CP v2

Tag: Ukraina

  • Kachovkos HE užtvankos sunaikinimo žala įvertinta 13 mlrd. eurų: kada spręs dėl kompensacijos

    Ukrainos prezidento biuro atstovė Iryna Mudra nurodė, kad Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sunaikinimo padaryta žala siekia apie 13 mlrd. eurų. Pasak jos, tokią sumą pagrindžia Europos Komisijos ir Pasaulio banko atlikti skaičiavimai.

    Ji pabrėžė, kad tai nėra konkretaus atstatymo projekto sąmata. Skaičius apima praradimo ir padarinių vertinimą, o sprendimas, ar objektą apskritai atkurti ir kokiu formatu, būtų priimamas atskirai, pagal Ukrainos atsigavimo planus ir poreikius.

    „Tai nėra atstatymo kaina ir neatsako į klausimą, ar hidroelektrinė turi būti atkurta būtent tokia pati. Tai kompensacijos už praradimą įvertinimas“, – sakė Iryna Mudra.

    Anot jos, galutinę sumą turėtų nustatyti speciali kompensacijų komisija, kuri remtųsi tarptautinių institucijų pateikta metodika ir įvertinimais. Komisija dar nėra suformuota, todėl galutinių sprendimų terminas priklausys nuo jos steigimo ir darbo pradžios.

    Komisijos veiklos teisinis pagrindas numatytas tarptautinėje konvencijoje, kurią Hagoje pasirašė 35 valstybės kartu su Europos Sąjunga. Dokumentas įsigalios tik tada, kai jį ratifikuos mažiausiai 25 dalyviai, o Ukrainos atstovai prognozuoja, kad tam realistiškai gali prireikti maždaug metų.

    Pasak I. Mudros, net ir nustačius kompensacijos dydį, komisija neįpareigotų Ukrainos gautų lėšų skirti būtent užtvankos atstatymui. Lėšų panaudojimą, atsižvelgdama į prioritetus, infrastruktūros būklę ir regiono poreikius, spręstų pati Ukraina.

    Užtvanka buvo sunaikinta 2023 metais birželio 6 dieną, o šis įvykis sukėlė didelio masto humanitarines, aplinkosaugines ir ekonomines pasekmes žemiau Dnipro upės. Kartu tai tapo vienu ryškiausių infrastruktūrinių smūgių, kurio poveikį Ukrainai dar teks vertinti ilgą laiką.

    Pasaulio bankas atskiruose vertinimuose yra fiksavęs, kad Ukrainos nuostoliai dėl plataus masto karo sudaro šimtus milijardų eurų, o poreikiai atsigavimui auga dėl nuolatinių atakų ir sugriovimų. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginę žalą, tiek ekonominius praradimus bei būtinas investicijas atstatymui.

  • Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Bendras raginimas imtis lyderystės

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir organizacijos „Gydytojai be sienų“ tarptautinis prezidentas kreipėsi į pasaulio lyderius, ragindami ryžtingai stabdyti smurtą karo zonose.

    Jų teigimu, medikų ir gydymo įstaigų apsauga vis dažniau tampa ne praktiniu įsipareigojimu, o deklaracija, kuri realybėje nebeveikia, kai intensyvėja apšaudymai, bombardavimai ir dronų smūgiai.

    „Sveikatos priežiūra niekada neturi tapti karo auka“, – rašoma trijų organizacijų bendrame laiške.

    Autoriai priminė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2286, kurią valstybės narės priėmė vienbalsiai ir joje įsipareigojo saugoti medicinos ir humanitarinį personalą, infrastruktūrą, transportą bei įrangą ginkluotuose konfliktuose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad praėjus dešimtmečiui po šios rezoliucijos priėmimo padėtis, jų vertinimu, ne gerėja, o prastėja, o tai rodo politinės valios trūkumą įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Skaičiai rodo didėjantį mastą

    PSO stebėsenos sistema, fiksuojanti išpuolius prieš sveikatos priežiūrą, 2025 metais užregistravo 1 348 atakas prieš medicinos infrastruktūrą, per kurias, PSO duomenimis, žuvo 1 981 žmogus.

