CP v2

Tag: Ukraina

  • Pokyčiai Ukrainos Vyriausybėje: po Zelenskio pareiškimo premjerė Julia Svyrydenko traukiasi

    Ką paskelbė premjerė

    Ukrainos ministrė pirmininkė Julia Svyrydenko sekmadienį pranešė pasitraukianti iš pareigų po pokalbio su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ji padėkojo už suteiktą pasitikėjimą ir teigė esanti pasirengusi toliau dirbti valstybės labui.

    Pasak premjerės, prioritetu išlieka Ukrainos stiprinimas ir siekis užtikrinti teisingą taiką. Viešame pareiškime ji nepateikė detalių, kada tiksliai įsigalios jos atsistatydinimas ir kokia būtų tolesnė jos rolė.

    Prezidento signalas apie pertvarką

    Apie planuojamus pokyčius pirmasis užsiminė prezidentas Volodymyras Zelenskis, paskelbęs, kad premjerė palieka postą, o jos laukia nauja užduotis, susijusi su „svarbia kryptimi bendradarbiaujant su pagrindiniu Ukrainos partneriu“. Kartu jis akcentavo, kad šaliai reikalingi ir platesni personaliniai sprendimai Vyriausybėje bei teisėsaugos struktūrose.

    „Atskiras, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Ukrainos susitarimams su partneriais dėl šalies atstatymo. Dėl to Ukrainoje prasidės personaliniai pokyčiai, kurie turi užtikrinti atnaujintos politinės strategijos įgyvendinimą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Ukrainai tęsiant gynybą nuo Rusijos agresijos, politinis stabilumas ir aiški vykdomosios valdžios kryptis yra kritiškai svarbūs tiek vidaus valdymui, tiek tarptautinei paramai. Vyriausybės sudėties pokyčiai karo metu dažnai vertinami kaip bandymas pagreitinti sprendimų priėmimą, perbalansuoti atsakomybes ir sustiprinti derybines pozicijas su sąjungininkais.

    Ypač reikšminga tampa atstatymo darbotvarkė, nes Ukrainos poreikiai apima ne tik infrastruktūrą, bet ir energetikos sistemos atsparumą, pramonės atsigavimą, gynybos pramonės plėtrą bei skaidrius viešuosius pirkimus. Tokiose srityse partneriai paprastai kelia aukštus atskaitomybės ir įgyvendinimo tempo reikalavimus, todėl Zelenskio paminėta „reorganizacija“ gali būti orientuota į greitesnį projektų valdymą ir tarptautinių susitarimų vykdymą.

    Kol kas nėra oficialiai paskelbta, kas galėtų perimti ministro pirmininko pareigas ir kokie konkretūs portfelių perskirstymai planuojami. Tikėtina, kad daugiau aiškumo atsiras artimiausiomis dienomis, kai bus pristatyti sprendimai dėl Ministrų Kabineto sudėties.

  • Ukraina smogė Rusijos flotei šešėlyje: Azovo jūroje apgadinti 21 tanklaivis ir keli kiti laivai

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad liepos 10–11 naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Rusijos laivams Azovo jūroje. Anot Ukrainos, per operaciją apgadintas 21 Rusijos tanklaivis, siejamas su vadinamąja šešėline flotile.

    Ukrainos pusė teigia, kad šie tanklaiviai naudojami gabenti naftą ir naftos produktus apeinant tarptautines sankcijas. Tokie pervežimai, pasak Generalinio štabo, leidžia Rusijai išlaikyti finansinius srautus, kurie vėliau naudojami karui prieš Ukrainą.

    Smūgiai taikomi ir logistikai

    Be tanklaivių, Ukrainos kariuomenė skelbia apgadinusi dar kelis laivus, kurie, jos vertinimu, padeda Rusijos karinei logistikai. Pranešime minimi du krovininiai laivai, keturi vilkikai ir viena žemkasė, galinti būti naudojama uostų infrastruktūros darbams bei laivybos kanalų priežiūrai.

    Ukraina pastarosiomis dienomis skelbia apie virtinę panašių atakų prieš laivus Azovo jūroje ir aplinkinėse akvatorijose. Teigiama, kad ankstesnėmis naktimis taip pat buvo atakuota dešimtys Rusijos laivų, tarp jų ir tanklaiviai, siejami su šešėline flotile.

