CP v2

Tag: Ukraina

  • Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Europos Komisija patvirtino sprendimą nutraukti 2 mln. eurų ES dotaciją Venecijos bienalės fondui. Finansavimas sustabdytas po teisinio vertinimo, kurį atliko Europos švietimo ir kultūros vykdomoji agentūra, o sprendimas siejamas su Rusijos dalyvavimu 2026 metų meno bienalėje.

    Komisija argumentuoja, kad ES lėšomis remiami kultūros projektai turi atitikti Sąjungos vertybes ir skatinti demokratiją, dialogą, įvairovę bei saviraiškos laisvę. Briuselio vertinimu, šių principų dabartinė Rusija nepaiso, todėl parama institucijai, siejamai su ginčytina Rusijos reprezentacija, laikoma nesuderinama su dotacijos logika.

    Kas sukėlė ginčą?

    Įtampa kilo dėl Rusijos sugrįžimo į Venecijos bienalę pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais. Rusijos paviljonas, priklausantis Rusijos valstybei, šįkart pristato performanso ir muzikos projektą, kurį, kaip skelbiama, formavo Maskvos institucijų atrinkta menininkų grupė.

    Nors paviljonas lankytojams buvo uždarytas, dalis turinio rodoma iš išorės, o tai tik sustiprino diskusijas, ar tokia forma nėra bandymas išlaikyti matomumą tarptautinėje kultūros erdvėje. Ukrainos atstovai ir dalis kultūros lauko profesionalų kritikavo sprendimą, teigdami, kad menas šiuo atveju gali būti išnaudojamas kaip politinės komunikacijos priemonė.

    Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais buvo įspėjusi, kad Rusijos dalyvavimas gali tapti pagrindu stabdyti paramą. Įvertinus Venecijos bienalės pateiktus paaiškinimus, nuspręsta finansavimą nutraukti galutinai.

    Venecijos bienalė žada gintis teisme

    Venecijos bienalės fondas paskelbė ketinantis skųsti sprendimą. Institucija teigia, kad toks žingsnis buvo prognozuojamas, tačiau pabrėžia esanti pasirengusi ginti savo poziciją atsakingose institucijose.

    Fondas taip pat akcentuoja, kad ES dotacija, pasak jų, buvo skirta ne ginčijamai meno bienalei, o kino srities veikloms. Tarp minimų krypčių įvardijamos edukacinės ir industrijai skirtos iniciatyvos, susijusios su talentų ugdymu bei kino projektų vystymu.

    „Dotacija bendrai finansavo veiklas, kurios nėra susijusios su Rusijos dalyvavimu meno bienalėje“, – teigiama fondo pozicijoje.

    Pasak institucijos, sprendimas neturėtų iš esmės paveikti suplanuoto biudžeto ar numatytų programų vykdymo. Vis dėlto reali įtaka gali paaiškėti vėliau, ypač jei teisinis ginčas užsitęs arba išsiplės į kitus finansavimo klausimus.

    Italijos valdžia kritikuoja Briuselį

    Į sprendimą reagavo ir Italijos vyriausybės atstovai, palaikydami Venecijos bienalės ketinimą kreiptis dėl peržiūros. Kritikai teigia, kad sprendimo argumentuose neva trūksta pakankamai aiškaus pagrindimo, kodėl sankcija taikoma būtent šiai dotacijai, jei ji skirta kino veikloms.

    Italijos politikai taip pat pabrėžia kultūros autonomijos principą ir argumentuoja, kad kultūros institucijos neturėtų būti įtraukiamos į geopolitinių sprendimų logiką taip, kad nukentėtų tarptautinės programos. Tuo metu Briuselis laikosi pozicijos, kad ES lėšos privalo išlikti nuoseklios su deklaruojamomis vertybėmis ir jų taikymu praktikoje.

    Artimiausiu metu ginčas persikels į teisinį lygmenį, o sprendimas gali tapti precedentu, kaip ES ateityje vertins kultūros projektų rizikas karo ir sankcijų kontekste. Tai taip pat sustiprina platesnę diskusiją apie ribą tarp meno laisvės, institucijų atsakomybės ir viešųjų pinigų naudojimo taisyklių.

  • Dronų smūgiai Rusijoje vėl kliudė „Wildberries“: liepsnojo sandėliai, pranešama apie sužeistuosius

    Dronų smūgiai Rusijoje vėl kliudė „Wildberries“: liepsnojo sandėliai, pranešama apie sužeistuosius

    Rusijos pareigūnai pranešė, kad liepos 22 dienos naktį keliuose regionuose buvo fiksuotas dronų aktyvumas, o taikiniu esą vėl tapo elektroninės prekybos milžinės „Wildberries“ logistikos infrastruktūra. Pasak vietos valdžios ir bendrovės atstovų, Krasnodaro ir Stavropolio regionuose kilo dideli gaisrai.

