CP v2

Tag: Ukraina

  • Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Branduolinės pratybos Baltarusijoje

    Rusija ir Baltarusija pirmadienį pranešė surengusios bendras branduolines pratybas, į kurias įtrauktos aviacijos ir raketų pajėgos. Jos vyksta augant įtampai su NATO ir sustojus dialogui su JAV dėl strateginės ginkluotės kontrolės.

    Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad mokymuose planuojama treniruoti branduolinių užtaisų pristatymo bei jų panaudojimo parengties klausimus, veikiant kartu su Rusijos puse. Minskas taip pat tikino, jog pratybos esą nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui.

    Kodėl tai kelia nerimą Ukrainai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę nurodė sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, teigdamas, kad Maskva gali ruoštis naujam puolimui iš šios teritorijos. Ukraina primena, kad 2022 metais Rusija Baltarusiją naudojo kaip placdarmą plataus masto invazijai pradėti.

    „Rusija svarsto operacijų planus pietų ir šiaurės kryptimis iš Baltarusijos teritorijos – arba prieš Černihivo ir Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO valstybių“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kremlius šiuos pareiškimus atmetė ir pavadino bandymu kurstyti įtampą. Tuo pat metu Maskva pastaraisiais metais dažnai vartoja branduolinę retoriką, Vakarams didinant karinę paramą Ukrainai.

    Ginkluotės kontrolės spragos ir Minsko priklausomybė

    Rusija pastaruoju metu akcentuoja naujus pajėgumus: skelbta, kad į Baltarusiją jau anksčiau buvo perkelta nauja hipergarsinė, branduoliniam užtaisui pritaikoma raketa „Oreshnik“. Tokie žingsniai didina neapibrėžtumą regione, ypač NATO rytiniame flange.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad 2026 metais vasarį baigėsi Naujosios START sutarties galiojimas, kuri dešimtmečius ribojo JAV ir Rusijos strateginių branduolinių arsenalų apimtį bei numatė patikros mechanizmus. Dėl to abi didžiausios branduolinės valstybės formaliai lieka be esminių dvišalių apribojimų.

    Baltarusija, kurią daugiau nei 30 metų valdo Aliaksandras Lukašenka, ekonomiškai ir kariniu požiūriu išlieka stipriai priklausoma nuo Maskvos. Dėl šios priežasties bet kokios bendros pratybos ar ginklų dislokavimas Baltarusijoje tarptautinėje erdvėje dažnai vertinami kaip Rusijos spaudimo ir atgrasymo politikos tąsa.

  • JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    JAV pratęsė rusiškos naftos sankcijų pauzę iki birželio: sprendimas netikėtai nustebino G7 partnerius

    Jungtinės Valstijos iki birželio vidurio pratęsė laikiną išimtį, leidžiančią tęsti kai kuriuos sandorius, susijusius su rusiškos naftos eksportu. Apie tai Paryžiuje vykusiame G7 finansų ministrų susitikime pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Sprendimas netikėtai užklupo dalį Europos partnerių ir sukėlė nusivylimą Ukrainoje, kuri siekia griežtesnio spaudimo Rusijos biudžetui. Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais ragino Vašingtoną grįžti prie sankcijų griežtinimo, kad būtų mažinamos Maskvos galimybės finansuoti karą.

    Kodėl Vašingtonas renkasi pauzę?

    JAV argumentas grindžiamas pasaulinės naftos rinkos stabilumo siekiu, kai pasiūla tampa jautresnė geopolitiniams sukrėtimams. Nors JAV iš Rusijos importuoja labai mažai naftos, sprendimas netiesiogiai palengvina padėtį didiesiems pirkėjams, tokiems kaip Kinija ir Indija.

    „Ši bendroji licencija padės stabilizuoti fizinę naftos rinką ir užtikrinti, kad nafta pasiektų labiausiai energetiškai pažeidžiamas šalis“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, priemonė taip pat turėtų padėti nukreipti esamus srautus ten, kur jų labiausiai reikia, ir kartu riboti galimybes sukaupti daugiau pigesnės naftos atsargų. Platesnis Vašingtono tikslas išlieka aiškus: didesnė pasaulinė pasiūla turėtų slopinti kainas, kurios tiesiogiai veikia namų ūkių ir įmonių sąnaudas.

