CP v2

Tag: Vengrija

  • ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo patvirtinti sankcijas vadinamiesiems smurtaujantiems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Apie tai Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį pranešė aukščiausia ES diplomatė Kaja Kallas, pabrėžusi, kad politinis susitarimas „jau seniai yra ant stalo“.

    Pasak K. Kallas, proveržis tapo realesnis po valdžios pasikeitimo Vengrijoje: naujoji vyriausybė signalizavo nebesirengsianti blokuoti priemonių, kurias anksčiau stabdė Viktoro Orbáno kabinetas. Dėl tokios pozicijos ES viduje ilgą laiką nepavyko užbaigti derinimų, nors dauguma valstybių narių sankcijoms pritarė.

    „Tikiuosi, kad pasieksime politinį susitarimą dėl sankcijų smurtaujantiems naujakuriams“, – sakė Kaja Kallas.

    Kalbėdama apie platesnius siūlymus dėl Izraelio, K. Kallas pripažino, kad šiuo metu ES šalys dar neturi pakankamos daugumos griežtesnėms priemonėms. Tarp svarstytų idėjų buvo ir žingsniai, susiję su prekybos ribojimu produkcijai iš Vakarų Kranto gyvenviečių, tačiau kelioms valstybėms toks kelias kol kas atrodo per toli siekiantis.

    Į Briuselį atvykę kai kurių šalių ministrai taip pat akcentavo, kad ES sprendimų priėmimas užtrunka, kai dalis narių laikosi atsargesnės linijos. Vis dėlto bendra nuostata, kurią viešai kartojo keli diplomatai, yra ta, kad smurtas ir ekstremizmas turi turėti politinių ir praktinių pasekmių.

    Jeigu sankcijos būtų patvirtintos, jos tikėtina apimtų konkrečius asmenis, siejamus su smurtu Vakarų Krante, ir galėtų reikšti kelionių ribojimus bei turto įšaldymą ES. Tokios priemonės paprastai nukreipiamos į individualius veikėjus, o ne į valstybę, siekiant aiškiai įvardyti atsakomybę ir kartu išlaikyti erdvę diplomatijai.

    ES diskusijos dėl Vakarų Kranto ir Gazos situacijos pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, augant tarptautiniam spaudimui reaguoti į civilių saugumo ir humanitarinius iššūkius regione. Briuselyje pabrėžiama, kad net ir sutarus dėl sankcijų paketo, debatų dėl tolesnių priemonių ir jų apimties artimiausiu metu greičiausiai nemažės.

  • Budapeštas mini 22 metus ES: po valdžios pasikeitimo gyventojai tikisi šiltesnių santykių su Briuseliu

    Budapeštas mini 22 metus ES: po valdžios pasikeitimo gyventojai tikisi šiltesnių santykių su Briuseliu

    Europos diena po politinių permainų

    Budapešte tūkstančiai žmonių minėjo Europos dieną ir 22-ąsias Vengrijos narystės Europos Sąjungoje metines. Šventė vyko praėjus vos dienai po to, kai darbą pradėjo naujasis parlamentas, o Péteris Magyaras prisiekė eiti ministro pirmininko pareigas.

    Politinis lūžis suteikė renginiui papildomo svorio, nes pastaraisiais metais Vengrijos ir Europos Sąjungos institucijų santykiai buvo įtempti. Daliai dalyvių tai tapo proga viešai parodyti lūkestį, kad Budapešto ir Briuselio dialogas artimiausiu metu taps konstruktyvesnis.

    „Visi labai džiaugiamės. Anksčiau niekada nebuvau atėjusi į Europos dieną, bet šiemet tikrai jaučiasi gera nuotaika, ypač po vakarykščių įvykių“, – sakė viena renginio dalyvė.

    „Man atrodo, kad atmosfera tapo daug labiau entuziastinga ir motyvuota, nes atsirado šansas vėl judėti bendru keliu su Europa“, – pridūrė kitas dalyvis.

    Kodėl ši data svarbi Europai

    Europos diena minima gegužės 9 dieną, kai 1950 metais buvo paskelbta Schumano deklaracija, laikoma vienu svarbiausių žingsnių į šiandieninę Europos Sąjungą. Ši data daugelyje valstybių siejama su Europos integracijos idėja ir bendrų taisyklių bei vertybių paieška.

