CP v2

Tag: Ursula von der Leyen

  • Narendra Modi pradėjo Europos turą Hagoje: susitikimai su Nyderlandų karališkąja šeima ir verslu

    Narendra Modi pradėjo Europos turą Hagoje: susitikimai su Nyderlandų karališkąja šeima ir verslu

    Startas Nyderlanduose

    Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pradėjo Europos dalį oficialiame vizitų ture Hagoje, kur susitiko su Nyderlandų karaliumi Willemu-Alexanderiu ir karaliene Máxima. Susitikimas vyko Huis ten Bosch rūmuose, o darbotvarkėje svarbią vietą užėmė ekonominiai ryšiai ir investicijos.

    Kartu Modi bendravo ir su Nyderlandų verslo atstovais, aptardamas prekybos, inovacijų bei technologijų bendradarbiavimo kryptis. Pastaraisiais metais Indija ir Nyderlandai akcentuoja tiek pramonės modernizavimą, tiek didesnį dėmesį aukštos pridėtinės vertės sektoriams.

    Ką aptaria su Nyderlandų vyriausybe?

    Vizito metu numatyti ir politiniai susitikimai su Nyderlandų kolega Robu Jetenu, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama gynybai, saugumui, inovacijoms ir energetikai. Tai sritys, kuriose Europa siekia mažinti priklausomybes, o Indija nori pritraukti kapitalą, technologijas ir ilgalaikius partnerius.

    Indijos premjeras, kreipdamasis į Indijos bendruomenę Hagoje, pabrėžė augantį prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą su Nyderlandais. Jis išskyrė technologijas ir inovacijas kaip sritis, kurios gali tapti nauju dvišalių santykių varikliu.

    Indijos Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, dvišalės prekybos apimtis 2024–2025 finansiniais metais siekė apie 25 500 000 000 eurų. Nyderlandai Indijai išlieka vienu svarbiausių partnerių Europoje, ypač logistikos, chemijos pramonės, aukštųjų technologijų ir investicijų srityse.

    Kas laukia toliau: Švedija, Šiaurės šalys ir Italija

    Po Nyderlandų Modi planuoja vykti į Švediją, kur susitiks su ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir apžvelgs dvišalių santykių spektrą. Taip pat numatytas dalyvavimas susitikimuose su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kur dėmesys skiriamas Europos ir Indijos ekonominių ryšių gilinimui.

    Vėliau Modi vyks į Oslą, kur rengiamas trečiasis Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas su Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos ir Islandijos lyderiais. Planuojama aptarti technologijų plėtrą, atsinaujinančią energetiką, gynybą, kosmoso programas ir Arkties regiono klausimus.

    Europos turo pabaiga numatyta Italijoje gegužės 20 dieną, kur Modi susitiks su ministre pirmininke Giorgia Meloni. 2024 metais abi šalys sutarė dėl bendro strateginių veiksmų plano, kuriame įtvirtintos kryptys nuo saugumo ir gynybos iki darbo jėgos judumo, akcentuojant saugius ir teisėtus migracijos kanalus.

  • Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos premjeras Péteris Magyaras: laiške von der Leyen įvardys ribas dėl įšaldytų ES lėšų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras ketina Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen išsiųsti laišką, kuriame išdėstys savo Vyriausybės poziciją dėl sąlygų, siejamų su Vengrijai įšaldytų Europos Sąjungos lėšų atlaisvinimu. Pasak jo, dalis reikalavimų yra politiškai jautrūs, todėl Budapeštas neketina aklai įgyvendinti visų Briuselio lūkesčių.

    Premjeras apie tai kalbėjo po pirmojo naujosios Vyriausybės kabineto posėdžio. Jis kartoja, kad sieks susigrąžinti apie 17 mlrd. eurų paramos, kuri buvo sustabdyta ankstesnės Viktoro Orbáno Vyriausybės laikotarpiu, Europos Komisijai keliant abejonių dėl korupcijos rizikų ir teisinės valstybės principų laikymosi.

    Dalis pinigų gali „sudegti“

    Magyaras pabrėžė, kad svarbi dalis įšaldytos sumos susijusi su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. Jo teigimu, maždaug 10 mlrd. eurų šios programos lėšų yra rizikoje, nes nepanaudotos jos gali nebepriklausyti Vengrijai, jei iki nustatytų terminų nebus pasiektas susitarimas ir nepajudės įgyvendinimas.

    Europos Sąjunga pastaraisiais metais vis dažniau taiko sąlygiškumo principą, kai finansavimas siejamas su aiškiais įsipareigojimais dėl teisės viršenybės, viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvios kovos su sukčiavimu. Vengrijos atvejis tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip Briuselis gali riboti pinigų srautus, kai valstybė narė, Europos Komisijos vertinimu, nepašalina sisteminių rizikų.

