Tag: Ukrainos karas

  • Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Naktį iš rugsėjo 16 į rugsėjo 17 dieną Ukraina surengė smūgį Rostovo prie Dono Rostov-Centralny oro uostui Rusijoje. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad operacijai buvo pasitelkti tolimojo nuotolio dronai.

    Ukrainos teigimu, taikiniu tapo oro uoste buvę orlaiviai, tarp jų vienas transporto lėktuvas An-12, du An-26 ir trys sraigtasparniai. Konkrečios sraigtasparnių modifikacijos neįvardytos, o pateikta informacija kol kas nepriklausomai patvirtinta tik iš dalies.

    An-12 yra didelis sovietinės konstrukcijos keturių turbopropelerinių variklių transporto lėktuvas, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos naudoja personalui ir kroviniams gabenti. An-26 yra mažesnis dviejų variklių transporto orlaivis, taip pat plačiai naudojamas logistikos ir pagalbinėms užduotims.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad visi įvardyti orlaiviai buvo apgadinti. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas ataką, padėkojo kariškiams ir pabrėžė, kad veiksmai apėmė kelis taikinius Rusijos teritorijoje, įskaitant infrastruktūros objektus.

    Rusijos pareigūnai tuo metu pripažino, kad po atakos kilo gaisras. Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras pranešė, jog dronų nuolaužos apgadino transformatorinę pastotę, todėl keturiuose Rostovo prie Dono rajonuose laikinai sutriko elektros tiekimas.

    Rusijos teigimu, per incidentą žuvusių ar sužeistų nebuvo, o gaisras buvo užgesintas. Tačiau šie pranešimai neatsako į klausimą, ar būtent orlaiviai tapo pagrindiniu smūgio padarinių objektu.

    Gaisro židinius šalia oro uosto fiksavo ir NASA sistema FIRMS, kuri naudoja palydovinius duomenis gaisrams aptikti. Nepriklausomas Rusijos kanalas Astra nurodė, kad gaisro vieta sutapo su oro uosto teritorija netoli stovėjimo aikštelių, kur įprastai būna karinė aviacija.

    Vien gaisro fiksavimas vis dėlto neleidžia patvirtinti, kad apgadinti visi šeši Ukrainos minėti orlaiviai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad viešai nėra aišku, kokios būklės jie buvo iki smūgio ir ar visi buvo tinkami skrydžiams.

    Rostov-Centralny oro uostas jau anksčiau ne kartą minėtas kaip Ukrainos dronų taikinys, o pranešimai apie gaisrus šioje teritorijoje pasirodydavo ir ankstesniais mėnesiais. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas trikdyti Rusijos logistiką, technikos dislokavimą ir aprūpinimo grandines net ir toliau nuo fronto linijos.

  • Sikorskis: Rusijos dronų smūgiai netoli Lenkijos sienos keičia saugumo situaciją regione

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis Kyjive pareiškė, kad Rusijos atakos Ukrainoje vis arčiau Lenkijos sienos tiesiogiai veikia lenkų saugumą. Pasak jo, tai dar kartą įrodo, jog Lenkijos ir Ukrainos saugumas yra neatskiriamai susijęs.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po incidentų, kai Rusijos bepiločiai orlaiviai smogė Vakarų Ukrainoje kelių kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos. Lenkijos kariuomenė buvo pakėlusi naikintuvus, o tarnybos perspėjo pasienio regionų gyventojus dėl galimos grėsmės.

    Lenkijos operacinė vadovybė nurodė, kad šalies oro erdvė nebuvo pažeista, tačiau situacija buvo įtempta. Vienas dronas smogė netoli geležinkelio maršruto Kyjivas–Varšuva, kitas – prie vieno iš svarbių pasienio perėjimo koridorių, kuriais juda humanitariniai ir prekybiniai srautai.

    Kas keičiasi Lenkijos saugume?

