CP v2

Tag: Ursula von der Leyen

  • ES ir Kanada ieško naujo susitarimų paketo: nuo kritinių žaliavų iki Arkties saugumo ir skaitmeninės prekybos

    ES ir Kanada ieško naujo susitarimų paketo: nuo kritinių žaliavų iki Arkties saugumo ir skaitmeninės prekybos

    Europos Sąjunga siekia glaudžiau pritraukti Kanadą į savo ekonominę ir saugumo erdvę, Vašingtonui griežtinant prekybos politiką ir Otavai ieškant patikimų partnerių už JAV ribų. Briuselyje vis dažniau kalbama apie naują ES ir Kanados susitarimų bangą, kuri apimtų tiek žaliavas, tiek gynybą, tiek skaitmeninę ekonomiką.

    Ši diskusija įgauna pagreitį prieš Kanados ministro pirmininko Marko Carney vizitą Europos Parlamente ir planuojamą ES ir Kanados viršūnių susitikimą, numatytą spalio mėnesį Monrealyje. Europos Komisija svarsto, kokius konkrečius pasiūlymus ES lyderystė galėtų pateikti artimiausiuose politiniuose pareiškimuose, kad jie būtų apčiuopiami ir politiškai įtikinami abiem pusėms.

    Kritinės žaliavos ir investicijos

    Vienas svarbiausių bendradarbiavimo taškų yra kritinės žaliavos, reikalingos baterijoms, saulės energetikai, elektronikai ir gynybos pramonei. Kanada turi reikšmingų nikelio, ličio, kobalto, vario ir retųjų žemių elementų išteklių, o taip pat pajėgumų dalį jų perdirbti, todėl ES ją mato kaip svarbų tiekimo grandinių diversifikavimo partnerį.

    Diskusijose akcentuojama ne vien prekyba žaliavomis, bet ir bendri projektai, kuriems reikėtų investicijų, finansavimo ir infrastruktūros sprendimų. ES tikslas yra mažinti priklausomybę nuo siauro tiekėjų rato ir kartu užsitikrinti ilgalaikį žaliavų prieinamumą pramonei, ypač energetikos transformacijos kontekste.

    Prekyba, CETA ir skaitmeninė ekonomika

    Greta žaliavų aptariama ir platesnė prekybos darbotvarkė, įskaitant ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo CETA ratifikavimo klausimą. Susitarimas pasirašytas 2016 metais, tačiau dalyje ES valstybių jis iki šiol nėra pilnai patvirtintas, todėl jo įgyvendinimas laikomas neišnaudota galimybe abiem ekonomikoms.

    Taip pat svarstoma skaitmeninės prekybos sutartis, kuri apimtų interneto ekonomiką, elektroninę prekybą ir verslui svarbias taisykles dėl duomenų ir skaitmeninių paslaugų. Briuselis signalizuoja, kad susitarimo parengimas galėtų tapti vienu iš artimiausių mėnesių prioritetų, nes skaitmeninė prekyba sparčiai auga ir vis dažniau tampa geopolitinių ginčų objektu.

    Judumas, švietimas ir Arkties saugumas

    Dar vienas aptariamas kelias yra glaudesnis žmonių judumas ir institucinis bendradarbiavimas, įskaitant švietimo mainus bei kvalifikacijų pripažinimą. ES svarsto galimybes plėsti Kanados dalyvavimą „Erasmus+“ programoje, kuri jau dabar atvira kai kurioms ne ES valstybėms, nes tokie mainai turi ir simbolinę, ir praktinę vertę darbo rinkai.

    Saugumo darbotvarkėje vis svarbesnė tampa Arktis, kurioje kertasi nauji jūrų keliai, infrastruktūros apsaugos klausimai ir hibridinių grėsmių rizikos. ES atnaujina Arkties strategiją, o Kanada, turinti tiesioginį geografinį ir saugumo interesą regione, galėtų tapti vienu iš centrinių partnerių bendruose atsako ir atsparumo planuose.

    Gynybos srityje ES ir Kanada jau artėja per praktinius instrumentus, o Briuselis siekia, kad bendradarbiavimas apimtų ne vien politinius pareiškimus, bet ir realias priemones, susijusias su pajėgumais, pramone ir finansavimo galimybėmis. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai prekyba, žaliavos, skaitmeninės taisyklės ir saugumas vis dažniau planuojami kaip vienas strateginis paketas.

  • Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Artėjant Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinei kalbai apie Sąjungos padėtį, Briuselyje suaktyvėjo lobistai ir nevyriausybinės organizacijos. ES kvartale pasirodę plakatai ragina kalboje skirti dėmesio gyvūnų gerovei, o užkulisiuose vyksta kova dėl kelių sakinių, kurie gali nubrėžti politinę darbotvarkę metams į priekį.

    Kalba apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente laikoma vienu aiškiausių signalų, kokias sritis Europos Komisija ketina stumti į priekį per artimiausią politinį sezoną. Nors pati kalba teisiškai nieko neįpareigoja, joje įvardytos kryptys dažnai virsta konkrečiais teisėkūros pasiūlymais, finansavimo prioritetais ir politiniu spaudimu valstybėms narėms.

