CP v2

Tag: Ukraina

  • Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Zelenskis meta iššūkį skeptikams: Ukraina jau turi tai, ko NATO labiausiai trūksta

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies karinė patirtis ir technologiniai gebėjimai sudaro tvirtą pagrindą Ukrainai tapti NATO nare. Kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo gynybos pramonės forume Ankaroje jis akcentavo, kad Ukraina iš pagalbos gavėjos tapo saugumo tiekėja.

    Anot jo, per visą plataus masto karo laikotarpį Ukrainos kariuomenė greitai prisitaikė prie modernios kovos sąlygų, o tai leido sukurti pažangias oro gynybos, bepiločių sistemų ir smūgių giliai priešo teritorijoje pajėgas. Zelenskis teigė, kad tokie pajėgumai būtų natūrali NATO kolektyvinės gynybos dalis.

    „Ar tikrai teisinga palikti už NATO ribų šalį ir žmones, turinčius tokio lygio gynybinius pajėgumus? Jei jau mokame kovoti taip, šie pajėgumai turi stiprinti visus“, – sakė V. Zelenskis.

    Ukrainos lyderis pabrėžė, kad narystė sustiprintų viso Aljanso atgrasymą nuo Rusijos, nes Ukraina realiomis sąlygomis išbandė ir ištobulino tai, ką daugelis valstybių tik planuoja diegti. Jo vertinimu, Ukraina šiandien gali būti vienas svarbiausių Europos gynybos inovacijų šaltinių, ypač bepiločių technologijų srityje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronų ir raketinių smūgių nuotolis tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Zelenskis teigė, kad Ukrainos pajėgos iš esmės panaikino Rusijos įsitikinimą, jog jos giluminė teritorija yra saugi, todėl Maskvai tampa sudėtingiau stabiliai organizuoti gamybą ir logistiką.

    „Mes visiškai panaikinome pačią idėją, kad Rusija gali turėti strateginį užnugarį“, – sakė V. Zelenskis.

    Kaip vieną iš pavyzdžių jis įvardijo smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, tarp jų ir atakas prieš naftos perdirbimo objektus. Tokie veiksmai, pasak Ukrainos vadovo, nebeatrodo kaip pavienės operacijos, o tampa nauja karo realybe, kuri keičia rizikos skaičiavimus abiejose fronto pusėse.

    Kartu Zelenskis akcentavo sritį, kurioje, jo teigimu, Ukraina ir Europa vis dar turi kritinį trūkumą, tai antibalistinė oro gynyba. Jis pabrėžė, kad Vakarų gamybos apimtys nebeatitinka atakų masto, kurį Ukraina patiria reguliariai, o panašūs iššūkiai vis dažniau matomi ir kituose regioniniuose konfliktuose.

    Ukrainos prezidentas dar kartą paragino partnerius didinti oro gynybos sistemų tiekimą, ypač „Patriot“ kompleksų ir perėmėjų, taip pat spartinti europinių alternatyvų kūrimą ir masinę gamybą. Jo teigimu, artimiausiuose susitikimuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu jis ketina siekti sprendimų dėl platesnio „Patriot“ perėmėjų tiekimo ir technologijų perdavimo.

    JAV pozicija dėl Ukrainos narystės NATO išlieka viena jautriausių temų. D. Trumpas yra viešai atmetęs Ukrainos narystės perspektyvą artimiausiu metu, tačiau Kyjivas toliau argumentuoja, kad narystė ir integracija į Aljanso gynybos planavimą būtų ne tik politinis simbolis, bet ir praktinė investicija į Europos saugumą.

    NATO procedūros numato, kad naujos narės priimamos tik vienbalsiu visų sąjungininkių sutarimu, o sprendimai paprastai priklauso ir nuo politinių, ir nuo karinių, ir nuo saugumo rizikų vertinimo. Zelenskio žinia Ankaroje buvo nukreipta į tai, kad Ukraina, nepaisant karo, jau dabar turi realiai patikrintą kompetenciją, kurios Aljansui gali prireikti vis labiau neapibrėžtoje saugumo aplinkoje.

  • Rusija tobulina pigius „Gerbera“ dronus: du pakeitimai gali padidinti jų nuotolį ir grėsmę

    Rusija tobulina pigius „Gerbera“ dronus: du pakeitimai gali padidinti jų nuotolį ir grėsmę

    Rusija tęsia pigių „Gerbera“ tipo dronų modernizavimą, o naujausi pastebėti pakeitimai rodo siekį didinti šių aparatų efektyvumą per atakas prieš Ukrainą. Tokie dronai dažnai gaminami iš lengvai gaunamų medžiagų ir naudojami tiek smūgiams, tiek kaip masalas, apkraunantis oro gynybą.

