CP v2

Tag: Ukraina

  • Estija stiprins elektros tinklą pagal Ukrainos patirtį: dėmesys dronams ir dispečerinei

    Estija stiprins elektros tinklą pagal Ukrainos patirtį: dėmesys dronams ir dispečerinei

    Ko Estija mokosi iš Ukrainos?

    Estijos pareigūnai susitiko su Ukrainos energetikos sektoriaus vadovais, kad perimtų praktikas, padedančias apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo oro atakų. Vizitas siejamas su augančiu Europos šalių poreikiu didinti elektros sistemų atsparumą, vertinant saugumo aplinką regione.

    Delegacijai vadovavo Estijos energetikos ministras Andres Sutt, o pagrindinis susitikimas vyko su Ukrainos perdavimo sistemos operatoriaus „Ukrenergo“ vadovu Vitalii Zaichenko. Derybose aptarta, kaip užtikrinamas dispečerinis valdymas karo sąlygomis ir kokie sprendimai leidžia greitai atkurti elektros tiekimą po smūgių.

    Didelė dalis pokalbių buvo skirta koordinavimui tarp energetikų ir kariuomenės, taip pat techninėms priemonėms, kurios mažina dronų keliamą riziką. Praktikoje tai apima tiek fizinę infrastruktūros apsaugą, tiek darbo procesų pertvarką, kad avarijų padariniai būtų lokalizuojami greičiau.

    Greitas remontas ir atsparumas atakoms

    Ukrainos energetikos sistema nuo plataus masto invazijos patiria pasikartojančius smūgius, todėl per kelerius metus sukaupta patirtis apima ne tik prevenciją, bet ir atstatymą. Prioritetu tapo atsarginių dalių logistika, modulinių sprendimų taikymas ir greitas pažeistos įrangos pakeitimas, kad sistema išliktų valdoma net po didelių incidentų.

    „Mūsų patirtis šioje srityje šiuo metu yra stipriausia pasaulyje“, – sakė Vitalii Zaichenko.

    Jis pabrėžė, kad Ukraina turi unikalių praktinių žinių, kaip trumpu laiku pakeisti įrangą ir diegti plataus masto apsaugos priemones. Estija, anot susitikimo metu pristatytos informacijos, jau anksčiau rėmė Ukrainos energetikos paramos iniciatyvas, perduodama įrangą ir didelės galios generatorius.

    Estijos ministras patvirtino, kad Ukrainos rekomendacijos bus integruotos į šalies planus, skirtus sustiprinti elektros tinklo atsparumą. Tai reiškia, kad dėmesys bus skiriamas ne vien naujoms investicijoms, bet ir tinklo valdymo procedūroms bei pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Lietuvos parama Ukrainos energetikai

    Tuo pat metu regione aktyviai veikia ir Lietuva: balandžio 23–26 dienomis Kyjive lankėsi Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Vizito metu buvo vertinama atsinaujinančios energetikos projektų pažanga ir aptartos tolesnės kryptys, kaip stiprinti ilgalaikį energetinį atsparumą.

    Anksčiau Lietuva skyrė 5 000 000 eurų saulės elektrinėms ir energijos kaupimo sistemoms įrengti 26 ligoninėse, mokyklose ir darželiuose. Tokie sprendimai tampa kritiškai svarbūs, nes leidžia įstaigoms tęsti veiklą net tada, kai dėl atakų sutrinka centralizuotas elektros tiekimas.

    Kaip pažymima Ukrainos patirties kontekste, energijos gamyba vietoje ir kaupimas mažina vieno gedimo taško riziką. Dėl to vis dažniau akcentuojama mišri strategija, kai derinamos tinklo apsaugos priemonės, rezervinė generacija ir energijos kaupimo sprendimai, o programos mastui didinti ieškoma papildomo finansavimo.

  • Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina stato milžinišką gynybos liniją: įtvirtinimai matomi iš kosmoso, Rusija ieško naujo smūgio

    Ukraina šiaurinėje šalies dalyje spartina daugiasluoksnės gynybos linijos statybas, kuri, kaip teigiama, jau matoma palydovinėse nuotraukose. Įtvirtinimai kuriami tam, kad Rusijos pajėgos negalėtų greitai prasiveržti į Ukrainos teritoriją ir priartėti prie Kyjivo.

    Ukrainos kariuomenė skelbia, kad fortifikacijos driekiasi nuo Kyjivo apylinkių iki Sumų krypties, formuodamos vadinamąją giliąją gynybą. Kai kur darbai vykdomi ne tik prie pat sienos, bet ir iki maždaug 100 kilometrų šalies gilumoje, kad būtų sukurti keli atsitraukimo ir kontratakos barjerai.