    Kas yra šešėlinė flotilė?

    Šešėline flotile dažniausiai vadinamas senstančių tanklaivių tinklas, kuriuo Rusija siekia išlaikyti naftos eksportą, kai daliai laivų ir bendrovių taikomi tarptautiniai ribojimai. Tokie laivai neretai siejami su sudėtingomis nuosavybės struktūromis, dažnais registracijos pakeitimais ir operacijomis, kurios apsunkina kontrolę.

    Ukrainos pateikiamuose vertinimuose nurodoma, kad šešėlinės flotilės mastas gali siekti šimtus laivų, o kai kuriais skaičiavimais – ir gerokai daugiau. Dalis Vakarų valstybių ir tarptautinių institucijų šią temą sieja ne tik su sankcijų apėjimu, bet ir su saugumo bei aplinkosaugos rizikomis dėl senų laivų techninės būklės.

    Nepriklausomai patikrinti Ukrainos pateiktų skaičių apie konkrečios nakties apgadinimus iš karto dažnai sudėtinga, tačiau tokio pobūdžio pranešimai rodo kryptingą Ukrainos pastangą spausti Rusijos energetikos logistiką jūrų maršrutuose. Tai – vienas iš būdų mažinti pajamas, kurios, Ukrainos vertinimu, padeda tęsti karinius veiksmus.

  • Lenkijos MiG-29 nepasieks Ukrainos? Bulgarija ieško dalių ir gali perimti lėktuvus

    Lenkijos MiG-29 nepasieks Ukrainos? Bulgarija ieško dalių ir gali perimti lėktuvus

    Bulgarijos žiniasklaida praneša, kad šalies Gynybos ministerija kreipėsi į kelias valstybes, tarp jų ir Lenkiją, dėl naikintuvų MiG-29 atsarginių dalių. Šis klausimas, kaip teigiama, buvo aptariamas ir Bulgarijos gynybos ministro Dimitaro Stojanovo susitikimuose NATO formato renginiuose.

    Bulgarijos karinės oro pajėgos oficialiai turi 15 MiG-29, iš jų du yra dviviečiai. Tačiau realiai skraidyti gali tik dalis – viešai minima, kad šiuo metu tinkami naudoti yra maždaug šeši, o likę lėktuvai laikomi ant žemės ir naudojami kaip dalių šaltinis.

    Tokį sprendimą lėmė ilgėjantis atsarginių dalių deficitas: po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą daugeliui Europos šalių tapo politiškai ir praktiškai sudėtinga užtikrinti rusiškos kilmės komponentų tiekimą. Dėl to MiG-29 eksploatacija sensta vis greičiau, o techninės priežiūros kaštai kyla.

    Bulgarija taip pat planuoja skelbti konkursą MiG-29 variklių remontui, kurio vertė, kaip nurodoma, viršija 26 mln. eurų. Anksčiau Bulgarijos MiG-29 variklių remontas buvo atliekamas Lenkijoje, Bydgoščiuje veikiančioje bendrovėje „Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr 2“, todėl Sofia tikisi, kad ryšys su Lenkijos pramone ir logistika gali padėti atgaivinti turimus pajėgumus.

    Ilgalaikėje perspektyvoje Bulgarija pereina prie vakarietiškos technikos: šalis yra užsakiusi 16 naikintuvų F-16 Block 70. Vis dėlto viešai aptariama, kad tiekimo grafikas vėluoja, o pilnas kovinis parengimas priklauso ne tik nuo lėktuvų atvykimo, bet ir nuo pilotų bei technikų rengimo tempo.

    „Bulgarija tęs MiG-29 eksploatavimą iki 2030 metų, nes iki tol F-16 rengiami pilotai nebus pasirengę pilnai perimti kovinio budėjimo“, – sakė Dimitaras Stojanovas Bulgarijos nacionaliniam radijui.

    Šioje situacijoje Bulgarijos dėmesys krypsta į Lenkiją, kuri po ankstesnių perdavimų Ukrainai dar turi MiG-29 platformos resursų. Tuo pat metu Ukrainos ir Lenkijos pokalbiai dėl papildomų MiG-29 perdavimo, kaip teigiama įvairiuose šaltiniuose, stringa, o dalis komentatorių kelia versiją, kad lėktuvai ar jų dalys galėtų būti nukreiptos kitur Europoje.

