CP v2

Tag: Ukraina

  • OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    OSINT fiksuoja: ginklais prikrauti Ukrainos kariniai transporto lėktuvai skrido virš Lenkijos

    Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) analitikai socialiniuose tinkluose pranešė, kad per pastarąsias kelias dienas keli Ukrainos kariniai transporto lėktuvai esą vykdė skrydžius į NATO šalių bazes ir atgal. Tokie teiginiai grindžiami viešai matomais skrydžių duomenimis, todėl oficialaus patvirtinimo paprastai nebūna.

    OSINT bendruomenė nurodo, kad lėktuvai kilo iš Vakarų Ukrainos aerodromų, skrido į sąjungininkų infrastruktūrą, o grįždami galėjo gabenti skubiai reikalingą karinę įrangą. Vis dėlto nepriklausomai patikrinti, kas tiksliai buvo gabenama, iš viešų skrydžių stebėjimo įrankių neįmanoma.

    Kaip veikia karinės logistikos maršrutai

    Nuo plataus masto karo pradžios pagrindiniai ginklų ir įrangos srautai į Ukrainą dažniausiai organizuojami sausumos ir geležinkelio keliais, o oro transportas naudojamas tada, kai siunta itin skubi ar vertinga laiko atžvilgiu. Dėl Rusijos raketinių smūgių grėsmės skrydžiai Ukrainos oro erdvėje vertinami kaip rizikingi, todėl maršrutai ir grafikai dažnai neviešinami.

    Lenkija išlieka svarbus regiono logistikos mazgas, per kurį keliauja Vakarų parama Ukrainai. Viešojoje erdvėje dažnai minimas Rzeszów-Jasionka oro uostas, tačiau didelė dalis procesų vyksta neviešai, o detalės paprastai įslaptinamos dėl operacinio saugumo.

    Kodėl OSINT signalai svarbūs, bet riboti

    OSINT analizė remiasi viešais duomenimis: transponderių signalais, radarų stebėjimu, palydoviniais vaizdais ir logistiniais pėdsakais. Karo metu dalis karinių orlaivių gali išjungti transponderius arba naudoti specialius režimus, todėl informacija būna neišsami, o išvados turi būti vertinamos atsargiai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pavieniai skrydžiai nebūtinai reiškia tiekimo „šuolį“, tačiau gali rodyti pastangas greitai perkelti konkrečias sistemas, atsargines dalis ar amuniciją. Dėl tų pačių priežasčių nei Ukraina, nei NATO valstybės paprastai nekomentuoja konkrečių transportavimo maršrutų ar krovinių.

    Kontekstas fronte ir paramos dinamika

    Pranešimai apie galimai intensyvėjančius pervežimus pasirodo tuo metu, kai Ukrainai toliau aktualus amunicijos, oro gynybos ir atsarginių dalių trūkumas, o Rusija tęsia spaudimą keliomis kryptimis. Vakarų parama pastaraisiais metais tapo labiau planuojama ilgalaikėmis programomis, tačiau skubūs logistikos sprendimai išlieka, ypač kai reikia greitai reaguoti į situaciją mūšio lauke.

    Kol kas šie konkretūs OSINT paminėti skrydžiai nėra patvirtinti oficialių institucijų ar patikimų tarptautinių žiniasklaidos priemonių. Vis dėlto pats logistikos modelis, kai derinami sausumos maršrutai ir epizodiniai oro tiltai, atitinka nuo karo pradžios taikomą praktiką.

  • Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija skelbia per pusmetį numušusi 64 tūkst. Ukrainos dronų: analitikai abejoja

    Rusija pareiškė, kad per šešis mėnesius jos oro gynyba esą numušė 64 000 Ukrainos dronų. Jei šie skaičiai būtų tikslūs, vien birželį tai reikštų maždaug po 600 numuštų bepiločių per dieną, tačiau Vakarų analitikai ir OSINT bendruomenė ragina tokius teiginius vertinti atsargiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kol kas nepateikta nepriklausomų įrodymų, kurie patvirtintų tokio intensyvumo Ukrainos dronų kampaniją virš Rusijos teritorijos. Dėl to didžiausią abejonių dalį kelia ne pavieniai atvejai, o būtent deklaruojama masto dinamika per trumpą laiką.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Rusijos statistika, kaip teigiama, apima tik lėktuvinio tipo, didesnio nuotolio dronus, veikiančius virš Rusijos teritorijos. Skaičiavimo metodika gali skirtis nuo Ukrainos karinių oro pajėgų naudojamų kriterijų, todėl tiesioginis skaičių palyginimas tampa komplikuotas.

