CP v2

Tag: Ukraina

  • Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainoje dronų kova keičia taisykles: ukrainiečiai rusų dronus medžioja šaudydami tinklais

    Ukrainos kariuomenė pripažįsta, kad vienas sunkiausių iššūkių fronte tapo masiškai naudojami nedideli dronai, kurie vis dažniau veikia spiečiais ir nuolat žvalgo bei atakuoja pozicijas. Ypač daug problemų kelia vadinamieji šviesolaidžiu valdomi dronai, nes jų ryšio grandinę sunkiau paveikti įprastomis elektroninės kovos priemonėmis.

    Ieškodami greitų ir pigių sprendimų, ukrainiečiai ėmė bandyti netikėtą taktiką: kitais dronais gaudyti priešo bepilotes skraidykles, į jas paleidžiant tinklą. Tokia priemonė iš esmės sukuria „oro medžioklę“, kai vienas kvadrokopteris prisiartina prie taikinio ir bando jį apvynioti ar užkabinti tinklu.

    „Kova ore vis dažniau vyksta tarp dronų, o ne tik tarp drono ir žemės taikinio“, – sakė Ukrainos kariškių atstovai, komentuodami augantį bepiločių vaidmenį mūšio lauke.

    Tinklų sprendimas turi ir ribojimų: reikia priartėti prie taikinio, tiksliai pataikyti, o visa operacija vyksta sąlygomis, kai erdvėje gali būti keli taikiniai, o operatorius patiria trikdymą ir laiko spaudimą. Vis dėlto tokia taktika vertinama kaip praktiška tada, kai reikia greitai neutralizuoti pigų, bet pavojingą droną ir kartu sumažinti sprogmenų ar šaudmenų naudojimą.

    Panašūs „dronų gaudytojų“ konceptai buvo pristatomi dar iki plataus masto karo Ukrainoje. Anksčiau rinkoje buvo demonstruoti sprendimai, kai dronas numeta ar iššauna tinklą, o vėliau taikinį nutempia žemyn, tačiau plačiai neprigijo dėl sudėtingumo ir riboto efektyvumo prieš greitai besikeičiančias grėsmes.

    Ukrainoje papildomą postūmį tokiems bandymams suteikia ir turimų priemonių prieinamumas. Tinklai fronte naudojami ne tik gaudymui ore, bet ir kaip papildomas fizinis barjeras virš pozicijų ar ant pastatų, kad įsirėžęs dronas būtų sustabdytas arba prarastų galimybę tiksliai smogti taikiniui.

    Analitikai pabrėžia, kad dronų karas Ukrainoje sparčiai evoliucionuoja: derinamos elektroninės kovos sistemos, fizinės užtvaros, perėmimo dronai ir improvizuotos priemonės. Kuo daugiau atsiranda sunkiai slopinamų ryšio technologijų ir autonominių funkcijų, tuo labiau auga poreikis paprastiems, greitai pritaikomiems sprendimams, kurie veiktų net tada, kai trikdymas tampa neveiksmingas.

  • Sikorskis meta pasiūlymą: Lenkija galėtų numušti Rusijos raketas virš Kijevo?

    Sikorskis meta pasiūlymą: Lenkija galėtų numušti Rusijos raketas virš Kijevo?

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis paragino rimtai svarstyti galimybę perimti ir numušti Rusijos raketas dar virš Ukrainos teritorijos, ypač kai jos skrenda Kijevo kryptimi. Pasak jo, diskusija apie tokį scenarijų neturi tapti vidaus politikos ginčų įkaite ir turi būti grindžiama saugumo argumentais.

    Sikorskis pabrėžė, kad laukimas, kol raketos priartės prie NATO valstybių oro erdvės, didina riziką, o sprendimai dėl gynybos turi būti priimami laiku. Jo teigimu, ypač pavojinga, kai kalbama apie balistines ar hipergarsines raketas, kurių perėmimas yra sudėtingas, o reakcijos laikas trumpas.

