CP v2

Tag: Ukrainos karas

  • Europoje startuoja dronų pirkimų platforma „Intelic BASE“: žada sutrumpinti kelią iki parengtų sistemų

    Europoje startuoja dronų pirkimų platforma „Intelic BASE“: žada sutrumpinti kelią iki parengtų sistemų

    Europos gynybos technologijų bendrovė „Intelic“ pristatė „Intelic BASE“ – dronų ir kitų nepilotuojamų sistemų įsigijimo platformą, skirtą greičiau sujungti gamintojus su Europos šalių gynybos institucijomis. Bendrovė teigia, kad tikslas yra trumpinti pirkimų ciklą ir spartinti parengtų naudoti sprendimų diegimą.

    Starto metu platforma apjungia gamintojus iš dešimties valstybių, tarp jų Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Nyderlandų, Portugalijos, Latvijos, Liuksemburgo, Lietuvos ir Čekijos. Skelbiama, kad iniciatyva vystoma konsultuojantis su keliomis Europos šalių gynybos institucijomis.

    Kas keičiasi pirkimuose?

    „Intelic“ akcentuoja, kad Europoje pirkimų procesai dažnai išlieka fragmentuoti: skirtingi reikalavimai, vertinimo metodikos ir integracijos procedūros gali ilginti laiką nuo poreikio identifikavimo iki realaus pajėgumo įdiegimo. Platformos sumanymas – vienoje vietoje pateikti palyginamą informaciją apie sistemas, kurios iš anksto orientuotos į suderinamumą.

    Pranešime minimi partneriai, tarp jų Acecore Technologies, Avy, Beyond Vision, DeltaQuad, Height Technologies, Highcat ir TAF Industries. Kartu jie apima skirtingas nepilotuojamų sistemų kryptis – nuo žvalgybos ir stebėjimo iki smogiamųjų bei kovos su dronais sprendimų.

    Ukrainos patirtis ir mastas

    Platforma įvardijama kaip paremta pirkimų modeliais, kurie išryškėjo Ukrainoje, kur karo sąlygos privertė ieškoti greitesnių būdų atrinkti, įsigyti ir diegti dronų sprendimus. „Intelic“ teigimu, dalis Ukrainos partnerių dėl saugumo priežasčių nėra viešinami.

    Bendrovė nurodo, kad konsorciumo gamintojai bendrai gali pagaminti daugiau kaip 100 000 nepilotuojamų orlaivių per mėnesį, o metinės pardavimų apimtys siekia apie 1 400 000 000 eurų. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, jog pramoninė bazė ir praktinė patirtis Europoje bei Ukrainoje jau yra sukaupta, o didžiausia kliūtis dažnai tampa ne gamyba, bet suderinamumas ir pirkimų greitis.

    Suderinamumas per valdymo sluoksnį

    Svarbi platformos dalis – integracija su „Intelic“ valdymo programine įranga „Nexus“, kuri apibūdinama kaip gamintojui nepriklausomas C2 sprendimas nepilotuojamoms sistemoms. Bendrovė skelbia, kad „Nexus“ Ukrainoje diegiama operacinėmis sąlygomis nuo 2025 metų, o tai esą leidžia geriau įvertinti sprendimo tinkamumą realioms užduotims.

    „Europoje jau turime pramoninį pajėgumą ir mūšio lauke patikrintas dronų technologijas. Ko trūko, tai bendro operacinio sluoksnio, kuris padarytų šiuos pajėgumus matomus, suderinamus ir pritaikomus veikti per sienas“, – sakė „Intelic“ vadovas Maurits Korthals Altes.

    Pasak bendrovės, idėja yra suderinamumo klausimus spręsti dar iki pirkimo sprendimų, kad vėliau nereikėtų ilgo ir brangaus integravimo etapo. Tai ypač aktualu, kai siekiama koalicinių pajėgumų, kuriuose vienu metu naudojamos skirtingų gamintojų sistemos.

    Augant Europos gynybos finansavimui ir stiprėjant poreikiui greitai didinti parengtį, tokios platformos gali tapti bandymu standartizuoti matomumą rinkoje ir sutrumpinti kelią nuo poreikio iki dislokavimo. Ar tai realiai pakeis pirkimų tempą, priklausys nuo to, kiek plačiai platformą priims institucijos ir ar pavyks susitarti dėl bendrų suderinamumo bei vertinimo principų.

  • Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios koordinuotą tolimojo nuotolio operaciją, kurios taikiniai buvo maždaug 1 000 kilometrų Rusijos gilumoje. Kyjivo teigimu, smūgiai buvo nukreipti į karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą, svarbią Maskvos karo logistikai.

    Ukrainos pusė skelbia, kad per ataką apgadintas arba neutralizuotas Rusijos raketinis laivas, priskiriamas 22800 projekto „Karakurt“ klasei. Šie palyginti nedideli laivai laikomi vienomis iš platformų, iš kurių Rusija gali leisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į sausumos taikinius.

    „Karakurt“ klasės laivai į tarnybą pradėti priimti nuo 2018 metų, o jų koncepcija remiasi greita statyba ir palyginti mažesnėmis sąnaudomis. Skirtingai nei ankstesni panašios paskirties pakrančių laivai, jie geriau pritaikyti veikti atviroje jūroje, todėl gali būti lanksčiau permesti tarp operacinių krypčių.

    Ekspertų vertinimu, tokios platformos Rusijai svarbios ne dėl dydžio, o dėl ginkluotės: modernios vertikalaus paleidimo sistemos leidžia gabenti ir paleisti įvairių tipų raketas. Dėl to net nedidelis laivas tampa aukštos vertės taikiniu, nes jo netekimas tiesiogiai mažina raketinių atakų potencialą.

    Ukrainos pranešimuose taip pat minima, kad smūgiai kliudė ir kitus jūrinius taikinius, įskaitant patrulinį katerį bei tanklaivį, siejamą su vadinamąja šešėline laivyno schema, naudojama rusiškos naftos eksportui apeinant sankcijas. Pastaraisiais metais Vakarų institucijos ir stebėsenos organizacijos vis dažniau akcentuoja, kad tokie laivai kelia ne tik sankcijų vykdymo, bet ir saugumo bei aplinkosaugos rizikas.

    Operacijoje, kaip skelbiama, dalyvavo kelios Ukrainos struktūros, įskaitant SBU, Specialiųjų operacijų pajėgas ir karinės žvalgybos padalinius. Tokia tarpinstitucinė sąveika rodo, kad Kyjivas vis labiau remiasi kompleksinėmis operacijomis, kuriose derinami žvalgybos duomenys, nuotolinės ugnies priemonės ir dronų pajėgumai.

    „Kiekvienas toks rezultatas mažina Rusijos karinį potencialą. Rusija gali bet kada užbaigti šį karą, o jo tęsinys tik plės mūsų gynybinių veiksmų apimtį“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos yra vienas žinomiausių Rusijos laivyno tolimojo smūgio įrankių, naudotų tiek Ukrainoje, tiek ankstesniuose konfliktuose. Įvairių modifikacijų nuotolis ir kovinės dalies tipas skiriasi, tačiau bendra jų paskirtis ta pati: smogti taikiniams giliai už fronto linijos, išlaikant atakos netikėtumą dėl žemo skrydžio profilio.

    Pastaruoju metu Ukraina vis dažniau deklaruoja galinti pasiekti taikinius toli už savo teritorijos ribų, o tai, analitikų vertinimu, keičia rizikos skaičiavimą Rusijos užnugaryje. Kartu tai išlieka informacinio karo dalimi, todėl nepriklausomas atskirų taikinių sunaikinimo patvirtinimas dažnai priklauso nuo palydovinių nuotraukų ar vėlesnių oficialių pranešimų.

  • Rusijos taikiniai Ukrainoje: Oryx skaičiuoja 44 iš rikiuotės išmuštas lenkiškas Krab haubicas

    Atvirųjų šaltinių analitikų grupė Oryx, kaupianti vizualiai patvirtintus karo nuostolių duomenis, skelbia, kad Ukrainoje iš rikiuotės buvo išmuštos 44 lenkiškos savaeigės haubicos AHS Krab. Į šį skaičių paprastai įtraukiama ne tik visiškai sunaikinta, bet ir apgadinta ar palikta technika, kai ji nebegali grįžti į kovą.

    Vertinimuose pabrėžiama, kad pastaruoju metu Krab nuostolių tempas mažesnis nei ankstesniais etapais, kai šios sistemos buvo intensyviai naudojamos sunkiausiuose fronto ruožuose. Tokiais laikotarpiais artilerija dažniau dirba iš trumpesnių pozicijų, o tai didina riziką būti aptiktai ir atakuotai.