    Artėjantys smūgiai prie NATO išorinės sienos didina riziką, kad konfliktas gali turėti tiesioginių pasekmių ir Aljanso teritorijai, net jei tai būtų netyčinis incidentas. Tokiose situacijose įprasta, kad valstybės stiprina oro gynybos parengtį, didina budinčių pajėgų skaičių ir atnaujina gyventojų perspėjimo procedūras.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusija Ukrainai atakuoti intensyviai naudoja bepiločius orlaivius ir raketas, o jų skrydžių trajektorijos dažnai eina arti kaimyninių šalių oro erdvės. Tai verčia Lenkiją nuolat vertinti grėsmes kritinei infrastruktūrai, transporto maršrutams ir pasienio gyventojų saugumui.

    Ką pabrėžė Sikorskis Kyjive?

    Sikorskis akcentavo, kad solidarumas su Ukraina yra ir investicija į pačios Lenkijos saugumą. Jo teigimu, parama Kyjivui bei pagalba Ukrainos piliečiams, esantiems Lenkijoje ar vykstantiems į ją, stiprina abiejų šalių atsparumą ir tarpusavio pasitikėjimą.

    „Tebūnie tai galutinis įrodymas, kad Lenkijos ir Ukrainos saugumas yra nierozerwalnie susijęs“, – sakė R. Sikorskis.

    Lenkijos politinė ir saugumo vadovybė pranešė palaikanti nuolatinį ryšį su atsakingomis tarnybomis ir gaunanti naujausią informaciją apie incidentus. Taip pat paskelbta apie specialų institucijų pasitarimą Varšuvoje, kuriame planuota aptarti reagavimą į situaciją ir tolesnius saugumo veiksmus.

  • Ukraina parodė įspūdingą smūgį: Su-27 su JAV GBU-62 sudaužė rusų štabą ir sandėlį

    Ukraina parodė įspūdingą smūgį: Su-27 su JAV GBU-62 sudaužė rusų štabą ir sandėlį

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas tikslus aviacijos smūgis Rusijos pozicijoms Zaporižios kryptimi. Pranešama, kad taikiniais tapo vadavietė ir šaudmenų atsargos, o ataka atlikta naudojant JAV valdomas bombas GBU-62.

    Viešai skelbiamoje medžiagoje matyti, kaip po smūgio kyla dideli sprogimai ir antriniai detonavimai, būdingi šaudmenų sandėlių sunaikinimui. Tokie smūgiai paprastai siejami su bandymu sutrikdyti fronto aprūpinimą ir priversti priešą perkelti logistiką toliau nuo kontaktinės linijos.

    Vakarietiška ginkluotė sovietinėse platformose

    Kaip nurodo su Ukrainos aviacija susiję analitikai, vienas svarbiausių šio epizodo aspektų yra vakarietiškų tiksliųjų ginklų integravimas į sovietinės kilmės lėktuvus. Ukraina vis dar remiasi turimais Su-27 ir MiG-29, tačiau juos pritaiko modernesniems ginklams ir užduotims.

    Pranešime minimas naikintuvas Su-27, kuris Ukrainoje naudojamas ne tik oro gynybai, bet ir smūgiams į antžeminius taikinius. Šios platformos modernizavimas leidžia didinti efektyvumą net ir tada, kai Rusija išlaiko reikšmingas aviacijos bei oro gynybos galimybes.

    Ką reiškia GBU-62 ir kodėl tai svarbu?

    GBU-62 dažnai apibūdinama kaip JDAM-ER tipo sklendžiančioji bomba su GPS ir inercine navigacija, skirta smūgiams iš didesnio nuotolio. Tokie ginklai suteikia galimybę atakuoti taikinius mažinant riziką lėktuvui priartėti prie trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų.

    Analitikų vertinimu, didžiausias tokių smūgių poveikis yra ne vien sunaikintas objektas, bet ir priverstinis Rusijos pajėgų prisitaikymas. Kai vadavietės ir sandėliai tampa pažeidžiami, juos tenka skaidyti, maskuoti ir kelti toliau, o tai lėtina sprendimų priėmimą ir tiekimą.

    Rizikos ir ribojimai išlieka

    Nors tikslioji amunicija gerina Ukrainos galimybes, išlieka keli apribojimai: ribotas bombų kiekis, priklausomybė nuo tiekimo ir nuolatinė grėsmė iš ilgojo nuotolio oro gynybos. Be to, sėkmingiems smūgiams būtini tikslūs žvalgybos duomenys ir patikimas taikinių identifikavimas.

