CP v2

Tag: Ukraina

  • Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Jungtines Valstijas prašydama licencijos šalies viduje gaminti raketas oro gynybos sistemoms MIM-104 Patriot. Tokia licencija leistų Ukrainos pramonei prisidėti prie ginklų, kurių paklausa pasaulyje auga, gamybos, tačiau artimiausiu metu tam kliūčių išlieka daug.

    Apie pateiktą prašymą interviu JAV laidoje Face the Nation kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, dabartiniai gamybos tempai JAV nėra pakankami, o didėjantis poreikis, kurį lemia karai ir įtampos skirtinguose regionuose, kelia riziką tiekimo grandinėms.

    „Prašiau ankstesnės JAV administracijos ir prašau dabartinės suteikti Ukrainai licenciją „Patriot“ raketų gamybai. Galime padidinti gamybą, o tai padėtų ir mums, ir partneriams, kuriems Jungtinės Valstijos nuspręstų padėti“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas trukdo licencijai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tikimybė greitai gauti leidimą gaminti pažangias „Patriot“ raketas šalyje, kuri kasdien patiria atakas, yra nedidelė. Tam reikia ne tik politinio sprendimo Vašingtone, bet ir didžiulių investicijų į gamyklas, kokybės kontrolę, sertifikavimą bei jautrių technologijų apsaugą.

    Be to, „Patriot“ raketos yra aukštos technologijos produktas, kurio gamyboje taikomi griežti eksporto kontrolės ir saugumo reikalavimai. JAV tokiose programose paprastai siekia užtikrinti, kad kritinės technologijos ir komponentai būtų apsaugoti nuo žvalgybos, sabotažo ir neteisėto perėmimo rizikų.

    Reali alternatyva: tiekimo grandinė

    Vis dėlto Ukraina gali turėti daugiau galimybių įsitraukti ne į pilną raketų gamybą, o į atskirų komponentų tiekimą. Tokia praktika Vakarų gynybos pramonėje įprasta, kai partneriai palaipsniui integruojami į gamybos grandinę, didinant pajėgumus ir trumpinant pristatymo terminus.

    Straipsnyje minimas pavyzdys Vokietijoje, kur kuriama COMLOG įmonė, bendra „Raytheon“ ir „MBDA Deutschland“ iniciatyva, orientuota į PAC-2 GEM/T sprendimų gamybą ir aptarnavimą. Tokio tipo projektai rodo kryptį, kurioje Ukraina, didindama savo pramonės vaidmenį, galėtų pradėti nuo dalinių užsakymų ir kvalifikacijos kėlimo.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainai „Patriot“ sistemos yra viena svarbiausių priemonių gynybai nuo balistinių raketų ir sudėtingų oro taikinių. Kuo greičiau pildomos atsargos ir didinamas perėmėjų prieinamumas, tuo daugiau galimybių apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir gyventojus nuo didelio nuotolio smūgių.

    Vis dėlto net ir palankaus sprendimo atveju licencijuotos gamybos įkūrimas užtruktų: reikalingi metai infrastruktūrai, tiekėjų tinklui ir procesų patikrai. Dėl to artimiausiu laikotarpiu pagrindinis Ukrainos prioritetas greičiausiai išliks raketų tiekimas iš partnerių ir pramoninis įsitraukimas etapais.

  • Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainiečiai sureagavo į Lenkijos rekordinį artilerijos pirkinį: 1,8 mlrd. eurų už 96 Krab

    Ukrainos gynybos temomis rašanti žiniasklaida sureagavo į Lenkijos sprendimą papildomai įsigyti 96 savaeiges 155 mm artilerijos sistemas AHS Krab. Kontraktas pasirašytas gegužės 30 dieną Huta Stalowa Wola gamykloje, o jo reikšmė siejama su spartesne Lenkijos kariuomenės modernizacija ir NATO rytinio sparno stiprinimu.