    Lenkijos gynybos viceministras Stanislawas Wziątekas anksčiau yra užsiminęs apie didelį susidomėjimą Lenkijos MiG-29 Europoje ir akcentavęs, kad šios platformos „ras vietą Europos saugumo sistemoje“. Bulgarijos žiniasklaida tai interpretuoja kaip signalą, jog Sofia gali turėti realių šansų gauti bent dalių, o gal ir pačius orlaivius, jei bus rastas teisiškai ir politiškai priimtinas sprendimas.

    Galutinį scenarijų lems keli veiksniai: kiek Lenkija dar turi eksploatuotinų MiG-29, ar įmanomas greitas remonto ir dalių tiekimo kanalas, ir kaip greitai Bulgarija gebės perimti oro policijos užduotis su F-16. Kol kas aišku viena – MiG-29 tema Europoje išlieka aktuali ne dėl modernizacijos, o dėl pereinamojo laikotarpio spragų, kurias tenka užkamšyti turimais resursais.

  • Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos dronai per naktį smogė Rusijos šešėliniam laivynui: apgadinta 13 tanklaivių

    Ukrainos bepilotes sistemas naudojančios pajėgos naktį iš liepos 9 į liepos 10 dieną surengė masinę ataką prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną prie okupuoto Krymo prieigų. Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, per vieną naktį buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta 13 plaukiojančių vienetų, daugiausia tanklaivių, gabenusių degalus.

    Apie operaciją viešai informavo Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų vadavietėje tarnaujantis Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu Magyar. Jo teigimu, per pastarąsias 120 valandų Ukrainos dronai iš viso smogė 48 Rusijos laivams, o 13 taikinių buvo pasiekti per maždaug 12 valandų.

    „Per pastarąsias 120 valandų dronai smogė 48 Rusijos laivams, o 13 jų pasiekėme per 12 valandų“, – sakė Robertas Brovdis.

    Ukrainos pusė taip pat paskelbė naktinių smūgių vaizdo įrašą, kuriame, pasak kariškių, matyti taikinių paieška termovizoriumi, o po to sprogimai ir gaisrai laivų deniuose. Nepriklausomo patvirtinimo apie visų paminėtų laivų būklę iš karto nebuvo, o Rusijos institucijos detalaus komentaro nepateikė.

    Šešėliniu laivynu paprastai vadinami tanklaiviai ir kiti laivai, kuriais Maskva, Vakarų šalių vertinimu, bando apeiti naftos ir naftos produktų eksporto ribojimus. Tokie laivai neretai būna seni, registruoti trečiųjų valstybių vėliavomis, o jų automatinės identifikavimo sistemos signalai gali būti išjungti arba manipuliuojami, kad būtų sunkiau sekti maršrutus.

    Ukrainos kariuomenės komunikacijoje akcentuojama, kad smūgiai jūroje siejami ir su logistika okupuotame Kryme, kur degalų tiekimas yra svarbus Rusijos kariniams pajėgumams. Pastaruoju metu Kyjivas vis dažniau kalba apie vadinamąsias kinetines sankcijas, kai sankcijų apėjimui naudojama infrastruktūra yra fiziškai trikdoma ar naikinama.

    Kol kas nėra išsamios informacijos apie įgulų likimą ir galimą žalą aplinkai, jei degalai būtų išsilieję į jūrą. Situacija išlieka dinamiška, o papildomų detalių tikimasi sulaukti, kai atsiras daugiau nepriklausomų patvirtinimų apie smūgių padarinius ir konkrečius apgadintus laivus.

  • Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Diplomatinis protestas dėl dezinformacijos

    Lietuva, Latvija ir Estija išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus, kaltindamos Maskvą skleidžiant melagingus teiginius apie tariamai planuojamas masines rusakalbių deportacijas Baltijos šalyse. Šalių teigimu, tokia retorika yra Kremliaus dezinformacijos modelio dalis ir naudojama politiniam spaudimui didinti.

    Pasak Baltijos valstybių, melagingi naratyvai viešinami tuo metu, kai Rusija intensyvina raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus ir kitus civilinius taikinius. Todėl, anot jų, informacinės atakos esą nukreiptos į dėmesio nukreipimą nuo pačios Rusijos veiksmų kare.

