CP v2

Tag: Ukraina

  • Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Diskusijos dėl Lenkijos „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perdavimo Ukrainai atsinaujino po visuomenės nuomonės tyrimo, kurį reprezentatyvioje 1 067 žmonių imtyje atliko IBRiS. Apklausa rodo, kad 64,4 proc. respondentų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai amuniciją iš Lenkijos nacionalinių atsargų, o 21,6 proc. tokį žingsnį palaiko. Dar 14 proc. teigė neturintys nuomonės.

    Kalbama apie PAC-3 MSE tipo raketas, naudojamas „Patriot“ oro gynybos sistemose. Jos laikomos vienomis pažangiausių šiuo metu NATO arsenale, skirtomis numušti balistines raketas ir kitus didelės grėsmės taikinius. Dėl ribotų atsargų ir sudėtingos gamybos šios raketos vertinamos kaip strategiškai jautrus resursas.

    Apklausos detalės rodo dar ryškesnį nepasitikėjimą: 46,8 proc. pasisakė kategoriškai prieš, o 17,6 proc. greičiau prieš. Tvirtai už perdavimą pasisakė 7,2 proc., o 14,4 proc. rinkosi atsargesnį „greičiau taip“. Tokie skaičiai atspindi visuomenės įtampą tarp paramos Ukrainai ir lūkesčio pirmiausia užtikrinti savo šalies saugumą.

    Politinis pjūvis taip pat akivaizdus. Tarp opozicijos rinkėjų nepritariančiųjų dalis, remiantis apklausos interpretacija, siekia apie 82 proc., o palaikančiųjų – apie 10 proc. Tuo metu valdančiosios koalicijos elektorate požiūriai labiau išsiskiria: apie 49 proc. apklaustųjų palaiko perdavimą, o 35 proc. jam nepritaria, todėl skeptiškų nuostatų netrūksta ir tarp dabartinės valdžios rėmėjų.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vadovai viešai pripažino, kad dalis „Patriot“ raketų Ukrainą pasiekė, pabrėždami koordinavimą su NATO ir JAV. Lenkijos gynybos vadovybė tikina, kad sprendimai priimami įvertinus rizikas ir kad perduodami kiekiai esą nepažeidžia esminių šalies oro gynybos pajėgumų. Vis dėlto viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai, kokios yra realios atsargos ir kaip greitai jos gali būti papildytos.

    Ši tema jautri ir dėl platesnio konteksto: Rusija tęsia oro atakas prieš Ukrainą, o europinės valstybės skirtingu tempu didina oro gynybos finansavimą, gamybą ir užsakymus. Tuo pat metu PAC-3 MSE tipo raketų tiekimo grandinės nėra lengvai išplečiamos, todėl kiekvienas sprendimas dėl perdavimo visuomenei atrodo kaip pasirinkimas tarp solidarumo ir nacionalinio saugumo „rezervo“.

    Lenkijos valdžia kartoja, kad bet koks toks žingsnis negali kelti grėsmės valstybės gynybai ir yra vertinamas kariuomenės bei atsakingų institucijų. Opozicija ir dalis ekspertų akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti maksimaliai skaidrūs, nes visuomenės parama ilgalaikei pagalbai Ukrainai gali silpti, jei žmonės jaus, jog mažinamos ir taip ribotos strateginės atsargos.

  • Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Tarptautinė žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais vis dažniau Lenkiją vadina sparčiausiai Europoje kariuomenę plečiančia valstybe. „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad Varšuva pereina į naują etapą: ne tik perka ginkluotę dideliais mastais, bet ir kryptingai kelia gamybą į pačią Lenkiją bei regioną.

    Agentūros vertinimu, Lenkija siekia turėti didžiausią sausumos kariuomenę Europoje pagal karių skaičių. Skelbiama, kad Lenkijos ginkluotosiose pajėgose jau yra daugiau kaip 220 000 karių, o gynybai numatyta apie 53 mlrd. eurų, tai yra 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks finansavimo lygis išskirtinis Europos Sąjungoje ir atitinka bendrą NATO kryptį didinti gynybos pasirengimą, ypač po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Lenkija taip pat viešai deklaruoja tikslą artėti prie penkių proc. bendrojo vidaus produkto ribos iki 2035 metais, kurią svarsto dalis sąjungininkų.

    Pinigai keliauja į vietinę gamybą

    Keičiasi ir tai, kaip leidžiami gynybos biudžetai: didesnė dalis užsakymų nukreipiama vietos pramonei arba įmonėms, kurios gamybą kuria Lenkijoje. „Reuters“ nurodo, kad išlaidos pirkiniams iš vietinių tiekėjų bei regioninių partnerių nuo 2022 metų išaugo beveik keturis kartus.

