CP v2

Tag: Valstybinė žemė

  • Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Merai iškėlė finansų klausimą Vyriausybei: ką Visaginui gali pakeisti susitikimas su premjeru

    Vilniuje Lietuvos savivaldybių merai susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime dalyvavo ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, o darbotvarkėje dominavo regionų stiprinimo ir investicijų pritraukimo klausimai.

    Pagrindinis akcentas buvo savivaldybių finansinis savarankiškumas ir galimybės sparčiau įgyvendinti infrastruktūros projektus. Merai kėlė klausimą, kad dalis sprendimų dėl vietos paslaugų ir investicijų turėtų būti priimama arčiau gyventojų, savivaldybėms suteikiant daugiau lankstumo.

    Kodėl savivaldybėms svarbios paskolos

    Susitikime merai aptarė ILTE paskolų savivaldybėms limitų didinimą, nes skolinimosi galimybės dažnai lemia, kaip greitai galima atnaujinti kelius, viešuosius pastatus ar inžinerinius tinklus. Praktikoje tai reikštų didesnę erdvę suplanuotiems projektams įgyvendinti ne vien tik iš metinių biudžetų.

    Kartu buvo aptarta, kaip savivaldybės galėtų daugiau spręsti pačios, kur nukreipti lėšas ir kokius projektus laikyti prioritetiniais. Regionuose tai dažniausiai siejama su darbo vietų kūrimu, gyvenamosios aplinkos gerinimu ir paslaugų prieinamumu.

    Valstybinės žemės valdymas nuo 2027 metų

    Viena esminių temų buvo pasirengimas nuo 2027 metų savivaldybėms perduoti valstybinės žemės valdymo funkcijas. Merai ir Vyriausybės atstovai aptarė, kokių teisinių ir administracinių sprendimų prireiks, kad perdavimas vyktų sklandžiai ir nekurtų papildomos biurokratinės naštos.

    Tokie pokyčiai savivaldybėms svarbūs dėl plėtros planavimo, investicinių teritorijų formavimo ir greitesnių procedūrų. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės padėtų sparčiau spręsti klausimus, susijusius su sklypų panaudojimu infrastruktūrai ar verslo projektams.

    Gynybos infrastruktūra ir susitarimas

    Dar vienas aptartas blokas buvo visuotinei gynybai reikalingos infrastruktūros plėtra ir savivaldybių vaidmuo šiuose procesuose. Savivaldai svarbu aiškiai žinoti, kokie projektai bus įgyvendinami, kaip jie finansuojami ir kokios atsakomybės tenka vietos institucijoms.

    Susitikimo metu Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pasirašė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą dėl tolesnio dvišalio bendradarbiavimo. Dokumentu siekiama užtikrinti nuoseklų dialogą dėl savivaldai aktualių teisėkūros ir finansavimo sprendimų.

  • Vilniuje tarp sklypų atsirado 120 kv. m valstybinės žemės: kaimynams duotas 20 dienų terminas

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų Marijampolės g. 4A, Panerių g. 19 ir Algirdo g. 71. Skaičiuojama, kad įsiterpęs plotas siekia apie 120 kvadratinių metrų, o dėl jo planuojama rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

    Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į sklypo Marijampolės g. 4A savininko prašymą. Nurodoma, kad tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį prijungti prie besiribojančio sklypo, nes atskirai šioje vietoje neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

    Teisę įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą turi visi su juo besiribojančių sklypų savininkai. Savivaldybė pažymi, kad nagrinėjamu atveju plotas ribojasi ir su Algirdo g. 71 sklypu, todėl šio sklypo savininkai taip pat turi teisę pretenduoti į pirkimą.

    Besiribojančių sklypų savininkams siūloma per 20 darbo dienų raštu pareikšti valią dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo. Jei keli kaimynai norėtų pirkti tą patį plotą, pirmiausia prašoma pateikti rašytinį susitarimą, kaip būtų pasidalijama pageidaujama dalis.