    Kas statoma ir kodėl

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inžineriniai daliniai pabrėžia, kad tai tęstinis, kelių juostų gynybos modelis, skirtas lėtinti mechanizuotų dalinių judėjimą ir apsunkinti logistiką. Tokios linijos paprastai derina kelias kliūtis, kurios priverčia priešininką sustoti, išsiskleisti ir patirti didesnius nuostolius.

    Įrengiami prieštankiniai grioviai, spygliuotos vielos užtvaros, minų laukai ir kitos inžinerinės kliūtys, taip pat betoniniai prieštankiniai blokai, dažnai vadinami piramidėmis. Šie elementai skirti nukreipti šarvuotą techniką į iš anksto numatytas zonas, kur ją lengviau naikinti artilerija ir bepiločiais orlaiviais.

    „Ši gynybos linija statoma. Sutelkta labai daug pajėgų ir priemonių, kad ji būtų pastatyta per kuo trumpesnį laiką“, – sakė Ukrainos kariuomenės inžinerinių pajėgų vadovas brigados generolas Vasylius Syrotenka.

    Šiaurinis ruožas – jautriausia kryptis

    Ukrainos vadovybė pastaruoju metu ne kartą yra viešai kalbėjusi apie padidėjusį aktyvumą prie sienos su Baltarusija ir Rusija, įskaitant inžinerinius darbus ir kelių infrastruktūros parengimą. Nors patvirtintos informacijos apie masinį Rusijos pajėgų pergrupavimą šiaurėje nėra, Kyjivas siekia iš anksto sumažinti staigaus puolimo riziką.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Sumų sričiai, kuri dėl geografinės padėties laikoma vienu labiausiai pažeidžiamų regionų. Skelbiama, kad ten jau vykdomas dar vienas fortifikacijų etapas, o prie darbų prisideda ir kiti Ukrainos regionai, siųsdami techniką bei specialistus.

    Karas virsta poziciniu

    Šios statybos siejamos su platesniu Ukrainos fortifikacijų planu, įgyvendinamu nuo 2024 metų, kai fronto linijose sustiprėjo pozicinio karo bruožai. Ilgos, nuoseklios gynybinės juostos leidžia taupyti gyvąją jėgą, geriau valdyti manevrą ir sukurti sąlygas veiksmingiau naudoti žvalgybą bei bepiločius.

    Ekspertai pabrėžia, kad fortifikacijos pačios savaime negarantuoja apsaugos, tačiau jos gali sulėtinti puolimą ir padidinti užpuoliko nuostolius, ypač kai derinamos su artilerija, elektroninės kovos priemonėmis ir nuolatine žvalgyba. Todėl Ukraina siekia, kad šiaurinė kryptis taptų ne greito prasiveržimo, o ilgo ir brangaus įsiveržimo scenarijumi.

  • Ukraina atveria ginklų eksportą per Drone Deals: kas galės pirkti dronus, o kam durys liks užvertos

    Ukraina atveria ginklų eksportą per Drone Deals: kas galės pirkti dronus, o kam durys liks užvertos

    Ukraina pradeda atverti kelią savo ginklų eksportui į užsienio rinkas, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, tai bus daroma per vadinamuosius Drone Deals susitarimus, tačiau prieiga prie Ukrainos kovos sąlygomis išbandytų technologijų bus suteikta ne visoms šalims.

    V. Zelenskis teigė, kad valstybės institucijų lygmeniu jau patvirtintos eksporto taisyklės ir veikimo modelis, o prioritetas išliks Ukrainos kariuomenės aprūpinimas. Kartu numatoma supaprastinti biurokratines procedūras, išlaikant eksporto kontrolę ir aiškius leidimų mechanizmus verslui.

    Kas yra Drone Deals?

    Drone Deals apima ne tik pagamintų dronų ar kitos ginkluotės pardavimą, bet ir bendrą gamybą, tiekimą bei technologinį bendradarbiavimą. Į šiuos paketus gali patekti dronai, raketos, šaudmenys, kita karinė technika, programinė įranga, taip pat Ukrainos sukaupta praktinė patirtis ir technologijų mainai.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad bendradarbiavimo rėmai bus nustatomi tarpvalstybiniu lygmeniu, vadovaujantis abipusiškumo principu. Vėliau procesas pereis į institucijų ir gamintojų lygį, kad sandoriai būtų įgyvendinami greičiau ir aiškiau.

    Eksportas bus ribojamas

    V. Zelenskis aiškino, kad eksportas pirmiausia bus atvertas toms šalims, kurios rėmė Ukrainą po Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Kartu jis nurodė parengti valstybių sąrašą, į kurias ginklų eksportas negalimas dėl jų ryšių ir bendradarbiavimo su agresoriumi.

