Tag: Ursula von der Leyen

  • Šaudynės Krokuvoje: pasaulio lyderiai reiškia užuojautą ir pabrėžia, kad Lenkija nelieka viena

    Šaudynės Krokuvoje: pasaulio lyderiai reiškia užuojautą ir pabrėžia, kad Lenkija nelieka viena

    Po šaudynių Krokuvoje užuojautos ir solidarumo žinutes Lenkijai siunčia Europos Sąjungos institucijų vadovai bei daugelio valstybių lyderiai. Reakcijose kartojama pagrindinė mintis: „Lenkija nelieka viena“.

    Apie tarptautines reakcijas praneša „Euronews“ – politikai viešuose pareiškimuose ir įrašuose socialiniuose tinkluose reiškia užuojautą aukų artimiesiems, linki sužeistiesiems pasveikti ir griežtai smerkia smurtą.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė esantis sukrėstas įvykių Krokuvoje ir pabrėžė, kad Vokietija, kaip Lenkijos draugė ir partnerė, šiuo metu stovi šalia. Jis taip pat palinkėjo greitai pasveikti visiems sužeistiesiems.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė „visišką solidarumą“ ir nuoširdžią užuojautą Lenkijai, aukoms bei jų artimiesiems. Panašią žinutę perdavė ir kiti Europos lyderiai, akcentuodami paramą Lenkijos visuomenei.

    Europos lyderių solidarumo žinutės

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė giliai liūdinti dėl „bailaus ir nepriimtino smurto akto“, sukrėtusio Krokuvą. Ji teigė, kad Italijos vyriausybės mintys – su nekaltų aukų šeimomis, sužeistaisiais ir visa Lenkijos tauta.

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas rašė esantis sukrėstas ir nuliūdintas, o Jungtinė Karalystė esą solidarizuojasi su Lenkijos žmonėmis. Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas taip pat pabrėžė, kad Ispanija yra kartu su Lenkija ir palinkėjo sužeistiesiems greito pasveikimo.

    Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir palinkėjo sveikimo sužeistiesiems, pridurdamas, kad Latvija šią valandą yra kartu su „lenkų draugais ir sąjungininkais“.

    ES institucijų reakcija ir Lietuvos prezidento užuojauta

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo, kad Europa kartu su Lenkija išgyvena skausmą ir rodo solidarumą. Ji taip pat padėkojo policijos pareigūnams už veiksmus rizikuojant savo gyvybėmis.

    ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas tragediją pavadino tokia, kurią pajus ne tik Lenkija, ir pridūrė, kad Lenkijos stiprybė – jos žmonių atsparumas. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola teigė su dideliu liūdesiu sužinojusi apie šaudynes Krokuvos Pagrindinėje turgaus aikštėje ir padėkojo tarnyboms už greitą reagavimą.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad visose ES institucijose vėliavos nuleistos iki pusės stiebo.

    Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė esantis giliai sukrėstas dėl tragiškų šaudynių Krokuvoje. Jis perdavė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, palinkėjo greitai ir visiškai pasveikti sužeistiesiems bei pabrėžė Lietuvos solidarumą su Lenkijos žmonėmis.

    Žinutės iš Ukrainos ir JAV

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šaudynes pavadino šokiruojančiu nusikaltimu ir teigė, kad tokiam išpuoliui nėra pateisinimo. Jis pridūrė tikįs, kad kaltininkas susilauks teisingumo, o nukentėjusiems palinkėjo stiprybės ir greito pasveikimo.

    Jungtinių Valstijų ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose pabrėžė, kad Amerika stovi šalia Lenkijos „tamsią valandą“, kaip ir Lenkija stovi šalia Krokuvos žmonių. Užuojautą Lenkijai taip pat pareiškė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas ir Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban.

  • von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    von der Leyen vyksta į Bulgariją ir Rumuniją po dronų atakų Juodojoje jūroje

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kitą savaitę planuoja vykti į Bulgariją ir Rumuniją po virtinės dronų atakų prieš komercinius laivus Juodojoje jūroje.

    Kelionė rengiama augant įtampai NATO rytiniame flange – smūgiai laivybai priartino karo Ukrainoje grėsmę prie Aljanso teritorijos.

    Kaip teigė keli su planais susipažinę Europos Komisijos pareigūnai, po vizitų abiejose šalyse von der Leyen turėtų vykti ir į COP klimato viršūnių susitikimą Turkijoje.

    Praėjusį mėnesį Juodojoje jūroje dronais, pranešama, buvo apgadinti mažiausiai septyni komerciniai laivai – žuvo du jūreiviai, o dar mažiausiai 25 laikomi dingusiais.

    Rumunija kaltina Rusiją, Bulgarija – atsargesnė

    Rumunija dėl smūgių kaltina Rusiją ir perspėja, kad tai – Maskvos agresijos prieš Ukrainą eskalavimas. Tokie incidentai, Bukarešto teigimu, kelia tiesioginę riziką regiono saugumui.

    Bulgarija formaliai Maskvos neapkaltino – Sofija kalba apie dronus, atskrendančius „iš rytų krypties“.

