CP v2

Tag: Vandenilis

  • „Orlen“ pradeda vandenilio centro statybas Ščecine: 5 MW elektrolizė ir ES parama iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pradeda vandenilio centro Ščecine statybas. Projekte numatyta įrengti 5 MW galios elektrolizerį, vandenilio saugyklas ir infrastruktūrą kurui pakrauti bei paskirstyti transportui.

    Skelbiama, kad objektas galės pagaminti iki 90 kilogramų automobilių sektoriui tinkamo vandenilio per valandą. Bendra investicijos vertė siekia apie 17 milijonų eurų, o projektui suteiktas negrąžinamas Europos Sąjungos finansavimas.

    Statybos darbus vykdys Lenkijos bendrovė „Torpol Oil & Gas“, o tai atitinka „Orlen“ deklaruojamą siekį didinti vietos tiekėjų dalį strateginiuose energetikos projektuose. Įmonė pabrėžia, kad toks modelis turi padėti greičiau sukurti vandenilio rinkai reikalingas kompetencijas regione.

    Kaip veiks vandenilio centras?

    Pagrindinis centro elementas bus 5 MW elektrolizeris, vandenilį gaminsiantis iš vandens, naudojant elektros energiją. „Orlen“ nurodo, kad gamyba bus siejama su atsinaujinančių išteklių elektra, todėl planuojama tiekti mažesnės emisijos vandenilį, skirtą mobilumo sprendimams.

    Be gamybos įrenginių, projekte numatytos vandenilio talpyklos ir logistikos grandis, reikalinga sklandžiam kuro tiekimui. Tikslas – užtikrinti ne tik gamybą, bet ir realų paskirstymą autobusams, lengviesiems automobiliams bei sunkiajam transportui.

    „Plėtojame infrastruktūrą, kuri taps vandenilio ekonomikos pamatu Lenkijoje ir visame regione. Ščecinas, dėl ryšių su TEN-T transporto koridoriais ir stiprios logistikos bazės, yra svarbi vieta nulinės emisijos transporto rinkai kurti“, – sakė „Orlen“ biokurų ir vandenilio vykdomasis direktorius Grzegorzas Jóźwiakas.

    ES parama ir terminai

    Ščecino projektas įgyvendinamas kaip trečiasis programos „Clean Cities – Hydrogen Mobility in Poland“ etapas. Ši programa orientuota į mažataršio ir nulinės emisijos transporto plėtrą bei alternatyvių degalų infrastruktūros kūrimą.

    „Orlen“ skelbia, kad šiam etapui gautas negrąžinamas ES finansavimas siekia 62 milijonus eurų. Ši parama skirta ne tik atskiroms stotims ar gamybos taškams, bet ir vientisam vandenilio saugojimo bei paskirstymo tinklui, kuris būtų pritaikytas transportui ir pramonei.

    Pagal dabartinį grafiką Ščecino vandenilio centras operacinę veiklą turėtų pradėti 2027–2028 metų sandūroje. „Orlen“ taip pat primena, kad pirmasis toks centras Lenkijoje pradėjo veikti 2021 metais Trzebinioje, o papildomi projektai planuojami Płocke, Włocławeke ir Gdanske.

  • Europos akcijų sensacijos 2026-aisiais: viena pakilo 947 proc. – kas stumia šį šuolį?

    Europos akcijų sensacijos 2026-aisiais: viena pakilo 947 proc. – kas stumia šį šuolį?

    Europos akcijų rinkos 2026 metais startavo neramiai, tačiau bendras vaizdas išliko pozityvus. Plačiai sekamas Euro STOXX 600 indeksas metų pradžioje buvo pakilęs apie 3,5 proc., nors JAV S&P 500 augimas siekė apie 8 proc.

    Vis dėlto didžiausia intriga slypi atskiruose biržos varduose. Kai kurios bendrovės šiemet fiksavo šimtus procentų siekiančius šuolius, kuriuos lėmė DI infrastruktūros bumas, energetikos ir gynybos užsakymų augimas bei geopolitinės įtampos poveikis žaliavoms ir logistikai.