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 1,8 mlrd. eurų, o užsakymas numatytas kaip keturi divizioniniai ugnies moduliai REGINA. Kiekviename modulyje planuojama po 24 haubicas, taip pat numatomi vadovavimo ir logistikos vienetai, reikalingi brigados ar divizijos ugnies paramai.

    Kas perkama ir kam skirta

    Be pačių haubicų, pakete numatomi vadovavimo, amunicijos bei remonto ir techninės priežiūros pajėgumai, kad divizionas galėtų veikti autonomiškiau. Toks komplektavimas atitinka šiandienos karo pamokas, kai svarbu ne tik ginklas, bet ir ryšiai, atsargų papildymas bei greitas remonto ciklas.

    Krab yra 155 mm NATO standarto sistema, todėl gali naudoti plačiai Aljanse paplitusią amuniciją. Ukrainos apžvalgininkai pabrėžia, kad tokia artilerija svarbi tiek atgrasymui, tiek realiam koviniam pajėgumui, ypač vertinant Rusijos vykdomą agresiją regione.

    Ką pabrėžia Ukraina

    Ukrainos portalas Militarnyj, aprašydamas sandorį, akcentavo užsakymo mastą ir tęstinį Lenkijos sausumos pajėgų stiprinimą. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad Krab jau turi realios kovinės patirties, nes nuo plataus masto karo pradžios šios sistemos buvo naudojamos Ukrainos gynyboje.

    „Krab jau įrodė savo efektyvumą rusų ir ukrainiečių kare, o Ukrainos kariai jį vertino už taiklumą, mobilumą ir greitą parengimą šūviui“, – rašė Militarnyj.

    Ukrainos komentaruose taip pat primenama, kad Lenkija buvo viena pirmųjų sąjungininkių, perdavusių artilerijos sistemas Ukrainai, o vėliau Kyjivas įsigijo papildomų vienetų. Toks kontekstas dažnai pateikiamas kaip argumentas, kodėl šio tipo sistemos laikomos patikrintomis fronto sąlygomis.

    SAFE ir platesnė gynybos pramonės kryptis

    Finansavimas siejamas su SAFE programa, kuri siekia skatinti gynybos technologijų projektavimą ir gamybą Europos Sąjungoje, kartu didinant valstybių narių pasirengimą. Lenkijos atveju tai taip pat reiškia didesnį užsakymų stabilumą vietos pramonei ir greitesnį gamybos pajėgumų auginimą.

    Pastaruoju metu Huta Stalowa Wola yra siejama ir su kitais Lenkijos kariuomenės užsakymais, o Krab kontraktas išsiskiria mastu bei aiškia orientacija į artilerijos stiprinimą. Ukrainos vertinimu, tokie pirkimai siunčia signalą, kad Varšuva planuoja ilgalaikį gynybos pajėgumų augimą, remdamasi ir Ukrainos karo patirtimi.

  • Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkija atsisako 900 BWP-1: kodėl Ukraina nori šių senų kovos mašinų ir ką siūlo „Borsuk“?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradeda atsisakyti maždaug 900 sovietinės kilmės pėstininkų kovos mašinų BWP-1, o jų vietą palaipsniui užims naujos kartos kovos platforma „Borsuk“. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją regione, kai senas sovietinis parkas keičiamas modernesnėmis, geriau apsaugotomis ir dronų karo realijoms pritaikytomis sistemomis.

    Apie pokyčius pranešta pasirašius svarbų sutarčių paketą Huta Stalowa Wola gamykloje, susijusį su Europos Sąjungos iniciatyvomis gynybos pramonei. Numatyta įsigyti dar 146 „Borsuk“ pėstininkų kovos mašinas, o bendra sandorio vertė siekia apie 1 740 000 000 eurų be mokesčių.

    Šis užsakymas yra dalis didesnio 2023 metais sudaryto rėminio susitarimo, pagal kurį Lenkija ateityje galėtų įsigyti iki 1 400 tos pačios šeimos platformų. Planuojama ne tik kovinė versija, bet ir vadavietės, techninės pagalbos bei kitos specializuotos modifikacijos.

    Kodėl BWP-1 jau nebepakanka?