    Saugumo nuogąstavimai pasiekė ir Bulgarijos pakrantę: penktadienį netoli Šablos miesto vietos gyventojas aptiko į krantą išmestą droną. Savivaldybės mero Mariyano Zhechevo teigimu, aparatą į krantą galėjo išplukdyti jūra.

    Kol kas neaišku, iš kur šis dronas atsirado ir ar jis susijęs su pastarosiomis atakomis prieš komercinę laivybą.

    Numatyti susitikimai Bukarešte ir Varnoje

    Skelbiama, kad pirmadienį Bukarešte von der Leyen turėtų susitikti su Rumunijos prezidentu Nicușoru Danu ir ministru pirmininku Luca Niculescu.

    Antradienį ji planuoja vykti į Varną, kur turėtų susitikti su Bulgarijos ministru pirmininku Rumenu Radevu ir apsilankyti Nikola Vapcarovo jūrų akademijoje.

    Kol kas nepatvirtinta, ar kartu vyks ir kiti aukšto rango ES vadovai, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ar ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    NATO stiprina stebėseną, ieškoma sprendimų laivybai

    Po atakų NATO sąjungininkai ėmė aktyviau stebėti situaciją Juodojoje jūroje. Pranešta, kad antradienį regione vienu metu fiksuotos Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV žvalgybinės misijos, o Prancūzija pratęsė jūrų patruliavimo orlaivio dislokavimą Rumunijoje.

    Lygiagrečiai vyksta diplomatinės pastangos siekiant apsaugoti komercinę laivybą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra sakęs, kad Indija ir Turkija pateikė pasiūlymų, kaip padėti grūdus gabenantiems laivams saugiau plaukti Juodojoje jūroje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą.

  • Europos Komisija karpo 2027 metų darbotvarkę: atsisako dalies įstrigusių iniciatyvų

    Europos Komisija karpo 2027 metų darbotvarkę: atsisako dalies įstrigusių iniciatyvų

    Europos Komisija mažina savo 2027 metų teisėkūros užmojus ir į prioritetų viršų kelia konkurencingumą, reguliavimo supaprastinimą bei ekonominį saugumą. Likus vis mažiau laiko iki Ursulos von der Leyen antrosios kadencijos pabaigos, Briuselis nori daugiau dėmesio skirti tam, kas realiai gali būti priimta.

    Kaip rašo „POLITICO“, metinėje Komisijos darbo programoje numatyta ne tik naujų iniciatyvų kryptis, bet ir vadinamasis „teisėkūros valymas“ – atsisakoma pasiūlymų, kurie nebeturi politinių šansų, taip pat panaikinamos pasenusios taisyklės.

    Dokumente akcentuojama, kad ES siekia stiprinti bendrąją rinką, mažinti biurokratiją, modernizuoti pramonę ir didinti gynybinius pajėgumus geopolitinės įtampos bei ekonominio neapibrėžtumo fone.

    Toks posūkis reiškia, kad dalis anksčiau aptartų reformų keliauja į stalčių, o didesnis dėmesys bus skiriamas jau parengtiems teisės aktams „pervaryti“ per finišo liniją – net jei tai mažiau skambu, bet labiau įgyvendinama.

    Kas dingsta iš darbotvarkės

    Komisija ketina oficialiai atsisakyti bandymo reformuoti energijos apmokestinimą – iniciatyvos, kuri buvo pradėta 2021 metais. Ja siekta pakeisti ES mokesčių taisykles taip, kad elektra būtų apmokestinama mažesniu tarifu nei iškastinis kuras, skatinant švaresnės energijos vartojimą.

    Tačiau valstybės narės penkerius metus nesugebėjo susitarti: daliai sostinių reforma būtų reiškusi didesnius mokesčius benzinui, dyzelinui ar gamtinėms dujoms. Dėl to šis pasiūlymas įtrauktas į iniciatyvų, kurių atsisakoma, sąrašą.

    Taip pat numatyta atsiimti vadinamąją „žaliųjų teiginių“ direktyvą (Green Claims Directive), kuri turėjo nustatyti taisykles, kaip įmonės turi pagrįsti aplinkosauginius teiginius apie savo produktus ar paslaugas. Komisija aiškina, kad per „protingą laikotarpį“ nepavyktų užsitikrinti pakankamos valstybių narių paramos.

    Kitas stabdomas projektas – pasiūlymas dėl finansinių duomenų prieigos (Financial Data Access). Jis būtų atvėręs trečiosioms šalims prieigą prie finansų sektoriaus turimų duomenų (pavyzdžiui, draudikų ar pensijų fondų), siekiant paskatinti „fintech“ inovacijas, tačiau susidūrė su stipriu tradicinių rinkos dalyvių pasipriešinimu.

    Kas lieka prioritetuose 2027-aisiais

    Darbo programoje numatyta ir naujų teisėkūros paketų kryptis. Minimas energijos „supaprastinimo paketas“ bei po 2030 metų laikotarpio klimato ir energetikos sistemos rėmai, susiję su ES 2040 metų klimato tikslais, nors konkrečios supaprastinimo priemonės dokumente neišdėstomos.