    Kokios sąlygos kelia didžiausią ginčą?

    Premjeras nurodė, kad dalis kliūčių yra techninės ir susijusios su konkrečių projektų architektūra. Jis minėjo Vengrijos plėtros banko kapitalizavimo klausimą, specialios projektų įmonės kūrimą ir tai, kaip suplanuoti transporto bei geležinkelių investicijas, kad jos atitiktų Europos Komisijos reikalavimus.

    Taip pat, pasak jo, rengiami planai nuomos būsto projektams ir energijos efektyvumo programoms. Magyaras teigė, kad šalis peržiūri ankstesnės Vyriausybės parengtą nacionalinę plėtros programą ir ketina ją pateikti Europos Komisijai iki gegužės pabaigos.

    „Rytoj išsiųsiu išsamų laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriame aprašysiu, kur galime būti lankstūs, o kur negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Specialūs mokesčiai: Briuselio prašymas ir Budapešto atsisakymas

    Viena jautriausių temų, kurią įvardijo Magyaras, yra Europos Komisijos lūkestis palaipsniui atsisakyti dalies specialių sektorinių mokesčių. Vengrija pastaraisiais metais taikė papildomus mokesčius kai kuriems sektoriams, įskaitant bankus ir energetikos bendroves, o Europos Komisija tokius sprendimus ne kartą kritikavo kaip galinčius iškreipti rinką ir mažinti investicinį patrauklumą.

    Magyaras pripažino, kad toks pokytis teoriškai galėtų būti naudingas ekonomikai, tačiau pabrėžė biudžeto realybę. Jis aiškino, kad dabartinėje fiskalinėje situacijoje Vengrijos Vyriausybė neįsipareigos greitai atsisakyti šių mokesčių, net jei tai yra viena iš sąlygų, aptariamų derybose.

    „Europos Komisija tikisi, kad Vyriausybė palaipsniui atsisakys kai kurių specialių mokesčių, tačiau dabartinėje biudžeto situacijoje to įsipareigoti negalime“, – sakė Péteris Magyaras.

    Premjeras kartu teigė esąs įsitikinęs, kad kompromisas bus rastas, nors dalį „raudonųjų linijų“ jis aiškiai nubrėš dar prieš prasidedant intensyviausioms deryboms. Jo teigimu, laiške bus įvardyta, kur Vengrija gali nusileisti, o kur kompromisas, Vyriausybės vertinimu, būtų žalingas šalies ekonomikai ir gyventojams.

    Taip pat patvirtinta, kad kitą savaitę į Budapeštą atvyks aukšto lygio Europos Komisijos delegacija penkių dienų derybų raundui dėl įšaldytų lėšų. Šis vizitas, tikėtina, taps vienu svarbiausių etapų sprendžiant, ar Vengrija artimiausiais mėnesiais realiai pasieks finansavimo atlaisvinimą.

  • ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma įvesti amžiaus ribą socialiniams tinklams, o kai kurios šalys jau ruošia konkrečius planus. Diskusijas įkaitino Australijos sprendimas uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų – tai buvo vienas pirmųjų tokių bandymų pasaulyje.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gegužės 12 dieną pareiškė, kad Bendrija gali pasiūlyti visai ES taikomą sprendimą dar šią vasarą. Pasak jos, technologijos vystosi žaibiškai ir vis giliau įsiskverbia į vaikystę bei paauglystę, todėl minimalaus amžiaus klausimo nebegalima atidėlioti.

    „Matome, kaip greitai technologijos keičia vaikų ir paauglių kasdienybę, todėl diskusijų dėl minimalaus amžiaus nebegalima ignoruoti“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką sako ekspertai?

    Neuropsichiatras Theo Compernolle, siejamas su Belgijos iniciatyvomis dėl vaikų skaitmeninių įpročių, tokį ribojimą vertina palankiai. Jo teigimu, ilgas slinkimas telefone dažnai pakeičia veiklas, kurios yra svarbios raidai: sportą, gyvą bendravimą, pomėgius ir poilsį.

    Compernolle taip pat pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose paaugliai gali lengvai susidurti su žalingu turiniu, o platformos turi priklausomybę skatinančių savybių. Dėl to, anot jo, socialiniai tinklai turėtų būti reguliuojami panašiai kaip kitos rizikingos vartojimo sritys, kuriose taikomos amžiaus ribos.

    „Tai panašu į alkoholį ar rūkymą: net suaugusiesiems tai nėra geras įprotis, todėl turime amžiaus ribas“, – sakė Theo Compernolle.

