CP v2

Tag: Ukraina

  • Rusų Kosmos satelitai priartėjo prie ICEYE-X36: ekspertai įžvelgia grėsmę Ukrainos žvalgybai

    Rusų Kosmos satelitai priartėjo prie ICEYE-X36: ekspertai įžvelgia grėsmę Ukrainos žvalgybai

    Palydovinės žvalgybos įtampa orbitoje auga: prie radarinio palydovo ICEYE-X36, kurio duomenimis naudojasi Europos kariuomenės ir Ukraina, priartėjo keturi Rusijos aparatai iš „Kosmos“ serijos. Specialistai fiksavo, kad jie pakoregavo orbitas taip, jog atsidūrė netoli ICEYE palydovo trajektorijos.

    Tokie manevrai nėra įprasti įprastiems stebėjimo ar ryšių palydovams, nes reikalauja daug degalų ir itin tikslių skaičiavimų. Dėl to kyla klausimų, ar artėjimas turi vien tik stebėjimo tikslą, ar tai gali būti pasirengimas aktyvesniems veiksmams, pavyzdžiui, trukdymui ar bandymams prie palydovo priartėti dar arčiau.

    Palydovas ICEYE-X36 priklauso radarinių vaizdų kategorijai, kai Žemės paviršius stebimas sintetinio diafragmos radaru. Tokia technologija leidžia rinkti informaciją nepriklausomai nuo paros meto ir debesuotumo, todėl ji ypač vertinama kariniuose konfliktuose, kai optinės kameros dažnai tampa mažiau naudingos.

    Palydovinės žvalgybos analitikai nurodo, kad po orbitų korekcijų Rusijos aparatai buvo fiksuojami skirtingais atstumais nuo ICEYE-X36, o visi objektai juda poliarine orbita maždaug 547 kilometrų aukštyje. Tokiose orbitose dažnai dirba Žemės stebėjimo palydovai, nes jie gali reguliariai apžvelgti didelę planetos dalį.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios artimojo priartėjimo operacijos kosmose gali turėti kelias paskirtis. Tai gali būti žvalgyba, bandymai įvertinti kito palydovo galimybes, priemonių testavimas, skirtas trikdyti ryšį ar sensorius, taip pat technologijų demonstravimas, parodantis, kad aparatai geba tiksliai manevruoti šalia taikinio.

    „Tokie orbitų pakeitimai yra neįprasti ir brangūs energijos prasme, todėl jie paprastai daromi turint aiškų tikslą“, – sakė palydovinės žvalgybos analitikas Gregas Gillingeris.

    Vakarų institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad Rusija pastaraisiais metais aktyviai eksperimentuoja su manevringais aparatais ir artimojo priartėjimo scenarijais. JAV Gynybos departamentas viešuose vertinimuose yra minėjęs, kad tokie veiksmai gali būti susiję su antisatelitinių pajėgumų bandymais, kurie kelia riziką civilinėms ir karinėms kosmoso sistemoms.

    Situaciją papildomai kaitina ir tai, kad, analitikų vertinimu, prie ICEYE-X36 potencialiai gali artėti dar vienas Rusijos aparatas, jei bus pakartoti panašūs orbitos koregavimai. Tokie procesai kosmose vyksta dienomis ar savaitėmis, todėl rizikos vertinimai dažnai atnaujinami stebint realius orbitų duomenis.

    ICEYE tinklo palydovai yra vieni ryškiausių komercinės, tačiau ir gynybos reikmėms pritaikomos, radarinių vaizdų rinkos dalyvių Europoje. Didėjant priklausomybei nuo komercinių palydovinių paslaugų, kosmoso saugumas tampa ne tik valstybių, bet ir privačių operatorių atsakomybe, o incidentai orbitoje vis dažniau vertinami kaip platesnės geopolitinės konfrontacijos dalis.

  • Ukraina aiškina ES: korupcijos tyrimai rodo, kad Kijevas vykdo namų darbus ir institucijos veikia

    Ukraina aiškina ES: korupcijos tyrimai rodo, kad Kijevas vykdo namų darbus ir institucijos veikia

    Korupcijos bylos – signalas Briuseliui

    Ukrainos vicepremjeras europinei integracijai Tarasas Kačka teigia, kad pastaruoju metu suintensyvėję korupcijos tyrimai yra įrodymas, jog šalies teisinė sistema veikia net tęsiantis Rusijos plataus masto karui. Pasak jo, tai yra būtent tai, ko iš Kijevo tikisi Europos Sąjunga, vertindama Ukrainos pasirengimą integracijai.