    Ką tiksliai neigia Lietuva, Latvija ir Estija

    Lietuva pabrėžė, kad kaltinimai dėl rusakalbių gyventojų deportacijų yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka realybės. Latvija savo ruožtu akcentavo, kad valstybėje galioja teisės viršenybės principas, o gyventojų teisės saugomos nepriklausomai nuo tautybės.

    Estija taip pat atmetė Rusijos pareiškimus ir nurodė, kad tokie teiginiai neatitinka demokratinės valstybės, valdomos pagal įstatymus, realybės. Šalies atstovai pabrėžė, kad dezinformacija kuriama siekiant formuoti klaidingą įspūdį tarptautinei auditorijai.

    „Rusija desperatiškai siekia nukreipti dėmesį nuo savo agresijos prieš Ukrainą, vaizduoti save auka ir taip išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai.

    Prie naratyvų pridedami ir kaltinimai dėl oro erdvės

    Diplomatinę įtampą dar labiau kaitino ir kitas Maskvos skleidžiamas teiginys, esą Baltijos šalys suteikė vadinamuosius oro koridorius ukrainietiškiems dronams atakuoti Rusijos infrastruktūrą. Latvija pareiškė, kad tokia informacija yra akivaizdžiai klaidinga ir pareikalavo ją nedelsiant paneigti.

    Lietuva ir Estija taip pat nurodė niekada nesuteikusios savo teritorijos ar oro erdvės smūgiams Rusijos viduje. Šalių teigimu, tokie kaltinimai skirti kurstyti įtampą ir pateisinti agresyvesnę Rusijos laikyseną regione.

    Kontekstas: informacinis spaudimas ir karas Ukrainoje

    Estijos pareigūnai pabrėžė, kad Maskva mėgina nukreipti dėmesį nuo pačios Rusijos tarptautinės teisės pažeidimų, įskaitant priverstinį ukrainiečių vaikų perkėlimą ir deportacijas. Baltijos šalys priminė, kad dezinformacinės kampanijos dažnai suaktyvėja paraleliai kariniams veiksmams ir siekia silpninti paramą Ukrainai.

    Diplomatiniuose pranešimuose Maskvai Baltijos valstybės taip pat pasmerkė naujausius Rusijos smūgius Ukrainai, pabrėždamos, kad civilių ir civilinės infrastruktūros taikymas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Lietuva nurodė ir toliau sieksianti, kad už karo nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

  • ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    Vienbalsis sprendimas dėl naujo bloko

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai sutarė atverti naują stojimo derybų bloką Ukrainai ir Moldovai. Tai dar vienas etapas sudėtingame kelyje į narystę, kuriame lemiamą vaidmenį dažnai vaidina ne techniniai, o politiniai sprendimai.

    Sprendimą patvirtino ES šalių ambasadoriai, susitikę Briuselyje. Skelbiama, kad šį kartą atblokuotas šeštasis derybų klasteris, apimantis išorės santykius, o formalus jo atidarymas numatytas liepos 14 dieną.

    Kas yra klasteriai ir kodėl jie svarbūs?

    Stojimo į ES derybos vyksta pagal teminius paketus, vadinamus klasteriais, kurie apima konkrečias politikos sritis ir jų teisės aktų suderinimą su ES teise. Atidarius klasterį, kandidatuojanti šalis gali pradėti detalias derybas dėl atskirų skyrių, o pažanga vertinama pagal konkrečius įsipareigojimus ir reformų įgyvendinimą.

    Šeštasis klasteris laikomas vienu paprastesnių, nes jo apimtis siauresnė nei, pavyzdžiui, vidaus rinkos ar žemės ūkio taisyklių suderinimas. Vis dėlto ir čia taikomi aiškūs reikalavimai dėl užsienio politikos nuoseklumo, sankcijų režimų laikymosi ir institucinių gebėjimų.

    Kas dar blokuojama ir ko tikėtis toliau?

    Po šio sprendimo Ukrainai ir Moldovai dar lieka neatverti keturi klasteriai: vidaus rinka, konkurencingumas ir įtraukus augimas, žalioji darbotvarkė bei tvarus susisiekimas, taip pat ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad abi šalys techniniu požiūriu yra pasirengusios judėti plačiau, tačiau galutiniai žingsniai priklauso nuo valstybių narių politinės valios.