    Vis dėlto tokie epizodai rodo, kad Ukraina nuosekliai plečia sovietinio paveldo ir vakarietiškų technologijų suderinamumą. Tai didina spaudimą Rusijos logistikai ir mažina saugių užnugario zonų skaičių net ir toliau nuo fronto.

  • Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos kariuomenė kuria ilgos rankos smūgį: bandomi dronai ir raketos iki 1 000 km

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos vis aiškiau akcentuoja, kad šalies gynyba turi apimti ne tik atsaką į ataką, bet ir gebėjimą suduoti smūgį agresoriaus užnugaryje. Tokia logika remiasi atgrasymu: potencialus priešininkas turi suprasti, kad agresija sukels didelę kainą ir jam pačiam.

    Šis požiūris įtvirtintas Lenkijos kariuomenės pajėgumų planuose, kur prioritetais įvardijami oro erdvės pranašumas ir giluminis tikslus smūgis. Iki šiol Lenkija daugiausia rėmėsi trumpesnio nuotolio sistemomis, nors turi ir ilgesnio nuotolio sprendimų, pavyzdžiui, JAV gamybos JASSM-ER sparnuotąsias raketas, galinčias pasiekti apie 926 kilometrus.

    Kas keičiasi po karo Ukrainoje

    Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad smūgiai į logistiką, kuro perdirbimą, sandėlius ir infrastruktūrą gali reikšmingai sumažinti priešininko pajėgumus net ir toli nuo fronto linijos. Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ir raketų atakos Rusijoje ne kartą sukėlė sutrikimus energetikos ir kuro tiekimo grandinėse.

    Lenkijos gynybos planuotojai šias pamokas perkelia į savo strategiją, siekdami didinti tolimojo ir tikslaus ugnies poveikio galimybes. Esminis dėmesys skiriamas nuo žemės paleidžiamiems dronams ir raketoms, o ne vien oro platformoms, tokioms kaip naikintuvai.

    Programa Rytų kardas ir bandymai

    Lenkijos gynybos ministerijos pristatyta programa Rytų kardas orientuota į gilesnio smūgio priemonių plėtrą ir pramonės įtraukimą. Šiuo metu vykdomose pratybose Lenkijoje bandomi vietos pramonės sprendimai, įskaitant sistemas, kurių deklaruojamas nuotolis siekia iki 1 000 kilometrų.

    Per bandymus tokios sistemos, kaip nurodoma, naudojamos be kovinių užtaisų. Praktika atitinka įprastą karinių bandymų logiką, kai pirmiausia tikrinamos skrydžio charakteristikos, navigacija, ryšys ir patikimumas, o tik vėliau pereinama prie kovinių konfigūracijų.

    „Svarbu, kad priešininkas dar planavimo etape suprastų: agresijos kaina gali būti labai didelė. Tai stiprina atgrasymą“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Ką gali Lenkijos pramonė

    Tarp įvardijamų sprendimų minimi Varšuvoje kuriami „FlyFocus“ ilgesnio nuotolio dronai „Striker“, skirti tiksliems smūgiams ir galintys gabenti apie 40 kilogramų naudingąją apkrovą. Pabrėžiama, kad tai jau serijinės gamybos platforma, todėl ji laikoma realiu kandidatu kariuomenės poreikiams.

    Kitas projektas yra „PLargonia“, kurį vysto Karinių oro pajėgų technikos institutas. Ši platforma apibūdinama kaip klajojančioji amunicija arba taikinio imitatorius, o kovinėje versijoje jai priskiriamas 16–20 kilogramų sprogstamasis užtaisas ir iki 900 kilometrų nuotolis, priklausomai nuo apkrovos.

    Dar vienas sprendimas, apie kurį kalbama, yra modulinis turbo reaktyvinis dronas MTJD-15, kurį kuria TKH ir „TOP GUN“. Naudojant turbo reaktyvinį variklį, deklaruojamas apie 600 kilometrų per valandą greitis ir iki 1 000 kilometrų nuotolis, o naudingoji apkrova siekia apie 15 kilogramų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vietinių technologijų kūrimas leidžia mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekimo ir politinių apribojimų. Karo Ukrainoje kontekste ne kartą buvo matyti, jog tolimojo nuotolio ginklų panaudojimui gali būti taikomi sąlygų ar apribojimų paketai, todėl nacionaliniai sprendimai vertinami kaip strategiškai reikšmingi.