    Patriot stokos kontekstas

    Ministro pasisakymas nuskambėjo Kijevui patiriant intensyvius smūgius ir Ukrainai viešai kalbant apie kritinį perėmimo raketų trūkumą. Ukrainos vadovai ne kartą akcentavo, kad oro gynybos sistemos, įskaitant „Patriot“, be pakankamų atsargų negali užtikrinti nuolatinės didmiesčių apsaugos.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija dažniau naudoja balistines sistemas, tokias kaip „Iskander“, ir įvairias modifikuotas raketas, kurias sunkiau numušti, ypač kai atakos vykdomos bangomis. Dėl to auga spaudimas partneriams didinti tiek pačių sistemų, tiek perėmėjų tiekimą.

    Ką reikštų numušimas virš Ukrainos?

    Toks sprendimas būtų politiškai ir teisiškai jautrus, nes reikštų NATO valstybės tiesioginį veiksmą kare vykstančioje zonoje, net jei tai būtų daroma Ukrainos prašymu. Praktikoje tai reikalautų aiškių suderinimų su sąjungininkais, bendrų veikimo taisyklių, atsakomybės pasidalijimo ir nuolatinio ryšio su Ukrainos oro gynybos valdymu.

    Svarbi ir eskalacijos rizika, kurią NATO iki šiol nuosekliai akcentavo vertindama įvairias idėjas dėl aktyvesnio oro gynybos įsitraukimo. Kita vertus, Lenkija ir kitos pasienio valstybės argumentuoja, kad grėsmė jų saugumui didėja, kai raketos ar jų nuolaužos gali nukristi netoli sienų ar net pažeisti oro erdvę.

    Incidentai ir vidaus politika

    Diskusijas Lenkijoje kursto ir ankstesni incidentai, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai priartėdavo prie Lenkijos teritorijos arba ją pažeisdavo. Tokie atvejai kelia klausimą, ar efektyviau būtų perimti grėsmes anksčiau, kad būtų sumažinta atsitiktinių nuolaužų, klaidų ar nenumatytų trajektorijų rizika.

    Lenkijos politinėje erdvėje taip pat vyksta ginčai dėl tolesnės karinės paramos Ukrainai apimties, įskaitant oro gynybos šaudmenis. Sikorskis akcentuoja, kad sprendimai šiuo klausimu turėtų būti priimami remiantis nacionalinio ir sąjungininkų saugumo interesais, o ne trumpalaikiais politiniais išskaičiavimais.

    Kol kas viešai neskelbiama apie konkrečius sąjungininkų sprendimus dėl raketų numušimo virš Ukrainos, tačiau tema vis dažniau grįžta į darbotvarkę intensyvėjant atakoms ir didėjant oro gynybos resursų trūkumui. Bet koks praktinis žingsnis, tikėtina, būtų įmanomas tik esant aiškiam politiniam mandatui, techninėms galimybėms ir koordinacijai su Ukraina.

  • Lenkija ruošia 50-ąjį paramos paketą Ukrainai: Kijevas tikisi „Patriot“ raketų

    Lenkija ruošia 50-ąjį paramos paketą Ukrainai: Kijevas tikisi „Patriot“ raketų

    Lenkija rengia 50-ąjį karinės pagalbos paketą Ukrainai, o Kijevas tikisi, kad jame bus ir raketų sistemoms „Patriot“. Tai interviu metu patvirtino Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Bodnaras, pabrėždamas, kad karinė parama, nepaisant politinių įtampų, tęsiama.

    Diplomato teigimu, Lenkija prisideda prie kelių tarptautinių formatų, susijusių su Ukrainos gynybos stiprinimu, įskaitant amunicijos tiekimą ir logistinius sprendimus. Anot jo, dalis Lenkijos apmokėtos amunicijos realiai pasiekia frontą, nors viešajame diskurse dažniau dominuoja istoriniai ginčai.

    „Karinės pagalbos tiekimas Ukrainai tęsiasi, šiuo metu rengiamas 50-asis paketas“, – sakė Vasilis Bodnaras.

    „Patriot“ raketų klausimas Ukrainai tapo ypač jautrus dėl nuolatinių Rusijos raketinių ir dronų atakų prieš didžiuosius miestus bei kritinę infrastruktūrą. Tokios sistemos yra vienos svarbiausių, siekiant perimti balistines ir sparnuotąsias raketas, todėl jų amunicijos atsargų papildymas tiesiogiai siejamas su oro gynybos pajėgumų stabilumu.

