CP v2

Tag: Ursula von der Leyen

  • Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Signalas iš rytinės sienos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami dronų įskridimai į ES valstybių oro erdvę nėra pavieniai atvejai. Vilniuje ji pabrėžė, kad tai siejasi su augančiomis hibridinėmis grėsmėmis prie Europos rytinės sienos.

    Pasak jos, kai išbandomos Baltijos valstybės, kartu tikrinamas ir visos Europos atsparumas. Ši žinutė nuskambėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais.

    „Tai nėra pavieniai incidentai. Kai išbandomos Baltijos valstybės, išbandoma visa Europa“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Per kelias pastarąsias savaites regione buvo registruota virtinė oro erdvės pažeidimų, o dalis atvejų siejama su trikdoma navigacija ir sudėtingu incidentų identifikavimu. Baltijos šalių lyderiai akcentavo, kad tokie epizodai veikia ne tik kariuomenės darbą, bet ir visuomenės saugumo jausmą.

    Kas vyko ir kuo tai baigėsi?

    Latvijoje vienas incidentas ir kritikuotas institucijų reagavimas tapo politinės krizės katalizatoriumi: atsistatydino ministrė pirmininkė Evika Siliņa ir gynybos ministras Andris Sprūds. Tai sustiprino spaudimą vyriausybėms viešai paaiškinti, kaip veikia perspėjimo ir oro gynybos grandinė.

    Su dronų grėsme susidūrė ir Suomija: po aliarmo Helsinkio oro uoste buvo atnaujintos gyventojų rekomendacijos, raginant kilus įtarimams likti patalpose ir laukti nurodymų. Lietuvoje vienas ryškiausių epizodų paskatino aukščiausių šalies vadovų pasitraukimą į priedangas, kol tarnybos tikslinosi situaciją prie sienos su Baltarusija.

    „Mūsų dangus dar nėra pakankamai saugus“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

    Regiono pareigūnai pabrėžia, kad dalis atvejų gali būti susiję su klaidingai nukreiptais ar perimtais dronais, o dalis su sąmoningomis provokacijomis. Estijos prezidentas Alaras Karis ragino reaguoti ramiai, koordinuotai ir tvirtai, kad incidentai nevirstų panika ar nesusikalbėjimu tarp sąjungininkų.

    Hibridinės grėsmės ir atsakas

    Šalia dronų temos Baltijos šalys ir ES pareigūnai kelia dezinformacijos bei psichologinio spaudimo klausimą. Viešojoje erdvėje kartojama, kad tikslas gali būti sėti baimę, silpninti paramą Ukrainai ir testuoti NATO rytinio sparno reakcijos greitį.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad sąjungininkų atsakas turi būti proporcingas, bet aiškus, o provokacijos neturi tapti „nauja norma“. ES atstovai tuo pat metu akcentuoja poreikį greičiau užpildyti oro gynybos spragas ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemų tarpusavio suderinamumą.

    „Žodžių nebeužtenka. Reikia greitų ir konkrečių veiksmų“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Europos Komisija gynybos stiprinimą sieja su platesniais planuojamais investicijų paketais ir glaudesniu derinimu su NATO, ypač vertinant kovos su dronais bei ankstyvojo perspėjimo pajėgumus. Tarp aptariamų priemonių minimi specializuoti sensoriai, efektyvesnės oro erdvės stebėsenos grandys ir didesnis civilinės saugos pasirengimas.

    Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentai nebūtinai reiškia atvirą karinę eskalaciją, tačiau jie nuolat tikrina institucijų reakciją ir visuomenės pasitikėjimą. Dėl to, jų vertinimu, svarbiausia ne tik techninis oro gynybos stiprinimas, bet ir aiški, vieninga komunikacija gyventojams.

  • ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    ES priklausomybė nuo Kinijos auga: 5 sritys, kuriose Europa tapo beveik bejėgė

    Europos Sąjungos priklausomybė nuo Kinijos importo kai kuriuose sektoriuose tapo tokia gili, kad patikimų alternatyvų praktiškai nebeliko. Tai didina riziką tiek kainoms, tiek tiekimo saugumui, ypač geopolitinių įtampų ir prekybos ribojimų laikotarpiu.

    Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais ES importas iš Kinijos siekė 559,4 mlrd. eurų ir per dešimtmetį išaugo 89 proc. Tuo pat metu ES prekybos deficitas su Kinija 2025 metais sudarė 359,8 mlrd. eurų, o eksportas į Kiniją per metus smuko 6,5 proc.

    Įtampa paaštrėjo po to, kai 2025 metais JAV įvedė platesnius muitus kiniškoms prekėms, o Europoje sustiprėjo baimės dėl perteklinės Kinijos gamybos nukreipimo į ES rinką. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen G7 viršūnių susitikime perspėjo apie naują Kinijos šoką, kai subsidijuota perprodukcija gali iškreipti pasaulines rinkas.