    Be dronų, Lenkijai svarbi ir raketinių sistemų plėtra, nes jos paprastai gabena didesnį užtaisą ir pasiekia tikslą gerokai didesniu greičiu. Dronai gali pigiau prisotinti oro gynybą, o raketos gali suteikti stipresnį smūgį į svarbiausius taikinius.

    Tarp potencialių technologinių pagrindų minimos ir raketinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „SpaceForest“ kuriama suborbitinė raketa PERUN. Nors projektas viešai siejamas su kosmoso technologijomis, tokio tipo variklių ir valdymo sprendimai gali būti svarbūs kuriant tolimojo nuotolio raketines sistemas.

    Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad Varšuva siekia turėti platesnį atgrasymo priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti taikiniams už šimtų kilometrų. Jeigu deklaruojami planai virs serijine gamyba, tai gali reikšmingai pakeisti regiono karinės pusiausvyros skaičiavimus.

  • Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, per vieną iš kombinuotų raketinių atakų prieš Kyjivą Rusija pirmą kartą panaudojo modernizuotą balistinę raketą 9M723-2, neoficialiai vadinamą „Iskander-1000“. Šis užtaisas siejamas su kompleksu, kurį Ukraina įvardija kaip Bora-M.

    Nuo įprastos 9M723-1 versijos, dar vadinamos „Iskander-M“, naujasis variantas, pasak žvalgybos, pirmiausia skiriasi didesniu varikliu. Dėl to esą teko keisti ir paleidimo įrangą, kad ji sutalpintų didesnių gabaritų raketą.

    Kas pasikeitė: nuotolis ir taktika

    Ukrainos vertinimu, 9M723-2 nuotolis gali siekti apie 550 kilometrų, kai 9M723-1 esą yra apie 390 kilometrų. Toks skirtumas reikštų platesnes galimybes smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką paleidimo vietoms.

    Pavadinimas „Iskander-1000“ siejamas su platesne Rusijos programa didinti visos 9M723 šeimos nuotolį iki 1 000 kilometrų. Vis dėlto žvalgyba pabrėžia, kad Kyjivui panaudota versija šio rodiklio, tikėtina, dar nepasiekia.

    Ankstesnėse neoficialiose žinutėse buvo minima, kad bandymų metu galėjo būti pasiektas iki 800 kilometrų atstumas. Tačiau Ukrainos pateikiamas 550 kilometrų vertinimas rodo, kad realus kovinis pajėgumas gali būti mažesnis, arba egzistuoja keli artimi variantai.

    Ar ją sunkiau numušti?

    Ukrainos žvalgyba nenurodė tikslios atakos datos, paleistų raketų skaičiaus ar konkrečių taikinių, tačiau teigia identifikaciją grindžianti rastomis nuolaužomis su 9M723-2 žymėjimu. Ši informacija viešojoje erdvėje buvo siejama ir su socialiniuose tinkluose skelbtais fragmentų vaizdais.

    „Tai pavojinga dėl labai trumpo skrydžio laiko iki Kyjivo, bet tai nereiškia, kad raketa automatiškai tampa nenumušama“, – sakė Ukrainos aviacijos ekspertas Kostiantynas Kryvołapas, kurio vertinimą cituoja Ukrainos šaltiniai.

    „Iskander“ šeimos raketos dažnai apibūdinamos kaip kvazi-balistinės, galinčios manevruoti skrydžio metu, todėl oro gynybai sunkiau prognozuoti trajektoriją. Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad dalį tokių raketų perima, taip pat taikosi į jų paleidimo sistemas ir logistiką.

    Komponentų kilmė ir sankcijų klausimas

    Kartu Ukraina paviešino informaciją apie dalį 9M723 „Iskander-M“ raketose randamų komponentų ir su gamyba siejamų subjektų. Žvalgybos teigimu, reikšminga dalis identifikuotų detalių esą nėra rusiškos kilmės, o tai vėl kelia klausimus dėl sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių spragų.