    Daugiausia aukų tais metais fiksuota Sudane, po jo minimi Mianmaras, Palestina, Sirija ir Ukraina, kur taip pat registruoti nuoseklūs smūgiai gydymo įstaigoms, greitosios pagalbos transportui ir medicinos sandėliams.

    PSO duomenimis, 2026 metais iki šiol 13-oje šalių užfiksuota 521 ataka, per kurias žuvo 408 žmonės.

    Organizacijos pabrėžia, kad šie skaičiai nėra vien statistika: už kiekvieno įrašo slepiasi sutrikęs gydymas, evakuojami pacientai, prarastos vakcinų, vaistų ir kraujo atsargos, o kai kuriose vietovėse sveikatos sistema tiesiog nustoja funkcionuoti.

    Ukrainos pavyzdys ir tendencija

    Ypatingai išskiriama Ukraina: nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, PSO yra dokumentavusi mažiausiai 2 881 ataką prieš sveikatos priežiūrą.

    Atakos apėmė gydymo įstaigas, greitosios pagalbos automobilius, medicinos darbuotojus ir sandėlius, o fiksuojama dinamika rodo, kad smūgiai sveikatos sistemai išlieka ilgalaike karo taktika.

    „Kai sveikatos priežiūra nebėra saugi, tai dažnai yra aiškiausias signalas, kad taisyklės, skirtos riboti karo žalą, griūva“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Organizacijos akcentuoja, kad tarptautinė teisė pati savaime nėra „neveikianti“, tačiau jos laikymasis priklauso nuo sprendimų priėmėjų. Anot jų, jei ligoninės ir medikai tampa taikiniais, humanitarinė krizė virsta ir moraline krize, nes prarandama riba tarp leistino karo veiksmo ir akivaizdaus civilių apsaugos principų pažeidimo.

    Laiško autoriai ragina valstybes stiprinti incidentų tyrimus, užtikrinti atsakomybę už pažeidimus ir realiai įgyvendinti įsipareigojimus, kad pagalba sužeistiesiems ir sergantiesiems nebūtų laikoma karo fronto dalimi.

  • Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivo kaltinimai dėl krovinio

    Ukraina antradienį pareiškė, kad Egiptas leido iškrauti laivą, kuris, Kyjivo teigimu, gabeno iš okupuotų teritorijų pavogtus Ukrainos kviečius, o krovinys buvo atplukdytas per Rusiją. Dėl to Ukrainos užsienio reikalų ministerija viešai sukritikavo Kairą ir paragino laikytis tarptautinės teisės.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad laivui „Asomatos“ buvo leista iškrauti 26 900 tonų kviečių Abu Kyro uoste. Kyjivas tvirtina, kad tai jau ketvirtas toks atvejis Egipto uostuose nuo balandžio.

    Teisiniai veiksmai ir sankcijų klausimas

    Pasak A. Sybihos, prieš keturias dienas Ukrainos generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi į Egipto Teisingumo ministeriją prašydama teisinės pagalbos dėl, Ukrainos vertinimu, neteisėto krovinio. Ukrainos pusė teigia pateikusi duomenis ir teisinius argumentus, kad laivas bei jo krovinys galėtų būti sulaikyti.

    Kyjivo teigimu, kviečiai buvo eksportuoti per laikinai okupuotą Krymą, o siuntoje minima sankcionuota bendrovė „Agro-Frigat“. Tokios schemos, anot Ukrainos, leidžia Rusijai „išplauti“ kilmę ir parduoti produkciją trečiosioms šalims kaip teisėtą.

    „Ukraina daugelį metų buvo patikimas Egipto maisto saugumo garantas, todėl nesuprantame, kodėl mūsų partneriai ir toliau priima pavogtus Ukrainos grūdus“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ką anksčiau žadėjo Egiptas

    Balandžio pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad su Egipto prezidentu Abdel Fattahu el-Sisi aptarė grūdų klausimą. Tuomet V. Zelenskis teigė gavęs patikinimą, jog Egiptas nebepriims grūdų, išvežtų iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, ir kartu yra suinteresuotas didinti importą iš Ukrainos.

    Tačiau dabar Kyjivas tvirtina, kad laivai su, Ukrainos vertinimu, abejotinos kilmės kviečiais ir toliau pasiekia Egipto uostus. Dėl to Ukrainos diplomatija ragina Kairą vykdyti anksčiau duotus pažadus ir saugoti dvišalių santykių principus.