    Kijevas viešai siekė, kad svarbiausi sprendimai būtų priimti iki vasaros pertraukos, tokį tempą palaikė ir Europos Komisija bei dalis valstybių narių. Tačiau ES viduje išlieka jautrumas dėl derybų tempo, nes kai kurios šalys akcentuoja, kad plėtra turi išlaikyti vienodus kriterijus ir nepakenkti jau seniai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių procesui.

    „Svarbu išlaikyti pagreitį“, – sakė diplomatas.

    Pranešama, kad tikėtina, jog likę klasteriai bus sprendžiami palaipsniui nuo rudens, po vieną, ieškant plataus sutarimo tarp visų ES narių. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pagrindinė kova vyks ne dėl procedūrų, o dėl politinių kompromisų, nuo kurių priklauso derybų grafikas.

  • Pagaliau paaiškėjo: Ukrainoje dirba per 100 JAV robotų – jų misijos pavojingiausios fronte

    Pagaliau paaiškėjo: Ukrainoje dirba per 100 JAV robotų – jų misijos pavojingiausios fronte

    Ukrainoje jau naudojama daugiau nei 100 JAV pagamintų bepilotės antžeminės technikos vienetų, kurie į frontą pateko per JAV finansuojamas paramos programas. Nors viešojoje erdvėje jie dažnai vadinami koviniais robotais, pagrindinė jų paskirtis – pavojingiausios logistinės užduotys ten, kur žmogui rizika tampa per didelė.

    Tokios mašinos gabena šaudmenis, maistą ir įrangą į pirmąsias linijas, o prireikus padeda evakuoti sužeistuosius. Praktikoje tai reiškia, kad dalis maršrutų, kurie anksčiau reikalavo vairuotojų ir palydos, dabar gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, mažinant karių netektis.

    Kodėl logistika tapo mirtinai pavojinga

    Pastaraisiais metais sparčiai išaugęs žvalgybinių ir smogiamųjų dronų skaičius pakeitė karo logiką: judėjimas atvirose vietovėse tapo lengvai pastebimas iš oro. Net trumpas važiavimas į pozicijas gali būti aptiktas ir apšaudytas FPV dronais, artilerija ar minosvaidžiais.

    Dėl to kariuomenės vis dažniau investuoja į bepilotes antžemines platformas, kurios gali perimti dalį tiekimo ir evakuacijos grandinės. Idėja paprasta: kai kelią dengia nuolatinė žvalgyba, geriau prarasti techniką nei žmones.

    Amerikietiški UGV ir jų rezultatai fronte

    Vienas ryškiau minimų sprendimų – „Forterra“ kuriami antžeminiai robotai, tarp jų ir „Lancer“, kurių bazė siejama su „Polaris“ visureigių platformomis. Skirtingai nei dalis Ukrainoje kuriamų akumuliatorinių sprendimų, šie UGV naudoja vidaus degimo variklį ir gali gabenti iki 750 kilogramų krovinį.

    Skelbiama, kad nuo įdiegimo pradžios šios mašinos nuvažiavo daugiau nei 4 000 kilometrų, atliko per 1 100 misijų ir pervežė apie 353 tonas atsargų. Taip pat fiksuota 52 sužeistųjų evakuacijos, tačiau dalis technikos fronte prarasta – įstrigusi purve ar sudėtingame reljefe ji tampa lengvu taikiniu.

    Autonomija dar ribota, bet kryptis aiški

    Patirtis Ukrainoje rodo, kad visiškai autonominiai sprendimai dar nėra pasirengę savarankiškai veikti dinamiškoje mūšio aplinkoje. Nors mašinos geba važiuoti maršrutu ir apvažiuoti kliūtis, realiomis sąlygomis jos dažniausiai valdomos nuotoliniu būdu, nes situacija keičiasi per greitai.

    Tokia technika turi spręsti ir elektroninės kovos iššūkius: ryšio trikdymą, navigacijos klaidinimą, staigius maršruto pokyčius. Gamintojai akcentuoja atsparumą trikdžiams, nuotolinius programinės įrangos atnaujinimus ir patikimumą ekstremaliomis sąlygomis kaip kritinius reikalavimus.