    Tarp kitų numatomų priemonių – švarios šilumos rinkos mechanizmas, kuris turėtų padėti skatinti šilumos siurblių diegimą. Taip pat planuojama Europos kritinių žaliavų korporacija, kuri galėtų pirkti ir kaupti metalus, reikalingus švariai energetikai, gynybai ir technologijoms.

    Numatyta peržiūrėti laikinas valstybės pagalbos taisykles, taikomas pramonėms, kurios labiausiai nukenčia dėl aukštų energijos kainų. Be to, Komisija planuoja peržiūrėti CO2 standartus sunkiosioms transporto priemonėms.

    Skaitmeninė ir bankų darbotvarkė: daugiau „supaprastinimo“

    Komisija žada 2027 metų viduryje pristatyti skaitmeninės transformacijos paketą – jame turėtų atsirasti supaprastinimo ir autorių teisių klausimai. Tai tęsia jau anksčiau pradėtą supaprastinimo kryptį skaitmeninėje politikoje.

    Duomenų saugojimo tema dokumente įvardijama atsargiai: vietoje žadėto greito visos ES masto pasiūlymo Komisija nurodo dar vertinsianti duomenų saugojimo taisyklių poveikį ir prie šio klausimo grįšianti vėliau.

    Finansų sektoriuje numatomas bankų supaprastinimo ir konkurencingumo paketas pirmajame 2027 metų ketvirtyje. Kartu Komisija ketina atsiimti seniai stringantį Europos indėlių draudimo sistemos projektą, kuriam taip ir nepavyko rasti bendro sutarimo tarp valstybių narių.

    Valymas nuo pasenusių taisyklių

    Be politinių iniciatyvų atsisakymo, Komisija žada panaikinti ir keletą akivaizdžiai pasenusių teisės aktų. Tarp jų minima net taisyklė dėl specialaus intervencinio sviesto atsargų pardavimo Sovietų Sąjungai – valstybei, kuri nustojo egzistuoti 1991 metais.

    Komisija taip pat planuoja naikinti ilgai „užstrigusius“ pasiūlymus, kurie daugelį metų nesulaukė proveržio – pavyzdžiui, susijusius su oro eismo laiko langų paskirstymu ar bendru europiniu indėlių draudimu.

    Visa ši kryptis atspindi aiškų Briuselio signalą: likusios kadencijos pabaigoje bus ieškoma greitesnių, labiau įgyvendinamų sprendimų, o dalis ambicingų reformų užleidžia vietą paprastesniems ir labiau sutariamiems paketams.

  • ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    ES skubina 45 mlrd. eurų paramą Ukrainai: išmokas kelia į 2027 metų pradžią

    Europos Sąjunga planuoja paspartinti 90 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai išmokėjimą, nes šalis susiduria su augančiu finansiniu spaudimu tęsiantis Rusijos karui. Europos Komisija nurodo, kad dalį numatytų 2027 metų lėšų ketinama perkelti į metų pradžią, kad nebūtų paramos pertrūkio.

    Ši parama suformuota kaip dvi vienodos dalys po 45 mlrd. eurų: viena skirta 2026 metams, kita – 2027 metams. Komisijos vertinimu, pradinės prielaidos, kad karo intensyvumas leis tolygiai išdėstyti mokėjimus iki 2027 metų pabaigos, nepasiteisino.

    Kaip bus paskirstytos lėšos

    Pagal Europos Komisijos paskelbtą strategiją, 2027 metų 45 mlrd. eurų paketas numato apie 31,7 mlrd. eurų karinei paramai ir apie 13,3 mlrd. eurų biudžeto palaikymui. Karinei daliai taikomas principas, kad išmokos siejamos su Ukrainos pateikiamomis ginkluotės įsigijimo sutartimis.

    Komisija akcentuoja, kad sutartis galima pradėti teikti dar 2026 metais, siekiant užtikrinti tiekimus 2027 metais. Biudžeto parama bus siejama su reformomis, įskaitant tas, kurios susijusios su Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesu.

    „Suteikiame Ukrainai labai reikalingą prognozuojamumą ir padedame išlaikyti esmines viešąsias paslaugas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Komisija taip pat pripažįsta, kad dalis lėšų jau vėluoja: viena 3,7 mlrd. eurų išmoka buvo atidėta. Tai didina riziką, kad be spartesnio grafiko 2027 metais gali susidaryti pavojinga finansavimo „duobė“.

    Kodėl ES keičia grafiką

    Ukrainos valdžia Briuselį ragino paspartinti išmokas, argumentuodama, kad greitesnis finansavimas stiprina šalies pozicijas 2027 metais. Didesnio tempo labiausiai reikia oro gynybai, bepiločių gamybai, gynybos pirkimams ir valstybės biudžeto stabilumui.