    Apie naujas modifikacijas pranešė Ukrainos savanorių iniciatyva Sternenko Community, kuri analizuoja nuolaužas ir viešai fiksuoja pokyčius mūšio lauke. Nors Maskva techninių detalių neatskleidžia, konstrukcijos kryptis leidžia daryti išvadą, kad dronų galimybės didinamos nuosekliai.

    Wingletai: mažesnis pasipriešinimas, didesnis nuotolis

    Ryškiausias pokytis – ant sparnų galų atsiradę vertikalūs elementai, vadinami wingletais. Aviacijoje jie naudojami dešimtmečius, nes mažina sūkurius sparnų galuose ir taip sumažina aerodinaminį pasipriešinimą.

    Praktinė nauda paprasta: tam pačiam atstumui įveikti reikia mažiau energijos, o tai gali reikšti ilgesnį skrydžio laiką arba didesnį nuotolį nekeičiant sparnų mojų. Tokie patobulinimai ypač svarbūs pigiems dronams, kurių efektyvumą riboja paprasta aerodinamika ir ribotas kuro kiekis.

    Išoriniai kuro bakai: daugiau degalų ir daugiau vietos viduje

    Antras pastebėtas pakeitimas – prie fiuzeliažo tvirtinami išoriniai kuro bakai, montuojami viršutinėje drono dalyje. Papildomas kuras tiesiogiai didina skrydžio trukmę ir veikimo nuotolį, o tai gali išplėsti taikinių pasirinkimą.

    Kartu toks sprendimas gali atlaisvinti vietos korpuso viduje: daugiau erdvės gali būti skiriama didesnei kovinei galvutei, papildomai elektronikai ar ryšio įrangai. Tai ypač aktualu, kai siekiama išlaikyti mažą gamybos kainą, bet didinti smūgio ar apgaulės efektyvumą.

    Ką tai reiškia Ukrainos oro gynybai

    „Gerbera“ tipo dronai vertinami kaip viena iš priemonių, leidžiančių agresoriui masiškai kelti grėsmę ir kartu sekti bei varginti oro gynybos sistemų darbą. Net ir pigūs aparatai tampa pavojingesni, jei jų nuotolis auga, o skrydžio profilis tampa stabilesnis ir ekonomiškesnis.

    „Rusijos dronų raida verčia taip pat greitai stiprinti jų aptikimo ir numušimo pajėgumus“, – sakė Sternenko Community atstovai.

    Analitikai pabrėžia, kad tokių dronų evoliucija paprastai vyksta trumpais ciklais: greitai išbandomi konstrukciniai sprendimai, o sėkmingi pakeitimai diegiami į naujas partijas. Dėl to Ukrainai svarbūs ne tik priešlėktuviniai ginklai, bet ir žvalgyba, elektroninė kova, ankstyvojo perspėjimo tinklai bei priemonės, leidžiančios ekonomiškai neutralizuoti masines atakas.

  • Lenkija atskleidė, ką perdavė Ukrainai: tankai, „MiG-29“ ir parama už beveik 3,8 mlrd. eurų

    Lenkija atskleidė, ką perdavė Ukrainai: tankai, „MiG-29“ ir parama už beveik 3,8 mlrd. eurų

    Kokio masto parama įvardyta

    Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pristatė detalizuotą ginkluotės ir karinės įrangos, perduotos Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios, sąrašą. Ministerijos skaičiavimu, bendra tokios paramos vertė siekia apie 3,8 mlrd. eurų.

    Didžiausias perdavimų pikas fiksuotas 2022–2023 metais, kai Ukrainai perduotos siuntos sudarė pagrindinę visos sumos dalį. 2024–2026 metų laikotarpiui nurodyta maždaug 360 mln. eurų vertė, arba apie 9,4 proc. visos įvardytos paramos.

    Tankai, šarvuočiai ir artilerija

    Pasak pateiktų duomenų, perduota technika apytikriai prilygtų viso armijos korpuso aprūpinimui pagal sovietinius standartus. Tarp svarbiausių perdavimų minimi apie 350–354 tankai, įskaitant T-72, PT-91 Twardy ir „Leopard 2A4“.

    Taip pat nurodyta, kad Ukrainą pasiekė apie 500–550 šarvuotų transporterių ir pėstininkų kovos mašinų, įskaitant „Rosomak“, BWP-1 ir BRDM. Toks kiekis, vertinant pagal tipinę struktūrą, galėtų užpildyti kelių mechanizuotų brigadų poreikius.

    Vienu iš vertingiausių indėlių įvardytos 155 mm savaeigės haubicos AHS „Krab“, kurių šaudymo nuotolis, priklausomai nuo šaudmenų, gali viršyti 40 kilometrų. Pabrėžiama, kad mobilumas ir ugnies valdymo sprendimai leido Ukrainai efektyviau vykdyti kontrbaterinę kovą ir teikti paramą manevruojantiems daliniams.