    Lenkijos politinėje darbotvarkėje papildomų „Patriot“ raketų perdavimo tema buvo aptarinėjama ir po incidentų, kai Rusijos raketos ar jų nuolaužos pasiekdavo Lenkijos teritoriją. Varšuva anksčiau yra perdavusi Ukrainai ribotą skaičių „Patriot“ raketų, tačiau Lenkijos gynybos institucijos viešai akcentavo, kad sprendimai turi nepažeisti pačios Lenkijos oro gynybos poreikių.

    Tuo pat metu Kijevas ir Varšuva derina ir kitus gynybinio bendradarbiavimo klausimus. Žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad Ukraina teikė pasiūlymus dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo, o Lenkija, savo ruožtu, signalizavo interesą glaudžiau bendradarbiauti su ukrainietiškų bepiločių technologijų sektoriumi.

    Nuo 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Lenkija tapo viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų Europoje. Šalis ne tik perdavė ginkluotę ir amuniciją, bet ir atliko svarbų logistinio koridoriaus vaidmenį tarptautinei paramai, prisidėjo prie karių rengimo bei technikos remonto ir priežiūros.

    Remiantis Lenkijos gynybos institucijų viešintais duomenimis, nuo 2022 metų Lenkijos suteiktos karinės paramos vertė siekė apie 3 800 000 000 eurų. Didžiausia paramos dalis, skelbta už 2022–2023 metų laikotarpį, apėmė įvairią šarvuotąją techniką, artilerijos sistemas, oro gynybos priemones ir orlaivius, o vėlesniu laikotarpiu akcentuotos ir „Patriot“ raketos bei bepiločių sprendimai.

  • Kijeve pablogėjo oro kokybė po raketų smūgio ir kaitros: ekspertai ragina rečiau būti lauke

    Kijevo gyventojams patariama kiek įmanoma sumažinti laiką lauke dėl padidėjusios oro taršos, kuri, specialistų teigimu, gali būti pavojinga kvėpavimo takams. Apie tai kalbėdamas televizijos kanale „Novini.LIVE“ įspėjo Ukrainos hidrometeorologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Michailas Savenecas.

    Anot jo, oro kokybė suprastėjo po rugpjūčio 5 dieną įvykdyto rusų raketų smūgio, kai dalis židinių mieste ir jo apylinkėse ėmė smilkti. Situaciją paaštrino meteorologinės sąlygos: labai silpnas vėjas reiškia, kad teršalai beveik neišsisklaido ir kurį laiką laikosi arčiau žemės paviršiaus.

    Papildomą taršos foną sudaro ir įprasti miesto šaltiniai, ypač intensyvus eismas rytais bei piko valandomis. Kai oro masės nejuda, net ir kasdienės transporto emisijos gali labiau prisidėti prie smogo, o kartu su degimo produktais sudaryti sveikatai nepalankų mišinį.

    Specialistas atkreipė dėmesį, kad karštomis, giedromis dienomis stipriau formuojasi priežeminis ozonas, kurio koncentracijos dažniausiai didėja artėjant dienos viduriui. „Priežeminis ozonas karštu oru, kai nėra debesuotumo ir šviečia tiesioginė saulė, taps pagrindiniu cheminiu procesu, kuris tęsis tol, kol laikysis tokios oro sąlygos“, – sakė M. Savenecas.

    Pasak jo, dalis teršalų kinta per parą: vakare, sumažėjus tiesioginei saulės spinduliuotei, priežeminis ozonas ima irti, tačiau degimo produktai atmosferoje gali išsilaikyti ilgiau. Krituliai paprastai padeda „nuplauti“ dalį teršalų ir sumažinti jų koncentraciją ore.

    Ekspertas pabrėžė, kad tokios taršos sąlygos gali paveikti ne tik kvėpavimo takus, bet ir širdies bei kraujotakos sistemą, o priežeminis ozonas gali dirginti akis. Jautresniems žmonėms, ypač sergantiems astma, padidėja paūmėjimų rizika ir gali prireikti dažniau naudoti paskirtus vaistus.