    Viena ryškiausių šių metų kampanijų skirta gyvūnų gerovei. Aktyvistai siekia, kad tema būtų aiškiai paminėta aukščiausiu lygiu, nes tai, jų teigimu, sustiprintų politinį pagreitį sprendimams dėl ūkininkavimo standartų, prekybos taisyklių ir kontrolės mechanizmų.

    Ne mažiau aktyvūs ir pramonės atstovai, kurie nori, kad Europos Komisija kalboje įsipareigotų rengti didelės apimties ataskaitą apie Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokia ataskaita, panašaus svorio kaip anksčiau rengti strateginiai ES konkurencingumo vertinimai, jiems būtų svertas derantis dėl energetikos, pramonės ir investicijų politikos krypties.

    Dar viena įtampą kelianti tema yra konkurencingumas ir reguliavimo našta, ypač pramonės šakoms, kurios jaučia augančią spaudimo bangą iš pasaulinių rinkų. Briuselyje šalia institucijų įprastai vyksta renginiai, kuriais siekiama pabrėžti sektorių problemas ir priminti, kad keli žodžiai kalboje gali tapti aiškiu signalu Europos Komisijos nariams, Tarybai ir nacionalinėms sostinėms.

    Skaitmeninių technologijų atstovai taip pat siekia vietos kalboje, ypač kalbant apie dirbtinį intelektą ir investicijų pritraukimą. Pastaraisiais metais DI tapo viena iš sričių, kur ES bando suderinti reguliavimą, inovacijų skatinimą ir saugumo rizikų valdymą, o politinis paminėjimas dažnai interpretuojamas kaip ženklas, ar bus renkamasi griežtesnė kontrolė, ar didesnis finansinis postūmis.

    Pačių užkulisių logika paprasta: vienas sakinys kalboje gali būti svarbus ne tik viešajai nuomonei, bet ir tam, kaip institucijų viduje bus skirstomas dėmesys bei resursai. Lobistams tai tampa galimybe įrodyti, kad jų tema yra politiniame žemėlapyje, o nevyriausybinėms organizacijoms tai gali būti argumentas derybose dėl paramos, partnerystės ir darbotvarkės prioritetų.

    Vis dėlto priėjimas prie sprendimų priėmėjų išlieka nevienodas. Dalis organizacijų remiasi viešomis kampanijomis, laiškais ir koalicijomis, kitos investuoja į nuolatinius ryšius su institucijomis ir ekspertines pozicijas, kurios dažnai atveria duris į aukštesnio lygio diskusijas. Ši įtampa ypač išryškėja prieš tokias kalbas, kai kiekvienas žodis vertinamas kaip ženklas, kur link pasuks politinis kompasas.

    Kalbos svarbą sustiprina ir tai, kad joje kartais pasirodo netikėtų sprendimų užuominos, galinčios turėti tiesioginių ekonominių pasekmių. Ankstesniais metais netikėti pranešimai apie tyrimus ar prekybos priemones buvo sukėlę rinkų reakcijas ir paskatinę atsakomąsias politines priemones, todėl interesų grupės šį formatą vertina kaip momentą, kai galima ne tik įtvirtinti prioritetus, bet ir pakeisti žaidimo taisykles.

    Galiausiai didžiausias klausimas lieka tas pats: ar kalboje bus tik simboliniai paminėjimai, ar konkretūs įsipareigojimai su aiškiais darbais, terminais ir atsakomybe. Būtent šios detalės, o ne vien tematinių žodžių skaičius, dažniausiai nulemia, ar politinė žinutė virs realiais teisės aktais, biudžetais ir įgyvendinimo sprendimais visoje Europos Sąjungoje.

  • Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija įsiutino Prancūziją: prekybos sutartį su Indija pateikė tik anglų kalba

    Europos Komisija perdavė Europos Sąjungos ir Indijos prekybos susitarimą valstybėms narėms ratifikuoti, tačiau dokumentas pateiktas tik anglų kalba. Toks žingsnis sukėlė Prancūzijos nepritarimą, nes Paryžius ragina laikytis pareigos sutartis pateikti visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

    Komisija argumentuoja, kad vienos kalbos pasirinkimas šiuo etapu padėtų paspartinti ratifikavimo procesą ir sutaupyti laiko. Briuselis siekia, kad susitarimas būtų užbaigtas per šiuos kalendorinius metus, todėl bando sumažinti administracinius vėlavimus, kurie dažnai kyla dėl vertimų derinimo.

    „Siūlome susitarimą pasirašyti derybų kalba, tai yra anglų, o visos kalbinės versijos bus parengtos kuo greičiau ir tikrai dar iki balsavimo Europos Parlamente“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olofas Gillis.