    „Kuo greičiau pradėsime gauti atitinkamas išmokas bepiločiams, oro gynybai, biudžeto paramai ir kitoms kritinėms išlaidoms, tuo geresnė bus mūsų padėtis 2027 metais“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Komisijos vidiniuose vertinimuose kaip pagrindinės deficito priežastys įvardijami keli veiksniai: užsitęsęs karas, suintensyvėję Rusijos smūgiai civilinei infrastruktūrai ir iššūkiai Juodojoje jūroje, silpninantys ekonominį aktyvumą bei vidaus pajamų surinkimą. Papildomu spaudimu tampa ir mažėjanti kai kurių ne Europos Sąjungos partnerių parama.

    Ko dar trūksta 2027 metams

    Nors 90 mlrd. eurų programa suteikia didelį finansinį pagrindą, Europos Komisija skaičiuoja, kad 2027 metais Ukrainai vis tiek gali trūkti apie 70 mlrd. eurų. Briuselis signalizuoja, kad Europos Sąjunga neketina viena padengti visos sumos ir siektų prisidėti maždaug iki dviejų trečdalių, o likusios dalies tikimasi iš kitų sąjungininkų.

    Tarp svarstomų sprendimų dažniau minimas bendras skolinimasis Europos lygiu, tačiau galutiniams sprendimams reikėtų valstybių narių politinio sutarimo. Komisija pabrėžia, kad Ukrainos finansinius poreikius itin stipriai lems oro gynybos pajėgumai ir galimybė atlaikyti Rusijos oro atakas, kurioms reikalingos brangios perėmimo priemonės.

  • Kanada į DI bendrovę „Cohere“ investuoja 1,1 mlrd. eurų: Carney tai vadina nacionalinio saugumo klausimu

    Kanada į DI bendrovę „Cohere“ investuoja 1,1 mlrd. eurų: Carney tai vadina nacionalinio saugumo klausimu

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney 1,1 mlrd. eurų dydžio valstybės investiciją į Kanados dirbtinio intelekto bendrovę „Cohere“ pristato kaip žingsnį, tiesiogiai susijusį su nacionaliniu saugumu. Jo teigimu, valstybės suverenitetui vis labiau reikia patikimos prieigos prie strateginių technologijų, tarp jų ir DI.

    Prieš Kanados ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Monrealyje Carney akcentavo, kad Otava nenori, jog DI ateitis būtų sprendžiama kitur ir tų, kuriais Kanada nepasitiki. Pasak jo, šiuolaikinėje geopolitikoje svarbūs tampa ne tik gynybos biudžetai, bet ir technologinė bei tiekimo grandinių kontrolė.

    DI prilyginamas kritinei infrastruktūrai

    Carney viešai įvardijo sritis, kurios, jo vertinimu, tampa nacionalinio saugumo pamatu: puslaidininkiai, kritiniai mineralai, mokėjimų sistemos, švarios energijos technologijos, vakcinos, palydovinis ryšys ir dirbtinis intelektas. Ši žinutė dera su vis plačiau Vakarų šalyse įsitvirtinančiu požiūriu, kad DI yra ne tik verslo produktyvumo įrankis, bet ir strateginė infrastruktūra.

    Tokį poslinkį skatina keli veiksniai: spartėjanti valstybių konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų, didėjanti priklausomybė nuo kelių lustų gamintojų ir augantis susirūpinimas dėl pažangių modelių panaudojimo žvalgybai, kibernetinėms atakoms ar dezinformacijai. Dėl to vis dažniau kalbama apie „patikimų tiekėjų“ ekosistemas ir nacionalinius DI pajėgumus.

    Investicija ir privatus kapitalas

    Carney pabrėžė, kad tai yra komercinė investicija, atliekama kartu su privačiais investuotojais. Tarp minimų partnerių yra „Nvidia“, „Bell“ ir Vokietijos „Schwarz Group“, o pats sandoris pristatytas kaip platesnio finansavimo etapo dalis.

    „Cohere“ vadovas Aidanas Gomezas skelbė, kad uždaromas pirminis E serijos finansavimo etapas, o bendrai siekiama iki maždaug 4,8 mlrd. eurų. Nurodoma, kad tikslinis įmonės įvertinimas galėtų siekti apie 24,5 mlrd. eurų, o tai signalizuoja apie rinkos lūkesčius, jog didieji kalbos modeliai ir su jais susijusios infrastruktūros paslaugos išliks viena sparčiausiai finansuojamų krypčių.

    ES ir Kanados akcentas: taisyklės ir saugumas

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama prieš susitikimą, pabrėžė, kad Kanada ir Europa siekia, jog DI tarnautų žmonėms, o saugumo ir patikimumo klausimai būtų sprendžiami kartu. Jos teigimu, svarbūs bendri standartai, taisyklės ir globalesnė DI valdysena.

    Toks tonas ypač aktualus Europos Sąjungai, kuri pastaraisiais metais DI srityje daug dėmesio skiria reguliavimui ir rizikų valdymui, o Kanada siekia išlaikyti konkurencingumą turėdama stiprius akademinius centrus ir tyrimų ekosistemą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį modelių saugumui, duomenų apsaugai, atsparumui piktnaudžiavimui ir atsakomybės mechanizmams.

    Susitikimo foną papildo įtemptesnės transatlantinės prekybos ir ekonominės diskusijos, kurias kursto JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai tarifais partneriams. Carney teigė nemanantis, kad pats viršūnių susitikimas turėtų išprovokuoti atsakomųjų veiksmų, ir pabrėžė, jog Kanada veikia savo interesais.

  • Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Europos Komisija: Nord Stream po karo neatsidarys – kokį signalą siunčia Briuselis JAV ir Rusijai

    Nord Stream ateitis: aiški žinia iš Briuselio

    Europos Komisija pareiškė, kad Nord Stream dujotiekis po karo Ukrainoje nebus atnaujintas ir rusiškos dujos šiuo maršrutu į Europą nebegrįš. Taip Briuselis atkirto pranešimams apie JAV ir Rusijos bandymus ieškoti kelių atgaivinti šį projektą.

    Komisija pabrėžia, kad Europos energetinis saugumas nebegali būti grindžiamas priklausomybe nuo Rusijos iškastinio kuro. Pasak EK atstovų, ankstesnė priklausomybė turėjo didelių „paslėptų kaštų“, nes energijos tiekimas buvo paverstas spaudimo priemone.

    „Per gerai žinome paslėptus kaštus, kai tampame priklausomi nuo Rusijos iškastinio kuro. Tai buvo paversta ginklu, todėl šios pamokos nepamirštame“, – sakė Europos Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho.

    Kodėl Nord Stream sustojo

    Nord Stream sistema yra vienas ryškiausių Europos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių simbolių. Nord Stream 1 po 2022 metų viduryje įvykusių sprogimų faktiškai tapo neveiksnus, o Nord Stream 2 taip ir nebuvo sertifikuotas Vokietijoje ir nepradėjo komercinės veiklos.

    Šie projektai, jungiantys Rusiją su Vokietija Baltijos jūros dugnu daugiau nei 1 200 kilometrų atstumu, šiandien vertinami per geopolitinio saugumo prizmę. Europos Komisija primena, kad būtent Rusija pati mažino ir galiausiai nutraukinėjo dujų tiekimą į Europą, o tai prisidėjo prie rekordiškai išaugusių energijos kainų.

    Teisinis kelias uždaryti rusiškas dujas

    Pasak Komisijos, sprendimas nėra vien politinė deklaracija ar su sankcijomis susietas pažadas. Briuselis nurodo, kad Europos Sąjungoje galioja teisės aktai, kuriais numatyta iki 2027 metų pabaigos palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų ir suskystintųjų gamtinių dujų importo.

    Komisijos aiškinimu, trumpalaikės suskystintųjų gamtinių dujų sutartys jau turi būti nutrauktos, o ilgalaikės sutartys numatomos baigti 2027 metų sausį. Paskutinis etapas siejamas su vamzdynais tiekiamomis dujomis: tokio tipo sutartys turi būti baigtos iki 2027 metų rugsėjo.

    „Galiojantys teisės aktai nėra susieti nei su sankcijomis, nei su geopolitiniais įvykiais. Nepriklausomai nuo to, kas nutiks, rusiškas dujas ir suskystintąsias dujas iš Europos rinkos išstumiame“, – sakė Europos Komisijos energetikos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Geopolitinis fonas ir diskusijos Vokietijoje

    Diskusijos dėl galimo rusiškų dujų sugrįžimo sustiprėjo intensyvėjant taikos derybų paieškoms. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimus planus atnaujinti dujų srautus į Europą, įskaitant idėjas dėl investuotojų iš JAV įsitraukimo.

    Vis dėlto Briuselis laikosi pozicijos, kad ekonominiai argumentai negali nusverti saugumo rizikų. Europos Sąjungoje išlieka nuostata, kad prekyba energija su Maskva reikštų ne tik finansinę, bet ir strateginę kainą bendram saugumui.

    Tuo pat metu Vokietijos vidaus politikoje tema kelia aštrias diskusijas. Kraštutinių dešiniųjų AfD lyderė Alice Weidel yra sakiusi, kad atėjus į valdžią siektų panaikinti apribojimus ir atnaujinti Nord Stream, argumentuodama pigesnių dujų nauda pramonei ir vartotojams.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tokiai logikai nepritaria ir pabrėžia, kad ilgalaikis stabilumas turi būti užtikrinamas diversifikacija ir atsinaujinančių išteklių plėtra. Europos Komisija pažymi, kad bet kokiems teisinių nuostatų pakeitimams reikėtų naujo Komisijos pasiūlymo ir kvalifikuotos valstybių narių daugumos pritarimo.

  • ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    Europos Sąjunga turėtų pasiūlytą Kanados „asocijuotos narystės“ statusą paversti realiu, institucijomis paremtu bendradarbiavimu, o ne dar vienu prekybos susitarimu su priedais. Taip „Euronews“ teigė Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas Kanados klausimais Tobiasas Cremeris.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar rugsėjį pakvietė Kanadą tapti pirmąja ES asocijuota nare, tačiau praktinis šio precedento turinys iki šiol išlieka miglotas. Būtent dėl to, pasak europarlamentaro, artėjantis politinis sprendimų etapas yra kritiškai svarbus.