    Vienas pagrindinių šio posūkio argumentų – tiekimo grandinių atsparumas. Patirtis Ukrainoje parodė, kad intensyvaus karo sąlygomis amunicijos atsargos gali sekti per kelis mėnesius, o tolimi tiekėjai ne visada pajėgia greitai didinti gamybos apimčių.

    „Jei nori parduoti Lenkijoje, turi čia investuoti, perduoti technologijas ir įgyvendinti bendrus projektus. Kuo daugiau gamyklų ir kompetencijų turime savo pusėje, tuo stipresnė mūsų gynyba“, – sakė valstybės turto viceministras Konradas Gołota.

    Partnerystės Europoje ir pirkimai JAV

    Lenkijos gynybos politika derina du tikslus: išlaikyti prieigą prie pažangiausios įrangos ir tuo pat metu užsitikrinti masinę gamybą arčiau namų. Todėl Varšuva toliau perka tokias sistemas kaip „Patriot“, „Abrams“ ir „F-35“, tačiau amuniciją, bepiločius ir kitą greitai suvartojamą įrangą siekia gaminti Lenkijoje ar kaimynystėje.

    Agentūra primena ir konkrečius regioninius sandorius: Čekijos CSG su Lenkijos Ginkluotės grupe pasirašė sutartis, kurių vertė viršija 250 mln. eurų, dėl 155 mm sviedinių komponentų ir kovos mašinų įrangos. Taip pat pranešama apie planus plėsti artilerijos amunicijos gamybą, o Vokietijos „Rheinmetall“ yra paskelbusi apie ketinimus kurti pilno profilio pajėgumus ir aptarnavimo centrą Lenkijoje.

    Ekspertai pažymi, kad ilgą laiką prioritetas buvo JAV tiekimas dėl NATO suderinamumo, tačiau dabar papildomai stiprinamas atsparumas globaliems sukrėtimams. Lenkija taip pat svarsto platesnį bendradarbiavimą su regiono partneriais, siekdama, kad kritiškai svarbios amunicijos ir atsarginių dalių srautas būtų užtikrintas bet kokiomis sąlygomis.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    „Reuters“ šiuos pokyčius vadina ženklu, kad Europoje keičiasi požiūris į gynybos pramonę: vien įsigyti techniką neužtenka, reikia pajėgumų ją prižiūrėti, remontuoti ir nuolat papildyti atsargas. Karas Ukrainoje atskleidė, kad Vakarų šalių gamybiniai pajėgumai ne visada atitinka realaus konflikto tempo reikalavimus.

    Lenkija, turinti ilgą sieną su Ukraina ir vertinanti Rusiją kaip esminę grėsmę, reaguoja ypač greitai. Pirmiausia buvo akcentuojami greiti pirkimai, o dabar vis labiau matoma strategija kurti gamybinį užnugarį, kuris leistų ilgiau išlaikyti kariuomenę pasirengusią ir mažiau priklausomą nuo išorinių tiekėjų.

  • Belgija stabdo idėją naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą paramai Ukrainai

    Belgija stabdo idėją naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą paramai Ukrainai

    Belgija griežtai sureagavo į naują kelių Europos Sąjungos valstybių bandymą panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą papildomai paramai Ukrainai. Diskusijos atsinaujino, kai dalis sostinių ragina pereiti nuo vien palūkanų panaudojimo prie platesnio šių lėšų įdarbinimo.

    ES yra įšaldžiusi apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko atsargų, o didžiausia dalis laikoma Briuselyje veikiančioje finansinių vertybinių popierių saugojimo įstaigoje „Euroclear“. Šis faktas Belgijai suteikia ypatingą vaidmenį, bet kartu, kaip pabrėžia Briuselis, ir išskirtinę teisinę bei finansinę riziką.

    Neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime diskusijas iš naujo stūmė Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai argumentuodamos, kad dabartiniai finansiniai instrumentai gali būti nepakankami. Prie šios linijos taip pat jungėsi Baltijos šalys.

    Belgijos argumentas: rizika ir atsakomybė

    Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévot tvirtino, kad bendras nusiteikimas tarp kolegų išliko atsargus. Pasak jo, didžioji dalis valstybių kol kas nerodo noro grįžti prie konfiskavimui artimų mechanizmų.

    „Pasirūpinau dar kartą pakartoti Belgijos poziciją, kuri per metus nepasikeitė. Mūsų prieštaravimo priežastys per tą laiką niekur nedingo“, – sakė Maxime’as Prévot.

    Belgija akcentuoja, kad sprendimai, kurie būtų prilyginti konfiskavimui, galėtų sukelti labai reikšmingų teisinių ginčų, finansų rinkų reakcijų ir precedento klausimų. Briuselis taip pat kalba apie galimą atsakomybės naštą, jei Rusija imtųsi atsakomųjų priemonių prieš Belgijos ar euro zonos interesus.