    „Wildberries“ įkūrėja Tatjana Kim teigė, kad darbuotojai buvo evakuoti iš anksto, tačiau sužeidimų patyrė 15 žmonių: 10 Krasnodaro regione ir 5 Nevinnomysske. Jos teigimu, dalis nukentėjusiųjų buvo išvežti į ligonines, kiti pagalbos sulaukė vietoje.

    Regionų administracijos paskelbė vietinę nepaprastąją padėtį, motyvuodamos dideliu gaisrų mastu ir rizika aplinkinei infrastruktūrai. Rusijos nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad gesinimui buvo pasitelkti ir sraigtasparniai.

    Kodėl taikomasi į logistiką?

    Ukraina oficialiai nepranešė apie šiuos smūgius, tačiau anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis yra argumentavęs atakas prieš objektus, kurie, Kyjivo vertinimu, prisideda prie Rusijos karo pastangų. Tarp tokių objektų minimi sandėliai ir logistikos mazgai, kurie gali būti naudojami tiekimui ir gamybos grandinėms palaikyti.

    Rusija tokius teiginius atmeta ir tvirtina, kad smūgiai yra nukreipti prieš civilinę infrastruktūrą. Tuo pat metu „Wildberries“ yra viena didžiausių Rusijos elektroninės prekybos bendrovių, todėl jos sandėlių ir paskirstymo centrų sutrikimai gali greitai atsispindėti visoje šalies pristatymo sistemoje.

    Rusijos žiniasklaidoje ir pačios bendrovės pranešimuose teigiama, kad dėl atakų galėjo sutrikti užsakymų vykdymas, daliai pardavėjų prarandant prekių atsargas, o klientams susiduriant su vėlavimais. Šie skaičiai nepriklausomai nebuvo patvirtinti, tačiau tokio masto logistikos mazgų iškritimas paprastai sukelia grandininį efektą visoje tiekimo grandinėje.

    Smūgių serija ir platesnis fonas

    Pranešama, kad tai jau antras kartas per savaitę, kai Rusijos institucijos sieja dronų atakas su „Wildberries“ sandėliais. Keliomis dienomis anksčiau Rusijos pareigūnai skelbė apie smūgius kitiems bendrovės objektams, teigdami, kad buvo aukų ir dešimtys sužeistųjų, o dalis infrastruktūros laikinai išėjo iš rikiuotės.

    Tuo pat metu naktį tęsėsi ir Rusijos smūgiai Ukrainos teritorijoje. Ukrainos institucijos skelbė apie pataikymus į pramoninius objektus ir infrastruktūrą skirtinguose regionuose, taip pat apie žalą, kurią gyvenamuosiuose rajonuose sukėlė numuštų dronų nuolaužos.

    Karo kontekste abiejų pusių dronų kampanijos vis dažniau nukreipiamos į logistiką, energijos ir pramonės objektus, nes tai leidžia trikdyti priešo aprūpinimą ir ekonominį stabilumą. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokie smūgiai, net ir nepataikę į tiesioginius karinius taikinius, gali sukelti reikšmingus antrinius padarinius civiliams ir verslui.

  • „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    „Lockheed Martin“ pristatė pigesnę „Patriot“ raketą: Europa gali sutaupyti milijonus

    JAV gynybos pramonės milžinė „Lockheed Martin“ pristatė naują perėmėją PAC-3 ACE, skirtą sistemai „Patriot“. Bendrovė pabrėžia, kad tai turėtų būti gerokai pigesnė alternatyva daliai užduočių, kurias dabar atlieka brangesnės PAC-3 MSE raketos.

    PAC-3 ACE kuriama kaip papildymas esamam „Patriot“ arsenalui ir orientuota į sparčiai augantį oro gynybos poreikį Europoje. Šį poreikį smarkiai padidino karas Ukrainoje, kai oro gynybos sistemos tapo kritiškai svarbios saugant miestus ir infrastruktūrą nuo raketų bei bepiločių atakų.

    Pasak „Lockheed Martin“, naujo perėmėjo vieneto kaina turėtų būti mažesnė nei pusė PAC-3 MSE raketos kainos. Viešai įvardijama PAC-3 MSE kaina siejama su maždaug 3 700 000 eurų už vienetą lygiu, tad PAC-3 ACE siekiama priartinti prie maždaug 1 400 000–1 800 000 eurų už raketą.

    PAC-3 ACE turėtų būti pritaikyta kovai su įvairiomis oro grėsmėmis, įskaitant lėktuvus, dronus, sparnuotąsias raketas ir trumpo bei labai trumpo nuotolio balistines raketas. Idėja paprasta: pigesniu perėmėju naikinti mažiau sudėtingus taikinius, o brangesnes PAC-3 MSE raketas rezervuoti sudėtingesnėms grėsmėms.