    Jeigu susitarti nepavyksta, parduodamo ploto dalis nustatoma proporcingai pagal tai, kokio ilgio sklypo kraštine pirkėjas ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu. Kitaip tariant, didesnę ribą turintis sklypas paprastai pretenduotų į didesnę įsiterpusios žemės dalį.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad formavimo ir pertvarkymo projektai finansuojami iniciatorių lėšomis, o įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami už rinkos vertę. Jei per nustatytą 20 darbo dienų terminą valia nepareiškiama, laikoma, kad siūlymo atsisakoma.

    Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima sekti paslaugos būseną ir teikti prašymus. Skelbiama, kad šiam atvejui priskirtas paslaugos registracijos numeris yra ZSFP-221578.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus kontaktas. Gyventojams primenama, kad sprendimai dėl įsiterpusių plotų dažnai tampa aktualūs tankiai užstatytose miesto vietose, kur kiekvienas papildomas kvadratinis metras gali turėti reikšmės sklypo naudojimui ir jo vertei.

  • Pastatei statinį valstybinėje žemėje? NŽT įspėja: sklypo negausi ir be aukciono jo nenusipirksi

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėja daugėjant atvejų, kai valstybinėje žemėje savavališkai pastačius statinius ar įrengus objektus vėliau bandoma pasiekti, kad aplink juos būtų suformuotas žemės sklypas. Anot tarnybos, neteisėtas veiksmas negali tapti pagrindu atsirasti teisei į valstybinę žemę.

    NŽT pabrėžia, kad žemės sklypas neformuojamas tam, kad būtų įteisintas savavališkai atsiradęs objektas. Kitaip tariant, faktas, jog valstybinėje žemėje stovi statinys, tvenkinys ar kitas įrenginys, savaime nesukuria teisės nei į nuomą, nei į pirkimą be aukciono.

    Kada galima be aukciono?

    Pagal galiojančią tvarką be aukciono gali būti parduodami ar išnuomojami tik suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naudojami valstybinės žemės sklypai. Esminė sąlyga yra ta, kad sklypas turi būti reikalingas jame teisėtai esantiems ir įregistruotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.

    Todėl NŽT akcentuoja, kad teisė į valstybinę žemę be aukciono siejama ne su bet kokiu objektu, o su teisėtai pastatytu ir registruotu statiniu bei kitomis teisės aktuose numatytomis sąlygomis. Jei statinys atsirado pažeidžiant reikalavimus, tai negali tapti argumentu formuoti sklypą ir vėliau įteisinti naudojimą.

    Svarbu atskirti naudojimą ir teisę

    NŽT atkreipia dėmesį į dažną klaidą, kai faktinis naudojimas sutapatinamas su teise naudotis žeme. Net jei asmuo realiai tvarko tam tikrą plotą, aptvėrė teritoriją ar joje stovi pastatytas objektas, tai nereiškia, kad šis plotas automatiškai turi būti suformuotas kaip sklypas jo reikmėms.

    Pasak tarnybos, valstybinės žemės sklypo suformavimas ir teisės tą sklypą įsigyti ar išsinuomoti suteikimas yra du atskiri teisiniai procesai. Net ir tada, kai statinys yra teisėtas, žemė gali būti suteikiama tik įvertinus, ar tenkinamos visos teisės aktuose numatytos sąlygos ir ar sklypas iš tiesų būtinas statinio eksploatavimui.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    NŽT primena, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas, neteisėtos tvoros, savavališkai įrengti tvenkiniai ar kiti statiniai nelaikomi pagrindu suteikti teisę naudotis valstybine žeme. Tokie atvejai pirmiausia vertinami kaip pažeidimai, o ne kaip situacijos, kurias valstybė turėtų „sutvarkyti“ suformuodama sklypą.

    Gyventojams, planuojantiems statybas ar bet kokius įrenginius, svarbiausia iš anksto pasitikrinti žemės nuosavybės ir naudojimo statusą bei teisines galimybes. NŽT pabrėžia, kad teisėtas kelias visada prasideda nuo dokumentų ir leidimų, o ne nuo faktiškai atsiradusio objekto.