    BWP-1 yra 1970-ųjų konstrukcija, kuri dabartiniame mūšio lauke laikoma pasenusia. Pagrindinės problemos siejamos su silpna apsauga, pasenusiais ugnies valdymo sprendimais ir menkesnėmis išgyvenamumo galimybėmis, ypač ten, kur plačiai naudojami žvalgybiniai ir smogiamieji dronai.

    Moderniame kare net ir palyginti pigios priemonės gali greitai demaskuoti ir sunaikinti prastai apsaugotą techniką, todėl kariuomenės vis dažniau investuoja į geresnį šarvavimą, sensorius, ryšio sistemas ir aktyvesnes taktikas. Dėl to BWP-1, net ir prailginus eksploataciją, vis sunkiau pritaikyti šiandienos reikalavimams.

    Ką suteikia „Borsuk“?

    „Borsuk“ pristatomas kaip moderni Lenkijoje sukurta platforma, projektuota atsižvelgiant į šiuolaikinį mūšio lauką. Skelbiama, kad bazinė masė yra apie 28 tonos, o konstrukcija numato galimybę papildomai sustiprinti apsaugą.

    Mašina turi nuotoliniu būdu valdomą bokštelį ZSSW-30 su 30 milimetrų automatine patranka, kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis „Spike-LR“ bei „Spike-LR2“. Įguloje yra trys kariai, o desanto skyriuje telpa šeši pėstininkai, todėl platforma išlaiko tipinę pėstininkų kovos mašinos paskirtį.

    Numatyta, kad šios 146 mašinų partijos pristatymai tęsis iki 2030 metų, o finansavimo sprendimai turėtų padėti greičiau pakeisti seną techniką. Lenkijai tai tampa ir pramonės stiprinimo klausimu, nes didelė vertės dalis lieka vietos gynybos sektoriuje.

    Kur gali atsidurti nurašomos mašinos?

    Atsisakomos BWP-1 mašinos jau sulaukė Ukrainos dėmesio, nes Kyjivui nuolat reikia papildomos šarvuotos technikos, kurią būtų galima greitai įtraukti į dalinius. Nors tokios platformos nėra idealios, kare dažnai lemia ne tik technologinis lygis, bet ir kiekis, atsarginių dalių prieinamumas bei galimybė sparčiai atstatyti nuostolius.

    Ukrainos interesas siejamas ir su tuo, kad BWP-1 yra plačiai žinomas modelis, o kai kuriuose daliniuose jau yra patirties su panašios kilmės technika. Tačiau kartu akcentuojama, kad tokios mašinos reikalauja atsargaus naudojimo ir papildomų priemonių, jei jos būtų perkeliamos į didelės grėsmės zonas.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Ukraina domisi ir pačiu „Borsuk“ projektu, tačiau tokie sprendimai priklausytų nuo gamybos pajėgumų, prioritetų Lenkijos kariuomenei ir politinių susitarimų. Regiono valstybės vis aktyviau ieško būdų didinti savo gynybos pramonės gamybą, nes paklausą lemia ilgalaikė saugumo situacija Europoje.

  • Neringa kviečia darbdavius: prisijunkite prie jaunimo vasaros užimtumo programos iki birželio 10 dienos

    Neringa kviečia darbdavius: prisijunkite prie jaunimo vasaros užimtumo programos iki birželio 10 dienos

    Neringos savivaldybė kviečia vietos darbdavius registruotis ir prisidėti prie Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Ja skatinama, kad 14–18 metų jaunuoliai vasarą įgytų pirmąją darbo patirtį, o verslas sulauktų papildomų rankų sezono metu.

    Programos esmė – sudaryti realias galimybes moksleiviams dirbti per vasaros atostogas, geriau pažinti darbo rinką ir sustiprinti profesinį orientavimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tai naudinga abiem pusėms: jaunimas mokosi darbo įgūdžių, o darbdaviai gali lengviau planuoti sezono krūvius ir ugdyti būsimus darbuotojus.