    Gynybos srities apžvalgininkai skaičiuoja, kad jei birželį būtų perimta 17 832 dronai, Ukraina vien per mėnesį turėtų pagaminti ir panaudoti iki 20 000–25 000 tokių aparatų. Tai būtų beprecedentė kampanija šiuolaikinių konfliktų istorijoje, tačiau viešai skelbti Ukrainos gamybos pajėgumai tokio tempo tiesiogiai nepatvirtina.

    Analitikai neatmeta, kad itin aukšti skaičiai gali būti naudingi Maskvos informacinei strategijai. Tokie pareiškimai gali stiprinti naratyvą apie tariamai itin efektyvią oro gynybą, argumentuoti didesnes išlaidas brangioms sistemoms ir sumažinti reputacinę žalą po sėkmingų smūgių objektams Rusijos gilumoje.

    Tuo pat metu nepriklausomi šaltiniai periodiškai patvirtina, kad Ukrainos dronai pasiekia taikinius, susijusius su degalų perdirbimu, gynybos pramone ir amunicijos sandėliavimu. Palydoviniai vaizdai ir socialiniuose tinkluose pasirodanti medžiaga rodo žalą skirtinguose regionuose, o tai leidžia daryti išvadą, kad tolimojo nuotolio smūgių kampanija intensyvėja, nors jos tikroji apimtis išlieka sunkiai tiksliai įvertinama.

  • Spaudimas Airijai auga dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją: laukiama tyrimo išvadų

    Spaudimas Airijai auga dėl aliuminio oksido eksporto į Rusiją: laukiama tyrimo išvadų

    Ginčas, pasivijęs Airiją ES vadovavimo pradžioje

    Airija susiduria su augančiu politiniu spaudimu nutraukti aliuminio oksido pardavimus Rusijai, nes ši žaliava yra svarbi aliuminio gamybai, o aliuminis plačiai naudojamas ir ginkluotėje. Klausimas ypač paaštrėjo Airijai perėmus rotuojančią ES Tarybos pirmininkystę.

    Dublinas kol kas neskuba remti ES sankcijų šiai žaliavai, aiškindamas, kad sprendimas bus priimtas tik užbaigus vidinį tyrimą. Airijos valdžia teigia siekianti nustatyti galutinę eksporto kryptį ir įvertinti rizikas tiekimo grandinėse.

    Ką sako Airijos vadovai ir Ukraina

    Airijos ministras pirmininkas Micheál Martin pabrėžė, kad aliuminio oksidas iki šiol nebuvo įtrauktas į Europos Komisijos siūlomus sankcijų sąrašus, todėl, pasak jo, situacija nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jis taip pat akcentavo galimą poveikį darbo vietoms, aplinkai ir Europos pramonei.

    „Mes nenorime, kad bet kokia medžiaga prisidėtų prie Rusijos karo pastangų“, – sakė Micheál Martin.

    Airijos vicepremjeras ir finansų ministras Simon Harris teigė, kad ekonominės sankcijos yra efektyviausias būdas spausti Maskvą, tačiau kartu ragino pirmiausia aiškiai nustatyti faktus. Jis taip pat atmetė teiginį, kad vieninteliai keliai būtų valstybės perėmimas arba įmonės bankrotas.

    „Airija sankcijų klausimu nesirinks patogesnių taisyklių: kriterijai turi būti taikomi aiškiai ir nuosekliai“, – sakė Simon Harris.

    Temą į pirmą planą iškėlė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Dubline, sutapęs su Airijos pirmininkystės pradžia. Jis viešai paragino sustabdyti prekybą, argumentuodamas, kad kiekviena į Rusiją patenkanti žaliavų tona gali būti panaudota kare prieš Ukrainą.

    „Kiekviena tona žaliavų, kuri patenka į Rusiją, šiame kare panaudojama prieš mus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas žinoma apie aliuminio oksido srautus

    Ginčas įsiplieskė po tarptautinės žurnalistinės analizės, kurioje suabejota, ar Airijoje pagamintas aliuminio oksidas per komercinius ryšius nesusijęs su rusiška aliuminio pramone ir vėlesnėmis tiekimo grandinėmis. Tyrimuose akcentuota, kad žaliava pati savaime nėra sankcionuota, tačiau galutinis jos panaudojimas kelia reputacinę ir politinę riziką.