    Pranešime taip pat minimos 2S1 Goździk haubicos, BM-21 „Grad“ reaktyvinės salvės sistemos ir minosvaidžiai. Greta sunkiosios ginkluotės įvardytos ir nešiojamos sistemos, tokios kaip „Javelin“ ir „Piorun“.

    Aviacija, dronai ir oro gynyba

    Oro pajėgoms, kaip teigiama, perduota 14 naikintuvų „MiG-29“ ir 14 atakos sraigtasparnių „Mi-24“. Tokio tipo technika Ukrainai svarbi tiek atremiant oro grėsmes, tiek vykdant tiesioginę paramą sausumos pajėgoms.

    Lenkija nurodė perdavusi ir šalyje gaminamas bepiločių sistemas, tarp jų klajojančią amuniciją „Warmate“ bei žvalgybinius dronus „FlyEye“, kuriuos sieja viena esminių šiuolaikinio karo tendencijų: greitas taikinių aptikimas ir tikslus smūgis trumpu sprendimo ciklu.

    Didelę dalį paramos sudarė ir oro gynybos priemonės, įskaitant S-200, S-125, „OSA“, „Szylka“ bei raketas „KUB“ sistemoms. Ministerijos vertinimu, tokie perdavimai prisidėjo prie daugiasluoksnės oro gynybos kūrimo, ypač intensyvių raketinių ir aviacinių atakų laikotarpiais.

    Atskirai viešojoje erdvėje nuskambėjo tema dėl ypač brangių „Patriot“ sistemos raketų PAC-3 MSE perdavimo, kurį ministras oficialiai patvirtino. Tokios raketos laikomos kritiškai svarbiomis saugant didelės vertės taikinius, tarp jų ir Ukrainos sostinės infrastruktūrą.

    Karinės paramos struktūra rodo, kad Lenkijos indėlis apėmė ne vien pavienes siuntas, o kompleksinį Ukrainos pajėgumų stiprinimą nuo šarvuotos technikos ir artilerijos iki žvalgybos, oro gynybos ir individualios karių įrangos. Toks derinys laikomas vienu iš veiksnių, leidusių Ukrainai 2022 metų antroje pusėje vykdyti sėkmingas kontrpuolimo operacijas.

  • Lenkijos „Stohid Technology“ kuria sausumos droną Wilk: pamokos iš Ukrainos karo ir civilinės misijos

    Lenkijos bendrovė „Stohid Technology“ vysto sausumos drono Wilk (UGV) projektą, kuriame remiamasi Ukrainoje sukaupta patirtimi. Įmonė teigia, kad realios karo sąlygos parodė, jog tokios platformos iš laboratorijų ir poligonų persikėlė į purvą, apkasus ir kasdienę logistiką.

    Planuojama, kad Wilk svers apie 180 kilogramų, o naudingoji apkrova sieks iki 200 kilogramų. Modulinė architektūra turėtų leisti pritaikyti tą pačią bazę skirtingoms užduotims, keičiant įrangą pagal konkrečią misiją.

    Projektas atsirado po technologijų perdavimo iš Ukrainos partnerių, kurie, kaip skelbiama, į frontą jau tiekė daugiau nei šimtą panašių įrenginių. „Stohid Technology“ akcentuoja, kad kuriant lenkišką versiją daug dėmesio skiriama suderinamumui su NATO reikalavimais ir tiekimo grandinės patikimumui.

    Vienas iš deklaruojamų tikslų yra sumažinti rizikas, susijusias su komponentų kilme ir tiekimu, todėl Wilk projekte atsisakoma kiniškos technologijos. Vietoje jos integruojami lenkiškų ir amerikietiškų tiekėjų sprendimai, apimantys optiką, elektroniką, ryšio įrangą, akumuliatorius ir pavaras.

    „Šiuo metu, remdamiesi Ukrainos patirtimi iš mūšio lauko, turime sukurtą platformą, kuri bus komplektuojama pagal Lenkijos kariuomenės reikalavimus, o vystymo krypčių yra kelios“, – sakė „Stohid Technology“ vadovas Piotr Kisiel.

    Įmonė nurodo, kad lygiagrečiai jau ruošiamasi perėjimui prie serijinės gamybos, statant technologinę liniją. Komandoje minimas ir už plėtrą bei užsienio rinkas atsakingas generolas Jarosław Gromadziński, anksčiau vadovavęs Eurokorpusui ir 18-ajai mechanizuotajai divizijai.