    ES pramonės komisaras Stéphane Séjourné pastaruoju metu ragino įmones diversifikuoti tiekėjus ir mažinti vienos šalies riziką. Briuselis tuo pat metu stiprina teisines priemones, skirtas apsaugoti rinką nuo nesąžiningos konkurencijos ir strateginės priklausomybės.

    Žalioji transformacija Kinijos rankose

    Viena jautriausių sričių – žalioji energetika. Eurostato duomenimis, 2024 metais Kinija sudarė 98 proc. ES įvežamų saulės modulių, o importo vertė krito nuo 19,7 mlrd. eurų 2023 metais iki 10,9 mlrd. eurų 2024 metais, daugiausia dėl smukusių kainų, o ne dėl mažesnių apimčių.

    Priklausomybė apima ir elektromobilių baterijų grandinę: analitinio centro Loom vertinimu, 2025 metais Kinija tiekė apie 88 proc. į ES importuojamų ličio jonų baterijų elektromobiliams. Europos Parlamento tyrimų padalinys taip pat nurodo, kad ES apie 98 proc. retųjų žemių magnetų įsigyja iš Kinijos, o jie kritiškai svarbūs elektromobilių varikliams, vėjo jėgainėms ir gynybos technologijoms.

    Europos Komisijos duomenimis, ES priklausomybė nuo Kinijos magnio siekia apie 97 proc., todėl ši žaliava įtraukta į kritinių žaliavų darbotvarkę. Tikslas – spartinti gavybą, perdirbimą ir perdirbto metalo panaudojimą Europoje, kad tiekimo grandinė būtų atsparesnė.

    Robotų bumas ir kainų spaudimas

    Pramoninių robotų segmente matomas ne tik priklausomumas, bet ir spartus išstūmimas kainomis. Europos Komisijos importo stebėsenos grupės duomenimis, nuo 2025 metų pradžios iki 2026 metų pradžios pramoninių robotų importas iš Kinijos į ES išaugo 315 proc., o vidutinės kainos krito 29 proc.

    Šią kryptį sustiprino Kinijos ilgalaikė pramonės politika Made in China 2025, paremta subsidijomis, pigiu kreditavimu ir mokestinėmis paskatomis. Tarptautinės robotikos federacijos vertinimu, Kinija dabar pagamina daugiau pramoninių robotų nei Vokietija, Pietų Korėja, Japonija ir JAV kartu sudėjus, o perteklinė gamyba skatina agresyvų eksportą.

    Chemija, tekstilė ir mediena

    Chemijos sektoriuje Europos Komisijos stebėsenos duomenys fiksavo atvejus, kai tam tikrų junginių importas iš Kinijos augo keliasdešimt kartų, o kainos kai kuriais atvejais buvo iki 95 proc. mažesnės nei anksčiau. Dėl Kinijos perteklinių pajėgumų 2025 metais Komisija pradėjo atskirai sekti kai kuriuos etileno ir amoniako pagrindu gaminamus produktus.

    Tekstilės ir avalynės importas iš Kinijos išlieka reikšmingas net ir daliai gamybos persikėlus į Pietryčių Aziją. Eurostatas nurodo, kad pagal vertę Kinija sudaro apie 30–35 proc. ES ne vietinės kilmės drabužių ir avalynės importo.

    Medienos gaminių rinkoje nauju įtampos tašku tapo surenkamo parketo importas: per vienus metus jis išaugo daugiau nei dešimt kartų, o kainos krito 77 proc. Europos Komisija 2025 metų liepos mėnesį pritaikė 21,3–36,1 proc. muitus, siekdama apsaugoti sektorių, kuriame dirba per 10 000 žmonių ir kurio vertė siekia apie 1,3 mlrd. eurų.

    Panaši logika pritaikyta ir dekoratyviniam popieriui, kai 2025 metų rugpjūčio mėnesį buvo įvesti 26,4–26,9 proc. muitai, argumentuojant būtinybe apsaugoti daugiau nei 2 000 darbo vietų. Kritikai pabrėžia, kad tokios priemonės dažnai būna pavėluotos, nes įsikišama tik po to, kai rinkoje jau įvyksta kainų griūtis.

    ES bandymai mažinti priklausomybę vis dažniau remiasi ne visišku atsiribojimu, o rizikų mažinimu: tiekėjų diversifikavimu, vietos gamybos skatinimu ir kritinių žaliavų perdirbimo plėtra. Vis dėlto pagrindinis klausimas lieka atviras: ar Europa suspės sustiprinti savo pramoninę bazę, kol priklausomybė nuo Kinijos netaps negrįžtama.

  • ES ir Meksika atnaujino prekybos susitarimą: ko tikėtis verslui ir vartotojams Europoje

    ES ir Meksika atnaujino prekybos susitarimą: ko tikėtis verslui ir vartotojams Europoje

    Europos Sąjunga ir Meksika pasirašė modernizuotą prekybos susitarimą, kuriuo atnaujinamos prieš du dešimtmečius sutartos taisyklės. Dokumentą Meksike vykusiame ES–Meksikos viršūnių susitikime pasirašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum.