    Prancūzijos pozicija remiasi ne vien simboline kalbos politika. Paryžius pabrėžia, kad prekybos susitarimai yra techniškai sudėtingi, o jų nuostatos gali turėti reikšmingų teisinių ir ekonominių pasekmių, todėl niuansai esą turi būti vertinami tik gavus patikimus vertimus nacionalinėmis kalbomis.

    Praktikoje ES prekybos susitarimų ratifikavimui dažniausiai reikia Europos Parlamento pritarimo, o kai kuriais atvejais ir nacionalinių parlamentų sprendimų. Komisija teigia, kad po pasirašymo susitarimas bus išverstas, o galutinės kalbinės redakcijos, kaip įprasta, bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

    Vis dėlto kol kas neaišku, ar pažadas pateikti vertimus iki Europos Parlamento balsavimo bus pakankamas, kad Prancūzija atsitrauktų. Pastaraisiais metais Paryžius ne kartą blokavo ar lėtino ES prekybos iniciatyvas, o įtampa dėl procedūrų gali tapti papildomu politiniu barjeru net tuomet, kai pati sutarties kryptis Prancūzijai yra priimtina.

    Komisija šį procesą sieja su platesne ES prekybos strategija, kuria stengiamasi greičiau sudaryti ir įgyvendinti susitarimus su strateginiais partneriais, diversifikuojant tiekimą ir mažinant priklausomybę nuo geopolitinių rizikų. Indija ES kontekste laikoma svarbia ekonomine ir politine partnere, todėl ratifikavimo tempas Briuseliui tampa principiniu klausimu.

  • ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES smogia „Airbnb“ nuomai: naujos taisyklės gali apversti turizmo miestų būsto rinką

    ES ruošia bendrą nuomos rėmą

    Europos Komisija pristatė įperkamo būsto planą, kuriuo siekiama paskatinti ilgalaikę nuomą ir padaryti būstą labiau prieinamą gyventojams. Pagrindinis tikslas – daugiau aiškumo, kaip vietos valdžia turi taikyti ribojimus turistų pamėgtuose rajonuose.

    Nors būsto politika formaliai išlieka valstybių narių kompetencija, Komisija siūlo bendrą metodiką, kuri padėtų savivaldybėms identifikuoti teritorijas, kuriose fiksuojamas būsto trūkumas ir kainų spaudimas. Tokiose zonose būtų lengviau pagrįsti tikslines priemones prieš trumpalaikę nuomą ar ilgai tuščius būstus.

    „Įperkamo būsto trūkumas kelia nerimą daugeliui Europos piliečių. Esminiams darbuotojams ir studentams darosi neįmanoma gyventi ten, kur jie dirba ar studijuoja. Svarbiausia – tai teisingumo klausimas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Kodėl tema tapo politine krize

    Europos institucijas veikti spaudžia blogėjantys rodikliai: gyventojai vis dažniau įvardija būstą kaip vieną opiausių problemų miestuose. Komisijos ir ES statistiniai duomenys rodo, kad kainos daugelyje sostinių augo greičiau nei pajamos, o nuomos brangimas didina finansinę naštą namų ūkiams.

    Komisijos vertinimu, vien pasiūlos didinimo neužtenka, nes ten, kur paklausa didžiausia, būstų statoma per mažai. Skaičiuojama, kad problemos mastui suvaldyti Europai kasmet reikėtų daugiau nei 2 000 000 naujų būstų, ypač didmiesčiuose ir turizmo centruose.

    Trumpalaikė nuoma – maža dalis, bet didelis efektas

    Nors trumpalaikės nuomos segmentas sudaro apie 1,2 proc. viso ES būsto fondo, atskiruose turizmo taškuose jo dalis gali siekti iki 20 proc. Tokiose vietovėse net ir santykinai nedidelis būstų išėmimas iš ilgalaikės nuomos rinkos gali kilstelėti kainas ir išstumti vietos gyventojus.

    Komisijos plane akcentuojama, kad bet kokie ribojimai turėtų būti pagrįsti vietos būsto spaudimu ir atitikti proporcingumo principą. Kitaip tariant, savivaldybės turėtų įrodyti, jog priemonės yra tikslingos, būtinos ir neperteklinės.

    „„Airbnb“ pritaria siekiui padaryti būstą įperkamesnį. Tačiau dabartinė formuluotė nepridės nė vieno būsto ilgalaikei nuomai, o šeimininkams įvairiuose Europos miestuose sukurs reguliacinį neapibrėžtumą“, – teigiama „Airbnb“ pareiškime.

    Toliau iniciatyvą turės svarstyti ir derinti ES teisėkūros institucijos, o galutinė jos forma gali keistis derybų metu. Praktinis poveikis labiausiai priklausys nuo to, kaip siūlomas metodikas ir rekomendacijas realiai pritaikys nacionalinės valdžios ir savivaldybės.

  • ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    ES duoda Kinijai ultimatumą iki spalio: Šefčovičius perspėja apie griežtesnes priemones

    Ultimatumas iki spalio

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pareiškė, kad Kinija iki spalio turi pateikti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga svarstys griežtesnes apsaugines priemones. Pasak jo, tikslas – pažaboti augantį ES prekybos deficitą su Pekinu ir apsaugoti Europos pramonę.