    Rinka auga, o paklausa plečiasi

    Sausumos bepilotės platformos pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai besivystančių gynybos pramonės krypčių. Rinką augina ne tik geopolitinė įtampa, bet ir praktinis poreikis automatizuoti žvalgybą, transportą bei darbą pavojingose zonose.

    Pagal tarptautinių rinkos tyrimų bendrovių vertinimus, pasaulinė UGV rinka jau skaičiuojama milijardais eurų ir artimiausiais metais turėtų augti dviženkliu tempu. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien kariniams pirkimams, bet ir vadinamiesiems dualios paskirties sprendimams, kai ta pati technologija pritaikoma saugumui, infrastruktūros apsaugai ar gelbėjimo darbams.

    Nuo apkasų iki gelbėjimo darbų

    „Stohid Technology“ Wilk pozicionuoja ne tik kaip karinę, bet ir kaip civilinę platformą. Pabrėžiama, kad gaisrinėse, gelbėjimo tarnybose ar pramonėje dažnai prireikia įrangos, galinčios dirbti ten, kur žmogui per pavojinga dėl temperatūros, dūmų, toksinų ar sprogimo rizikos.

    Vienas realių scenarijų yra darbas kasyklose ir požeminėse erdvėse, kur kyla metano, griūčių ar staigių dujų proveržių grėsmė. Tokiose situacijose mažesnis robotizuotas transporteris galėtų pirmas patekti į pavojingą zoną, atlikti aplinkos matavimus, atgabenti deguonies balionus ar gelbėjimo įrankius.

    Kitas kryptingai įvardijamas pritaikymas yra gaisrų židiniuose ir cheminių incidentų vietose, kai reikia žvalgybos, mėginių paėmimo ar įrangos atgabenimo. Taip pat akcentuojama pagalba savivaldybėms ekstremalių orų metu, pavyzdžiui, potvynių atveju, kai standartinė technika klimpsta, o reikia greitai pervežti atsargas ar medicinos priemones.

    Ne vienas robotas, o sistema

    Įmonės vizija neapsiriboja vienu įrenginiu: vystoma Wataha koncepcija, kurioje numatomas tarpusavyje koordinuojamų autonominių sausumos ir oro platformų veikimas. Tokia logika atitinka dabartines tendencijas, kai prioritetu tampa ne atskiras „gaminys“, o tinkliškai sujungtas sprendimas su realaus laiko duomenų apsikeitimu.

    Kariniame scenarijuje tai galėtų reikšti kelių Wilk platformų grupę, kur vienos atlieka žvalgybą, kitos gabena krovinį, o dar kitos veikia kaip ryšio retransliatoriai. Civilinėje srityje analogiškas principas gali būti pritaikomas didelių incidentų valdymui, kai svarbiausia saugiai ir tiksliai koordinuoti veiksmus ten, kur žmonių buvimas turi būti minimalus.

  • Lenkija atskleis paramos Ukrainai mastą: per dvejus metus įranga ir ginklai už apie 3,5 mlrd. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia artimiausiu metu planuojanti išslaptinti detalesnius duomenis apie karinę paramą Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Varšuva teigia, kad dalis informacijos iki šiol buvo ribojama saugumo sumetimais, tačiau dabar siekiama aiškiau parodyti bendrą pagalbos apimtį.

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas nurodė, kad didžiausios paramos siuntos Ukrainą pasiekė 2022–2023 metais. Jo teigimu, jų vertė siekė apie 15 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 3,5 mlrd. eurų, o sprendimai dėl tokio masto perdavimų buvo priimti ankstesnės vyriausybės laikotarpiu.

    „Nėra tokios technikos, kuri būtų nenaudojama: net senesni T-72 ar PT-91 tebėra reikalingi mūsų karių rengimui“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, kritika, esą Ukrainai buvo perduodama tik nereikalinga ar sandėliuose stovėjusi sovietinė technika, neatitinka realybės. Jis pabrėžė, kad sprendimai dėl perdavimų esą buvo derinami su Lenkijos kariuomenės vadovybe, vertinant, kaip išlaikyti pačios Lenkijos gynybinius pajėgumus.

    Pasak jo, išslaptinimo procesas užtruks, nes reikia suderinti skaidrumo tikslą su operaciniu saugumu. Lenkijos institucijos siekia pateikti pilną vaizdą, kokios sistemos, kiek vienetų ir kokiais etapais buvo perduotos, kad informacija nebūtų interpretuojama fragmentiškai.

    Kokia ginkluotė minima viešai

    Viešai įvardijamų perdavimų sąraše minimi tankai T-72, PT-91 ir Leopard 2A4, taip pat pėstininkų kovos mašinos ir šarvuotieji transporteriai, tarp jų Rosomak, BWP-1 bei BRDM tipo technika. Taip pat nurodoma artilerija, įskaitant AHS Krab, 2S1 Goździk, BM-21 sistemas ir skirtingo kalibro minosvaidžius.