  • Seimas atvėrė kelią 250 mln. investicijoms: stambūs projektai gaus žemę greičiau ir pigiau

    Seimas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotiems Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama greičiau pritraukti stambius, aukštos pridėtinės vertės projektus. Pagrindinė naujovė – lankstesnės valstybinės žemės suteikimo sąlygos investuotojams ir aiškesnės lengvatų taisyklės.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad tikslas yra didesnę investicijų dalį nukreipti į regionus ir kurti geriau apmokamas darbo vietas.

    „Siekiame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus, o stambūs projektai kurtų aukštą pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Pagal priimtus pakeitimus, stambiam investuotojui galės būti taikoma valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata, o tam tikrais atvejais valstybinę žemę bus galima ir įsigyti, jei tai neprieštarauja kitiems teisės aktams. Ministerija akcentuoja, kad tokie sprendimai turėtų sutrumpinti pasirengimo investicijoms laiką ir sumažinti biurokratinių procedūrų naštą.

    Lengvatos bus taikomos tik projektams, kurie atitinka griežtus investicijų masto, darbo vietų ir darbo užmokesčio kriterijus. Numatyta, kad investicijos turi siekti mažiausiai 250 mln. eurų, o Lietuvos regionuose, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybes, kartelė mažinama iki 20 mln. eurų.

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, vienas stambus investicinis projektas vidutiniškai gali sukurti daugiau nei 270 darbo vietų, kurių vidutinis darbo užmokestis gali siekti apie 3 000 eurų. Taip pat vertinama, kad vidutinė stambaus projekto investicija į ilgalaikį turtą sudaro daugiau nei 88 mln. eurų, o pridėtinės vertės augimo indėlis gali siekti apie 18,9 mln. eurų per metus.

    Ministerija nurodo, kad per pirmuosius 10 veiklos metų vidutinis stambus projektas valstybei gali atnešti apie 27 mln. eurų darbo santykių mokesčių. Šie rodikliai tampa vienu iš argumentų, kodėl konkuruojant dėl tarptautinių investuotojų svarbu turėti greitas ir prognozuojamas žemės suteikimo procedūras.

    Įstatymų pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų liepos 1 dienos. Iki tol numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti parengti įgyvendinamieji sprendimai, kad nauja tvarka veiktų vienodai visose savivaldybėse.

  • Vilniuje startuoja sklypo Pergalės g. 60 pertvarka: prijungs valstybinės žemės gabalą

    Kas planuojama Pergalės g. 60

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša pradedanti žemės sklypo Pergalės g. 60 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sprendimas grindžiamas administracijos direktoriaus 2026 metų rugsėjo 4 dieną pasirašytu įsakymu, kuriuo startuoja procedūros pagal galiojančias taisykles.

    Projektu apimama apie 1 967 kv. m teritorija, kurioje yra 1 874 kv. m kitos paskirties sklypas ir apie 93 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Pagrindinis tikslas – šį įsiterpusį plotą prijungti prie besiribojančio sklypo.

    Kodėl prijungiamas įsiterpęs plotas

    Savivaldybė nurodo, kad laisvoje valstybinėje žemėje šiuo atveju neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo. Dėl to pasirenkamas sprendimas sujungti įsiterpusį plotą su gretimu sklypu, kad teritorija būtų valdoma ir tvarkoma aiškiomis ribomis.

    Tokie projektai paprastai inicijuojami tenkinant bendraturčių ar suinteresuotų asmenų prašymus, kai esama situacija neatitinka racionalaus žemės naudojimo principų. Praktikoje tai padeda išvengti nepatogių, atskirai nefunkcionuojančių valstybinės žemės „salelių“ ir palengvina vėlesnius sklypo tvarkymo darbus.

    Kaip vyks procesas ir kur sekti eigą

    Visi su projektu susiję planavimo veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Gyventojai ir suinteresuoti asmenys sistemoje gali sekti paslaugų būsenos pasikeitimus bei gauti elektroninių paslaugų rezultatus.

    Skelbiama, kad šio projekto registracijos numeris sistemoje yra ZSFP-213343. Papildomą informaciją teikia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyrio specialistė Valerija Sabaliauskienė.