    Vengrija į Europos Sąjungą įstojo 2004 metais kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis. Narystė atvėrė prieigą prie bendrosios rinkos, judėjimo laisvių ir Europos finansavimo, tačiau politiniai ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratijos standartų ilgainiui tapo nuolatiniu įtampos šaltiniu.

    Šventės programa: nuo bėgimo iki koncertų

    Renginio organizatoriai Budapešte parengė visos dienos programą, kurioje netrūko kultūrinių pasirodymų. Kaip ir įprasta, šventė pradėta bėgimu: šiemet dalyviai rinkosi pusmaratonį, o norintieji galėjo varžytis ir estafetėse.

    Europos dienos renginiai tęsėsi iki vakaro, numatyti koncertai ir kitos pramogos miesto centre. Šventės akcentas buvo ne tik laisvalaikio programa, bet ir aiškiai juntamas politinis fonas, skatinantis diskusiją, kokio kurso Vengrija laikysis Europos Sąjungoje po valdžios pasikeitimo.

  • Europos rekordas, kuris atima žadą: kur stovi ilgiausi pėsčiųjų kabantieji tiltai

    Europos rekordas, kuris atima žadą: kur stovi ilgiausi pėsčiųjų kabantieji tiltai

    Ilgi pėsčiųjų kabantieji tiltai Europoje pastaraisiais metais tapo ne tik inžinerijos pasiekimu, bet ir ryškiu turizmo magnetu. Vokietija, Čekija ir Vengrija šiandien turi konstrukcijų, kurios pagal ilgį ir aukštį konkuruoja su garsiausiais pasaulio objektais.

    Tokie tiltai dažniausiai statomi pramogų parkuose ar kalnų kurortuose, kad sujungtų šlaitus ir kartu sukurtų stiprų įspūdį lankytojams. Dėl siauro tako, grotelių ar stiklo intarpų ir natūralaus svyravimo vėjyje jie tampa išbandymu bijantiems aukščio.

    Vokietijos gigantai Hesėje

    Ilgiausiu pėsčiųjų kabančiuoju tiltu Vokietijoje laikomas Skywalk Willingen Hesėje, atidarytas 2023 metais. Jo ilgis siekia apie 665 metrus, o slėnį jis kerta maždaug 100 metrų aukštyje, todėl net ir patyrusiems keliautojams įspūdis būna stiprus.

    Hesėje 2024 metais atsirado ir dar vienas panašaus masto objektas – Highwalk, kurio ilgis apie 617 metrų. Tiltas įrengtas maždaug 58–60 metrų aukštyje virš slėnio, o pagrindinis akcentas čia yra atvira panorama į žemų kalnų kraštovaizdį.

    Tarp žinomiausių Vokietijos pėsčiųjų kabančiųjų tiltų minimas ir Titan RT Harco kalnuose. Jo bendras ilgis siekia 483 metrus, o didžiausio tarpatramio atkarpa yra viena įspūdingiausių regione, todėl objektas ilgą laiką buvo įvardijamas kaip vienas rekordininkų savo kategorijoje.

    Europos rekordas Čekijoje

    Ilgiausias pėsčiųjų kabantysis tiltas Europoje yra Sky Bridge 721 Čekijoje, Dolní Morava poilsio regione netoli Lenkijos sienos. Kaip sufleruoja pavadinimas, jo ilgis yra 721 metras, o aukščiausiame taške konstrukcija pakyla iki maždaug 95 metrų virš slėnio.

    Tiltas sujungia dvi kalnagūbrių zonas, o lankytojų srautai valdomi taip, kad perėjimas vyktų viena kryptimi. Grįžimas paprastai organizuojamas aplinkiniu maršrutu gamtos taku, kuris papildomai išsklaido žmones ir leidžia vietovei išvengti spūsčių ant konstrukcijos.

    Ilgiausias pasaulyje – Vengrijoje

    Vengrijoje, Sátoraljaújhely mieste prie Slovakijos sienos, atidarytas Zemplén723, dar vadinamas Nacionalinės vienybės tiltu. Jo ilgis siekia 723 metrus, tad jis vos keliomis metromis lenkia Čekijos rekordą ir yra įvardijamas kaip ilgiausias tradicinis pėsčiųjų kabantysis tiltas pasaulyje.