    Gyventojams rekomenduojama riboti buvimą lauke, ypač dienos metu, kai tarša gali būti didesnė. Taip pat patariama namuose dažniau atlikti drėgną valymą, kad ant paviršių nusėdusios dalelės nepatektų atgal į orą.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad žmonėms reikėtų visai neiti į lauką, specialistas pripažino, kad geriausia vengti nebūtino išėjimo. „Vengti – taip, žinoma. Jei išeiti tenka, kaukės gali padėti, tik klausimas, kiek tai pakeliama per karštį“, – teigė jis.

    Tuo metu oro kokybės stebėsenos tarnybos fiksuoja laikiną oro būklės pablogėjimą sostinėje, siejamą su karščiu, dūmais ir smulkiųjų dalelių koncentracijos augimu. Gyventojams patariama sekti oficialią informaciją ir, esant savijautos pablogėjimui, kreiptis į medikus.

  • Karščio banga Ukrainoje nusekino upes ir ežerus: vandens lygiai krinta iki rekordinių žemumų

    Ukrainoje dėl užsitęsusios karščio bangos ir kritulių stokos daugelyje upių bei ežerų fiksuojamas mažas vandeningumas, o dalyje vietų vandens lygis pasiekė rekordines žemumas. Apie tai viešai praneša atsakingos institucijos, perspėjančios, kad situacija gali paveikti ne tik gamtą, bet ir kasdienes paslaugas.

    Mažėjant upių debitui, pirmiausia nukenčia ekosistemos: kyla vandens temperatūra, mažėja deguonies kiekis, greičiau dauginasi dumbliai, o žuvų ir bestuburių žuvimo rizika išauga. Tokios sąlygos taip pat blogina vandens kokybę, todėl vandenvietėms ir vandens tiekėjams gali prireikti papildomų priemonių.

    Institucijos pabrėžia, kad itin sudėtinga padėtis stebima atskiruose Karpatų regiono vandens telkiniuose ir kelių didesnių baseinų intakuose. Kai kuriuose hidrologiniuose matavimo postuose vandens lygiai jau yra nukritę žemiau ankstesnių stebėjimų minimumų, o tai rodo ne pavienį svyravimą, bet sisteminį sausros poveikį.

    Praktinės pasekmės juntamos ir ūkyje: mažėjant vandens ištekliams, gali būti ribojamas vandens paėmimas laistymui, pramonės reikmėms ar technologiniams procesams, taip pat griežčiau kontroliuojami nuotekų išleidimai. Mažavandenystės laikotarpiu prioritetas paprastai teikiamas gyventojų geriamojo vandens ir buitiniams poreikiams.

    Pastaraisiais metais Europa vis dažniau susiduria su hidrologine sausra, kai ilgą laiką išlieka sumažėję upių srautai ir nusenka telkiniai, net jei trumpalaikės liūtys situacijos iš esmės nepakeičia. Ekspertai šią tendenciją sieja su klimato kaitos didinamu karščio bangų dažniu, didesniu garavimu ir mažesniu sniego bei gruntinių vandenų papildymu žiemos ir pavasario sezonais.

    Ypatingą dėmesį tokiais laikotarpiais skiria ir energetikos sektorius, nes mažas vandens lygis apsunkina elektrinių aušinimą, riboja hidroenergijos gamybą ir didina konkurenciją dėl vandens tarp skirtingų vartotojų. Todėl institucijos ragina atidžiai sekti hidrologines prognozes, laikytis nustatytų ribojimų ir vandenį naudoti taupiau, kol situacija stabilizuosis.

  • JAV atsargos senka, bet Ukraina vis dar smogia ATACMS: naktinis HIMARS startas užfiksuotas vaizdo įraše

    JAV atsargos senka, bet Ukraina vis dar smogia ATACMS: naktinis HIMARS startas užfiksuotas vaizdo įraše

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 19-oji raketų brigada rugpjūčio 5 dieną paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti naktinis trijų raketų paleidimas. Įrašas pirmiausia pasirodė brigados paskyroje socialiniuose tinkluose, o netrukus išplito ir tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Vaizduose užfiksuoti beveik vertikalūs startai su ilgomis dūmų ir ugnies juostomis, būdingomis balistinio tipo raketoms. Pagal paleidimo platformą ir vizualinius požymius analitikai sieja šį epizodą su M142 HIMARS sistemomis.