    Ši laikysena atspindi ir ankstesnes Belgijos pastabas, kai buvo svarstoma idėja įšaldytą turtą paversti finansavimo šaltiniu Ukrainai per nulinėmis palūkanomis pagrįstą kreditavimo schemą. Tuomet Belgija siekė, kad rizikos būtų pilnai pasidalytos ES mastu ir numatytos aiškios, neribotos garantijos.

    Kodėl tema sugrįžo dabar?

    Diskusijų atsinaujinimą skatina abejonės, ar dabartinis ES finansinis planas Ukrainai užteks iki 2027 metų pabaigos, kaip buvo numatyta. Kelių šalių teigimu, karo kaštai auga, o Rusijos karinės kampanijos intensyvėjimas verčia iš anksto ieškoti papildomų, mokesčių mokėtojams mažiau skausmingų šaltinių.

    Tuo pat metu Ukraina signalizuoja apie išaugusius poreikius, įskaitant gynybos biudžeto spaudimą ir išlaidas, susijusias su karių atlyginimais bei ginkluotės pirkimais. Kyjivas yra raginęs sąjungininkus užpildyti maždaug 23 mlrd. eurų spragą, o kaip vieną iš variantų mini ir didesnį įšaldyto turto panaudojimą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad šis kelias, jo manymu, vertas rimtos diskusijos. Kartu dalis ES sostinių laikosi pozicijos, kad prieš priimant sprendimus būtina užsitikrinti tvirtą teisinį pagrindą.

    Teisinės ribos ir politinė matematika

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pabrėžė, kad Italija nėra kategoriškai prieš, tačiau esminis klausimas lieka teisinis. Ši nuostata atspindi platesnį ES vidinį balansą: vienos valstybės nori greitesnio sprendimo, kitos baiminasi precedento, kuris ateityje galėtų paveikti investuotojų pasitikėjimą ir suvereniojo turto apsaugos principus.

    Europos Komisija, kaip signalizuojama, stebi diskusijų kryptį, tačiau vengia rengti naują iniciatyvą be aiškios politinės daugumos. Tai ypač aktualu tuo metu, kai ES šalys paraleliai veda sudėtingas derybas dėl būsimo ES biudžeto ir prioritetų.

    Belgija taip pat kartoja, kad įšaldyto turto išlaikymas gali būti svarbus derybinis svertas taikos derybų atveju, siekiant Rusijos kompensacijų už Ukrainai padarytą žalą. Šis argumentas, Briuselio nuomone, ilgainiui gali sustiprinti ES pozicijas, net jei trumpuoju laikotarpiu finansinis spaudimas tik didėja.

  • Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Muskas keičia poziciją dėl Starlink Ukrainai? Sprendimas dėl dronų smūgių Rusijoje kelia sumaištį

    Pastarosiomis dienomis Vakarų žiniasklaidoje pasirodė prieštaringų pranešimų apie tai, ar Elonas Muskas ir jo valdoma „SpaceX“ galėtų leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ terminalus dronuose smūgiams taikiniams Rusijos teritorijoje. Vienuose pranešimuose teigiama, kad tokia galimybė buvo svarstoma, kituose akcentuojama, jog Muskas išlieka skeptiškas ir ribojimai gali likti galioti.

    Klausimo esmė yra ne tik techninė, bet ir politinė. „Starlink“ ryšys laikomas atsparesniu elektroninei kovai nei daug alternatyvų, todėl dronams jis suteikia stabilesnį valdymą ir duomenų perdavimą, ypač trikdymo sąlygomis. Dėl to Ukrainos pusė šią technologiją vertina kaip galinčią reikšmingai keisti situaciją mūšio lauke.

    Iki šiol buvo ne kartą viešai minėta, kad „Starlink“ turi programinių ir geografinių apribojimų, kurie neleidžia terminalams veikti virš tam tikrų teritorijų arba riboja jų panaudojimą konkrečioms operacijoms. Tokie ribojimai praktiškai reiškia, kad net turint įrangą, jos panaudojimas už fronto ribų gali būti neįmanomas be tiekėjo sprendimo.

    Pranešimuose taip pat išryškėjo kompetencijų ginčas: kas iš tikrųjų turi priimti galutinį sprendimą. Viena pusė signalizuoja, kad tokio pobūdžio leidimas būtų politinis ir turėtų būti suderintas su JAV administracija, kita pusė leidžia suprasti, jog sprendimas pirmiausia priklauso pačiai „SpaceX“, kaip paslaugos tiekėjai, kuri nustato veikimo sąlygas.