    Technologijos: DI infrastruktūros banga

    Ryškiausia 2026 metų Europos biržos žvaigždė tapo Švedijos lustų ir fotonikos komponentų gamintoja „Sivers Semiconductors“, kurios akcijos buvo pašokusios apie 947 proc. Bendrovė kuria sprendimus, naudojamus DI duomenų centruose ir 5G ryšio infrastruktūroje, o investuotojai tikisi, kad optinės technologijos taps kritiškai svarbios augant skaičiavimo pajėgumų poreikiui.

    Finansiniai rodikliai kol kas išlieka palyginti kuklūs: 2025 metais pajamos siekė apie 27 mln. eurų ir augo maždaug ketvirtadaliu per metus. Tačiau bendrovė skelbė išaugusį potencialių ateities sandorių ir galimybių portfelį, kurio didelė dalis siejama būtent su DI fotonika.

    Stiprų impulsą akcijai suteikė ir planai siekti antrinio įtraukimo į „Nasdaq“ Niujorke. Tokie žingsniai dažnai didina tarptautinių investuotojų dėmesį, nors kartu primena ir apie didesnį lūkesčių spaudimą įmonei pateikti realius augimo rezultatus.

    Dar vienas pavyzdys technologijų grandinėje – Prancūzijos puslaidininkių medžiagų bendrovė „Soitec“, kurios akcijos buvo išaugusios apie 639 proc. Nors pastarojo laikotarpio pajamos mažėjo dėl silpnesnės paklausos mobiliųjų įrenginių ir automobilių segmentuose, investuotojai akcentuoja jos vaidmenį DI tiekimo grandinėje ir fotonikos sprendimuose, reikalinguose naujos kartos duomenų centrams.

    Pramonė ir energetika: vandenilis grįžta į madą

    Pramonės sektoriuje atgijo susidomėjimas vandenilio ir kuro elementų technologijomis. Jungtinėje Karalystėje listinguojama „Ceres Power“, vystanti kietojo oksido kuro elementų technologiją ir ją licencijuojanti partneriams, šiemet brango apie 237 proc.

    Rinkos dėmesį sustiprino DI duomenų centrų poreikis patikimiems alternatyviems energijos šaltiniams, ypač kai didieji technologijų žaidėjai ieško būdų užtikrinti elektros tiekimo stabilumą. Tokios istorijos investuotojams tampa patrauklios, nes DI plėtra vis dažniau reiškia ne tik programinę įrangą, bet ir realią energetikos infrastruktūrą.

    Kita Jungtinės Karalystės bendrovė „ITM Power“, gaminanti elektrolizerius žaliajam vandeniliui, šiemet buvo pakilusi apie 173 proc. Investuotojai palankiai vertino gerėjančias pajamas, nuosaikesnius nuostolius ir partnerystes, susijusias su sintetiniais degalais bei pramonės tiekimo grandinių saugumu.

    Sveikata: klinikiniai etapai ir svorio mažinimo vaistai

    Sveikatos priežiūros sektoriuje kainų šuolius dažnai lemia klinikinių tyrimų naujienos ir reguliuotojų sprendimai. Prancūzijos biotechnologijų bendrovė „Nanobiotix“ šiemet buvo pakilusi apie 89 proc., rinkai įvertinus pažangą vėlyvos stadijos vėžio tyrime ir galimas būsimas išmokas pagal licencijavimo sutartis.

    Tuo pat metu stiprų foną Europoje išlaiko su GLP-1 tipo svorio mažinimo ir diabeto vaistais susijusi paklausa. Šveicarijos gamintojas „PolyPeptide“ šiemet brango apie 51 proc., nes farmacijos įmonės skuba užsitikrinti peptidų gamybos pajėgumus, o tiekimo grandinių talpa tampa konkurenciniu pranašumu.

    Bendrovė skelbė, kad 2025 metais pajamos siekė apie 389 mln. eurų ir augo daugiau nei 15 proc., kartu gerėjo ir pelningumas. Tokie skaičiai investuotojams svarbūs, nes GLP-1 segmento augimas didina ilgalaikių gamybos kontraktų vertę ir mažina cikliškumo riziką.

    Palydovai, logistika ir turizmas: geopolitikos kaina

    Ryšių paslaugų sektoriuje į viršų išsiveržė Prancūzijos palydovų operatorius „Eutelsat“, kurio akcijos šiemet buvo pakilusios apie 64 proc. Augimą skatino Europos valstybių siekis turėti daugiau alternatyvų palydoviniam ryšiui ir didesnis dėmesys technologiniam suverenitetui bei komunikacijos saugumui.