    „Forterra“ nurodo dirbanti su naujos kartos programine įranga, kuri tradicinę autonominę navigaciją jungtų su DI sprendimais, kad platformos geriau reaguotų į netikėtumus. Vis dėlto karių vertinimu, didžiausia tokių robotų problema išlieka kaina: prarasti antžeminę platformą fronte paprastai brangiau nei netekti daugumos oro dronų.

  • Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija pranešė suteikusi Ukrainai leidimą be papildomų apribojimų naudoti ilgojo nuotolio oras–oras raketas „Meteor“, kai šios bus perduotos kartu su naikintuvais JAS 39 „Gripen“. Tai reikštų, kad gynybinėse operacijose Ukraina galėtų atakuoti taikinius ore ir virš Rusijos teritorijos, jei tai būtina smūgiams atremti.

    Švedijos sprendimas siejamas su planuojamu „Gripen“ perdavimu Ukrainai ir ginkluotės paketu, kuriame numatytos „MBDA“ konsorciumo gaminamos „Meteor“ raketos. Viešai skelbta, kad dalis raketų galėtų būti imamos iš Švedijos atsargų, todėl jų perdavimo terminas būtų trumpesnis nei gaminant nuo nulio.

    Kas daro „Meteor“ išskirtinę

    „Meteor“ laikoma viena pažangiausių ilgojo nuotolio oras–oras raketų Europoje. Skirtingai nei dauguma analogų, ji naudoja reaktyvinį tiesiasrautinį variklį, todėl didelį greitį išlaiko didesnę skrydžio dalį ir taikinį gali pasiekti efektyviau dideliu atstumu.

    Raketoje naudojamas aktyvus radaras ir dvipusis duomenų ryšys, leidžiantis skrydžio metu atnaujinti taikinio duomenis. Tokia architektūra ypač svarbi kovojant su manevruojančiais orlaiviais, kai perėmimo langas trumpas, o situacija ore nuolat kinta.

    Kokį poveikį tai gali turėti fronte

    Vienas pagrindinių Ukrainos tikslų ore yra apriboti Rusijos taktinės aviacijos veikimą, ypač orlaivių, kurie iš palyginti saugių atstumų atakuoja valdomomis sklendžiančiomis bombomis. Ilgesnis perėmimo nuotolis potencialiai verčia priešininką laikytis toliau nuo fronto linijos ir mažina smūgių intensyvumą.

    Papildomą reikšmę čia turi ir ankstyvojo perspėjimo bei oro erdvės stebėsenos pajėgumai, nes didelio nuotolio perėmimui kritiškai svarbu laiku aptikti taikinį ir perduoti tikslius duomenis naikintuvams. Švediškos kilmės sprendimai šioje srityje jau minimi kaip galintys sustiprinti Ukrainos situacijos suvokimą ore.

    Kada tai gali tapti realybe

    Pagal viešai aptariamus planus, pirmieji „Gripen“ Ukrainą galėtų pasiekti ne anksčiau kaip 2027 metais, todėl „Meteor“ poveikis būtų labiau vidutinės trukmės perspektyvos veiksnys. Vis dėlto vien politinis signalas, kad ginkluotė nebus apribota tik taikiniais Ukrainos teritorijoje, jau dabar keičia Rusijos planavimo prielaidas.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad tokios sistemos efektas priklauso ne tik nuo pačios raketos, bet ir nuo pilotų parengimo, logistikos, techninės priežiūros ir suderinamumo su kitomis oro gynybos bei žvalgybos priemonėmis. Tačiau ilgojo nuotolio oras–oras ginkluotė, integruota su moderniais naikintuvais, gali tapti vienu ryškiausių Ukrainos oro gynybos stiprinimo elementų.

  • Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Prancūzija prisidėjo prie Ukrainos superraketos: „Safran“ padėjo su FP-5 „Flamingo“ taikymu

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovės Fire Point vadovas Denys Sztilliermanas patvirtino, kad tolimojo nuotolio sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“ naudoja taikymo sistemą, sukurtą Prancūzijos koncerno „Safran“. Apie šią technologinę grandį anksčiau buvo pranešęs ir Prancūzijos dienraštis „Le Monde“, remdamasis informacija iš parodos „Eurosatory 2026“ Paryžiuje.