    Anot Ukrainos prezidento, pagrindinis iššūkis yra užkirsti kelią tam, kad Ukrainos technologijos ar ginkluotė nepatektų į Rusijos rankas. Todėl sprendimuose dalyvaus Užsienio reikalų ministerija, žvalgybos tarnybos ir Ukrainos saugumo tarnyba.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar?

    Ginklų gamintojai Ukrainoje šio sprendimo laukė ilgą laiką, nes dalis pramonės pajėgumų, kaip teigiama, jau viršija vidaus poreikius. Skelbiama, kad šalyje veikia apie 800 gynybos pramonės gamintojų, o kai kuriose kategorijose pertekliniai pajėgumai gali siekti iki 50 proc.

    Taip pat viešai minėta, kad Ukraina per metus pagamina daugiau kaip 4 milijonus dronų ir, turėdama pakankamą finansavimą, galėtų šį skaičių didinti. Dėl to eksporto atvėrimas vertinamas kaip būdas pritraukti papildomų pajamų, stiprinti gynybos pramonę ir kartu išlaikyti tvarų tiekimą frontui.

    Kurios rinkos gali būti pirmos?

    V. Zelenskis nurodė, kad Drone Deals formatas jau taikomas bendradarbiaujant su partneriais Artimuosiuose Rytuose, Persijos įlankos regione, Europoje ir Kaukaze. Jis taip pat patvirtino, kad pasiūlymas pateiktas ir JAV partneriams, tačiau pabrėžė, kad sąlygos turi būti palankios Ukrainai ir numatyti aiškią priežiūrą.

    Ukraina pastaraisiais metais ypač plėtojo ir jūrinių dronų kryptį, o tokios sistemos, kaip teigiama, prisidėjo prie Rusijos pajėgų nuostolių Juodojoje jūroje. Kyjivas siekia šį karo metu sukauptą technologinį pranašumą paversti ilgalaikiu geopolitiniu svertu, pereinant nuo pagalbos gavėjos prie saugumo sprendimų tiekėjos.

  • Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina antradienį dar kartą atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą Juodosios jūros uostamiestyje Tuapse. Vietos valdžia pranešė apie didelį gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir pradėtą netoliese gyvenančių žmonių evakuaciją.

    Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas nurodė, kad po bepiločių atakos mieste vėl paskelbta padidintos parengties situacija. Pasak jo, saugumo sumetimais iš gyvenamųjų namų šalia gamyklos išvežami gyventojai.

    Tuapse naftos perdirbimo gamykla laikoma viena reikšmingesnių pietų Rusijos infrastruktūros grandžių, jos pajėgumai siekia apie 12 mln. tonų per metus. Pastarosiomis savaitėmis ši vieta atakuojama ne pirmą kartą, o ankstesni gaisrai, anot vietos pareigūnų, buvo gesinami kelias dienas.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas viešai patvirtino smūgį, teigdamas, kad objektas susijęs su Rusijos kariuomenės aprūpinimu okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais akcentuoja, kad naftos perdirbimo ir kuro logistikos objektai yra svarbūs Rusijos karo finansavimo ir tiekimo taškai.

    Vietos gyventojai po ankstesnių atakų socialiniuose tinkluose skelbė apie galimą taršą ir suodžių nusėdimą mieste, o savivaldybės tarnybos tvirtino tebevykdančios valymo darbus uoste ir pakrantėje. Dėl naujausio gaisro taršos mastas kol kas neįvardytas.

    Atakos energetikos ir logistikos objektams išlieka viena ryškiausių karo tendencijų: Ukraina siekia mažinti Rusijos pajamas iš naftos sektoriaus ir apsunkinti degalų tiekimą kariuomenei, o Rusija tęsia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir uostams. Toks „smūgių mainų“ modelis didina rizikas civilinei infrastruktūrai ir aplinkai, ypač prie Juodosios jūros.

  • Vengrijoje Ukraina tapo „toksine“ tema: kaip Orbano politika keičia nuotaikas ir rizikas Europoje

    Vengrijoje žodis Ukraina vis dažniau tampa politiškai užtaisyta sąvoka, o viešojoje erdvėje jis neretai pristatomas per nepasitikėjimo ir baimės prizmę. Tokią nuotaiką, anot pašnekovų, sustiprino ministro pirmininko Viktoro Orbano retorika ir ilgalaikė komunikacijos strategija, kuri Ukrainą sieja su grėsmėmis Vengrijos saugumui ir interesams.