    Ukrainos informacinėje erdvėje minima, kad derybos su „SpaceX“ vadovu per tarpininkus ir toliau vyksta, tačiau apčiuopiamos pažangos kol kas nėra. Tuo pat metu Kijivas šį klausimą sieja su atsaku į Rusijos raketų atakas ir galimybe greičiau identifikuoti bei atakuoti mobilias paleidimo sistemas joms judant į pozicijas.

    „Muskas siekia susitarimo šiame kare, o ne eskalacijos“, – sakė anoniminis šaltinis, cituotas Ukrainos žiniasklaidoje, pabrėždamas, kad požiūris į „Starlink“ panaudojimą Rusijos teritorijoje vertinamas kaip eskalacijos rizika.

    Platesniame kontekste ši situacija dar kartą parodo, kokią įtaką kare įgauna privačių technologijų tiekėjai, kai jų paslaugos tampa kritiškai svarbios valstybės gynybai. Kuo daugiau karinės infrastruktūros remiasi komerciniais sprendimais, tuo didesnę reikšmę įgauna tiekėjo taisyklės, politiniai signalai ir sudėtingi suderinamumo klausimai tarp vyriausybių bei įmonių.

    Kol kas nėra aiškių ženklų, kad ribojimai „Starlink“ naudojimui dronuose virš Rusijos teritorijos artimiausiu metu bus panaikinti. Viešojoje erdvėje cirkuliuojantys nutekinimai keičiasi, o galutinis sprendimas, jei jis apskritai bus priimtas, greičiausiai priklausys nuo politinių susitarimų ir rizikos vertinimo Vašingtone bei pačioje „SpaceX“.

  • Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    Europos Komisija dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai: kol kas užtenka, bet abejonių daugėja

    90 mlrd. eurų planas ir naujos įtampos

    Europos Komisija kol kas nenori grįžti prie politiškai jautrios diskusijos dėl papildomo finansavimo Ukrainai, nors Briuselyje daugėja abejonių, ar 90 mlrd. eurų paskolos pakaks iki 2027 metų pabaigos. Šią paskolą ES lyderiai patvirtino kaip bendrą finansinį instrumentą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą karo sąlygomis.

    Komisija planuoja išmokėti po 45 mlrd. eurų per dvejus metus: 2026 metais ir 2027 metais. Iki šiol, pagal viešai skelbtą informaciją, jau išmokėta 3,2 mlrd. eurų biudžetinės pagalbos ir 8,35 mlrd. eurų karinės paramos.

    „Kalbant apie trukmę, būtent tai ir numatyta: ši 90 mlrd. eurų paskola turi būti išmokėta per dvejus metus“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Ji pabrėžė, kad išmokos yra siejamos su reformomis Ukrainoje, kurios laikomos svarbia sąlyga skaidrumui, atsparumui ir valstybės institucijų stiprinimui. Pasak Komisijos, dabar pagrindinis dėmesys sutelktas į patį išmokėjimo planą, kuris įvardijamas kaip ambicingas.

    Karo eskalacija brangina Ukrainos poreikius

    Tuo pat metu Rusijos karo veiksmai didina Ukrainos finansinę naštą. Pastaraisiais mėnesiais sustiprėję dronų antskrydžiai ir atakos prieš kritinę infrastruktūrą ne tik kelia grėsmę civiliams, bet ir trikdo ekonominę veiklą, didina remonto, energijos ir gynybos išlaidas.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sąjungininkus ragino užpildyti 23 mlrd. eurų spragą Gynybos ministerijos biudžete, akcentuodamas poreikį užtikrinti ginklų tiekimą ir galimybes vykdyti tolimuosius smūgius. Kaip vieną iš variantų jis siūlė dalį kitais metais numatyto finansavimo perkelti į ankstesnį laikotarpį, tačiau tai reikštų mažesnes galimybes 2027 metais.

    „Mums reikia daugiau pinigų, gerokai daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Komisija nurodė kol kas negavusi oficialaus Kyjivo prašymo dėl tokio finansavimo perstumdymo. Vis dėlto klausimas aptartas ES šalių narių ministrų susitikime Airijoje, kur Ukrainos rėmimas buvo vienas pagrindinių darbotvarkės punktų.

    Grįžta idėja dėl įšaldyto Rusijos turto

    Po diskusijų Airijos užsienio reikalų ministrė Helen McEntee teigė matanti bendrą sutarimą siekti dalį lėšų išmokėti anksčiau, tačiau pripažino, kad Briuselyje prireiks papildomų sprendimų. Praktinis klausimas čia paprastas: pagreitintas finansavimas gali padėti dabar, bet palikti mažiau erdvės vėliau.