    Vis dėlto EU Kids Online tyrimų tinklo atstovė, sociologė Giovanna Mascheroni perspėja, kad draudimas ne visada duoda lauktą rezultatą. Remdamasi Australijoje publikuotais duomenimis, ji teigia, kad amžiaus patikra praktikoje stringa: nors dalis nepilnamečių paskyrų dingo, didelė dalis vaikų vis tiek randa kelių likti platformose.

    Kitas pavojus, apie kurį kalba Mascheroni, yra migracija į mažiau prižiūrimas erdves. Jei populiarios platformos tampa neprieinamos, dalis nepilnamečių pereina į alternatyvias, kur saugumo taisyklės silpnesnės, o turinio moderavimas – menkesnis, įskaitant pokalbių sistemas, paremtas DI.

    „Problema ta, kad tokios sistemos gali būti įtikinamos vien dėl bendravimo manieros, o ne dėl to, kad pateikia patikimą informaciją“, – sakė Giovanna Mascheroni.

    Jos siūlomas kelias – ne absoliutus draudimas, o griežtesnė platformų atsakomybė: saugumo ir privatumo reikalavimai, vaikų teisių apsauga, privalomas rizikų vertinimas ir veiksmingesnės priemonės prieš žalingą turinį. Toks požiūris dera su ES kryptimi stiprinti skaitmeninių paslaugų kontrolę ir didinti didžiųjų platformų atsakomybę.

    Ką galvoja patys paaugliai?

    Paauglių nuomonės taip pat išsiskiria. Dalis jų pritaria minčiai, kad jaunesniems vaikams socialiniai tinklai gali būti per ankstyvi, tačiau 16 metų riba kai kam atrodo per aukšta ir neatitinkanti realybės, kurioje bendravimas ir informacija persikelia į skaitmenines erdves.

    Kiti paaugliai draudimą palaiko būtent dėl turinio, kuris daro spaudimą savivertei ir kūno įvaizdžiui. Jie pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose dažnai dominuoja idealizuotos išvaizdos, griežtų dietų ar intensyvaus sporto pavyzdžiai, o kontekstas ir rizikos lieka nutylėtos.

    Artimiausiais mėnesiais ES diskusija suksis apie tai, kas praktiškai būtų laikoma veiksminga amžiaus patikra, kaip nepažeisti privatumo ir kaip užkirsti kelią vaikų perėjimui į mažiau saugias platformas. Tuo pat metu kai kurios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ar Graikiją, svarsto nacionalinius sprendimus, kurie galėtų tapti bandomaisiais modeliais visai Bendrijai.

  • ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    ES ir JAV prekybos sandoris braška: EP rado stabdį, bet Trumpo ultimatumas jau ant stalo

    Europos Parlamento (EP) ir ES valstybių narių derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl vienos jautriausių ES ir JAV prekybos susitarimo dalių – vadinamojo apsaugos mechanizmo, kuris leistų laikinai sustabdyti susitarimą, jei JAV importo šuolis išbalansuotų Europos rinką. Apie tai pranešama remiantis deryboms artimais šaltiniais.

    Šis žingsnis laikomas bandymu sumažinti rizikas, kurios išryškėjo po to, kai buvo sutarta mažinti muitus JAV pramonės prekėms iki nulio. EP nariai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad susitarimas negali tapti spaudimo priemone prieš ES ir turi turėti aiškius saugiklius.

    Stabdis importo šuolio atveju

    Derybose suderėta kryptis, kad ES galėtų vėl įvesti muitus JAV pramonės prekėms, jei importo augimas sukeltų reikšmingą rinkos sutrikdymą, pavyzdžiui, staigų kainų kritimą, gamybos nuostolius ar konkurencijos iškraipymą. Formuluotės detalės dar derinamos, todėl galutinė mechanizmo apimtis priklausys nuo kompromiso tarp EP, Europos Komisijos ir valstybių narių.

    Toks saugiklis yra įprasta prekybos susitarimų praktika, tačiau šiuo atveju jis tapo politiškai ypač svarbus dėl įtempto transatlantinių santykių fono. EP siekia aiškesnio ir greitesnio instrumentų įjungimo, kad ES nereikėtų ilgai laukti, kol žala vietos pramonei taps negrįžtama.

    Laikrodis tiksi: kada pradėti taikyti?

    Didžiausia įtampa, derybų dalyvių teigimu, kyla dėl vadinamosios įsigaliojimo pradžios nuostatos, kuri apibrėžtų, nuo kada susitarimas realiai pradedamas taikyti. EP pozicija – susitarimo taikymas turi startuoti tik tada, kai Vašingtonas laikosi sutartų muitų lubų ir neviršija 15 proc. ribos.

    Europos Komisija, savo ruožtu, nepritaria sąlygai, kuri susietų įsigaliojimą su JAV muitų praktika, ir siekia kuo greitesnio susitarimo pritaikymo. Skirtumas tarp šių požiūrių gali lemti, ar EP spės laiku surengti balsavimą ir išvengti naujo muitų eskalavimo.