    Naujas susitarimas pristatomas kaip abiejų pusių bandymas diversifikuoti prekybą ir sumažinti priklausomybę nuo didžiųjų partnerių, ypač JAV ir Kinijos. Šis žingsnis žengiamas geopolitiniam neapibrėžtumui augant ir pasaulio tiekimo grandinėms persitvarkant.

    „Europos Sąjunga ir Meksika yra įsipareigojusios glaudžiai strateginei partnerystei“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pagal atnaujintas nuostatas ES siekia platesnių galimybių eksportuoti į Meksiką, ypač žemės ūkio ir maisto produktus, farmaciją bei pramonės įrangą. Tuo pat metu Meksikai atsiveria didesnis priėjimas prie ES rinkos tokiems produktams kaip kava, vaisiai, šokoladas ir agavų sirupas.

    Europos Komisijos pateikiami duomenys rodo, kad Meksika yra antra pagal svarbą ES prekybos partnerė Lotynų Amerikoje. Prekyba prekėmis tarp ES ir Meksikos 2025 metais siekė apie 86,8 mlrd. eurų, o paslaugų mainai 2024 metais sudarė apie 29,7 mlrd. eurų.

    Vis dėlto šie skaičiai gerokai mažesni nei Meksikos ekonominiai ryšiai su kaimyne JAV, kuri išlieka didžiausia abiejų šalių prekybos partnerė. Būtent todėl ES susitarimą pristato kaip platesnės strategijos dalį, kuria siekiama stiprinti pozicijas Lotynų Amerikoje ir kurti alternatyvias eksporto kryptis.

    „Augant pasauliniam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga ir Meksika renkasi atvirumą, partnerystę ir ambiciją“, – sakė ES prekybos komisaras Maroš Šefčovič.

    Komisijos teigimu, sutartis svarbi ir verslo ekosistemai: į Meksiką eksportuoja dešimtys tūkstančių Europos įmonių, o šalyje veikia tūkstančiai ES kapitalo bendrovių. Tikimasi, kad aiškesnės ir atnaujintos taisyklės sumažins administracinę naštą, padės užtikrinti didesnį teisinį apibrėžtumą ir paskatins naujas investicijas.

    Dar viena susitarimo dalis susijusi su geografinėmis nuorodomis ir rinkos apsauga: numatoma saugoti šimtus europinių ir kelias dešimtis meksikietiškų geografinių nuorodų. Taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų rinkų atvėrimo kryptis, kuri dažnai laikoma vienu jautriausių dvišalių prekybos derybų klausimų.

    ES taip pat pabrėžia, kad susitarimas turėtų išvengti dalies kritikos, kurią Europoje sukėlė susitarimas su Mercosur šalimis. Briuselis tvirtina, kad jautriausių žemės ūkio produktų importas išlieka kontroliuojamas taikant tarifines kvotas, todėl poveikis ūkininkams turėtų būti labiau valdomas.

    Šis žingsnis dera su platesniu ES tikslu stiprinti prekybos ryšius Lotynų Amerikoje, kur per pastarąjį dešimtmetį smarkiai augo Kinijos ekonominė įtaka. Atnaujintas ES–Meksikos susitarimas, kartu su kitais regioniniais susitarimais, turėtų prisidėti prie labiau subalansuoto ES ekonominio dalyvavimo regione.

  • ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    ES siekia griežtinti prekybos gynybą nuo pigių Kinijos importų: ar Vokietija pagaliau pritars?

    Europos Komisija ieško paramos didesnėms galioms riboti pigių, valstybės remiamų Kinijos prekių srautą į ES ir tikisi, kad šį kartą svarstykles nusvers Vokietija. Briuselyje vertinama, kad Vokietijos pramonės sunkumai ir lėtas augimas gali pakeisti Berlyno ilgai laikytą atsargesnę poziciją Kinijos atžvilgiu.

    Vokietija daugelį metų vengė žingsnių, galinčių supykdyti Pekiną, nes bijojo atsakomųjų priemonių, kurios smogtų eksportuotojams. Tačiau augant spaudimui dėl darbo vietų ir investicijų praradimo, Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie būtinybę turėti greitesnius ir tikslesnius prekybos gynybos instrumentus.

    Kas keistųsi ES prekybos gynyboje?

    Diskusijų centre yra idėja sukurti vadinamąjį perteklinės gamybos instrumentą, kuris leistų operatyviau reaguoti, kai į ES rinką plūsta valstybės subsidijuotos prekės ir spaudžia kainas. Tokios priemonės papildytų jau veikiančius antidempingo ir antisubsidijų mechanizmus, tačiau būtų labiau pritaikytos greitiems, sektoriams jautriems sprendimams.