    Anot Kačkos, korupcijos iškėlimas į viešumą ir tyrimų pažanga rodo ne institucijų silpnumą, o jų gebėjimą dirbti. Jis pabrėžė, kad Ukraina su partneriais nesiekia teisintis ir „namų darbus“ stengiasi atlikti maksimaliai tiksliai.

    „Tai yra būtent tai, ko Europos Sąjunga nori iš mūsų: išvalyti valdžią, atsikratyti korupcijos ir užtikrinti, kad antikorupcinė sistema veiktų, ir ji veikia“, – sakė Tarasas Kačka.

    Didelio masto tyrimai ir skaičiai

    Pastarosiomis savaitėmis Ukrainoje nuskambėjo keli didelio atgarsio sulaukę tyrimai, kurie, pasak pareigūnų, apima ir įtariamą pinigų plovimą per nekilnojamojo turto projektus. Viename iš aptariamų epizodų minimas maždaug 9 000 000 eurų mastas, siejamas su laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų.

    Kačka nurodė, kad antikorupcinės institucijos didina apimtis: pernai Nacionalinis antikorupcijos biuras pradėjo 737 tyrimus, Specializuota antikorupcinė prokuratūra pateikė 125 kaltinamuosius aktus, o Aukštasis antikorupcinis teismas priėmė 93 nuosprendžius.

    Kaip veikia Ukrainos antikorupcinė sistema

    Ukrainos antikorupcinė architektūra formuota po 2014 metų Euromaidano įvykių, kai valstybė pasirinko spartesnį suartėjimą su Vakarais. 2015 metais įsteigtas Nacionalinis antikorupcijos biuras tiria aukšto lygio korupciją, o Specializuota antikorupcinė prokuratūra prižiūri tyrimus ir palaiko valstybinį kaltinimą.

    Šias bylas nagrinėja Aukštasis antikorupcinis teismas, sukurtas tam, kad jautrūs procesai būtų nagrinėjami specializuotai ir kuo mažiau veikiami politinių interesų. Tokia sistema buvo vienas iš svarbių reikalavimų Ukrainai, siekiant pažangos santykiuose su Europos Sąjunga ir tarptautiniais kreditoriais.

    Įtampa dėl nepriklausomumo ir reputacijos rizika

    Kartu Kačka pripažįsta, kad vieši skandalai neišvengiamai kenkia šalies įvaizdžiui, ypač kai Ukraina prašo ilgalaikės finansinės ir karinės paramos. Vis dėlto, jo teigimu, skaidrumas ir realios bylos yra geresnis signalas partneriams nei bandymas problemas nutylėti.

    Pastaraisiais metais įtampą kėlė ir konfliktai tarp skirtingų valstybės institucijų, įskaitant saugumo struktūrų veiksmus prieš antikorupcinių institucijų pareigūnus. Antikorupcinės agentūros tokiose situacijose kartojo, kad jų nepriklausomumas yra kritiškai svarbus tiek visuomenės pasitikėjimui, tiek Ukrainos keliui į ES.

    Ukrainos derybose su Europos Sąjunga korupcijos prevencija, teisės viršenybė ir institucijų atsparumas išlieka kertiniais kriterijais. Kijevas siunčia žinią, kad net karo sąlygomis siekia ne stabdyti reformas, o įrodyti, kad jos veikia praktikoje.

  • Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Ukraina baterijų energijos kaupiklius pripažino kritine infrastruktūra: ką tai keičia tinklui

    Naujas statusas energetikoje

    Ukrainos Ministrų kabinetas nacionalinės kritinės infrastruktūros sąrašą papildė elektros energijos kaupimo įrenginiais, tarp jų ir didelės galios baterijų sistemomis. Apie sprendimą viešai informavo Ukrainos Energetikos ministerija, pabrėždama, kad jis tiesiogiai susijęs su energetikos sistemos atsparumu.

    Kritinės infrastruktūros statusas reiškia, kad šie objektai tampa prioritetiniai valstybės apsaugos ir atsparumo planuose. Praktikoje tai gali apimti griežtesnius saugumo reikalavimus, papildomas fizinės apsaugos priemones ir aiškesnį koordinavimą su civiline sauga.