    Tarp minimų kilmės šalių įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat Šveicarija, Baltarusija, Vokietija, Taivanas ir Kinija. Ši informacija atitinka plačiau fiksuojamą tendenciją, kai moderniose ginkluotės sistemose aptinkami civilinės paskirties mikroelektronikos komponentai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę duomenų apie planuojamą ribotos serijos 9M723-2 gamybą. Vienos raketos kaina tuomet buvo įvardyta rubliais, tačiau šių skaičių neįmanoma patikimai sulyginti be tikslios sutarties datos, taikytų kursų ir konteksto, todėl vertinimai viešojoje erdvėje gali skirtis.

    Pirmasis pranešimas apie 9M723-2 panaudojimą prieš Kyjivą rodo, kad modernizuotas variantas, bent ribotu mastu, galėjo būti įtrauktas į realias operacijas. Tuo pat metu Ukrainos pusė akcentuoja, kad oro gynybos ir kontrpriemonių veiksmai išlieka esminiai, nepriklausomai nuo Rusijos modernizacijų tempo.

  • Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Kas nuspręsta dėl „Storm Shadow“?

    Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė davusi leidimą Europos raketų gamintojai „MBDA“ perduoti Ukrainai ribotą kiekį slaptos informacijos apie britiškus komponentus, naudojamus sparnuotosiose raketose „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“.

    Teigiama, kad šis žingsnis skirtas palengvinti raketų integravimą ir galimą surinkimą Ukrainoje, jei būtų kuriamos vietinės surinkimo linijos. Sprendimas priimtas karo metu, kai Ukrainai svarbus greitesnis ginkluotės tiekimo ir parengimo ciklas.

    Ką gali šios raketos?

    „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“ yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sukurta oro paleidžiama sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į gerai įtvirtintus taikinius. Ji sukurta dar 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o šiandien laikoma viena iš tikslių ilgo nuotolio priemonių.

    Viešai nurodoma, kad raketos nuotolis siekia daugiau kaip 400 kilometrų, o kovinė dalis pritaikyta prasiskverbti į sustiprintus objektus. Dėl tokio profilio jos dažniausiai siejamos su smūgiais į logistiką, vadavietes ir infrastruktūrą, kurią sunku pasiekti kitomis priemonėmis.

    Kodėl akcentuojama surinkimo linija Ukrainoje?

    Ukraina šias raketas naudoja nuo 2023 metais, kai jų perdavimą patvirtino Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie poreikį dalį gynybos pramonės procesų perkelti arčiau fronto, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo lėtų tiekimo grandinių.

    Leidimas atskleisti ribotą techninę informaciją siejamas su planu spartinti integraciją ir surinkimą, tačiau tai nereiškia pilno technologijų perdavimo. Tokie sprendimai paprastai derinami su eksporto kontrolės, intelektinės nuosavybės ir saugumo procedūromis.

    Maskvos reakcija ir platesnis kontekstas

    Maskva tokius sprendimus vertina kaip eskalaciją ir jau anksčiau grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai. Pranešimai apie papildomą techninės informacijos atvėrimą, tikėtina, dar labiau aštrins Londono ir Maskvos santykius.

    Britų pusė šį žingsnį pristato kaip dalį platesnių pastangų stiprinti Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus ir kurti greičiau pagaminamą bei pigesnę modernią ginkluotę. Karo dinamikoje tai laikoma vienu iš būdų didinti atgrasymą ir mažinti Rusijos pranašumą užnugaryje.

  • Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainiečiai pristatė „Baton“: paruošiamas per 15 minučių, skrenda iki 90 km ir pats pasiekia taikinį

    Ukrainoje per Technological Forces of Ukraine renginį pristatytas bepiločio orlaivio sprendimas „Baton“, skirtas smogti priešo ugnies taškams, logistikos objektams ir kitiems taikiniams. Gamintojų teigimu, tai orlaivio tipo platforma su tiesiais sparnais ir dviem elektriniais varikliais.

    Paskelbta, kad „Baton“ ore gali išbūti apie 50 minučių. Jo kruizinis greitis siekia apie 105 kilometrus per valandą, o maksimalus gali pasiekti 140 kilometrų per valandą.

    Skelbiama, kad dronas įprastai veikia 150–500 metrų aukštyje, o maksimalus lubų aukštis siekia 1 500 metrų. Nurodoma, kad jis gali gabenti iki 3 kilogramų naudingąją apkrovą, o deklaruojamas didžiausias skrydžio nuotolis yra iki 90 kilometrų.