    Tuo metu Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija atgaivino siūlymą papildomai remti Ukrainą pasitelkiant imobilizuotą Rusijos centrinio banko turtą. ES jurisdikcijose laikoma apie 210 mlrd. eurų tokio turto, kuris įšaldytas po plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    „Matome, kad Ukrainai reikia daugiau paramos ir, atvirai kalbant, jos nesuteikiame pakankamai nei dvišaliai, nei per ES, todėl lieka įšaldytas turtas“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

    Komisija šiuo klausimu išlieka atsargi. Anksčiau Briuselis buvo rėmęs idėją panaudoti Rusijos turto generuojamas pajamas ar sukurti finansinį mechanizmą, kuris taptų ilgalaike pagalbos linija Ukrainai, tačiau politinis pasipriešinimas, ypač dėl teisinių rizikų ir pasekmių finansų rinkoms, ne kartą stabdė sprendimus.

    Šįkart atsargumą didina ir tai, kad ES sostinės tuo pat metu įsitraukusios į sudėtingas derybas dėl kito Europos Sąjungos biudžeto. Todėl Komisija papildomai spaudžia Vakarų partnerius, kurių indėlis turėtų padengti maždaug trečdalį Ukrainos poreikių.

    Tarp didesnių ne ES donorų išsiskiria Norvegija: ji įsipareigojo 2027 metais Ukrainai skirti 7,86 mlrd. eurų, išlaikydama tokį patį lygį kaip ir 2026 metais. Tai rodo, kad finansinis krūvis vis labiau tampa ne vien ES vidaus, bet ir platesnės Vakarų koalicijos atsakomybės klausimu.

  • Karo smogas po Rusijos smūgių: ekologė paaiškino, kas ore pavojingiausia ir kaip saugotis

    Po Rusijos atakų Ukrainos miestuose ore dažnai susidaro vadinamasis karo smogas: dūmų, dulkių ir cheminių junginių mišinys, kuris gali paveikti kvėpavimo takus bei bendrą savijautą. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla ne vien nuo matomų dūmų, bet ir nuo smulkiųjų dalelių bei nematomų dujų.

    Ukrainos visuomeninių aplinkosaugos organizacijų atstovė, ekologė Tetiana Timočko aiškino, kad sprogmenų ir raketų detonavimo metu į aplinką patenka įvairūs oksidai, o dalis jų susidaro junginiams reaguojant su deguonimi. Dėl šių reakcijų oro sudėtis trumpam gali tapti gerokai toksiškesnė, ypač jei kartu kyla gaisrai.

    „Oro būklė blogėja dviem būdais: tiesiogiai nuo sprogimų ir netiesiogiai nuo gaisrų gyvenamuosiuose kvartaluose, pramonės teritorijose ar ekosistemose. Netiesioginis poveikis dažnai trunka ilgiau ir būna reikšmingesnis“, – sakė Tetiana Timočko.

    Ekspertų vertinimu, po apšaudymų ir degimo į orą gali patekti anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros junginiai, suodžiai, smulkiosios kietosios dalelės, taip pat sunkieji metalai ir kiti degimo produktai. Pavojus didėja, kai dega plastikai, naftos produktai ar įvairios buitinės medžiagos, nes tuomet susidaro papildomi dirgikliai ir toksinai.

    Ekologė atkreipė dėmesį, kad kai kuriuose raketų ar jų kuro komponentuose gali būti itin toksiškų medžiagų, kurios didelėmis koncentracijomis pavojingos centrinei nervų sistemai ir kvėpavimo takams. Pasak jos, net jei koncentracijos mažesnės, kelių valandų poveikis gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių ir gerklės perštėjimą bei dusulį, ypač jautresniems žmonėms.

    Pirmas signalas, kad ore padaugėjo teršalų, dažniausiai būna matomas dūmų stulpas ar tvyrantis degėsių kvapas. Tokiais atvejais specialistai rekomenduoja kuo greičiau pasitraukti nuo dūmų krypties ir rinktis uždaras patalpas, nes atviroje erdvėje teršalai lengviau patenka į kvėpavimo takus.

    Jei tenka trumpam būti lauke, patariama kvėpuoti per tankų drėgną audinį, nes drėgmė padeda sulaikyti dalį dalelių. Timočko pabrėžė, kad paprastos medicininės kaukės dažnai nesuteikia pakankamos apsaugos nuo smulkiųjų dalelių ir dūmų, todėl svarbiau kuo greičiau sumažinti buvimo lauke laiką.

    Grįžus į patalpas rekomenduojama uždaryti langus, vengti skersvėjų ir atlikti drėgną valymą, nes dalis teršalų nusėda ant paviršių ir vėliau gali būti pakeliami į orą. Jei namuose yra oro valytuvas su HEPA filtru, jis gali padėti sumažinti kietųjų dalelių kiekį, tačiau tai nėra universali priemonė nuo visų galimų cheminių junginių.