    Interviu rinkinyje keli pašnekovai akcentuoja, kad tema sąmoningai „užnuodyta“, tačiau kartu pabrėžia, jog ją įmanoma „atnuodyti“ aiškesniu dialogu ir faktais. Esminė mintis kartojama keliose citatose: problemos tarp Ukrainos ir vengrų mažumos nebuvo sisteminės, o eskalacija dažniausiai sutapdavo su politiniu poreikiu Budapešte.

    Mažumos klausimas ir politinė dinamika

    Diskusijose apie Vengrijos ir Ukrainos santykius dažnai minimas Užkarpatės regionas ir ten gyvenanti vengrų bendruomenė. Pašnekovų teigimu, mažumų klausimai neretai išnaudojami kaip instrumentas vidaus politikai ir spaudimui tarptautiniuose formatuose, ypač kai sprendžiami sankcijų, paramos Ukrainai ar Europos Sąjungos vienybės klausimai.

    Praktiškai tai reiškia, kad net ir lokalūs švietimo ar kalbos politikos ginčai išpučiami iki geopolitinio konflikto lygmens. Tokia taktika kuria ilgalaikę kainą: visuomenėje įsitvirtina nuostata, jog Ukraina yra problema, o ne valstybė, ginanti savo teritoriją ir siekianti integracijos į Europos erdvę.

    „Dėl Orbano žodis Ukraina Vengrijoje tapo toksiškas. Bet tai galima ištaisyti“, – sakė vienas interviu pašnekovų.

    Karo rizikos: nuo dronų iki branduolinės saugos

    Interviu rinkinyje greta politikos temų ryškėja ir karo realybės: akcentuojama, kad tradicinis mūšio laukas keičiasi, o didelę užduočių dalį perima antžeminiai ir oro dronai. Pašnekovai mini ir naują taktiką, kai smogiamieji dronai gali skraidyti virš miesto, laukti „susirinkimo“ ir tik tuomet veikti grupėmis, taip apsunkindami gynybą.

    Minima ir branduolinė rizika, susijusi su Černobylio infrastruktūra: jei būtų pažeistos apsauginės konstrukcijos, į orą galėtų pakilti radioaktyvios dulkės, o vėjas debesis nuneštų nenuspėjama kryptimi. Tokie scenarijai yra viena priežasčių, kodėl tarptautinės institucijos pabrėžia branduolinės saugos svarbą net ir toli nuo aktyviausių fronto ruožų.

    „Jei raketa sugriautų priedangą, dulkės pakiltų į orą ir susiformuotų debesis, kurį vėjas gali nunešti bet kuria kryptimi“, – sakė pašnekovas.

    Europa, saugumo garantijos ir ilgo karo logika

    Kituose pasisakymuose keliama platesnė mintis: agresija prieš Europos Sąjungą neturėtų būti vertinama kaip atskiras karas, nes tai būtų to paties konflikto tąsa. Pašnekovai svarsto, ar Rusija gali pereiti nuo šantažo prie atviresnio spaudimo, kartu pabrėždami, kad sprendimai priklauso nuo Kremliaus vadovybės motyvų ir rizikos tolerancijos.

    Diskutuojama ir apie saugumo architektūrą: išsakoma skeptiška nuomonė, kad vien formalios deklaracijos nebūtinai atgraso, jei joms trūksta realių pajėgumų ir politinės valios. Todėl vis dažniau minimos dvi kryptys: paramos Ukrainai tęstinumas ir praktiniai dvišaliai ar daugiašaliai saugumo susitarimai, kurie apima ginkluotės tiekimą, mokymus, žvalgybinę informaciją ir pramoninį bendradarbiavimą.

    „Tradicinio mūšio lauko jau nėra, beveik visas užduotis atlieka antžeminiai ir oro dronai“, – sakė vienas pašnekovų.

    Interviu fragmentai taip pat primena, kad karo pasekmės apima ne vien frontą: kalbama apie energetikos infrastruktūros niokojimą, ilgalaikį spaudimą miestams ir socialines problemas. Keli pašnekovai pabrėžia, jog civilinė apsauga, vaikų evakuacija iš pavojingų teritorijų ir kova su informacinėmis manipuliacijomis tampa tokia pat svarbia atsparumo dalimi kaip ir gynybos linijos.

    „Išvežti vaikus iš priefrontės teritorijų reiškia suteikti jiems galimybę išgyventi“, – sakė pašnekovas.

  • Charkivo naujienos: ką šiandien svarbu žinoti apie saugumą, apšaudymus ir miesto kasdienybę

    Charkivas išlieka vienu labiausiai pažeidžiamų Ukrainos miestų dėl nuolatinių Rusijos smūgių iš oro ir raketų atakų. Artumas sienai reiškia trumpesnį perspėjimo laiką, todėl gyventojai ir tarnybos didelį dėmesį skiria slėptuvėms, evakuacijai ir ryšio sistemoms.

