CP v2

Tag: Ukraina

  • Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė per kovinę užduotį praradusios ryšį su naikintuvu F-16. Orlaivis, vykdęs oro taikinių perėmimo misiją, nukrito viename fronto ruožų, o pilotas dėl avarinės situacijos katapultavosi.

    Skelbiama, kad pilotas buvo greitai evakuotas ir yra saugus, jis pristatytas į medicinos įstaigą apžiūrai bei diagnostikai. Ukrainos pareigūnai taip pat nurodė, jog civilių aukų ir žalos ant žemės nenustatyta.

    Kas žinoma apie incidentą

    Į įvykio vietą išsiųsti specialistai ir teisėsaugos atstovai, kurie tiria nelaimės aplinkybes. Oficialiai neįvardijama, kas tiksliai lėmė avariją, tačiau pabrėžiama, kad sprendimas katapultuotis buvo priimtas dėl „avarinės situacijos“ borto sistemose.

    Toks informacijos ribojimas karo sąlygomis yra įprastas, nes detalės apie maršrutus, kovinius režimus ar technines problemas gali suteikti žvalgybinės naudos priešininkui. Dėl tos pačios priežasties Ukraina paprastai neskelbia ir tikslaus turimų F-16 skaičiaus.

    F-16 Ukrainoje: tiekimas ir reikšmė

    F-16 Ukraina pradėjo eksploatuoti 2024 metais, o pagrindiniai perdavimo rėmėjai yra Nyderlandai, Danija, Belgija ir Norvegija. Vakarų šalys yra deklaravusios perduosiančios apie 79–85 modernizuotus F-16, daugiausia MLU (Mid-Life Update) standarto F-16AM ir F-16BM versijas.

    Pagal viešus vertinimus, iki 2026 metų pavasario ir ankstyvos vasaros Ukraina galėjo būti gavusi apie 44–56 naikintuvus, o dalis jų tuo metu buvo techninės priežiūros, modernizavimo ar mokymo cikluose. Dėl to realiai kovinėms užduotims paruoštų orlaivių skaičius galėjo svyruoti apie 40–48 vienetus.

    F-16 Ukrainos gynyboje vertinami kaip itin svarbūs oro erdvės apsaugai, ypač perimant sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius dronus. Tokio tipo perėmimai reikalauja ne tik paties orlaivio, bet ir suderintos priešlėktuvinės gynybos, radarų, ryšių bei logistikos grandinės.

    Nuostoliai ir tendencijos ore

    Šis incidentas – dar vienas nuostolis nuo F-16 įvedimo į tarnybą, tačiau bendras prarastų orlaivių skaičius išlieka ne iki galo aiškus. Atvirų šaltinių analizėse dažniausiai minėta 3–4 patvirtintos netektys, įskaitant avarijas ir kovinius praradimus 2024–2025 metais.

    Kita vertus, atsargesni 2026 metų pavasario vertinimai rodė galimą didesnį kovinių nuostolių mastą – apie 8–12, tačiau be oficialaus patvirtinimo tokie skaičiai laikomi apytikriais. Naujausias praradimas šią statistiką didina, bet tikslų balansą Ukraina, tikėtina, ir toliau ribos saugumo sumetimais.

    Nors nuostoliai kare neišvengiami, ekspertai pabrėžia, kad F-16 efektyvumas priklauso nuo nuolatinio atsarginių dalių tiekimo, parengtų technikų ir pilotų rotacijos, taip pat nuo integracijos su oro gynybos sistemomis. Kuo intensyvesnės misijos fronto zonoje, tuo didesnę riziką kelia priešo priešlėktuvinė gynyba, elektroninė kova ir techninis nusidėvėjimas.

  • Kiekviena sekundė lemia gyvybę: Ukrainos gelbėtojai priminė, kaip elgtis per teroristinį išpuolį

    Blogėjant saugumo situacijai Ukrainoje, Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba (DSNS) priminė bazines taisykles, kaip elgtis per galimą teroristinį išpuolį, šaudymą ar sprogimą. Gelbėtojai pabrėžia, kad pirmosios minutės dažnai būna lemiamos, todėl svarbiausia nepasimesti ir veikti racionaliai.

    DSNS atkreipia dėmesį, kad pastebėjus įtartiną daiktą ar neįprastą elgesį viešoje vietoje, būtina nedelsiant pranešti policijai arba skubiosios pagalbos tarnyboms. Tokiais atvejais patariama nesiartinti prie radinio, nejudinti jo ir perspėti aplinkinius laikantis saugaus atstumo.

    Įvykus šūviams ar sprogimui, gelbėtojai ragina kuo greičiau rasti priedangą ir sumažinti riziką būti sužeistam skeveldrų ar antrinių sprogimų. Jei įmanoma, reikia pasitraukti iš atviros erdvės, laikytis kuo arčiau žemės ir judėti link saugaus išėjimo, vengiant spūsčių bei panikos.