    Konstrukcija kabo iki maždaug 82 metrų aukštyje, o dalyje tako įrengtas stiklinis intarpas, didinantis įspūdį žvelgiant žemyn. Skelbiama, kad tiltui panaudota dešimtys kilometrų plieninių lynų ir tūkstančiai tvirtinimo detalių, o pats takas yra tik apie 1,2 metro pločio.

    Šie projektai rodo aiškią tendenciją Europoje: investuojama į gamtinio turizmo infrastruktūrą, kuri lankytojams siūlo patirtį, o regionams – didesnius srautus ir ilgesnį sezoną. Keliaujant prie tokių objektų rekomenduojama įvertinti vėjo sąlygas, avalynę ir aukščio baimę, nes įspūdis čia dažnai būna stipresnis nei tikimasi.

  • Vengrijoje sausra smogia rekordiškai: Didžioji lyguma dulkėja, upės ir ežerai traukiasi

    Vengrijoje sausra smogia rekordiškai: Didžioji lyguma dulkėja, upės ir ežerai traukiasi

    Vengrijoje sausra sparčiai gilėja, o labiausiai nukenčia šalies pietryčiuose esanti Didžioji lyguma. Vietos agrometeorologų vertinimu, dirvožemyje trūksta drėgmės, o kritulių kiekis pastaraisiais mėnesiais buvo gerokai mažesnis už daugiametį vidurkį.

    HungaroMet skelbia, kad per pastarąsias 90 dienų kritulių kai kuriose teritorijose pritrūko nuo 20 iki 70 milimetrų. Viršutinis 20–30 centimetrų dirvos sluoksnis visoje šalyje yra kritiškai išdžiūvęs, o 30–60 centimetrų gylyje situacija taip pat blogėja.

    Sausra grasina derliui

    Ilgiau nei mėnesį kai kuriose vietovėse nefiksuojamas lietus kelia tiesioginę riziką pasėliams ir gyvulininkystei, nes mažėja pašarų bazė ir didėja laistymo poreikis. Toks fonas reiškia ne tik žemės ūkio nuostolius, bet ir platesnę vandens krizę, kai trūksta resursų tiek gamtai, tiek ekonomikai.

    Praėjusiais metais, vietos vertinimu, nuo sausros nukentėjo apie 550 000 hektarų, o draudikų išmokėtos kompensacijos siekė beveik 100 mln. eurų. Šiemet rizika dar didesnė, nes didelė dalis teritorijos jau laikoma pažeidžiama dėl ilgalaikio kritulių deficito.

    Vandens planai ir raginimai

    Politiniame lauke sausros tema taip pat tapo prioritetu. Tisza partija viešai kalba apie būtinybę skubiai stiprinti vandens sulaikymo priemones, labiau įtraukti gyventojus ir ūkininkus, o infrastruktūrą pritaikyti lankstesniam vandens paskirstymui.

    Vietos vandens ūkio atstovai pabrėžia, kad per pastaruosius penkerius metus susidarė beveik vienerių metų kritulių deficitas. Dėl to vis dažniau akcentuojami sprendimai, susiję su vandens sulaikymu kraštovaizdyje, kanalų priežiūra ir vietinių bendruomenių įsitraukimu.

    Ežerai ir upės traukiasi

    Sausros padariniai matomi ne tik laukuose, bet ir vandens telkiniuose: žemėja upių, ežerų ir požeminio vandens lygis. Ryškus pavyzdys yra Velencės ežeras, kur kai kuriose pakrantės atkarpose sausuma į priekį pasistūmėjo keliasdešimt metrų, o seklumose galima bristi ten, kur anksčiau buvo vanduo.

    Vietos valdžia perspėja, kad turizmo regionui ežeras yra gyvybiškai svarbus, tačiau vandens lygis išlieka gerokai per žemas. Savivaldybės atstovų teigimu, laikini sprendimai galėtų tik trumpam palengvinti situaciją, o ilgalaikiam stabilumui reikėtų naujų vandens tiekimo ir valdymo sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie epizodai regione tampa vis dažnesni, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik momentinėms priemonėms, bet ir prisitaikymo politikai. Praktikoje tai reiškia investicijas į vandens taupymą, dirvožemio drėgmės išsaugojimą ir atsparumo sausroms didinimą žemės ūkyje.

  • Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Komisijos tyrimas baigtas

    Europos Komisija pranešė užbaigusi vidinį tyrimą dėl galimo Vengrijos žvalgybos tinklo Briuselyje ir nurodė neradusi įrodymų, kad būtų galima priskirti asmeninę atsakomybę Vengrijos eurokomisarui Olivér Várhelyi.

    Komisijos sprendimu byla uždaroma, o Várhelyi gali toliau eiti Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatą ir gyvūnų gerovę, pareigas.

    Komisija aiškino, kad tiriant buvo vertinta turima informacija ir panaudotos institucijos dispozicijoje esančios vidinės priemonės. Vis dėlto, pasak institucijos, jos neleidžia nustatyti platesnio įsitraukimo nei patys žvalgybos pareigūnai, minimi įtarimuose.

    „Remiantis per šį tyrimą surinkta informacija ir priemonėmis, kurias turime Komisijoje, neįmanoma priskirti individualios atsakomybės ar įsitraukimo daugiau nei patiems žvalgybos pareigūnams“, – sakė Europos Komisijos atstovas Balázs Ujvári.

    Apie ką buvo įtarimai

    Istorija į viešumą iškilo po to, kai keli žiniasklaidos kanalai skelbė, jog Vengrijos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungai Briuselyje galėjo veikti žvalgybos pareigūnų tinklas, prisidengęs diplomatine veikla.

    Teigta, kad 2012–2018 metais šio tinklo taikiniu galėjo tapti Europos Komisijoje dirbę vengrų piliečiai: esą buvo siekiama gauti jautrių dokumentų, susijusių su Vengrija, ir užmegzti ryšius su pareigūnais.

    Komisija nurodė neradusi duomenų, kad Europos Komisijos darbuotojai būtų buvę sėkmingai užverbuoti. Tai tapo vienu iš pagrindinių argumentų, kodėl tyrimas užbaigtas be asmeninių kaltinimų Komisijos viduje dirbusiems asmenims.

    Kodėl minimas Várhelyi

    Olivér Várhelyi pavardė tyrime išryškėjo dėl jo ankstesnių pareigų: 2015–2019 metais jis buvo Vengrijos ambasadorius Europos Sąjungoje, t. y. dalį laikotarpio, kuriam taikyti įtarimai.

    Vėliau jis buvo paskirtas eurokomisaru, o viešojoje erdvėje dažnai įvardijamas kaip artimas buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno aplinkos žmogus.

    Dar anksčiau Várhelyi neigė žinojęs apie tariamo tinklo veiklą ir nurodė, kad nebuvo informuotas apie tokius veiksmus. Komisijos išvada reiškia, kad formalios kliūtys jam tęsti darbą šiuo metu nenustatytos.

    Sprendimas paskelbtas politiniu požiūriu jautriu metu, Vengrijoje formuojantis naujai valdžiai po rinkimų. Tai didina dėmesį Briuselio ir Budapešto santykiams, kuriuos pastarąjį dešimtmetį lydėjo aštrūs ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratinių standartų.

  • Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija ruošiasi biomethano šuoliui: per kelerius metus planuoja 20–25 stambias gamyklas

    Vengrija artimiausiais metais planuoja reikšmingą biomethano plėtrą ir svarsto galimybes į dujų tinklą integruoti daugiau atsinaujinančių dujų. Budapešte vykusiame Biogazo viršūnių susitikime sektoriaus atstovai teigė, kad šalyje realiai veikia apie 50 biogazo jėgainių, o dar panašus skaičius įrenginių yra susiję su nuotekų valymu.

    Pasak Vengrijos Nacionalinės biomethano, biogazo ir bioenergijos pramonės asociacijos eksperto Ádámo Ragonczos, biomethano gamyba šiuo metu siekia apie 5,4 mln. kubinių metrų per metus ir ją užtikrina tik dvi gamyklos. Tuo pat metu šalies tikslas iki 2030 metų yra pasiekti 180 mln. kubinių metrų per metus, todėl ypač akcentuojamas energetikos ir žemės ūkio sektorių bendradarbiavimas.

    Kas stabdo projektus?