    Pastaraisiais mėnesiais dažniau fiksuojami smūgiai energetikos ir civilinės infrastruktūros objektams, o tai tiesiogiai veikia miesto kasdienybę. Elektros tiekimo sutrikimai, šildymo problemos ir vandentvarkos apkrovos verčia savivaldą ieškoti rezervinių sprendimų bei spartinti remonto darbus.

    Humanitarinė situacija mieste priklauso nuo saugumo aplinkybių ir logistikos: kai suintensyvėja apšaudymai, sudėtingėja pagalbos pristatymas, medicinos įstaigų darbas ir gyventojų mobilumas. Kartu Charkivas išlaiko gyvybingą vietos ekonomiką, o dalis paslaugų sektoriaus prisitaikė prie darbo pertrūkių ir oro pavojaus režimo.

    Analitikai pabrėžia, kad šiaurės rytų kryptis išlieka strategiškai svarbi, todėl miestas ir toliau bus priklausomas nuo Ukrainos oro gynybos, priešdroninių priemonių ir tarptautinės paramos. Gyventojams rekomenduojama remtis oficialiais pranešimais, laikytis oro pavojaus nurodymų ir iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų planą nenumatytiems atvejams.

    Informacijos patikimumas karo sąlygomis tampa kritiškai svarbus, nes klaidingi pranešimai gali kelti paniką ar trukdyti tarnybų darbui. Dėl to aktualias Charkivo naujienas verta tikrinti per Ukrainos institucijų kanalus ir tarptautinių organizacijų atnaujinimus, vengiant nepatvirtintų šaltinių socialiniuose tinkluose.

  • Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengia sankcijų paketą Izraelio asmenims ir bendrovėms, kurios, Kyjivo teigimu, perka grūdus iš Rusijos okupuotų teritorijų. Pasak jo, kalbama apie produkciją, kuri išvežama iš okupuotų Ukrainos regionų ir vėliau patenka į tarptautinę prekybą.

    V. Zelenskis teigia, kad sankcijos būtų nukreiptos ne tik į logistikos grandinę, gabenančią krovinius, bet ir į sandorio pusę Izraelyje, kuri priima ar įsigyja tokias siuntas. Ukrainos pozicija grindžiama argumentu, kad prekyba grūdais, išvežtais iš okupuotų teritorijų, negali būti laikoma teisėta komercine veikla.

    Kas teigiama apie grūdų kilmę?

    Ukraina tvirtina, jog kai kurie kroviniai iš okupuotų teritorijų buvo gabenami jūra, o dalis jų galėjo būti iškrauti Haifos uoste. Apie galimas grūdų siuntas, siejamas su pavogta ukrainietiška produkcija, anksčiau skelbė ir Izraelio žiniasklaida, remdamasi tyrimais apie grūdų kilmės maskavimą bei maršrutų kaitą.

    Kyjivas akcentuoja, kad dėl tokių atvejų, jų vertinimu, turėtų kilti klausimų ne tik pirkėjams, bet ir uostų bei kontrolės institucijoms. V. Zelenskis tvirtina, jog diplomatiniais kanalais Ukraina esą bandė užkirsti kelią panašiems pristatymams, tačiau vien diplomatinių žingsnių nepakako.

    Įtampa tarp Kyjivo ir Jeruzalės

    Šis pareiškimas išryškina augančią įtampą tarp Ukrainos ir Izraelio, kurios santykius jau kurį laiką temdo skirtingi interesai Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Nors abi šalys yra artimos Vakarų partnerių orbitai, Izraelio santykiai su Rusija, ypač saugumo ir regioninės politikos klausimais, išlieka jautri tema.

    Viešoje erdvėje jau apsikeista aštresniais pareiškimais: Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras yra suabejojęs, ar Ukraina pateikė pakankamai įrodymų dėl konkrečių siuntų. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha yra teigęs, kad Izraelio reakcija į Kyjivo prašymus jam atrodo nepakankama.

    Ką galėtų reikšti sankcijos?

    Jei sankcijų paketas būtų patvirtintas, jis galėtų apimti atskirus asmenis, laivybos ir tarpininkavimo grandis bei įmones, kurios, Ukrainos vertinimu, prisideda prie okupuotose teritorijose paimtų žemės ūkio produktų realizavimo. Tokios priemonės paprastai reiškia turto įšaldymą, sandorių ribojimą, draudimą vykdyti ekonominę veiklą su sankcionuotais subjektais ar patekti į šalį.