    Pasak Ukrainos gamintojo, „Safran“ sprendimas į raketą buvo integruotas daugiau nei prieš metus ir nuo tada tapo nuolatine FP-5 „Flamingo“ konfigūracijos dalimi. Tokia detalė svarbi, nes taikymo ir navigacijos technologijos yra vienas jautriausių ir labiausiai karo eigą keičiančių modernios ginkluotės komponentų.

    Bendradarbiavimas peržengia vieną projektą

    Šaltiniuose teigiama, kad „Safran“ vaidmuo neapsiriboja vien taikymo įrangos tiekimu. Koncernas taip pat dalyvauja keliuose kituose projektuose, kuriuos vysto kartu su Ukrainos gamintoju, o per dukterinę įmonę Preligens Ukrainai tiekia sprendimus, susijusius su navigacija, optoelektronika ir duomenų analizės įrankiais.

    Tokia partnerystė atspindi platesnę Europos tendenciją stiprinti Ukrainos gynybos pramonės pajėgumus ne vien tiekiant ginkluotę, bet ir plečiant technologijų bei gamybos grandines. Karo metu svarbia tampa ne tik vienkartinė parama, bet ir gebėjimas greitai didinti vietinę gamybą bei tobulinti sistemas pagal fronto patirtį.

    Ką žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ įvardijama kaip viena sunkiausių Ukrainos sparnuotųjų raketų. Skelbiama, kad jos nuotolis gali siekti iki 3 000 kilometrų, o kovinės galvutės masė gali būti iki 1 150 kilogramų, todėl ji priskiriama strateginio smūgio priemonėms.

    Nurodoma, kad raketa varoma turboreaktyviniu varikliu Ivchenko AI-25, o gamintojas esą dirba ir prie vietinio, Ukrainoje sukurto variklio sprendimo. Žemas skrydžio aukštis ir palyginti paprasta konstrukcija įvardijami kaip veiksniai, leidžiantys lengviau didinti gamybos apimtis.

    Gamyba ir kovinis panaudojimas

    Skelbiama, kad FP-5 „Flamingo“ jau buvo panaudota kovinėse operacijose smogiant Rusijos gynybos pramonės objektams. Tarp minimų taikinių įvardijami „Titan-Barrikady“ kompleksas Volgograde ir VNIIR-Progress gamykla Čeboksaruose, siejama su komponentų gamyba.

    Taip pat teigiama, kad serijinė „Flamingo“ gamyba vyksta nuo 2025 metų rugpjūčio, o Fire Point planuoja palaipsniui didinti tempą. Ilgo nuotolio preciziniai ginklai Ukrainai yra kritiškai svarbūs, nes leidžia atakuoti svarbią infrastruktūrą ir logistiką nekeliant rizikos aviacijai virš fronto linijos.

    Prancūzijos technologijų dalyvavimas tokiame projekte pabrėžia gilėjančią Prancūzijos ir Ukrainos gynybos pramonės integraciją. Kartu „Le Monde“ atkreipia dėmesį, kad dalis Europos partnerių į tokią integraciją žiūri atsargiai dėl jautrių technologijų apsaugos ir konkurencijos ginkluotės rinkoje.

  • Gynybos Pasaulio bankas? NATO šalių idėja žada 120 mlrd. eurų, bet trūksta sunkiasvorių

    Gynybos Pasaulio bankas? NATO šalių idėja žada 120 mlrd. eurų, bet trūksta sunkiasvorių

    Devynios NATO ir partnerės šalys susitarė kurti naują daugiašalę finansų instituciją, skirtą Vakarų gynybos stiprinimui, tačiau didžiųjų Europos ekonomikų atsargumas kelia klausimą, kiek realios galios ji turės. Iniciatyva pristatyta kaip bandymas užpildyti spragą tarp augančių gynybos planų ir praktinio jų finansavimo.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje paskelbė, kad steigėjomis tampa Kanada, Albanija, Belgija, Graikija, Latvija, Liuksemburgas, Rumunija, Turkija ir Ukraina. Šios valstybės iki planuojamo starto 2027 metais turės parengti banko veiklos taisykles, kapitalo struktūrą ir skolinimo principus.