    Šiuo metu Vengrija pagamina apie 200 mln. kubinių metrų biogazo per metus, daugiausia naudojamo elektros gamybai. Iki 2030 metų siekiama šį kiekį padidinti iki 600 mln. kubinių metrų, tačiau prioritetu įvardijamas biomethanas, o esamos biogazo jėgainės turėtų toliau veikti.

    Įvardijama, kad per artimiausius kelerius metus šalyje galėtų būti pastatyta 20–25 didesnės biomethano gamyklos. Vis dėlto rinkos dalyviai pabrėžia, jog vien tik tikslų nepakanka, reikia aiškesnių investicinių signalų ir veikiančių kainodaros mechanizmų.

    Dujų tinklas ar elektros tinklas?

    Gas Infrastructure Europe (GIE) atstovas Jakubas Przyborowiczius atkreipė dėmesį į neatitikimus Europos Sąjungos reguliavime: ambicingi biomethano tikslai, įskaitant REPowerEU kryptį, ne visada atsispindi infrastruktūros planavimo ir finansavimo logikoje. Tai, jo teigimu, apsunkina ilgalaikių investicijų planavimą.

    Jo pateikta analizė rodo, kad biomethano integravimas į esamą dujų tinklą gali pareikalauti gerokai mažesnių investicijų nei elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad dujų infrastruktūros pritaikymo poreikis galėtų siekti apie 2,5 mlrd. eurų, o tai, anot pranešėjo, būtų keliasdešimt kartų pigiau nei analogiška elektros tinklų plėtra.

    Didelis susidomėjimas, mažai sutarčių

    Vengrijos perdavimo sistemos operatoriaus FGSZ verslo plėtros vadovas Gáboras Miklósas Dudás teigė, kad pastaruoju metu daugėja užklausų dėl prisijungimo prie tinklo. Operatorius, pasak jo, pateikė siūlymus teisėkūrai, dalis jų priimti, o FGSZ paskirtas koordinuoti prisijungimo prašymų procesą.

    „Šiuo metu turime apie 13–15 prašymų, tačiau dar nepasiekėme prisijungimo sutarčių etapo“, – sakė Gáboras Miklósas Dudás.

    Jo teigimu, rengiami techniniai reikalavimai, tačiau daug kas priklauso nuo pačių pareiškėjų pasirengimo pereiti prie praktinių sprendimų. Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu prie tinklo jau prijungtos dvi biomethano gamyklos, o dar vienos prijungimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

    Reguliacinę aplinką aptaręs „Bureau Veritas“ atstovas Indy Vatteroth pabrėžė, kad biomethano ir atsinaujinančių dujų sektoriuje taisyklių daugėja ir jos griežtėja. Esminiais tampa atsinaujinančios kilmės įrodymai, kilmės garantijos, emisijų patikra bei matavimo ir sertifikavimo grandinės, kurios, tikėtina, bus dar detalesnės.

    „MVM ONEnergy“ atstovas Zsoltas Borsányi akcentavo, kad dabartinėje rinkos ir reguliacinėje aplinkoje kainodaros mechanizmai, susieti su atsinaujinančiais tikslais, neveikia taip, kad skatintų realią rinkos plėtrą. Jo vertinimu, su Jedlik Ányos programa siejama daug projektų ir investicijų apimčių, tačiau didelė dalis jų dar neperėjo į įgyvendinimo stadiją, todėl rinka išlieka vangoka.

    Ekspertų vertinimu, Vengrijos planams svarbiausia bus užtikrinti nuoseklias taisykles, greitesnį prisijungimo procesą ir aiškesnę paklausos pusę, kad projektai nevirstų vien paraiškomis. Jei šie elementai susidėlios, biomethanas gali tapti reikšminga energetikos ir žemės ūkio jungtimi, mažinančia iškastinių dujų poreikį.

  • Vengrijos FGSZ žada naują dujų pajėgumų paketą Ukrainai: planas gali perbraižyti srautus regione

    Vengrijos FGSZ žada naują dujų pajėgumų paketą Ukrainai: planas gali perbraižyti srautus regione

    Vengrijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius FGSZ planuoja pasiūlyti Ukrainai vadinamąjį sujungtų pajėgumų produktą, kuris leistų rinkos dalyviams paprasčiau rezervuoti dujų transportavimo galimybes per tarpvalstybinius taškus. Apie tai Budapešte vykusiame 7-ajame LNG (suskystintųjų gamtinių dujų) viršūnių susitikime kalbėjo FGSZ vadovas Szabolcs I. Ferencz.