    Suderinamumas su „Patriot“ ir IBCS

    Gamintojas teigia, kad PAC-3 ACE naudos tą pačią patikrintą ugnies valdymo architektūrą, kaip ir dabartiniai sprendimai, todėl turėtų būti suderinama su „Patriot“ baterijomis. Taip pat pabrėžiamas suderinamumas su JAV kariuomenės diegiamu integruotu mūšio valdymo tinklu IBCS, kuris skirtas sujungti skirtingus jutiklius ir ginkluotę į vieną bendrą sistemą.

    Toks suderinamumas reikštų praktišką naudą šalims, kurios jau eksploatuoja „Patriot“: mažiau papildomų mokymų, paprastesnė logistika ir greitesnis naujos amunicijos įvedimas. Gynybos planuotojams tai svarbu, nes oro gynybos raketų atsargų atnaujinimas neretai atsiremia ne tik į kainą, bet ir į gamybos tempą.

    Kada gali prasidėti gamyba

    „Lockheed Martin“ akcentuoja, kad sprendimas kuriamas remiantis jau esamomis technologijomis ir programine įranga, todėl kūrimo ciklas turėtų būti trumpesnis. Pagal bendrovės įvardijamą planą, pradinė serijinė gamyba galėtų startuoti maždaug per 36 mėnesius.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ketinimus bendradarbiauti su pramonės partneriais JAV ir Europoje. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją stiprinti tiekimo grandinių atsparumą, didinti gamybos pajėgumus ir užsitikrinti, kad kritinės amunicijos tiekimas nebūtų stabdomas dėl ribotų komponentų ar gamyklų apkrovimo.

    „Amerikos ir sąjungininkų kariai turi gauti sprendimą, kuris būtų patikrintas mūšyje ir pagrįstas biudžeto prasme. PAC-3 ACE būtent tai ir siūlo, remdamasi išskirtiniais PAC-3 MSE pasiekimais“, – sakė „Lockheed Martin“ padalinio Missiles and Fire Control vadovas Timas Cahillas.

    Kodėl tai aktualu Europai

    „Patriot“ pastaraisiais metais tapo viena paklausiausių oro gynybos sistemų pasaulyje, o jos perėmėjų poreikis didėja dėl intensyvaus naudojimo ir būtinybės kaupti rezervus. Be to, augant dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei, vis daugiau dėmesio skiriama ekonominiam efektyvumui, kad brangūs perėmėjai nebūtų naudojami ten, kur pakanka pigesnio sprendimo.

    Jei PAC-3 ACE pasieks deklaruojamą kainos ir galimybių balansą, tai galėtų tapti svarbiu įrankiu Europos šalims planuojant ilgesnio laikotarpio oro gynybos atsargas. Galutinis efektas priklausys nuo bandymų rezultatų, gamybos masto ir to, kaip greitai naujos raketos galėtų papildyti jau veikiančias „Patriot“ baterijas.

  • JK naujas premjeras Andy Burnham žada 10 metų planą: stabdys krizę ir keis politiką

    JK naujas premjeras Andy Burnham žada 10 metų planą: stabdys krizę ir keis politiką

    Jungtinės Karalystės naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham pirmojoje kalboje prie Dauning Strito pažadėjo siekti politinio stabilumo po dešimtmetį trukusių sukrėtimų. Jis akcentavo, kad prioritetai bus ekonomikos stabilizavimas, pragyvenimo kaštų mažinimas ir ilgalaikis valstybės atsigavimo planas.

    A. Burnham pareiškė, jog sieks atkurti visuomenės pasitikėjimą politika ir valdžios institucijomis, o šalies krypčiai reikalingas aiškus ilgalaikis kursas. Pasak jo, dešimties metų planas turėtų tapti lūžio tašku, nutraukiančiu užsitęsusį ekonominį ir politinį nuosmukį.

    „Jungtinė Karalystė turi parodyti pasauliui, kad galime susigrąžinti stabilumą“, – sakė Andy Burnham.

    Naujasis premjeras taip pat patvirtino ketinantis išlaikyti paramą Ukrainai, kuri išlieka viena svarbiausių Europos saugumo darbotvarkės temų. Londonas pastaraisiais metais buvo vienas aktyviausių Kyjivo rėmėjų, o sprendimai dėl gynybos ir finansinės pagalbos dažnai vertinami kaip testas JK geopolitinei lyderystei.