    Lenkijos pusė taip pat mini bepiločius orlaivius ir žvalgybos priemones, tarp jų Warmate ir FlyEye. Be to, kalbama apie perduotus MiG-29 orlaivius, Mi-24 sraigtasparnius bei oro gynybos sistemas ir jų komponentus, įskaitant OSA, taip pat senesnių sistemų NEVA ir kitų kompleksų elementus.

    Didelę paramos dalį sudaro amunicija ir pėstininkų ginkluotė: tankų, artilerijos ir minosvaidžių šaudmenys, taip pat lengvieji ginklai bei kario individuali ekipuotė. Tokia pagalba paprastai yra kritiškai svarbi, nes karo intensyvumas Ukrainoje reiškia nuolatinį atsargų poreikį, o tiekimo grandinės turi veikti be pertrūkių.

    Parama nuo 2024 metų

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad nuo 2024 metų iki dabar perdavimų vertė siekė apie 1,55 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 360 mln. eurų. Pasak jo, į šią sumą patenka įvairi amunicija, atsarginės dalys ir įranga, taip pat raketinė ginkluotė, įvardijant PAC-3 tipo raketas, siejamas su „Patriot“ sistema.

    Ministras pabrėžė, kad Lenkija dalyvauja tarptautinėse koordinavimo struktūrose, kurios derina paramos kryptis ir prioritetus Ukrainai, o dalis perdavimų vyksta ir vykdant sąjungininkų įsipareigojimus. Varšuva akcentuoja, kad parama Ukrainai yra tiesiogiai susijusi su Lenkijos saugumu, nes Rusijos pajėgumų silpninimas fronte mažina grėsmes regionui.

  • Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Švedija ir Ukraina birželio 30 dieną žengė reikšmingą žingsnį dėl naikintuvų „Gripen“ perdavimo ir įsigijimo, tačiau sutarties vertė išprovokavo audringas diskusijas. Viešai skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad nauji „Gripen E“ Ukrainai gali kainuoti brangiau nei Lenkijos įsigyti F-35, nors „Gripen“ dažnai pristatomas kaip ekonomiškesnė alternatyva.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pasiektas susitarimas dėl 16 naujų „Gripen E“ įsigijimo, o papildomai numatoma ir 16 senesnių „Gripen C/D“ perdavimo Ukrainos oro pajėgoms. Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV patvirtino gavusi įgaliojimus sudaryti sutartį ir pabrėžė, kad pakete numatytas mokymas bei ilgalaikė techninė parama.

    „Mūsų šalys pasirašė susitarimą dėl 16 „Gripen E“ įsigijimo, o pirmieji 16 „Gripen C/D“ turėtų pasiekti mūsų oro pajėgas 2027 metų pradžioje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    FMV taip pat nurodė pasirašiusi atskirą susitarimą su gamintoja „Saab“ dėl 16 „Gripen E“, kad šiuos orlaivius būtų galima parduoti Ukrainai. „Saab“ skelbė, jog sutarties vertė siekia 24,6 mlrd. Švedijos kronų, o tiekimas Švedijai numatomas 2029–2030 metais, kartu įtraukiant atsargines dalis ir susijusią įrangą.

    Perskaičiavus 24,6 mlrd. Švedijos kronų sumą, ji sudaro apie 2,2 mlrd. eurų, tad vieno „Gripen E“ kaina apytikriai siektų apie 140 mln. eurų. Tokie skaičiai ir tapo palyginimų su F-35 priežastimi: Lenkijos 2020 metais sudaryto sandorio viešai aptariama vieneto kaina buvo mažesnė, nors skirtingų sutarčių struktūra dažnai nėra tiesiogiai palyginama.

    Skirtumus gali lemti tai, kas tiksliai įskaičiuota į kainą: mokymo apimtis, techninė priežiūra, atsarginių dalių ir įrangos komplektacija, infrastruktūros pritaikymas, taip pat pristatymo grafikas ir rizikos kaštai. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ginkluotės ir karinės pramonės užsakymų eilės pailgėjo, o kainų spaudimą didina tiek žaliavų, tiek darbo jėgos, tiek komponentų tiekimo grandinių veiksniai.

    Dar vienas svarbus niuansas yra ginkluotės klausimas. Praktikoje naikintuvo įsigijimas nebūtinai reiškia, kad į kainą įtraukta pilna amunicijos ir papildomų sistemų „paketo“ vertė, o vėliau ji gali būti perkama atskirais kontraktais. Dėl to viešai aptariama vieno orlaivio „kaina“ dažnai neatspindi visos sumos, kurią valstybė galiausiai išleidžia, kad lėktuvas būtų pilnai parengtas kovinėms užduotims.