    Kodėl svarbūs būtent kaupikliai

    Energetikos kaupikliai tampa vienu svarbiausių tinklo stabilumo įrankių, ypač kai generacija ir vartojimas greitai svyruoja. Didelės baterijų sistemos leidžia greitai subalansuoti dažnį, mažinti avarinių atjungimų riziką ir palaikyti elektros tiekimą sutrikimų metu.

    Karinių atakų sąlygomis decentralizuoti sprendimai įgauna dar didesnę reikšmę, nes mažina priklausomybę nuo pavienių stambių objektų. Kaupimas padeda lanksčiau perskirstyti energiją, užtikrinti rezervą kritiniams vartotojams ir greičiau atkurti tiekimą.

    Skaičiai ir plėtros kryptis

    Ukraina jau yra įdiegusi elektros energijos kaupimo sistemas, kurių bendra galia viršija 500 megavatų. Reguliuotojai taip pat yra pateikę technines sąlygas papildomai įrengti dar 1 000 megavatų kaupimo galios.

    Tokia dinamika atitinka platesnę tendenciją, kai baterijų projektai vertinami ne tik kaip komerciniai, bet ir kaip strateginiai tinklo patikimumo elementai. Kritinės infrastruktūros statusas gali paspartinti leidimų, apsaugos ir infrastruktūrinės integracijos procesus.

    „Didelės apimties baterijų energijos kaupimo įrenginiai padeda elektros sistemai veikti stabiliau, greičiau reaguoti į paklausos svyravimus ir mažina avarinių atjungimų riziką“, – sakė Ukrainos pirmasis vicepremjeras ir energetikos ministras Denysas Šmyhalis.

    Pasak jo, sprendimo tikslas yra užtikrinti maksimaliai įmanomą tokių objektų apsaugą. Energetikos institucijos pabrėžia, kad stiprinant tinklo atsparumą svarbios ir kitos priemonės, įskaitant objektų fortifikavimą bei operatyvų reagavimą į incidentus.

  • Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Iš Ukrainos į Lietuvą: savivaldybių delegacija parsivežė praktinių civilinės gynybos pamokų

    Gegužės 19–21 dienomis keturių Lietuvos savivaldybių atstovai oficialaus vizito metu lankėsi Pidberizci bendruomenėje Ukrainoje. Kalvarijos savivaldybei vizite atstovavo administracijos patarėjas Liutauras Sinkevičius, atliekantis ir savivaldybės parengties pareigūno funkcijas.

    Pagrindinis kelionės tikslas buvo perimti Ukrainos specialistų sukauptą praktinę patirtį civilinės gynybos srityje. Daug dėmesio skirta sprendimams, kurie karo sąlygomis tapo kasdienybe: nuo slėptuvių įrengimo iki aiškių reagavimo algoritmų ir gyventojų informavimo.

    Slėptuvės, ryšys ir veiksmai

    Susitikimuose Pidberizci bendruomenės atstovai pristatė, kaip realiai organizuojamas civilinės saugos darbas vietos lygmeniu, kai grėsmė nėra teorinė. Lietuvos delegacija domėjosi, kaip parenkamos slėptuvėms tinkamos patalpos, kokie minimalūs reikalavimai taikomi ir kaip užtikrinamas jų prieinamumas skirtingoms gyventojų grupėms.

    Ne mažiau svarbi vizito dalis buvo praktinės apžiūros, leidusios įvertinti, kaip sprendimai atrodo ne dokumentuose, o vietoje. Tokia patirtis vertinga tuo, kad leidžia iš anksto pamatyti dažniausias klaidas ir suprasti, kas veikia esant ribotiems resursams bei laikui.

    Patirtis mieste ir socialinėje infrastruktūroje

    Delegacija taip pat apsilankė Novojavorivo mieste, kur susipažino su civilinės gynybos organizavimu miesto mastu. Buvo apžiūrėtos slėptuvės ligoninėse, mokyklose, darželiuose ir kituose strategiškai svarbiuose objektuose, kuriuose svarbiausias prioritetas yra žmonių saugumas.

    Diskusijose akcentuota, kad atsparumas priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo pasirengimo kasdienėms procedūroms: atsakingų asmenų paskyrimo, aiškių veiksmų sekos, nuolat atnaujinamos informacijos ir reguliaraus praktinio pasirengimo.

    Kodėl ši patirtis aktuali Lietuvai

    Lietuvai stiprinant bendrą gynybos ir visuomenės atsparumo sistemą, Ukrainos patirtis tampa svarbi kaip realių situacijų patikrintas modelis. Savivaldybių ir bendruomenių bendradarbiavimas leidžia greičiau perkelti gerąją praktiką į vietos planus, o kartu tikslinti, kur labiausiai reikia investicijų ir organizacinių sprendimų.