    Kas gali dalyvauti programoje

    Dalyvauti gali 14–18 metų jaunuoliai, gyvenantys Neringos savivaldybėje ir besimokantys savivaldybės teritorijoje esančiose ugdymo įstaigose. Programa taip pat atvira jaunuoliams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo ir registruotiems Neringos savivaldybėje.

    Programa įgyvendinama vasaros mėnesiais – birželį, liepą ir rugpjūtį, kai nevyksta ugdymo procesas. Praktikoje tai reiškia, kad darbdaviai gali siūlyti sezoninius darbus, o jaunuoliai gali dirbti teisės aktuose numatyta tvarka ir apimtimi.

    Kompensacijos darbdaviams

    Darbdaviams, įdarbinusiems jaunuolius pagal programą, numatytos kompensacijos, kurios siejamos su minimalia mėnesine alga ir darbo krūviu. Įdarbinus jaunuolį visu etatu, gali būti kompensuojama iki 50 proc. minimalios mėnesinės algos su mokesčiais dydžio suma per mėnesį.

    Jei įdarbinamas jaunas neįgalus asmuo visu etatu, kompensacija gali siekti iki 75 proc. minimalios mėnesinės algos su mokesčiais dydžio. Tais atvejais, kai jaunuolis dirba ne visu etatu, kompensacija apskaičiuojama proporcingai faktiškai dirbtam laikui.

    Kaip registruotis ir iki kada

    Darbdaviai, norintys dalyvauti programoje, kviečiami registruotis elektroniniu paštu zydrune.janauskiene@neringa.lt. Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 686 55922.

    Registracija vyksta iki birželio 10 dienos. Savivaldybė ragina nedelsti, kad darbo vietos ir planuojamos kompensacijos galėtų būti suderintos dar prieš prasidedant aktyviausiam vasaros sezonui.

  • Marijampolėje viešėjo svečiai iš keturių šalių: aplankė draugystės ąžuoliukus Poezijos parke

    Marijampolėje viešėjo svečiai iš keturių šalių: aplankė draugystės ąžuoliukus Poezijos parke

    Marijampolė sulaukė tarptautinės delegacijos iš Norvegijos, Airijos, Lenkijos ir Ukrainos. Savivaldybė skelbia, kad tokie vizitai kasmet tampa proga ne tik susitikti, bet ir aptarti bendrus ryšius bei bendradarbiavimo kryptis.

    Šiemet mieste viešėjo ir Marijampolės garbės pilietis Agnar Høysæter su žmona iš Kvamo. Jis minimas kaip ilgametis miesto bičiulis, prisidėjęs prie nuoseklių ryšių su partneriais užsienyje palaikymo.

    Susitikimas su miesto vadovais

    Svečius priėmė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, vicemerai Artūras Visockis, Valdas Tumelis ir Ričardas Bagdanavičius. Taip pat susitikime dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis.

    Pasak savivaldybės, tokie susitikimai leidžia tęsti pradėtas iniciatyvas ir išlaikyti gyvus miestų partnerystės ryšius. Praktikoje tai dažniausiai apima bendrus kultūros, švietimo, jaunimo mainų ar bendruomeninius projektus.

    Draugystės simbolis Poezijos parke

    Vizito metu delegacija kartu su savivaldybės vadovais aplankė Poezijos parke augančius draugystės ąžuoliukus. Ši vieta pristatoma kaip simbolinis priminimas apie bendrystę, pasitikėjimą ir ilgesnę nei vienas renginys tarptautinę partnerystę.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad nuoseklūs ryšiai su užsienio partneriais stiprina miesto atvirumą ir padeda bendruomenėms palaikyti tarpusavio ryšį net ir geopolitinių iššūkių kontekste. Tokie vizitai, pasak savivaldybės, svarbūs ir miestų reputacijai, ir konkretiems bendriems darbams planuoti.

    „Tokie susitikimai primena, kad draugystė neturi sienų, o nuoširdūs ryšiai tarp žmonių ir miestų stiprėja su kiekvienais metais“, – skelbia Marijampolės savivaldybė.