    Finansavimo modelis taip pat kelia klausimų. Ukrainos gynybos institucijos nurodė, kad projektas siejamas su europiniu finansavimu ir Jungtinės Karalystės parama, nes dalis „Gripen“ komponentų gaminama Jungtinėje Karalystėje. Tokie tarptautiniai pramoniniai ryšiai paprastai reiškia, kad sutartyse atsiranda papildomų sąlygų dėl gamybos, tiekimo ir aptarnavimo grandinės, o tai gali didinti bendrą vertę.

    Galiausiai, gynybos pirkimai retai būna paprastas „orlaivis plius priedai“ sandoris, kurį galima lengvai sulyginti tarp skirtingų šalių. Kol nėra paviešintos visos sutarčių eilutės, tikslūs palyginimai išlieka apytikriai, tačiau vien tai, kad „Gripen E“ Ukrainai viešai atrodo brangus, rodo bendrą tendenciją: modernios karinės technikos kainos pastaraisiais metais auga, o prie jų prisideda ir mokymai, aptarnavimas bei greitesnio tiekimo poreikis.

  • Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Prancūzų savanoriai treniruojasi Ukrainos žvalgybos tarptautiniame legione: ko mokosi prieš frontą

    Kas vyksta tarptautiniame legione

    Prancūzijos savanoriai Ukrainoje treniruojasi su Ukrainos gynybos žvalgybos prižiūrimu Tarptautiniu legionu, kuris buria užsieniečius į kovinius padalinius. Mokymai apima šturmo taktiką, ginklų valdymą ir mažų grupių manevravimą, kad kariai būtų parengti darbui fronto sąlygomis.

    Prie legionui priskiriamos „Revanche“ taktinės grupės prisijungę savanoriai pasakoja, kad į Ukrainą juos atveda asmeninė motyvacija ir noras padėti ginantis nuo Rusijos plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metais. Užsieniečių įsitraukimas nuo pat karo pradžios tapo viena iš priemonių sustiprinti Ukrainos pajėgumus.

    Savanoriai ir kalbos barjeras

    Vienas prancūzų savanoris, prisistatantis Leonu, teigė atvykęs norėdamas padėti Ukrainos žmonėms ir kovoti jų pusėje. Pasak jo, sprendimą lėmė emocinis ryšys su tuo, kas vyksta šalyje.

    „Man patinka būti kariu, o situacija Ukrainoje palietė mano širdį. Todėl šį sprendimą priėmiau širdimi“, – sakė jis.

    Praktikoje vienas didžiausių iššūkių užsieniečiams išlieka kalbos barjeras. Instruktoriai nurodo, kad bazines komandas dažnai pavyksta perduoti paprastais terminais ir gestais, o dalyje pratybų padeda vertėjai.

    Legiono vaidmuo ir platesnis kontekstas

    Ukraina yra suformavusi kelis užsieniečių padalinius, tarp jų ir Sausumos pajėgų Tarptautinį legioną, ir gynybos žvalgybos Tarptautinį legioną. Pastarasis veikia prie Ukrainos gynybos žvalgybos, kuri apima ne tik žvalgybos rinkimą, bet ir kitas veiklas, susijusias su gynyba, technologijomis bei kibernetiniu saugumu.

    Ši tema iškyla ir platesniame geopolitiniame fone, kai sąjungininkai rengiasi 2026 metų NATO viršūnių susitikimui Ankaroje. Tikimasi, kad Europos NATO narės ir Kanada įsipareigos 2026 ir 2027 metais Kyjivui skirti po maždaug 70 milijardų eurų karinės paramos per metus.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos taip pat intensyvėja: skelbiama apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyy ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ukrainos pusė teigia matanti realią galimybę judėti karo pabaigos link ir tartis dėl tolimesnių kontaktų NATO susitikimo metu.

  • Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Starmerio atsistatydinimas sukrėtė Londoną: įpėdiniui siunčia griežtą žinią dėl karų

    Kadenciją baigiantis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmame interviu po atsistatydinimo pareiškė, kad sprendimas pasitraukti jam buvo itin asmeniškas. Politikas pabrėžė, jog iki Leiboristų partija paskirs naują lyderį, jis ir toliau eis pareigas.

    Interviu BBC K. Starmeris pripažino, kad apsisprendimas nebuvo lengvas, ir sakė svarstęs, kas geriausia jam pačiam, šaliai ir Vyriausybei. Pasak jo, galutinis pasirinkimas tapo asmeninio pobūdžio, o ne vien taktinis politinis žingsnis.

    „Tai buvo sunku. Neapsimetinėsiu, kad kitaip“, – sakė Keiras Starmeris.