    Europos Komisija akcentuoja, kad siekiama europinio, o ne pavienių valstybių požiūrio: sprendimai turėtų mažinti strateginę priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kartu saugoti pramonės konkurencingumą. Praktikoje tai reikštų daugiau galimybių riboti rinką užliejančius produktus, kai nustatoma nesąžininga konkurencija.

    Vokietijos dilema: rinka Kinijoje ir spaudimas namuose

    Didžiausia įtampa kyla dėl Vokietijos ekonominio modelio: jos pramonė, ypač automobilių sektorius ir chemijos pramonė, yra glaudžiai susiję su Kinijos rinka. Dalis didžiųjų koncernų baiminasi, kad griežtesnės ES priemonės išprovokuotų Pekino atsaką, kuris galėtų paveikti pardavimus, tiekimo grandines ar žaliavų prieinamumą.

    Kita vertus, Vokietijos vidaus politikoje stiprėja reikalavimai apsaugoti darbo vietas ir pramoninę bazę, o įmonės vis garsiau kalba apie konkurenciją su pigesniais importais. Komisija skaičiuoja, kad būtent šis vidinis spaudimas Berlyne gali tapti lūžio tašku, kai kompromisai dėl griežtesnių priemonių taps politiškai įmanomi.

    Kokie sprendimai laukia artimiausiu metu?

    Europos Komisijos vadovybė planuoja aptarti iniciatyvas gegužės 29 dieną, o vėliau jas pateikti ES lyderiams birželio 18–19 dienomis vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime Briuselyje. Jei Vokietija pritartų, tai sustiprintų šalių, siekiančių aktyvesnės prekybos gynybos, pozicijas ir pagreitintų naujų priemonių įteisinimą.

    Vis dėlto greito ir vienareikšmio susitarimo nesitikima: dalis valstybių narių akcentuoja riziką eksportui ir atsakomosioms Kinijos priemonėms, o verslas Europoje nėra vieningas. Briuselyje vis dažniau kartojama, kad tikslas nėra uždaryti rinką, o turėti patikimą, proporcingą atsaką atvejams, kai konkurencija tampa sistemingai nesąžininga.

    „Tai būtina diskusija vis sudėtingesniu geopolitikos ir geoekonomikos laikotarpiu. Susiduriant su iššūkiais, mums reikia europinio požiūrio“, – sakė Europos Komisijos atstovė Paula Pinho.

  • ES siekia pasivyti JAV ir Kiniją: ruošiami Chips Act 2.0 ir naujas DI bei debesijos plėtros įstatymas

    ES kuria taisykles technologijų proveržiui

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Strasbūre pristatė planus stiprinti Europos technologijų pramonę ir mažinti atotrūkį nuo JAV bei Kinijos. Pasak jos, vieninga rinka tebėra vienas svarbiausių ES konkurencingumo variklių, tačiau jai reikia modernizacijos, kad atlaikytų technologinių pokyčių, klimato transformacijos ir geopolitinių įtampų spaudimą.

    Politinis signalas aiškus: ES nori, kad skaitmeninės technologijos greičiau virstų realiais produktais ir paslaugomis, o ne vien moksliniais prototipais. Tam žadamos naujos iniciatyvos puslaidininkių, debesijos ir dirbtinio intelekto srityse.

    „Ateinančią inovacijų fazę nulems tai, kaip skaitmeninės technologijos bus pritaikomos realiame pasaulyje. Europai reikia naujų technologijų čempionų“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Chips Act 2.0 ir investicijų klausimas

    Europos Komisija rengia vadinamojo Chips Act 2.0 projektą, kuriuo siekiama dar labiau sustiprinti Europos pozicijas puslaidininkių grandinėje. Puslaidininkiai laikomi strategine sritimi, nes nuo jų priklauso pramonė, telekomunikacijos, transportas, energetika ir gynyba.

    Priminta, kad pirmasis ES teisėkūros paketas šioje srityje priimtas 2023 metais, o jo tikslas buvo paskatinti gamybą Europoje ir pritraukti kapitalą į naujas gamyklas bei tyrimų centrus. Von der Leyen teigimu, jau pradėta mobilizuoti daugiau kaip 32 mlrd. eurų investicijų į puslaidininkių sektorių ES.

    Naujas DI ir debesijos įstatymas

    Kartu anonsuojamas ir Cloud and AI Development Act projektas, kuris turėtų padėti auginti europinį debesijos bei DI ekosistemų mastą. Praktikoje tai reikštų daugiau dėmesio infrastruktūrai, duomenų prieinamumui ir sąlygoms, kurios leistų įmonėms diegti DI sprendimus peržengiant valstybių narių sienas.

    Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad vieninga rinka turi būti skaitmeninė iš prigimties, o įmonėms, veikiančioms keliose šalyse, būtina mažinti administracinę naštą. Taip pat akcentuota problema, kai ES teisės aktai skirtingose šalyse įgyvendinami nevienodai arba papildomi nacionaliniais reikalavimais, kurie apsunkina verslo plėtrą.