    DSNS taip pat primena, kad automobilis nėra patikima priedanga: jo konstrukcija neapsaugo nuo kulkų, o degalai ir kitos medžiagos gali tapti papildomu pavojumi. Jei grėsmė užklumpa kelyje, svarbu įvertinti situaciją ir, jei saugu, pasitraukti nuo galimo pavojaus epicentro, nesustojant prie įtartinų objektų ar žmonių.

    Jei grėsmė ištinka pastate, rekomenduojama slėptis kuo saugesnėje vietoje, toliau nuo langų ir išorinių sienų. Praktikoje saugesnės gali būti patalpos su daugiau masyvių pertvarų, pavyzdžiui, vonios kambarys ar koridorius, o pagrindinis tikslas yra sumažinti sužeidimų riziką ir būti pasirengus greitai evakuotis kilus gaisrui.

    Kalbėdami apie užpuolikų užpuolimą ar įkaitų paėmimą, gelbėtojai pabrėžia, kad svarbiausia yra išlikti ramiai ir neprovokuoti agresijos. Patariama vengti staigių judesių, nebandyti ginčytis, neieškoti akių kontakto ir vykdyti nurodymus, jei tai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybei.

    Jei vyksta specialiųjų pajėgų operacija ar šturmas, DSNS ragina nedaryti neprognozuojamų veiksmų: atsigulti ant grindų, laikyti rankas matomoje vietoje ir nejudėti, kol bus aišku, kad pavojus baigėsi. Po išlaisvinimo svarbu kuo greičiau palikti pavojingą zoną ir negrįžti pasiimti daiktų, jei tai gali kelti riziką.

    Gelbėtojai primena ir apie informacijos svarbą: jei tai saugu, verta įsidėmėti įtartinų asmenų požymius, aprangą, kryptį, kuria jie pasišalino, transporto priemonės detales. Tokia informacija vėliau gali padėti operatyviai identifikuoti grėsmės šaltinį ir užkirsti kelią papildomiems išpuoliams.

    DSNS pabrėžia, kad grėsmės gali kilti staiga ir be įspėjimo, todėl visuomenei svarbu žinoti aiškią veiksmų seką ir reguliariai atnaujinti savo įgūdžius. Tuo pat metu gelbėtojai ragina vadovautis oficialiais pranešimais, neplatinti nepatikrintos informacijos ir, esant galimybei, suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nepažeidžiant savo saugumo.

  • Ukrainos nacionalinis DI jau turi vardą: balsavime per „Diją“ laimėjo „Siaivo“

    Ukrainoje baigtas nacionalinės didžiosios kalbos modelio, vadinamosios LLM, pavadinimo rinkimas. Internetiniame balsavime per programėlę „Dija“ daugiausia palaikymo sulaukė vardas „Siaivo“, kurį pasirinko tūkstančiai gyventojų.

    Balsavimą organizavo Skaitmeninės transformacijos ministerija, o jame dalyvavo daugiau nei 136 000 žmonių. Ministerijos skelbtais duomenimis, „Siaivo“ surinko 22 601 balsą ir aplenkė kitus finalininkus.

    Nacionalinę kalbos modelio infrastruktūrą ministerija kuria kartu su bendrove „Kyivstar“. Projekto tikslas – turėti Ukrainos kontekstui pritaikytą DI pagrindą, ant kurio būtų galima kurti skaitmenines paslaugas valstybės institucijoms, verslui ir švietimui.

    Pasak projekto rengėjų, tokio tipo modelis gali būti pritaikomas ir jautresnėse srityse, įskaitant saugumą bei gynybą, tačiau praktinis panaudojimas priklausys nuo saugumo reikalavimų ir prieigos kontrolės. Pagrindinis argumentas – vietinis modelis geriau supranta kalbą, realijas, istorinius ir kultūrinius kontekstus bei regioninius kalbos skirtumus.

    Prieš finalinį balsavimą gyventojai pateikė daugiau nei 3 000 pavadinimų pasiūlymų. Atrinkdami finalinį dešimtuką organizatoriai tikrino unikalumą ir intelektinės nuosavybės klausimus, kad pasirinktas vardas nekeltų teisinių ginčų.

    Skaitmeninės transformacijos ministerija yra ne kartą pabrėžusi, kad nacionaliniai kalbos modeliai pasaulyje tampa strategine kryptimi dėl duomenų suvereniteto ir priklausomybės nuo globalių platformų mažinimo. Tokie sprendimai paprastai diegiami kartu su griežtesnėmis taisyklėmis, susijusiomis su asmens duomenų apsauga, šališkumo mažinimu ir turinio patikimumo kontrole.