    Netikėtu DI paieškos ekosistemos laimėtoju tapo Kopenhagoje įsikūrusi atsiliepimų platforma „Trustpilot Group“, kurios Londone listinguojamos akcijos šiemet kilo apie 57 proc. Bendrovė fiksavo ryškų srauto iš DI paieškos įrankių šuolį, o didelė atsiliepimų duomenų bazė tampa patraukliu šaltiniu generuojant atsakymus į vartotojų klausimus.

    Geopolitinės įtampos poveikis atsispindėjo ir žaliavose, logistikoje bei kelionėse. Londone listinguotas Nigerijos naftos gamintojas „Seplat Energy“ šiemet buvo pakilęs apie 97 proc., o tanklaivių operatorius „d’Amico International Shipping“ – apie 84 proc., rinkai reaguojant į brangesnius ir ilgesnius maršrutus.

    Iš turizmo pusės, Ispanijos viešbučių tinklas „Meliá Hotels“ šiemet brango apie 43 proc. Bendrovė skelbė augančias pajamas ir signalizavo, kad dalis keliautojų renkasi Viduržemio regiono kryptis, kai kai kurios Artimųjų Rytų šalys vertinamos atsargiau.

    Žaliavos ir energetikos perėjimas: varis, plienas, baterijos

    Medžiagų sektoriuje augimą išlaikė įmonės, kurios tiesiogiai susijusios su elektrifikacija ir infrastruktūros investicijomis. Vokietijos plieno ir metalo distributorius „Klöckner & Co“ šiemet brango apie 55 proc., o kainą papildomai veikė pasiūlymas perimti kontrolę ir investuotojų lūkesčiai dėl galimų tolesnių veiksmų.

    Europos vario rinkos flagmanu laikoma „Aurubis“ šiemet kilo apie 50 proc., o bendrovė gerino prognozes, pabrėždama DI duomenų centrų, tinklų plėtros ir atsinaujinančios energetikos kuriamą paklausą. Varis išlieka viena svarbiausių žaliavų tiek elektros tinklams, tiek transporto elektrifikacijai.

    Energetikos perėjimo temoje išsiskyrė Rumunijos infrastruktūros bendrovė „Premier Energy“, kurios vertė šiemet buvo padvigubėjusi. Ji plečia atsinaujinančios energijos ir baterijų kaupimo projektus, o tokios investicijos padeda stabilizuoti tinklus, kai auga saulės ir vėjo generacija.

    Bendra 2026 metų Europos akcijų lyderių kryptis išryškina tris aiškias tendencijas: DI infrastruktūros poreikį, geopolitikos įtaką energijai ir logistikai bei investuotojų apetitą sandoriams ir strateginiams perorientavimams. Tačiau įspūdingi šuoliai taip pat reiškia didesnę riziką, todėl vien augimo procentai neatsako į svarbiausią klausimą – ar tokias kainas ilguoju laikotarpiu palaikys įmonių rezultatai.

    Ši publikacija yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, įmonių finansines ataskaitas, skolą, pinigų srautus ir rinkos cikliškumą.

  • Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalija po karo Irane skubina planą: per 8–10 metų perpus mažinti iškastinio kuro vartojimą

    Portugalijos vyriausybė artimiausiomis savaitėmis ketina pristatyti priemones, kurios per 8–10 metų sumažintų šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro maždaug perpus. Aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho teigia, kad postūmį pagreitėti davė karo Irane sukelti naftos ir dujų kainų šuoliai bei tiekimo rizikos.

    Portugalija jau dabar laikoma viena Europos atsinaujinančios energetikos lyderių: didelę dalį elektros šalis pasigamina iš vėjo, saulės ir hidroenergijos. Tačiau bendrame galutinės energijos vartojime nafta ir dujos vis dar sudaro daugiau nei 60 proc., nes transportas, pramonė ir šildymas tebėra stipriai priklausomi nuo iškastinio kuro.

    „Mūsų tikslas per artimiausius aštuonerius–dešimt metų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iki pusės dabartinio lygio“, – sakė Portugalijos aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho.