    Regioninė įtampa dėl grūdų maršrutų

    Ši istorija vyksta platesniame kontekste: Ukraina ne kartą yra kaltinusi Rusiją okupuotose teritorijose pasisavinant žemės ūkio produkciją ir ją realizuojant tarptautinėse rinkose. Kyjivas pabrėžia, kad tokie sandoriai ne tik pažeidžia nuosavybės teises, bet ir kuria papildomas finansines paskatas tęsti okupaciją.

    Anksčiau panašus diplomatinis ginčas kilo ir su Izraeliu, kai grūdų importuotojas atidėjo krovinio iškrovimą iš laivo „Panormitis“, kuris, kaip ir „Asomatos“, plaukiojo su Panamos vėliava. Ukraina taip pat skelbė stebinti kelis laivus, galinčius plaukti į Turkiją, Egiptą ir Alžyrą.

  • Mokslininkas apie karo žalą Juodajai jūrai: tarša, invazinės rūšys ir kada paaiškės tikras mastas

    Karas didina taršą ir triukšmą

    Karas Ukrainoje Juodojoje jūroje kuria nuolatinį žmogaus veiklos spaudimą: į vandenį patenka naftos produktai, sunkieji metalai, sprogmenų liekanos ir kitos medžiagos, susijusios su apšaudymais bei sugriauta pakrančių infrastruktūra. Kartu didėja triukšmas ir dugno nuosėdų judinimas, todėl vanduo drumsčiasi, o tarša lengviau pasklinda.

    Ukrainos mokslininkas Viktoras Komorinas pabrėžia, kad pokyčiai dažnai yra kompleksiniai: vienu metu veikia cheminė tarša, sprogimų sukeltos bangos, intensyvus laivų judėjimas ir sutrikusi pakrančių nuotekų bei lietaus vandens surinkimo sistema. Dėl to mažėja vandens ekosistemos produktyvumas, o kai kur didėja fitoplanktono ir dumblių suvešėjimo rizika.

    Kas yra antrinė tarša?

    Viena iš mažiau akivaizdžių, bet reikšmingų problemų yra antrinė tarša, kai karo sukelti sujudinimai pakelia dugne nusėdusias nuosėdas. Tokiose nuosėdose gali būti seniau susikaupusios teršalų sankaupos, kurios, pakilusios į vandenį, vėl ima veikti gyvuosius organizmus.

    Didesnis drumstumas reiškia mažiau šviesos dugno augalams ir dumbliams, o tai silpnina buveines, kuriose minta ar neršia daugelis rūšių. Tokie pokyčiai ypač pavojingi sekliose šelfo zonose, kurios Juodojoje jūroje yra svarbios visos ekosistemos biologinei įvairovei.

    Kachovkos užtvankos sprogdinimo pėdsakas

    Po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo Juodoji jūra gavo didžiulius gėlo vandens, dumblo ir organinių medžiagų kiekius, o kartu ir buitinių bei pramoninių teršalų mišinį. Mokslininko teigimu, trumpuoju laikotarpiu tai sumažino druskingumą šiaurės vakarų dalyje ir kai kur smarkiai pakeitė pakrančių bioįvairovę.

    Šie staigūs druskingumo svyravimai gali skatinti vandens sluoksniavimąsi, kai lengvesnis paviršinis vanduo prasčiau maišosi su gilesniais sluoksniais. Tada deguonies mažiau pasiekia dugną, o tai didina hipoksijos riziką ir apsunkina dugninės gyvūnijos bei augalijos išlikimą.

    „Juodoji jūra reaguoja kaip žmogus, turintis lėtinę ligą: pakanka menkiausio dirgiklio, ir problema vėl paaštrėja“, – sakė Viktoras Komorinas.

    Pasak jo, po užtvankos tragedijos kai kuriuose ruožuose mechanizmas, kuris anksčiau suaktyvėdavo vasaros pabaigoje, dabar gali „įsijungti“ kur kas greičiau, vos pasikeitus vėjui ar srovėms. Tai prisideda prie masinių dumblių sankaupų ir nemalonaus kvapo pakrantėse.