  • Ukrainoje baigiasi 3G era: paskelbta data, kada dings įprastas ryšys ir ką daryti vartotojams

    Ukraina oficialiai nusprendė, kada šalyje bus galutinai išjungtas trečiosios kartos mobilusis ryšys. Skelbiama, kad 3G tinklai turėtų visiškai nustoti veikti iki 2031 metų sausio 1 dienos.

    Apie tai viešai kalbėjo Skaitmeninės transformacijos ministerijos atstovas Stanislavas Pribytka. Pasak jo, perėjimas suplanuotas taip, kad vartotojams pokyčiai būtų kuo mažiau skausmingi.

    Kodėl 3G atsisakoma?

    3G išjungimas laikomas pasauline telekomunikacijų kryptimi, nes riboti radijo dažniai vis labiau reikalingi efektyvesnėms technologijoms. Operatoriai siekia tuos pačius dažnius panaudoti 4G, o vėliau ir 5G ryšiui.

    Praktiškai tai reiškia didesnę interneto spartą, mažesnį ryšio vėlavimą ir stabilesnį prisijungimą, ypač tankiau apgyvendintose vietovėse. 4G tinklai tuo pačiu dažnių kiekiu paprastai aptarnauja daugiau vartotojų nei 3G.

    Kas keisis žmonėms?

    Dauguma vartotojų didelio skirtumo nepajus, jei jų telefonas palaiko 4G ir įjungtas LTE režimas. Vis dėlto daliai žmonių, ypač naudojančių senesnius įrenginius, gali tekti atsinaujinti telefoną ar SIM kortelę, jei ji nepalaiko naujesnių tinklų.

    Rizikos zona yra įrenginiai, kurie palaiko tik 3G duomenų ryšį, taip pat kai kurie senesni modemai ar signalizacijų bei telemetrijos sprendimai. Išjungus 3G, tokie įrenginiai nebegalės prisijungti prie mobiliojo interneto, o kai kuriais atvejais gali sutrikti ir balso ryšys, jei nėra 2G atsarginio varianto ar nepalaikomas VoLTE.

    Telekomunikacijų praktikoje 3G išjungimas dažniausiai vyksta etapais: pirmiausia mažinamas tinklo pajėgumas regionuose, vėliau išjungiamos atskiros bazinės stotys, o dažniai perkonfigūruojami 4G plėtrai. Todėl naudotojams rekomenduojama nelaukti paskutinės datos ir iš anksto pasitikrinti, ar telefonas palaiko 4G bei ar įjungti mobiliojo ryšio nustatymai leidžia naudotis LTE.

    5G bandymai ir 4G vaidmuo

    Ukrainoje tuo pat metu vyksta ir 5G bandymai, apie kuriuos skelbta keliuose miestuose, tarp jų Lvivas, taip pat Boroďanka Kyjivo srityje. Planuojama testavimus plėsti ir į Kyjivą bei Odesą.

    Institucijos pabrėžia, kad 5G įdiegimas nereiškia 4G atsisakymo. Priešingai, 4G dar ilgai išliks pagrindinis masinis mobiliojo interneto standartas, o 5G pirmiausia stiprins didelės spartos ryšį ir talpą ten, kur duomenų poreikis didžiausias.

    Skelbiama, kad 5G vartotojams gali užtikrinti apie 500 megabitų per sekundę vidutinę spartą, o bandymuose fiksuoti ir daugiau nei 2,4 gigabito per sekundę rezultatai. Tokie greičiai svarbūs ne tik pramogoms, bet ir naujoms paslaugoms, nuo pramoninių sprendimų iki pažangių DI taikymų debesijoje.

    Galutinis 3G išjungimas reiškia greitesnį ir efektyvesnį ryšį, tačiau kartu ir neišvengiamą senesnių įrenginių eros pabaigą. Ukrainos vartotojams patariama įsitikinti, kad jų įranga palaiko 4G, o organizacijoms, naudojančioms senus modemus ar jutiklius, iš anksto suplanuoti atnaujinimą.

  • Ukraina fronte bando humanoidinius robotus: ką gali „Phantom MK-1“ ir kuo tai rizikinga

    Ukraina pradėjo realiomis karo sąlygomis bandyti humanoidinius robotus „Phantom MK-1“, kuriuos sukūrė JAV bendrovė „Foundation AI“. Skelbiama, kad du tokie robotai jau perduoti testams, o jų paskirtis kol kas – ne tiesioginis kovinis naudojimas.

    Pasak kūrėjų, bandymai skirti įvertinti, ar humanoidinė forma gali suteikti pranašumų ten, kur įprasti ratais ar vikšrais važiuojantys robotai stringa. Tokie įrenginiai turėtų atlikti užduotis, susijusias su logistika, žvalgyba ir darbu sunkiai pasiekiamose vietose, pavyzdžiui, požeminėse patalpose ar bunkeriuose.