    Didesnė rizika kyla vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems astma, lėtine obstrukcine plaučių liga ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Jei po dūmų poveikio atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas, sąmonės sutrikimai ar būklė greitai blogėja, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Pastaraisiais mėnesiais, intensyvėjant smūgiams Ukrainos miestuose, vis dažniau akcentuojamas ir ilgalaikis poveikis aplinkai: užterštas dirvožemis, suodžių ir sunkiųjų metalų nusėdimas, pažeistos pramonės zonos. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad net ir pasibaigus aktyviems gaisrams, oro kokybė gali išlikti prastesnė, todėl svarbu sekti oficialius įspėjimus ir elgtis atsargiai.

  • Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė planuojantis steigti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris būtų orientuotas į realius fronto poreikius. Apie iniciatyvą jis paskelbė socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tikslas yra spartinti naujų sprendimų kūrimą ir diegimą.

    Fedorovui yra 35 metai, o Ukrainos politinėje sistemoje jis išgarsėjo kaip vienas jauniausių gynybos ministrų šalies istorijoje. Vis dėlto poste jis išbuvo tik apie pusmetį ir 2026 metų liepos mėnesį buvo atleistas, o tai sukėlė protestų bangą ir papildomą įtampą prezidento Volodymyro Zelenskio komandai.

    Fedorovą pareigose pakeitė Jevhenijus Chmara, anksčiau vadovavęs Ukrainos saugumo tarnybai SBU ir dirbęs SBU specialiųjų operacijų padalinyje „Alfa“. Permainos gynybos vadovybėje buvo vertinamos kaip bandymas pergrupuoti atsakomybę ir sustiprinti sprendimų priėmimą karo sąlygomis.

    Darbinė kelionė Vašingtone

    Apie fondą Fedorovas prabilo darbinės kelionės į Vašingtoną metu, kur, pasak jo, susitinka su rizikos kapitalo fondais, technologijų įmonėmis, verslininkais, ekspertais ir organizacijomis. Šių susitikimų tikslas yra surasti būsimus partnerius bei investuotojus, kurie galėtų prisidėti kapitalu ir kompetencijomis.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos strategiją karo metu telkti tarptautinę paramą ne tik ginkluotei, bet ir technologijų ekosistemai. Pastaraisiais metais gynybos inovacijų srityje ypač išryškėjo greito prototipavimo, dronų ir robotikos reikšmė, kai sprendimai dažnai turi būti pritaikomi per savaites, o ne per metus.

    Ne klasikinis rizikos kapitalo modelis

    Fedorovas teigia, kad fondas nebus tradicinis rizikos kapitalo fondas, nes ketinama ne tik investuoti į jau veikiančius Ukrainos gynybos technologijų startuolius. Kita planuojama kryptis yra pačiam fondui inicijuoti naujų įmonių kūrimą aplink technologijas, kurios, anot jo, šiuo metu yra kritiškai reikalingos mūšio lauke.

    „Tai nebus klasikinis rizikos kapitalo fondas. Planuojame ne tik investuoti į Ukrainos gynybos technologijų bendroves, bet ir patys kurti naujas įmones aplink technologijas, kurių šiandien kritiškai reikia mūšio lauke“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Toks modelis, jei bus įgyvendintas, leistų fondui veikti ir kaip investuotojui, ir kaip vadinamajam venture builder, kai komandos, produktai ir gamybos grandinės kuriamos kryptingai pagal užduotį. Karo technologijų aplinkoje tai gali sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiančio sprendimo fronte, tačiau kartu reikalauja aiškių prioritetų, patikimų tiekimo kanalų ir griežto saugumo režimo.

    Trys pradinės kryptys

    Fedorovas įvardijo tris sritis, nuo kurių fondas planuoja pradėti. Pirmoji yra mūšio lauko robotika, skirta sumažinti karių riziką pavojingiausiose fronto vietose, kai logistikos ar žvalgybos užduotis perima nuotoliniai ar autonominiai sprendimai.

    Antroji kryptis yra reaktyviniai perėmėjai dronai, skirti kovai su sparčiai kintančiomis oro grėsmėmis, įskaitant didesnio greičio atakos dronus. Trečioji kryptis apima mažos kainos raketas, kuriose būtų naudojami dirbtinis intelektas pagrįsti sprendimai taikinių aptikimui, navigacijai ar skrydžio korekcijoms.