    Dumbliai, invazinės rūšys ir delfinų žūtys

    Šiltuoju sezonu pakrantėse dažniau matomas žaliųjų siūlinių ir raudonųjų dumblių suvešėjimas, kurį skatina maistinių medžiagų perteklius, šiluma ir silpnesnė vandens apykaita. Vien tik „išvalyti“ pakrantę nepakanka, nes problema grįžta, jei nemažinamas teršalų ir biogenų patekimas į jūrą.

    Kartu su stresu ekosistemai auga invazinių rūšių plitimo tikimybė: jos gali išstumti vietines rūšis ir pakeisti mitybos grandines. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad tai paliečia ne tik žuvis, bet ir moliuskus, krabus bei kitus trofinius lygmenis, nuo kurių priklauso visos sistemos stabilumas.

    Kalbėdamas apie delfinų žūtis, jis pabrėžia, kad vienareikšmiškai priskirti jas tik hidrolokatorių poveikiui moksliškai sudėtinga. Dažniau minimas kelių veiksnių derinys: triukšmas, sprogimai, tarša, mitybos bazės pokyčiai ir galimos infekcijos.

    Ar gali „sprogti“ sieros vandenilis?

    Juodoji jūra išskirtinė tuo, kad gyvybė daugiausia koncentruota viršutiniuose sluoksniuose, o giliau prasideda zona, kurioje deguonies beveik nėra ir vyrauja sieros vandenilis. Šis reiškinys stabilus dėl vandens sluoksniavimosi, todėl, mokslininko vertinimu, pasakojimai apie galimą masinį sieros vandenilio „sprogimą“ yra labiau mitas nei realus scenarijus.

    Tokiam įvykiui reikėtų milžiniško viso vandens stulpo permaišymo ir didelių deguonies kiekių, kas natūraliai praktiškai neįmanoma. Vis dėlto lokaliniai pokyčiai priekrantėje, ypač seklumose, gali turėti apčiuopiamą poveikį žmonių poilsiui ir žvejybai.

    Ar saugu maudytis?

    Saugumas priklauso nuo konkrečios vietos: didžiausią grėsmę kelia minos, nuolaužos ir užterštos zonos, todėl reali situacija vertinama lokaliai. Net ir ten, kur tiesioginės karinės grėsmės nėra, po audrų ar masinių dumblių sankaupų gali didėti patogenų ir toksinų rizika.

    Ekspertai pabrėžia, kad visos Juodosios jūros problemos nepaiso valstybių sienų: srovės perneša teršalus, maistines medžiagas ir organizmus, todėl poveikį gali jausti ir kitos pakrantės valstybės. Visapusiškai įvertinti žalą, mokslininko teigimu, bus įmanoma tik atkūrus reguliarų, saugų ir plataus masto monitorингą po karo.

  • Pokrovske sužeistasis gali laukti evakuacijos iki 50 dienų: karo medikas apie dūmų, dronų ir klaidų kainą

    Pokrovskas: evakuacija, kuri gali neįvykti

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo medikas Viktoras, šaukinys Vicyk, pasakoja, kad Pokrovsko kryptyje sužeistųjų evakuacija dažnai stringa ilgam. Pasak jo, realybėje tai reiškia ne tik sunkiai įveikiamus kilometrus, bet ir situacijas, kai sužeistas karys pagalbos laukia savaites.

    Medikas pabrėžia, kad įvažiavimas į miestą ir išvažiavimas iš jo tapo itin pavojingi, nes teritoriją nuolat stebi ir atakuoja Rusijos dronai bei artilerija. Dėl to net ir trumpa kelionė technika priartėjus prie fronto linijos gali baigtis smūgiu, o dalį maršruto tenka įveikti pėsčiomis.

    Viktoras teigia, kad medevako transportas dažnai laikosi maždaug 30 kilometrų atstumu nuo miesto, o arčiau judėti neleidžia rizika prarasti ir automobilį, ir komandą. Pasak jo, praktiškai tai virsta pėsčiomis atliekamomis paieškomis, kai į sužeistojo vietą einama su neštuvais, karučiu ar kitomis improvizuotomis priemonėmis.