    Brigada oficialiai nenurodė nei tiksliai panaudotos raketos tipo, nei smūgio taikinio. Vis dėlto atvirojo šaltinio žvalgybos bendruomenės vertinimu, tai greičiausiai ATACMS taktinės balistinės raketos, kurių maksimalus nuotolis, priklausomai nuo modifikacijos, siekia apie 300 kilometrų ir kurios gali būti leidžiamos iš HIMARS bei M270.

    Šis įrašas pasirodė tuo metu, kai Ukraina toliau patiria intensyvius Rusijos smūgius, įskaitant atakas balistinėmis raketomis prieš Kyjivą ir jo apylinkes. Vaizdo medžiaga siunčia aiškią žinutę, kad net ir ribojant ilgojo nuotolio amunicijos tiekimą, Ukraina išlaiko galimybę smogti gilyn į priešininko užnugarį.

    Diskusijas pakurstė ir pranešimai JAV žiniasklaidoje, jog Jungtinių Valstijų kariuomenės ATACMS atsargos yra smarkiai sumažėjusios. Tokios žinutės paprastai siejamos su įtemptu aukšto intensyvumo konflikto tempu ir tuo, kad ilgojo nuotolio raketų gamybos apimtys nėra lengvai didinamos per trumpą laiką.

    ATACMS tema išlieka jautri ir dėl politinių bei operacinių apribojimų, susijusių su taikinių parinkimu ir smūgių geografija. Tuo pat metu Ukrainos praktika rodo, kad preciziniai smūgiai ilguoju nuotoliu laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti Rusijos logistikos, amunicijos sandėlių ir vadaviečių pajėgumus.

    Nors vienas vaizdo įrašas neatskleidžia nei realių turimų atsargų, nei smūgio rezultatų, jis papildo bendrą vaizdą apie Ukrainos gebėjimą panaudoti vakarietiškas sistemas sudėtingomis sąlygomis. Kartu tai primena, kad ilgojo nuotolio raketos tapo vienu svarbiausių karo elementų, lemiančių ne tik mūšio lauką, bet ir strateginį spaudimą už fronto linijų.

  • FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    Gegužę surengtos Rusijos ir Baltarusijos pratybos, viešai pristatytos kaip branduolinės, galėjo būti labiau psichologinio spaudimo demonstravimas nei realus taktinio panaudojimo scenarijus. Tokią išvadą pateikė Foreign Policy Research Institute (FPRI) analitikai, įvertinę Baltarusijos Su-25 vaidmenį mokymuose.

    Pasak ekspertų, pratybose buvo minimi įvairūs Rusijos pajėgumai, tarp jų strateginiai bombonešiai Tu-95, balistinės raketos „Yars“, raketų sistema „Kinžal“ ir povandeniniai laivai. Vis dėlto daugiausia klausimų sukėlė būtent Baltarusijos puolamieji lėktuvai Su-25, kurie nuo 2022 metų oficialiai įvardijami kaip ruošiami taktinės branduolinės ginkluotės nešimui.

    Kur vyko pratybos ir ką rodė palydovai

    FPRI teigimu, šių metų veikla, skirtingai nei 2024 metais, nebuvo koncentruojama pagrindinėje Su-25 bazėje Lidoje. Geolokacijos duomenys ir vaizdo įrašų analizė leido daryti prielaidą, kad dalis epizodų perkelta į atsarginį aerodromą Bobruiske, o tai atitinka sklaidos į rezervines aikšteles taktiką.

    Palydoviniai vaizdai, anot analitikų, rodė tris Su-25 Bobruisko aerodrome maždaug nuo gegužės 16 iki gegužės 23 dienos. Įdomu tai, kad lėktuvų pasirodymo ir dingimo laikas sutapo su objektų, įvardytų kaip muliažai, judėjimu, todėl keliamas klausimas dėl sąmoningos klaidinimo operacijos.