    Įtampa su Europa ir signalas rinkoms

    Šis pranešimas ypač jautrus todėl, kad dalis Europos G7 atstovų tikėjosi priešingo sprendimo po anksčiau išsakytų signalų, jog laikinas režimas gali būti nutrauktas pasibaigus galiojimo terminui gegužės viduryje. Dabar pauzės pratęsimas reiškia, kad sankcijų poveikis Rusijos naftos eksportui artimiausiu metu bus švelnesnis.

    Tuo pat metu rinkos akys krypsta į pasiūlos ir atsargų dinamiką. Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis Paryžiuje įspėjo, kad komercinės atsargos sparčiai mažėja, o tai didina kainų šuolių riziką.

    G7 šalys anksčiau jau koordinavo strateginių naftos atsargų išleidimą, siekdamos sušvelninti kainų šoką. Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure nurodė, kad birželio viduryje vyksiančiame G7 viršūnių susitikime papildomas atsargų atlaisvinimas kol kas neplanuojamas, tačiau artimiausiais mėnesiais prie šio klausimo gali tekti grįžti.

    Ką tai reiškia Ukrainai ir sankcijų politikai?

    Ukrainai ir ją remiančioms Europos institucijoms sankcijos rusiškai naftai yra viena svarbiausių priemonių mažinti Rusijos pajamas, kurios reikšmingai priklauso nuo energijos išteklių eksporto. Pauzės pratęsimas siunčia signalą, kad Vašingtonas šiuo metu prioritetą teikia kainų stabilumui ir tiekimo užtikrinimui, net jei tai trumpuoju laikotarpiu susilpnina spaudimą Maskvai.

    Artėjant birželio viduriui, dėmesys sutelks į tai, ar JAV pasirinks grįžti prie griežtesnio sankcijų taikymo, ar ir toliau taikys lankstesnį režimą, atsižvelgdamos į naftos kainų dinamiką, atsargų lygį ir geopolitinę riziką.

  • Rusija „narvina“ savo laivus: naujos apsaugos nuo Ukrainos dronų kelia klausimų

    Rusija „narvina“ savo laivus: naujos apsaugos nuo Ukrainos dronų kelia klausimų

    Rusijos pajūrio pajėgos pradėjo diegti improvizuotas apsaugos priemones savo patruliniuose laivuose, siekdamos sumažinti Ukrainos dronų keliamą grėsmę. Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiose nuotraukose matyti, kad dalis projekto 22460 „Ochotnik“ laivų apjuosti specialiais tinklais, turinčiais veikti kaip fizinis barjeras.

    Toks sprendimas rodo, kaip sparčiai keičiasi karo jūroje realybė: grėsmę kelia ne tik oro, bet ir jūriniai bepiločiai, galintys atakuoti uostus, bazes ar patruliavimo metu veikiančius laivus. Pastaraisiais metais būtent dronai tapo vienu svarbiausių veiksnių, verčiančių abi puses ieškoti pigių ir greitai įgyvendinamų apsaugos priemonių.

    Ekspertai pabrėžia, kad tinklai gali padėti tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei dronas įsipainioja arba sprogsta nepasiekęs korpuso. Tačiau toks „narvas“ taip pat turi trūkumų: jis gali riboti įgulos matomumą, apsunkinti ginkluotės panaudojimą ir darbą denyje, o prieš geriau sukonstruotus smogiamuosius dronus ar koordinuotą ataką gali būti nepakankamas.

    Rusijos informaciniuose kanaluose teigiama, kad tinklų įrengimas finansuotas viešosiomis lėšomis, o tai leidžia spėti, jog sprendimai priimami skubiai, reaguojant į didėjančias atakų rizikas. Rusijos pusė viešai pripažįsta, kad priemonė nėra ideali, tačiau pasirenkama kaip greitas kompromisas, kai trūksta laiko arba techninių galimybių diegti sudėtingesnes sistemas.

    Projekto 22460 „Ochotnik“ laivai sukurti pakrančių patruliavimui ir jūrų sienų apsaugai, dažniausiai siejami su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Pakrančių apsauga. Šių laivų ilgis siekia apie 62 metrus, o vandentalpa yra maždaug 700 tonų, todėl jie laikomi palyginti lengvais ir manevringais pakrančių vienetais.