    Kam skirti šie bandymai?

    Skelbiama, kad „Phantom MK-1“ nėra naudojamas kaip ginkluota platforma ir nėra apginkluotas. Pagrindinis tikslas – patikrinti, kaip robotas juda nelygiu reljefu, kaip patikimai vykdo komandų sekas ir ar gali sumažinti karių riziką pavojingose zonose.

    Vakarų gynybos startuoliai vis dažniau Ukrainą vertina kaip vietą, kur naujos technologijos išbandomos greičiau nei tradicinėse programose. Tokios patirties poreikį diktuoja dronų, elektroninės kovos ir logistikos trikdžių realybė fronte, kai sprendimus tenka pritaikyti prie nuolat kintančių sąlygų.

    Ką žinoma apie „Phantom MK-1“?

    Viešai skelbiami duomenys rodo, kad „Phantom MK-1“ yra apie 175 centimetrų ūgio ir sveria maždaug 79 kilogramus. Nurodoma, kad jis gali nešti iki 20 kilogramų krovinį ir judėti maždaug 6,4 kilometro per valandą greičiu.

    Kūrėjai taip pat akcentuoja, jog humanoidinė konstrukcija teoriškai leidžia atlikti veiksmus, pritaikytus žmonių aplinkai: lipti laiptais, atidarinėti duris, pernešti standartines dėžes ar įrangą. Vis dėlto praktikoje tokie scenarijai priklauso nuo stabilumo, jutiklių tikslumo ir ryšio patikimumo.

    Kokios rizikos ir ribojimai?

    Ekspertai pabrėžia, kad humanoidiniai robotai išlieka brangūs ir techniškai sudėtingi, o karo sąlygomis ypač svarbus jų remontuojamumas ir atsarginių dalių tiekimas. Didžiausi iššūkiai paprastai siejami su energijos atsargomis, ryšio trikdžiais ir pusiausvyros praradimo rizika ant nelygaus paviršiaus.

    Diskusijų kelia ir DI panaudojimas, nes autonominės sistemos gali klysti, ypač dinamiškoje aplinkoje, kur daug triukšmo, dūmų, netikėtų kliūčių ir klaidinančių signalų. Dėl to realiame fronte dažnai siekiama, kad kritiniai sprendimai liktų žmogaus kontrolėje, o robotai veiktų kaip pagalbinė priemonė, o ne savarankiškas sprendėjas.

    Jeigu bandymai pasiteisins, tokios platformos gali būti toliau tobulinamos ir pritaikomos konkrečioms užduotims, pavyzdžiui, krovinių pernešimui, sužeistųjų evakuacijos scenarijams ar darbui užterštose zonose. Tačiau iki plačios ir patikimos eksploatacijos dar reikės įrodyti, kad humanoidinė forma fronte yra ne tik įspūdinga, bet ir praktiškai efektyvi.

  • Rejestrai atskleidė IT-Enterprise dramą: milijonai pajamų naujai įmonei, senoji grupė grimzta

    Ukrainos technologijų bendrovę „IT-Enterprise“ supurtęs akcininkų konfliktas išryškino, kaip greitai programinės įrangos versle gali persikelti vertė: nuo kodo ir prekių ženklų iki klientų sutarčių ir operacinės kontrolės. Tokiose situacijose svarbiausi pėdsakai dažnai randami ne viešuose pareiškimuose, o valstybiniuose registruose ir finansinėse ataskaitose.

    „IT-Enterprise“ – viena seniausių Ukrainos įmonių, kuriančių verslo valdymo sistemas ir kitus skaitmeninimo sprendimus. Bendrovė viešai sieja savo veiklą su ERP produktų linija, taip pat su kitais rinkoje žinomais projektais, o tarp klientų tradiciškai minimi stambūs verslai ir viešasis sektorius.

    Konfliktas į viešumą išėjo, kai vienas iš ilgamečių grupės partnerių Vladimiras Michailovas pareiškė esąs palaipsniui stumiamas iš valdymo, o teisės į svarbiausius produktus, prekių ženklus ir klientų sutartis galėjo atsidurti su partnerių šeima siejamose struktūrose. Kita pusė žiniasklaidai pripažino konflikto faktą, bet jį aiškino pasitikėjimo praradimu ir skirtinga verslo raidos vizija.

    „Tai ne tik ginčas tarp partnerių – tai klausimas, kas realiai kontroliuoja kodą, licencijas ir klientų sutartis“, – sakė vienas iš konflikto viešai minėtų bendraturčių.