    Vidaus politikoje A. Burnham išskyrė socialines problemas ir pažadėjo, kad vienas pirmųjų nurodymų bus skirtas benamystei mažinti, ypač nakvojimui gatvėje. Tokios priemonės paprastai apima papildomą finansavimą savivaldai, socialinių būstų plėtrą ir glaudesnį darbą su sveikatos bei priklausomybių pagalbos paslaugomis.

    Valdžios pasikeitimas įvyko Keirui Starmeriui atsistatydinus ir karaliui Karoliui III priėmus jo atsistatydinimą bei pavedus A. Burnham formuoti Vyriausybę. A. Burnham, kuriam yra 56 metai, tapo jau šeštuoju premjeru per pastaruosius dešimt metų, o toks kaitos tempas dažnai siejamas su politiniu nestabilumu ir sudėtingais sprendimais dėl ekonomikos bei viešųjų finansų.

    Naujoji Vyriausybė artimiausiu metu turės pateikti konkrečius planus, kaip ketina suvaldyti pragyvenimo kaštų spaudimą, atgaivinti investicijas ir spręsti viešųjų paslaugų problemas. Rinkos ir visuomenė pirmiausia lauks aiškių signalų dėl biudžeto politikos, energijos kainų ir priemonių, kurios apčiuopiamai sumažintų namų ūkių išlaidas.

  • Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Maskvos smūgis Kyjivui: paleista 40 raketų, tarp jų Iskander-M, „Cirkon“ ir S-400

    Per naktinę ataką Rusija į Kyjivą paleido apie 40 įvairaus tipo raketų, pranešė Ukrainos institucijos. Smūgiai sukėlė gaisrus, apgadino gyvenamuosius namus ir infrastruktūrą, o oro pavojaus signalai mieste truko dešimtis minučių.

    Šis išpuolis išsiskyrė tuo, kad vienu metu panaudotos kelios skirtingos ginklų sistemos, kurių paskirtis ir veikimo principai gerokai skiriasi. Tarp jų minimos trumpojo nuotolio balistinės Iskander-M, hipergarsine vadinama „Cirkon“ ir S-400 sistemos raketos, pritaikytos smūgiams į žemės taikinius.

    Kas yra Iskander-M?

    9K720 Iskander-M yra viena svarbiausių Rusijos trumpojo nuotolio raketinių sistemų, dažnai naudojama smūgiams į Ukrainos miestus ir karinės reikšmės objektus. Paleidimo įrenginiai montuojami ant mobilių ratinių platformų, todėl gali greitai keisti poziciją ir taip apsunkinti jų aptikimą.

    Šios sistemos raketų nuotolis įprastai siejamas su maždaug 500 kilometrų riba, o skriejimo greitis gali būti labai didelis. Iskander-M gali gabenti skirtingų tipų kovines galvutes, įskaitant įprastines sprogstamąsias, kasetines, o kai kuriuose šaltiniuose taip pat minima ir potenciali branduolinė paskirtis.

    „Cirkon“ ir hipergarsinio ginklo dilema

    3M22 „Cirkon“ yra gerokai naujesnė konstrukcija, kuri, kaip skelbia Rusija, kurta pirmiausia kovai su laivais, tačiau naudojama ir prieš antžeminius taikinius. Maskva ją vadina hipergarsine ir deklaruoja itin didelį greitį, dėl kurio tokias raketas sudėtingiau perimti.

    Nepriklausomi analitikai atkreipia dėmesį, kad viešai prieinamų duomenų nepakanka vienareikšmiškai patvirtinti visų deklaruojamų techninių savybių ir variklio tipo. Vis dėlto net ir esant alternatyviems paaiškinimams dėl skriejimo profilio, tokia raketa išlieka sudėtingu taikiniu oro gynybai dėl greičio ir manevringumo derinio.

    Kodėl S-400 raketos naudojamos puolimui?

    S-400 „Triumf“ pirmiausia yra priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas, dronus ir dalį balistinių taikinių. Tačiau kare Ukrainoje fiksuojama praktika, kai kai kurios šios sistemos raketos panaudojamos ir smūgiams į žemės objektus.

    Nors tokios raketos nebuvo kuriamos kaip puolamosios, jos gali smogti dideliu greičiu, o jų panaudojimas rodo ir kitą tendenciją: modernūs ginklai vis dažniau taikomi ne pagal pirminę paskirtį. Tai apsunkina gynybos planavimą, nes vieno tipo atakai gali būti pasitelkiamos skirtingos trajektorijos ir skirtingi perėmimo scenarijai.

    Ukrainos oro gynybai tenka spręsti užduotį, kai per trumpą laiką į vieną miestą nukreipiama mišri ataka, derinant skirtingus greičius, skriejimo aukščius ir taikinių tipus. Tokios atakos paprastai siekia išsekinti perėmimo priemonių atsargas ir padidinti tikimybę, kad dalis raketų prasprūs.