    Skelbiama, kad maksimalus greitis gali siekti apie 30 mazgų, o nuotolis be papildymo gali būti apie 3 500 jūrmylių. Autonomiškumas dažniausiai nurodomas iki 30 dienų, tad laivai tinkami ilgalaikiam patruliavimui, tačiau jų įprasta ginkluotė nėra pritaikyta intensyvioms kovinėms operacijoms prieš modernias grėsmes.

    Standartinė konfigūracija paprastai minima su 30 milimetrų šešiavamzdžiu AK-630M pabūklu, taip pat lengvesne ginkluote. Laivo projekte numatyta galimybė naudoti lengvą sraigtasparnį, pavyzdžiui, Ka-226, ar bepiločius, nors pilnaverčio angaro nebuvimas riboja nuolatinį bazavimą ir mažina operacinį lankstumą.

    Pastaruoju metu matoma platesnė tendencija: Rusija panašius apsauginius „narvus“ ir tinklus diegė ne tik ant šarvuotos technikos sausumoje, bet ir virš logistikai svarbių ruožų, o dabar vis dažniau jie fiksuojami jūroje. Tai signalizuoja, kad kova su dronais tampa ne atskira taktine užduotimi, o nuolatine gynybos architektūros dalimi, kur greta sudėtingų sistemų atsiranda ir paprasti, masiškai pritaikomi sprendimai.

  • Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrijos naujoji vyriausybė signalizuoja didesnį atvirumą dialogui su Ukraina dėl jos stojimo į Europos Sąjungą, teigia keli diplomatiniai šaltiniai. Briuselis tai vertina kaip galimą lūžį po ilgo laikotarpio, kai Budapeštas blokavo pirmuosius procedūrinius žingsnius.

    Praėjusią savaitę ES valstybių ambasadorių susitikime Vengrijos atstovas pareiškė, kad Budapeštas pasirengęs įsitraukti siekiant konkrečių rezultatų. Kartu akcentuota, kad toliau turi būti taikoma nuopelnais grįsta plėtros metodika ir ypatingas dėmesys mažumų teisėms.

    Kas stabdė derybas iki šiol?

    Viktoro Orbáno vadovaujama Vengrija buvo sustabdžiusi pirmojo derybų paketo, apimančio pamatines reformas, atvėrimą Ukrainai. Šis paketas laikomas kertiniu, nes apima teisinės valstybės principus, institucijų atsparumą ir finansų kontrolę.

    Įtampa tarp Budapešto ir Kyjivo daug metų sukosi apie Užkarpatėje gyvenančią vengrų mažumą. Vengrijoje ši tema išlieka politiškai jautri, todėl naujoji valdžia, nors ir keičia toną, nenori atsisakyti ankstesnių reikalavimų.

    Ankstesnė vyriausybė buvo suformulavusi 11 punktų planą, kurį Vengrija sieja su pažanga atveriant pirmąjį svarbų derybų etapą. Diplomatiniai pašnekovai nurodo, kad dalis punktų gali būti sukonstruoti taip, jog jų įgyvendinimas būtų sudėtingas ir politiškai kontroversiškas.

    Techninės konsultacijos ir birželio susitikimo planas

    Premjeras Péteris Magyaras balandžio 28 dieną pareiškė norintis birželio pradžioje susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip viena galimų vietų įvardytas Berehovė miestas Užkarpatėje, laikomas vietos vengrų bendruomenės centru.

    Prezidentas V. Zelenskis su vengrų bendruomene buvo susitikęs balandžio 9 dieną, likus kelioms dienoms iki Vengrijos parlamento rinkimų. Kyjivas tuo metu pabrėžė, kad vengrų kilmės gyventojai yra Ukrainos piliečiai, o klausimai dėl jų teisių, Ukrainos vertinimu, yra sprendžiami.

    Pasak P. Magyaro, po pokalbio su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa Vengrija inicijavo technines konsultacijas su Ukraina. Jų tikslas – susitarti dėl kalbinių, švietimo ir kultūrinių garantijų vengrų mažumai Užkarpatėje.