    Registrų ir atvirų duomenų analizė leidžia matyti du paraleliai egzistuojančius verslo kontūrus. Pirmasis – istorinė grupė, siejama su „IT-Enterprise“ prekės ženklu ir ankstesne įmonių struktūra, kurioje dalyvavo keli akcininkai. Antrasis – naujesnė įmonių grandis, sukurta vėliau ir siejama tik su viena konflikto puse.

    Ataskaitos už 2025 metus viešojoje erdvėje sukėlė daugiausia klausimų dėl itin kontrastingų rezultatų. Pagal skelbiamus duomenis, naujoji įmonė per metus demonstravo labai spartų augimą: didelę apyvartą, išskirtinai aukštą pelningumą ir santykinai nedidelį darbuotojų skaičių, kas tokiame rinkos segmente laikoma neįprasta ir paprastai reikalauja aiškaus paaiškinimo dėl pajamų šaltinių ir sąnaudų struktūros.

    Tuo pat metu istorinės grupės bendrovės, siejamos su pagrindiniais produktais, pateikė nuostolingus rezultatus. Skelbiamuose skaičiuose matomas ne tik pelningumo kritimas, bet ir staigus turto sumažėjimas, o tai, ekspertų vertinimu, gali signalizuoti apie reikšmingus pokyčius verslo modelyje, sutarčių portfelyje ar turto struktūroje.

    Programinės įrangos įmonėse vertė dažnai slypi nematerialiuose aktyvuose: intelektinėje nuosavybėje, licencijose, prekių ženkluose, prieigos raktuose, komandos kompetencijoje ir klientų santykiuose. Jei tokie elementai perregistruojami ar perkeliami į kitą juridinį vienetą, reali ekonominė nauda gali persikelti greičiau, nei spėja sureaguoti teismai ar priežiūros institucijos.

    Teisinė tokio ginčo pusė paprastai remiasi keliais esminiais klausimais: ar buvo laikomasi sandorių su susijusiais asmenimis tvirtinimo procedūrų, ar teisių ir aktyvų perleidimo kainos atitiko rinkos vertę, ar visi akcininkai turėjo prieigą prie informacijos ir ar valdymo sprendimai atitiko bendrovės interesus. Galutiniai atsakymai priklauso nuo pirminių sutarčių, protokolų, vertinimų ir teismų išvadų.

    Klientams tokie konfliktai turi labai praktinę reikšmę: kas užtikrina palaikymo tęstinumą, kas teisėtai išduoda licencijas, kam priklauso atnaujinimų teisės ir kas prisiima atsakomybę už sistemos veikimą. Investuotojams tai priminimas, kad net ir brandžiame technologijų versle lemiamas tampa ne vien produktas, bet ir aiški intelektinės nuosavybės žemėlapio, valdymo taisyklių bei audito kultūra.

    Platesniame kontekste istorija aktuali ir Ukrainos reputacijai kuriant palankią aplinką technologijų sektoriui, įskaitant specialius teisinius režimus ir skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Pasitikėjimas tokia aplinka tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai ir skaidriai sprendžiami ginčai dėl nematerialių aktyvų, o ypač dėl programinio kodo ir prekės ženklų.

    Kol kas aišku viena: registruose ir finansiniuose dokumentuose užfiksuoti pokyčiai tapo pagrindiniu konflikto „žemėlapiu“. Tolimesnė įvykių eiga priklausys nuo nepriklausomo audito, dokumentų analizės ir teismų sprendimų, kurie turės reikšmės ne tik vienai įmonių grupei, bet ir platesnei technologijų verslo praktikai regione.

  • Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina žada 7 mln FPV dronų: JAV ir NATO atsilieka, Pentagonas keičia taisykles dėl detalių

    Ukraina skelbia iki 2026 metų pabaigos planuojanti pagaminti iki 7 mln. mažų smogiamųjų FPV dronų. Tai reikštų maždaug 500 000 vienetų per mėnesį ir dar labiau įtvirtintų šalies lyderystę masinėje pigių, bet efektyvių bepiločių gamyboje.

    Toks mastas, apie kurį kalbama Ukrainoje, gerokai viršija dabartines Vakarų ambicijas mažųjų bepiločių segmente. JAV Gynybos departamentas, plėtodamas programą, orientuotą į dronų dominavimą, iki 2027 metų vasario yra numatęs užsakyti mažiau nei 200 000 panašios klasės dronų.

    „Pereiti nuo nulio iki 200 000 yra gerokai sunkiau, nei vėliau didinti apimtis, kai gamyklos, tiekimas ir pajėgumai jau veikia“, – sakė Defense Innovation Unit vadovas operacijoms Travis Metz, komentuodamas gamybos plėtros iššūkius.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos pranašumą lemia ne tik gamybos apimtys, bet ir fronto patirtis, kuri nuolat grąžina grįžtamąjį ryšį gamintojams. FPV dronai kare tapo vienu svarbiausių įrankių tiek taikiniams žvalgyti, tiek tiksliniams smūgiams prieš techniką ar pozicijas, o technologiniai patobulinimai diegiami itin greitai.

