek europiečiai aukoja?

    Beveik šeši iš dešimties europiečių 2025 metais skyrė pinigų geriems tikslams: paaukojo labdarai, parėmė religines iniciatyvas arba padėjo žmonėms tiesiogiai. Tokias tendencijas fiksuoja Charities Aid Foundation parengta World Giving Report apžvalga, paremta apklausa 105 šalyse.

    Tyrime dalyvavo 60 443 respondentai, o duomenys rinkti 2026 metų sausio 5–vasario 18 dienomis, klausiant apie aukojimą per 2025 metus. Šalių imtys dažniausiai siekė nuo 250 iki 1 000 suaugusiųjų, todėl rezultatai leidžia palyginti bendras kryptis, tačiau nėra tikslus kiekvienos šalies gyventojų įpročių atspindys iki smulkiausių grupių.

    Airija ir Rumunija tarp lyderių

    Tarp dosniausių Europos šalių pagal tyrimo rodiklius išsiskyrė Airija ir Rumunija. Vertinant būtent aukojimą labdaros organizacijoms, didžiausia aukotojų dalis fiksuota Airijoje ir Nyderlanduose, o vidutinė aukų dalis nuo pajamų šiose šalyse siekė apie 0,4 proc.

    Airijoje daugiau nei du trečdaliai gyventojų nurodė aukoję labdarai. Rumunijos vaizdas kitoks: labdarai aukojo apie 27 proc. apklaustųjų, tačiau tų, kurie aukojo, skiriama dalis nuo pajamų taip pat vidutiniškai siekė apie 0,4 proc., kas rodo aukų koncentraciją mažesnėje dalyje gyventojų.

    Į aukojimo sumas įtraukus ir religines iniciatyvas bei tiesioginę paramą žmonėms, Rumunija pakilo į ES viršų, kur bendra skiriamų lėšų dalis vidutiniškai siekė apie 0,9 proc. pajamų. Toliau rikiavosi Kroatija su maždaug 0,8 proc. ir Airija su maždaug 0,7 proc.

    Kodėl Europa atsilieka?

    Ataskaita pažymi, kad pagal aukojimo dalį nuo pajamų Europa yra mažiausiai dosnus žemynas, nors jame dominuoja aukštų pajamų ekonomikos. Europoje vidutiniškai paaukojama apie 0,6 proc. pajamų, kai pasaulio vidurkis siekia apie 1 proc.

    Didžiausiose ES ekonomikose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, bendra aukų dalis nuo pajamų 2025 metais siekė apie 0,4 proc. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad aukojimą dažnai lemia ne vien pajamų lygis, bet ir pasitikėjimas organizacijomis, bendruomeniškumo jausmas bei įsitikinimas, kad parama bus panaudota skaidriai.

    Ryškus pavyzdys už ES ribų yra Ukraina, kur 61 proc. žmonių nurodė aukoję pinigų, o bendra aukų dalis nuo pajamų siekė apie 1,2 proc. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali atlikti solidarumas ir visuomenės mobilizacija, kai parama siejama su labai konkrečiais, visiems suprantamais poreikiais.

    Kam europiečiai dažniausiai aukoja?

    Europoje labiausiai paplitęs kelias yra parama labdaros organizacijoms, taip aukojo 38 proc. respondentų. Dar 26 proc. teigė pinigus davę tiesiogiai žmonėms, kuriems reikia pagalbos, o 14 proc. aukojo religinėms organizacijoms arba dėl religinių priežasčių.

    Pasauliniu mastu dažniausia forma buvo tiesioginis aukojimas žmonėms, taip elgėsi 36 proc. apklaustųjų. Tai leidžia manyti, kad kai kuriose šalyse gyventojai labiau linkę pasitikėti asmeniniu paramos perdavimu, o ne tarpininkaujančiomis institucijomis.

    Ataskaita taip pat fiksuoja tarptautinio aukojimo tendenciją: daugiau nei penktadalis, 22 proc. aukojusiųjų, rėmė organizacijas, dirbančias keliose šalyse. Europoje ypač išsiskyrė Norvegija ir Švedija, kur daugiau nei pusė aukotojų pasirinko tarptautines organizacijas.

    Populiariausia europiečių remiama sritis buvo vaikai ir jaunimas, kurią nurodė 29 proc. aukojusiųjų. Tokį pasirinkimą dažnai lemia aiškiai apčiuopiami paramos tikslai, pavyzdžiui, pagalba ugdymui, sveikatai ar socialinei apsaugai.