    Pidberizci yra Kalvarijos savivaldybės miestas partneris, o partnerystė užmegzta 2024 metais. Tokie vizitai stiprina ne tik profesinius ryšius, bet ir tarpusavio pasitikėjimą, kuris krizėse tampa ne mažiau svarbus nei techniniai sprendimai.

  • Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Ukraina, taupydama ribotas oro gynybos raketų atsargas, vis daugiau remiasi vietoje sukurta elektroninės kovos sistema „Lima“, kuri gali sutrikdyti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas. Vietoj numušimo ore ši sistema veikia kitaip: ji silpnina arba apgauna ginkluotės navigaciją, todėl smūgiai dažniau prasilenkia su numatytais taikiniais.

    „Lima“ principas paremtas trukdymu ir vadinamuoju spoofing, kai palydovinės navigacijos signalams sukuriamas klaidinantis fonas. Tada atskrendantis ginklas, pasikliaujantis palydovine navigacija, gali gauti neteisingą informaciją apie savo padėtį ir pataikyti ne ten, kur planuota.

    Sistemą sukūrė Ukrainos gynybos technologijų startuolis „Cascade Systems“. Kūrėjų teigimu, „Lima“ generuoja stiprius trukdžių laukus, kurie slopina palydovinę navigaciją, o tam tikrais atvejais gali „pakeisti“ koordinates keliais kilometrais, priversdami ginklus kristi atvirose vietose, o ne miestuose ar infrastruktūros objektuose.

    Jei palydoviniai signalai užblokuojami, kai kurie ilgo nuotolio ginklai gali tęsti skrydį pasitelkdami inercinę navigaciją, tačiau tikslumas tuomet prastėja didėjant atstumui. Ukrainos pareigūnai aiškina, kad kuo didesnė paklaida, tuo mažesnė tikimybė pataikyti į kritinį taikinį, ypač kai smūgiai planuojami pagal tikslias koordinates.

    „Kai „Lima“ įjungta, mes didiname raketų nukrypimą. Ne tik slopiname navigaciją, bet ir pakeičiame koordinates keliais kilometrais, kad jos kristų laukuose, o ne pasiektų taikinius“, – sakė vienas „Lima“ kūrėjų ir Ukrainos elektroninės kovos padalinio vadas, pristatytas šaukiniu Alchemikas.

    Vienas argumentų, kodėl „Lima“ tampa svarbia oro gynybos dalimi, yra mastas ir kaina. Įrenginys gali dengti dideles teritorijas ir papildyti kinetinę oro gynybą, kuri naikina taikinius raketomis. „Cascade Systems“ nurodo, kad vienas „Lima“ vienetas, priklausomai nuo versijos, kainuoja iki maždaug 58 000 eurų, o didesnio miesto apsaugai gali prireikti 30–100 vienetų, tai yra apie 5 000 000 eurų.

    Ukrainos kariuomenė „Lima“ pradėjo naudoti 2024 metų liepą, o vėliau panaudojimas išplėstas ir civilinės infrastruktūros gynybai. Gamintojo teigimu, per pastaruosius 18 mėnesių sistemos prisidėjo prie tūkstančių „Shahed“ tipo dronų trikdymo ir dešimčių sparnuotųjų bei balistinių raketų nukreipimo.

    Vis dėlto elektroninė kova nėra stebuklingas skydas. Net ir suklaidinta raketa ar dronas kažkur nukrenta, todėl visiškos žalos rizikos tai nepanaikina. Kinetinė oro gynyba dažniau sunaikina taikinį ore, o į žemę krentantys fragmentai paprastai padaro mažiau žalos nei beveik nepažeistas, tik nukreiptas ginklas.

    Elektroninė kova taip pat yra nuolatinės varžybos, kuriose abi pusės prisitaiko. 2025 metų pradžioje Rusija ėmė diegti atnaujintas nuo trukdžių apsaugančias antenas, kurios kurį laiką mažino ankstesnių Ukrainos sprendimų efektyvumą. Ukrainos inžinieriai tvirtina, kad vėliau buvo sukurta atnaujinta „Lima“ versija, skirta geriau klaidinti šias antenas ir atkurti sistemos veiksmingumą.