    Numatomas galiojimo terminas ir ginčas dėl apsaugos priemonių

    Derybininkai taip pat iš esmės sutarė dėl nuostatos, kuri automatiškai nutrauktų susitarimą, jeigu jis nebūtų atnaujintas po nustatyto laikotarpio. EP iš pradžių siekė, kad susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovą, tačiau galutinis terminas dar nėra galutinai įtvirtintas.

    Kartu Komisija, anot šaltinių, siekia iš susitarimo teksto pašalinti nuorodas į ES Kovos su ekonomine prievarta priemonę, kuri laikoma vienu griežčiausių ES rinkos gynybos instrumentų. EP daliai šis įrankis svarbus kaip atgrasymas, jei prekyba būtų naudojama spaudimui ar grasinimams.

    „Europos Parlamentas nori aiškaus principo: susitarimas negali veikti tol, kol kita pusė jo pati nesilaiko“, – sakė deryboms artimas šaltinis.

    Pagal derybose minimą grafiką, ES institucijos siekia užbaigti kompromisą iki birželio, kad tą patį mėnesį EP galėtų balsuoti plenariniame posėdyje. Spaudimą didina ir tai, kad JAV pusė yra siejusi greitesnį įgyvendinimą su grasinimais dar labiau didinti muitus Europos automobiliams, jei iki liepos 4 dienos sprendimas nebus priimtas.

  • ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad visoje Europos Sąjungoje gali būti svarstomas socialinių tinklų amžiaus ribos didinimas. Pasak jos, teisinis pasiūlymas galėtų pasirodyti jau šią vasarą, jei to prireiks po šiuo metu vykstančių vertinimų.

    Kalbėdama konferencijoje Kopenhagoje, skirtoje vaikų apsaugai skaitmeninėje erdvėje dirbtinio intelekto amžiuje, ji pabrėžė, kad būtina rimtai apsvarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Tokia kryptis, pasak Komisijos vadovės, galėtų suteikti vaikams daugiau laiko sustiprėti emociškai ir socialiai jautriu ankstyvos paauglystės laikotarpiu.

    „Manau, turime svarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Priklausomai nuo rezultatų, teisinį pasiūlymą galėtume pateikti jau šią vasarą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos pirmininkė kartu akcentavo, kad galimi amžiaus apribojimai nepanaikintų pačių platformų atsakomybės. Ji priminė, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą didžiosios interneto platformos turi užtikrinti saugumą „pagal dizainą“, mažinti rizikas nepilnamečiams ir veiksmingiau valdyti kenksmingo turinio sklaidą.

    Diskusijose vis dažniau minima būtinybė turėti patikimą amžiaus patvirtinimą, be kurio bet kokia riba liktų sunkiai įgyvendinama praktikoje. Von der Leyen atkreipė dėmesį į neseniai pristatytą ES amžiaus patvirtinimo programėlę, nors šis sprendimas sulaukė kritikos dėl galimų saugumo spragų ir privatumo rizikų.

    Politiniame lygmenyje iniciatyvų jau imasi atskiros valstybės narės, o Prancūzija pastaruoju metu ragino ieškoti visai ES tinkamo sprendimo. Komisija kol kas pabrėžia nenorinti iš anksto daryti išvadų, kol dirbanti ekspertų grupė nebaigs vertinti, kokios priemonės veiksmingiausiai didintų vaikų saugumą internete.

    Kaip pavyzdys minėta Australija, kuri jau yra nustačiusi 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams. ES kontekste toks žingsnis reikštų ne tik politinį sutarimą tarp valstybių narių, bet ir aiškias taisykles, kaip technologijų bendrovės turėtų patikimai patvirtinti amžių, kartu nepažeisdamos duomenų apsaugos reikalavimų.

  • 20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    20 ES sankcijų paketų ir netikėtas lūžis: Rusijos ekonomikoje – pirmieji rimti įtrūkimai

    Europos Sąjunga nuo 2022 metų vasario nuosekliai griežtina sankcijas Rusijai, siekdama apriboti Kremliaus galimybes finansuoti karą Ukrainoje. Priemonių paketas apima energetiką, finansų sektorių, prekybos ribojimus, technologijų eksportą ir asmenines sankcijas pareigūnams bei įmonėms.

    Po maždaug 20 sankcijų etapų Briuselyje vis dažniau kalbama apie pastebimus Rusijos ekonomikos silpnėjimo ženklus. Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad sankcijų poveikį sunku atskirti nuo paties karo ekonomikos pasekmių ir vidaus politikos sprendimų.