  • NŽT įspėja: kada valstybinę žemę po nebaigtu statiniu leis išsinuomoti be aukciono

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad valstybinę žemę po teisėtai pradėtu, bet nebaigtu statyti statiniu tam tikrais atvejais galima išsinuomoti be aukciono. Tačiau vien faktas, kad turite nebaigtą statinį, automatiškai teisės į tokią nuomą nesuteikia.

    Galimybė nuomotis be aukciono siejama su aiškiu tikslu: užbaigti jau pradėtą statybą. Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nuomojamas statinio savininkui arba teisėtam naudotojui būtent statybos darbams pabaigti, o ne alternatyviems planams.

    Kokios sąlygos taikomos nebaigtiems statiniams

    Be aukciono valstybinė žemė gali būti išnuomojama, kai statinys yra teisėtai pradėtas statyti, o planuojamas užbaigimas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų.

    NŽT pabrėžia, kad ši išimtis nėra skirta atvejams, kai siekiama vietoje nebaigto statinio statyti visiškai naują objektą arba pradėti kitą, su esamo statinio užbaigimu ir paskirtimi nesusijusią veiklą. Tokiose situacijose nuoma be aukciono paprastai nebūtų taikoma.

    Apleisti statiniai ir terminai

    Atskira nuostata taikoma sklypams ar jų dalims, kuriose yra tik apleisti statiniai: ir tokiais atvejais valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Vis dėlto sutartyse numatomos papildomos sąlygos, įpareigojančios per nustatytą laiką atlikti reikalingus darbus ir užbaigti statybą.

    Įprastai statybos darbams atlikti nustatomas 2 metų terminas, o tais atvejais, kai būtina rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, terminas gali siekti 5 metus. Nuomininkas privalo iki nustatyto termino pateikti dokumentą, patvirtinantį statybos užbaigimą.

    Jeigu per sutartyje numatytą laiką statybos užbaigimas nepatvirtinamas, nuomininkui gali tekti mokėti dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateikiamas užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat paliekama galimybė kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo.

    Kas organizuoja valstybinės žemės nuomą

    Valstybinės žemės nuomą miestuose ir miesteliuose organizuoja savivaldybės. Kaimiškosiose teritorijose iki 2026 metų pabaigos šią funkciją vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

    Nuo 2027 metų valstybinės žemės nuomos administravimą kaimiškosiose teritorijose taip pat perims savivaldybės. Tai reiškia, kad gyventojams ir verslui dėl nuomos procedūrų vis dažniau teks kreiptis į vietos savivaldą, o ne į NŽT.

  • NŽT prabilo apie savivaldybių sprendimus: kas iš tiesų vyksta su valstybine žeme?

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia, kad valstybinės žemės patikėtinių, tai yra savivaldybių, priežiūra yra viena svarbiausių priemonių užtikrinti teisėtą ir skaidrų viešo turto valdymą. Tarnyba vertina savivaldybių rengiamų sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir siekia, kad sprendimai atitiktų viešąjį interesą.

    Valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikia savivaldybėms galimybę spręsti dėl žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, tačiau kartu uždeda atsakomybę laikytis nustatytų taisyklių. NŽT pabrėžia, kad priežiūra padeda laiku pastebėti klaidas, sumažinti ginčų riziką ir išvengti situacijų, kai sprendimus tenka vėliau taisyti ar panaikinti.

    „Valstybinė žemė yra viešas turtas, todėl jos valdymas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, vienoda praktika ir atsakomybe“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    Anot tarnybos, priežiūra organizuojama vadovaujantis rizika pagrįstu planavimu, funkcijų atskyrimu ir viešumo principais, o didelė dalis darbo skiriama konsultavimui ir metodinei pagalbai. Tikslas – kad skirtingose savivaldybėse teisės aktai būtų taikomi nuosekliai, o sprendimai nekeltų pagrįstų abejonių dėl skaidrumo.

    NŽT vaidmuo sandorių procese

    NŽT akcentuoja, kad ji neorganizuoja viso valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorio sudarymo proceso. Tarnyba vertina savivaldybės parengto sandorio projekto atitiktį reikalavimams ir teikia išvadą, kuri yra tik viena iš kelių proceso dalių.