    Tuo pat metu Pentagonas griežtina tiekimo grandinės reikalavimus ir siekia, kad mažiesiems bepiločiams būtų užtikrinta pilnai vidaus rinka paremta komponentų bazė. Atnaujintose gairėse numatyti ribojimai kai kuriems kiniškos kilmės komponentams, įskaitant tam tikrus variklius ir akumuliatorių sprendimus.

    Tai reikšmingas pokytis, nes, JAV pareigūnų vertinimu, didelė dalis anksčiau įsigytų dronų tikėtina turėjo kiniškų detalių. Priklausomybės mažinimas laikomas kritiniu žingsniu, siekiant stabilaus tiekimo, saugumo ir galimybės greitai didinti gamybą krizės metu.

    JAV taip pat aktyviai įtraukia Ukrainos gamintojus į bandymus ir partnerystes, kurios turėtų paspartinti amerikietiškų pajėgumų augimą. Keli Ukrainos gamintojai pakviesti į testus Fort Carson bazėje Kolorado valstijoje, o dalis jų jau kuria arba rengia bendras įmones su JAV gynybos pramonės partneriais.

    Viena iš esminių būsimų užsakymų sąlygų yra lokalizuota gamyba JAV teritorijoje. Tokia kryptis leidžia perkelti Ukrainoje ištobulintus sprendimus į Vakarų pramoninę bazę, kartu mažinant rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimo sutrikimais.

    Ilgalaikėje perspektyvoje JAV pareigūnai tikisi pasivyti Ukrainą, tačiau pripažįsta, kad masinės gamybos startas yra sunkiausia dalis. Ukrainos planai rodo, kad bepiločių karas tampa pramonės pajėgumų, tiekimo grandinių ir greitos inovacijos varžybomis, kuriose atsilikimą kompensuoti vis sudėtingiau.

  • Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Zelenskio susitikimas su Trumpu Baltuosiuose rūmuose: kalbėta apie „Patriot“ ir įstrigusią diplomatiją

    Uždari pokalbiai Ovaliajame kabinete

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Baltuosiuose rūmuose už uždarų durų susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kyjivas siekia atnaujinto politinio impulso ir didesnės karinės paramos, Rusijai tęsiant plataus masto karą prieš Ukrainą.

    Pasak pranešimų, susitikimas truko kiek ilgiau nei valandą, tačiau iš karto po jo detalių viešai nepateikta. Derybų fonas įtemptas: abi pusės pastaruoju metu intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, o JAV remiamos pastangos sustabdyti karą išlieka įstrigusios.

    „Geras susitikimas su prezidentu Trumpu Ovaliajame kabinete. Ačiū už viską, ką darome kartu, kad apsaugotume ukrainiečių gyvybes ir priartintume taiką“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėmesys oro gynybai ir gamybos licencijoms

    Ukrainos lyderis taip pat pabrėžė, kad su JAV prezidentu aptarė idėjas, susijusias su „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijomis. Tokios licencijos Kyjivui reikštų galimybę sparčiau papildyti atsargas ir mažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo grandinių, kurios karo metu tampa kritiškai pažeidžiamos.

    Šis akcentas atspindi platesnę Ukrainos oro gynybos problemą: Rusija vis dažniau naudoja sunkiau perimamas raketas, o miestams ir infrastruktūrai tenka nuolatinis spaudimas. Ukrainai oro gynybos sistemos ir jų šaudmenys yra vienas svarbiausių prioritetų, nes nuo jų tiesiogiai priklauso civilių saugumas ir energetikos objektų apsauga.

    „Prezidentas ir aš aptarėme „Patriot“ perėmėjų gamybos licencijas ir dar kelias idėjas, kurios galėtų padėti. Taip pat kalbėjome apie diplomatiją, svarbu atgaivinti diplomatinį procesą. Mūsų komandos suderins tolesnio bendravimo detales“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pasikeitusi JAV paramos architektūra

    Šio vizito kontekste svarbus ir Vašingtono paramos modelis, kuris, kaip skelbiama, buvo koreguotas: vietoj tiesioginių ginklų siuntų Ukrainai prioritetas teikiamas schemai, pagal kurią Europos valstybės perka ginkluotę Ukrainai. Toks mechanizmas leidžia JAV išlaikyti politinę kontrolę ir tempą derinti su sąjungininkais, tačiau Kyjivui jis gali reikšti sudėtingesnį ir lėtesnį praktinį įgyvendinimą.