    Vienas svarbiausių akcentų – terminalinis autonominis nutaikymas. Teigiama, kad „Baton“ gali perimti vedimą į tikslą ir automatiškai nukreipti save taikinio link iš maždaug 2 kilometrų atstumo bei iki 500 metrų aukščio.

    Taip pat nurodoma, kad sistemoje įdiegtas autonominis navigacijos sprendimas, leidžiantis savarankiškai vykdyti iš anksto suplanuotą maršrutą ir realiu laiku nustatyti savo padėtį. Ryšio sprendimai gali skirtis pagal versiją: minima analoginė arba skaitmeninė vaizdo jungtis, LTE ryšys ir „Starlink“.

    Kūrėjai pabrėžia ir greito dislokavimo idėją. Skelbiama, kad vienu pikapu galima gabenti iki aštuonių dronų, o paruošimas startui trunka apie 15 minučių.

    Pasak pateiktos informacijos, „Baton“ paleidžiamas katapulta ir valdomas per antžeminę valdymo stotį, operatoriui naudojant FPV principą. Tokia schema Ukrainos kare tapo plačiai paplitusi, nes leidžia greitai diegti masinės gamybos sprendimus ir lanksčiai juos pritaikyti skirtingoms užduotims.

    Pažymima, kad tai nėra vien parodinis modelis: teigiama, jog dronai jau perduoti Ukrainos kariuomenei ir išbandyti fronte. Fondas „Come Back Alive“ skelbė perdavęs Ukrainos karinei žvalgybai 592 vienetus, todėl sistema, anot iniciatorių, įgijo ir praktinio naudojimo patirties.

  • Smūgis „Rosneft“ rafinerijai Rusijoje: paaiškėjo, kokiais FP-1 dronais atakuota

    Smūgis „Rosneft“ rafinerijai Rusijoje: paaiškėjo, kokiais FP-1 dronais atakuota

    Gaisras strateginiame objekte

    Naktį iš rugpjūčio 21 į 22 dieną Rusijoje, Samaros srityje, buvo atakuota viena didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų Novokuibyševske. Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad smūgio vietoje kilo gaisras.

    Novokuibyševsko rafinerija priklauso „Rosneft“ ir yra laikoma strategiškai svarbiu objektu, nes jos produkcija naudojama ir karinėms reikmėms. Tokie smūgiai, pasak Ukrainos pareiškimų, siejami su bandymu mažinti Rusijos degalų ir logistikos pajėgumus.

    Kokie dronai galėjo būti panaudoti

    Apie panaudotą ginkluotę viešai prabilo gamintojas „Fire Point“, nurodęs, kad atakoms prieš rafineriją ir „Ozon“ logistikos centrą Čapajevske buvo naudota jų sukurta platforma FP-1. Tai vienkartinis smogiamasis dronas, skirtas taikiniams toli už fronto linijos.

    FP-1 savo forma labiau primena nedidelį lėktuvą nei įprastą daugiasraigtį droną. Skelbiama, kad jo ilgis siekia apie 3,5 metro, sparnų mostas apie 2,5 metro, o konstrukcijoje naudojamas stūmoklinis variklis su užpakalyje montuojamu propeleriu.

    Nuotolis ir atsparumas trikdymui

    FP-1 startuoja nuo antžeminės paleidimo sistemos, o pradinei įgėjai, kaip skelbiama, pasitelkiamas vienkartinis raketinis greitintuvas. Vėliau skrydį užtikrina vidaus degimo variklis, todėl platforma pritaikyta ilgesniam skrydžiui didesniais atstumais.

    Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad tokio tipo dronų startinė masė gali siekti apie 200–300 kilogramų, o kovinė galvutė gali būti 60–120 kilogramų. Taip pat minima maždaug 250 kilometrų per valandą sparta, skrydis iki 4 kilometrų aukščio ir iki septynių valandų ore.

    Vienas svarbiausių FP-1 bruožų yra nuotolis, kuris, priklausomai nuo versijos, įvardijamas nuo 1 600 iki 2 700 kilometrų. Tokie parametrai paaiškina, kaip panašios platformos gali pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.