    „António Costa man aiškiai pasakė, kad tolesni žingsniai įmanomi tik gerbiant Ukrainoje gyvenančių vengrų mažumos teises“, – sakė Péteris Magyaras.

    Vengrijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Mártonas Hajdu pabrėžė, kad Budapešto sąlyga išlieka konkreti ir teisinė: kuo greičiau užtikrinti aiškiai įtvirtintas kalbos, švietimo ir kultūros teises. Jo teigimu, būtent šių garantijų apimtis ir įgyvendinimo mechanizmai taps svarbiausiu derybų matu.

    Ką tai reikštų Ukrainai ir ES?

    ES institucijos Ukrainai kelia reikalavimą priimti ir veiksmingai įgyvendinti mažumų politikos veiksmų planą, apimantį ne tik vengrų, bet ir rumunų, lenkų bei bulgarų bendruomenes. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ėmėsi papildomų simbolinių ir praktinių žingsnių santykiams su kaimynais gerinti, siekdama mažinti plėtros procesą stabdančių veto riziką.

    Ukrainos stojimo klausimas gali atsidurti artimiausio Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkėje, tačiau tai priklausys nuo apčiuopiamos pažangos. Briuselyje pabrėžiama, kad be formalaus Vengrijos veto atšaukimo viešai skelbti proveržį būtų per anksti.

    Net jei Budapeštas atšauktų blokavimą, tai būtų tik pirmas žingsnis. Stojimo derybos yra ilgas, etapais grindžiamas procesas, kuriame sprendimai priimami vienbalsiai, o kiekvieno skyriaus atidarymui ir uždarymui reikalingas visų valstybių narių pritarimas.

  • Nulaužėte alyvų šaką parke ar kieme? Advokatas paaiškino, kada gresia bauda ir kiek

    Pavasarį žydinčios alyvos dažnam atrodo kaip nekaltas būdas parsinešti kvapnų puokštės akcentą, tačiau šakų laužymas parkuose, skveruose ar daugiabučių kiemuose gali būti laikomas viešosios tvarkos ir želdinių apsaugos pažeidimu. Už želdinių niokojimą Ukrainoje taikoma administracinė atsakomybė, o protokolas gali būti surašomas vietoje.

    Apie tai žiniasklaidai komentavo advokatas Pavlo Šikov, pabrėžęs, kad miestų medžiai ir krūmai laikomi teritorijų tvarkymo dalimi, todėl jų tyčinis žalojimas nėra „smulkmena“. Pasak jo, tikėtis, kad niekas nepastebės, neverta, nes pažeidimus fiksuoja ne viena institucija.

    „Protokolą vietoje gali surašyti policijos pareigūnai, savivaldybės tarnybos ar aplinkosaugos inspektoriai, o sprendimą dėl baudos dažniausiai priima administracinė komisija prie savivaldybės vykdomojo komiteto“, – sakė Pavlo Šikov.

    Advokato aiškinimu, atsakomybė siejama su Ukrainos teisės aktu, reglamentuojančiu gyvenviečių tvarkymą, o konkrečios nuobaudos taikomos pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatą dėl teritorijų tvarkymo taisyklių pažeidimų. Kitaip tariant, žalą želdiniams teisė traktuoja kaip tvarkos pažeidimą, o ne kaip „asmeninį reikalą“.

    Baudos už želdinių pažeidimą fiziniams asmenims nurodomos nuo 340 iki 1 360 grivinų, o pareigūnams ir verslo subjektams – nuo 850 iki 1 700 grivinų. Perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą, tai sudaro maždaug nuo 8 iki 32 eurų gyventojams ir nuo 20 iki 40 eurų atsakingiems asmenims ar įmonėms, tačiau galutinę sumą lemia institucijos sprendimas ir bylos aplinkybės.

    Be teisinių pasekmių, advokatas akcentuoja ir praktinę žalą gamtai: paplitęs mitas, esą šakų laužymas padeda krūmui kitąmet gausiau žydėti, nėra pagrįstas. Alyvos žiedinius pumpurus formuoja iš anksto, todėl chaotiškai nulaužtos šakos gali sumažinti žydėjimą ir susilpninti augalą.