    Ukrainos strategija aiški: brangias perėmimo raketas naudoti tada, kai to tikrai reikia, o kitais atvejais didinti priešo ginklų paklaidą elektroninėmis priemonėmis. Augant Rusijos tolimųjų smūgių mastui, tokie sprendimai tampa vis svarbesniu oro gynybos „antruoju sluoksniu“, ypač saugant energetikos ir ryšių infrastruktūrą.

  • Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainiečių dronas smogė į svarbų S-300 radarą: kas yra 5N63S ir kuo tai pavojinga Rusijai

    Ukrainos Specialiųjų pajėgų brigada „Juodasis miškas“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame, anot jos, taikliai smogiama Rusijos mobiliajai vadavietei 5N63S su radarine įranga. Ši sistema laikoma svarbia S-300 priešlėktuvinės gynybos komplekso grandimi, užtikrinančia taikinių aptikimą ir raketų valdymą.

    Įraše matyti judantis transporto vienetas, kurį stebi žvalgybinis dronas, o netrukus į jį pataiko smogiamoji amunicija. Ukrainos pusė teigia, kad objektas buvo sunaikintas, tačiau vien iš paviešintos medžiagos pilnai patvirtinti galutinio sunaikinimo mastą sudėtinga.

    Kas yra 5N63S ir 30N6 radaras

    5N63S dažniausiai apibūdinamas kaip S-300 sistemos vadovavimo ir ugnies valdymo elementas, kuris sujungia radarą, ryšio įrangą ir valdymo postą. Jo paskirtis yra aptikti oro taikinius, juos sekti ir koordinuoti raketų paleidimą iš S-300 paleidimo įrenginių.

    Esminė šios grandies dalis yra 30N6 tipo taikinių sekimo ir raketų nukreipimo radaras, naudojamas valdyti raketų skrydį link taikinio. Viešai nurodoma, kad tokie radarai gali sekti daug taikinių ir dirbti kelių tikslų režimu, o aptikimo nuotolis priklauso nuo taikinio tipo, aukščio ir kovinės aplinkos.

    Kodėl smūgis gali būti reikšmingas

    Net jei ataka nesunaikino visos sistemos, laikinas vadavietės ar radaro išjungimas gali sutrikdyti konkretaus S-300 padalinio darbą. Tokiais atvejais nukenčia ne tik vienas automobilis ar antena, bet ir visos baterijos gebėjimas laiku aptikti taikinius, paskirstyti prioritetus ir nukreipti raketas.

    Šiuolaikiniame kare ypač svarbi tampa kova dėl oro gynybos „akių“ ir „smegenų“: radarų, ryšio mazgų ir valdymo punktų. Praktika rodo, kad dronai ir klajojančioji amunicija vis dažniau naudojami būtent tokiems taikiniams medžioti, nes jie dažnai yra brangesni, sunkiau pakeičiami ir kritiškai reikalingi visai sistemai.

    Vaizdo įrašas neatskleidžia nei tikslios vietos, nei datos, taip pat nematyti, ar pažeista įranga vėliau buvo evakuota ar remontuota. Vis dėlto pats faktas, kad tokio tipo objektai atsiduria dronų taikiklyje, pabrėžia augantį tikslinių smūgių vaidmenį ir didėjančią riziką net mobiliai oro gynybos infrastruktūrai.

  • Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmą kartą atvyko į Kyjivą tuo metu, kai Ukrainos sostinė dar tvarkėsi po, kaip skelbta, didžiausios šiemet Rusijos surengtos raketų atakos. Vizitas laikomas reikšmingu signalu, nes Kyjivas ir jo partneriai atidžiai stebi, kiek Minskas pasirengęs toliau remti Maskvos karą prieš Ukrainą.

    Cichanouskaja, po 2020 metais Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų tarptautinėje erdvėje dažnai įvardijama kaip demokratinės opozicijos lyderė, vizitą pradėjo pagerbdama Ukrainoje kovojusią baltarusių disidentę Marią Zaitsevą. Pastaraisiais metais Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja ir daugiau baltarusių savanorių, teigiančių, kad Ukrainos gynyba tiesiogiai susijusi su Baltarusijos ateitimi.

    „Man Maria yra naujos baltarusių kartos simbolis“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Žmonių, kurie supranta, kad Baltarusijos ir Ukrainos laisvė yra neatskiriamos“, – pridūrė ji.