  • Ar „Gripen“ gali prilygti F-35: ekspertas paaiškina, kur baigiasi mitai ir prasideda faktai

    Diskusijos, ar švediškas naikintuvas JAS 39 „Gripen“ gali konkuruoti su amerikietišku F-35, pastaruoju metu atsinaujino dėl planuojamų „Gripen“ pristatymų Ukrainai. Viešojoje erdvėje šie lėktuvai dažnai lyginami kaip tariamai panašios klasės, tačiau ekspertai pabrėžia, kad kalbama apie skirtingų kartų platformas.

    „Gripen“ paprastai priskiriamas 4,5 kartos naikintuvams, o F-35 laikomas 5 kartos orlaiviu, sukurtu remiantis mažo pastebimumo, sensorių sujungimo ir tinklinio karo principais. Dėl to tiesioginis „kuris geresnis“ palyginimas dažnai prasilenkia su realiomis užduotimis, kurias šie lėktuvai geriausiai atlieka.

    „Gripen“ reputacija Europoje ilgą laiką rėmėsi paprastesnės eksploatacijos, greitesnio aptarnavimo ir galimybės veikti iš laikinų aerodromų idėja. Švedijos gynybos koncepcijoje numatytas išsklaidytas bazavimas, kai orlaiviai gali kilti ir leistis ne tik tradiciniuose aerodromuose.

    Vis dėlto analitikai pažymi, kad tokios galimybės nėra vien „Gripen“ išskirtinumas. NATO pratybose ne kartą demonstruota, kad ir kiti modernūs Vakarų naikintuvai, įskaitant F-16, F-35 ar „Eurofighter Typhoon“, gali vykdyti operacijas iš nestandartinių ar ribotos infrastruktūros vietų, jei tam paruošiama logistika ir sauga.

    Ne mažiau dažnai kartojamas argumentas apie itin mažą „Gripen“ aptarnaujančio personalo poreikį. Praktikoje net ir laikinos bazės reikalauja ne tik mechanikų, bet ir ginkluotės specialistų, ryšių bei valdymo grandies, žvalgybos ir meteorologijos pajėgumų, taip pat oro gynybos ir apsaugos elementų, todėl personalo mastas paprastai būna gerokai didesnis nei vien kelios technikų komandos.

    „Gripen E/F“ versijose daug dėmesio skiriama radioelektroninei kovai, o gamintojas „Saab“ šias sistemas pristato kaip pažangias ir pritaikytas intensyvaus konflikto scenarijams. Būtent čia viešojoje erdvėje kartais atsiranda supaprastinta išvada, esą pažangi radioelektroninė kova gali prilygti mažo pastebimumo technologijoms.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad radioelektroninė kova ir mažas pastebimumas yra skirtingos kategorijos. F-35 taip pat turi modernias savisaugos ir trukdžių priemones, perspėjimo apie raketų grėsmes sistemas bei klaidinančius taikinius, bet papildomai remiasi korpuso forma, danga ir sprendimais, mažinančiais aptikimo tikimybę radarais.

    „Teiginiai, kad radioelektroninė kova yra tarsi skaitmeninis nematomumas ir kad ji lenkia F-35 mažo pastebimumo lygiu, yra klaidinantys“, – sakė ekspertas.

    Vienas jautriausių klausimų – kaina. Ankstesnės „Gripen“ versijos ilgai buvo laikomos santykinai ekonomiška alternatyva, tačiau naujesnės modifikacijos, ypač su ginkluote, aptarnavimo paketu, mokymais ir atsarginėmis dalimis, gali priartėti prie brangesnių platformų lygio.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiavimais, „Gripen“ paketuose minima orientacinė kaina siekia apie 145 mln. eurų už orlaivį, kai kai kurie F-35A sandoriai su palaikymo paketu vertinami maždaug 197 mln. eurų už vienetą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo komplektacijos, mokymų apimties, logistikos trukmės ir ginkluotės, todėl skaičiai nėra tiesiogiai sulyginami.