    Teigiama, kad FP-1 naudoja palydovinę ir inercinę navigaciją, o pastaroji leidžia tęsti skrydį net praradus palydovinį signalą. Taip pat minimos priemonės atsparumui trikdymui didinti, įskaitant CRPA tipo anteną ir kitas sistemas.

    Naujesnėse versijose, kaip skelbiama, gali būti diegiama kamera ir automatinio taikinių atpažinimo algoritmai. Tai rodo kryptį, kuria vystomos tolimojo nuotolio smogiamųjų dronų technologijos, kai akcentuojamas autonomiškumas ir atsparumas elektroninei kovai.

    Ekspertų vertinimu, tokie bepiločiai nėra skirti žvalgybai ar koregavimui, o yra vienkartinės smogiamojo tipo platformos. Jų taikiniai dažniausiai yra energetikos, logistikos ir karinei pramonei svarbūs objektai, kurių veiklos sutrikdymas gali turėti ilgalaikį poveikį.

  • Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainos karinė žvalgyba skelbia, kad Rusija papildė savo arsenalą Šiaurės Korėjos balistinėmis raketomis ir artimiausiu metu gali pradėti naudoti naujesnį tipą prieš Ukrainą. Pasak Kyjivo, Maskva jau yra sukaupusi apie 50 Šiaurės Korėjos trumpojo nuotolio balistinių raketų iš KN-23, KN-24 ir KN-30 šeimos.

    Ukrainos vertinimu, šios tiekimo grandinės leidžia Rusijai išlaikyti aukštą smūgių intensyvumą ir bent iš dalies kompensuoti senkančias savo atsargas. Tai reiškia, kad išorinės ginklų tiekimo linijos tampa ne vien epizodine parama, o sistemine Rusijos karo tęstinumo dalimi.

    Naujas tipas: KN-30 galimybės

    KN-30 yra Vakarų naudojamas Šiaurės Korėjos raketos „Hwasong-11C“ (dar vadinamos „Hwasong-11Da“) žymėjimas. Tai vienpakopė, mobili paleidimo platforma naudojanti trumpojo nuotolio balistinė raketa, priskiriama „Hwasong-11“ šeimai.

    Skelbiama, kad jos operacinis nuotolis siekia maždaug 600–900 kilometrų, todėl teoriškai ji gali kelti grėsmę taikiniams įvairiuose Ukrainos regionuose, įskaitant Sumų, Charkivo, Kyjivo ir Dnipropetrovsko apylinkes. Šiaurės Korėja viešai deklaruoja iki 2,5 tonos kovinės dalies masę, tačiau minimi ir sunkesnės kovinės galvutės variantai.

    Raketa viešai pristatyta 2021 metų sausio 14 dieną parade Pchenjane, o pirmasis bandomasis skrydis, kaip skelbta viešojoje erdvėje, įvyko tų pačių metų kovo 25 dieną. KN-30 žymėjimas JAV praktikoje oficialiau pradėtas taikyti 2025 metų balandį, kai ši modifikacija aiškiau atskirta nuo ankstesnių KN-23 ir KN-24.

    Ką keičia Šiaurės Korėjos tiekimai

    Ukrainos ekspertai pabrėžia, kad KN-30 atsiradimas rodo gilesnį Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo etapą. Kyjivas teigia, jog Šiaurės Korėja raketomis Rusiją remia nuo 2023 metų pabaigos, o tiekimai padeda palaikyti spaudimą Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.

    Ukrainos žvalgyba taip pat yra pranešusi apie Rusijos teritorijoje formuojamus specializuotus raketinius pajėgumus, kurie galėtų būti aprūpinti didesniais šių ginklų kiekiais. Tokie pranešimai vertinami kaip signalas, kad smūgių kampanija gali būti planuojama ilgesniam laikotarpiui.

    Didėjanti rizika oro gynybai

    Kritinis veiksnys išlieka Ukrainos oro gynybos apkrovimas: balistinių raketų perėmimas reikalauja aukštos klasės sistemų ir pakankamų perėmėjų atsargų. Ukrainos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad intensyvūs smūgiai balistiniais ginklais didina riziką kritinei infrastruktūrai ir tankiai apgyvendintoms teritorijoms.