  • Rusija atitraukia dronų elitą nuo fronto: skubiai dengs šešėlinį laivyną Juodojoje jūroje

    Rusija atitraukia dronų elitą nuo fronto: skubiai dengs šešėlinį laivyną Juodojoje jūroje

    Rusija perkelia dalį specializuotų dronų operatorių nuo fronto į Juodosios ir Azovo jūrų akvatoriją, kur jiems patikėta saugoti vadinamąjį šešėlinį laivyną. Apie tokius veiksmus pranešė Ukrainos kariuomenės Beįgulių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis.

    Jo teigimu, Rusija gali atitraukti iki 200 dronų sistemų „Rubikon“ įgulų, kad jos dengtų laivus, naudojamus sankcijoms apeiti. Toks sprendimas rodo, kad jūrų logistikos apsauga Maskvai tampa ne mažiau svarbi nei operacijos sausumoje.

    Kas yra šešėlinis laivynas?

    Šešėliniu laivynu vadinama tanklaivių ir kitų senesnių laivų tinklas, kuris, remiantis viešai prieinama informacija, padeda Rusijai eksportuoti naftą ir naftos produktus apeinant tarptautinius apribojimus. Skaičiavimai skiriasi, tačiau dažniausiai minima, kad tinklą sudaro bent 600 laivų, o kai kurie vertinimai siekia apie 1 600 visame pasaulyje veikiančių vienetų.

    Tokie laivai neretai keičia savininkus ir vėliavas, pasitelkia sudėtingas draudimo bei tarpininkavimo schemas, o jų maršrutai ir kroviniai daliai rinkos dalyvių tampa sunkiau patikrinami. Dėl to šešėlinio laivyno tema nuolat atsiduria sankcijų priežiūros ir jūrinio saugumo darbotvarkėje.

    Ukrainos atakos jūroje didėja

    Ukrainos šaltinių duomenimis, nuo liepos 6 dienos iki liepos 18 dienos Ukrainos bepilotės priemonės atakavo 172 Rusijos plaukiojimo priemones. Dauguma jų buvo Azovo jūroje, likusios Juodojoje jūroje.

    Vien per naktį iš liepos 17 dienos į liepos 18 dieną atakų taikiniais tapo 13 objektų, tarp jų krovininiai laivai, tanklaivis, dujovežis, vilkikas ir du plaukiojantys kranai. Tokių veiksmų tikslas siejamas su bandymu apsunkinti naftos, degalų ir kitų krovinių gabenimą, kuris gali vykti pažeidžiant sankcijas.

    Kokiomis priemonėmis Rusija gins laivus?

    Skelbiama, kad laivų apsaugai papildomai gali būti pasitelkti ir Rusijos 51-oji oro gynybos divizija bei Juodosios jūros laivyno priešlėktuvinis pulkas. Tokios pajėgos paprastai remiasi kelių sluoksnių gynyba, derindamos perėmimo dronus, nešiojamas oro gynybos sistemas ir kulkosvaidžius.

    Minėtas „Rubikon“ centras laikomas vienu svarbiausių Rusijos karinių dronų kompetencijos taškų, orientuotu į taktikos kūrimą ir personalo rengimą. Jis, kaip nurodoma, susiformavo 2024 metų viduryje reaguojant į sparčiai augantį bepiločių vaidmenį kare.

    „Priešas atitraukia iki 200 „Rubikon“ sistemos dronų įgulų, kad saugotų šešėlinį laivyną, po vieną įgulą kiekvienam aktyviam laivui“, – sakė Robertas Brovdis.

    Ekspertai pabrėžia, kad dronų karas vis labiau persikelia ir į jūrą: čia svarbia tampa ne tik uostų ar laivų apsauga, bet ir ekonominių maršrutų kontrolė. Jei Rusija iš tiesų perkelia pajėgumus nuo fronto, tai gali reikšti bandymą stabilizuoti eksportui kritiškai svarbią logistiką ir sumažinti riziką laivų judėjimui regione.

  • ES keičia plieno importo taisykles: mažesnės kvotos, griežtesnė kilmė ir pasekmės Lenkijai bei Ukrainai

    Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungoje įsigaliojo naujas prekybos instrumentas, skirtas plieno rinkai. Jo tikslas – sustiprinti ES gamintojų apsaugą nuo importo spaudimo, sumažinant tarifines kvotas ir kartu suteikiant daugiau prognozuojamumo pramonei.

    Plieno sektorius ES laikomas strategiškai svarbiu dėl statybų, infrastruktūros, energetikos ir gynybos užsakymų, tačiau pastaraisiais metais jį spaudė pasauliniai pertekliniai pajėgumai ir pigi importuota produkcija. Būtent todėl Briuselis siekia griežtinti taisykles, kad rinkoje būtų daugiau pusiausvyros.