    Teisės aktuose NŽT išvadai parengti numatytas 10 darbo dienų terminas, tačiau tarnyba nurodo, kad praktikoje išvados dažniausiai pateikiamos per 6–7 darbo dienas. NŽT taip pat skelbia apibendrintus duomenis apie priežiūrą ir išvadų teikimą viešai, kad būtų galima matyti bendrą situaciją ir palyginti savivaldybių rezultatus.

    STT įvardytos rizikos

    NŽT primena, kad valstybinės žemės valdymo kontrolės poreikį yra pagrindusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę. Joje nustatyti veiksniai, kurie gali sudaryti prielaidas nepagrįstiems ar neskaidriems sprendimams, ypač tada, kai savivaldybės priima sprendimus dėl patikėjimo teise valdomos žemės.

    Viena ryškiausių rizikų, į kurią atkreiptas dėmesys, susijusi su valstybinės žemės panauda, kai žemė neatlygintinai suteikiama statiniams eksploatuoti, tačiau vėliau statiniai ar jų dalys išnuomojami. Tokiais atvejais, STT vertinimu, gali būti iškreipiamos konkurencijos sąlygos, nes komerciniais tikslais naudojamai valstybinei žemei ne visada pritaikomi atitinkami mokesčiai ir kontrolės mechanizmai.

    „Glaudus NŽT ir savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas, nes padeda formuoti vienodą valstybinės žemės valdymo praktiką ir užtikrinti viešąjį interesą“, – sakė D. Petraška.

    Jei nustatomas neteisėtas patikėtinio sprendimas ar teisės aktų pažeidimai, NŽT gali teikti motyvuotus nurodymus pakeisti sprendimus, stabdyti jų vykdymą ir sandorio pasirašymą, o viešojo intereso pažeidimų atvejais sprendimus ginčyti teisme. Tarnyba pabrėžia, kad kasdienėje praktikoje prioritetas teikiamas prevencijai, konsultavimui ir rizikų suvaldymui.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    NŽT atkreipia dėmesį į artėjančius valstybinės žemės reformos pokyčius, kurie išplės savivaldybių atsakomybes. Pirmajame etape savivaldybėms jau suteikta teisė administruoti valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijose, o nuo 2027 metų jos perims administravimą ir kaimiškosiose teritorijose.

    Įgyvendinus antrąjį etapą, savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės, todėl priežiūros reikšmė, NŽT vertinimu, tik augs. Didėjant valdomo valstybės turto apimčiai, skaidrumo, vienodos praktikos ir atsakomybės standartai taps lemiami tiek savivaldybių sprendimų kokybei, tiek pasitikėjimui valstybės turto valdymu.

  • Prašymas NŽT: 5 klaidos, dėl kurių užstrigs jūsų žemės reikalai – kaip jų išvengti

    Kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės ar privačios žemės klausimų dažniausiai užtenka vieno prašymo, tačiau praktikoje procesas neretai užsitęsia dėl formalių klaidų. Svarbiausia iš anksto pasirinkti teisingą pateikimo kanalą, pateikti visus priedus ir pasilikti registracijos duomenis.

    NŽT daugumą paslaugų yra perkėlusi į elektroninę erdvę, todėl gyventojams patogiausia dokumentus teikti nuotoliniu būdu. Valstybinės žemės valdymo klausimams dažniausiai naudojama Žemės informacinė sistema, o su privačia žeme susijusias paslaugas galima užsakyti NŽT elektroninių paslaugų sistemoje.

    Jei prašymas teikiamas per Elektroninius valdžios vartus ar e. pristatymo sistemą, svarbu patikrinti, ar pasirinktas gavėjas ir tema atitinka konkretų klausimą. Dokumentus galima pateikti ir elektroniniu paštu, tačiau tokiu atveju jie privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašyti ranka ir pateikti nuskenuoti.

    Kaip pateikti prašymą be klaidų?