    Konkurencingumas, energija ir saugumas

    Technologijų politika šiandien vis dažniau siejama su ekonominiu saugumu, todėl kalbėta ir apie priklausomybių nuo išorės tiekėjų mažinimą. ES siekia didinti atsparumą tiek žaliavų, tiek energijos grandinėse, o vienu iš prioritetų įvardytas infrastruktūros stiprinimas ir didesnė elektros dalis ekonomikoje.

    Šis kontekstas svarbus ir DI plėtrai, nes didelio masto skaičiavimams reikalingi duomenų centrai, patikimas elektros tiekimas ir konkurencingos energijos kainos. Todėl technologinė darbotvarkė vis labiau persipina su energetikos politika ir bendru ES strateginiu tikslu didinti savarankiškumą.

    Darbotvarkėje ir darbo rinkos pokyčiai

    Be pramonės ir technologijų, von der Leyen pristatė ir socialinės politikos kryptis, susijusias su darbuotojų mobilumu bei darbo vietų kokybe. Taip pat pabrėžtos investicijos į vaikų priežiūros infrastruktūrą, kuri laikoma viena iš priemonių didinti darbo rinkos dalyvavimą.

    Nors konkrečių teisės aktų turinys dar neatskleistas, kryptis signalizuoja, kad ES konkurencingumo paketas bus kompleksiškas: nuo puslaidininkių ir DI iki energijos, reglamentavimo supaprastinimo ir darbo rinkos priemonių.

  • Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisijoje svarstoma plataus masto pertvarka, kuri galėtų paliesti beveik visus padalinius, administruojančius Europos Sąjungos lėšas. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, tikslas būtų labiau suvienodinti ir centralizuoti finansavimo valdymą, kad programos veiktų paprasčiau ir greičiau.

    Žvilgsnis pirmiausia krypsta į Regioninės ir miestų politikos generalinį direktoratatą, dažnai siejamą su sanglaudos politika. Šis padalinys prižiūri reikšmingą bendro ES biudžeto dalį, todėl bet kokie pokyčiai galėtų turėti tiesioginių pasekmių valstybėms narėms, savivaldybėms ir projektų vykdytojams.

    Galimas vienas modelis visiems fondams

    Diskusijose minima, kad pertvarkos logika būtų artima Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės principui. Tai reikštų daugiau dėmesio nacionaliniams planams, aiškiai apibrėžtiems rodikliams ir etapams, o lėšų išmokėjimas labiau priklausytų nuo sutartų rezultatų pasiekimo.

    Tokiu atveju svarstoma ir idėja apie labiau centralizuotą paslaugą ar struktūrą, kuri koordinuotų įvairių programų finansus vieningais standartais. Šalininkų teigimu, tai galėtų sumažinti dubliavimąsi, suvienodinti taisykles ir palengvinti kontrolę, o kritikai įžvelgia riziką, kad sprendimų priėmimas dar labiau koncentruotųsi Briuselyje.

    Kokie padaliniai galėtų būti paliesti

    Be regioninės politikos, pareigūnų minimuose scenarijuose figūruoja ir kiti su dideliais finansavimo srautais susiję generaliniai direktoratai. Tarp jų yra žemės ūkio ir kaimo plėtros sritis, užimtumo ir socialinės politikos kryptis, jūrų reikalai bei žuvininkystė, taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos.

    Tai svarbu todėl, kad šios sritys apima tiek ilgalaikes išmokas, tiek konkurencinius kvietimus, tiek bendras europines programas. Jei būtų pereita prie labiau suvienodinto modelio, keistųsi ne tik administravimo grandinės, bet ir projektų planavimo ritmas, atsiskaitymo logika bei kontrolės procedūros.

    Terminai ir politinės rizikos

    Pertvarkos procesas, kaip nurodoma, jau juda į priekį: Komisijos viduje buriamos darbo grupės, kurios vertina, kaip generalinių direktoratų struktūra galėtų geriau atitikti politinius prioritetus ir būsimą daugiametį ES biudžetą. Galutiniai siūlymai politiniam sprendimui numatomi vėlesniame etape, siejant juos su nauju biudžeto laikotarpiu.

    Europos Parlamente ir tarp suinteresuotų sektorių jau girdisi perspėjimai, kad supaprastinimas netaptų pertekliniu galių sutelkimu. Praktikoje daug kas priklausytų nuo to, ar centralizacija reikštų tik bendras taisykles ir IT sistemas, ar ir realų sprendimų perkėlimą iš teminių padalinių į vieną centrą.

    Valstybėms narėms tai būtų signalas atidžiai sekti diskusijas: sanglaudos, žemės ūkio, socialinių ir inovacijų programų administravimo pokyčiai gali paveikti finansavimo greitį, reikalavimus projektų vykdytojams ir derybų dėl prioritetų pusiausvyrą.

  • Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Kas patvirtinta Strasbūre

    Europos Parlamento derybininkai ir ES valstybių narių atstovai susitarė dėl vadinamojo Turnberry susitarimo įgyvendinimo – prekybos paketo, kuriuo daugumai JAV pramoninių prekių, importuojamų į Europą, būtų panaikinti muitai.

    Sprendimas priimtas po kelias savaites trukusios politinės įtampos, kai dalis europarlamentarų ragino susitarimą laikyti įšaldytą, kol Vašingtonas aiškiai patvirtins savo įsipareigojimus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš dvi savaites viešai grasino įvesti 25 proc. muitus ES automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti iki liepos 4 dienos.

    Šis terminas tapo pagrindiniu spaudimo svertu, o derybos įgavo skubos režimą, nes automobilių sektorius yra vienas jautriausių transatlantinei prekybai.

    Kas kelia daugiausia ginčų

    Susitarimą kritikuojantys europarlamentarai teigia, kad paketas yra asimetriškas, nes kartu numato JAV muitų ES prekėms didinimą iki 15 proc. ribos.

    Tokio masto tarifas gali reikšmingai paveikti Europos eksportuotojus, ypač pramonės šakas, kurių pelningumas jautrus net nedideliems prekybos kaštų pokyčiams.

    Europarlamentarai taip pat siekė įtvirtinti aiškius saugiklius, kad ES nuolaidos muitų srityje būtų tiesiogiai susietos su tuo, ar JAV realiai įgyvendina savo dalį.

    Galutiniame kompromisiniame tekste šie saugikliai, dalies parlamentarų vertinimu, buvo susilpninti, todėl išlieka rizika, kad birželį plenarinėje sesijoje susitarimas sulauks kritiško balsavimo.

    „Stabili, nuspėjama ir subalansuota transatlantinė partnerystė yra abiejų pusių interesas, o šiandien Europos Sąjunga vykdo savo įsipareigojimus“, – sakė Kipro prekybos ministras Michaelis Damianos.

    Sąlygos ir galimi stabdžiai

    Kompromisas numato, kad Europos Komisija galėtų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV iki 2026 metų pabaigos nepanaikintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai.

    Tačiau tokia stabdymo galimybė priklausytų nuo politinio sprendimo ir procedūrų, todėl dalis europarlamentarų ją vertina kaip nepakankamai automatinę.

    Diskutuota ir dėl vadinamosios galiojimo pabaigos sąlygos, kuri nutrauktų susitarimą 2028 metų kovą, jei jis nebūtų atnaujintas.

    Galiausiai sutarta, kad sprendimą, ar JAV pažeidė Turnberry susitarimą, formaliai vertintų Komisija ir prireikus teiktų teisėkūros siūlymą dėl reglamento galiojimo pratęsimo.

    Platesnis kontekstas: kodėl santykiai trapūs

    Briuselyje išlieka nuogąstavimų, kad muitai ir toliau bus naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, net jei konkretus prekybos paketas pradėtų veikti.

    Įtampą didina nesutarimai dėl saugumo ir užsienio politikos, o taip pat skirtingi lūkesčiai dėl Europos vaidmens NATO ir kitose regioninio saugumo iniciatyvose.

    Anot derybų aplinką išmanančių šaltinių, ankstesnės Trumpo užuominos dėl Grenlandijos ir vėlesni JAV tarifų pakeitimai po šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimo buvo viena priežasčių, kodėl Europos Parlamentas kurį laiką delsė.

    Tik gavus patikinimus, kad JAV laikysis 15 proc. muitų viršutinės ribos, parlamentarai sutiko grįžti prie derybų su ES Tarybai pirmininkaujančiu Kipru.

    Pagal Turnberry susitarimą ES taip pat įsipareigojo iki 2028 metų skatinti investicijas JAV strateginiuose sektoriuose, kurių bendra vertė siektų apie 540 mlrd. eurų, bei pirkti JAV energijos išteklių maždaug už 680 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai išlieka vieni labiausiai aptariamų, nes kelia klausimų, kiek tokie įsipareigojimai yra realistiški, kaip jie būtų matuojami ir kokią įtaką turėtų Europos energetikos ir pramonės politikai.

  • ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    ES sutaria su JAV: paskutinė kliūtis įveikta, Briuselis ruošiasi atremti Trumpo muitus

    Europos Sąjungoje pasiektas preliminarus politinis susitarimas dėl teisės akto, kuriuo būtų panaikinti importo muitai daliai JAV prekių. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino Europos Parlamentą ir ES Tarybą kuo greičiau užbaigti procedūras, kad sprendimas įsigaliotų.

    Šis žingsnis laikomas esminiu, siekiant galutinai įtvirtinti transatlantinį prekybos susitarimą ir sumažinti riziką, kad Vašingtonas imsis naujų tarifų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo viešai nurodęs terminą, iki kurio ES turi ratifikuoti susitarimą, priešingu atveju grasinta didinti muitus.