    Komisaras pabrėžė, kad derybos jau peržengė vien ekonomikos rėmus ir tapo politiniu klausimu, kuriuo domisi visų 27 ES valstybių lyderiai. Artimiausios savaitės įvardijamos kaip kritinės, nes planuojami aukšto lygio kontaktai tarp Briuselio ir Pekino.

    „Tai labai politinis procesas, o Europos lyderiai iki spalio nori matyti aiškius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Ko Briuselis tikisi iš Pekino

    ES siekia ne vien bendrų pažadų, bet ir konkretaus veiksmų plano, kuris parodytų kryptį, kaip bus mažinamas disbalansas prekyboje. M. Šefčovičius teigė, kad valstybės narės tikisi bent jau sprendimo modelio, kuris vėliau galėtų virsti įgyvendinimo etapais.

    Anot komisaro, prieiga prie Kinijos rinkos Europos įmonėms nepasikeis per naktį, todėl iki spalio labiausiai laukiama įrodymo, kad susitarimas įmanomas ir realiai veiks. Derybose akcentuojamos jautrios sritys, kuriose ES mato didžiausią riziką ir konkurencinį spaudimą.

    „Bandau tai pasiekti derybomis, bet jos turi atnešti labai konkrečius rezultatus“, – sakė M. Šefčovičius.

    Prekybos karo rizika didėja

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Briuselio ir Pekino augo, nes Europos Komisija ėmėsi priemonių, ribojančių kai kurių Kinijos įmonių galimybes ES rinkoje, ir pradėjo tyrimus dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų. Kinija savo ruožtu ne kartą signalizavo galimą atsaką, todėl vis dažniau kalbama apie riziką peraugti į platesnį prekybos konfliktą.

    ES taip pat ruošia naujus vadinamuosius gynybinius instrumentus, kurie leistų greičiau reaguoti į situacijas, kai importas arba valstybės parama, ES vertinimu, iškreipia konkurenciją. M. Šefčovičius užsiminė apie planuojamą diversifikavimo instrumentą, kurio logika – mažinti priklausomybę nuo vienos tiekimo krypties ir stiprinti atsparumą.

    Komisaras patvirtino, kad spalį planuoja vykti į Kiniją, o netrukus po to Briuselyje numatytame ES lyderių susitikime prekybos santykiai su Pekinu turėtų tapti vienu pagrindinių darbotvarkės klausimų. Šiuo metu, pasak jo, visos ES valstybės fiksuoja prekybos deficitą su Kinija.

  • Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Vokietija kaltina Rusiją

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė visišką solidarumą su Vokietija po to, kai Berlynas oficialiai priskyrė Rusijai vadinamąjį hibridinį išpuolį, susijusį su dronų incidentu Leipcigo oro uoste.

    Pasak Vokietijos pareigūnų, rugpjūčio mėnesį oro uosto saugumo zonoje aptiktas dronas buvo netoli Ukrainos krovininio orlaivio, naudojamo karinėms siuntoms gabenti, o vėliau dar vienas bepilotis aparatas susidūrė su lėktuvu ir sutrikdė skrydžių saugą.

    „Išlaikysime Europos Sąjungos vienybę nepaisant šių rimtų ir eskaluojančių veiksmų“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad hibridinės atakos neliks be atsako, o Vokietija, jos vertinimu, jau ėmėsi griežtų priemonių.

    Šis signalas ypač svarbus tuo metu, kai Europos valstybės vis dažniau fiksuoja ne tik informacines, bet ir kinetines provokacijas, kurios gali kelti grėsmę kritinei infrastruktūrai ir civilių saugumui.

    Susitikimas su NATO vadovu

    Europos Komisija patvirtino, kad Ursula von der Leyen artimiausiomis dienomis susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aptarti koordinuoto atsako į hibridines grėsmes.

    Pagal viešai įvardytą kryptį, dėmesys bus sutelktas į glaudesnį ES ir NATO institucijų bei valstybių narių veiksmų derinimą, ypač atgrasymo, žvalgybos ir greitos reakcijos srityse.

    „NATO toliau stiprins mūsų gebėjimą atgrasyti ir ginti visus sąjungininkus nuo bet kokios grėsmės, įskaitant kenkėjiškus veiksmus, kaip matėme Leipcige“, – sakė Markas Rutte.

    Lygiagrečiai ES lygmeniu svarstomos papildomos ribojamosios priemonės, kurias, remiantis viešais pareiškimais, galėtų rengti užsienio reikalų ministrai artimiausiuose posėdžiuose.

    Tokie sprendimai paprastai apima tikslines sankcijas asmenims ir struktūroms, susijusioms su žvalgyba, logistika ar operacijų vykdymu, taip pat priemones prieš dezinformacijos ir kibernetinių atakų infrastruktūrą.