    Pagrindinis dėmesys nukreiptas į Airijoje veikiančią didelę aliuminio oksido gamyklą, kuri, kaip teigiama viešojoje erdvėje, reikšmingą dalį produkcijos realizuoja Rusijos kryptimi. Įmonė savo ruožtu tvirtina veikianti teisėtai, nes šiai žaliavai ES prekybos ribojimai iki šiol netaikyti.

    Skelbiama, kad būtent Airija sudaro didžiąją dalį ES kilmės aliuminio oksido eksporto į Rusiją, todėl bet koks sprendimas dėl sankcijų turėtų ne tik politinį, bet ir praktinį poveikį Europos pramonės tiekimo grandinėms. Dublinas signalizuoja, kad sprendimas bus derinamas su Europos Komisija, kai tik bus baigtas vidinis vertinimas.

    Airijos vadovai taip pat viešai atmetė įmonės spaudimą ar perspėjimus, kad sankcijos galėtų priversti valstybę perimti gamyklos kontrolę siekiant išsaugoti šimtus darbo vietų. Vyriausybė teigia ieškosianti sprendimų, kurie kartu užtikrintų tiekimo saugumą ir aiškų atsiribojimą nuo bet kokių ryšių su Rusijos karo ekonomika.

  • ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    Airija nuo liepos 1 dienos perima rotacinį ES Tarybos pirmininkavimą tuo metu, kai Briuselyje juntamas retas politinis pagreitis, bet laiko itin mažai. Dublinas siekia per šešis mėnesius pajudinti įstrigusius klausimus, tačiau Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijai įsibėgėjant sprendimų erdvė gali greitai susiaurėti.

    Airijos tikslas ambicingas: derinti kompromisus dėl ES plėtros, Ukrainos integracijos tempo ir būsimo ilgalaikio biudžeto, kuris turėtų įsigalioti nuo 2028 metų. Diplomatų vertinimu, būtent artėjantys rinkimai Prancūzijoje gali tapti riba, po kurios Paryžius taps atsargesnis dėl politiškai jautrių sprendimų.

    „Matome, kaip veikia rinkimų ciklai, todėl aiškiai suprantame, kad šis laikas yra ribotas“, – sakė Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne.

    Plėtra grįžta į darbotvarkę

    Airija pirmininkavimą pradeda tuo metu, kai ES institucijose vėl stiprėja noras judėti į priekį su plėtros darbotvarke. Po ilgesnės pauzės, kai naujų narių priėmimas strigo dėl politinių veto ir reformų reikalavimų, Dublinas siekia išnaudoti momentą ir sutelkti valstybes nares į konkrečius žingsnius.

    Tarp pažangiausių kandidačių dažniausiai minima Juodkalnija, kuri dėl dydžio ir derybų pažangos laikoma realiausia artimiausių metų sėkmės istorija. Tuo pat metu daug daugiau politinio ir finansinio svorio turintis Ukrainos kelias kelia sudėtingesnių klausimų dėl vieningo pritarimo, ES biudžeto perskirstymo ir karo sąlygų.

    „Dabar yra momentas, ir mes tikimės, kad pirmininkaujanti Airija darys viską, kad stojimas išliktų darbotvarkės viršuje“, – sakė Ukrainos ambasadorius ES Vsevolod Chentsov.

    Kyjivas nori kuo greičiau atverti likusius derybų teminius blokus, nes derybų tempas tiesiogiai veikia ir vidaus reformų motyvaciją. Ukrainos argumentas paprastas: jei procesas stringa, politinis kapitalas reformoms Radoje senka, o tai ilgainiui silpnina ir ES reikalaujamų pokyčių įgyvendinimą.

    Biudžetas: ambicijos prieš taupumą

    Ne mažiau svarbi Airijos užduotis bus tarpininkauti diskusijose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Briuselis vis garsiau kalba, kad vienu metu teks finansuoti gynybos stiprinimą, konkurencingumo programas, paramą Ukrainai ir pasirengimą plėtrai, tačiau tarp valstybių narių auga įtampa dėl to, kas už tai mokės.

    Šioje diskusijoje išryškėja dvi stovyklos: šalys, siekiančios didesnio bendro finansavimo, ir vadinamosios taupiosios valstybės, kurios nori riboti išlaidas. Airija mėgina išlaikyti neutralumo reputaciją ir veikti kaip sąžiningas tarpininkas, kad pirmininkavimo metu nebūtų įsprausta į vienos stovyklos rėmus.