    Įtampa dėl Minsko vaidmens

    Vizitas Kyjive sutapo su augančiu nerimu dėl Baltarusijos ir Rusijos karinio bei politinio bendradarbiavimo. Baltarusija nuo plataus masto invazijos pradžios leido Rusijai naudotis savo teritorija kariniams veiksmams, o Vakarų sostinės ne kartą pabrėžė, kad bet koks gilesnis Minsko įsitraukimas galėtų dar labiau išplėsti grėsmes visam regionui.

    Tuo pat metu Maskva yra įspėjusi, kad smūgiai Kyjivui gali kartotis, o oro gynybos apkrova didėja dėl intensyvių atakų bangų. Ukrainai tai reiškia nuolatinį poreikį papildyti oro gynybos sistemas ir amuniciją, o sąjungininkams – spręsti, kaip užtikrinti tvarią paramą ilgesnėje perspektyvoje.

    Macrono skambutis Lukašenkai ir Vakarų žinutė

    Cichanouskajos vizitas įvyko netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su Aliaksandru Lukašenka. Tai buvo pirmasis toks jų kontaktas nuo plataus masto invazijos pradžios, todėl pokalbis sulaukė didelio dėmesio tiek dėl galimų diplomatinių signalų, tiek dėl bandymo įvertinti Minsko pasirinkimus.

    Pasak Cichanouskajos, Vakarų tikslas šiuo metu yra aiškiai parodyti, kad santykių gerinimas su Europos Sąjunga nėra įmanomas be realių pokyčių. Ji pabrėžė, kad vietoje deeskalacijos regione toliau matomi hibridiniai veiksmai ir spaudimo taktika, didinanti įtampą pasienyje.

    „Lukašenkos režimas gerai žino, ką reikia padaryti, kad santykiai su Europos Sąjunga gerėtų, bet to nevyksta“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Vietoje to tęsiasi hibridinės atakos, branduolinis šantažas ir grasinimai visam regionui“, – pridūrė ji.

    Priklausomybė nuo Kremliaus ir sankcijų dinamika

    Aliaksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją daugiau nei tris dešimtmečius, išlieka glaudžiai priklausomas nuo Kremliaus paramos, įskaitant energetiką ir finansinius svertus. Vakarų šalys Baltarusijai taikė sankcijas tiek dėl represijų prieš pilietinę visuomenę, tiek dėl Minsko vaidmens leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją karui prieš Ukrainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Minskas siekė pragmatiškesnio dialogo su Vakarais, o dalis sprendimų buvo siejami su politinių kalinių paleidimu. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad sankcijų švelninimas paprastai vertinamas atsargiai, nes pagrindinis klausimas išlieka ne pavieniai gestai, o sisteminės permainos ir realus Baltarusijos atsiribojimas nuo agresijos prieš Ukrainą.

    Kyjive Cichanouskajos vizitas pristatomas kaip politinė ir moralinė parama Ukrainai, kartu primenant, kad Baltarusijos visuomenėje egzistuoja aiški antikarinė ir demokratiška kryptis. Ukrainos pusėje tokie vizitai taip pat padeda išlaikyti tarptautinį dėmesį ir pabrėžti, kad Rusijos karas turi platesnį regioninį matmenį, kuriame Baltarusijos pasirinkimai gali tapti vienu iš lemiančių veiksnių.

  • Biržų delegacija Kijeve: savivalda aptaria regionų vaidmenį karo akivaizdoje ir atstatyme

    Biržų delegacija Kijeve: savivalda aptaria regionų vaidmenį karo akivaizdoje ir atstatyme

    Biržų rajono savivaldybės delegacija 2026 metais gegužės 23–27 dienomis dalyvauja Kijeve vykstančiame miestų ir regionų valdžios institucijų aukščiausiojo lygio 4-ajame susitikime. Savivaldybė nurodo, kad renginį organizuoja Ukrainos prezidento vadovaujamas Vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas.

    Delegacijai vadovauja Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius. Kartu vyksta vicemerė Astra Korsakienė ir Biržų rajono savivaldybės tarybos nariai Vytautas Juška bei Audrys Šimas.

    Kas aptariama Kijeve?

    Tokio formato susitikimuose paprastai dėmesys sutelkiamas į savivaldos atsparumą krizių metu, civilinės saugos stiprinimą ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Ne mažiau svarbios temos yra tarptautinių partnerių parama Ukrainos regionams, bendradarbiavimo projektai ir praktiniai atstatymo darbų organizavimo modeliai.