    Vis dėlto bendras vertinimas išlieka nuosaikus: „Gripen“ laikomas kokybiška kovine platforma, tinkama regioninei gynybai ir operacijoms, ypač Baltijos jūros regione, o Švedijai įstojus į NATO jo vaidmuo Aljanso rytiniame flange išaugo. Tačiau kelti „Gripen“ į tą pačią technologinę lentyną kaip F-35, ekspertų teigimu, nėra pakankamo pagrindo.

    Kalbant apie Ukrainą, akcentuojama, kad svarbiausi veiksniai bus ne vien modelio pasirinkimas, bet ir pilotų rengimo tempas, techninės priežiūros grandinė, atsarginių dalių tiekimas, ginkluotės integracija ir suderinamumas su vakarietiškais valdymo bei žvalgybos sprendimais. Būtent šie elementai dažnai lemia, kaip greitai nauji naikintuvai tampa realiai veikiančia kovine galia.

  • „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    Ukrainos tyrėjai paskelbė pirmines išvadas apie Rusijos raketos „Oriešnik“ likučius, rastus po smūgio Kyjivo srityje. Anot jų, surinkti fragmentai rodo vaizdą, kuris gerokai skiriasi nuo Maskvos skelbtų teiginių apie tariamai proveržinę kinetinę ginkluotę.

    Ataka siejama su masiniu Ukrainos apšaudymu naktį iš gegužės 24 į 25 dieną. Ukrainos pusė teigia, kad buvo panaudotos dvi „Oriešnik“ raketos, nes pirmasis paleidimas galėjo būti nesėkmingas, o antrasis smogė į Bila Cerkvą.

    Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas yra nurodęs, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono, o tai būtų bent trečias šio tipo sistemos panaudojimas kovinėmis sąlygomis. Pranešta, kad per šį smūgį aukų nefiksuota, o tai paskatino abejones dėl realaus ginklo paskirties.

    Tyrėjų teigimu, nuolaužose identifikuotas kovinės dalies segmentavimo modulis, leidžiantis daryti prielaidą apie šešių pagrindinių segmentų konfigūraciją. Tokia sandara galėtų paaiškinti kelių smūgio taškų pobūdį, matomą vaizdo įrašuose ir nuotraukose po atakų.

    Didžiausią dėmesį patraukė tai, kad aptikta elementų, panašių į kovinių galvučių maketus, o ne įprastas sprogstamąsias kovines galvutes. Pasak ukrainiečių, šiuo atveju raketa galėjo gabenti sunkius metalo ir betono blokus be sprogmenų, todėl susidarę krateriai būtų kelių metrų skersmens, tačiau be požymių, būdingų galingai detonacijai.

    Taip pat skelbiama, kad rasti valdymo ir nukreipimo sistemos komponentai, laidynai, o dalies elektronikos gamybos datos gali rodyti, jog naudotos ne naujausios partijos detalės. Ukrainos tyrėjai tvirtina, kad šiame pavyzdyje esą dominuoja rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektronika, kas išsiskiria iš ankstesnių viešai aptartų atvejų, kai Rusijos ginkluotėje aptikta ir vakarietiškų dalių.

    Ukrainos pusė daro išvadą, kad dabartiniu pavidalu „Oriešnik“ galėjo būti naudojamas kaip politinė ir karinė demonstracija, o ne kaip priemonė masiškai naikinti įtvirtintus ar giliai paslėptus taikinius. Vis dėlto tyrimas tęsiasi, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų fragmentų analizės ir duomenų palyginimo su kitais panaudojimo atvejais.

  • Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija paskelbė sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvus „Gripen“, kurie, Stokholmo vertinimu, gali reikšmingai sustiprinti šalies oro gynybą ir aviacijos pajėgumus tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Sprendimas pristatytas kaip politinis ir karinis lūžis po ilgiau nei metus trukusių diskusijų.