    Portugalija vietoje vien tik elektrifikacijos tikslo akcentuoja platesnį sprendinių paketą, apimantį ir vadinamąsias atsinaujinančias molekules. Ministrė pabrėžia investicijas į biodyzeliną, vandenilį, biometaną ir tvarius aviacinius degalus, kurie, pasak jos, reikalingi ten, kur vien elektros nepakanka greitai dekarbonizacijai.

    Šis požiūris atitinka visoje ES ryškėjančią tendenciją: nors elektros gamyboje atsinaujinantys šaltiniai sparčiai plečiasi, sunkiausia mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose energijos tankis, logistikos poreikiai ar technologiniai procesai verčia ieškoti alternatyvių degalų. Dėl to vis dažniau kalbama ne tik apie saulės ir vėjo plėtrą, bet ir apie tinklų stiprinimą, kaupimo sprendimus, biometano pasiūlą bei tvarių degalų pramonės kūrimą.

    Lisabona taip pat patvirtino planuojanti vadinamąjį netikėtų pajamų mokestį energetikos bendrovėms, kurios išlošė iš kainų šuolio. Nors Portugalija norėtų bendro ES sprendimo, Briuselis tokius mokesčius palieka nacionalinių vyriausybių pasirinkimui, todėl šalis juda savo keliu.

    Europos Komisija tuo metu rengia platesnio masto kryptį dėl elektrifikacijos didinimo, kuri turėtų būti pristatyta birželio mėnesį. Portugalijos žinutė yra aiški: geopolitiniai sukrėtimai ir kainų šuoliai tapo papildomu argumentu spartinti perėjimą prie vietinių, mažiau importo rizikoms jautrių energijos šaltinių.

  • Europos Komisija skiria per 1 mlrd. eurų vandenilio projektams: kas laimėjo ir kokie terminai

    Kas finansuojama ir kodėl

    Europos Komisija atrinko devynis atsinaujinančio vandenilio gamybos projektus, kuriems numatyta daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų parama. Lėšos skiriamos per Europos vandenilio banko trečiąjį aukcioną, o finansavimo šaltinis – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

    Šių projektų tikslas – paspartinti vandenilio gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Komisija pabrėžia, kad vandenilis ypač svarbus ten, kur tiesioginė elektrifikacija sudėtinga, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ir transporto segmentų.

    Skaičiai: pajėgumai, apimtys ir išmokos

    Komisijos vertinimu, per pirmąjį dešimtmetį atrinkti projektai turėtų pagaminti apie 1,3 mln. tonų švaresnio vandenilio. Bendra planuojama elektrolizės įrenginių galia siekia maždaug 1,1 gigavato.

    Taip pat numatoma, kad iniciatyvos padės išvengti apie 9 mln. tonų anglies dioksido emisijų. Parama bus mokama kaip fiksuota priemoka, skirta sumažinti kainų skirtumą tarp brangesnės švarios gamybos ir pigesnių iškastinio kuro alternatyvų.

    Komisija nurodo, kad laimėtojams numatytos išmokos už sertifikuotą vandenilį svyruoja nuo 0,44 iki 3,49 euro už kilogramą. Tokia kainodara atspindi skirtingas gamybos sąnaudas ir projektų konkurencingumą, priklausantį nuo elektros kainų, technologinių sprendimų ir vietos infrastruktūros.

    Papildomi nacionaliniai pinigai ir terminai

    Be bendro ES finansavimo, Vokietija ir Ispanija papildomai skiria dar apie 1,7 mlrd. eurų nacionalinių lėšų, pasitelkdamos mechanizmą, leidžiantį remti projektus, kurie įveikė techninius kriterijus, tačiau netilpo į pagrindinį biudžetą. Tokia schema leidžia valstybėms greičiau „pratęsti“ aukciono rezultatus į savo rinkas.

    Projektų vystytojai privalės pasiekti finansinį uždarymą per 30 mėnesių, o veiklą pradėti per penkerius metus. Komisija prognozuoja, kad dotacijų sutartys turėtų būti galutinai suderintos iki 2026 metų pabaigos.

    „Investuodama daugiau kaip vieną milijardą eurų į vandenilio inovacijas, ES dar kartą nukreipia pajamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos į Europos pramonės konkurencingumo stiprinimą“, – sakė už klimatą, grynąjį nulį ir švarią plėtrą atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra.