    Dažniausia priežastis, dėl kurios prašymas grąžinamas tikslinti, yra neišsamūs arba netikslūs kontaktiniai duomenys. Jei nurodytas neteisingas telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, atsakymas gali jūsų nepasiekti, o terminai dėl to realiai pailgėja.

    Kita dažna problema yra neaiškiai suformuluotas prašymas arba neįdėti būtini dokumentai, pavyzdžiui, įgaliojimas, nuosavybės teisę ar atstovavimą pagrindžiantys priedai. Prieš siųsdami dokumentus įsitikinkite, kad aiškiai nurodėte, ko prašote, dėl kokio sklypo ar objekto kreipiatės ir kokiu būdu pageidaujate gauti atsakymą.

    Teikiant dokumentus elektroniniu paštu verta atkreipti dėmesį į pasirašymo reikalavimus, nes paprastas laiškas be tinkamo parašo gali būti laikomas netinkamai pateiktu. Jei renkatės popierinį pateikimą paštu ar atvykus, pasilikite pateikimo įrodymą, nes jis svarbus ginčo ar termino skaičiavimo atveju.

    Kaip sužinoti, ar prašymas gautas?

    Kai NŽT gauna ir užregistruoja prašymą, pareiškėjui paprastai išsiunčiama informacija apie registraciją. Joje nurodoma dokumento registracijos data ir numeris, todėl šiuos duomenis verta išsisaugoti, nes jie leidžia greitai identifikuoti kreipimąsi.

    Registracijos numeris ypač naudingas, jei vėliau reikia patikslinti informaciją, pridėti papildomus dokumentus arba aiškintis, kodėl atsakymas vėluoja. Tokiais atvejais nurodžius registracijos numerį, institucijai paprasčiau rasti jūsų prašymą ir pateikti tikslesnę informaciją.

    Kur stebėti prašymo nagrinėjimą?

    Prašymo eigą savarankiškai patogiausia sekti tada, kai jis pateiktas elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą. Ten galima matyti, kuriame etape yra nagrinėjimas, ar prašymui reikalingas patikslinimas, ir ar priimtas sprendimas.

    Jeigu prašymas pateiktas, tačiau per nustatytą terminą atsakymo negavote, rekomenduojama kreiptis į NŽT konsultacijų kanalais ir turėti registracijos numerį. Taip pat verta pasitikrinti, ar institucija neprašė patikslinti informacijos, nes tokiais atvejais nagrinėjimo terminas gali būti skaičiuojamas iš naujo.

    Gyventojams, kurie nesinaudoja internetu, išlieka galimybė dokumentus pateikti paštu arba klientų aptarnavimo padaliniuose. Atvykstant į padalinį pravartu registruotis vizitui iš anksto, o prireikus vietoje galima pasinaudoti savitarnos vietomis ir prašymą pateikti elektroniniu būdu.

  • NŽT paskelbė svarbų kvietimą: iki spalio 1 dienos laukia siūlymų Krupavičiaus medaliui

    Nacionalinė žemės tarnyba paskelbė pradedanti kandidatų atranką Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui. Apdovanojimu siekiama įvertinti žmones ir organizacijas, kurių darbai daro apčiuopiamą poveikį žemės politikai ir valstybės žemės valdymui.

    Šis medalis skiriamas už nuopelnus žemėtvarkos, teritorijų planavimo, geodezijos ir kartografijos srityse, taip pat už projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga valstybinė žemė. Praktikoje tai apima tiek susisiekimo, tiek karinės ar kitos viešosios infrastruktūros, būsto, kultūros ir sporto objektų plėtrą.

    „Žemė visada buvo svarbi ne tik žmonių gyvenimui, bet ir valstybės raidai. Mykolo Krupavičiaus inicijuota žemės reforma pakeitė Lietuvos kaimą, ekonomiką ir daugelio žmonių gyvenimą“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    NŽT pabrėžia, kad siūlymų laukiama ne tik iš profesinės bendruomenės. Kandidatais gali būti siūlomi žemėtvarkininkai, geodezininkai, matininkai, projektuotojai, mokslininkai ir kiti specialistai, kurių veikla tiesiogiai susijusi su žemės tvarkymu ar naudojimu.