    Kalbėdamas apie galimą įpėdinį, buvusį Didžiojo Mančesterio merą ir neseniai į parlamentą grįžusį Andy Burnhamą, K. Starmeris perdavė perspėjimą: naujasis ministras pirmininkas vargu ar galės skirti mažiau dėmesio diplomatijai ir tarptautiniams klausimams. Jo teigimu, pastaraisiais metais būtent karai ir įtampos židiniai už Europos ribų turi tiesioginį poveikį britų šeimų išlaidoms.

    K. Starmeris akcentavo, kad konfliktai Ukrainoje ir Irano regione, ypač rizikos dėl energijos tiekimo ir laivybos, daro spaudimą kainoms, todėl tarptautinė politika neatsiejama nuo vidaus gerovės. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį į Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, tad bet koks eskalavimas gali išauginti energijos sąnaudas Europoje.

    „Jeigu esi ministras pirmininkas ir tau rūpi, kokios sąskaitos pasieks kiekvienus namus, privalai rūpintis ilgalaikiu sprendimu Ukrainoje ir tuo, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Keiras Starmeris.

    Per savo laiką Dauningo gatvėje K. Starmeris sulaukė kritikos, esą per daug laiko praleidžia užsienyje, susitikimuose su kitų valstybių lyderiais. O. Burnhamas, priešingai, savo kampanijoje labiau pabrėžia vidaus darbotvarkę, žadėdamas atsitraukti nuo, jo vertinimu, nepasiteisinusių ekonominių modelių ir daugiau dėmesio skirti socialinei sanglaudai.

    Andy Burnhamas anksčiau buvo parlamento narys 2001–2017 metais, vėliau tapo Didžiojo Mančesterio meru. Po pergalės papildomuose rinkimuose jis teigė, kad partijai tai yra paskutinė proga keisti kryptį ir kurti vienybe bei viltimi paremtą politiką.

  • Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina paskelbė apie ambicingą kryptį karinėje robotikoje: valstybinė inovacijų iniciatyva „Brave1“ pradeda grantų programą, skirtą humanoidiniams robotams, galintiems atlikti užduotis mūšio lauke. Kijevo teigimu, tikslas aiškus – kiek įmanoma automatizuoti fronto veiksmus ir sumažinti riziką kariams.

    „Brave1“ veikia kaip platforma, į kurią kūrėjai ir komandos gali teikti idėjas, o atrinkti sprendimai vėliau vystomi ir išbandomi. Iki šiol per šią iniciatyvą buvo kuriamos įvairios bepiločių technologijų kryptys – nuo smogiamųjų platformų iki logistinių sprendimų, padedančių evakuoti sužeistuosius ar gabenti šaudmenis.

    Humanoidinių robotų programa, apie kurią pranešta renginyje Brave1 Advantage, orientuota į užduotis, kurios šiuolaikiniame kare yra pačios pavojingiausios. Planuojama, kad ateityje tokios mašinos galėtų nešti amuniciją ir atsargas, tikrinti pavojingas patalpas, pernešti įrangą, valdyti įrankius ir dirbti teritorijose, kuriose intensyviai apšaudoma arba kyla užterštumo grėsmė.

    „Svarbiausias tikslas yra maksimali veiksmų automatizacija fronte ir rizikos mažinimas mūsų kariams“, – sakė „Brave1“ vadovas Andrij Hryceniukas.

    Vis dėlto pati iniciatyva pabrėžia, kad pirmieji sprendimai nebus kino filmuose matomi pažangūs androidai. Ukraina ketina pradėti nuo paprastesnių platformų ir nuosekliai didinti jų funkcionalumą, nes dabartinės humanoidų technologijos vis dar turi rimtų praktinių ribojimų.

    Humanoidai teoriškai patrauklūs todėl, kad jų kūno forma pritaikyta žmogaus aplinkai: laiptams, siauriems koridoriams, rūsiams, transporto priemonėms ar apkasams. Ten, kur ratiniai ar vikšriniai robotai stringa, humanoidas galėtų judėti universaliau ir atlikti užduotis nekeičiant infrastruktūros.

    Tačiau dabartiniai humanoidiniai robotai dažnai yra sunkūs, brangūs, riboto autonomiškumo ir jautrūs purvui, vandeniui, dulkėms bei smūgiams. Karo sąlygomis papildomai išryškėja ryšio patikimumo, valdymo vėlavimo, energijos tiekimo ir remonto lauke problemos, o stabilus judėjimas per griuvėsius ar apkasuose išlieka sudėtingas net pažangiausiems prototipams.