    Pasak Fedorovo, jau vyksta pokalbiai su potencialiais investuotojais ir partneriais, o kitas žingsnis bus komandos suformavimas, fondo modelio pristatymas ir pirmųjų projektų paleidimas. Kol kas neaišku, kokį formalų vaidmenį jis pats užims fondo struktūroje, tačiau akcentuoja tikslą pritraukti tarptautinį kapitalą ir kompetencijas, kad Ukraina galėtų greičiau kurti naujas technologijas kiekviename kitame technologiniame cikle.

  • Rusai stiprina tankų „skydą“: „Arena-M“ gali gauti 3 kartus daugiau šovinių – ką tai reiškia Ukrainai

    Rusai stiprina tankų „skydą“: „Arena-M“ gali gauti 3 kartus daugiau šovinių – ką tai reiškia Ukrainai

    Ukrainos fronte užfiksuotuose vaizduose ant dalies rusiškų T-72B3A serijos tankų pastebėta aktyvios apsaugos sistema „Arena-M“. Tai vadinamasis hard kill sprendimas, skirtas perimti prieštankines valdomas raketas, granatsvaidžių šūvius ir vis dažniau pasitaikančius smogiamuosius dronus dar prieš jiems pataikant į šarvuotį.

    Pagrindinis principas paprastas: tanko jutikliai aptinka artėjančią grėsmę, o sistema paleidžia specialų perėmėją, kuris neutralizuoja taikinį labai trumpu atstumu. Pastaraisiais metais, išaugus FPV dronų vaidmeniui, tokie sprendimai laikomi vienu svarbiausių būdų didinti įgulos išgyvenamumą ir mažinti nuostolius.

    Remiantis kovinio naudojimo įspūdžiais, Rusija svarsto „Arena-M“ modernizaciją, kuri, kaip teigiama, turėtų padidinti perėmėjų skaičių nuo 12 iki 36 vienetų. Skelbiama, kad darbai galėtų būti užbaigti iki 2027 metų pirmojo ketvirčio, tačiau realūs terminai priklausys nuo gamybinių pajėgumų ir techninių kliūčių.

    Ar 36 perėmėjai realu?

    Ukrainos šarvuotosios technikos ekspertas Andrijus Tarasenka akcentuoja, kad toks šuolis vien tik pridedant daugiau paleidiklių gali būti sunkiai įgyvendinamas be esminių konstrukcijos pakeitimų. Didesnis paleidiklių kiekis dažniausiai reiškia daugiau vietos bokšte ar ant korpuso, o tai gali paveikti masę, balansą ir prieigą prie techninės priežiūros zonų.

    Anot jo, papildomos įrangos integracija gali kelti ir praktinių problemų: nuo duomenų perdavimo tarp jutiklių ir paleidiklių iki saugaus perėmėjų panaudojimo, kad jų atatranka ar skeveldros nekeltų rizikos pačiam tankui ir įgulai. Dėl to dalis deklaruojamų patobulinimų gali likti tik planuose arba būti įgyvendinti ribotu mastu.

    Modernizacijos kryptį diktuoja dronai

    Vis dėlto ekspertai neatmeta, kad didesnis „Arena-M“ šaudmenų rezervas galėtų būti pasiektas keičiant perėmėjų tipą. Jei kuriama specializuota, prieš dronus pritaikyta amunicija, jai gali būti keliami kitokie reikalavimai nei klasikiniams perėmėjams, skirtiems itin greitoms prieštankinėms grėsmėms.

    „Renkantis specializuotą prieš dronus skirtą amuniciją, ne visada galioja tie patys reakcijos laiko, montavimo ir matmenų reikalavimai kaip standartinei apsauginei amunicijai, todėl atsargos gali būti padidintos kelis kartus“, – sakė Andrijus Tarasenka.

    Ką tai keičia mūšio lauke

    Aktyvios apsaugos sistemos tampa esminiu atsaku į masiškai naudojamus FPV dronus ir valdomąsias prieštankines priemones. Jei „Arena-M“ būtų įdiegta didesniame skaičiuje rusiškų tankų ir realiai pasiektų deklaruojamą efektyvumą, Ukrainai galėtų tekti skirti daugiau dronų ir koordinuotų atakų tam pačiam tikslui sunaikinti.

    Tačiau praktikoje tokias sistemas riboja keli veiksniai: jų kaina, gamybos mastas, techninis patikimumas ir prisitaikymas prie skirtingų grėsmių profilių. Net ir veiksminga aktyvi apsauga nepadaro tanko nepažeidžiamo, o mūšio lauke svarbūs išlieka taktika, maskuotė, elektroninė kova ir žvalgybos gebėjimai.

  • Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Muskas keičia poziciją: „SpaceX“ „Starlink“ gali atverti kelią Ukrainos smūgiams Rusijoje

    Pranešama, kad Elonas Muskas neprieštarauja, jog Ukraina naudotų „Starlink“ ryšį turinčius dronus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip akcentuojama, galutinis sprendimas laikomas politiniu ir siejamas su JAV administracijos pozicija.