    „Pastaruosius porą mėnesių Kanada ir Europa puikiai rašė viena kitai meilės laiškus ir kartojo, kaip nori dirbti kartu, bet dabar metas rimtai pereiti prie konkrečių įsipareigojimų“, – sakė T. Cremeris.

    Jo teigimu, asocijuota narystė turėtų reikšti artimiausią įmanomą partnerystę, kurią ES gali pasiūlyti ne Europos valstybei. Europarlamentaras pabrėžė, kad šiame modelyje svarbiausia būtų ne simbolika, o patvarios taisyklės, leidžiančios sprendimus priimti nuosekliai.

    Artėjantis ES ir Kanados viršūnių susitikimas Monrealyje turėtų tapti lakmuso popierėliu, ar „naujas statusas“ įgaus apčiuopiamą formą. Tikimasi susitarimų dėl strateginių sričių, įskaitant kritines žaliavas ir skaitmeninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas šiai iniciatyvai palankus: didėjant geopolitinei įtampai ir tiekimo grandinių rizikoms, ES siekia patikimesnių partnerių, su kuriais sieja panašios demokratinės vertybės ir saugumo interesai. Kanada tuo pat metu ieško atramos platesniame aljansų tinkle, kai prekybos ginčai ir protekcionistinė politika kelia papildomų neapibrėžtumų jos santykiuose su JAV.

    Europarlamentaras teigė, kad santykiai neturėtų apsiriboti prekyba, net jei ji išlieka svarbi ašis. Jo nuomone, reikalinga sektorinių susitarimų visuma, apimanti gynybą, skaitmeninę darbotvarkę, Arkties klausimus, studentų mainus ir kitus praktinius formatus.

    „Turi atsirasti nauja santykių kokybė“, – sakė T. Cremeris.

    Esminiu lūžiu jis laiko ne pavienių projektų gausą, o bendrą institucinę sistemą, kuri sujungtų iniciatyvas į ilgalaikį koordinavimą. T. Cremeris siūlė svarstyti Kanados dalyvavimą ES Tarybos darbe stebėtojo teisėmis, taip pat kurti formalią parlamentinę partnerystės asamblėją.

    Tokios asamblėjos idėja remiasi jau veikiančiu ES ir Jungtinės Karalystės parlamentinės partnerystės asamblėjos modeliu, kai abiejų pusių parlamentarai reguliariai susitinka ir gilinasi į konkrečias politikos sritis. T. Cremerio vertinimu, panašus mechanizmas galėtų užtikrinti, kad politinės deklaracijos nevirstų vienkartiniais pažadais.

    Kalbėdamas apie Jungtinę Karalystę, europarlamentaras akcentavo skirtumą: tai Europos valstybė, kuriai, jei būtų politinės valios, ilgalaikė ambicija galėtų būti ne asocijuota, o visavertė narystė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad ES interesas platesnis ir apima ir kitų artimų partnerių telkimą.

    T. Cremeris ragino stiprinti ryšius ne tik su Kanada ir Jungtine Karalyste, bet ir su tokiomis valstybėmis kaip Australija ar Pietų Korėja. Jo teigimu, vis ryškiau formuojasi poreikis bendraminčių blokui, orientuotam į kolektyvinį saugumą, taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir abipusę pagarbą.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad asocijuotos narystės idėja ES yra naujas instrumentas, todėl didžiausias iššūkis bus teisinis ir politinis aiškumas. Jei formatas bus apibrėžtas miglotai, jis rizikuos likti simboliniu, tačiau aiškiai sutartos institucijos ir sprendimų priėmimo taisyklės galėtų atverti kelią gilesniam bendradarbiavimui saugumo, pramonės ir technologijų srityse.

  • Von der Leyen koalicijoje – skilimas dėl DI atsakomybės: ar ES grįš prie žalos atlyginimo taisyklių?

    Europos Parlamente kilo aštri diskusija, ar Europos Sąjunga turėtų grįžti prie atskirų DI atsakomybės taisyklių, kurios leistų aiškiau reikalauti atlyginti žalą, padarytą naudojant DI sistemas. Ginčas atskleidė įtampą tarp centrinių politinių jėgų, remiančių Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

    Anksčiau Europos Komisija svarstė specialią DI civilinės atsakomybės iniciatyvą, tačiau ją vėliau atsiėmė, argumentuodama poreikiu supaprastinti reguliavimą ir didinti bloko konkurencingumą. Dabar dalis europarlamentarų tvirtina, kad sparčiai daugėjant DI pritaikymų versle ir viešajame sektoriuje, atsakomybės spragos tampa per didelė rizika vartotojams ir įmonėms.

    Skirtingos stovyklos dėl reguliavimo

    Centro kairės ir žaliųjų atstovai parlamente ragino atnaujinti DI atsakomybės darbotvarkę ir sukurti mechanizmą, kuris veiktų panašiai kaip įprastų produktų atvejais. Jų teigimu, jei technologija sukelia apčiuopiamą žalą, nukentėjęs asmuo turi turėti aiškų kelią į žalos atlyginimą, o atsakomybė neturi „ištirpti“ tarp kūrėjo, diegėjo ir naudotojo.