    Apsauga, jei nukentėtų pramonė

    Preliminariame susitarime numatytas apsaugos mechanizmas, leidžiantis Briuseliui laikinai sustabdyti muitų mažinimą, jei JAV importas reikšmingai pakenktų Europos pramonei. Tokios nuostatos dažniausiai įtraukiamos tam, kad prekybos liberalizavimas netaptų staigiu smūgiu jautriems sektoriams.

    Taip pat įrašyta sąlyga, susijusi su plieno ir aliuminio produktais bei jų išvestiniais gaminiais: Europos Komisija galėtų sustabdyti tarifines lengvatas, jei iki 2026 metų pabaigos JAV ir toliau taikytų didesnius nei 15 proc. muitus šiai ES produkcijai. Tokiu būdu ES siekia turėti aiškų svertą, jei susitarimo pusiausvyra būtų iškraipyta.

    Politinis fonas ir artimiausi terminai

    Derybų procesas buvo komplikuotas ir kelis kartus strigo, o politinė įtampa tarp sąjungininkų augo dėl tarifų grasinimų ir kitų ginčų. Europos Parlamento derybininkai pabrėžė, kad susitarimas padeda išvengti eskalacijos, kuri galėtų brangiai kainuoti įmonėms ir darbo vietoms abiejose Atlanto pusėse.

    „Susitarimas yra susitarimas, ir Europos Sąjunga laikosi savo įsipareigojimų. Kartu galime užtikrinti stabilią, nuspėjamą ir abipusiai naudingą transatlantinę prekybą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Parlamentas ir ES Taryba dar turi užbaigti teisėkūros procedūras, o galutinio pritarimo balsavimas, kaip tikimasi, gali įvykti birželio viduryje. Jei procesas vyks sklandžiai, ES spėtų įgyvendinti susitarimą iki Vašingtono nustatytų terminų ir sumažintų naujų tarifų riziką.

    Praktinis šio sprendimo tikslas yra sugrąžinti daugiau prognozuojamumo į ES ir JAV prekybinius santykius: verslui svarbiausia aiškios taisyklės, stabilios tiekimo grandinės ir mažesnė staigių muitų pokyčių tikimybė. Pastaraisiais metais būtent neapibrėžtumas dėl tarifų ir išimčių tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautinei prekybai.

  • Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen prašydama laikinai sušvelninti ES biudžeto drausmės taisykles, kad su energijos krize susijusios išlaidos nebūtų įskaičiuojamos į deficitą. Roma argumentuoja, kad dėl karo Irane išaugusios energijos kainos ir tiekimo rizikos kelia išskirtinį ekonominį šoką.

    Prašymas susijęs su Stabilumo ir augimo paktu, kuris numato, kad valstybių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Italijos pozicija tokia, kad neeilinės investicijos ir priemonės energijos saugumui užtikrinti turėtų būti traktuojamos panašiai kaip gynybos išlaidos, kurioms tam tikrais atvejais taikomos išimtys.

    Energijos krizė ir biudžetų spaudimas

    Laiške Komisijai Italijos vadovė pabrėžė, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos Hormūzo sąsiauryje prisideda prie jau anksčiau Europą paveikusių sukrėtimų, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą. Dėl to, pasak Romos, energijos kainų šuoliai skirtingose šalyse gali turėti nevienodai didelį poveikį šeimų ir verslo sąnaudoms.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Bet kokie trikdžiai šiame regione paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, o Europai tai reiškia didesnį spaudimą pramonei, transportui ir namų ūkių išlaidoms.

    Ką konkrečiai siūlo Italija

    Italija siūlo laikinai išplėsti nacionalinės apsaugos sąlygos taikymą, kad jis apimtų ne tik gynybos, bet ir ekstremalias energijos priemones. Tokia logika remiasi argumentu, kad energijos saugumas tapo strateginiu prioritetu, o išlaidos jam užtikrinti turėtų būti vertinamos kaip investicijos į visos Europos atsparumą.

    G. Meloni taip pat leido suprasti, kad be lankstesnio požiūrio į energijos išlaidas Romai būtų politiškai sunkiau pagrįsti dalyvavimą bendrose ES finansavimo iniciatyvose, skirtose gynybai. Tai atspindi platesnę įtampą tarp poreikio sparčiai investuoti į saugumą ir energiją bei pareigos laikytis fiskalinės drausmės.

    Italijos prašymas pateiktas jautriu momentu: pagal naujausius patvirtintus duomenis šalies biudžeto deficitas viršijo ES taisyklėse numatytą ribą. Tai didina tikimybę, kad Italijos vyriausybei gali tekti riboti išlaidas ir ieškoti papildomų pajamų, ypač artėjant politiškai sudėtingam laikotarpiui.

    Briuselio atsakas: pirmiausia panaudokite turimas lėšas

    Europos Komisija kol kas laikosi atsargesnės pozicijos ir signalizuoja, kad nenori plėsti išimčių, kurios galėtų silpninti bendrą fiskalinės drausmės sistemą. Komisijos atstovai pabrėžia, kad valstybės narės jau turi įvairių priemonių krizės poveikiui mažinti, įskaitant lankstesnes valstybės pagalbos taisykles ir finansavimą energijos investicijoms.

    Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad reikšminga dalis jau numatytų ES lėšų energijos projektams vis dar nėra panaudota. Briuselio argumentas toks, kad prieš prašant naujų išimčių ar taisyklių pakeitimų, šalys turėtų maksimaliai išnaudoti esamus finansavimo instrumentus ir leidžiamas lankstumo ribas.

    Kol kas nėra aišku, ar Italijos siūlymas sulauks platesnio palaikymo tarp kitų valstybių narių, kurios taip pat susiduria su brangstančia energija. Vis dėlto diskusija rodo, kad energijos saugumo klausimas vis dažniau keliamas greta gynybos ir tampa tema, galinčia keisti ES ekonominės politikos prioritetus.

  • ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    ES–Indijos santykiuose – naujas etapas: von der Leyen ragina spartinti prekybos ir investicijų susitarimus

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungos ir Indijos santykiai įžengia į naują etapą, o tam svarbiausia – iki metų pabaigos užbaigti plataus užmojo prekybos susitarimo įgyvendinimą ir pereiti prie investicijų sutarties. Ši žinutė nuskambėjo Indijos ministro pirmininko Narendros Modi vizito Švedijoje metu.

    N. Modi gegužės 17 dieną lankėsi Geteborge, kur susitiko su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir U. von der Leyen. Vizitas buvo antroji jo Europos turo stotelė po Nyderlandų, o dar numatyti susitikimai Norvegijoje ir Italijoje.

    Prekybos sutartis ir ką ji reikštų

    U. von der Leyen pabrėžė, kad ES ir Indijos prekybos susitarimas, kurį abi pusės pasirašė 2026 metų sausį Naujajame Delyje, apimtų beveik 2 mlrd. žmonių ir sudarytų beveik ketvirtadalį pasaulio ekonomikos. Europos Komisijos vadovės teigimu, tai būtų didžiausias dvišalis prekybos paktas, kokį kada nors yra sudariusi bet kuri iš šių pusių.

    Pagal paskelbtas gaires, Indija sutiktų panaikinti arba sumažinti muitus 96,6 proc. ES prekių eksporto, o ES per septynerius metus liberalizuotų 99,5 proc. tarifų eilučių Indijos importui. Tokie skaičiai rodo ne tik politinį, bet ir praktinį susitarimo mastą, kuris galėtų reikšmingai pakeisti tiekimo grandines bei įmonių planus abiejuose regionuose.

    Susitarimas aptariamas tuo metu, kai tarptautinę prekybą vis labiau veikia geopolitinės įtampos, tiekimo saugumo klausimai ir technologijų kontrolės priemonės. ES pastaraisiais metais aktyviai ieško būdų diversifikuoti partnerystes, o Indija siekia pritraukti investicijų ir didinti eksportą, ypač aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose.

    Kodėl investicijų sutartis tampa kitu žingsniu

    U. von der Leyen akcentavo, kad prekyba yra tik dalis platesnės darbotvarkės, o „kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“. Jos teigimu, būtent investicijų taisyklės ir apsauga yra „trūkstama dėlionės dalis“, reikalinga sustiprintam ekonominiam bendradarbiavimui.

    „Prekyba yra tik pusė lygties, kitas žingsnis turi būti investicijų susitarimas“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši kryptis svarbi įmonėms, nes investicijų sutartys paprastai apibrėžia aiškesnes sąlygas kapitalo judėjimui, ginčų sprendimui, rinkos prieigai ir veiklos stabilumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kur sprendimai priimami dešimtmečiams, pavyzdžiui, gamyboje, energetikoje ar infrastruktūroje.

    Modi darbotvarkė Šiaurės Europoje ir toliau

    N. Modi Švedijoje su U. Kristerssonu aptarė dvišalių ryšių stiprinimą prekybos, investicijų, inovacijų ir gynybos srityse. Indijos vadovas taip pat akcentavo, kad dialogas su Europos verslu galėtų prisidėti prie naujų investicijų ryšių tarp Indijos ir Europos.

    Kelionės išvakarėse Nyderlanduose N. Modi su ministru pirmininku Robu Jettenu pasirašė strateginės partnerystės dokumentą, orientuotą į prekybos, technologijų ir energetikos plėtrą. Kitas vizito etapas numatytas Osle, kur planuojamas trečiasis Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas, o darbotvarkėje – technologijos, atsinaujinanti energetika, gynyba, kosmosas ir Arkties regiono klausimai.

    Europos turą N. Modi turėtų baigti Italijoje gegužės 20 dieną susitikimu su ministre pirmininke Giorgia Meloni. Šalys jau anksčiau buvo sutarusios dėl bendro strateginių veiksmų plano, apimančio saugumą, gynybą ir saugių bei legalių migracijos kanalų skatinimą.