    Rodikliai, kurių nebeignoruosi

    Rusijos Ekonominės plėtros ministerija skelbia, kad 2026 metų sausio–kovo mėnesiais ekonomika susitraukė 0,3 proc., tai pirmas fiksuotas nuosmukis nuo 2023 metų pradžios. Kartu pranešama apie didėjantį biudžeto deficitą, o infliacija, išliekanti apie 6 proc., spaudžia gyventojų perkamąją galią.

    Šalies centrinis bankas išlaiko labai aukštas palūkanas, siekdamas stabdyti kainų augimą, tačiau tai brangina skolinimąsi ir vėsina civilinę ekonomiką. Be to, finansų reguliuotojai vis garsiau kalba apie darbo jėgos trūkumą, kurį didina mobilizacija, emigracija ir perorientuota pramonė.

    ES lyderių signalai ir nauji planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešuose pasisakymuose teigia, kad sankcijos vis labiau kanda Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Panašiai kalba ir dalies ES valstybių ministrai, pabrėžiantys, kad spaudimas turi būti didinamas.

    „Taip, sankcijos daro skausmingą poveikį Rusijos ekonomikai, o karo kaina vis labiau gula ant žmonių pečių“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat ieško būdų, kaip sutelkti G7 partnerius dėl papildomų ribojimų, susijusių su Rusijos naftos logistika ir paslaugomis. Tokių priemonių tikslas yra didinti transportavimo sąnaudas, mažinti pelnus ir siaurinti galimybes apeiti jau galiojančius ribojimus.

    Kodėl Rusija dar nesugriuvo

    Nepaisant įtampos, Rusija kol kas išvengė scenarijų, kurių Vakarai labiausiai baiminosi pirmosiomis karo savaitėmis: ilgalaikės gilios recesijos, nekontroliuojamo valstybės nemokumo ar masinių protestų dėl staiga smukusio gyvenimo lygio. Analitikai tai aiškina karo ekonomikos modeliu, kai didžiulės valstybės išlaidos gynybai palaiko gamybą, užimtumą ir dalį vidaus paklausos.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais Rusijos ekonomika gali augti apie 1,1 proc., o 2025 metais augimas siekė apie 1 proc. Tai nėra spartus tempas, tačiau jis rodo, kad ekonomika, nors ir tampa mažiau efektyvi bei labiau priklausoma nuo valstybės užsakymų, vis dar pajėgi palaikyti veiklą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sankcionuotos ekonomikos dažnai nesubyra greitai, tačiau ilgainiui prastėja jų produktyvumas, technologinė pažanga ir investicijų patrauklumas. Ilgalaikė rizika Rusijai siejama su ribota prieiga prie aukštųjų technologijų, brangstančiu finansavimu, mažėjančiomis atsargomis ir vis ryškesne dviejų greičių ekonomika, kurioje karinis sektorius auga, o civiliniai atsilieka.

    „Sankcionuotos ekonomikos dažnai išsilaiko ilgai: jos tiesiog nebeveikia taip gerai, bet retai žlunga staiga“, – sakė Chatham House asocijuotasis bendradarbis Timothy Ash.

    Artimiausią kryptį daug lems energijos eksporto pajamos ir tai, kaip griežtai bus užkardomi apėjimo keliai. ES diplomatai pabrėžia, kad spaudimas bus tęsiamas, nes derybose nematyti Rusijos pasirengimo realioms nuolaidoms.

  • Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    Trumpas grasina ES muitais: iki liepos 4 dienos – arba susitarimas, arba tarifai šoks aukštyn

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė suteiksiąs Europos Sąjungai laiko iki liepos 4 dienos ratifikuoti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis. Priešingu atveju, pasak jo, muitai ES prekėms gali būti pakelti iki gerokai aukštesnio lygio.

    Naują terminą D. Trumpas paskelbė po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV prezidentas teigė, kad abi pusės aptarė ir platesnį geopolitinį foną, įskaitant Irano branduolinę programą.

    „Aš sutikau duoti jai laiko iki mūsų šalies 250-ojo gimtadienio, o jei ne, jų tarifai iškart šoktels į daug aukštesnį lygį“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ši griežtesnė retorika pasigirdo netrukus po to, kai D. Trumpas pažadėjo kelti muitus iš ES importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 25 proc. JAV prezidentas kaltino ES neįgyvendinant anksčiau sutarto sandorio sąlygų ir ragino Bendriją tarifus JAV prekėms sumažinti iki nulio.

    Kol kas nėra aišku, ar galimas muito didinimas būtų taikomas visoms iš ES įvežamoms prekėms, ar tik automobilių sektoriui. Rinkoms ir verslui tai svarbu, nes nuo apimties priklausytų poveikis tiekimo grandinėms, kainoms ir investicijų planams abiejose Atlanto pusėse.

