Varšuvos biržoje praėjusi savaitė buvo nuosaikiai neigiama: pagrindiniai indeksai traukėsi, tačiau dalis didžiųjų bendrovių sugebėjo pasiekti istorines aukštumas. Daugiausia dėmesio sulaukė WIG20, kurio kilimą pristabdė „Orlen“ ir dalies bankų korekcija.
Per penkias sesijas WIG20 smuko apie 0,4 proc., platesnis WIG – apie 0,5 proc. Vidutinės kapitalizacijos mWIG40 krito maždaug 0,6 proc., o mažųjų bendrovių sWIG80 – apie 1,7 proc., rodydamas didesnį jautrumą nuotaikų pokyčiams.
„Orlen“ korekcija ir politiniai veiksniai
Didžiausią įtaką WIG20 dinamikoje turėjo „Orlen“ akcijų korekcija po neseniai pasiekto istorinio piko. Per savaitę bendrovės akcijos atpigo beveik 6 proc., o tai reikšminga, nes „Orlen“ yra viena didžiausių indekso sudedamųjų dalių.
Silpnesnės buvo ir kitos su degalų rinka siejamos bendrovės: „Unimot“ krito apie 11 proc., o sektoriaus indeksas WIG-Paliwa smuko daugiau nei 6 proc. Investuotojai į kainas įskaičiavo ne tik maržų normalizacijos riziką, bet ir didesnį reguliacinį neapibrėžtumą.
Vienas svarbiausių savaitės foninių veiksnių – Seimo vėl priimtas sprendimas dėl mokesčio nuo vadinamųjų viršpelnių energetikos ir degalų sektoriui. Tokie sprendimai rinkoje dažnai vertinami kaip rizika dividendams, investicijų planams ir kapitalo grąžai akcininkams.
Kita įtampa kyla ir dėl politinių siūlymų, susijusių su degalų kainomis. Rinkos dalyviai tokias iniciatyvas paprastai vertina per pelningumo ir verslo aplinkos stabilumo prizmę, todėl net ir vien diskusijos gali didinti akcijų kainų svyravimus.
Rekordai „Allegro“ ir LPP
Nepaisant bendro indeksų smukimo, dalis didžiųjų vardų demonstravo priešingą kryptį. „Allegro“ per savaitę pabrango apie 10 proc., o kainą palaikė geresni nei tikėtasi veiklos rezultatų signalai ir investuotojų lūkesčiai dėl įtampos su logistikos partneriais mažėjimo.
Tuo pat metu LPP tęsė augimą ir pasiekė naują rekordą, o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą perkopė maždaug 10,5 milijardo eurų ribą. Rekordines kainas dažniausiai lydi ne vien geri ketvirčio skaičiai, bet ir rinkos tikėjimas, kad maržos bei pardavimų tempas gali išsilaikyti ir toliau.
Asbis šuolis ir „Grupa Azoty“ spaudimas
Dar vienas ryškus pavyzdys – „Asbis“, kuris per savaitę pakilo apie 10 proc. ir atnaujino istorines aukštumas. Bendrovės akcijų kainą pastaraisiais mėnesiais stipriai palaikė rinkos dėmesys duomenų centrų plėtrai ir serverių infrastruktūros paklausai, kuri glaudžiai siejama su DI sprendimų augimu.
Kitoje pusėje išliko „Grupa Azoty“: po ankstesnio staigesnio kritimo akcijos smuko dar apie 5,5 proc. ir nusileido žemiau 20 zlotų už akciją, tai yra apie 4,6 euro. Investuotojus spaudė silpnesni rezultatai, atsargesnės vadovybės įžvalgos ir tęsiama restruktūrizacija, įskaitant turto pardavimo bei derybų su bankais planus.
Ši savaitė parodė aiškų rinkos kontrastą: indeksai gali trauktis dėl kelių stambių vardų korekcijos, o tuo pačiu atskiros bendrovės, turinčios stiprų augimo naratyvą ir gerus rezultatus, kyla į rekordus. Investuotojams tai signalas atidžiau vertinti ne vien indeksų kryptį, bet ir konkrečių sektorių rizikas bei politikos veiksnių poveikį.
Leave a Reply