    Kai kuriais atvejais kelias iki sužeistojo gali siekti apie 13 kilometrų, o grįžimas su žmogumi ant neštuvų ar tempiant jį per atviras vietas užtrunka dar ilgiau. Medikas aiškina, kad atviros atkarpos yra ypač pavojingos, nes jose judėjimą lengva pastebėti iš oro.

    „Pokrovske pasitaiko, kad sužeistieji evakuacijos laukia iki 50 dienų“, – sakė Viktoras, šaukinys Vicyk.

    Jis pasakoja apie atvejus, kai kariai, net ir sunkiai sužeisti, mėgina trauktis patys, nes nėra tikrumo, kad evakuacijos grupė pasieks laiku. Kartais jiems padeda bendražygiai, tačiau kelias iki saugesnės zonos gali būti dešimtys kilometrų.

    Viktoro teigimu, yra buvę situacijų, kai sužeistieji kelias dienas praleidžia slėptuvėse ar improvizuotose žeminėse, laukdami galimybės būti išgabenti. Tokiais atvejais kritinė tampa ne tik kraujavimo kontrolė, bet ir infekcijų, hipotermijos, šoko bei skysčių trūkumo rizika.

    Kaip dronai pakeitė kovos mediciną

    Medikas sako, kad šiame ruože evakuacija dažniausiai vykdoma nuo aušros iki prieblandos, nes tamsiu paros metu judėjimas be specialios įrangos tampa beveik neįmanomas. Naktį pozicijas išduoda šiluminiai pėdsakai, todėl net trumpas perėjimas gali būti lemtingas.

    Jis aiškina, kad moderniame kare dominuoja sprogstamieji sužalojimai, o didelę jų dalį lemia FPV dronai, artilerija, minosvaidžiai ir aviaciniai smūgiai. Šautinių sužeidimų pasitaiko, tačiau dažniausiai jie susiję su artimais susidūrimais arba diversinėmis grupėmis.

    Viktoras pabrėžia, kad neretai sužeistųjų išgabenimas tampa kelių etapų procesu. Pirmiausia reikia pasiekti žmogų, tada perkelti į vietą, kur įmanoma suteikti bent minimalią pagalbą, ir tik tuomet bandyti gabenti iki transporto, stabilizacijos punkto bei aukštesnio lygio gydymo grandies.

    Anot jo, dažnas scenarijus toks, kad evakuacijos grupė fiziškai nepasiekia sužeistojo, todėl gelbėti tenka ir kitiems kariams: vairuotojams, šauliams ar robotizuotų priemonių operatoriams. Tokiose situacijose, pasak mediko, kiekviena minutė gali lemti, ar žmogus išgyvens.

    Turniketai, mokymai ir klaidos, kurios kainuoja gyvybes

    Viktoras atkreipia dėmesį, kad dalis mirčių susijusios ne vien su vėluojančia evakuacija, bet ir su netinkamai naudojamomis priemonėmis. Ilgai užveržtas turniketas, ypač jei jis uždėtas be realaus poreikio, gali sukelti sunkias komplikacijas, tarp jų ir vadinamąjį turniketo sindromą.

    Jis pateikia pavyzdį, kai karys, sužeistas skeveldra į pėdą, dėl baimės ir žinių stokos užsidėjo turniketą ir taip išbuvo kelias dienas. Pasak mediko, tokios klaidos gali baigtis galūnės netekimu, nors pati žaizda ne visada reikalauja tokios priemonės.

    Medikas taip pat kritikuoja prastos kokybės turniketų naudojimą, teigdamas, kad kai kurie pigūs analogai mūšio sąlygomis nesuveikia. Jo vertinimu, tai kelia tiesioginę grėsmę gyvybei, todėl būtina griežčiau vertinti tiekimo grandinę, sertifikavimą ir realius bandymus, o kariams nuolat kartoti pirmosios pagalbos algoritmus.

    Pasak Viktoro, taktinės medicinos įgūdžiai fronte yra ne mažiau svarbūs nei ginklai, nes dažnai pirmąją pagalbą suteikia ne profesionalus medikas, o šalia esantis bendražygis. Jis ragina mokytis praktinių veiksmų: kaip įvertinti kraujavimą, kada reikia turniketo, kaip naudoti spaudžiamąjį tvarstį ir kaip saugiai perkelti sužeistąjį.