    Skelbiama, kad Ukraina turėtų gauti 16 naudotų, tačiau pilnai operacinių „Gripen“ C/D. Pristatymų pradžia siejama su 2026 metų pradžia, o ukrainiečių pilotų ir technikų rengimas jau vyksta, kad orlaiviai būtų integruoti kuo greičiau.

    „Tai realus žingsnis, kuris gali pakeisti Ukrainos galimybes ore, jei bus užtikrintas spartus parengimas ir logistikos grandinės“, – sakė karo aviacijos ekspertas Andrij Charuk.

    „Gripen“ – Švedijos bendrovės „Saab“ sukurta platforma, projektuota veikti sudėtingomis sąlygomis prieš stipresnį priešininką. Šio tipo naikintuvai garsėja galimybe kilti iš trumpų takų ir net nuo kelių atkarpų, greitu perapginklavimu ir santykinai mažais logistinio aptarnavimo reikalavimais.

    Ukrainai tai ypač aktualu dėl nuolatinių smūgių aerodromams ir būtinybės dažnai perdislokuoti techniką. Tokios savybės gali leisti lanksčiau planuoti oro operacijas ir geriau išlaikyti aviaciją kovinėje parengtyje.

    Dideliu pranašumu laikoma ir ginkluotės integracija. „Gripen“ gali naudoti ne tik įprastas oras–oras raketas, bet ir didesnio nuotolio „Meteor“, kurią NATO šalyse vertina kaip vieną pažangiausių šios klasės sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnis „Meteor“ nuotolis ir modernios taikinių aptikimo bei valdymo sistemos teoriškai leistų ukrainiečių pilotams efektyviau kovoti su priešo orlaiviais dar iki priartėjant prie artimo kontakto zonų. Tačiau realus efektas priklausys nuo to, kiek greitai bus parengtos įgulos, suderintos procedūros ir užtikrintos atsarginių dalių tiekimo grandys.

    Lygiagrečiai Švedija atveria Ukrainai kelią svarstyti modernesnes „Gripen“ E/F versijas, kurios turi AESA radarus, sustiprintas elektroninės kovos priemones ir didesnį kovinį potencialą. Viešai minimi ir Ukrainos tikslai ilgainiui turėti gerokai didesnį parką, kai kuriais vertinimais – iki 100–150 orlaivių, nors toks skaičius reikštų ilgametį finansavimo, gamybos ir mokymo maratoną.

    Vis dėlto išlieka ir praktiniai iššūkiai. Ukraina jau įsisavina vakarietiškas platformas, įskaitant F-16, o skirtingų tipų naikintuvai reiškia atskiras techninės priežiūros sistemas, skirtingus mokymus, atsarginių dalių sandėlius ir ginkluotės integracijos darbus.

    Dėl to karinės planavimo grandys akcentuoja, kad lemiamas veiksnys bus ne vien orlaivių skaičius, bet ir integracijos tempas. Jei mokymas, infrastruktūra ir logistika bus suderinti, „Gripen“ gali tapti dar viena svarbia grandimi stiprinant Ukrainos oro erdvės kontrolę ir atgrasymą.

  • Panevėžys Ukrainai perduoda autobusą evakuacijai: kam jis bus naudojamas ir kas koordinuos

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui suteikti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir neatlygintinai perduoti Panevėžiui priklausantį autobusą „Neoplan N1116“ Zdolbunivo miesto savivaldybei. Autobusas bus skirtas civilių gyventojų evakuacijai iš pavojingų teritorijų į saugesnes vietas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tai nėra simbolinis gestas, o praktinė pagalba, kurios karo sąlygomis nuolat reikia vaikams, moterims ir kitiems pažeidžiamiems žmonėms. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Zdolbunivo savivaldybės prašymą turėti 40–50 vietų transporto priemonę evakuacijos ir pervežimo užduotims.

    Kas inicijavo pagalbą?

    Į Panevėžio miesto savivaldybę šių metų balandžio viduryje kreipėsi Zdolbunivo miesto meras Vladyslavas Sukhlyakas. Savivaldybė nurodė, kad reikalingas autobusas padėtų organizuoti gyventojų pervežimą iš rizikingų regionų, kai situacija tampa nesaugi.