    Praktinis sankcijų poveikis priklausytų nuo to, kiek plačiai jos būtų taikomos ir ar Ukraina siektų tarptautinio koordinavimo su partneriais. Be to, lemiamas veiksnys būtų įrodymų bazė: grūdų kilmę tarptautinėje prekyboje dažnai sudėtinga atsekti, jei naudojami tarpiniai sandėliai, dokumentų korekcijos ar maršrutų perplanavimas.

    Kol kas Ukraina apie konkrečias pavardes ar įmonių pavadinimus viešai nėra paskelbusi, tačiau signalas aiškus: Kyjivas ketina griežčiau reaguoti į bet kokią prekybą produkcija, kuri, jo teigimu, yra išvežta iš okupuotų teritorijų pažeidžiant Ukrainos teisę ir tarptautinius principus.

  • Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukrainos gynybos ministras pranešė, kad šalies oro gynybos sistema kovą numušė daugiau kaip 33 000 Rusijos dronų. Tai, Kyjivo teigimu, didžiausias mėnesio rodiklis nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    Pasak Ukrainos pareigūnų, augantis perimtų taikinių skaičius siejamas su sparčiai plečiama priešlėktuvinės gynybos architektūra ir didėjančia vadinamųjų perėmėjų dronų pasiūla. Šie sprendimai Ukrainai padeda atremti masines atakas ir sumažinti smūgių padarinius infrastruktūrai.

    Perėmėjų dronai ir naujas valdymas

    Ukraina skelbia didinanti perėmėjų dronų tiekimą ir stiprinanti jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą. Kartu kariuomenė, kaip teigiama, suformavo naują valdymo grandį oro pajėgose, kad greičiau priimtų sprendimus ir geriau koordinuotų atsaką į atakas.

    Kontekstas platesnis nei vien frontas: Ukrainos pareigūnai teigia, kad perėmėjų dronais domisi ir kai kurios Artimųjų Rytų bei Persijos įlankos valstybės. Praktikoje išbandyta technologija, jų vertinimu, tapo viena iš svarbiausių priemonių prieš masiškai naudojamas pigių dronų bangas.

    Ilgojo nuotolio smūgiai – iki 1 750 km

    Ukrainos gynybos ministerija taip pat nurodė, kad šalies pajėgos nuo 2022 metų daugiau kaip dvigubai išplėtė giliųjų smūgių nuotolį. Jei invazijos pradžioje buvo kalbama apie maždaug 630 kilometrų atstumą, dabar minima galimybė smogti iki maždaug 1 750 kilometrų už fronto linijos.

    Šis pokytis, Kyjivo teigimu, leidžia dažniau taikytis į objektus, susijusius su Rusijos karo ekonomika, įskaitant naftos infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus. Ukraina pabrėžia, kad tokie smūgiai mažina Maskvos pajamas ir trikdo tiekimo grandines, kurios svarbios kariuomenei.

    Smūgiai Juodosios jūros pakrantėje ir atsakomieji pareiškimai

    Ukrainos teigimu, vietoje sukurti tolimojo nuotolio atakos dronai dar kartą smogė naftos perdirbimo ir terminalo infrastruktūrai Juodosios jūros pakrantėje, o tai esą jau trečias toks atvejis per mažiau nei dvi savaites. Dėl situacijos vietos gyventojai buvo evakuoti kaip atsargumo priemonė.

    Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos nurodė, kad viena iš koordinuotų operacijų buvo nukreipta į naftos perdirbimo įrenginius Tuapsėje. Teigiama, kad ankstesni smūgiai sunaikino 24 naftos talpyklas ir apgadino dar keturias, tačiau nepriklausomai patikrinti šių detalių nebuvo galimybės.

    Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė per naktį perėmusi 186 Ukrainos dronus virš kelių regionų, okupuoto Krymo, taip pat virš Juodosios ir Azovo jūrų. Abi pusės toliau aktyviai naudoja bepiločius aparatus, o oro gynybos efektyvumas tampa vienu svarbiausių šio karo tempo veiksnių.

    Europos saugumo kontekste Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad dėl Rusijos keliamos grėsmės Europa gali būti suinteresuota Ukraina ne mažiau, nei Ukraina Europa. Jo teigimu, Ukraina turi didelę ir sparčiai modernėjančią kariuomenę, o diskusijos dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO išlieka aktualios.

    „Vietoje minties, kad Ukraina reikia Europos, turėtume svarstyti, ar kartais Europai nereikia Ukrainos labiau“, – sakė Alexanderis Stubbas.

  • ES ir Ukraina skiria 160 mln. eurų gynybos technologijoms: ar pinigai pasieks fronto sprendimus?