    Į atrinktų projektų geografiją patenka septynios šalys, tarp jų ir Graikija, kur numatytas bendros įmonės „Hellenic Hydrogen“ projektas. Toks paskirstymas rodo, kad vandenilio plėtra ES vis labiau siejama ne tik su technologijomis, bet ir su regioniniu energetiniu saugumu bei pramonės transformacija.

  • Mokslininkai siūlo sprendimą plastikui: saulės šviesa atliekas paverčia vandenilio kuru

    Plastiko atliekos, kurių pasaulyje kasmet susidaro šimtai milijonų tonų, gali tapti ne tik taršos, bet ir energijos šaltiniu. Australijos mokslininkai pristatė metodą, kai veikiant saulės šviesai plastikas skaidomas ir iš jo išgaunamas vandenilis – kuras, laikomas vienu svarbiausių švarios energetikos elementų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad plastikas iš esmės yra ilgos anglies ir vandenilio grandinės. Pasitelkus fotokatalizatorius, kurie aktyvuojami šviesa, šias grandines galima ardyti santykinai žemoje temperatūroje, taip mažinant energijos sąnaudas, palyginti su daugeliu įprastų perdirbimo ar vandenilio gamybos kelių.

    Kaip veikia fotokatalizė?

    Fotokatalitinės medžiagos sugeria šviesą ir sukuria chemiškai aktyvias daleles, kurios gali inicijuoti plastiko skaidymo reakcijas. Tokiu būdu atliekos paverčiamos dujų ir skysčių mišiniu, iš kurio viena vertingiausių dalių yra vandenilis.

    Mokslininkų teigimu, toks kelias gali būti patrauklus todėl, kad plastiko molekules dažnai lengviau suskaidyti nei, pavyzdžiui, skaidyti vandenį į vandenilį ir deguonį. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo plastiko sudėties, naudojamų katalizatorių ir to, kaip efektyviai pavyksta atskirti galutinius produktus.

    Kodėl tai svarbu atliekų krizei?

    Skaičiuojama, kad kasmet susidaro apie 460 milijonų tonų plastiko atliekų, o reikšminga jų dalis patenka į aplinką ir ilgainiui skyla į mikroplastiką. Dėl to technologijos, galinčios sumažinti atliekų kiekį ir kartu sukurti ekonominę vertę, tampa vis aktualesnės.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad pastaraisiais metais daugėja eksperimentų, rodančių plastiko pavertimo kuru ar chemine žaliava potencialą. Nauja kryptis išsiskiria siekiu remtis saulės energija ir mažesnėmis temperatūromis, tačiau iki pramoninio pritaikymo dar reikia išspręsti kelias esmines problemas.

    Kokios kliūtys laukia pramonėje?

    Viena didžiausių kliūčių yra tai, kad plastikas nėra vienalytė medžiaga: skirtingos rūšys skyla nevienodai, o priedai, tokie kaip dažikliai ar stabilizatoriai, gali slopinti reakcijas. Dėl to itin svarbios tampa rūšiavimo ir paruošimo procedūros, kurios realiame atliekų sraute yra sudėtingos ir brangios.

    Kitas iššūkis – pačių fotokatalizatorių ilgaamžiškumas ir stabilumas. Kad technologija veiktų dideliu mastu, katalizatoriai turėtų išlikti efektyvūs ilgą laiką ir neprarasti savybių sudėtingomis sąlygomis, kitaip procesas taptų per lėtas arba per brangus.

    Galiausiai, net ir sėkmingai suskaidžius plastiką, reikia efektyviai atskirti susidariusias dujas ir skysčius, kad vandenilis būtų išgaunamas mažomis energijos sąnaudomis. Tyrėjai teigia, kad jų siūlomas vystymo planas orientuotas į šių kliūčių sprendimą vienu metu, siekiant sukurti mažai energijos vartojančią plastiko perdirbimo technologiją.

    Nors sprendimas dar nėra paruoštas masinei rinkai, kryptis atskleidžia, kaip DI, naujos medžiagos ir pažangi chemija gali pakeisti požiūrį į atliekas. Jei technologijai pavyktų pasiekti stabilų efektyvumą, plastiko tarša galėtų tapti ne tik aplinkosaugos problema, bet ir vietine žaliava švaresniam kurui.