    Diplomatai įspėja, kad Prancūzijos vidaus politika gali tapti lemiamu veiksniu: kuo arčiau rinkimų, tuo sunkiau Paryžiui remti sprendimus, kuriuos oponentai galėtų pateikti kaip per didelį Briuselio įtakos ar išlaidų augimą. Dėl to Airijai teks suderinti du tikslus: palaikyti ambiciją ir kartu neperžengti ribos, kuri išprovokuotų politinę reakciją svarbiausiose sostinėse.

    Airijos pirmininkavimas taip tampa lenktynėmis su laiku: jei kompromisai nebus pasiekti greitai, sprendimų priėmimas ES gali pereiti į atsargumo režimą. Tai ypač aktualu plėtrai ir biudžetui, kuriems reikalingas valstybių narių vieningumas ir jautrus politinis balansas.

  • Pirmas toks įrašas: Ukrainos „Flamingo“ smogė Rusijos „Titan-Barrikady“ gamyklai

    Pirmas toks įrašas: Ukrainos „Flamingo“ smogė Rusijos „Titan-Barrikady“ gamyklai

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti du Ukrainos sparnuotieji smūginiai užtaisai „Flamingo“, pataikantys į Rusijos gynybos pramonės objektą „Titan-Barrikady“ Volgograde. Po smūgio užfiksuotas gaisras, o vaizdai, kaip teigiama, nufilmuoti ankstų rytą miesto gatvėje prieš pat ataką.

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad taikinys buvo keli gamybos cechai, kuriuose kilo gaisrai ir fiksuota dalinė infrastruktūros žala. Nepriklausomas tokių kadrų patvirtinimas karo sąlygomis sudėtingas, tačiau pati atakų prieš Rusijos karo pramonę kampanija pastaruoju metu tapo viena ryškiausių Ukrainos strategijos krypčių.

    Kas svarbu šiame taikinyje

    „Titan-Barrikady“ laikoma vienu reikšmingesnių Rusijos gynybos pramonės mazgų, siejamų su įvairių raketinių ir artilerinių sistemų komponentų gamyba. Tokie objektai tarptautinėje sankcijų politikoje minimi kaip susiję su Rusijos karinėmis tiekimo grandinėmis.

    Būtent dėl to smūgiai į gamyklas ir sandėlius dažnai vertinami ne tik kaip vienkartinės atakos, bet ir kaip bandymas mažinti Rusijos pajėgumus atkurti technikos atsargas. Pastaraisiais metais tiek Ukraina, tiek Rusija vis aktyviau taikosi į logistiką, gamybą ir energijos infrastruktūrą, nes tai tiesiogiai veikia fronto aprūpinimą.

    Kuo išsiskiria „Flamingo“

    Publikuotas vaizdo įrašas kai kurių analitikų įvardijamas kaip pirmas tokios kokybės „Flamingo“ skrydžio kovinėmis sąlygomis įrodymas. Įraše pastebima būdinga aptaki korpuso forma ir virš fiuzeliažo įrengtas variklis, būdingas daliai sparnuotųjų užtaisų konstrukcijų.

    Skelbiama, kad „Flamingo“ priskiriamas Ukrainoje kurtų tolimųjų smūgių priemonių klasei, skirtai smogti giliai už fronto linijos esantiems objektams. Tokia ginkluotė dažniausiai remiasi palydovine ir inercine navigacija, o realus taiklumas priklauso nuo elektroninės kovos aplinkos ir taikinio apsaugos.

    Kontekstas: giliųjų smūgių kampanija

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra ne kartą viešai pabrėžęs, kad giliųjų smūgių tikslas yra mažinti Rusijos karinį potencialą ir trikdyti ginklų gamybą. Pastaruoju laikotarpiu panašios operacijos tapo dažnesnės, o informacinėje erdvėje vis daugiau dėmesio skiriama jų įrodymams, vaizdo medžiagai ir poveikio vertinimams.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios atakos paprastai turi dvejopą efektą: tiesioginę žalą infrastruktūrai ir netiesioginį spaudimą, verčiantį priešą didinti oro gynybos pajėgas giliame užnugaryje. Tai reiškia mažiau sistemų fronto zonoje ir didesnius kaštus saugant pramonę bei logistiką.

  • Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukraina parodė ZIRKA: pigus dronų gaudytojas skrieja 340 km/h ir žada pakeisti kovą ore

    Ukrainos gynybos sektorius pristatė naujos kartos dronų perėmėją ZIRKA, sukurtą reaguojant į sparčiai augantį Rusijos bepiločių greitį. Kijevas pripažįsta, kad ankstesni perėmimo sprendimai vis dažniau atsiduria ant ribos, kai taikiniai tampa per greiti ir per sunkiai pasiekiami.

    Problema ypač išryškėjo Rusijai naudojant „Shahed“ šeimos analogus ir jų modifikacijas, kurios, Ukrainos kariškių teigimu, kai kuriais atvejais gali viršyti 300 km/h. Kad perėmimas būtų patikimas, perėmėjas turi turėti aiškų greičio pranašumą, o kelių ar keliolikos kilometrų per valandą skirtumo dažnai nepakanka.

    ZIRKA kuriamas tam, kad užpildytų šią spragą: pagal paskelbtą specifikaciją jis gali skrieti daugiau kaip 340 km/h greičiu. Nurodoma, kad dronas gali veikti iki 6 kilometrų aukštyje, jo veikimo nuotolis siekia apie 30 kilometrų, o ore jis išsilaiko maždaug 20 minučių.

    Projektą vystė Ukrainos bendrovė „NOCTIS“, o gamybos plėtros partneriu įvardijama „Vyriy Industries“. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendiniai buvo derinami su fronto patirtį turinčiais operatoriais, įskaitant 412-osios bepiločių sistemų brigados „Nemesis“ struktūrose veikiančius antidronų padalinius.

    Didžiausias ZIRKA akcentas – kaina: gamintojas deklaruoja, kad vieno drono savikaina neviršija maždaug 1 850 eurų. Tokia suma, lyginant su brangesnėmis oro gynybos priemonėmis ar raketinėmis sistemomis, leidžia kalbėti apie masiškumą ir mažesnę perėmimo kainą, ypač kai atakos vykdomos bangomis.

    „Mūsų tikslas – perėmimą padaryti greitą, pigų ir pakankamai automatizuotą, kad operatorius galėtų veikti intensyviomis atakų sąlygomis“, – teigiama projekto vystytojų pristatyme.

    Kūrėjai jau kalba ir apie tolesnę evoliuciją – ZIRKA 2.0. Skelbiama, kad nauja versija turėtų automatiškai nukreipti perėmėją į grėsmės aptikimo zoną, o termovizinė kamera su kompiuterinės regos algoritmais galėtų padėti aptikti taikinius maždaug 2 kilometrų atstumu.

    Planuojama modernizuoti ryšio ir pozicionavimo sprendimus bei automatizuoti kovinės dalies detonaciją. Ukrainos gynybos pramonė vis dažniau remiasi būtent tokia logika: kurti didesnį skaičių santykinai nebrangių sistemų, kurios galėtų mažinti priešo dronų spaudimą ir išsaugoti brangesnes priemones kritiniams taikiniams.

  • Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija sustabdė MiG-29 perdavimą Ukrainai: išaiškėjo „lėktuvai už dronus“ detalės

    Lenkija galutinai nusprendė neperduoti Ukrainai likusių savo naikintuvų MiG-29. Apie tai viešai kalbėdamas pareiškė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, aiškindamas, kad derybos dėl papildomos partijos nutrūko.

    Pasak ministro, Varšuva siūlė mainų principu paremtą susitarimą, kurį neformaliai įvardijo kaip „MiG-29 mainais už dronus“. Lenkijos planas esą buvo perduoti iki 9 senesnių MiG-29, o Ukraina turėjo suteikti technologines žinias ir patirtį bepiločių srityje.

    „Ukraina iš pradžių sutiko, bet susitarimų neįgyvendino, todėl MiG-ų Ukrainai nebus“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkija anksčiau jau perdavė Ukrainai 14 MiG-29, kurie buvo reikšminga parama oro gynybai, ypač intensyvių raketų ir dronų atakų fone. Ukrainos komentatoriai pažymi, kad papildomi orlaiviai būtų padėję kompensuoti netektis ir didinti parengtį, tačiau šiuo metu prioritetu tampa turimų lėktuvų išlaikymas ore.

    Ukrainos viešojoje erdvėje sprendimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų: dalis analitikų jį vertina kaip politinį signalą apie atvėsusius santykius, kiti akcentuoja pragmatinę pusę. Pastaroji siejama su tuo, kad Lenkijos gynybos pramonė siūlo alternatyvią paramą, kuri gali būti ne mažiau svarbi už naujus orlaivius.