    Specialistų teigimu, pažeistos šakos tampa „vartais“ ligoms ir kenkėjams, o atviri audiniai lengviau užsikrečia grybelinėmis ar bakterinėmis ligomis. Ilgainiui nusilpęs krūmas gali pradėti džiūti, ypač jei laužoma pakartotinai ar pažeidimai būna dideli.

    Aplinkosaugos institucijos kasmet primena ir apie kitą riziką pavasarį: saugomų augalų skynimą bei prekybą. Ukrainoje už kai kurių ankstyvų pavasario augalų neteisėtą rinkimą numatytos didesnės baudos, taip pat gali būti taikomas augalų konfiskavimas, jei pažeidimai susiję su saugomomis teritorijomis ar Raudonosios knygos rūšimis.

  • Nutekėjo slaptos JAV raketos AIM-260 nuotrauka: ką tai keičia ore ir ar turi šansų Ukraina?

    Nutekėjo slaptos JAV raketos AIM-260 nuotrauka: ką tai keičia ore ir ar turi šansų Ukraina?

    Internete pasirodžiusi pirmoji reali JAV oro–oro raketos AIM-260 JATM (Joint Advanced Tactical Missile) nuotrauka sukėlė naują diskusijų bangą apie būsimą JAV pranašumą ore. Kadras užfiksavo F/A-18F „Super Hornet“ su nauju ginkluote, o tai laikoma svarbiu ženklu, kad programa iš koncepcijų ir uždarų bandymų vis labiau pereina į matomą bandymų fazę.

    AIM-260 projektas ilgą laiką išliko itin slaptas, todėl viešų duomenų apie technines savybes yra mažai. Vis dėlto nuotraukoje matoma supaprastinta aerodinaminė schema, kurioje akcentuojami galimas didesnis greitis ir nuotolis, o tai tiesiogiai siejama su JAV siekiu pakeisti AIM-120 AMRAAM ir išlaikyti pranašumą už vizualaus kontakto ribų.

    Kodėl AIM-260 kuriama dabar

    AIM-260 programa JAV gynybos planuotojų kontekste dažniausiai siejama su augančiais kitų valstybių tolimojo nuotolio oro–oro raketų pajėgumais. Pastaraisiais metais ypač dažnai minimos Kinijos tolimojo nuotolio raketos, kurios, Vakarų analitikų vertinimu, skatino JAV spartinti naujos kartos sprendimus.

    Esminė kryptis – ne tik didesnis nuotolis, bet ir geresnės taikinių aptikimo bei duomenų perdavimo galimybės. Šiuolaikinė oro kova vis labiau remiasi tinkliniu principu, kai taikinio duomenis raketai gali pateikti ne vien ją paleidžiantis naikintuvas, bet ir kitos platformos, įskaitant žvalgybinius orlaivius ar bepiločius.

    Kuo ji skirsis nuo AMRAAM

    Viešumoje aptariama, kad AIM-260 kuriama taip, jog būtų artimų matmenų kaip AIM-120, kad ją būtų paprasčiau integruoti į esamas platformas. Tai svarbu penktos kartos naikintuvams, kurių vidinės ginkluotės skyriai riboja raketos gabaritus, tačiau leidžia išsaugoti mažesnį pastebimumą.

    Neoficialiose apžvalgose taip pat minimos pažangesnio ieškiklio ir duomenų ryšio galimybės, kurios didina atsparumą trukdymui ir leidžia lanksčiau atnaujinti taikinio koordinates skrydžio metu. Vis dėlto didžioji dalis detalių, įskaitant tikslų nuotolį, išlieka nepatvirtintos, todėl vertinimai svyruoja priklausomai nuo šaltinio ir prielaidų.

    Ar tai realu Ukrainai?

    Karo Ukrainoje kontekste natūraliai kyla klausimas, ar tokia raketa galėtų atsidurti Kyjivo arsenale. Tačiau net ir palankiausiu atveju tai būtų labai tolima perspektyva, nes AIM-260 pirmiausia skirta JAV poreikiams, o jos gamybos apimtys ir prioritetai greičiausiai bus orientuoti į JAV karines oro pajėgas ir laivyną.

    Kita kliūtis – integracija su Ukrainos naudojamomis platformomis. Šiuo metu Ukrainos naikintuvų modernizavimo pagrindas yra F-16, o nėra viešų patvirtinimų, kad AIM-260 artimiausiu metu būtų pritaikyta šiai platformai ar eksportui, ypač kol neaiški raketos perėjimo į serijinę gamybą data.