    Pastaraisiais metais humanoidų plėtra sparčiausiai matoma JAV ir Kinijoje, tačiau dauguma projektų orientuoti į sandėlius, gamyklas ar pagalbą slaugos sektoriuje. Ukrainos planas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių taikomas kariniams scenarijams, kuriuose svarbiausia ne patogumas, o atsparumas, patikimumas ir darbas realiomis rizikos sąlygomis.

    Ukraina su humanoidiniais robotais jau turėjo ankstesnės patirties: šalyje buvo išbandyti eksperimentiniai „Phantom MK-1“, sukurti JAV startuolio „Foundation“. Jie naudoti uždaruose logistiniuose bandymuose, o kūrėjai anksčiau yra pabrėžę, kad ši karta dar neparengta tiesioginiam dalyvavimui koviniuose veiksmuose.

    Naujoji „Brave1“ programa turėtų parodyti, ar Ukrainos inžinieriai ir startuoliai pajėgs sukurti sprendimus, geriau pritaikytus šiuolaikinio karo realybei. Augant bepiločių ir robotizuotų sistemų vaidmeniui, kova vis labiau persikelia į technologijų patikimumo, gamybos masto ir greito diegimo varžybas.

  • Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija pristatė 5 bendrus gynybos projektus: dronai, kosmosas ir rytinis flangas

    Europos Komisija paskelbė apie penkis didelės apimties bendrus gynybos projektus, kuriais siekiama spartinti ES šalių bendradarbiavimą ir mažinti fragmentuotus, atskirai vykdomus pirkimus. Iniciatyva apima sprendimus nuo dronų iki priešraketinės gynybos, o tikslas – greičiau didinti pajėgumus ir geriau suderinti investicijas.

    Projektai orientuoti į penkias kryptis: dronų ir antidronų sistemas, jūrų bei povandeninės infrastruktūros apsaugą, kosmoso sritį, oro galią ir priešraketinę gynybą. Komisija pabrėžia, kad šios sritys tampa kritinės dėl augančių grėsmių, hibridinių incidentų ir technologijų vaidmens moderniame kare.

    Kas dalyvauja ir kiek skiriama?

    Komisija nurodė, kad projektams pradėti ir diegti skiriama 325 000 000 eurų parama. Visuose penkiuose projektuose dalyvauja 18 ES valstybių narių, o Ukraina įsitraukia į keturis iš jų, taip išplečiant bendrų pajėgumų kūrimą už ES ribų.

    Ypatingas dėmesys skiriamas rytiniam ES flangui – valstybių juostai nuo Suomijos iki Bulgarijos. Pastaruoju metu daugėjant dronų incidentų regione, vis dažniau keliami klausimai, kaip sustiprinti atgrasymą, oro erdvės stebėseną ir reagavimo grandines tarp kaimyninių šalių.

    Kodėl ES skuba keisti modelį?

    Sprendimas pristatyti penkis projektus siejamas su Europos gynybos agentūros vertinimais, kad šalys narės vis dar pernelyg dažnai perka ginkluotę ir įrangą kiekviena atskirai. Agentūros duomenimis, 2025 metais bendri pirkimai sudarė 24 proc. gynybos investicijų, o bendradarbiavimas tarp šalių išlieka netolygus.

    Europos gynybos agentūra taip pat pažymi, kad nacionaliniai sprendimai dominuoja, o įrangos įsigijimo ir keitimo ciklai dažnai nėra suderinti. Dėl to mažėja galimybės kartu planuoti, užsakyti didesnius kiekius, greičiau pristatyti pajėgumus ir mažinti vieneto kainą per masto ekonomiją.

    Ambicijos iki 2036 metų

    Komisija akcentuoja, kad iniciatyva skirta ne tik atskiriems pirkimams, bet ir bendrai gamybai bei investicijoms, kurios ilgainiui turėtų sustiprinti Europos strateginę autonomiją. Komisijos atstovai pabrėžia, kad gynybos pramonės pajėgumai turi augti greičiau, o sprendimai turi būti priimami koordinuotai.

    „Reikia judėti greičiau, gaminti kartu ir investuoti į saugumą. Būtent tai ir darome“, – sakė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad šie projektai turėtų padėti gerinti ES karinę parengtį ir stiprinti bendrus pajėgumus. Pasak jo, bendra finansavimo ambicija iki 2036 metų siekia apie 190 000 000 000 eurų, o tai rodo, kad iniciatyva planuojama kaip ilgalaikis krypties pokytis, o ne vienkartinis sprendimas.

    Komisijos pranešimas pasirodė NATO viršūnių susitikimo Ankaroje išvakarėse. Tikimasi, kad susitikime daug dėmesio bus skiriama naujam Aljanso gynybos finansavimo tikslui – 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2035 metų – ir tam, kaip šalys ketina realiai užtikrinti tokių įsipareigojimų įgyvendinimą.