    Įvertinus poreikį, humanitarinei paramai pasirinktas autobusas, kurį patikėjimo teise valdė Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centras. Nurodoma, kad įstaigos veikloje ši transporto priemonė nebebuvo naudojama, todėl galėjo būti skirta pagalbai.

    Kaip bus užtikrintas perdavimas?

    Panevėžys skelbia, kad humanitarinės pagalbos perdavimui pritarė Užsienio reikalų ministerija, o pats perdavimo procesas bus koordinuojamas per Ukrainoje registruotą labdaros fondą „Nezlamnist.UA“. Šis fondas yra įtrauktas į Ukrainos humanitarinės pagalbos gavėjų registrą.

    Fondas tarpininkaus organizuojant autobuso pristatymą iš Panevėžio į Zdolbunivą. Tokia schema leidžia aiškiau apibrėžti atsakomybes, supaprastinti logistiką ir užtikrinti, kad transporto priemonė pasiektų konkrečią paskirtį vykdančią savivaldybę.

    Ką leidžia įstatymas?

    Sprendimas perduoti autobusą remiasi Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis. Jose numatyta, kad turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas kitų valstybių institucijoms, savivaldybėms ar viešiesiems juridiniams asmenims.

    Panevėžio savivaldybė pažymi, kad karo Ukrainoje kontekste savivaldybių parama dažnai virsta konkrečiais sprendimais vietoje, kai svarbiausia yra greitas ir saugus žmonių išgabenimas. Tokios transporto priemonės ypač reikalingos organizuojant evakuaciją, kai alternatyvios susisiekimo galimybės yra ribotos arba nesaugios.

  • Trakų savivaldybės parama Ivano Frankivskui: miestą pasiekė 200 kW generatorius

    Trakų savivaldybės parama Ivano Frankivskui: miestą pasiekė 200 kW generatorius

    Trakų rajono savivaldybės nupirktas 200 kW galios generatorius pasiekė Ukrainos miestą Ivano Frankivską. Įrenginys skirtas stiprinti miesto energetinį atsparumą ir užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą kritinėms paslaugoms.

    Tokio galingumo generatoriai ypač svarbūs karo sąlygomis, kai energetikos infrastruktūra patiria atakas, o elektros tiekimas gali būti nutraukiamas net kelioms valandoms ar dienoms. Atsarginiai energijos šaltiniai leidžia tęsti ligoninių, vandens tiekimo, ryšių, šildymo sistemų ir civilinės saugos centrų darbą.

    20 metų partnerystė

    Šiais metais Trakų rajono savivaldybės ir Ivano Frankivsko bendradarbiavimui sukanka 20 metų. Per šį laiką ryšiai plėtoti kultūros ir švietimo srityse, o prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje partnerystė įgavo ir nuoseklios humanitarinės pagalbos kryptį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bendradarbiavimas žengia į naują etapą: vyksta konsultacijos dėl galimo dalyvavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektuose. Taip pat aptariamos bendros iniciatyvos ir ilgalaikės partnerystės kryptys, kurios apimtų ne tik paramą, bet ir praktinį institucijų bendradarbiavimą.

    Kodėl svarbus energetinis atsparumas?

    Energetinis atsparumas savivaldybėms reiškia gebėjimą palaikyti esmines paslaugas net sutrikus elektros tiekimui ar pažeidus infrastruktūrą. Ukrainos miestams tai tampa kasdieniu iššūkiu, todėl generatoriai, baterijų sistemos ir kiti rezerviniai sprendimai dažnai yra kritiškai reikalingi.

    Ivano Frankivsko miesto vadovų ir gyventojų vardu Trakų rajono savivaldybei perduota padėka už humanitarinę pagalbą ir prisidėjimą stiprinant miesto energetinį atsparumą. Savivaldybė nurodo, kad tokia parama yra konkreti ir greitai pritaikoma priemonė, turinti tiesioginį poveikį kasdienėms paslaugoms.