    „DI atsakomybės direktyvos atsiėmimas buvo didelė klaida. Raginame Komisiją vėl pateikti šį teisės aktą“, – sakė europarlamentaras Alexas Agius Saliba.

    Centro dešinės politikai laikėsi priešingos linijos ir pabrėžė, kad ES jau turi DI aktą, o dalis jo nuostatų dar nėra pilnai įsigaliojusios. Jų argumentas paprastas: prieš kuriant papildomas prievoles, reikia įvertinti, ar jos nedidins biurokratijos ir nesumažins Europos bendrovių galimybių konkuruoti su JAV ir Azijos rinkomis.

    Ką reikštų DI atsakomybės taisyklės?

    DI atsakomybės taisyklės iš esmės būtų skirtos aiškiau apibrėžti, kas atsako, jei DI sistema sukelia žalą, pavyzdžiui, dėl klaidingo sprendimo, saugumo spragos, netinkamo testavimo ar nepakankamo rizikų valdymo. Ši tema ypač jautri, kai DI naudojamas srityse, kur klaidos gali turėti didelį poveikį: finansuose, sveikatos apsaugoje, kritinėje infrastruktūroje ar kibernetiniame saugume.

    Diskusijose pabrėžta, kad praktikoje žalos įrodinėjimas gali būti sudėtingas, nes DI sprendimų priėmimas dažnai sunkiai paaiškinamas, o atsakomybės grandinėje dalyvauja daug dalyvių. Dėl to dalis parlamentarų siekia aiškesnių taisyklių, kurios mažintų teisinį neapibrėžtumą tiek nukentėjusiems, tiek verslui.

    Komisija primena, kodėl iniciatyva buvo atsiimta

    Europos Komisijos atstovai priminė, kad ankstesni pasiūlymai dėl DI atsakomybės įstrigo dėl nesutarimų tarp ES valstybių narių ir Europos Parlamento. Taip pat akcentuojama, kad DI aktas, produktų saugos ir vartotojų apsaugos sistema jau suteikia dalį reikalingų svertų, ypač kai kalbama apie rizikos valdymą ir pareigas tam tikroms DI sistemų kategorijoms.

    Vis dėlto politinis signalas iš debatų aiškus: vienoje pusėje – noras greitai stiprinti apsaugas ir atsakomybės aiškumą, kitoje – siekis pirmiausia mažinti reguliacinę naštą ir skatinti investicijas, duomenų prieinamumą bei skaičiavimo infrastruktūrą. Artimiausiu metu klausimas, ar ES grįš prie atskiro DI atsakomybės teisės akto, gali tapti vienu svarbiausių Europos technologijų politikos konfliktų.

  • EIB dvigubina klimato prisitaikymo finansavimą: iki 2030 metų numato 30 mlrd. eurų

    EIB dvigubina klimato prisitaikymo finansavimą: iki 2030 metų numato 30 mlrd. eurų

    Europos investicijų bankas pranešė iki 2030 metų ketinantis bent dvigubinti klimato kaitos prisitaikymo finansavimą ir pasiekti ne mažiau kaip 30 mlrd. eurų. Sprendimas siejamas su sparčiai augančia ekstremalių orų daroma žala Europos ekonomikai ir infrastruktūrai.

    EIB prezidentė Nadia Calviño pabrėžė, kad investicijos į prevenciją atsiperka daug kartų. „Klimato prisitaikymas yra akivaizdus sprendimas: kiekvienas prevencijai skirtas euras gali sutaupyti dešimt eurų žalos ir remonto išlaidų“, – sakė N. Calviño.

    Pastaraisiais metais Europos šalys vis dažniau patiria karščio bangas, potvynius, sausras ir miškų gaisrus, kurie smarkiai didina nuostolius žemės ūkiui, energetikai ir miestų ūkiui. EIB akcentuoja, kad vien emisijų mažinimo nebeužtenka, todėl didesnis dėmesys skiriamas atsparumui ir žalai riboti.

    Nuo emisijų mažinimo prie atsparumo

    Pagal atnaujintą planą, didžiausias finansavimo dėmesys būtų nukreiptas į energetikos tinklų stiprinimą, viešųjų pastatų modernizavimą, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas bei žemės ūkio prisitaikymą. Taip pat numatyta remti technologijų diegimą, kad įmonės greičiau komercializuotų sprendimus, mažinančius klimato rizikas.

    EIB teigia, kad prisitaikymo projektų tempą stabdo ne tik pinigų trūkumas, bet ir pasirengimo spragos. Bankas įvardija ribotą projektų portfelį, kompetencijų stoką savivaldybėse ir įmonėse bei finansavimo kliūtis, dėl kurių idėjos nepasiekia investavimo stadijos.

    Planuojama derinti paskolas, garantijas ir konsultacinę pagalbą, kad projektus būtų lengviau parengti ir finansuoti, ypač mažesnėms įmonėms. Kartu EIB žada kurti priemones, kurios padėtų viešajam sektoriui ir verslui įvertinti vietos klimato rizikas ir numatyti prioritetines investicijas.