    Šiandien realistiškiausiu keliu Ukrainai išlieka jau išbandytos ir plačiau gaminamos sistemos, o naujos kartos sprendimai dažniausiai pasiekia partnerius tik vėlesniu ciklo etapu. Vis dėlto pats AIM-260 „išėjimas į viešumą“ yra signalas, kad JAV oro kovos ginkluotės atnaujinimas juda į priekį, o tai ilgainiui gali keisti jėgų balansą regione ir už jo ribų.

  • 186 smūgiai per vieną naktį: Ukraina smogė Rusijos laivui ir kritiniams taikiniams Kryme

    186 smūgiai per vieną naktį: Ukraina smogė Rusijos laivui ir kritiniams taikiniams Kryme

    Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Bepilotžių sistemų pajėgos pranešė per naktį surengusios koordinuotą atakų bangą prieš Rusijos karinius taikinius kovos zonoje ir okupuotose teritorijose. Skelbiama, kad iš viso buvo suduoti 186 smūgiai į 46 objektus, įskaitant Krymą, taip pat Donecko, Zaporižios ir Luhansko sritis.

    Ukrainos pusės teigimu, tarp apgadintų ar sunaikintų taikinių minimas strateginės užšifruotos komunikacijos mazgas, siejamas su Juodosios jūros laivynu, uosto infrastruktūros įranga ir telekomunikacijų bokštai. Taip pat pranešta apie atakas prieš vadavietes, logistikos bazes ir dronų valdymo punktus.

    „Per naktį nuo gegužės 16 iki 17 dienos mūsų pajėgos sudavė 186 ugnies smūgius į 46 karinius objektus“, – sakė Ukrainos bepiločių pajėgų vadas Robertas „Madžiaras“ Brovdis.

    Donecko srityje, kaip teigiama pranešime, buvo neutralizuotas traukinys su degalais ir tepimo medžiagomis, taip pat smogta keliems Rusijos dalinių vadovavimo punktams. Ukraina pabrėžia, kad tokie taikiniai yra tiesiogiai susiję su fronto aprūpinimu ir pajėgų valdymu, todėl jų praradimas gali apsunkinti operacijas.

    Vienu iš vertingiausių smūgių įvardytas trumpojo nuotolio oro gynybos kompleksas „Tor-M2“ Luhansko srityje. Ši sistema skirta numušti lėktuvus, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir bepiločius orlaivius, todėl jos išjungimas ar pažeidimas dažnai atveria kelią tolimesnėms dronų ir raketų atakoms.

    „Tor“ šeimos kompleksai yra vienas iš Rusijos sluoksniuotos oro gynybos elementų, saugančių tiek kariuomenės telkinius, tiek logistiką bei vadavietes. Karo ekspertai dažnai pabrėžia, kad būtent kova su oro gynyba yra esminė sąlyga didesnio masto smūgiams, nes sumažina perėmimo tikimybę ir priverčia priešą permesti resursus.

    Ukraina taip pat nurodė smogusi patruliniam laivui, priskiriamam 10410 projektui, netoli Kaspijsko Dagestane. Šios klasės laivai, dar vadinami „Svetliak“, istoriškai naudojami pakrančių apsaugos užduotims, eskortui ir reagavimui į grėsmes jūroje, o jų ginkluotė paprastai apima artilerijos sistemas ir artimos gynybos priemones.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau akcentuoja nuotolinių smūgių strategiją, kuri orientuota į logistikos grandines, ryšio infrastruktūrą ir oro gynybos mazgus. Tokia taktika siekiama ne tik padaryti tiesioginę žalą, bet ir ilgainiui mažinti Rusijos gebėjimą greitai pergrupuoti pajėgas, papildyti atsargas ir apsaugoti svarbius objektus.

  • Švedijos pratybose su ukrainiečiais paaiškėjo spraga: kovoje dronais švedai nusileido

    Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pripažino, kad per bendras karines pratybas su Ukrainos kariais Švedijos pajėgos dronų dvikovoje liko silpnesnėje pozicijoje. Pasak jo, Ukraina šiuo metu turi vieną stipriausių pasaulyje praktinių kompetencijų, kaip naudoti bepiločius mūšio lauke.