    Ursula von der Leyen viešai pabrėžė, kad ES išlieka visiškai įsipareigojusi įgyvendinti susitarimą. Pasak jos, daromas apčiuopiamas progresas, siekiant iki liepos pradžios judėti tarifų mažinimo kryptimi.

    Įtampą prekybos politikoje didina ir teisiniai procesai JAV. JAV prekybos teismas nusprendė, kad naujausi 10 proc. pasauliniai tarifai nebuvo pagrįsti pagal JAV teisę, o anksčiau šiais metais JAV Aukščiausiasis Teismas yra apribojęs galimybes įvesti dar platesnio masto dviženklio dydžio tarifus.

    ES pusėje derybos juda per institucijų filtrus, nes prekybos sprendimams reikalingas politinis pritarimas ir teisinis suderinimas. Europos Parlamento vyriausiasis prekybos derybininkas Berndas Lange nurodė, kad pažanga yra gera, tačiau iki galutinio susitarimo dar lieka kelias, o kita derybų sesija numatyta gegužės 10 dieną.

    Ši situacija atskleidžia, kad net ir pasiekus politinį susitarimą, jo įgyvendinimas gali strigti dėl skirtingų procedūrų, vidaus politikos ir teismų sprendimų. Verslui tai reiškia padidėjusią riziką: įmonės priverstos ruoštis keliems scenarijams, nuo tarifų sumažinimo iki staigaus muitų šuolio.

  • Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    Trumpas davė ES terminą iki liepos 4 dienos: jei prekybos susitarimas neįsigalios, tarifai augs

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Europos Sąjunga iki liepos 4 dienos turi užbaigti įgyvendinti prekybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, kitaip esą bus taikomi gerokai didesni muitai. Apie tai jis paskelbė po telefoninio pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

    Šis pareiškimas nuskambėjo augant įtampai tarp Vašingtono ir Briuselio, ypač dėl tarifų automobiliams ir platesnių prekybos taisyklių. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs, kad muitai ES pagamintiems automobiliams galėtų būti didinami nuo 15 proc. iki 25 proc., jei pažanga nebus pakankama.

    „Laukiau kantriai, kol ES įvykdys savo istorinės prekybos sutarties dalį ir sumažins tarifus iki nulio“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Pagal praėjusią vasarą pasiektą susitarimą ES įsipareigojo panaikinti likusius muitus JAV prekėms. Mainais Jungtinės Valstijos sutiko daugumai ES produktų taikyti bendrą 15 proc. tarifą, kuris turėjo užkirsti kelią papildomų muitų kaupimuisi ir sumažinti eskalacijos riziką.

    Vis dėlto susitarimo įgyvendinimas Europoje stringa dėl vidaus politinių derybų. Europos Parlamentas ir ES valstybės narės derasi dėl teisės aktų, kurie leistų formaliai sumažinti tarifus, o pastarasis derybų etapas, pasak publikacijos, baigėsi be galutinio sprendimo, nors parlamentarai kalba apie pažangą.

    Kas kelia didžiausią ginčą?

    Pagrindinė trinties vieta – Europos Parlamento dalies reikalavimas į sutarties įgyvendinimo mechanizmą įrašyti papildomas apsaugos priemones. Parlamentarai siekia, kad atsirastų aiškūs saugikliai, jei JAV pažeistų bendrus įsipareigojimus arba imtųsi politinio spaudimo priemonių.

    Tuo metu dalis valstybių narių linkusios laikytis pirminės sutarties formuluočių ir procesą užbaigti kuo greičiau, vengiant papildomų sąlygų. Kritikai sako, kad nauji Trumpo grasinimai muitais tik stiprina nuomonę, jog Vašingtonas ateityje gali siekti dar daugiau nuolaidų.

    Įtampą, pasak publikacijos, didina ir Baltųjų rūmų kritika ES skaitmeninio reguliavimo bei aplinkosaugos taisyklėms. JAV administracija ne kartą yra užsiminusi, kad šios taisyklės, jų manymu, riboja JAV įmonių veiklą Europos rinkoje.

    Von der Leyen: matome pažangą

    Ursula von der Leyen po pokalbio viešai pareiškė, kad darbas juda į priekį ir iki nustatyto termino sprendimai gali būti priimti. Ji taip pat pabrėžė, kad abi pusės išlieka įsipareigojusios įgyvendinti susitarimą.

    „Abi pusės lieka visiškai įsipareigojusios susitarimo įgyvendinimui. Daroma gera pažanga, kad tarifai būtų mažinami iki liepos pradžios“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė anksčiau yra pabrėžusi principą, kad susitarimo sąlygos turi būti gerbiamos, o pagal 15 proc. bendrą tarifų ribą Jungtinės Valstijos neturėtų vienašališkai didinti muitų. Vis dėlto Trumpo retorika rodo, kad terminas iki liepos 4 dienos tampa politiniu spaudimo įrankiu, susietu ir su JAV simboline data.