    Hibridinės grėsmės Europoje auga

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad incidento vykdymo priemonės esą atitinka metodus, anksčiau matytus kitose Rusijai priskiriamose hibridinėse operacijose, susijusiose ir su karu prieš Ukrainą.

    Vokietija, reaguodama į situaciją, nurodė uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje, o Rusijos namus Berlyne taip pat planuojama užverti.

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas yra perspėjusi, kad Rusija didina kinetinių hibridinių incidentų skaičių Europoje, siekdama paveikti politinius sprendimus ir mažinti paramą Ukrainai.

    Jos vertinimu, šių atvejų rizika akivaizdžiai auga, o vien tik pavienės nacionalinės priemonės ne visada leidžia laiku atpažinti veikimo modelius ir užkirsti kelią pasikartojimui.

    Pastarosiomis dienomis apie dronų įsibrovimus ar incidentus taip pat pranešė kelios NATO rytinio sparno valstybės, o Vokietijoje policija tyrė įtartinus atvejus prie energetikos objektų.

    Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur akcentavo, kad Rusija nuolat tikrina ribą, kur prasideda aiški reakcija, todėl Europai svarbu išlaikyti blaivų vertinimą ir nuosekliai stiprinti atgrasymą.

    Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra kritikavusi Europos šalių pareiškimus, teigdama, kad kaltinimai skelbiami nepasibaigus tyrimams.

    Vis dėlto Vokietijos sprendimas viešai įvardyti atsakomybę ir imtis diplomatinių priemonių rodo, kad Berlynas siekia perkelti šiuos incidentus iš pavienių įvykių į sisteminį saugumo darbotvarkės klausimą ES ir NATO lygmeniu.

  • ES vėl pasirinko tylą: Islandija referendume pasakė ne narystei – ir skamba Brexit aidas

    ES vėl pasirinko tylą: Islandija referendume pasakė ne narystei – ir skamba Brexit aidas

    Europos Sąjunga dar kartą pasirinko itin santūrų toną, kai Islandijos rinkėjai referendume nusprendė neatnaujinti derybų dėl narystės ES. Balsai pasiskirstė beveik perpus: 52,8 proc. pasisakė prieš, 47,2 proc. – už, o kampanija šalyje paliko ryškų susiskaldymo pėdsaką.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai rezultato nekomentavo, o institucijos poziciją iš esmės apsiribojo formuluote, kad Briuselis „atsižvelgė“ į balsavimą. Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costa atstovas pabrėžė, jog ES gerbia demokratinį islandų pasirinkimą ir laiko Islandiją artima partnere.

    Tokia laikysena atgaivino seną diskusiją: ar institucinis neutralumas referendumuose, kurie tiesiogiai paliečia pačią ES, nėra politiškai žalingas. Kritikai teigia, kad tyla suteikia daugiau erdvės emociniams argumentams ir dezinformacijai, o šalininkai primena, jog aktyvi Briuselio kampanija lengvai gali būti išnaudota kaip spaudimo įrodymas.

    Vyriausybės prašymas nesikišti

    Islandijos valdžia Briuseliui aiškiai signalizavo, kad referendumas yra vidaus politikos klausimas. Premjerė Kristrún Frostadóttir dar prieš balsavimą pabrėžė, jog sprendimas pradėti derybas ar jų nepradėti priklauso tik islandams, todėl nereikalingas „neprotingas kišimasis“.

    Kartu ji pripažino, kad gyventojams kylant klausimų apie ES, natūralu tikėtis atsakymų iš pačių europinių institucijų. Ši taktika sutapo su proeuropietiškos stovyklos siekiu sumažinti įtampą ir akcentuoti, kad kalbama tik apie derybų atnaujinimą, o ne apie galutinę narystę.

    „Tai nėra balsavimas dėl narystės, nes jei derybos būtų atnaujintos ir pasiektas susitarimas, vėliau vis tiek vyktų atskiras referendumas“, – sakė Kristrún Frostadóttir.

    Žvejyba, ekonomika ir tapatybė

    Didžioji kampanijos dalis sukosi apie ekonomiką. Derybų šalininkai argumentavo, kad narystė galėtų sumažinti skolinimosi kainą, stabilizuoti valiutos svyravimus ir priartinti šalį prie euro įvedimo, kas, jų teigimu, sustiprintų finansinį saugumą.

    Priešininkai labiausiai akcentavo suverenumą ir praktines pasekmes žvejybai bei žemės ūkiui – sektoriams, kurie Islandijoje turi ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę, ypač regionuose. Jie įspėjo, kad ES taisyklės galėtų pakeisti kvotų ir išteklių valdymo principus, o tai rinkėjams tapo vienu jautriausių klausimų.

    „Tai buvo ne vien apie ekonominius interesus. Argumentai prieš derybas daugeliui pasirodė artimesni Islandijos tapatybei“, – sakė Huldа Þórisdóttir.