    Tuo pat metu Zelenskio ir Trumpo santykiai, sprendžiant iš viešų signalų, pastaruoju metu švelnėjo. JAV prezidentas anksčiau buvo užsiminęs apie galimybę suteikti licencijas oro gynybos gamybai ir kalbėjo apie diplomatijos atgaivinimo poreikį, nors konkrečių sprendimų viešumoje kol kas nedaug.

    Zelenskis pagerbs Lindsey Grahamo atminimą

    Be derybų Baltuosiuose rūmuose, Zelenskis turėtų dalyvauti memorialinėse iškilmėse respublikonų senatoriui Lindsey Grahamui, kuris ilgą laiką buvo vienas ryškiausių Ukrainos rėmėjų JAV politikoje ir, kaip pranešta, šį mėnesį netikėtai mirė sulaukęs 71 metų.

    Ukrainos prezidentas teigė užuojautą dėl senatoriaus mirties perdavęs ir JAV vadovui. Kyjivui tai svarbus simbolinis momentas, nes Grahamas ilgą laiką buvo vienas aktyviausių JAV politinių balsų, siekusių išlaikyti paramą Ukrainai aukščiausiame darbotvarkės lygyje.

    „Pareikšdamas užuojautą prezidentui Trumpui dėl Lindsey Grahamo mirties pasakiau, kad jis buvo tikras Ukrainos draugas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Trumpo darbotvarkėje ir Netanyahu vizitas

    Po susitikimo su Zelenskiu Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose turėtų priimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Tikimasi, kad pokalbiuose daugiausia dėmesio bus skiriama Irano temai ir JAV pastangoms grąžinti derybas į vėžes, taip pat regioniniams susitarimams ir Gazos atkūrimo klausimams.

    Šie vizitai rodo, kad Vašingtono užsienio politikos darbotvarkė vienu metu apima kelias krizes, o tai Ukrainai reiškia konkurenciją dėl politinio dėmesio, ginkluotės tiekimo pajėgumų ir finansinių resursų.

    „Tai didžiulė atsakomybė. Aptarsime visus darbotvarkės klausimus, pirmiausia Iraną. Žinoma, mūsų tikslas yra užtikrinti savo saugumą ir išplėsti taikos ratą“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

  • Liuksemburgas siekia NATO gynybos banko būstinės: kaip veiktų nauja paskolų schema Ukrainai ir sąjungininkams

    Liuksemburgo valdžia siekia, kad būsimo NATO iniciatyva kuriamo Gynybos, saugumo ir atsparumo banko būstinė įsikurtų šios šalies sostinėje. Idėja gimė liepos pradžioje, kai dalis NATO valstybių kartu su Ukraina paskelbė ketinančios steigti komercinę finansų instituciją gynybos projektams remti.

    Pagal pirminį sumanymą bankas turėtų pritraukti kapitalą ir teikti paskolas NATO narėms bei Ukrainai. Lėšos būtų nukreipiamos į ginkluotės įsigijimą, kariuomenių modernizavimą ir vadinamuosius dvejopos paskirties projektus, kurie naudingi ir civiliniams, ir kariniams poreikiams.

    Kas jau prisijungė prie iniciatyvos

    Bendrą ketinimą kurti banką viešai paskelbė Albanija, Belgija, Kanada, Graikija, Liuksemburgas, Latvija, Rumunija, Turkija ir Ukraina. Ši grupė tikisi, kad prie iniciatyvos vėliau prisijungs ir daugiau NATO valstybių, tarp jų minima ir Lenkija.

    Kol kas neatskleista, kokia būtų banko kapitalo struktūra, kokias teises valdysenoje turėtų atskiros šalys ir kokie konkretūs finansiniai instrumentai būtų siūlomi. Tai reiškia, kad projektas dar yra derybų stadijoje, o sprendimai dėl rizikos pasidalijimo ir garantijų mechanizmų bus esminiai vertinant realų banko pajėgumą.

    Kodėl Liuksemburgas nori būstinės

    Liuksemburgas argumentuoja turintis stiprų finansų sektorių ir tarptautinių institucijų ekosistemą, todėl esą logiška naują banką įkurdinti būtent čia. Šalis taip pat sieja būsimą projektą su galimomis sinergijomis su Europos investicijų banku ir NATO pirkimų bei paramos struktūromis.

    „Europos banko įkūrimas Liuksemburge atitinka komplementarumo logiką, remiantis veikiančia finansų ekosistema ir jau esančiomis Europos bei sąjungininkų institucijomis“, – sakė Liuksemburgo gynybos ministrė Yuriko Backes.

    Koks galimas privataus kapitalo vaidmuo

    Pagal aptariamus principus prie banko veiklos galėtų prisidėti ir privatūs finansų investuotojai. Jų vaidmuo būtų papildomas, daugiausia per garantijas, rizikos pasidalijimą ar kitus instrumentus, kurie leistų didinti finansavimo apimtis nepaverčiant banko vien tik biudžetiniu fondu.