    Kur aukojama mažiausiai?

    Pagal bendrą aukų dalį nuo pajamų mažiausiai dosnia šalis ES kontekste įvardyta Latvija. Tuo metu aukojimas konkrečiai labdaros organizacijoms mažiausias buvo fiksuotas Vengrijoje ir Slovakijoje, rodo ataskaitos duomenys.

    Tyrimas taip pat nagrinėjo, kodėl dalis žmonių visai neaukoja. Dažniausia priežastis buvo paprasta: 39 proc. neaukojusiųjų nurodė, kad negali sau to leisti, o aukštų pajamų šalyse šį atsakymą rinkosi dar didesnė dalis, apie 44 proc.

    Antra pagal dažnumą priežastis buvo pasirinkimas padėti kitais būdais, ją įvardijo 17 proc. respondentų. Tokiais atvejais žmonės dažniau mini paramą daiktais, savanorystę ar lėšų rinkimą, o ne tiesioginį pinigų pervedimą.

    Globaliame reitinge ryškiausiai išsiskyrė Nigerija, kur gyventojai vidutiniškai skyrė apie 2,8 proc. savo pajamų. Ataskaita pabrėžia paradoksą: pasaulio dosnumo viršūnėje dažniausiai atsidūrė mažesnių pajamų šalys, o Europoje aukų dalis nuo pajamų išliko mažiausia tarp žemynų.

  • Norvegija sulaikė Rusijos laivą Svalbarde: Ukraina siekia 3,6 mlrd. eurų už Krymą

    Norvegija sulaikė Rusijos laivą Svalbarde: Ukraina siekia 3,6 mlrd. eurų už Krymą

    Laivas sulaikytas Svalbarde

    Norvegijos institucijos Svalbardo salyne sulaikė Rusijai priklausantį ekspedicinį kruizinį laivą „Professor Molchanov“. Operacija atlikta Barentsburgo uoste, o laivui nurodyta neišplaukti iš dabartinės vietos.

    Sulaikymas įvykdytas vykdant teismo sprendimą, priimtą Nord-Troms ir Senja apylinkės teisme. Vietos vykdymo funkcijas atliko Svalbardo gubernatoriaus tarnyba.

    Ukrainos reikalavimas už Krymo turtą

    Veiksmų pagrindas buvo Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ prašymas. Bendrovė siekia prisiteisti kompensaciją už energetikos turtą Kryme, kuris, Ukrainos vertinimu, buvo neteisėtai perimtas Rusijai 2014 metais aneksavus pusiasalį.

    Tarptautinis arbitražas Hagoje 2023 metais priteisė „Naftogaz“ ir su ja siejamoms bendrovėms žalos atlyginimą už Kryme prarastus išteklius ir infrastruktūrą, tarp jų dujų telkinius, vamzdynus bei su gavyba susijusius aktyvus. Pagrindinė priteista suma siekia apie 3,6 mlrd. eurų, o su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis bendra suma gali artėti prie 4,3 mlrd. eurų.

    „Rusija negali išvengti atsakomybės vien atsisakydama vykdyti tarptautinio arbitražo sprendimą“, – sakė „Naftogaz“ laikinasis vadovas Sergii Fedorenko.

    Jis pabrėžė, kad bendrovė ir toliau ieškos Rusijos turto įvairiose šalyse tol, kol sprendimas bus įvykdytas. Rusija iki šiol yra atsisakiusi sumokėti priteistą sumą.

    Platesnė Rusijos turto paieška

    „Naftogaz“ nurodo, kad vykdymo procedūros dėl Krymo bylos vyksta maždaug dešimtyje jurisdikcijų, o atskirais atvejais Rusijos turtas jau buvo areštuotas kitose Europos valstybėse. Tokia praktika remiasi tarptautinio arbitražo sprendimų pripažinimu ir vykdymu nacionaliniuose teismuose ten, kur aptinkamas skolininko turtas.

    Barentsburgas yra Rusijos anglių kasybos gyvenvietė Norvegijai priklausančioje teritorijoje, kurios statusą reguliuoja 1920 metų Svalbardo sutartis. Ji patvirtina Norvegijos suverenitetą, tačiau sutarties šalims suteikia teisę vykdyti komercinę veiklą salyne.

    Sulaikytas laivas, anot viešai skelbiamos informacijos, naudojamas komercinėms ekspedicinėms kelionėms, įskaitant reisus į Svalbardą. Dėl laive buvusių keleivių, kaip pranešė Norvegijos pareigūnai, sprendimai priimami atskirai.