    Brexit šešėlis ir Briuselio pamokos

    ES atsargumas Islandijoje dažnai lyginamas su 2016 metų Jungtinės Karalystės referendumu dėl pasitraukimo iš ES. Tuomet Londonas taip pat ragino Bendrijos institucijas nesikišti, o Briuselis, vengdamas tiesioginės politinės konfrontacijos, iš esmės laikėsi atokiau nuo kampanijos.

    Kritikai primena, kad po Brexit ne kartą buvo pripažinta: melagingiems teiginiams ir manipuliacijoms viešojoje erdvėje dažnai nebuvo atsakyta laiku. Kita vertus, dalis ekspertų pabrėžia, kad bet kokia aktyvesnė ES pozicija galėjo sukelti priešingą efektą ir tapti papildomu argumentu euroskeptikams.

    Islandijos atvejis parodė, kaip greitai klausimas dėl derybų formato gali virsti principiniu ginču apie suverenumą. Šalies nepriklausomybė, įtvirtinta 1944 metais po atsiskyrimo nuo Danijos, ir šiandien išlieka stiprus politinis motyvas, kurį kampanijoje sėkmingai išnaudojo „ne“ stovykla.

  • Von der Leyen Paryžiuje kalbės apie Europos kosmoso skydą: kaip ES gins palydovus ir ryšius

    Von der Leyen Paryžiuje kalbės apie Europos kosmoso skydą: kaip ES gins palydovus ir ryšius

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 10 dieną Paryžiuje tarptautiniame kosmoso viršūnių susitikime sakys kalbą, skirtą vien kosmoso politikai. Tai būtų pirmasis toks jos pasisakymas, sutampantis su augančiu nerimu dėl palydovų saugumo ir Europos priklausomybės nuo kosminių sistemų.

    Kalba numatoma tuo metu, kai Europos Komisija rengiasi pristatyti Europos kosmoso skydą, veiksmų planą, kuriuo siekiama geriau apsaugoti ES palydovus ir kitą kosminę infrastruktūrą. Briuselyje vis dažniau pabrėžiama, kad saugumo aplinka kosmose ir aplink kosmoso paslaugas tampa vis priešiškesnė.

    Palydovai tapo kritine infrastruktūra

    Palydovai šiandien svarbūs ne tik mokslui ar komercijai, bet ir kasdienėms paslaugoms: navigacijai, laiko sinchronizacijai, ryšiams, oro ir jūrų transporto valdymui. Jie taip pat yra esminė gynybos ir krizinių situacijų valdymo dalis, todėl jų trikdymas ar sugadinimas gali turėti tiesioginių pasekmių ekonomikai ir saugumui.

    Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūros regione daugėjo GPS signalų trikdymo ir klaidinimo atvejų, dėl kurių buvo fiksuojami skrydžių ir navigacijos sutrikimai. Tokios atakos dažniausiai priskiriamos hibridinių grėsmių laukui, tačiau Europos institucijose vis garsiau kalbama, kad reali žala gali būti ne mažiau rimta nei tradicinių kibernetinių atakų.

    Ką gali reikšti Europos kosmoso skydas?

    Nors detalės dar neatskleistos, Europos kosmoso skydas turėtų apimti priemones, susijusias su palydovų atsparumu, rizikų stebėsena ir greitesniu reagavimu į trikdymo incidentus. Vienas svarbiausių uždavinių gali būti geresnis civilinių ir karinių pajėgumų suderinimas, nes tie patys signalai ir palydoviniai tinklai dažnai aptarnauja ir viešąsias paslaugas, ir gynybos poreikius.

    Tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skiriama ir alternatyvioms technologijoms, pavyzdžiui, atspariai navigacijai, kai paslaugos gali veikti net ir esant GPS trikdymui. Toks požiūris dera su platesne ES kryptimi stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir mažinti pažeidžiamumą nuo išorinių veikėjų.

    Paryžiaus susitikimas ir platesnis saugumo kontekstas

    Tarptautinį kosmoso viršūnių susitikimą rugsėjo 9–10 dienomis Paryžiuje rengia Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Planuojama, kad į renginį atvyks daugiau nei 120 šalių delegacijos, taip pat kosmoso agentūrų, pramonės, mokslo ir kariuomenės atstovai.

    Von der Leyen dalyvavimas anksčiau nebuvo skelbtas viešai. Jos sprendimas atskirai akcentuoti kosmoso politiką taip pat siejamas su Europos Komisijos pastangomis stiprinti gynybos ir saugumo kryptį, didinant institucijos vaidmenį srityse, kurios anksčiau dažniau buvo siejamos su diplomatine ir saugumo darbotvarke.

    „Kosmosas tapo kasdienio gyvenimo ir saugumo stuburu, todėl jo apsauga nebėra techninis klausimas, o strateginis prioritetas“, – sakė vienas su pasirengimu renginiui susipažinęs pareigūnas.

  • Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Von der Leyen perspėja: Europa turi ruoštis vienu metu kylančioms nelaimėms ir naujoms grėsmėms

    Europa įspėjama ruoštis naujai realybei

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad Europos Sąjungai reikia iš esmės atnaujinti civilinės saugos ir reagavimo į krizes modelį, nes ekstremalūs įvykiai vis dažniau kyla vienu metu ir skirtingose vietose. Pasak jos, ankstyva ir intensyvi miškų gaisrų sezono pradžia parodė, kaip greitai nacionalinių tarnybų pajėgumai pasiekia ribas.