    Jo teigimu, pastarieji metai operatoriui tapo nuolatinio prisitaikymo laikotarpiu, nes regione keitėsi dominuojančios dujų kryptys. Iki tol svarbūs srautai iš Ukrainos vėliau užleido vietą maršrutams per Balkanų kryptį, o artėjant dešimtmečio pabaigai operatorius tikisi dar vienos transformacijos.

    Kas yra sujungti pajėgumai?

    Sujungtų pajėgumų pasiūlymai paprastai reiškia, kad dujų prekybininkams pateikiamas vienas suderintas produktas dviem susietiems įėjimo ir išėjimo taškams. Tai gali sumažinti administracinę naštą ir riziką, kai pajėgumus tenka pirkti atskirai skirtingose sistemose, o taip pat padidinti tarpvalstybinės prekybos patrauklumą.

    FGSZ vadovas nurodė, kad įmonė siekia iki 2027 metų pabaigos pradėti siūlyti sujungtus pajėgumus į Ukrainos pusę ir sudaryti galimybę rinkai planuotis ilgesniam laikotarpiui. Pasak jo, toks produktas galėtų paskatinti aktyvesnį prekybininkų susidomėjimą ir pakeisti regiono konkurencinį vaizdą.

    Trys kryptys, nuo kurių priklausys Vengrija

    FGSZ akcentavo, kad nuo 2027 metų Vengrija turės būti pasirengusi užsitikrinti tiekimą iš kelių krypčių vienu metu, tarp jų iš Kroatijos, Rumunijos ir Austrijos. Tokia strategija siejama su platesnėmis Europos energetikos politikos kryptimis, įskaitant REPowerEU tikslus mažinti priklausomybę nuo rusiškų išteklių ir didinti tiekimo šaltinių įvairovę.

    Tarp artimiausių darbų operatorius įvardijo jungčių plėtrą su Kroatija ir Rumunija. Pasak S. I. Ferenczo, Vengrijos pusėje jau diegiami techniniai sprendimai, tačiau reali pajėgumų plėtra priklausys ir nuo darbų kaimyninėse sistemose, todėl būtinas suderintas infrastruktūros vystymas abiejose sienos pusėse.

    Ką tai gali reikšti regionui?

    FGSZ signalizuoja, kad ateityje konkurencingesnis galėtų tapti maršrutas Kroatija–Vengrija–Ukraina, ypač jei Kroatijos LNG infrastruktūra ir regioniniai vamzdynai užtikrins pakankamus srautus į žemyną. Tokia kryptis gali būti patraukli ir dėl lankstesnio tiekimo, kai dujos į regioną patenka ne vienu kanalu.

    „Manau, kad mūsų trečiasis prioritetas yra pagaliau pasiūlyti sujungtus pajėgumus Ukrainos kryptimi“, – sakė FGSZ vadovas Szabolcs I. Ferencz.

    „Tikimės, kad iki 2027 metų pabaigos galėsime siūlyti sujungtus pajėgumus 15 metų į priekį, o tai pakeistų situaciją ir suteiktų patrauklių galimybių prekybininkams“, – teigė jis.

    Jei planas bus įgyvendintas, rinkos poveikis priklausys nuo kelių veiksnių: infrastruktūros parengties Ukrainos pasienyje, suderintų taisyklių taikymo, realių pajėgumų Rumunijos ir Kroatijos kryptyse bei regioninių kainų skirtumų. Vis dėlto pats siekis sukurti patogesnį ir ilgesniam laikui numatomą pajėgumų produktą rodo, kad operatoriai ruošiasi naujam dujų srautų žemėlapiui Europoje.

  • „ALTEO“ pajamos šoktelėjo iki 100 mln. eurų, bet pelningumą sumažino vienkartinis mokestis

    Augimas, kurį prislopino mokestis

    Vengrijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „ALTEO“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį padidino pajamas 24 proc. iki maždaug 100 mln. eurų. Rezultatą, kaip skelbia įmonė, daugiausia lėmė plėtra žiedinės ekonomikos paslaugose ir saulės energetikos projektai.