    Medikas teigia, kad kai sužeistojo neįmanoma pasiekti, vis dažniau bandoma padėti nuotoliniu būdu, pasitelkiant dronus ir trumpus ryšio seansus. Tokia pagalba, anot jo, nėra pilnavertė evakuacija, bet kartais leidžia laimėti laiko ir sumažinti lemtingų klaidų tikimybę.

  • Ukrainos programa „Dostupni liky“ išplėsta: nuo gegužės 4 dienos daugiau vaistų kompensuojama

    Ukrainoje išplėsta valstybės kompensuojamų vaistų programa „Dostupni liky“: atnaujintas sąrašas įsigaliojo gegužės 4 dieną, nors anksčiau buvo skelbta, kad pokyčiai startuos tik 2026 metų liepos 1 dieną. Sveikatos apsaugos institucijos pabrėžia, kad tikslas – padidinti gydymo prieinamumą ir sumažinti pacientų išlaidas vaistinėse.

    „Dostupni liky“ – tai kompensavimo mechanizmas, kai dalį ar visą vaisto kainą padengia valstybė, o pacientas vaistinėje sumoka mažiau arba visai nemoka. Galutinė paciento priemoka gali skirtis, nes ji priklauso nuo konkrečios vaistinės taikomos mažmeninės kainos ir to, kokio dydžio kompensacija nustatyta pasirinktam preparatui.

    Atnaujintas programos sąrašas papildytas vaistais, skirtais širdies ir kraujagyslių ligoms, 2 tipo cukriniam diabetui bei tam tikroms plaučių ligoms gydyti. Taip pat įtraukti preparatai, kurie kai kuriais atvejais gali būti skiriami profilaktikai, siekiant mažinti insulto ar trombozių riziką, kai tai pagrįsta klinikine situacija ir gydytojo sprendimu.

    Tarp naujai įtrauktų preparatų minimi antikoaguliantai ir kiti plačiai naudojami vaistai, taip pat kelių gamintojų atorvastatino pagrindu sukurti vaistai. Atnaujinime taip pat įvardijami vaistai, vartojami 2 tipo cukrinio diabeto gydymui, kurie kai kuriems pacientams gali būti skiriami ir esant širdies bei kraujagyslių rizikai.

    Svarbi detalė pacientams – kai kurių vaistų kompensavimas siejamas su konkrečia indikacija. Pavyzdžiui, daliai preparatų, kurie praktikoje kartais skiriami ir sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, kompensacija pagal programą gali būti taikoma tik tada, kai receptas išrašytas 2 tipo cukrinio diabeto gydymui.

    Norint pasinaudoti programa, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją ir gauti elektroninį receptą. Tuomet su juo vykstama į vaistinę, kuri yra sudariusi sutartį su už programos įgyvendinimą atsakinga sveikatos draudimo institucija, ir vaistai išduodami nemokamai arba su mažesne priemoka.

    Pacientai nėra „pririšti“ prie vieno miesto: elektroninis receptas galioja visoje šalyje, todėl vaistus galima atsiimti bet kuriame mieste, jei tik pasirinkta vaistinė dalyvauja programoje. Atnaujintas kompensuojamų vaistų sąrašas skelbiamas oficialiuose sveikatos sistemos dokumentuose, todėl prieš vykstant į vaistinę verta pasitikrinti, ar konkretus preparatas ir jo dozė patenka į kompensavimo apimtį.

  • Pagėgiuose viešėjo Zbaražo delegacija: atnaujinta partnerystė ir Ukrainai perduoti generatoriai

    Pagėgiuose viešėjo Zbaražo delegacija: atnaujinta partnerystė ir Ukrainai perduoti generatoriai

    Kovo 4–6 dienomis Pagėgių savivaldybėje lankėsi Ukrainos Ternopolio srities Zbaražo teritorinės bendruomenės atstovai. Į Pagėgius atvyko Zbaražo miesto tarybos mero pavaduotojas Anatolii Kachka ir Zbaražo miesto tarybos seniūnas Ihor Horbonis.