    Šią savaitę pasibaigusiose pratybose „Aurora“ pietų Švedijoje dalyvavo apie 18 000 karių, taip pat ir Ukrainos atstovai. Gotlandijoje, strategiškai svarbioje saloje Baltijos jūroje, buvo treniruojamasi, kaip gintis nuo galimo Rusijos puolimo scenarijaus.

    „Ukrainiečiai yra geriausi pasaulyje valdydami dronus. Žinome, kad esame už juos silpnesni, todėl nuolat mokomės bendradarbiaudami“, – sakė Pål Jonson.

    Ką parodė pratybos Gotlandijoje

    Švedijos pusė pabrėžia, kad ukrainiečių dalyvavimas pratybose rodo pasikeitusius santykius: nuo vienpusės paramos modelio pereinama prie labiau partneriško bendradarbiavimo. Ukrainos kariai į pratybas atvyksta turėdami tiesioginę fronto patirtį, kurią sunku atkartoti vien mokymuose.

    Švedijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas leitenantas Carl-Johan Edström teigė, kad artimiausiais metais kariuomenė intensyvins mokymus ir diegs naujus sprendimus. Dronai ir kova prieš dronus tampa ne papildomu, o centriniu gebėjimu, ypač kalbant apie žvalgybą, taikinių nustatymą ir ugnies koregavimą.

    Kodėl dronai keičia gynybos planus

    Pastarųjų metų karas Ukrainoje parodė, kad bepiločiai tapo masiškai naudojama priemone nuo taktinio lygmens iki operacijų planavimo. Jie naudojami žvalgybai, ryšio ir logistikos trikdymui, taip pat tiksliems smūgiams, o termovizinės kameros ir automatizuoti sprendimai didina efektyvumą naktį bei sudėtingomis oro sąlygomis.

    Švedijos žiniasklaidoje aprašytas pratybų epizodas Gotlandijoje akcentavo infiltracijos scenarijų, kai „priešininko“ vaidmenį atlikę ukrainiečiai turėjo pasitelkti droną su termovizoriumi, kad nustatytų Švedijos gynybos pozicijas. Tokie scenarijai atspindi realią tendenciją: mūšio lauke vis sunkiau paslėpti techniką ir judėjimą, nes stebėjimo priemonių daugėja.

    Ukrainos kariai Švedijos pajėgų pasirengimą įvertino kaip neblogą, tačiau pabrėžė, kad laukia ilgas tobulėjimo kelias. Švedijos pareigūnai tuo pat metu kartoja, kad pajėgumai stiprinami investicijomis ir gilesniu veikimu su NATO sąjungininkais, o bepiločių sritis yra viena iš prioritetinių krypčių.

  • Ukraina skelbia apie smūgį Kaspijos jūroje: DI valdomi dronai nuskandino Rusijos patrulinį laivą

    Ukrainos kariuomenės Nepilotinių sistemų pajėgos pranešė sudavusios smūgį Rusijos pakrančių apsaugos patruliniam laivui Kaspijos jūroje. Pasak ukrainiečių, ataka įvyko netoli Kaspijsko miesto Dagestane, maždaug 1 000 kilometrų nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.

    Ukrainos pusė teigia, kad buvo sunaikintas projekto 10410 patrulinis laivas. Tokie laivai paprastai naudojami pakrančių apsaugai ir patruliavimui, todėl smūgis Kaspijos regione vertinamas kaip netikėtas signalas apie išaugusį Ukrainos nuotolinių atakų pasiekiamumą.

    Platesnė dronų kampanija

    Šių pajėgų vadas Robertas „Madiar“ Brovdi informavo, kad per dvi naktis, gegužės 16 ir 17 dienomis, dronai atliko 186 ugnies smūgius prieš 46 taikinius Rusijos gilumoje. Pasak jo, smūgiai taip pat buvo nukreipti į laikinai okupuotą Krymą bei Donecko, Zaporižios ir Luhansko sritis.

    Anot Ukrainos, be laivo Kaspijos jūroje, atakuoti ir kiti kariniai objektai, įskaitant oro gynybos sistemą „Tor-M2“ Luhansko srityje bei Rusijos Juodosios jūros laivyno ryšių mazgą Kryme. Taip pat pranešta apie smūgį degalų sąstatui Donecko srityje ir uosto įrangai Berdianske prie Azovo jūros.

