CP v2

Tag: Vandens kokybė

  • Kelmės rajono maudyklos 2026 metais: patvirtintas vandens ir smėlio tyrimų stebėsenos grafikas

    Ką patvirtino savivaldybė?

    Kelmės rajono savivaldybė paskelbė mero potvarkį, kuriuo patvirtintas maudyklų ir rekreacinių zonų sąrašas bei 2026 metų vandens kokybės ir smėlio tyrimų stebėsenos kalendorius. Dokumente nustatyta, kada ir kaip bus organizuojami tyrimai, kad poilsiautojams būtų pateikiama aktuali informacija.

    Tokie grafikai savivaldybėms yra praktinis įrankis planuoti mėginių ėmimą, laboratorinius tyrimus ir rezultatų viešinimą sezono metu. Tai ypač aktualu šylant orams, kai lankytojų srautai prie vandens telkinių išauga, o vandens būklė gali kisti greitai.

    Kodėl svarbūs vandens ir smėlio tyrimai?

    Maudyklų vandens kokybės stebėsena padeda laiku pastebėti galimą mikrobiologinę taršą ir kitus rizikos veiksnius, galinčius kelti grėsmę sveikatai. Praktikoje didžiausia rizika dažniausiai siejama su mikroorganizmų gausa, kuri gali padidėti po smarkių liūčių ar esant sutrikimams nuotekų sistemose.

    Smėlio tyrimai aktualūs rekreacinėse zonose, kur žmonės daug laiko praleidžia krante, o vaikai žaidžia smėlyje. Reguliari stebėsena leidžia greičiau identifikuoti galimus higienos pažeidimus ir priimti sprendimus dėl teritorijos tvarkymo ar laikino ribojimo.

    Kur rasti oficialią informaciją?

    Kelmės rajono savivaldybė nurodo, kad patvirtintas 2026 metų kalendoriaus grafikas apima planuojamus stebėsenos veiksmus maudymosi sezonui. Gyventojams ir svečiams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamus pranešimus apie konkrečių maudyklų būklę ir tyrimų rezultatus.

    Jei tyrimų metu nustatomi neatitikimai, savivaldybės paprastai informuoja apie rekomendacijas nesimaudyti, laikinus ribojimus ar kitus saugos sprendimus. Tokia informacija yra svarbi planuojant poilsį prie vandens, ypač šeimoms su vaikais.

  • Utenos rajone startuoja maudyklų vandens kokybės stebėsena: kur ir kaip dažnai bus tiriama

    Utenos rajono savivaldybės administracija pranešė, kad maudymosi sezonu bus vykdoma paplūdimių ir poilsiaviečių maudyklų vandens kokybės stebėsena. Sezonas trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Reguliarūs vandens tyrimai kas dvi savaites numatyti Alaušo ežero maudykloje Sudeikiuose ir Tauragno ežero maudykloje Tauragnuose. Taip pat bus tiriamas Dauniškio ežero vanduo Utenoje, paplūdimiuose ties Aušros ir Sudeikių gatvėmis.

    Į stebėsenos sąrašą įtrauktas ir Utenos tvenkinys, Klovinių maudykla Vestuvių gatvėje, taip pat Vyžuonaičio ežeras Utenoje, poilsiavietėse ties Ežero, Molėtų gatvėmis. Šiose vietose tyrimų periodiškumas toks pats, kas dvi savaites.

    Kitose Utenos rajono seniūnijose esančiose poilsiavietėse vandens kokybė bus tikrinama rečiau, du kartus per sezoną. Tyrimai planuojami vasaros pradžioje ir vasaros pabaigoje, kad būtų galima įvertinti pokyčius per visą maudymosi laikotarpį.

    Kaip nurodo savivaldybė, vandens kokybės tyrimų rezultatai bus viešinami internete ir pačiose maudyklose. Aktualią informaciją gyventojai ras utenosmonitoringas.lt bei informaciniuose stenduose prie maudyklų.

  • Rajone ruošiamasi maudymosi sezonui: pirmieji vandens tyrimai gegužės 21 dieną

    Rajone ruošiamasi maudymosi sezonui: pirmieji vandens tyrimai gegužės 21 dieną

    Savivaldybėje surengtas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kuriame aptarti svarbiausi artėjančio maudymosi sezono darbai. Didžiausias dėmesys skirtas pasirengimui maudykloms ir priemonėms, kurios padėtų mažinti žmonių žūtis vandenyje.