    Vis dėlto įmonės EBITDA per tą patį laikotarpį sumažėjo 23 proc. iki maždaug 7,7 mln. eurų. Pagrindinė kritimo priežastis – vienkartinis vadinamasis netikėtų pajamų mokestis energijos tiekėjams, apskaičiuotas kaip 0,5 proc. nuo 2025 metų pajamų ir sumokėtas per pirmąjį ketvirtį.

    Kas dar spaudė rezultatus

    „ALTEO“ nurodė, kad ketvirčio rodiklius papildomai apsunkino mažesnės maržos sisteminių paslaugų rinkoje ir mažesnė nuo oro sąlygų priklausomų elektrinių generacija. Tai tipinė rizika atsinaujinančios energetikos portfeliui, ypač kai vėjo ir saulės ištekliai svyruoja sezoniškai.

    Pajamos iš atsinaujinančių išteklių taip pat traukėsi dėl to, kad „Pannon Szélerőmű“ pasitraukė iš Vengrijos privalomo supirkimo tarifo sistemos KÁT, kuri rinkos dalyviams įprastai užtikrina palankesnes kainodaros sąlygas. Tokie perėjimai dažnai reiškia didesnę priklausomybę nuo rinkos kainų ir didesnį rezultatų nepastovumą.

    Žiedinė ekonomika ir saulės projektai amortizavo smūgį

    Įmonė pabrėžė, kad žiedinės ekonomikos segmentas padėjo kompensuoti dalį neigiamų veiksnių. Tam įtakos turėjo „ALTEO Circular“ įsigijimas ir praėjusių metų birželį pradėjusio veikti atliekų tvarkymo padalinio veiklos įsibėgėjimas.

    Reikšmingu indėliu tapo ir didelis saulės energetikos projektas, įgyvendintas „MOL“ užsakymu Algyő vietovėje. „MOL“ yra didžiausia Vengrijos naftos bendrovė, valdanti šalies naftos perdirbimo gamyklą, be to, ji yra ir viena „ALTEO“ akcininkių.

    „Nepaisant sudėtingesnių išorinių aplinkybių, daug dėmesio skiriame strategijos įgyvendinimui, kad užtikrintume ilgalaikį augimą ir kompensuotume mažiau palankias rinkos sąlygas“, – sakė „ALTEO“ vadovas Attila Chikán Jr.

    Jis teigė, kad 2026 metų pirmosiomis savaitėmis bendrovė trijose vietose pradėjo eksploatuoti elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia siekia 70 megavatų. Pasak vadovo, šių pajėgumų uždarbio potencialas reikšmingiau turėtų atsispindėti nuo antrojo ketvirčio, kai įrenginiai pilnu pajėgumu dalyvaus rinkoje.

    „ALTEO“ taip pat pranešė, kad plėtė dujinių variklių pajėgumus per naują įsigijimą ir sėkmingai praėjo perdavimo sistemos operatoriaus MAVIR aFRR akreditacijos bandymus. Įmonė sieja šį žingsnį su Vengrijos prisijungimu prie PICASSO platformos, kuri atveria galimybes teikti balansavimo paslaugas platesnėje Europos rinkoje.

    Papildomu stabilumo signalu įmonė įvardijo pratęstas ilgalaikes sutartis: su Ózdi Távhőtermelő és Szolgáltató Kft. šilumos tiekimo susitarimas pratęstas iki 2040 metų, o su „Heineken Hungária Sörgyárak“ – iki 2029 metų pabaigos. Tokios sutartys paprastai padeda mažinti pajamų svyravimus, ypač kai rinkoje didėja kainų nepastovumas.

  • Derybos dėl NIS perėmimo įgauna pagreitį: „MOL“ jau sutiko dėl perdirbimo apimčių

    Derybos dėl NIS perėmimo įgauna pagreitį: „MOL“ jau sutiko dėl perdirbimo apimčių

    Serbijos energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Đedović Handanović teigia, kad derybos tarp Rusijos kontroliuojamos NIS ir Vengrijos energetikos grupės „MOL“ juda į priekį. Pasak jos, artimiausiomis dienomis numatyti tolesni susitikimai, kuriuose bus derinamos likusios komercinės ir teisinės detalės.