    Karo sąlygomis savivaldybėms tenka didelė atsakomybė už gyventojų paslaugų tęstinumą, evakuacijos planus, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumą. Dėl to vietos valdžios institucijų susitarimai ir tiesioginiai kontaktai su kitų šalių savivaldybėmis dažnai tampa kanalu greitesnei paramai ir konkretiems atstatymo sprendimams.

    Ką tai gali reikšti Biržams?

    Savivaldybių dalyvavimas tarptautiniuose susitikimuose paprastai siejamas su ryšių plėtra ir galimybe perimti praktikas, kurios vėliau pritaikomos vietoje. Tai gali apimti civilinės saugos planavimą, paslaugų skaitmeninimą, bendruomenių įtraukimą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    Biržų rajono savivaldybė taip pat pažymi, kad delegacija sudaryta mero potvarkiu 2026 metais gegužės 15 dieną. Delegacijos vizitas yra skirtas atstovauti savivaldybei ir dalyvauti diskusijose su kitų miestų ir regionų atstovais.

  • Po naktinio smūgio Kyjivui ir Kyjivo sričiai: Lenkija ragina didinti ekonominį spaudimą Rusijai

    Po naktinio smūgio Kyjivui ir Kyjivo sričiai: Lenkija ragina didinti ekonominį spaudimą Rusijai

    Po naktinio Rusijos smūgio Kyjivui ir Kyjivo sričiai Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pareiškė, kad ekonominis spaudimas Rusijai turi būti didinamas. Pasak jo, parama Ukrainai yra ne vien solidarumo klausimas, bet ir visos Europos saugumo interesas.

    Kyjivo vietos valdžia pranešė, kad per atakas žuvo mažiausiai keturi žmonės, o 53 buvo sužeisti. Taikiniais tapo gyvenamieji rajonai, apgadinti pastatai keliuose miesto rajonuose, o smūgiai vyko keliomis bangomis, kai mieste ilgai skambėjo oro pavojaus sirenos.

    Vienas didžiausių smūgių Kyjivui

    Lenkijos ministras socialiniame tinkle „X“ šį apšaudymą pavadino vienu didžiausių nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Jo teigimu, smūgiai dar kartą parodė, kad Europos šalys, siekdamos apsaugoti savo saugumą, turi veikti vieningai ir nuosekliai.

    „Šis brutalus Putino smūgis dar aiškiau parodo, kad parama Ukrainai yra ne tik solidarumas, bet ir visos Europos saugumas bei būtinybė veikti kartu“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungoje vis dažniau diskutuojama, kaip efektyvinti sankcijų vykdymą, mažinti galimybes jas apeiti per tarpininkus ir stiprinti finansinę kontrolę. Didesnis spaudimas dažniausiai siejamas su papildomais ribojimais Rusijos eksportui, finansų srautams ir technologijų tiekimui, ypač dvejopos paskirties prekėms.

    Bendradarbiavimas su Ukraina ir Lenkijos reakcija

    A. Domańskis taip pat akcentavo Lenkijos ir Ukrainos ekonominio bendradarbiavimo kryptis, ypač energetikos ir bepiločių orlaivių sektorius. Jis nurodė, kad su Lenkijos diplomatinės atstovybės Ukrainoje vadovu aptarė situaciją vietoje po atakos.

    Kyjive neseniai vyko Lenkijos ir Ukrainos dvišalės ekonominės komisijos posėdis, kuriame Lenkijos atstovai dar kartą patvirtino paramą Ukrainos integracijai į Europos Sąjungą. Varšuva ne kartą pabrėžė, kad šio proceso vilkinimas, ypač karo sąlygomis, keltų papildomų rizikų regiono stabilumui.

    Po smūgių Lenkijos operacinė kariuomenės vadovybė pranešė, kad sekmadienio rytą prevenciškai buvo pakelta karinė aviacija. Vėliau informuota, jog operacija baigta, o Lenkijos oro erdvės pažeidimų nefiksuota.

    „Tai buvo itin intensyvi naktis mūsų pilotams ir NATO sąjungininkams rytiniame flange“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, dėkodamas Lenkijos ir sąjungininkų pajėgoms už budėjimą.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad tokie incidentai, net ir neperžengiant valstybių sienų, turi tiesioginį poveikį regiono saugumo situacijai. Dėl to, anot Varšuvos, būtina ne tik stiprinti paramą Ukrainai, bet ir nuosekliai didinti spaudimą Rusijai priemonėmis, kurios mažintų jos galimybes tęsti karą.