    Europos Sąjunga ir Ukraina pristatė gynybos inovacijų programą, kurios bendra vertė siekia apie 160 mln. eurų. Iniciatyva siekiama paspartinti dvigubos paskirties technologijų kūrimą ir gamybą, tačiau pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar finansavimas laiku pasieks įmones, kurios sprendimus realiai diegia mūšio lauke.

    Programa paskelbta Briuselyje vykusio ES ir Ukrainos verslo susitikimo metu, o jos prioritetai apima bepilotes oro, sausumos ir jūrų sistemas, elektroninės apsaugos sprendimus, ryšių ir navigacijos technologijas, kosmoso srities komponentus bei kitas šiuolaikinei gynybai kritiškai svarbias kryptis. Šios sritys per pastaruosius metus tapo ypač svarbios dėl sparčiai kintančio karo pobūdžio ir trumpėjančių technologinių ciklų.

    Kaip sudėliotas finansavimas

    Numatoma, kad apie 140 mln. eurų sudarys ES garantijos, o dar apie 21 mln. eurų bus skirta investicinėms dotacijoms. Tokia struktūra kuriama tam, kad per bankus ir finansų tarpininkus būtų galima pritraukti gerokai didesnį finansavimo srautą ir, pagal programos logiką, atverti kelią iki maždaug 400 mln. eurų paskolų kapitalo investicijoms bei apyvartinėms lėšoms.

    Gynybos technologijų rinkoje tai reikšminga detalė, nes daugeliui komandų didžiausia kliūtis būna ne idėjos ar prototipai, o galimybė stabiliai finansuoti gamybą, komponentų tiekimą, atsargas ir diegimą. Kitaip tariant, poreikis dažnai artimesnis gamybos ir tiekimo grandinių finansavimui nei klasikinei rizikos kapitalo logikai.

    Ukrainos ekosistemos akcentas: mastelis, o ne tik inovacija

    Su Ukraina susiję gynybos technologijų kūrėjai pabrėžia, kad garantijų mechanizmas gali būti geriau pritaikytas sektoriaus realybei nei vien dotacijos. Londone ir Kyjive veikianti „Offset Labs“, kuri kuria DI modelius signalų ir balso apdorojimui operacinėse sąlygose, teigia, kad būtent skolos finansavimas daugeliui gynybos technologijų įmonių labiau dera su verslo modeliu, kai reikia užtikrinti tiekimą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

    „Didžiausias šios programos privalumas yra 140 mln. eurų ES garantijų. Dotacijos ir rizikos kapitalas dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau skolos finansavimas labiau atitinka daugumos gynybos technologijų įmonių modelį“, – sakė „Offset Labs“ bendraįkūrėjas Borysas Nadykto.

    Kita iniciatyvos ašis yra patikimumas: ar finansavimas bus nukreiptas į sprendimus, kurie praeina realius bandymus, o ne lieka pristatymų skaidrėse. Londone įkurta „Occam Industries“, vystanti kompiuterine rega paremtą autopilotą FPV dronams, akcentuoja, kad karo sąlygomis technologijos vertinamos be nuolaidų, todėl paramos programų sėkmė priklauso nuo gebėjimo finansuoti tikrą, pamatuojamą naudą.

    „Ukraina yra savotiškas slėginis katilas, kuriame greitai paaiškėja, kas veikia, o kas ne. Kare nėra vietos sprendimams tik dėl grožio, svarbiausia yra vertė ir realus pritaikymas“, – sakė „Occam Industries“ vadovas Gui Wainwright.

    Kyjive veikianti gynybos inovacijų bendruomenė taip pat primena, kad nemaža dalis Ukrainos komandų jau turi patikrintas technologijas ir net pasirašytas pirkimų sutartis. Tačiau praktikoje dažnai trūksta ne naujų idėjų, o apyvartinių lėšų ir instrumentų, leidžiančių vykdyti užsakymus, finansuoti gamybą ir valdyti rizikas.

    „Ukrainos kūrėjams iš Europos partnerių reikia daugiau nei vien paskirtų sumų. Reikalingos apyvartinių lėšų priemonės, sąskaitų finansavimas, užsakymų pagrindu teikiamos paskolos, eksporto kreditai ir draudimas, susietas su sutartine paklausa“, – sakė „Defence Builder Ecosystem“ prezidentė Daria Yaniieva.

    Kas lems, ar programa suveiks

    Ekspertų vertinimu, šios iniciatyvos sėkmę lems keli veiksniai: greitis, biurokratinių barjerų mažinimas, aiškūs atrankos kriterijai ir reali integracija į Europos pirkimų bei tiekimo grandines. Jei įmonės gaus finansavimą per vėlai arba jis bus per smulkiai išskaidytas, programa gali prarasti poveikį dinamiškoje gynybos technologijų rinkoje.