    „Šiaurės Korėjos raketų tiekimai leidžia Rusijai palaikyti smūgių tempą ir didina spaudimą mūsų oro gynybai“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovai, komentuodami naujausią situacijos vertinimą.

    Kyjivas pabrėžia, kad KN-30, lyginant su ankstesniais variantais, gali būti pritaikyta sunkesnei kovinei daliai, todėl teoriškai didėja ir vieno smūgio destrukcinis potencialas. Tai didina poreikį spartinti oro gynybos papildymą ir toliau stiprinti tarptautinę kontrolę ginklų tiekimo grandinėms.

  • F-16 virš rytų Lenkijos kelia nerimą: kariuomenė aiškina, kodėl tai dažnai tėra rutininė procedūra

    Rytų Lenkijos gyventojai pastaruoju metu vis dažniau girdi naktimis ar paryčiais kylant budinčius naikintuvus F-16. Dėl to kyla klausimų, ar tai susiję su tiesiogine grėsme, ar su įprastomis NATO oro erdvės apsaugos procedūromis.

    Lenkijos kariuomenės vadovybė savo pranešime pabrėžia, kad budinčių orlaivių pakėlimas dažniausiai yra rutininė oro policijos misijų dalis. Tai reiškia, kad pajėgos reaguoja į situaciją regione, stebi oro erdvę ir yra pasirengusios užkirsti kelią galimiems pažeidimams.

    „Budinčių naikintuvų F-16 ir sąjungininkų orlaivių pakėlimas yra standartinė procedūra, o ne signalas apie tiesioginę grėsmę“, – sakė Lenkijos kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Marekas Pietrzakas.

    Kariuomenė akcentuoja, kad oro erdvė stebima visą parą, o oro gynybos sistemos išlieka nuolatinėje parengtyje. Lenkijos oro gynyba veikia integruotai su NATO, todėl informacija ir sprendimai koordinuojami su sąjungininkų struktūromis, vertinant bendrą situaciją rytiniame flange.

    Padidėjęs jautrumas rytiniuose regionuose siejamas su karo Ukrainoje fone pasitaikančiais incidentais: į Lenkijos teritoriją yra patekę dronų nuolaužų, fiksuota įtartinų objektų, o taip pat aptartos situacijos, kai Rusijos raketos ar jų fragmentai atsidūrė netoli sienos. Net jei tokie atvejai nesukelia tiesioginės žalos, jie didina įtampą ir kelia reikalavimą aiškiau bei greičiau informuoti visuomenę.

    Ekspertai pažymi, kad rizika netyčia pažeisti kaimyninių šalių oro erdvę išauga, kai vykdomi intensyvūs smūgiai Ukrainai ir naudojamos sparnuotosios raketos ar dronai. Dalis tokių taikinių gali skristi arti sienų, o navigacijos sutrikimai ar techninės paklaidos kartais lemia nukrypimus nuo planuotos trajektorijos.

    Lenkijos gynybos institucijos taip pat pripažįsta, kad greita komunikacija yra kritiškai svarbi. Po ankstesnių incidentų viešai aptarta, jog vietos bendruomenėms trūko tikslių ir savalaikių pranešimų, todėl atsirado interpretacijų ir gandų, dar labiau didinančių nerimą.

    Atsakydama į tai, Lenkijos gynybos ministerija yra skelbusi planus plėsti gyventojų perspėjimą trumposiomis žinutėmis, kad informacija pasiektų žmones anksčiau, dar pakėlus budinčius naikintuvus. Taip pat numatoma peržiūrėti sirenų įjungimo praktiką ir krizinių pranešimų logiką, kad ji geriau atitiktų realias grėsmes ir gyventojų poreikius.

    Artimiausiais metais oro erdvės apsauga rytų Lenkijoje turėtų dar stiprėti, nes plečiami radarų pajėgumai, modernizuojamos oro gynybos sistemos ir didinamas jų tarpusavio suderinamumas. Kartu su techniniais sprendimais vis dažniau akcentuojama ir visuomenės informavimo svarba, kad žmonės aiškiai suprastų, kada naikintuvų pakėlimas reiškia realią grėsmę, o kada tai yra įprasta prevencinė priemonė.