    Ministrė taip pat nurodė, kad iki gegužės 15 arba 16 dienos turėtų atsirasti sąlygos dalimi informacijos pasidalyti su Jungtinėmis Valstijomis, kurioms esą reikės pritarti sutarčiai. Tokia formuluotė rodo, kad sandoris gali būti jautrus sankcijų ir tarptautinio reguliavimo kontekstui, o galutiniam sprendimui svarbi ne tik regioninė, bet ir geopolitinė dimensija.

    „Vienas iš esminių klausimų yra „MOL“ įsipareigojimas dėl metinio perdirbimo lygio, ir dėl to jau pasiekėme susitarimą“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Anot ministrės, papildomi klausimai daugiausia susiję su komercinėmis sąlygomis: produkcijos realizavimu Serbijos rinkoje ir logistikos sprendiniais. Serbijai svarbu užtikrinti, kad vidaus rinka būtų stabiliai aprūpinta Pančevo naftos perdirbimo gamyklos produkcija, todėl derybose akcentuojamas tiekimo saugumas ir rinkos balansas.

    Kita derybų kryptis susijusi su naujo Serbijos ir Vengrijos naftotiekio projektu. Ministrė išskyrė, kad dar teks išspręsti teisinius aspektus, susijusius su infrastruktūros statyba, nes tokie projektai paprastai apima leidimus, žemės naudojimo klausimus, aplinkosauginius reikalavimus ir tarptautinius įsipareigojimus.

    Regiono energetikos rinkoje tokio pobūdžio sandoriai dažnai vertinami ne vien kaip verslo sprendimai, bet ir kaip strateginiai žingsniai, turintys įtakos kuro tiekimo grandinėms, perdirbimo pajėgumų panaudojimui ir kainų stabilumui. Jei susitarimas bus užbaigtas, jis gali reikšmingai pakeisti NIS valdymo struktūrą ir sustiprinti „MOL“ pozicijas Pietryčių Europoje.

  • Prie Balatono nufilmuotas elnias, vandenyje judėjęs tarsi delfinas: paaiškino, kodėl taip nutiko

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito vaizdo įrašas iš Vengrijos, kuriame prie Balatono ežero užfiksuotas elnias vandenyje juda ir šokinėja taip, kad primena delfino nėrimą. Įraše matyti, kaip gyvūnas bėga seklumoje, kartkartėmis šokdamas į priekį ir taškydamas vandenį.

    Vaizdai nufilmuoti pietinėje Balatono pakrantėje, kur seklus vanduo nusitęsia toli nuo kranto. Dėl tokio reljefo elnias gali judėti vandeniu beveik kaip sausuma, o iš šalies susidaro neįprastas „plaukimo“ įspūdis.

    Specialistai tokį elgesį aiškina ne gyvūno „mokėjimu nardyti“, o neįprastai žemu ežero lygiu ir plačiais seklumų plotais. Kai vanduo nusekęs, pakrantėje atsiveria daugiau kietesnio dugno zonų, todėl net stambūs laukiniai gyvūnai gali drąsiau bristi į vandenį ir ten judėti.

    Balatonas yra didžiausias Vidurio Europos ežeras, o jo pietinė pakrantė ir įprastomis sąlygomis garsėja lėtai gilėjančiu dugnu. Kai vandens mažiau, keliasdešimt metrų nuo kranto vanduo gali siekti tik kulkšnis ar kelius, todėl judesiai, kurie gilesniame vandenyje atrodytų kaip plaukimas, čia primena šuolius.

    Ekologai pabrėžia, kad laukiniai gyvūnai paprastai vengia atvirų, žmonių lankomų pakrančių, todėl tokie įrašai pasitaiko retai ir greitai sulaukia dėmesio. Vis dėlto pats elgesys nėra mistinis: elnias tiesiog juda jam saugioje, seklioje zonoje.

    Tuo pačiu tai priminimas, kad vandens lygio svyravimai gali keisti gyvūnų maršrutus ir įpročius, ypač šiltuoju sezonu. Jei seklumos plečiasi, gyvūnai gali dažniau pasirodyti netipinėse vietose, o žmonėms rekomenduojama jų nevaryti, nešerti ir laikytis atstumo.