    Didžiausia intriga – po sparnais

    Esminė ataskaitos dalis susijusi su Su-25 ginkluote. FPRI primena, kad 2024 metais pratybų metu po šių lėktuvų sparnais buvo fiksuoti objektai, primenantys mokomuosius taktinės branduolinės bombos maketus.

    Tačiau gegužės pratybose, pasak analitikų, matyti gerokai mažesni pakabinti elementai, kurie neatitinka nė vieno žinomo Rusijos taktinio branduolinio ginklo ar jo treniruoklių. Dėl to daroma išvada, kad Su-25 komponentas šiose pratybose galėjo būti branduolinis tik pagal pavadinimą.

    Vietoje to, anot FPRI, lėktuvai buvo aprūpinti Baltarusijoje sukurtais elektroninės kovos konteineriais „Talisman“. Tai rodo akcentą į išgyvenamumą intensyvios priešlėktuvinės gynybos sąlygomis, o ne į realų branduolinės užduoties vykdymą.

    Ką tai reiškia NATO ir Ukrainai

    Ekspertų vertinimu, pratybų žinutė labiau nukreipta į įspūdžio kūrimą: pademonstruoti, kad Baltarusijos aviacija gali išsisklaidyti į atsarginius aerodromus, naudoti muliažus ir elektroninę kovą. Vis dėlto jie pabrėžia, kad keturis dešimtmečius skaičiuojančių Su-25 efektyvumas mažoje teritorijoje, kur taikiniai greitai identifikuojami, išlieka abejotinas.

    FPRI daro išvadą, kad Maskva ir Minskas vis labiau remiasi simboliniais gestais ir informaciniu efektu, siekdami išlaikyti politinę bei psichologinę įtampą. NATO ir Ukrainai tai signalas, kad taktinės branduolinės grėsmės iš Baltarusijos oro komponento patikimumas gali būti ribotas techniškai ir operaciškai, nors retorinis spaudimas niekur nedingsta.

    „Šių pratybų Su-25 dalis greičiausiai buvo branduolinė tik pavadinimu“, – teigiama FPRI analitikų vertinime.

  • „Reuters“: JAV tęsia planą dėl „Patriot“ raketų gamybos Ukrainai, nors Trumpas ragina atsargiai

    JAV administracija toliau ieško būdų, kaip sudaryti sąlygas Ukrainai prisidėti prie „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketų gamybos, nors prezidentas Donaldas Trumpas viešai buvo išsakęs abejonių dėl tokios technologijos perdavimo. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.

    Ukraina pabrėžia, kad „Patriot“ sistemos ir jų raketos yra vienas svarbiausių įrankių ginantis nuo Rusijos balistinių raketų. Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas vis dažniau akcentuoja, kad atsargų ir tiekimo tempai tampa kritiniu veiksniu, ypač artėjant žiemos sezonui ir intensyvesnėms atakoms prieš energetikos infrastruktūrą.

    Gamybos scenarijai ir ribojimai

    Pasak „Reuters“, JAV pareigūnai svarsto kelis modelius: atskirų komponentų gamybą Ukrainoje ir jų išsiuntimą galutiniam surinkimui Vokietijoje, Ukrainos įtraukimą į jau veikiančias JAV ir Europos bendras gamybos grandines arba licencijuotą pigesnių PAC-3 šeimos sprendimų versijų gamybą. Tokie variantai leistų didinti apimtis neperkraunant vien JAV pramonės pajėgumų.

    Vis dėlto diskusijose išlieka dvi pagrindinės kliūtys: jautrių technologijų saugumas ir ribotos raketų atsargos. Dėl to Vašingtone girdimi argumentai, kad bet koks gamybos išplėtimas turi būti suderintas su JAV kariuomenės poreikiais ir sąjungininkų įsipareigojimais kituose regionuose.

    Ukrainos prašymai po naujų atakų

    Po vienos iš plataus masto Rusijos atakų, kai buvo panaudotos dešimtys raketų ir daugiau nei šimtas dronų, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl ragino partnerius skubinti „Patriot“ raketų tiekimą ir palaikyti gamybos lokalizavimą. Ukrainos pareigūnai taip pat kelia klausimą, kad esamas tiekimo tempas ne visada atitinka realų atakų intensyvumą.