    Vizito metu savivaldybės atnaujino bendradarbiavimo sutartį, dar kartą patvirtindamos ilgalaikę partnerystę ir ketinimus plėtoti ryšius. Kartu buvo sutvarkyti formalumai, reikalingi elektros generatorių perdavimui Ukrainos partneriams.

    Pagėgių savivaldybė Zbaražui perdavė du elektros generatorius, skirtus užtikrinti būtiniausių paslaugų teikimą nutrūkus elektros tiekimui. Taip pat perduota Pagėgių krašto gyventojų suaukota humanitarinė parama, skirta karo paveiktai bendruomenei.

    Kovo 5 dieną įvyko susitikimas su Zbaražo delegacija, kuriame dalyvavo Pagėgių savivaldybės tarybos nariai, administracijos darbuotojai ir bendruomenės atstovai. Svečiai dalijosi patirtimis apie kasdienius iššūkius karo sąlygomis, pabrėždami žmonių susitelkimą ir ištvermę.

    Programoje numatytas ir pažintinis vizitas į Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų, kur svečiai susipažino su krašto istorija ir kultūra. Delegacijos atstovai taip pat paliko įrašą Rambyno Amžinojoje knygoje, dėkodami už paramą ir solidarumą.

    Užbaigiant vizitą, Zbaražo delegacija padėkojo Pagėgių savivaldybės bendruomenei už konkrečią pagalbą ir nuolatinį palaikymą. Savivaldybė savo ruožtu išreiškė dėkingumą visiems gyventojams, prisidėjusiems aukomis ir savanoryste, siekiant padėti Ukrainos žmonėms.

  • PZU taikosi į Ukrainos gyvybės draudimo rinkos lyderę: siekia perimti „MetLife Ukraina“ akcijas

    PZU taikosi į Ukrainos gyvybės draudimo rinkos lyderę: siekia perimti „MetLife Ukraina“ akcijas

    Lenkijos draudimo grupė PZU paskelbė planuojanti plėtrą Ukrainoje ir ketina perimti 100 proc. bendrovės „MetLife Ukraina“ akcijų. Sandoris dar nėra užbaigtas: jam reikės gauti atitinkamus reguliuotojų leidimus, todėl galutiniai terminai kol kas neįvardijami.

    „MetLife Ukraina“ pristatoma kaip didžiausia gyvybės draudimo bendrovė šalyje, turinti apie 49 proc. rinkos dalį. Įmonė aptarnauja maždaug 900 000 klientų ir siūlo tiek individualius, tiek grupinius gyvybės draudimo sprendimus, taip pat sveikatos, nelaimingų atsitikimų draudimą bei darbuotojų naudų programas.

    PZU argumentai: augimas ir konsolidacija

    PZU vadovas Bogdanas Benczakas teigia, kad įsigijimas atitinka ilgalaikę grupės strategiją augti ir stiprinti tarptautinį svorį Vidurio ir Rytų Europoje. Pasak jo, investicija nukreipta į rinkos lyderį, turintį patyrusią komandą ir atsparų veiklos modelį.

    „„MetLife Ukraina“ įsigijimas yra svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų ilgalaikę strategiją kurti stiprią tarptautinę draudimo ir finansų grupę Vidurio ir Rytų Europoje“, – sakė PZU vadovas Bogdanas Benczakas.

    PZU taip pat akcentuoja struktūrines Ukrainos gyvybės draudimo rinkos prielaidas: ji vis dar laikoma palyginti mažai išvystyta, todėl, bendrovės vertinimu, turi ilgalaikį augimo potencialą. Kartu pabrėžiama, kad pastaraisiais metais sektorius patyrė konsolidaciją ir restruktūrizaciją, kas, anot PZU, sustiprino veikiančių žaidėjų stabilumą.

    Finansiniai rodikliai ir rizikų valdymas

    PZU teigia, kad sandoris patrauklus ir finansine prasme. Skelbiama, jog „MetLife Ukraina“ pasižymi aukštu pelningumu, o nuosavo kapitalo grąža siekia apie 20 proc., taip pat turi pakankamą likvidumą, leidžiantį mokėti dividendus.