    Kremlius apie situaciją viešos pozicijos tuo metu, kai buvo skelbiama informacija apie sulaikymą, nebuvo pateikęs.

  • Hidrologė: Ukraina netaps pusdykume, tačiau manyti, kad vandens visada pakaks, yra klaida

    Ukrainos upės šią vasarą susiduria su neįprastai mažu vandeningumu: dalyje baseinų vandens lygis artėja prie istorinių minimumų. Hidrologė Oksana Konovalenko pabrėžia, kad tai jau ne vien gamtos reiškinys, o veiksnys, turintis tiesioginių pasekmių vandens tiekimui, žemės ūkiui, energetikai, laivybai ir ekosistemoms.

    Pasak specialistės, Europoje sausra apėmė ne vieną regioną, todėl rekordinius žemumus fiksuoja ir didieji žemyno vandens keliai. Tokia situacija rodo sisteminę tendenciją: ilgėjant laikotarpiams be kritulių, hidrologinė sausra pasireiškia ne tik tradiciškai sausesniuose pietuose ar rytuose, bet ir teritorijose, kurios anksčiau laikytos mažiau pažeidžiamomis.

    Kodėl vandens mažėja?

    Hidrologė aiškina, kad vasaros mažvandeniškumas upėse yra normalus reiškinys, tačiau šiuo metu jis pasiekia kritines ribas dėl užsitęsusio kritulių trūkumo ir karščio. Kai nėra lietaus, sumažėja upių nuotėkis, o išaugęs garavimas dar labiau spartina vandens praradimą tiek upėse, tiek vandens telkiniuose.

    Ypač jautri, anot jos, padėtis Dniestro ir Dunojaus baseinuose. Dniestro atveju tai turi ir tarptautinį matmenį, nes upė svarbi tiek Ukrainos miestų vandens paėmimui, tiek vandens tiekimui Moldovoje, todėl sprendimai dėl srautų ir vandens naudojimo tampa tarpvalstybinio koordinavimo klausimu.

    Poveikis žmonėms, ūkiui ir gamtai

    Mažėjant vandens lygiui, prastėja ir vandens paėmimo techninės galimybės: infrastruktūra dažnai projektuota pagal ankstesnes hidrologines sąlygas, todėl ekstremalūs žemumai gali lemti laikinus ribojimus ar tiekimo režimo keitimus. Tai ypač aktualu miestams, kurių vandenvietės priklauso nuo upių ar vandens telkinių, kuriuose lygis krenta greičiau nei spėja atsikurti.

    Ekosistemoms mažvandeniškumas reiškia šylančią vandenį, mažesnį ištirpusio deguonies kiekį ir prastėjančias sąlygas žuvų nerštui bei jauniklių išlikimui. Hidrologė primena ekologinio debito principą: net ir trūkstant vandens, upėje turi išlikti minimalus srautas, kad būtų palaikomas gyvybingas natūralus režimas.

    „Mums reikia planuoti vandens naudojimą taip, tarsi vandens trūkumas gali kartotis, o ne remtis prielaida, kad jo visada bus pakankamai“, – sakė O. Konovalenko.

    Kas laukia ateityje?

    Specialistė atmeta scenarijų, kad Ukraina artimiausiais dešimtmečiais „virs pusdykume“, tačiau įspėja dėl didėjančios aridizacijos rizikos kai kuriuose regionuose, ypač pietuose ir rytuose. Tai reikštų dažnesnes ir ilgesnes sausras, ilgesnius mažvandeniškumo laikotarpius bei daugiau mažų upių, kurios periodiškai nusektų ar išdžiūtų.

    Pasak hidrologės, prisitaikymas pirmiausia reiškia geresnį baseinų valdymą ir pasirengimą deficitui: vandens paėmimo sistemų modernizavimą, nuostolių mažinimą, aiškių prioritetų nustatymą kritiniais laikotarpiais ir gamtinių sprendimų taikymą. Prie jų priskiriamas šlapynių atkūrimas, natūralesnio upių režimo atstatymas ir priemonės, padedančios sulaikyti vandenį kraštovaizdyje.

    Ji taip pat pabrėžia, kad upės nėra izoliuotos atkarpos, todėl sprendimai turi būti priimami viso baseino mastu, o tarpvalstybinių upių atveju būtina koordinacija su kaimyninėmis šalimis. Kritulių sugrįžimas galėtų palaipsniui atkurti vandeningumą, tačiau klimato kaitos sąlygomis vien tik „grįš lietus“ logika, pasak jos, jau nebeužtikrina saugumo.

  • Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Ukrainos specialiosios pajėgos padėkojo Vilkaviškio savivaldybei: kuo prisidėjo?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ direktorius Ingas Ulkštinas ir perdavė Ukrainos gynybos ministerijos Specialiųjų operacijų pajėgų 144 centro „D“ grupės padėką. Joje savivaldybei dėkojama už suteiktą paramą Ukrainos gynėjams.

    Su svečiu susitiko Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir administracijos patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Robertas Fišeris. Susitikimo metu aptarta, kokia parama šiuo metu labiausiai reikalinga fronte.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužę pritarė humanitarinės pagalbos Ukrainai skyrimui ir nusprendė perduoti savivaldybei priklausančius, jos funkcijoms vykdyti nebereikalingus lengvuosius automobilius. Transporto priemonės Ukrainą pasiekė per VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“, kuri pasirūpino logistika ir perdavimu galutiniam gavėjui.

    Padėkoje Ukrainos gynėjai pabrėžė, kad ši parama yra reikšminga jų darbui ir prisideda prie bendro tikslo stabdant agresorių. „Kartu – iki pergalės!“, – rašoma perduotoje žinutėje.

    Susitikime taip pat kalbėta apie šiuolaikinio karo realijas, kuriose logistika ir mobilumas tampa kritiškai svarbūs. Lengvieji automobiliai dažnai naudojami greitam karių ir įrangos judėjimui, ryšių palaikymui, sužeistųjų evakuacijai bei paramos pristatymui, ypač kai infrastruktūra pažeista.

    I. Ulkštinas pristatė VšĮ „Maskuojantys tinklai Ukrainai“ veiklą ir paaiškino, kodėl maskavimo priemonės išlieka viena paklausiausių paramos krypčių. Anot jo, tinklai ir kitos maskavimo priemonės padeda mažinti aptikimo riziką nuo priešo žvalgybos, taip pat nuo dronų, kurie tapo vienu svarbiausių šio karo elementų.

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tęsiantis karui parama Ukrainai nepraranda aktualumo, o konkreti, praktiška pagalba dažnai duoda greitą rezultatą. Sutarta ieškoti galimybių ir toliau prisidėti, atsižvelgiant į realius Ukrainos gynėjų poreikius.

  • Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per dvi paras Rusija neteko dviejų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Pancyr-S1“, kurios dažnai naudojamos strateginiams objektams dengti. Vienas kompleksas buvo sunaikintas netoli Kerčės, okupuotame Kryme, kitas – prie Jeisko aerodromo, rodo viešai paskelbtos nuotraukos ir OSINT analitikų vertinimai.

    Kerčės apylinkės išsiskiria tuo, kad ši kryptis siejama su svarbia Rusijos logistika ir infrastruktūra okupuotame Kryme, įskaitant Krymo tiltą. Dėl to bet koks oro gynybos praradimas ten laikomas jautriu, nes silpnina vietos apsaugą nuo dronų ir kitų oro taikinių.

    Jeiske užfiksuota žala – itin didelė: iš kovinės mašinos daugiausia liko sunkvežimio važiuoklė ir išdegęs kovinis modulis. Toks vaizdas leidžia spėti, kad smūgis galėjo būti tiesioginis arba įvykdytas itin arti taikinio, o panaudota kovinė galvutė – didesnės galios.

    OSINT bendruomenėje minimas galimas atakos scenarijus – ukrainietiškas smogiamasis dronas FP-1, siejamas su didele kovine galvute, galinčia sukelti plataus masto konstrukcinius pažeidimus. Kitu atveju, Kerčėje sunaikintas „Pancyr-S1“ atrodo pažeistas kitaip: kovinis modulis dar laikosi ant platformos, tačiau konstrukcijoje matoma didelė išplėšta ertmė, kurią analitikai sieja su smūgiu šalia amunicijos zonos.

    Vertinant Kerčėje užfiksuotą schemą, neatmetama ir mažesnio drono versija, kai taikinys pasiekiamas tiksliau, tačiau su kuklesne kovine galvute. Tarp viešai aptariamų variantų minimas ir „Rubaka“ tipo bepilotis, kuris, kaip teigiama analitinėse apžvalgose, gali būti komplektuojamas ryšio sprendimais, leidžiančiais valdyti dideliais atstumais.