    Pranešta, kad trijose pagrindinėse rajono maudyklose ir devyniose papildomose maudymosi vietose pirmieji vandens užterštumo tyrimai bus atlikti gegužės 21 dieną. Vėliau tyrimai vyks reguliariai iki rugpjūčio 27 dienos, o jų rezultatai bus skelbiami viešai.

    Pasak posėdžio dalyvių, maudymosi vietos seniūnijose yra aprūpintos gelbėjimosi ratais, o prie populiariausių vietų atliekami aplinkos tvarkymo darbai. Atnaujinamas smėlis, pradedami šienavimo ir kiti paruošiamieji darbai, kad prasidėjus sezonui maudymosi vietos būtų saugesnės ir patogesnės gyventojams.

    Posėdyje taip pat aptartas gaisrų atvirose teritorijose ir miškuose pavojus, ypač šiltuoju metų laiku, kai išauga rizika dėl neatsargaus elgesio. Savivaldybė primena, kad pernykštės žolės deginimas kelia grėsmę žmonėms, turtui ir gamtai, todėl prevencinė informacija bus ir toliau aktyviai skleidžiama.

    Gyventojams pristatyta ir kasmet rengiama akcija „Saugi vasara“, kurios tikslas – priminti apie atsakingą elgesį prie vandens ir gamtoje. Akcentuojama, kad net ir tvarkinga maudykla nepanaikina rizikų, todėl būtina laikytis saugaus elgesio taisyklių, ypač prižiūrint vaikus.

  • Lazdijų geriamasis vanduo kelia klausimų: savivaldybė aiškina, kas daroma ir ką pataria gyventojams

    Lazdijų geriamasis vanduo kelia klausimų: savivaldybė aiškina, kas daroma ir ką pataria gyventojams

    Lazdijų rajono savivaldybė pripažįsta, kad daliai Lazdijų miesto gyventojų iš čiaupo tekantis vanduo pastaruoju metu kelia nepatogumų. Gyventojai fiksuoja rudos spalvos ar drumstą vandenį, kuris apsunkina kasdienę buitį ir kelia natūralų nerimą dėl kokybės.

    Pasak savivaldybės, situacija sprendžiama kartu su vandenį tiekiančia UAB „Lazdijų vanduo“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Nurodoma, kad dėl neefektyviai veikiančių vandens gerinimo įrenginių dalis rodiklių gali neatitikti nustatytų normų, tačiau institucijų vertinimu vanduo laikomas saugiu sveikatai.

    Kas vyksta vandentiekio sistemoje?

    Vandens spalvos ir drumstumo pokyčiai dažniausiai siejami su nuosėdų pakėlimu vamzdynuose, geležies junginiais ar laikinais įrangos darbo svyravimais. Tokiais atvejais net ir trumpalaikiai slėgio pokyčiai tinkle gali „pakelti“ susikaupusias daleles, todėl vanduo kurį laiką atrodo neįprastas.

    Savivaldybė teigia, kad šiuo metu atliekami skubūs stabilizavimo darbai: valomi vandens gerinimo įrenginiai, keičiamos filtrų užkrovos, intensyviai plaunami miesto vandentiekio tinklai. Taip pat stiprinama nuolatinė vandens kokybės stebėsena, kad pokyčiai būtų fiksuojami greičiau.

    Ką pataria daryti gyventojams?

    Gyventojams rekomenduojama prieš vartojimą atsukti vandenį ir leisti jam nubėgti, kol jis taps skaidrus ir įprastos spalvos. Jei vanduo turi nepriimtiną skonį ar kvapą, patariama jį virinti arba laikinai rinktis alternatyvų, pavyzdžiui, fasuotą vandenį.

    Jeigu drumstumas ar spalva kartojasi dažnai, savivaldybė ragina apie tai pranešti vandens tiekėjui, nurodant laiką ir vietą, kad būtų galima tiksliau įvertinti tinklo atkarpas. Taip pat primenama, kad po tinklų plovimo ar remonto darbų trumpalaikiai pokyčiai gali užtrukti ilgiau, ypač atokesnėse linijose.