    Ką keičia naujas instrumentas?

    Plieno gamintojams svarbiausia žinia – mažesnės tarifinės kvotos ir aiškesnės importo kontrolės taisyklės. Pasak Lenkijos Plieno pramonės ir prekybos rūmų vadovo Miroslawo Motykos, tai gali sustiprinti apsaugą nuo perteklinio importo, tačiau tikrasis poveikis paaiškės vėliau.

    Naujasis reglamentas numato peržiūras, nuo kurių priklausys, ar apsauga bus išplėsta ir į papildomas produktų grupes. Iki 2026 metų pabaigos Europos Komisija turi įvertinti, ar įtraukti, pavyzdžiui, ketaus vamzdžius, legiruoto ir nerūdijančio plieno vielą bei kaltinius strypus.

    „Praktiškai tik po peržiūrų paaiškės, ar priemonė iš tiesų apsaugos platesnę Europos plieno vertės grandinę“, – sakė Miroslawas Motyka.

    Melt and pour taisyklė

    Vienu svarbiausių elementų laikoma melt and pour nuostata, kuri turėtų padėti nustatyti tikrąją plieno kilmę pagal tai, kur jis buvo išlydytas ir išlietas. Tai aktualu, nes galutinė gaminio apdirbimo vieta ne visada atskleidžia, kur faktiškai pagaminta bazinė žaliava.

    Šis principas svarbus ir klimato politikai, nes didžiausia emisijų dalis susidaro būtent pirminio lydymo ir liejimo etape. Griežtesnė kilmės atsekamumo tvarka taip pat gali sumažinti galimybes apeiti ES apsaugos priemones formaliai „pakeičiant“ produkto kilmę per tarpinius perdirbimo etapus.

    Ukraina sistemoje ir poveikis rinkai

    Daug diskusijų sukėlė Ukrainos įtraukimas į naują sistemą. Plieno sektoriaus atstovai Lenkijoje pabrėžia, kad ankstesni išskirtiniai sprendimai lėmė iškraipytus srautus, kurie ypač stipriai paveikė Lenkijos rinką.

    Skelbiama, kad 2025 metais apie 70 proc. į ES raportuotų armatūros plieno tiekimų nukeliavo būtent į Lenkiją, o tai tiesiogiai smogė vietos gamintojams. Nauja kvotų alokacija, pasak pramonės, turėtų labiau subalansuoti paramą Ukrainai ir bendros ES rinkos stabilumą.

    Vertinant 2026 metų pirmųjų keturių mėnesių duomenis, Ukraina išlieka aktyvi plieno eksportuotoja į ES, o Lenkija – viena pagrindinių krypčių. Tai reiškia, kad naujos taisyklės bus tikrinamos realiomis rinkos sąlygomis, o jų poveikis kainoms ir konkurencijai paaiškės per artimiausius ketvirčius.

    Ryšys su CBAM ir apdirbtais gaminiais

    Diskusijos dėl išimčių atskiroms šalims persikelia ir į CBAM mechanizmą, kuris turėtų mažinti importo pranašumą dėl pigesnių emisijų kaštų už ES ribų. Plieno pramonė akcentuoja, kad ilgalaikės išimtys kai kurioms valstybėms kirstųsi su CBAM logika ir išlaikytų nelygias konkurencijos sąlygas.

    Kita esminė tema – ar CBAM apims ne tik bazinius metalurgijos produktus, bet ir daugiau apdirbtus plieno gaminius. Jei labiau perdirbti produktai liktų už ribų, dalis ES vidaus paklausos statybose ir infrastruktūroje galėtų būti patenkinta importu, o ne vietos gamyba.

    Pramonei tai svarbu ir dėl investicijų planavimo: plieno gamyba yra itin kapitalo imli, todėl stabilios ir prognozuojamos taisyklės lemia, ar įmonės ryšis modernizacijai, energijos vartojimo mažinimui ir gamybos transformacijai.

  • Ukrainos žvalgyba įspėja: Rusija rudenį gali mobilizuoti per milijoną žmonių

    Ukrainos žvalgyba įspėja: Rusija rudenį gali mobilizuoti per milijoną žmonių

    Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba skelbia turinti duomenų, kad Rusija rudenį gali pradėti itin didelę mobilizacijos bangą. Anot ukrainiečių, ji galėtų startuoti rugsėjį ir apimti daugiau nei 1 000 000 žmonių.

    Toks scenarijus būtų vienas ryškiausių signalų per pastarąjį laiką, rodantis Maskvos siekį kompensuoti nuostolius kare prieš Ukrainą. Kremliaus atstovai šių pranešimų oficialiai nepatvirtino.

    Kodėl kalbama apie naują mobilizaciją?