    Pasak publikacijų, Ukraina jau kurį laiką siekia aiškesnio leidimo operacijoms, kurios leistų taikytis į objektus maždaug iki 200 kilometrų Rusijos gilumoje. Kijevas argumentuoja, kad taip būtų galima greičiau aptikti ir sunaikinti mobilius raketų paleidimo įrenginius dar prieš atakas.

    Ryšys, kurio sunku užslopinti

    Karinės technologijos ekspertai pabrėžia, kad palydovinis internetas suteikia stabilesnį valdymo kanalą ir vaizdo perdavimą iki pat smūgio momento. Tai ypač svarbu, kai elektroninės kovos priemonėmis bandoma trikdyti dronų ryšį ir navigaciją.

    Šiuo metu „SpaceX“ yra ribojusi „Starlink“ veikimą virš suverenios Rusijos teritorijos, o terminalai dažniausiai naudojami Ukrainoje, įskaitant ir okupuotas teritorijas. Dėl to bet koks apribojimų pakeitimas turėtų tiesioginę įtaką veiksmų geografijai.

    Kijevo argumentas: mažinti spaudimą oro gynybai

    Ukraina teigia, kad galimybė smogti paleidimo įrenginiams ir sandėliams dar prieš raketų paleidimą galėtų sumažinti spaudimą oro gynybai. Pastaraisiais mėnesiais išryškėjo iššūkiai dėl perėmėjų atsargų ir suintensyvėjusių Rusijos atakų, ypač balistinėmis raketomis.

    „Mums svarbu ne tik numušti raketas ore, bet ir sumažinti patį paleidimų skaičių“, – sakė Ukrainos pareigūnų poziciją perteikiantys šaltiniai.

    Neaiškumas išlieka

    Viešojoje erdvėje pateikiamos skirtingos interpretacijos, ar Muskas iš tiesų suteikia žalią šviesą, ar tik nurodo, kad sprendimą turi priimti Vašingtonas. Minima, kad ankstesnėse diskusijose buvo nesusipratimų dėl to, kas ir kokiu lygiu turi patvirtinti tokių operacijų leidimą.

    Kontekstą papildo ir tai, kad anksčiau buvo fiksuoti atvejai, kai „Starlink“ prieinamumas tapo geopolitinių ginčų objektu. Tai sustiprina nuomonę, kad palydovinis internetas kare tapo ne tik technologine, bet ir politine priemone.

  • Ukraina žiemai dujų sukaupė anksčiau nei planuota: saugyklose jau 14,6 mlrd. kub. m

    Ukraina praneša jau pasiekusi baziniam 2026–2027 metų šildymo sezonui numatytą gamtinių dujų atsargų lygį. Pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis paskelbė, kad šalies požeminėse saugyklose sukaupta 14,6 mlrd. kubinių metrų dujų.

    Pasak ministro, planuotas tikslas įvykdytas maždaug mėnesiu anksčiau, nei numatyta baziniame žiemos scenarijuje. Tai reiškia, kad Ukraina į rudenį ir žiemą žengia su atsargomis, kurios, valdžios vertinimu, turėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą net ir išliekant rizikoms energetikos infrastruktūrai.

    „Pagal dujų atsargas esame pasirengę 2026–2027 metų rudens ir žiemos laikotarpiui. Toliau dirbame kitose srityse“, – sakė Denysas Šmyhalis.

    Jis taip pat padėkojo šalies dujų gavybos bendrovėms, Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriui, „Naftogaz“ ir visiems kuro bei energetikos sektoriaus darbuotojams, kurie prisidėjo prie šio rezultato. Oficialioje žinutėje pabrėžta, kad pagrindinis prioritetas išlieka energijos tiekimo saugumas.

    Požeminės dujų saugyklos Ukrainoje yra vienas svarbiausių šalies energetinio atsparumo elementų, nes leidžia sukauptas atsargas naudoti didžiausio vartojimo metu šaltuoju sezonu. Ankstesnis tikslo pasiekimas paprastai signalizuoja, kad injekcijos tempas vasaros mėnesiais buvo pakankamas ir suderintas su sistemos poreikiais.

    Šis pranešimas skelbiamas tuo metu, kai Europos dujų rinka išlieka jautri geopolitiniams veiksniams, o pasirengimas žiemai tradiciškai vertinamas kaip vienas svarbiausių energetikos politikos rodiklių. Ukrainos atveju papildomą reikšmę turi tai, kad energijos infrastruktūra karo sąlygomis patiria padidintą riziką, todėl atsargų valdymas tampa ne tik ekonominiu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.