    „Mums reikia ne pažadų, o nuoseklaus raketų srauto ir sprendimų, kurie veiktų mėnesiais, o ne savaitėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Derybų eiga ir realūs terminai

    „Reuters“ nurodo, kad JAV pusėje derybose dalyvauja JAV ambasadorius NATO Matthew Whitaker, pastaruoju metu lankęsis Kyjive ir viešai teigęs, kad koprodukcijos galimybė išlieka. Tačiau net ir pasiekus politinį susitarimą, pramoniniai terminai reikštų, kad naujos gamybos raketos į Ukrainos arsenalą greičiausiai patektų ne iš karto.

    Tuo pat metu JAV diskusijose minimas atsargumo argumentas siejamas su rizika, kad technologijos ir gamybos grandinės gali tapti taikiniu arba būti pažeistos. Dėl to labiausiai tikėtini modeliai, kuriuose dalis kritinių procesų būtų išlaikoma NATO šalių teritorijoje, o Ukraina prisidėtų etapais.

    Atskirai „Financial Times“ yra rašiusi, kad JAV nenoriai žiūri į prašymus perduoti šimtus papildomų „Patriot“ raketų, argumentuodama ribotomis atsargomis ir poreikiu dengti kitus JAV įsipareigojimus. Tai didina spaudimą ieškoti gamybos plėtros sprendimų Europoje ir kurti alternatyvias oro gynybos iniciatyvas, tačiau „Patriot“ vis dar laikomas kertiniu gebėjimu prieš balistines grėsmes.

  • Smūgiai Ukrainos užnugaryje: taikinyje Kyjivo nuotekų valykla ir rizika vandeniui žemupyje

    Ataka prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą

    Rugpjūčio 5-osios naktį Rusija surengė raketinius smūgius Ukrainoje, tarp taikinių minėta ir Bortnyčių aeracijos stotis Kyjive. Tai ne pirmas kartas per pastaruosius metus, kai apšaudoma ši miesto infrastruktūros grandis.

    Tokie smūgiai dažnai siejami ne su tiesioginiu kariniu efektu, o su bandymu sukelti ilgalaikį civilinės sistemos sutrikimą. Po energetikos ir dujų sektoriaus atakų vis dažniau akcentuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, nuo kurių priklauso miestų kasdienis funkcionavimas.

    Kodėl Bortnyčių stotis tokia svarbi

    Bortnyčių aeracijos stotis yra pagrindiniai Kyjivo nuotekų valymo įrenginiai, aptarnaujantys ne tik sostinę, bet ir dalį aplinkinių gyvenviečių. Alternatyvios, pilnai dubliuojančios sistemos tokiu mastu faktiškai nėra, todėl net laikinas sustojimas gali turėti plataus poveikio.

    Nors masyvios gelžbetoninės talpyklos ir nusodintuvai yra atsparūs, pažeidžiamiausios vietos dažniausiai yra elektros tiekimas, skirstymo įrenginiai, siurblinės ir valdymo automatika. Praktikoje infrastruktūra dažniau paralyžiuojama ne sunaikinant betoną, o nutraukiant energijos ir valdymo grandines.

    „Pažeidžiamiausias mazgas yra elektros tiekimas, siurblinės ir valdymo sistemos, todėl smūgiai dažniausiai nutaikomi būtent ten“, – teigiama tekste.

    Kas nutiktų sustojus nuotekų valymui

    Nuotekų valymas nėra pasyvus procesas: jis remiasi nuolatine perpumpavimo ir aeracijos technologija, kuri be elektros tiesiog sustoja. Jei įrenginiai kelioms paroms netenka maitinimo, biologinis valymo procesas gali žlugti, o atstatymas gali užtrukti savaites net ir tuomet, kai statiniai fiziškai nepažeisti.

    Pirmas poveikio lygmuo būtų pats miestas: dalis Kyjivo kanalizacijos veikia savitaka, tačiau kritiniai taškai priklauso nuo siurblinių. Jei nuotekų priėmimas sustoja, sistema gali pradėti „stumti“ atgal, sukeldama užliejimus rūsiuose ir žemesniuose pastatų aukštuose.