    Pastaraisiais mėnesiais daugėja ženklų, kad Rusijai sunkėja palaikyti stabilų karių papildymą vien savanoriais ir kontraktais. Nepriklausomos Rusijos redakcijos yra skelbusios apie diskusijas valdžios užkulisiuose dėl naujos mobilizacijos bangos po rinkimų į Valstybės Dūmą, kurie numatyti rugsėjį.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir prorusiškų karo komentatorių teiginių, kad mobilizacijos mastas galėtų siekti apie 1 200 000 žmonių, o aktyvesnė fazė persikelti į spalį. Ukrainos pareigūnai tokią galimybę vertina kaip bandymą per trumpą laiką suformuoti papildomus rezervus.

    Kremliaus taktika ir iššūkiai

    Nuo 2022 metais paskelbtos dalinės mobilizacijos Rusija stengėsi vengti atviro masinio šaukimo, nes tai kėlė socialinės įtampos ir emigracijos bangos riziką. Vietoje to buvo remiamasi didelėmis išmokomis už kontraktą, spaudimu migrantams ir tikslinėmis verbavimo kampanijomis regionuose.

    Vis dėlto nepriklausomos analizės, įskaitant karo stebėsenos organizacijų vertinimus, rodo, kad kontraktininkų srautas gali mažėti, o nuostoliai fronte išlieka dideli. Jei mobilizacija iš tiesų būtų pradėta, svarbiausiu klausimu taptų ne tik skaičiai, bet ir naujokų parengimas, aprūpinimas bei vadovavimo kokybė.

    Ką tai reikštų karui ir ekonomikai?

    Daugiau nei 1 000 000 žmonių išėmimas iš darbo rinkos karo metu būtų rimtas smūgis Rusijos ekonomikai ir regionams, ypač tiems, iš kurių tradiciškai šaukiama daugiausia. Kartu tai didintų vidinę įtampą ir galėtų paskatinti naują išvykimų iš šalies bangą.

    Karinėje plotmėje toks sprendimas teoriškai leistų Maskvai formuoti naujus junginius ir bandyti didinti spaudimą keliomis kryptimis, tačiau greitas masinis papildymas dažnai reiškia prastesnį pasirengimą. Dėl to artimiausios savaitės bus esminės vertinant, ar Kremliaus pasirinkimas liks prie dabartinio modelio, ar pereis prie atviros mobilizacijos.

    „Jei tokia mobilizacija prasidėtų, tai būtų bandymas per trumpą laiką užlopyti fronto spragas, tačiau tai nereiškia automatinio kokybinio pranašumo“, – sakė Ukrainos pareigūnai, viešai komentavę galimą scenarijų.

    Tuo metu Rusijos valdžia toliau kartoja, kad kariuomenė pildoma savanoriais, o mobilizacija esą nėra svarstoma. Vis dėlto informacinė erdvė rodo, kad tema išlieka jautri ir glaudžiai susijusi su vidaus politika bei karo eiga.

  • Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusijoje pristatytas naujas fizinės apsaugos sprendimas, kurį kūrėjai vadina „Voratinkliu“ ir teigia, kad jis turėtų padėti sulaikyti dronus, taikomus į naftos ir energetikos infrastruktūrą. Sistema buvo sukurta bendrovės „RT-Project Technologies“ kartu su „Standard Electric“ ir pademonstruota Rostec regioninės misijos metu Tverės srityje.

    Gamintojai nurodo, kad sprendimas šiuo metu pereina pilotinius bandymus keliuose kuro ir energetikos sektoriaus objektuose. „Voratinklis“ esą skirtas apsaugoti naftos saugyklas, kuro terminalus, naftos perdirbimo gamyklas, elektros pastotes, sandėlius ir kitus kritinės infrastruktūros elementus.

    Kaip veikia „Voratinklis“?

    Pagal viešai aprašytą koncepciją, aplink saugomą objektą įrengiama ištisinė atraminių kolonų, laikiklių ir plieninio tinklo konstrukcija. Rostec atstovas Aleksandras Nazarovas teigė, kad tokia nuolatinė „užtvara“ turėtų fiziškai „pagauti“ į objektą skrendančius dronus.

    Kūrėjai pabrėžia, kad konstrukcija montuojama tik varžtiniais sujungimais, be suvirinimo. Tai turėtų būti aktualu vietose, kur erdvė ribota arba kur suvirinimo darbai laikomi papildoma gaisro rizika, pavyzdžiui, šalia degių produktų talpyklų.

    Ką žada gamintojai ir ko trūksta?

    Teigiama, kad sistema gali būti pritaikoma objektams, kurių aukštis viršija 25 metrus, o saugomas plotas gali būti praktiškai bet kokio dydžio. Taip pat skelbiama, kad konstrukcija esą praėjo pilno masto seisminio atsparumo bandymus, o plieninės dalys gamybos etape cinkuojamos karštuoju būdu, kad būtų atsparesnės korozijai.