    Taip pat kviečiama teikti valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų, inžinierių, politikų, verslo bei nevyriausybinių organizacijų kandidatūras. Esminiu kriterijumi įvardijami konkretūs sprendimai, iniciatyvos ar įgyvendinti projektai, prisidėję prie viešojo intereso ir tvaraus teritorijų vystymo.

    Kandidatūras NŽT prašo pateikti iki 2026 metų spalio 1 dienos, atsiunčiant užpildytą kandidato anketą elektroniniu paštu. Pateiktas kandidatūras vertins komisija, sudaryta iš Aplinkos ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto, profesinių asociacijų ir NŽT atstovų.

    Medalių įteikimas planuojamas 2026 metų gruodžio mėnesį. NŽT primena, kad Mykolo Krupavičiaus atminimo medalis įsteigtas pagerbti vieną ryškiausių XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo asmenybių, o pirmieji apdovanojimai buvo įteikti 2020 metais.

  • Vilniuje prie Girių g. 6B formuoja 794 kv. m valstybinės žemės plotą: kas gali jį įsigyti

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie planuojamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, susijusį su laisvu valstybinės žemės plotu, įsiterpusiu tarp sklypo Girių g. 6B ir sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0162:238. Projektas rengiamas gavus sklypo Girių g. 6B savininko prašymą.

    Numatoma suformuoti apie 794 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su besiribojančiu sklypu. Savivaldybė aiškina, kad šioje vietoje laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo, todėl pasirenkamas prijungimo sprendimas.

    Skelbiama, kad procedūros vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS sistemą, kurioje registruojami su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai. Nurodytas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS sistemoje – ZSFP-219269.

    Kas ribojasi su planuojamu plotu

    Planuojamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas ribojasi su kitos paskirties žemės sklypu Girių g. 6B (kadastro Nr. 0101/0162:1581), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taip pat jis ribojasi su privačiu žemės ūkio paskirties sklypu (kadastro Nr. 0101/0162:238).

    Tokiais atvejais svarbiausia aplinkybė yra sklypų paskirtis ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytas naudojimas. Būtent nuo to priklauso, ar įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti parduodamas be aukciono ir kam ta teisė gali būti taikoma.

    Kodėl vieni gali, o kiti – ne

    Savivaldybė remiasi Vyriausybės 1999 metais kovo 9 dieną nutarimu Nr. 260 patvirtintomis taisyklėmis, kurios apibrėžia įsiterpusios valstybinės žemės pardavimą ir nuomą. Jose numatyta, kad įsiterpęs žemės plotas tam tikrose teritorijose gali būti parduodamas be aukciono besiribojančių privačių sklypų savininkams, jei plotas neviršija nustatytų ribų.

    Gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo zonose toks įsiterpęs plotas paprastai negali viršyti 0,04 ha, o kitose kitos paskirties teritorijose riba gali siekti 0,5 ha. Kadangi nagrinėjamas plotas yra apie 794 kv. m, jis patenka į dydžio ribas, taikomas gyvenamųjų teritorijų atvejams.

    Svarbi detalė ta, kad formuojamas sklypas priskiriamas kitos paskirties laisvai valstybinei žemei, o besiribojantis privatus sklypas, kurio kadastro Nr. 0101/0162:238, yra žemės ūkio paskirties. Savivaldybė nurodo, kad galimybė papildomai prisijungti kitos paskirties įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie žemės ūkio paskirties sklypo taisyklėse nėra numatyta.

    Dėl to privataus žemės ūkio paskirties sklypo savininkas, nors ir ribojasi su planuojamu plotu, neturi galimybės šio suformuoto sklypo įsigyti. Savivaldybė pabrėžia, kad šis pranešimas laikytinas informacinio pobūdžio.

    Daugiau informacijos teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyryje. Savivaldybė nurodo, kad gyventojams aktualiausia sekti projekto eigą per ŽPDRIS ir pasitikslinti, kaip konkrečiu atveju taikomos paskirties, naudojimo būdo ir įsiterpusio ploto sąvokos.