    Kur rasti lėšų ir kas dar neaišku

    Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai Europos Sąjungos valstybės spaudžiamos ribotos fiskalinės erdvės ir įtemptų diskusijų dėl būsimo daugiametio biudžeto. Vis dėlto Europos Komisija vis dažniau kartoja argumentą, kad išankstinės investicijos yra pigesnės nei nuolatinis reagavimas į žalą po potvynių, gaisrų ar karščio bangų.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai 30 mlrd. eurų būtų paskirstyti tarp šalių ir sektorių, taip pat kokio dydžio papildomas privatus kapitalas galėtų būti pritrauktas. EIB pabrėžia, kad prisitaikymo finansavimas turi tapti patrauklesnis rinkai, tačiau pripažįsta, jog kai kurios didžiausios rizikos zonos gali tapti draudimo ir finansavimo spragų problema.

    Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti Europos Komisijos rengiama klimato atsparumo darbotvarkė, kurioje aptariami ir rizikos pasidalijimo mechanizmai, įskaitant draudimo prieinamumą. Augant nuostoliams, šis klausimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo bei ekonominio saugumo tema.

  • ES atveria naują Arkties strategiją: saugos kabelius, ledlaužius ir stebės Rusijos veiksmus

    Europos Sąjunga pristatė atnaujintą požiūrį į Arktį, kuriame greta klimato kaitos ir aplinkosaugos vis daugiau vietos skiriama saugumui. Briuselis pabrėžia, kad tirpstant jūros ledui atsiveria nauji laivybos keliai ir žaliavų gavybos galimybės, o tai didina didžiųjų valstybių konkurenciją regione.

    Europos Komisija akcentuoja, kad Arkties stabilumo taisyklės nebėra savaime suprantamos, todėl ES turi prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės realybės. Strategijoje siekiama stiprinti prevenciją, situacijos suvokimą ir valstybių narių koordinavimą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties prieigose.

    Satelitai ir jūrų saugumo centras

    Vienas svarbiausių plano elementų yra grėsmių aptikimo pajėgumų stiprinimas, remiantis palydovine stebėsena ir duomenų analize. ES taip pat numato kurti jūrų saugumo centrą, kuris padėtų sujungti ir įvertinti skirtingų institucijų bei valstybių narių renkamą informaciją.

    Daug dėmesio skiriama kritinei infrastruktūrai, ypač povandeniniams telekomunikacijų kabeliams. Pastaraisiais metais Europoje augant susirūpinimui dėl incidentų jūroje, strategija orientuojasi į greitesnį pažeidimų nustatymą, apsaugos koordinavimą ir operatyvesnį remonto organizavimą.

    Atskirai išskiriamas vadinamųjų šešėlinių tanklaivių stebėjimas, siejamas su sankcijų apėjimo rizikomis. ES tikslas yra gerinti laivybos duomenų matomumą ir keitimąsi informacija, kad būtų lengviau identifikuoti įtartinus maršrutus bei veiklos modelius.

    Ledlaužių trūkumas ir bendri pirkimai

    Strategijoje pabrėžiama, kad Europai trūksta ledlaužių ir kitų laivų, galinčių patikimai veikti sudėtingomis arktinėmis sąlygomis. Dokumente numatoma ieškoti būdų, kaip didinti šių pajėgumų prieinamumą, įskaitant bendrus pirkimus, resursų telkimą ir dalijimąsi operacinėmis galimybėmis.

    Toks modelis Briuselyje matomas kaip priemonė greičiau užpildyti pajėgumų spragas, nes pavienėms šalims modernių laivų įsigijimas ir išlaikymas yra brangus ir ilgas procesas. Kartu akcentuojama, kad Arkties logistika ir reagavimas į incidentus reikalauja iš anksto suderintų procedūrų.

    Grenlandija, kabeliai ir priklausomybės

    ES dėmesį Arkties regionui sustiprina ir tai, kad Danija, Suomija ir Švedija priskiriamos arktinėms valstybėms, todėl šiauriniai jūrų maršrutai tiesiogiai siejami su visos Europos saugumu. Strategija taip pat siejama su įtampomis dėl Grenlandijos geopolitinės reikšmės ir augančiu susidomėjimu jos infrastruktūra bei ištekliais.

    Ursula von der Leyen anksčiau buvo paskelbusi apie maždaug 200 000 000 eurų ES paramos paketą Grenlandijai, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir matomumą regione. Naujoje kryptyje numatomos priemonės, kuriomis norima mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio tiekėjų kontroliuojamos infrastruktūros, įskaitant technologijų sektorių.

    Vienas konkretesnių projektų yra saugaus povandeninio kabelio, sujungiančio Grenlandiją su žemynine ES dalimi, idėja. Jis būtų platesnės arktinės jungčių sistemos dalis, kuri ateityje galėtų apimti ir ryšius su Kanada, Japonija bei Pietų Korėja, didinant maršrutų įvairovę ir atsparumą.

    Strategijoje taip pat numatoma glaudesnė partnerystė su panašiai saugumo iššūkius vertinančiomis šalimis už ES ribų. Tarp įvardijamų partnerių minimos Kanada, Jungtinė Karalystė ir Norvegija.