    Vis dėlto šiuo metu didžioji dalis informacijos apie efektyvumą remiasi pačių gamintojų ir valstybinės korporacijos Rostec pateikiamais teiginiais. Nepriklausomų bandymų rezultatų, kurie leistų patvirtinti deklaruojamą veiksmingumą prieš realius dronų tipus ir skirtingus smūgio scenarijus, viešai nepateikta.

    Platesnis kontekstas: dronai keičia infrastruktūros apsaugą

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos naftos perdirbimo, kuro bazės ir naftos sandėliavimo objektai ne kartą tapo dronų atakų taikiniais, o tai siejama su Ukrainos pastangomis trikdyti logistiką ir mažinti kuro tiekimo stabilumą. Dėl to visame regione auga paklausa priemonėms, kurios mažintų nuostolius ne tik nuo sprogmenų, bet ir nuo gaisrų bei antrinių avarijų.

    Ekspertinėje praktikoje pabrėžiama, kad infrastruktūros apsauga nuo dronų paprastai remiasi kelių lygių principu: aptikimu, elektroninėmis priemonėmis ir fizinėmis kliūtimis. „Voratinklis“ aiškiai pozicionuojamas kaip paskutinės grandies, pasyvi, tačiau potencialiai greitai įrengiama priemonė, kurios reali vertė priklausys nuo to, kaip ji atlaikys įvairius smūgio kampus, greičius ir skirtingą dronų masę.

  • Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Ukraina pranešė sėkmingai išbandžiusi naują balistinę raketą, kurią sukūrė šalies gynybos pramonė. Žinią paskelbė iš pareigų pasitraukiantis gynybos ministras Mychailo Fedorovas, pabrėždamas, kad bandymas įvyko politinių permainų fone.

    Pasak ministro, projekto eigoje buvo iš esmės pakeisti techniniai reikalavimai, o raketos taiklumas padidintas iki maksimaliai įmanomo lygio. Jis taip pat teigė, kad gamybos ir panaudojimo sąnaudos sumažintos iki 30 proc., tačiau konkretaus sistemos pavadinimo neatskleidė.

    „Simboliškai, Vyriausybės atsistatydinimo dieną atlikome sėkmingą balistinės raketos bandymą, kurį koordinavo Gynybos ministerija“, – sakė Mychailo Fedorovas.

    Gynybos analitikai ir specializuota žiniasklaida dažniausiai sieja šį pranešimą su operatyviniu-taktiniu raketų kompleksu Sapsan, dar žinomu kaip Grom-2. Ši programa tradiciškai siejama su valstybiniu sektoriu ir konstruktoriniu biuru Pivdenne, todėl ministro formuluotė apie ministerijos atsakomybės sritį vertinama kaip svarbi užuomina.

    Viešai minimos Sapsan charakteristikos rodo, kad tai būtų viena reikšmingiausių Ukrainos tolimojo tiksliojo smūgio priemonių. Įvairiais vertinimais, raketos nuotolis galėtų siekti apie 300 kilometrų, o kai kuriose versijose minimi ir didesni, iki maždaug 500 kilometrų, scenarijai.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė gali būti apie 480 kilogramų, o greitis – iki maždaug Mach 5. Tokie parametrai reikštų, kad sistema būtų skirta smūgiams į logistikos mazgus, vadavietes ir kritinę infrastruktūrą dideliu atstumu, kai taikiniai dengiasi oro gynyba.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra užsiminęs, kad šalies pačios sukurti raketiniai sprendimai ribotai jau buvo naudoti kovinėmis sąlygomis. Kartu Ukrainoje vystomi ir privatūs projektai, tačiau tokios programos paprastai turi kitą koordinavimo modelį ir dažniau pristatomos atskirai nuo ministerijos vykdomų valstybinių iniciatyvų.

    Bandymas išryškina platesnę tendenciją, kurią Ukraina nuosekliai akcentuoja nuo plataus masto karo pradžios: didinti vietinės gynybos pramonės savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo partnerių tiekimo apribojimų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį raketų, dronų ir aukšto tikslumo šaudmenų gamybai, nes būtent šios priemonės lemia galimybę smogti giliai už fronto linijos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į rizikas: tokie projektai yra jautrūs gamybos infrastruktūros saugumui, o įgyvendinimo terminus gali koreguoti smūgiai gamykloms ir tiekimo grandinėms. Vis dėlto pats sėkmingo bandymo faktas siunčia signalą, kad Ukraina siekia išlaikyti ir plėsti balistinių technologijų kompetencijas net ir karo sąlygomis.