    Ji kalbėjo Europos ekstremaliųjų situacijų reagavimo centre, pabrėždama, kad tradicinis požiūris, kai resursai telkiami tik nelaimei jau įvykus, nebeužtikrina pakankamo saugumo. ES siekia daugiau dėmesio skirti prevencijai, pasirengimui ir ankstesniam rizikų numatymui.

    „Turime būti pasirengę pasauliui, kuriame ekstremalūs įvykiai nutinka dažniau, daugiau vietų ir tuo pačiu metu“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Gaisrai, karščio bangos ir evakuacijos

    Europos Komisijos duomenimis, šiais metais ES teritorijoje ugnis nuniokojo daugiau kaip 600 000 hektarų, tai yra daugiau nei dvigubai viršija ilgalaikį dviejų dešimtmečių vidurkį. Toks mastas reiškia didesnes grėsmes žmonių sveikatai, infrastruktūrai, žemės ūkiui ir ekosistemoms.

    Von der Leyen atkreipė dėmesį, kad nuo balandžio mėnesio ES civilinės saugos mechanizmas dėl miškų gaisrų buvo aktyvuotas 10 kartų. Komisija skelbė, kad didelės rizikos zonose iš anksto buvo dislokuota beveik 800 ugniagesių, o per vasarą talkino komandos iš 25 šalių.

    Už krizės valdymą atsakinga eurokomisarė Hadja Lahbib teigė, kad dėl gaisrų šią vasarą teko evakuoti apie 300 000 žmonių. Ji taip pat pabrėžė, kad Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas, todėl ekstremalių reiškinių rizika auga ne teoriškai, o jau dabar.

    „Turime strategiją, tačiau privalome didinti tempą, nes klimato kaita jau ne beldžiasi į duris, ji yra kambaryje“, – sakė Hadja Lahbib.

    Kur rasti lėšų pasirengimui?

    Europos Komisija vis dažniau akcentuoja, kad investicijos į prisitaikymą prie klimato kaitos ir prevenciją ilgainiui kainuoja mažiau nei pasikartojančių nelaimių padarytos žalos padengimas. Tokia logika grindžiamas siekis, kad po kiekvienos krizės būtų stiprinamos ankstyvo perspėjimo sistemos, rezervai ir tarpvalstybinis pajėgų suderinamumas.

    Vis dėlto finansavimo klausimas tampa politiškai jautrus, nes dalis ES šalių siekia griežtesnės fiskalinės drausmės ir mažesnių bendro biudžeto išlaidų, tuo metu artėjant diskusijoms dėl 2027–2034 metų ES daugiametės finansinės programos. Komisija bando įrodyti, kad pasirengimo spragos galiausiai atsisuka didesniais kaštais tiek nacionaliniams biudžetams, tiek bendrajai ES ekonomikai.

    Klimato politikos eurokomisaras Wopke Hoekstra yra viešai pabrėžęs, kad išankstinės investicijos padeda išvengti brangiausio scenarijaus, kai valstybės nuolat moka už atstatymą po gaisrų, potvynių ar kitų stichijų. Ši nuostata vis dažniau tampa ES argumentu diskusijose dėl naujų finansavimo prioritetų.

    Ne tik stichijos: daugėja hibridinių grėsmių

    ES civilinės saugos planavimas, pasak Komisijos, vis labiau krypsta nuo atskirų nelaimių link scenarijų, kai vienu metu sutampa kelios krizės. Greta potvynių, miškų gaisrų ir audrų vis dažniau minimos kibernetinės atakos, sabotažas ir kritinės infrastruktūros, pavyzdžiui, energetikos ar sveikatos apsaugos sistemų, sutrikdymas.

    Toks „hibridinių“ grėsmių fonas reiškia, kad krizės gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą net ir neprimindamos tradicinio karinio konflikto. Komisijoje taip pat skamba siūlymai stiprinti gyventojų pasirengimą, įskaitant rekomendacijas namų ūkiams būti pasiruošus bent 72 valandas išsiversti savarankiškai, jei sutriktų paslaugos ar tiekimo grandinės.

    Didėjant įtampoms dėl saugumo situacijos Europoje, dalis Rytinio ES pakraščio atstovų ragina greičiau imtis koordinuotų sprendimų ir stiprinti atsparumą, ypač regionuose, kuriems grėsmių rizika laikoma didesne. Komisijos siunčiama žinutė aiški: klimato ir saugumo iššūkiai vis dažniau persidengia, todėl pasirengimas turi būti platesnis nei vien reagavimas į stichijas.

  • Kanada artėja prie ES: ar prekybos karas su JAV atvers kelią narystei ir naujai partnerystei?

    Kanada artėja prie ES: ar prekybos karas su JAV atvers kelią narystei ir naujai partnerystei?