    Lenkijos gynybos pramonės grupė PGZ yra pareiškusi, kad būtų pasirengusi prisidėti prie Ukrainos orlaivių techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos užtikrinimo. Tai ypač aktualu Ukrainai pereinant prie mišrios aviacijos struktūros, kai greta sovietinės kilmės MiG-29 vis didesnį vaidmenį turėtų atlikti ir Vakarų naikintuvai F-16.

    „Šiandien taip pat aptariame Ukrainos F-16 ir MiG-29, kuriuos Ukrainai pristatė mūsų partneriai, paramą, remontą ir priežiūrą“, – sakė PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius.

    Toks techninės priežiūros modelis gali tapti kritiškai svarbus, nes karo sąlygomis aviacijos pajėgumą lemia ne tik turimų lėktuvų skaičius, bet ir atsarginių dalių tiekimas, remonto grandinės, variklių resursai bei galimybė greitai grąžinti orlaivius į rikiuotę. Praktikoje tai neretai reiškia, kad patikimas servisas gali turėti panašų efektą kaip ir keli papildomi lėktuvai.

    Oficialios Kyjivo reakcijos į Lenkijos ministro pareiškimus viešai kol kas nebuvo. Vis dėlto situacija rodo, kad net ir esant politinių nesutarimų rizikai, karinė-techninė partnerystė gali būti tęsiama kitomis formomis, ypač ten, kur abiejų pusių interesas yra apčiuopiamas ir tiesiogiai susijęs su gynybiniais pajėgumais.

  • Ukrainos URM siūlo Lenkijai bendrą didvyrį: Marko Bezručkos idėja ir jos ribos istorijos ginče

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasiūlė Lenkijai simbolinį gestą: į Ukrainos nacionalinį panteoną įtraukti Marką Bezručką, Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenės generolą, siejamą ir su Lenkijos istorija. Lenkijos pusėje tai vertinama kaip bandymas mažinti įtampą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau kyla dėl skirtingo istorinių įvykių ir asmenybių vertinimo.

    Bezručka istoriniuose šaltiniuose minimas kaip vienas 1920 metų Lenkijos ir Ukrainos sąjungos prieš bolševikus karo veikėjų. Jis dalyvavo 1920 metų Kijevo kampanijoje ir prisidėjo prie Zamoščiaus gynybos nuo sovietinių pajėgų, todėl daliai lenkų jis yra priimtinas bendros kovos prieš sovietus simbolis.

    Panteono įstatymas ir politinis kontekstas

    Pasiūlymas pasirodė tuo metu, kai Ukrainoje priimamas teisinis pagrindas nacionaliniam panteonui, o sprendimus dėl konkrečių asmenų perlaidojimo ar pagerbimo turėtų tvirtinti parlamentas. Numatyta, kad rekomendacijas teiks speciali taryba, į kurią būtų įtraukti Ukrainos nacionalinės atminties instituto atstovai, nepriklausomi istorikai ir visuomeninių organizacijų nariai.

    Lenkijoje dalis diplomatų ir politikų šį žingsnį vertina kaip pragmatišką signalą, jog Kyjivas ieško bendrų vardiklių santykiuose su Varšuva. Vis dėlto pabrėžiama, kad vienas simbolinis vardas savaime neišsprendžia gilesnių nesutarimų dėl atminties politikos ir istorinių interpretacijų.

    Kur slypi rizikos ir kodėl Lenkija išlieka atsargi

    Didžiausia Lenkijos pusės abejonė susijusi su tuo, kad panteono įstatymas nenumato uždaros ir aiškiai apibrėžtos kandidatų sąrašo logikos. Kritikai baiminasi, jog ateityje į oficialų pagerbimo lauką gali patekti ir asmenys, kuriuos Lenkija sieja su nusikaltimais prieš lenkų civilius, o tai vėl įpliesktų konfliktą.

    Tokias nuotaikas sustiprina ankstesni bandymai švelninti toną, kurie ne visada virsdavo ilgalaikiu proveržiu. Lenkijoje atkreipiamas dėmesys, kad net ir po bendrų deklaracijų ar simbolinių gestų Ukrainos viešojoje erdvėje periodiškai grįžta herojizavimo ginčai, ypač susiję su UPA vertinimu.

    „Tai pageidautinas ženklas, bet jis savaime negarantuoja kokybinio santykių pokyčio“, – sako su situacija susipažinę diplomatiniai šaltiniai.