    Antras lygmuo susijęs su tarša: nevalytos nuotekos patektų į Dniepro baseiną, o ši upė yra svarbi geriamojo vandens šaltinio dalis žemupyje. Dėl to smūgis vienam objektui gali virsti platesne vandens tiekimo ir kokybės problema didesniame regione.

    Trečias, dažnai mažiau aptariamas lygmuo yra epidemiologinis. Didėjant fekalinei taršai ir sutrikus higienos grandinei, išauga žarnyno infekcijų, įskaitant hepatitą A ir dizenteriją, rizika, ypač kai sveikatos sistema karo sąlygomis ir taip veikia su ribotais resursais.

    Ką galima padaryti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu

    Greitai „pakeisti“ tokio masto stotį beveik neįmanoma, nes ji susieta su kolektorių tinklu, reljefu ir visa miesto nuotekų logistika. Todėl idėjos apie greitai atvežamus modulinius sprendimus dažnai neišsprendžia pagrindinės problemos: kritinių mazgų apsaugos ir nepertraukiamo energijos tiekimo.

    Tekste akcentuojama, kad realistiškesnės priemonės būtų skirstyklų ir siurblinių fizinė apsauga, autonominė generacija su pakankamomis kuro atsargomis, išskaidytas atsarginių dalių rezervas ir prioritetinis objekto dengimas oro gynybos priemonėmis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad nė viena valstybė nepajėgi užtikrinti šimtaprocentinės visų kritinių objektų apsaugos nuo balistinių grėsmių.

  • Pirmieji gandrai jau palieka Ukrainą: ornitologas paaiškino, kas juos išjudina dar vasaros pabaigoje

    Ukrainoje jau fiksuojami pirmieji baltųjų gandrų migracijos į pietus ženklai, nors dalyje lizdų dar gali būti jauniklių. Apie tai pranešė Kanivo gamtinio rezervato atstovas, ornitologas Vitalijus Griščenka, paaiškinęs, kad ankstyvas išskridimas dažnai susijęs su konkrečiomis paukščių gyvenimo aplinkybėmis.

    Pasak jo, migraciją pirmiausia pradeda gandrai, kurių šį sezoną niekas nebesulaiko. Dažniausiai tai suaugę paukščiai, kurie šiemet nesiperėjo, arba poros, kurių perėjimas buvo nesėkmingas ir jauniklių neišaugino.

    „Pirmieji išskrenda tie gandrai, kuriems šiemet nebereikia rūpintis jaunikliais, todėl jie gali anksčiau pradėti kelionę į Afriką“, – sakė Vitalijus Griščenka.

    Ornitologo teigimu, anksti keliauti pasiruošia ir tos poros, kurių jaunikliai greitai sustiprėjo ir anksčiau paliko lizdus. Jauni gandrai savarankiškus bandymus skraidyti pradeda vasaros viduryje, todėl šeimos ciklas kai kuriais metais užsibaigia greičiau.

    Išskridus jaunikliams, šeimos grupės palaipsniui jungiasi į vis didesnius būrius, kurie prieš migraciją telkiasi maisto gausiose vietose. Tokias sankaupas dažniau galima pamatyti ganyklose, pievose po šienavimo ar laukuose po derliaus nuėmimo, kur lengviau rasti vabzdžių ir smulkių gyvūnų.

    Vėliau šie būriai įsilieja į pagrindinį migracijos srautą, o paukščių grupės rudenį, priešingai nei pavasarį, didėja. Pavasarį dideli pulkai artėjant prie perėjimo teritorijų paprastai išyra į atskiras poras, o rudenį vyksta atvirkštinis procesas.

    Ukrainoje praskrendančiuose pulkuose dažniausiai būna dešimtys ar šimtai gandrų, tačiau didžiausios sankaupos matomos migracijos „koridoriuose“. Pavyzdžiui, ties Bosforu stebimi tūkstantiniai būriai, o Artimuosiuose Rytuose jų gali būti dar daugiau, nes ten susikerta keli pagrindiniai migracijos keliai.