    Ilgalaikis sprendimas jau rengiamas

    Savivaldybė informuoja, kad parengtas infrastruktūros atnaujinimo projektas, kuris turėtų spręsti esmines miesto vandentvarkos problemas. Šiuo metu ruošiamasi viešųjų pirkimų ir rangos procedūroms, o iki projekto įgyvendinimo vandens kokybė bus palaikoma taikant vietines tinklų priežiūros ir valymo priemones.

    „Suprantame, kad rudas ir drumstas vanduo kelia nepasitenkinimą, todėl dedame maksimalias pastangas stabilizuoti situaciją ir kuo greičiau pereiti prie ilgalaikių sprendimų“, – teigia savivaldybė.

  • Kretingos rajono maudyklos bus tikrinamos visą vasarą: kaip dažnai tiriamas vanduo ir smėlis

    Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras viso maudymosi sezono metu vykdys rajono maudyklų stebėseną ir reguliariai vertins vandens kokybę. Gyventojams rekomenduojama maudynėms rinktis tik žinomus vandens telkinius, kuriuose atliekami tyrimai, nes taip mažėja rizika susidurti su nematomu mikrobiologiniu užterštumu.

    Šylant orams ir kylant vandens temperatūrai, didėja per vandenį plintančių ligų tikimybė, ypač jei telkinys užterštas organinėmis medžiagomis. Dažniausiai ligų sukėlėjai į organizmą patenka netyčia nuryjant vandens, rečiau per pažeistą odą ar gleivines.

    Dažniausios pasekmės siejamos su ūmiomis žarnyno infekcijomis, kurių simptomai gali būti karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, galvos ar pilvo skausmai, bendras silpnumas. Didžiausia rizika tenka vaikams, taip pat senjorams, nėščiosioms ir asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi.

    Kaip bus atliekami tyrimai?

    Maudyklų vandens kokybė bus tiriama ne rečiau kaip kartą per 2 savaites. Vertinami du pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai: žarniniai enterokokai ir žarninės lazdelės (E. coli), kurie padeda nustatyti galimą fekalinės taršos riziką.

    Maudymosi sezono metu numatyta ir paplūdimių smėlio stebėsena. Smėlio mėginiai bus tiriami kas mėnesį, siekiant nustatyti žmogui patogeninius helmintus ir jų kiaušinėlius.

    Kuriose vietose vyks stebėsena?

    Vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėsena bus vykdoma Kretingos dvaro parko I tvenkinyje, Juodupėnų tvenkinyje, Kašučių ežere ir Padvarių tvenkinyje ties Kurmaičiais. Taip pat Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Nasrėnų žvyrduobės, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkiniuose.

    Gyventojams patariama atkreipti dėmesį į vietoje skelbiamą informaciją ir, jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, turi intensyvų kvapą ar matyti gausūs nešvarumai, rinktis kitą maudynių vietą. Tyrimų rezultatai ir aktuali informacija bus viešinami savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro kanalais.

  • Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Diskusijos apie vandens iš čiaupo saugumą neslūgsta: vieni juo pasitiki, kiti baiminasi mikroorganizmų, cheminių priemaišų ar fluoro poveikio. Pastaraisiais metais šias baimes dar labiau pakurstė politiniai sprendimai ir ginčai dėl vandens fluorizavimo kai kuriose JAV valstijose.

    Fluorizavimas reiškia, kad į centralizuotai tiekiamą vandenį papildomai įterpiama fluoro junginių, siekiant mažinti dantų ėduonies riziką. JAV ši praktika plačiai taikoma nuo XX amžiaus vidurio, o Lietuvoje centralizuotas fluorizavimas buvo nutrauktas maždaug prieš du dešimtmečius, daugiau dėmesio skiriant burnos higienai ir fluoro turinčioms dantų pastoms.

    Svarbu tai, kad net ir nefluorizuojant vandens papildomai, fluoro junginių vandenyje gali būti natūraliai. Europoje geriamajam vandeniui taikomi reikalavimai numato leistinas ribas, o vandens kokybė prižiūrima reguliariai, siekiant, kad fluoro kiekiai neviršytų nustatytų normų.