    Ką galėtų reikšti kompromisas abiem pusėms

    Bezručkos figūra Kyjivui patogi tuo, kad ji leidžia kalbėti apie bendrą XX amžiaus pradžios kovą su bolševizmu, nesukeliant tiesioginių asociacijų su skaudžiausiais Lenkijos ir Ukrainos istoriniais lūžiais. Varšuvai tai gali būti proga išplėsti pozityvių atminties taškų žemėlapį, bet kartu išlaikyti principingą poziciją dėl temų, kurios Lenkijoje laikomos neperžengiamomis.

    Praktinis šio pasiūlymo testas bus ne pati idėja, o tolesni Kyjivo sprendimai: ar panteono politika iš tiesų taps labiau prognozuojama, ar ji liks priklausoma nuo vidaus politinių bangavimų ir karo meto simbolinės mobilizacijos.

  • Ukraina įvardijo problemą: iki 90 proc. Rusijos ginkluotės – japoniški komponentai

    Ukraina įvardijo problemą: iki 90 proc. Rusijos ginkluotės – japoniški komponentai

    Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo News“ teigė, kad Rusijos ginkluotėje masiškai aptinkami japoniški elektronikos komponentai. Pasak jo, tai esą patvirtina Ukrainos institucijų parengti vidiniai dokumentai apie rastų detalių kilmę.

    Ukrainos pateiktoje medžiagoje teigiama, kad japoniškos dalys identifikuotos, be kita ko, sparnuotosiose raketose Ch-101. Šiomis priemonėmis Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios dažnai smogia taikiniams dideliu atstumu.

    „Mums reikia griežtesnės eksporto kontrolės, kad civilinė elektronika nepavirstų ginklo dalimi“, – sakė Vladyslavas Vlasiukas.

    Ukrainos dokumentuose, kaip skelbiama, įvardyta 13 Japonijos įmonių, kurių produkcija galėjo atsidurti Rusijos ginkluotėje. Dalis bendrovių nurodė negalinčios patvirtinti detalių autentiškumo dėl per mažai pateiktų duomenų, o kai kurios į užklausas neatsakė.

    Tačiau Kijivas pabrėžia, kad iki šiol nepateikta įrodymų, jog Japonijos gamintojai sąmoningai tiekė komponentus Rusijos gynybos pramonei. Pasak Ukrainos pareigūnų, pagrindinis iššūkis yra ne tiesioginis eksportas į Rusiją, o reeksportas per trečiąsias šalis.

    Vakarietiškos elektronikos buvimas Rusijos raketose ir dronuose nėra naujiena. Analitikai ne kartą konstatavo, kad moderniuose ginkluose aptinkama šimtai užsienyje pagamintų elementų, nes Rusijai sudėtinga pilnai pakeisti importuojamas mikroschemas ir kitą aukštųjų technologijų produkciją.

    Ukrainos vertinimu, dauguma aptinkamų japoniškų dalių yra dvejopo naudojimo komponentai, sukurti civilinei rinkai, bet tinkami ir karinei pramonei. Tokiai kategorijai paprastai priskiriami kondensatoriai, rezistoriai, mikrokontroleriai, inerciniai moduliai, puslaidininkiai ir kitos elektronikos dalys, plačiai naudojamos automobiliuose, pramoninėje įrangoje bei buitinėje elektronikoje.

    Japonija nuo 2022 metais nuosekliai plėtė sankcijas Rusijai ir griežtino technologijų, galinčių turėti karinę paskirtį, eksporto kontrolę. Vis dėlto Ukraina ragina dar labiau stiprinti rizikingų prekių stebėseną, tikrinti galutinius gavėjus ir užkirsti kelią tarpininkų grandinėms, kurios leidžia apeiti apribojimus.

  • Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Advokatas: dėl ukrainiečių grynųjų ir aukso konvojaus Vengrijoje turėjo būti sulaikytas ir Orbánas

    Vengrijoje tęsiantis tyrimui dėl pavasarį sustabdyto ukrainiečių konvojaus, vežusio grynuosius pinigus ir auksą, advokatas Lóránt Horváth teigia, kad su operacija siejami pareigūnai turėjo būti sulaikyti. Pasak jo, įtariamųjų ratas gali būti platesnis, nei iki šiol viešai pripažįstama.