    Kita vertus, jei garantijos ir investicinės dotacijos bus suderintos su bankais, gamintojais ir viešaisiais pirkimais taip, kad įmonės galėtų planuoti gamybą mėnesiais, o ne savaitėmis, tai gali tapti lūžio tašku. Tuomet ES parama būtų matuojama ne pareiškimais, o realiai pagamintais, pristatytais ir veikiančiais sprendimais.

    Galiausiai ši programa vertinama ir kaip platesnio Ukrainos technologijų įsitvirtinimo Europoje dalis. Su Ukraina siejami technologijų kūrėjai pabrėžia, kad talentų netrūksta, tačiau augimą riboja prieiga prie kapitalo, rinkų ir distribucijos kanalų, todėl kryžminės partnerystės su Europos pramone ir finansų sektoriumi gali turėti ilgalaikį efektą.

    „Ukraina tapo viena greičiausiai besimokančių DI ekosistemų iš būtinybės. Silpnoji vieta nėra talentai, o prieiga: prie kapitalo, platinimo ir gilesnės integracijos su Europos rinkomis“, – sakė „Reface“ bendra vadovas Anton Volovyk.

    Apibendrinant, 160 mln. eurų programa gali būti reikšminga ne dėl simbolikos, o dėl mažiau matomų, bet kritiškai svarbių dalykų: garantijų, apyvartinių lėšų, gamybos pajėgumų ir užsakymų užtikrinimo. Būtent šiose vietose ir spręsis, ar Europa sugebės greitai paversti paramą gynybos pajėgumais.

  • EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia 45 mln. JAV dolerių paskolą bendrovei „Energy RTB 2“, kuri yra Ukrainos žemės ūkio grupės „Kernel“ dukterinė įmonė. Pagal šios dienos kursą tai sudaro apie 41 mln. eurų.

    Lėšos bus skirtos 106 MW galios saulės elektrinės ir baterijų energijos kaupimo sistemos statybai. Projektas turėtų kasmet pagaminti apie 141 GWh atsinaujinančios elektros.

    EBRD pabrėžia, kad nauji decentralizuoti generacijos pajėgumai planuojami viename energijos trūkumo labiausiai jaučiamų Ukrainos regionų. Tokie sprendimai karo sąlygomis laikomi atsparesniais rizikoms, nes mažesni ir geografiškai išskaidyti objektai padeda stabilizuoti tiekimą.

    Kas finansuoja ir kaip mažinama rizika

    EBRD finansavimas bus iš dalies užtikrintas Europos Sąjungos garantijomis, suteiktomis per Ukraine Investment Framework. Šios garantijos per HI-BAR programą skirtos paskatinti investicijas į klimato kaitos švelninimo technologijas ir sumažinti riziką investuotojams.

    Tokio tipo garantijų mechanizmai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi infrastruktūros projektams, kai privatūs ar instituciniai finansuotojai vertina didesnę geopolitinę ir veiklos riziką. Praktikoje tai leidžia pritraukti kapitalą palankesnėmis sąlygomis ir greičiau įgyvendinti kritiškai svarbius energetikos projektus.

    Kodėl svarbios baterijos

    Prie saulės elektrinės numatyta baterijų sistema reikšminga ne tik dėl galimybės kaupti perteklinę gamybą. Ji padeda subalansuoti generacijos svyravimus, greičiau reaguoti į tinklo poreikius ir mažinti elektros tiekimo pertrūkių poveikį, ypač kai infrastruktūra patiria papildomą apkrovą.

    Ukrainoje baterijų sprendimai įgauna papildomą reikšmę dėl saugumo situacijos ir tinklo patikimumo iššūkių. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad kaupimas kartu su atsinaujinančia generacija gali tapti vienu iš greičiausių būdų didinti sistemos lankstumą regionuose, kur naujų didelių pajėgumų įrengimas užtruktų.

    Papildomi įsipareigojimai darbuotojams ir švietimui

    „Kernel“ kartu su EBRD taip pat įsipareigoja diegti darbo vietų prieinamumo priemones darbuotojams, patyrusiems karo sužeidimų ar įgijusiems negalią. Be to, numatoma plėsti jaunimo rengimo galimybes, kuriant šiuolaikines inžinerijos ir energetikos laboratorijas profesinio mokymo įstaigose.

    EBRD primena, kad „Kernel“ yra ilgametė banko partnerė, o pats EBRD išlieka vienu didžiausių institucinių investuotojų Ukrainoje. Nuo plataus masto karo pradžios bankas yra mobilizavęs milijardines investicijas, nukreiptas į ekonomikos atsparumą ir infrastruktūros atnaujinimą.