  • Lenkijos gynybos pramonė mato šansą Ukrainoje: ko reikia, kad pasienis ir gamyba pajudėtų

    Lenkija gali tapti svarbiu logistikos ir investicijų centru, per kurį būtų koordinuojama parama Ukrainai bei jos atstatymo projektai. Apie tai XVIII Europos ekonomikos kongrese diskutavo panelio Ukraina–Lenkija: partnerystė ir bendradarbiavimas dalyviai, pabrėžę, kad galimybę gali išnaudoti ir Lenkijos gynybos pramonė.

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos ir Ukrainos siena, kartu esanti ir Europos Sąjungos išorinė siena, tampa ir pranašumu, ir kliūtimi. Verslas mato potencialą Lenkijai veikti kaip logistikos mazgui, tačiau realybėje srautai stringa dėl infrastruktūros ir procedūrų, o tai ilgainiui gali nukreipti krovinius per Rumuniją ar Vengriją.

    Pasienis: siaura vieta prekybai

    Panelio dalyviai teigė, kad vien kelių ir geležinkelių plėtra problemos neišspręs, jei lygiagrečiai nebus peržiūrėtos pasienio patikros ir administraciniai procesai. Minėta, kad reikia daugiau skaitmenizacijos, geresnio tarnybų koordinavimo ir aiškesnio darbo standartų suderinimo abiejose pusėse.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių dalyviai minėjo Medyka–Šehynės pasienio punktą, kurio modernizavimas užsitęsė, o Ukrainos pusėje ilgą laiką nevyko esminės investicijos. Tokia situacija, anot diskusijos dalyvių, stabdo projektus ir mažina Lenkijos įmonių konkurencingumą, nes darbams būtinas aktyvus ir pajėgus partneris Ukrainoje.

    „Jeigu norime nepraleisti šio šanso, turime žiūrėti kompleksiškai: plėsti infrastruktūrą ir kartu tvarkyti muitinės, pasienio, fitosanitarines bei kitas procedūras“, – sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorė Jana Pieriegud.

    Bendra gynybos gamyba ir dronai

    Atskirai aptarta gynybos pramonės bendradarbiavimo kryptis. Diskusijoje skambėjo vertinimas, kad Ukrainos gynybos sektorius sparčiai plečiasi, o didelę jo dalį sudaro privatus kapitalas, todėl atsiranda erdvės partnerystėms, jungtiniams projektams ir gamybos perkėlimui ar išskaidymui tarp šalių.

    Pasak dalyvių, Ukrainai svarbu integruotis į europinę pramonės grandinę ir turėti eksporto galimybes, kad būtų palaikomi gamybos tempai. Lenkijos pusė šioje vietoje mato nišą bendroms programoms, ypač ten, kur reikia greitai kuriamų ir palyginti nebrangių sprendimų, pavyzdžiui, bepiločių sistemų.

    „PGZ siekia turėti savo lenkų ir ukrainiečių droną, kurį būtų galima gaminti vietoje ir kuris remtųsi Ukrainos patirtimi“, – sakė Lenkijos gynybos grupės PGZ atstovas Marcin Kłoczko.

    Teisiniai skirtumai ir pagalba verslui

    Kalbėta ir apie praktines kliūtis, su kuriomis susiduria įmonės: skiriasi leidimų, konkurencijos priežiūros ir kitos procedūros, o tai gali ištempti projektų derinimą. Nors inžinierių ir specialistų bendradarbiavimas, anot diskusijos dalyvių, dažnai klostosi sklandžiai, formalioji dalis išlieka viena didžiausių rizikų planuojant investicijas.

    Kaip atsakas į šią problemą pristatyta verslui skirta nuolat atnaujinama teisinės informacijos bazė su vertimais, kurią planuojama papildyti DI sprendimais, kad įmonėms būtų paprasčiau susiorientuoti reguliavime. Tokie įrankiai, dalyvių teigimu, gali sumažinti klaidų tikimybę ir sutrumpinti pasirengimo laiką įžengiant į kaimyninės šalies rinką.

    Diskusijoje paliestas ir finansavimo bei rizikos valdymo klausimas. Ukrainoje veikiantis KredoBank, priklausantis PKO Bank Polski, pristatytas kaip institucija, galinti tapti atrama Lenkijos ir kitų Europos įmonių projektams, nes turi vietinę patirtį, kontaktus ir geriau supranta karo meto reguliacinius apribojimus, įskaitant kapitalo judėjimo kontrolę.