    Kaip medžiojama artilerija

    Analitikai ir įvairūs karo eigos stebėtojai dažnai išskiria rusiškų klajojančių šaudmenų ir dronų keliamą grėsmę artilerijai. Minimos ir sistemos, panašios į „Lancet“, kurios gali būti nukreipiamos į aptiktus pabūklus, ypač jei šie nespėja greitai pakeisti pozicijos po šūvių.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir apie FPV dronų naudojimą, kai ataka organizuojama greitai, o taikinys parenkamas remiantis žvalgybos dronų perduodama informacija. Tokia taktika ypač pavojinga, kai artilerijos vienetai dirba arti fronto ir priversti dažniau judėti ribotais maršrutais.

    Ką reiškia Krab Ukrainai

    AHS Krab yra Lenkijoje gaminama 155 mm kalibro savaeigė haubica, sukurta naudoti NATO standartinę amuniciją. Tokia savybė Ukrainai svarbi dėl tiekimo lankstumo, nes 155 mm šaudmenys yra plačiai paplitę tarp sąjungininkų.

    Viešojoje erdvėje dažnai minimos prielaidos, kad Ukraina galėjo gauti bent 108 Krab sistemas, dalį jų gavusi kaip paramą, o dalį įsigijusi. Net ir esant nuostoliams, tokios haubicos išlieka reikšmingu ugnies paramos elementu, tačiau intensyvus karas reiškia, kad bet kuri artilerija tampa nuolatiniu aukštos vertės taikiniu.

  • Kijevo Černobylio muziejuje atidaryta atnaujinta ekspozicija: 22 000 liudijimų ir naujas žvilgsnis

    Kijeve esantis Nacionalinis Černobylio muziejus balandžio 27 dieną pristatė atnaujintą ekspoziciją, skirtą artėjančiam 40 metų Černobylio atominės elektrinės avarijos sukakčiai. Muziejaus erdvės pertvarkytos per maždaug 2,5 metų, o lankytojams paruošta platesnė, aiškiau struktūruota pasakojimo linija.

    Pagrindiniu atnaujinimo akcentu tapo apie 22 000 eksponatų ir archyvinių liudijimų, atspindinčių likvidatorių, medikų, ugniagesių ir kitų dalyvių patirtis. Muziejuje pabrėžiama, kad tikslas buvo suderinti pagarbą liudininkams su šiuolaikine, jaunajai kartai suprantama ekspozicijos kalba.

    Atnaujinta ekspozicija aiškiai susieja istorinius įvykius su dabarties saugumo realijomis Ukrainoje. Muziejuje primenama, kad po Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais Černobylio teritorija buvo užimta, vėliau ją išlaisvino Ukrainos gynybos pajėgos, tačiau objektas išlieka jautrus ir rizikingas.

    Šiame kontekste lankytojams pristatoma, kaip branduolinės saugos tema karo metu įgauna papildomą prasmę: nuo infrastruktūros apsaugos iki darbuotojų darbo sąlygų ir nuolatinio tarptautinių institucijų dėmesio kritiniams objektams.

    Muziejaus kūrėjai sako, kad ekspozicija pritaikyta skirtingoms auditorijoms: nuo likvidatorių ir jų artimųjų iki moksleivių. Dalis erdvių skirta edukacijai, kur gali vykti pamokos, taip pat numatytos sąlygos užsiėmimams vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.

    Atskira ekspozicijos dalis skirta dokumentams, kurie anksčiau buvo įslaptinti. Jie, muziejaus teigimu, padeda geriau suprasti, kaip sovietinė sistema valdė informaciją apie incidentus ir rizikas, o visuomenė ilgą laiką neturėjo pilno vaizdo apie avarijų ir gedimų mastą iki 1986 metų.

    Vienas iš ryškesnių atnaujintos ekspozicijos elementų yra erdvinė schema, leidžianti nuosekliai pamatyti, kaip keitėsi situacija elektrinėje iki sprogimo, jo metu ir po jo. Muziejus lankytojams pateikia chronologiją, kuri padeda suprasti, kaip per trumpą laiką kontrolė buvo prarasta ir kokias pasekmes tai sukėlė.

    Ekspozicijoje taip pat primenama ir Černobylio miesto istorija iki elektrinės statybų, siekiant parodyti, kad katastrofa palietė ne tik technologinį objektą, bet ir konkrečias bendruomenes bei regiono tapatybę. Muziejus skelbia, kad atnaujinta ekspozicija nėra galutinis etapas ir ateityje planuojama ją toliau plėsti.