    Vienas dažniausių visuomenėje sklandančių teiginių yra susijęs su tariamu fluoro kaupimusi smegenyse ir galimu neigiamu poveikiu vaikų nervų sistemai bei intelekto raidai. Dėl to neretai į vandens kokybės klausimą žiūrima ne tik kaip į kasdienį patogumą, bet ir kaip į ilgalaikės sveikatos riziką.

    Naujausi moksliniai duomenys šias baimes bent iš dalies koreguoja. JAV mokslininkai, analizuodami daugiau kaip 10 000 Viskonsino gyventojų duomenis, vertino, ar vaikystėje patirtas fluorizuoto vandens poveikis siejasi su pažintinėmis funkcijomis vėlesniame amžiuje, įskaitant ir senjorus, kurių dalis buvo perkopę 80 metų.

    Tyrime buvo vertinama, kur tiksliai gyveno dalyviai skirtingais gyvenimo etapais ir kokios fluoro koncentracijos būdingos tose vietovėse tiekiamam vandeniui. Nors tyrėjai negalėjo tiksliai suskaičiuoti, kiek fluoro realiai suvartojo kiekvienas asmuo, tokio tipo didelės apimties duomenys leidžia įvertinti bendras tendencijas populiacijos mastu.

    Tyrėjai lygino intelekto testų rezultatus ir kitus pažinimo rodiklius, o išvada buvo aiški: statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikystėje fluorizuotą vandenį gėrusių ir jo negėrusių žmonių nenustatyta. Tai reiškia, kad tiriamoje grupėje fluorizuotas vanduo nebuvo susijęs su blogesnėmis pažinimo funkcijomis suaugus ar senstant.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vandens saugumas nėra vien fluoro klausimas. Kranų vandens kokybei įtakos gali turėti vandentiekio tinklų būklė, vamzdynų amžius, pastatų vidaus komunikacijos ir tai, ar vanduo nėra užsistovėjęs, todėl praktinis patarimas dažnai paprastas: jei vanduo ilgai nebėgo, verta jį trumpai nuleisti.

    Jeigu kyla abejonių dėl konkretaus būsto vandens, galima atlikti laboratorinius tyrimus, o esant jautresnėms grupėms, pavyzdžiui, kūdikiams, sprendimus dėl vandens vartojimo pravartu aptarti su sveikatos priežiūros specialistais. Tačiau bendra kryptis išlieka tokia pati: nauji ilgalaikiai duomenys nerodo, kad fluorizuotas vanduo savaime blogintų smegenų veiklą ar pažinimą.

  • Masčio ežere pradeda darbą išmanusis plūduras: realiu laiku matuos vandens būklę

    Telšiuose, Masčio ežere, balandžio 28 dieną įleistas mokslininkų kuriamas išmaniojo plūduro prototipas. Tai vandens stebėsenos sprendimas, leidžiantis rinkti duomenis nuotoliniu būdu ir matyti pokyčius realiu laiku.

    Plūdurą prie Kauno gatvės prieplaukos pristatė projekto partneriai ir savivaldybės atstovai, renginyje dalyvavo ir aplinkosaugos specialistai. Įrangos startas simboliškai pažymėtas juostelės perkirpimu.

    Išmanioji stebėsena Masčio ežere

    Masčio ežere įrengtas plūduras yra „Interreg Latvija–Lietuva“ programos projekto „LAKES GO DIGITAL“ dalis. Projektu siekiama modernizuoti ežerų būklės stebėjimą ir sukurti duomenimis grįstas vandens telkinių valdymo gaires, pritaikomas abiejose šalyse.

    Plūdure sumontuoti jutikliai fiksuoja vandens lygį ir temperatūrą, matuoja ištirpusį deguonį, laidumą, skaidrumą, chlorofilo-a koncentraciją. Taip pat numatyta stebėti melsvadumblių pokyčius ir kai kuriuos mikrobiologinius rodiklius, kurie svarbūs vertinant vandens kokybę.

    Kodėl realaus laiko duomenys svarbūs?

    Tokia stebėsena ypač aktuali mažesniems vandens telkiniams, kurie ne visada patenka į reguliarias ilgalaikes matavimų programas. Nuolatiniai duomenys leidžia greičiau pastebėti staigius pakitimus, pavyzdžiui, deguonies sumažėjimą ar intensyvėjančius žydėjimo procesus.