    Pagal pateiktus duomenis, 2025 metais „MetLife Ukraina“ gavo apie 38 mln. eurų pajamų ir uždirbo apie 21 mln. eurų grynojo pelno. Nurodoma, kad tiek pajamos, tiek pelnas per metus augo maždaug po 7 proc., o bendras turtas metų pabaigoje siekė 249 mln. eurų, nuosavas kapitalas – 99 mln. eurų.

    Vienas svarbiausių PZU akcentų – politinės ir saugumo rizikos, susijusios su veikla karo sąlygomis. Bendrovė teigia, kad investicijai taikomas draudimas, kurį teikia Lenkijos eksporto kredito agentūra KUKE, ir tai, PZU vertinimu, mažina riziką, susijusią su verslu konflikte esančioje šalyje.

    „Mūsų investicija rodo, kad galime suderinti atsakingą rizikų valdymą su ilgalaikiu strateginiu mąstymu, net ir sudėtingomis rinkos sąlygomis“, – sakė PZU vadovas Bogdanas Benczakas.

    Jei sandoris bus patvirtintas, PZU tikisi sustiprinti savo mastą Ukrainoje ir gauti prieigą prie papildomų pardavimo kanalų bei produktinių kompetencijų. Praktikoje tai galėtų reikšti didesnę konkurenciją gyvybės ir sveikatos draudimo segmente bei spartesnį pasiūlymų plėtimą per įvairius platinimo kanalus.

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.

  • Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusijos informaciniuose kanaluose pastaruoju metu daugėja svarstymų apie dar vieną sprendimą, kurį Maskva, kaip teigiama, norėtų perimti iš Ukrainos: lengvų lėktuvų panaudojimą kaip platformų dronams perimti ir naikinti. Tokia koncepcija esmėje primena ore veikiantį dronų valdymo ir paleidimo tašką, kuris praplečia gynybos galimybes toliau nuo saugomų objektų.

    Akstinu tapo viešumoje rodytas Ukrainos modifikuotas Antonov An-28 tipo lėktuvas, pritaikytas kovai su dronais. Ankstesniuose reportažuose buvo matyti, kad taikiniams naikinti gali būti naudojama ir ginkluotė, o pati platforma tampa lanksčiu sprendimu ten, kur antžeminė oro gynyba ne visada spėja sureaguoti.

    Rusijos aptarimuose minimas ne tik An-28. Ypatingas dėmesys skiriamas gerokai senesniam, bet plačiai paplitusiam Antonov An-2, kurio paprasta konstrukcija ir palyginti nedidelės eksploatacijos sąnaudos teoriškai leistų greičiau atkurti didesnį skaičių skraidančių platformų.

    Tokio tipo idėja siejama su tuo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronų atakos tampa dažnesnės ir sudėtingesnės, o vien antžeminėmis priemonėmis užtikrinti visų krypčių dengimą brangu ir techniškai sudėtinga. Ore veikianti platforma galėtų ilgiau patruliuoti, greičiau keisti rajonus ir veikti kaip dronų perėmėjų bazė.

    Kartu aptariamos ir didesnės platformos, kurios dėl didesnės keliamosios galios ar ilgesnio skrydžio laiko teoriškai galėtų gabenti daugiau įrangos. Tarp minimų variantų figūruoja Jakovlev Jak-40, Let L-410 Turbolet ir Il-114, tačiau jų prieinamumas, parengimo laikas ir kaštai yra akivaizdūs ribojimai.

    Ekspertų vertinimu, karas Ukrainoje išryškino bendrą tendenciją: oro gynyboje vis svarbesnę vietą užima pigesni, masiškai naudojami sprendimai ir greitai adaptuojamos platformos. Dronų perėmėjų integracija į esamus lėktuvus gali būti laikoma bandymu sukurti tarpinį sluoksnį tarp strateginių oro gynybos sistemų ir artimojo nuotolio priemonių.

    Nors šiuo metu viešo patvirtinimo apie realius Rusijos bandymus ar įdiegimą nėra, pati diskusija rodo spaudimą rasti atsaką į Ukrainos dronų kampanijas. Jei tokios schemos būtų įgyvendintos, jos galėtų pakeisti taktiką, tačiau kartu atsirastų naujų pažeidžiamumų, nes lėti ir palyginti dideli lėktuvai patys taptų prioritetiniais taikiniais.