    Incidentas įvyko kovo pradžioje, kai du mikroautobusai su vertybėmis, skirtomis Ukrainos valstybinio banko Oschadbank būstinei Kyjive, išvyko iš Vienos. Netrukus po to, netoli Vengrijos sostinės, transporto priemonės buvo sustabdytos, įgula sulaikyta, apklausta ir išsiųsta iš šalies, o pinigai bei auksas konfiskuoti.

    Antradienį Vengrijos prokurorai apklausė buvusį kovos su terorizmu padalinio TEK vadovą János Hajdu, kuris įtariamas davęs nurodymus, nulėmusius, advokatų vertinimu, neteisėtą ukrainiečių sulaikymą. Po apklausos jis nebuvo suimtas.

    Horváth, atstovaujantis ir Oschadbank, ir septyniems sulaikytiems ukrainiečiams, tvirtina, kad tyrime taikomi standartai nėra vienodi. Jo teigimu, jei pareigūnai turėjo prieigą prie sprendimų grandinės ir galėjo daryti įtaką įrodymams, sulaikymas būtų buvęs logiškas procesinis žingsnis.

    Nutekintame prokuratūros dokumente, kurį paviešino Vengrijos naujienų portalas 444.hu, minimi keturi sprendimų priėmimo grandinėje esą dalyvavę asmenys: Viktoras Orbánas, buvęs valstybės sekretorius Örs Farkas, buvęs mokesčių administratoriaus NAV viceprezidentas Tamás Demeter ir buvęs TEK vadovas János Hajdu. Dokumento paviešinimas sustiprino viešas diskusijas, ar tyrimas iš tiesų pasieks aukščiausią politinį lygmenį.

    „Svarbu buvo sulaikyti ne tik János Hajdu, bet ir įtarti bei sulaikyti kitus tris asmenis, įskaitant Viktorą Orbáną“, – sakė Lóránt Horváth.

    Advokatas argumentuoja, kad asmenys, turintys įtaką institucijoms ir ryšius valstybės aparate, teoriškai gali veikti liudytojus, naikinti dokumentus ar koordinuoti gynybos versijas. Dėl to, jo vertinimu, prokuratūra privalėjo imtis griežtesnių priemonių, jei įtarimai pagrįsti.

    Kokie įtarimai ir kas toliau

    Horváth teigimu, Hajdu byloje minimi įtarimai dėl neteisėto sulaikymo, kankinimo ir piktavališkų veiksmų, o už tokias veikas Vengrijos teisėje gali grėsti kelių metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat neatmeta, kad tyrime vėliau galėtų atsirasti ir sunkesni kvalifikavimai, jei paaiškėtų platesnis veiksmų planavimas ar koordinavimas.

    Po apklausos Hajdu politinėje erdvėje vėl atsidūrė dėmesio centre: jis buvo paskirtas saugumo vadovu partijoje Fidesz. Vis dėlto, pasikeitus valdžiai ir po parlamento rinkimų, jį atleido naujasis premjeras Péter Magyar.

    „Dabar tikimės, kad János Hajdu greičiausiai neduos parodymų, kurie apkaltintų jo dabartinį ar buvusį vadovą. Manau, toks prokuratūros žingsnis stiprina teoriją, kad siekiama Viktorą Orbáną patraukti nuo šios bylos“, – sakė Lóránt Horváth.

    Politinis fonas ir prokuratūros vaidmuo

    Vengrijos žiniasklaidoje anksčiau skelbta, kad nurodymai dėl reido galėjo ateiti iš premjero biuro, tačiau prokurorai yra neigę politinį įsikišimą. Pats Orbánas birželį spaudos konferencijoje atmetė klausimus apie asmeninį vaidmenį ir tikino, kad viskas vyko teisėtai.

    Reidas vyko aktyvios rinkimų kampanijos metu, kai Fidesz komunikacijoje Ukraina dažnai buvo vaizduojama kaip grėsmė. Horváth teigia, kad dėl tokio konteksto ši byla neapsiriboja vien teisėsaugos veiksmais, o sprendimai galėjo turėti ir politinę motyvaciją.

    Advokatas taip pat kelia klausimą dėl prokuratūros nepriklausomumo, nes tyrimą prižiūrintis vyriausiasis prokuroras Gábor Bálint Nagy buvo paskirtas ankstesnės valdžios laikotarpiu. Péter Magyar vadovaujama Vyriausybė ne kartą ragino jį atsistatydinti, o diskusijos dėl institucijų atsparumo politinei įtakai Vengrijoje toliau intensyvėja.