    Kalbėjo ir apie Iraną

    Telefoninio pokalbio metu aptarti ne tik prekybos, bet ir Artimųjų Rytų klausimai. Trumpas teigė, kad abi pusės sutaria dėl pozicijos, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo.

    „Esame visiškai vieningi, kad Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Von der Leyen atkartojusi mintį apie rizikas regioniniam stabilumui teigė, kad pastarieji įvykiai rodo per didelę grėsmę tiek regiono saugumui, tiek globaliam stabilumui. Kol kas neaišku, ar prekybos derybų suintensyvėjimas iki liepos 4 dienos leis išvengti naujos tarifų eskalacijos.

  • ES susitarė atidėti DI ribojimus: griežtesnės taisyklės nusikelia iki 2027 metų

    ES susitarė atidėti DI ribojimus: griežtesnės taisyklės nusikelia iki 2027 metų

    Europos Sąjungoje pasiektas politinis susitarimas atidėti dalį dirbtinio intelekto taisyklių, skirtų didelės rizikos naudojimams. Pagal naują kryptį, svarbiausi reikalavimai, kurie turėjo pradėti galioti artimiausiu metu, būtų nukelti daugiau nei metams.

    Susitarimą patvirtino Europos Parlamento derybininkai ir ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė, pabrėždami tikslą supaprastinti reguliavimą ir sumažinti administracinę naštą. Kartu akcentuojama, kad vartotojų apsaugos principai išlieka, tačiau praktinis įgyvendinimas bus peržiūrėtas.

    Kas konkrečiai keičiasi?

    Didelės rizikos DI sistemoms numatytas įsigaliojimas dabar siejamas su 2027 metų gruodžio mėnesiu. Tai reikštų ilgesnį pereinamąjį laikotarpį tiek viešajam sektoriui, tiek verslui, kuriam tenka pareiga įrodyti sistemų saugumą, patikimumą ir atitiktį.

    Taip pat numatyta pereinamoji tvarka reikalavimams, susijusiems su DI sugeneruoto turinio žymėjimu. Pereinamasis laikotarpis būtų trumpesnis nei siūlyta anksčiau ir siektų 3 mėnesius, kad rinkai būtų aiškesnė vienoda praktika.

    Pramonė – su išimtimis

    Vienas didžiausių pokyčių susijęs su pramoniniais DI pritaikymais: dalis jų būtų plačiau išimama iš DI akto taikymo apimties. Tokiu būdu pramonėje veikiančios bendrovės atitiktį dažniau įrodinėtų pagal kitus, specifinius produktų ir saugos režimus, o ne dvigubai pagal kelis lygiagrečius teisės aktus.

    Derybose pabrėžta, kad taip siekiama išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą, ypač tose srityse, kur DI diegiamas gamyboje, automatizacijoje ir įrenginių valdyme. Tuo pat metu kai kurios kitos jautrios sritys, pavyzdžiui, medicinos prietaisai, ir toliau išlieka DI akto lauke.

    Draudimai dėl piktnaudžiavimo DI

    Susitarime numatyti ir aiškesni draudimai dėl ypač žalingų DI panaudojimų. Tarp jų įvardyti DI įrankiai, galintys generuoti seksualizuotus netikrus vaizdus su atpažįstamais asmenimis, taip pat su vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu susiję sprendimai.

    Pastarieji punktai atspindi didėjantį Europos institucijų spaudimą reaguoti į praktikoje matomą piktnaudžiavimą generatyvinėmis sistemomis. Reguliuotojai siekia aiškiau atskirti inovacijoms palankią aplinką nuo zonų, kur reikalingi griežti draudimai ir atsakomybė.

    „Šis sprendimas sukuria paprastesnę, inovacijoms palankią aplinką Europoje, kartu stiprindamas gyventojų apsaugą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    DI aktas įsigaliojo 2024 metais, o jo taikymas numatytas etapais. Tačiau pastaraisiais mėnesiais ES vis dažniau susiduria su kritika, kad per griežtas ir ankstyvas reguliavimas gali mažinti regiono konkurencingumą pasaulinėse DI varžybose, ypač JAV ir Azijos rinkų kontekste.

    Kita vertus, pilietinės visuomenės organizacijos ir dalis europarlamentarų pabrėžia, kad būtent didelės rizikos DI srityse delsti pavojinga, nes sprendimai gali daryti tiesioginę įtaką žmonių teisėms, saugumui ir galimybėms apskųsti automatizuotus sprendimus. Galutinis teisėkūros kelias dar apims formalius patvirtinimo etapus, po kurių paaiškės tikslios įsigaliojimo datos ir pereinamųjų laikotarpių detalės.