    Šie praradimai išryškina platesnę tendenciją kare Ukrainoje: net oro gynybos sistemos, sukurtos kovai su dronais, pačios vis dažniau tampa bepiločių taikiniais. Dronų technologijos sparčiai evoliucionuoja, o pigių platformų ir tikslesnių navigacijos sprendimų derinys leidžia efektyviai medžioti brangesnius kompleksus.

    „Pancyr-S1“ paprastai montuojamas ant 8×8 sunkvežimio bazės, o jo ginkluotę sudaro valdomos raketos ir du 30 mm automatiniai pabūklai. Kompleksas skirtas dengti objektus nuo įvairių oro grėsmių, įskaitant bepilotes sistemas, tačiau praktika rodo, kad stacionariai dislokuoti vienetai, ypač saugant infrastruktūrą, tampa pažeidžiami tiksliniams smūgiams.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinėje kovoje vis didesnę reikšmę turi ne vien radarų ir raketų parametrai, bet ir nuolatinė maskuotė, judrumas, daugiasluoksnė gynyba bei elektroninė kova. Jei oro gynybos priemonė paliekama kaip lengvai identifikuojamas stacionarus taikinys, net ir moderni sistema gali būti neutralizuota palyginti nebrangiu dronu.

  • Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Diskusijos dėl Lenkijos „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perdavimo Ukrainai atsinaujino po visuomenės nuomonės tyrimo, kurį reprezentatyvioje 1 067 žmonių imtyje atliko IBRiS. Apklausa rodo, kad 64,4 proc. respondentų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai amuniciją iš Lenkijos nacionalinių atsargų, o 21,6 proc. tokį žingsnį palaiko. Dar 14 proc. teigė neturintys nuomonės.

    Kalbama apie PAC-3 MSE tipo raketas, naudojamas „Patriot“ oro gynybos sistemose. Jos laikomos vienomis pažangiausių šiuo metu NATO arsenale, skirtomis numušti balistines raketas ir kitus didelės grėsmės taikinius. Dėl ribotų atsargų ir sudėtingos gamybos šios raketos vertinamos kaip strategiškai jautrus resursas.

    Apklausos detalės rodo dar ryškesnį nepasitikėjimą: 46,8 proc. pasisakė kategoriškai prieš, o 17,6 proc. greičiau prieš. Tvirtai už perdavimą pasisakė 7,2 proc., o 14,4 proc. rinkosi atsargesnį „greičiau taip“. Tokie skaičiai atspindi visuomenės įtampą tarp paramos Ukrainai ir lūkesčio pirmiausia užtikrinti savo šalies saugumą.

    Politinis pjūvis taip pat akivaizdus. Tarp opozicijos rinkėjų nepritariančiųjų dalis, remiantis apklausos interpretacija, siekia apie 82 proc., o palaikančiųjų – apie 10 proc. Tuo metu valdančiosios koalicijos elektorate požiūriai labiau išsiskiria: apie 49 proc. apklaustųjų palaiko perdavimą, o 35 proc. jam nepritaria, todėl skeptiškų nuostatų netrūksta ir tarp dabartinės valdžios rėmėjų.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vadovai viešai pripažino, kad dalis „Patriot“ raketų Ukrainą pasiekė, pabrėždami koordinavimą su NATO ir JAV. Lenkijos gynybos vadovybė tikina, kad sprendimai priimami įvertinus rizikas ir kad perduodami kiekiai esą nepažeidžia esminių šalies oro gynybos pajėgumų. Vis dėlto viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai, kokios yra realios atsargos ir kaip greitai jos gali būti papildytos.

    Ši tema jautri ir dėl platesnio konteksto: Rusija tęsia oro atakas prieš Ukrainą, o europinės valstybės skirtingu tempu didina oro gynybos finansavimą, gamybą ir užsakymus. Tuo pat metu PAC-3 MSE tipo raketų tiekimo grandinės nėra lengvai išplečiamos, todėl kiekvienas sprendimas dėl perdavimo visuomenei atrodo kaip pasirinkimas tarp solidarumo ir nacionalinio saugumo „rezervo“.

    Lenkijos valdžia kartoja, kad bet koks toks žingsnis negali kelti grėsmės valstybės gynybai ir yra vertinamas kariuomenės bei atsakingų institucijų. Opozicija ir dalis ekspertų akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti maksimaliai skaidrūs, nes visuomenės parama ilgalaikei pagalbai Ukrainai gali silpti, jei žmonės jaus, jog mažinamos ir taip ribotos strateginės atsargos.