    Kanados politinis posūkis Europos kryptimi kelia klausimą, kuris dar neseniai atrodė neįmanomas: ar šalis, esanti anapus Atlanto, gali tapti dar glaudesne Europos Sąjungos partnere, o gal net svarstyti narystės perspektyvą. Diskusijas stiprina įtampa su JAV ir didėjantis poreikis ieškoti patikimų demokratinių sąjungininkų.

    Rugsėjo viduryje Kanados ministras pirmininkas Markas Carney planuoja atvykti į Strasbūrą: dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime ir kreiptis į Europos Parlamento plenarinę sesiją. Tai būtų ryškus politinis signalas apie siekį gilinti Otavos ir Briuselio ryšius.

    Kanados ir JAV santykius temdo prekybiniai ginčai, o tai skatina Otavą ieškoti papildomų atramų Europoje. Europos Parlamento vadovė Roberta Metsola viešai pabrėžė, kad vizitas gali tapti proga stiprinti ES ir Kanados ryšius bei bendrą politinį ryšį.

    Anapus geografijos ribų

    Teisiškai ES narystės klausimas remiasi Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu, kuriame numatyta, kad paraišką gali teikti Europos valstybė, gerbianti pamatines Sąjungos vertybes. Būtent „Europos valstybės“ sąvoka tampa esmine kliūtimi Kanadai, nes ji aiškiai nepriskiriama Europos geografinei erdvei.

    Vis dėlto ES istorijoje būta atvejų, kai geografijos klausimas buvo ginčijamas politiškai. Pavyzdžiui, Maroko paraiška kadaise buvo atmesta argumentuojant, kad tai Afrikos valstybė, o Turkijos atveju diskusijos dėl europietiškumo tęsėsi dešimtmečiais, nors didžioji šalies teritorijos dalis yra Azijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad ES prigimtis yra regioninė, todėl globalios narystės logika jai nėra būdinga. Kita vertus, bendros demokratinės vertybės, žmogaus teisių standartai ir saugumo interesai gali stumti abi puses į naujo tipo politinį susitarimą, kuris nebūtinai reikštų formalų stojimą.

    Ką rodo nuotaikos Kanadoje?

    Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad daliai kanadiečių idėja apie ryšį su ES yra patraukli. Vienos apklausos duomenimis, maždaug 28 proc. respondentų palaikytų visišką narystę, o dar apie 29 proc. teigė ją palaikantys iš dalies, tačiau su išlygomis.

    Šios nuotaikos atsiranda ne vakuume: Kanada aktyviai dalyvauja Vakarų aljansuose, yra NATO narė ir priklauso G7 formatui kartu su didžiosiomis Europos ekonomikomis. Pastaruoju metu Otava vis dažniau prisijungia ir prie platesnių Europos politinių diskusijų, kuriose aptariamas saugumas, energetika bei atsakas į karus ir ekonominį spaudimą.

    Markas Carney tarptautiniuose forumuose taip pat akcentavo vadinamųjų vidutinių galių bendradarbiavimą, argumentuodamas, kad valstybės, nedalyvaujančios sprendimų priėmime, rizikuoja tapti spaudimo objektu. Tai dera su Europos Sąjungos siekiu telkti demokratines koalicijas, kai didžiosios galios vis dažniau naudoja prekybą ir technologijas kaip geopolitinį įrankį.

    Narystė ar nauja asociacija?

    Realistiškiausia kryptis šiandien atrodo ne formali Kanados narystė ES, o lankstesnė, sustiprinta asociacija. Modelių Europoje netrūksta: Norvegija dalyvauja bendrojoje rinkoje per Europos ekonominę erdvę, o Jungtinė Karalystė po pasitraukimo iš ES turi plačią prekybos ir bendradarbiavimo sutartį.

    Kanada su ES jau yra pasirašiusi išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą, kuris mažina prekybos kliūtis ir atveria platesnes galimybes verslui. Kitas žingsnis galėtų būti gilesnis reguliacinis suderinimas ar platesnis dalyvavimas ES programose, tačiau tai dažnai reiškia ir jautrų klausimą: taisyklių perėmimą turint ribotas galimybes jas formuoti.

    Politiniu lygmeniu vis dažniau kalbama apie „specialios asociacijos“ statusą, kuris galėtų apimti intensyvesnį politinį dialogą, glaudesnį saugumo ir gynybos koordinavimą bei reguliarius aukščiausio lygio susitikimus. Tokia schema leistų Kanadai priartėti prie ES, tačiau neperžengti sutartyse įtvirtintų geografinių ribų.

    Kanados suartėjimas su Europa vyksta tuo metu, kai ES pačiai tenka spręsti plėtros, gynybos pramonės stiprinimo ir strateginės autonomijos klausimus. Todėl Otavos signalai Briuseliui gali tapti ne tik dvišalių santykių tema, bet ir platesnės diskusijos apie tai, kaip demokratijos kuria naujus aljansus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, dalimi.