    Vis dėlto strateginiai sprendimai, kaip numatoma, liktų banko valdymo organų ir viešųjų akcininkų rankose. Nuo to, kiek valstybių ryšis tapti steigėjomis ir kiek kapitalo bus realiai sutelkta, priklausys, ar naujas bankas taps reikšmingu įrankiu NATO gynybos pramonės finansavimui ir Ukrainos ilgalaikei paramai.

  • Ukraina tyliai gavo „Grupės WB“ „Warmate 5“: ką žinome apie naują lenkų smogiamąjį droną

    Ukraina tyliai gavo „Grupės WB“ „Warmate 5“: ką žinome apie naują lenkų smogiamąjį droną

    Ukrainos informacinėje erdvėje pasirodė pranešimų, kad šalies pajėgos jau naudoja naujos kartos lenkišką klajojančiąją amuniciją „Warmate 5“. Pirmieji signalai apie tai išplito socialiniuose tinkluose ir buvo perimti Ukrainos gynybos temomis rašančių kanalų.

    Vėliau viešai sureagavo „Grupės WB“ atstovas Remigius Wilkas, nurodęs, kad „Warmate 5“ figūruoja NATO paramos ir pirkimų agentūros NSPA kataloguose. Dokumentuose, apie kuriuos kalbėta viešai, kaip registruotas šios sistemos naudotojas minėta Ukraina.

    Pristatymas patvirtintas, detalės ribojamos

    Į žiniasklaidos užklausas įmonės atstovas nurodė, kad pirmosios „Warmate 5“ sistemos Ukrainą pasiekė 2024 metais. Taip pat pabrėžta, kad sistema praėjo įvedimo į naudojimą procedūras, vadinasi, ji priimta į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inventorių.

    Tuo pat metu akcentuota, kad dėl sutarčių sąlygų negalima skelbti nei pristatytų vienetų skaičiaus, nei konkrečių susitarimų detalių. Įmonė teigia, kad sutartys buvo sudarytos tiesiogiai su Ukrainos valdžios institucijomis.

    „Pirmosios klajojančiosios amunicijos sistemos „Warmate 5“ Ukrainą pasiekė 2024 metais, tačiau dėl sutartinių įsipareigojimų negalime pateikti tiekimo detalių“, – sakė Remigius Wilkas.

    Ką gali „Warmate 5“

    „Warmate 5“ įvardijama kaip naujausia ir didžiausia „Warmate“ šeimos versija, skirta tiksliems smūgiams. Viešai nurodomos charakteristikos leidžia vertinti, kad tai priemonė, pritaikyta ilgesniam patruliavimui ir taikinių paieškai prieš ataką.

    Skelbiama, kad veikimo nuotolis gali siekti apie 100 kilometrų, priklausomai nuo oro sąlygų, reljefo ir užduoties. Teigiama, kad ore platforma gali išbūti iki 9 valandų, o skrydžio greitis gali būti apie 90 kilometrų per valandą, atakos metu didėjant iki maždaug 250 kilometrų per valandą.

    „Warmate 5“ numatoma naudoti su keičiama kovine galvute, kurios masė, pagal viešus aprašymus, gali siekti 5–10 kilogramų. Priklausomai nuo užduoties gali būti pasirenkamos skirtingos kovinės galvutės, pavyzdžiui, skeveldrinė sprogstamoji, termobarinė ar prieštankinė.

    Kodėl informacija galėjo būti slepiama

    Faktas, kad pirmosios sistemos, kaip teigiama, perduotos dar 2024 metais, o viešos detalės išryškėjo tik dabar, rodo, jog tiekimas galėjo būti sąmoningai neviešinamas. Tokia praktika karo metu nėra neįprasta, ypač kalbant apie naujas priemones, kurių skaičiai ir panaudojimo taktika gali būti jautri informacija.

    Ekspertinėje erdvėje dažnai pabrėžiama, kad klajojančioji amunicija leidžia lanksčiau naikinti tiek judančius, tiek stacionarius taikinius, o sprendimas dėl smūgio priimamas jau vykdant užduotį. Tai ypač aktualu, kai taikiniai greitai keičia vietą, o klasikinė artilerija ar raketos ne visada suteikia reikiamą reakcijos laiką.

    Ukraina jau kurį laiką naudoja ir kitus „Grupės WB“ sprendimus, o bendrovė yra skelbusi apie veiklą Ukrainoje, susijusią su technine priežiūra ir logistika. Toks buvimas vietoje paprastai leidžia greičiau remontuoti įrangą ir užtikrinti atsarginių dalių tiekimą.