  • ES ir JAV prekybos sandoris stringa: Parlamente ir sostinėse nesutarė dėl muitų, o Trumpas spaudžia

    ES ir JAV prekybos sandoris stringa: Parlamente ir sostinėse nesutarė dėl muitų, o Trumpas spaudžia

    Europos Parlamentui ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Kiprui nepavyko susitarti dėl EU ir JAV prekybos susitarimo įgyvendinimo, kuriuo numatyta atsisakyti ES muitų daliai JAV pramonės prekių. Derybos truko daugiau nei 6 valandas ir baigėsi be galutinio kompromiso.

    Šis akligatvis išryškėjo JAV administracijai didinant spaudimą europiečiams ir grasindant įvesti 25 proc. muitą į JAV importuojamiems ES automobiliams. Tai viršytų anksčiau deklaruotą 15 proc. ribą, apie kurią buvo kalbėta po politinių susitarimų praėjusią vasarą.

    Kipro pirmininkavimas pripažino, kad susitarimo pasiekti nepavyko, tačiau teigė, jog pokalbiai suteikė teigiamą impulsą ir leido priartinti pozicijas. Sutarta, kad derybininkai vėl susitiks po 10 dienų, o nauja politinė diskusijų data numatyta gegužės 19 dieną.

    Kas stabdo susitarimą?

    Pagrindinė trintis kyla dėl apsaugos mechanizmų, kuriuos Europos Parlamentas nori įtvirtinti, kad susitarimas būtų atsparus staigiems JAV politikos posūkiams. Dalis valstybių narių nepritaria visoms Parlamento siūlomoms saugiklėms, nors iš esmės sutinka, kad rizikos, susijusios su galimais naujais muitais, turi būti suvaldytos.

    Europos Komisija taip pat spaudžia derybas užbaigti greičiau, argumentuodama, kad verslui būtinas aiškumas dėl taisyklių, tiekimo grandinių ir investicijų. Šią liniją palaiko ir dalis didžiausios Europos Parlamento frakcijos lyderių, pabrėžiančių, kad ilgas neapibrėžtumas brangiai kainuoja gamintojams.

    „Taryba yra įsipareigojusi sparčiai judėti įgyvendinant susitarimą ir tęsti konstruktyvų dialogą su Europos Parlamentu“, – sakė Kipro prekybos ministras Michaelas Damianos.

    Parlamentas nori termino

    Europos Parlamentas siekia, kad susitarimas būtų laikinas ir turėtų aiškią pabaigos datą. Tarp siūlymų minima galimybė numatyti galiojimą iki 2028 metų kovo, taip sukuriant peržiūros tašką ir užkertant kelią ilgalaikiams įsipareigojimams be naujo politinio patvirtinimo.

    Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto vaidmuo čia itin svarbus, nes jis vertina, ar įgyvendinimo taisyklės pakankamai apsaugo ES interesus. Derybininkai pabrėžia, kad techninės detalės dar nėra iki galo suderintos, todėl kitas etapas greičiausiai bus labiau techninis, orientuotas į formuluotes ir procedūras.

    „Dar yra ką nuveikti, tačiau dėl apsaugos mechanizmo ir pagrindinio reglamento peržiūros bei vertinimo padaryta gera pažanga“, – sakė europarlamentaras Berndas Lange.

    Kuo tai svarbu Europai?

    ES ir JAV prekybos santykiuose sprendimai dėl muitų turi tiesioginį poveikį pramonei, ypač automobilių, chemijos, mašinų gamybos ir aukštos pridėtinės vertės komponentų sektoriams. Vien grasinimai naujais muitais dažnai veikia kaip rizikos veiksnys sutartims ir planuojamoms investicijoms, nes įmonės priverstos vertinti alternatyvius maršrutus ir tiekėjus.

    Automobilių muitų tema ypač jautri, nes daliai ES gamintojų JAV rinka yra viena svarbiausių, o bet koks papildomas tarifas gali reikšti augančias kainas vartotojams ir mažesnį konkurencingumą. Dėl to Briuselis siekia išvengti scenarijaus, kai politinis ginčas greitai virsta ekonominiu smūgiu eksportuotojams.

    Tolesnė derybų eiga priklausys nuo to, ar pavyks suderinti Parlamento reikalaujamus saugiklius su valstybių narių siekiu kuo greičiau užbaigti procesą. Jei kompromisas bus pasiektas, susitarimas galėtų sumažinti dalį muitų naštos pramonės prekėms, tačiau kartu liktų klausimas, kaip ateityje reaguoti į galimus staigius JAV sprendimus.