    Praktikoje tai gali padėti operatyviau planuoti prevencines priemones, tiksliau parinkti mėginių ėmimo laiką ir vietą, o sprendimus grįsti ne pavieniais matavimais, bet tendencijomis. Ilgainiui tokie duomenys tampa svarbūs ir vertinant klimato kaitos poveikį ežerams, nes šylantis vanduo ir ilgesni šilti periodai dažniau siejami su spartesniais ekosistemų pokyčiais.

    Gyventojams žadama prieiga prie rodiklių

    Planuojama, kad netrukus prie Masčio ežero, šalia Kauno gatvės prieplaukos, atsiras informacinė lentelė su QR kodu. Jį nuskenavę gyventojai galės pasiekti plūduro kaupiamus stebėsenos duomenis ir susipažinti su pagrindiniais rodikliais.

    Plūduras Masčio ežere veiks visą šį sezoną, todėl vandens pramogų mėgėjų prašoma įrangos nepriartinti ir ją aplenkti saugiu atstumu. Projekto renginyje taip pat surengtos edukacinės veiklos moksleiviams, siekiant praktiškai supažindinti su ežero ekosistema ir vandens tyrimų metodais.

    „Tokie sprendimai padeda greičiau pamatyti ežero būklės pokyčius ir reaguoti remiantis realiais duomenimis“, – sakė projekto pristatyme dalyvavę organizatoriai.

    „LAKES GO DIGITAL“ metu išmanieji plūdurai bus bandomi skirtinguose ežeruose Lietuvoje ir Latvijoje, o tyrėjai taip pat vertins, kaip ateityje būtų galima išplėsti stebėseną, įskaitant mikroplastiko aptikimo galimybes. Tikimasi, kad sukaupta patirtis leis tiksliau planuoti aplinkosaugines priemones ir efektyviau saugoti ežerų ekosistemas.

  • „Molėtų vanduo“ atliko vandentiekio profilaktiką: gyventojams paaiškino, ko tikėtis iš čiaupo

    UAB „Molėtų vanduo“ Molėtų mieste ir vandenvietėje atliko planinius vandentiekio sistemos tikrinimo bei profilaktikos darbus. Bendrovė nurodo, kad tokia priežiūra būtina, kad vandens tiekimas išliktų patikimas ir saugus.

    Įmonė skelbia, kad darbų metu buvo plaunami ir dezinfekuojami vandens rezervuarai, plaunami filtrai ir vandentiekio tinklai, tikrinami hidrantai bei kiti vandens tiekimo sistemos elementai. Apie planuojamus darbus klientai buvo informuoti individualiai SMS žinutėmis.

    Kaip gali pasikeisti vandens kokybė?

    Po tokių darbų daliai gyventojų vanduo laikinai gali tapti drumstas arba įgauti chloro kvapą. Pasak bendrovės, tai siejama su dezinfekavimu ir galimu vandens tekėjimo krypties pasikeitimu vamzdynuose.

    „Toks vanduo nėra pavojingas sveikatai“, – teigia UAB „Molėtų vanduo“.

    Bendrovė pažymi, kad didžioji dalis susidrumstusio vandens išleidžiama per hidrantus, tačiau nedidelė jo dalis gali pasiekti ir gyventojų čiaupus. Tokiu atveju rekomenduojama atsukti čiaupą ir leisti vandeniui bėgti, kol jis taps skaidrus.

    Kiek laiko bus dezinfekuojama?

    UAB „Molėtų vanduo“ informuoja, kad po profilaktikos darbų vanduo kurį laiką dar bus dezinfekuojamas. Tai bus daroma tol, kol bus gauti laboratorinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys, jog vandenį galima tiekti be papildomos dezinfekcijos.

    Apie sprendimą nutraukti dezinfekavimą bendrovė žada pranešti atskiru pranešimu. Gyventojai raginami stebėti vandens kokybę ir, kilus įtarimų ar nepatogumų, informuoti vandens tiekėją.

    Kur kreiptis dėl slėgio ar kokybės?

    Jei gyventojai patiria vandens slėgio svyravimų ar pastebi vandens kokybės pokyčius, apie tai galima pranešti el. paštu [email protected] arba telefonu +370 655 46736, taip pat +370 383 52148. Įmonė nurodo, kad pranešimai vertinami individualiai, o prireikus tinklai gali būti papildomai perplaunami.