    Numatoma, kad institucija vadinsis Defence, Security and Resilience Bank ir bus įsikūrusi Kanadoje, o europinis centras planuojamas Liuksemburge. Idėja kilo 2024 metais, kai ją pasiūlė buvusių NATO patarėjų, aukšto rango kariškių ir bankininkų grupė, argumentuodama, jog gynybos pramonei reikia ilgalaikio ir pigesnio kapitalo.

    Pigesnis finansavimas brangiam persiginklavimui

    Projektas sutampa su NATO diskusijomis dėl ilgalaikio gynybos finansavimo didinimo, nes didesni biudžetai savaime neišsprendžia tiekimo grandinių problemų. Net ir plečiantis užsakymams, ypač mažesniems tiekėjams bei vidutinėms įmonėms sudėtinga gauti palankias paskolas, o dalis komercinių bankų gynybos sektorių vis dar vertina kaip jautresnį reputaciniu požiūriu.

    Kuriamas bankas siektų veikti pagal vystymo bankų logiką: sujungus narių kapitalą ir siekiant aukščiausio kredito reitingo, institucija galėtų pigiau skolintis tarptautinėse rinkose. Šias sąlygas planuojama perkelti į paskolas ir garantijas, taip mažinant gynybos projektų finansavimo kainą.

    Skelbiama, kad tikslas būtų mobilizuoti iki maždaug 120 mlrd. eurų gynybos projektams, įskaitant gamybos pajėgumų plėtrą ir atsargų didinimą. Prie iniciatyvos paramos jau prisideda ir dalis didžiųjų komercinių bankų, kurie mato galimybę dalintis rizika per garantijų mechanizmus.

    Didžiųjų Europos valstybių pauzė

    Didžiausias klausimas kol kas lieka steigėjų sudėtis: tarp pasirašiusiųjų nėra didžiųjų Europos karinių ir ekonominių sunkiasvorių, o iš G7 prisijungė tik Kanada. Analitikų vertinimu, tai gali riboti banko kapitalo bazę ir jo galimybes sparčiai užauginti skolinimo apimtis.

    „Tai pradžia, tačiau akivaizdu, kad iniciatoriai tikėjosi didesnių Europos žaidėjų paramos“, – sakė Royal United Services Institute analitikas Linus Terhorst.

    Vokietija diskusijose dalyvauja stebėtojos teisėmis, o Kanada nurodo, kad pokalbiai su potencialiais partneriais tęsiasi, tarp jų minima ir Pietų Korėja. Vis dėlto praktinis banko svoris priklausys nuo to, ar prie jo prisijungs daugiau kapitalo galinčių įnešti šalių, ir ar bus suderintos taisyklės su kitais gynybos finansavimo instrumentais.

    Konkurencija ar papildymas?

    Vienas iš veiksnių, kodėl dalis didžiųjų valstybių neskuba, yra lygiagrečios iniciatyvos. Jungtinė Karalystė kartu su Nyderlandais, Suomija ir Lenkija vysto atskirą Multilateral Defence Mechanism projektą, orientuotą labiau į bendrus pirkimus ir atsargų kaupimą, o ne į klasikinį bankinį skolinimą.

    „Daugiašalis gynybos mechanizmas leis mums bendrai pirkti ir kaupti įrangą už balanso ribų, užtikrinant geresnę vertę mokesčių mokėtojams“, – sakė Jungtinės Karalystės iždo kanclerė Rachel Reeves.

    Londonas viešai pabrėžia, kad abi schemos gali veikti greta, o Kanados siūlomas bankas galėtų tapti svarbiu kanalu mažesnėms tiekimo grandinės įmonėms. Tačiau kol kas neaišku, ar besidauginančios struktūros nesukels fragmentacijos ir ar valstybės pasirinks vieną kelią, ar bandys derinti kelis finansavimo modelius vienu metu.

    Jeigu bankui pavyktų įsitvirtinti, jis galėtų tapti papildomu ramsčiu šalia nacionalinių biudžetų, suteikdamas ilgesnio termino paskolas ir garantijas, kurios ypač svarbios plėtojant gamybą ir didinant pajėgumus. Tačiau galutinį rezultatą lems ne tik politinė valia, bet ir tai, ar prie iniciatyvos prisijungs didžiausios Europos ekonomikos, galinčios suteikti jai realų mastą.