    Ką rodo smūgis Kaspijos jūroje?

    Smūgis Kaspijos jūroje pabrėžia, kad karas vis labiau remiasi nepilotinėmis technologijomis, o taikinių geografija plečiasi už tiesioginės fronto zonos ribų. Tokios operacijos siekia ne tik fizinio sunaikinimo, bet ir logistikos, ryšių bei vadovavimo trikdymo.

    R. „Madiar“ Brovdi taip pat paskelbė vaizdo medžiagą iš atakos, tačiau nepriklausomai patvirtinti visų detalių šiuo metu neįmanoma. Rusijos institucijos dėl šio pranešimo viešai pateiktos informacijos apimtimi gali skirtis, todėl aplinkybės ir žala dar gali būti tikslinamos.

    „Taikinių įvairovė nuolat auga, didiname veiksmų mastą“, – sakė Robertas „Madiar“ Brovdi.

  • „Mercedes-Benz“ siunčia signalą Europai: pasirengę gaminti karinei pramonei – kodėl dabar?

    „Mercedes-Benz“ siunčia signalą Europai: pasirengę gaminti karinei pramonei – kodėl dabar?

    „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källenius pareiškė, kad bendrovė yra pasirengusi įsitraukti į karinės paskirties gamybą, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta. Tokia žinutė pasirodė Europai spartinant gynybos pramonės pajėgumų didinimą ir ieškant, kas galėtų greitai išplėsti gamybą.

    Pastaraisiais metais gynybos užsakymų apimtys auga dėl ilgai trunkančio karo Ukrainoje ir įtampų Artimuosiuose Rytuose. Dėl to vis dažniau akcentuojama, kad Vakarams reikia ne tik naujų technologijų, bet ir masinės, preciziškos gamybos, kurią tradiciškai gerai išmano automobilių pramonė.

    Automobilių gamintojų susidomėjimas gynybos sektoriumi nėra pavienis reiškinys. Įvairiose šalyse diskutuojama apie gamyklų pritaikymą kariniams poreikiams, nuo transporto platformų iki komponentų ir kitų pramoninių sprendimų, kai kuriais atvejais bendradarbiaujant su gynybos pramonės lyderiais.

    Pačiai „Mercedes-Benz“ gynybos tematika nėra visiškai nauja. Koncernas jau seniai tiekia karinius visureigio G-Class variantus, o sunkvežimių padalinio technika taip pat naudojama kariuomenėse, tačiau dabar kalbama apie galimą platesnį, labiau industrializuotą įsitraukimą.

    Esminis argumentas, kodėl automobilių gamintojai minimi kaip potencialūs partneriai, yra jų gebėjimas greitai organizuoti didelio masto tiekimo grandines, kokybės kontrolę ir serijinę gamybą. Tokios kompetencijos gynybos pramonei tampa itin svarbios, kai siekiama atkurti atsargas ir didinti gamybos tempus.

    Vis dėlto Källenius pabrėžė, kad gynybos kryptis būtų tik nedidelė bendrovės verslo dalis, nors ateityje ji galėtų tapti augančia niša. Šis atsargus tonas rodo, kad sprendimas priklausytų nuo konkrečių sutarčių, reguliavimo ir ilgalaikio užsakymų stabilumo.

    Kontekstas svarbus ir pačiai automobilių rinkai: Europos gamintojai patiria spaudimą dėl didėjančių sąnaudų, permainų elektrifikacijoje ir konkurencijos iš Kinijos. Tokiose sąlygose papildomi pramoniniai užsakymai, įskaitant gynybos sektorių, kai kurioms bendrovėms gali tapti būdu diversifikuoti pajamas, nors tai kelia ir reputacinių, ir politinių klausimų.

    Panašios diskusijos vyksta ir už Europos ribų, kur valdžios institucijos vertina, kaip pramonės gigantų pajėgumai galėtų prisidėti prie gynybos gamybos didinimo. Tai stiprina bendrą tendenciją, kad saugumo architektūra vis labiau remiasi civilinės pramonės mobilizavimo galimybėmis.