CP v2

Tag: Via Lietuva

  • Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    2026 metų gegužės 17 dieną Kėdainiuose eismui atidarytas po rekonstravimo atnaujintas tiltas per Nevėžį Tilto gatvėje. Tai viena svarbiausių miesto jungčių, nes upė Kėdainius dalija į dvi dalis, o tiltas kasdien naudojamas tiek vietiniams, tiek atvykstantiems.

    Nors transporto eismas jau leidžiamas, rangovai dar gali atlikti baigiamuosius darbus, dėl kurių galimi trumpalaikiai ribojimai. Gyventojai raginami sekti laikiną ženklinimą ir planuoti keliones atsižvelgiant į situaciją vietoje.

    Tiltas buvo uždarytas po incidento

    Šis tiltas yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 ruože, o eismas juo buvo apribotas po 2023 metais įvykusios statinio kraštinės sijos griūties. Vėliau, 2024 metų rugsėjį, tiltas buvo visiškai uždarytas, nes prireikė esminių rekonstravimo darbų.

    Sprendimas neapsiriboti tik remontu priimtas įvertinus statinio būklę, nustatytas pažaidas ir šiuolaikinius reikalavimus laikomajai galiai bei pastovumui. Tokiose situacijose prioritetu laikomas ne tik konstrukcijų tvarumas, bet ir eismo sauga bei patogus judėjimas visiems dalyviams.

    Kas pasikeitė po rekonstravimo

    Įgyvendinant projektą rekonstruotos krantinės ir tarpinės atramos, įrengta nauja plieno ir betono perdanga, pereinamosios plokštės bei lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema. Taip pat įrengta hidroizoliacija, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti metaliniai atitvarai ir turėklai, įrengtas apšvietimas.

    Po rekonstravimo tilto ilgis siekia 87,75 metro. Važiuojamojoje dalyje įrengtos dvi 3,25 metro pločio eismo juostos, o bendras asfalto dangos plotis su apsauginėmis juostomis siekia 8 metrus.

    Šalitilčiai išplatinti ir pritaikyti pėsčiųjų bei dviratininkų eismui, kad judėjimas abiem kryptimis būtų saugesnis. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa įprasta praktika, kai rekonstruojant svarbias jungtis siekiama atskirti srautus ir mažinti konfliktines situacijas.

    Kaina ir darbų vykdytojas

    Tiltas per Nevėžį buvo pastatytas 1962 metais, todėl jo būklę ilgainiui veikė tiek konstrukcijų amžius, tiek išaugęs eismo intensyvumas. Pastaraisiais metais fiksuoti dangos pažeidimai, vandens kaupimasis, deformacijos ir kiti defektai, kurie didino rizikas eksploatacijai.

    Rekonstravimo darbus atliko UAB „Kauno keliai“, o projekto vertė viršija 3,7 mln. eurų su PVM. Atsižvelgiant į strateginę vietą mieste, tikimasi, kad atnaujintas tiltas sumažins apylankų poreikį ir pagerins susisiekimą per Nevėžį.

  • Kėdainių Tilto gatvės tiltas per Nevėžį atidaromas sekmadienį: kas pasikeitė po rekonstrukcijos

    Kėdainių Tilto gatvės tiltas per Nevėžį atidaromas sekmadienį: kas pasikeitė po rekonstrukcijos

    AB „Via Lietuva“ skelbia, kad baigiama rekonstruoto Kėdainių Tilto gatvės tilto per Nevėžį patikra, o eismui jis bus atidarytas gegužės 17 dieną. Iki atidarymo rangovai atlieka paskutinius darbus, kad infrastruktūra būtų paruošta saugiam naudojimui.

    Vienas svarbiausių rekonstrukcijos etapų buvo statinio bandymai apkrova, kai ant tilto vienu metu užvažiavo šeši sunkvežimiai. Bendra jų masė siekė 180 tonų, o gauti rezultatai patvirtino, kad tilto konstrukcijos atitinka saugumo reikalavimus.

    Pasak „Via Lietuva“, rekonstrukcijos metu buvo atnaujintos tilto atramos ir perdanga, įrengta nauja asfalto danga bei apšvietimas. Taip pat tiltas pritaikytas ne tik automobilių eismui, bet ir pėstiesiems bei dviratininkams, todėl judėjimas turėtų tapti patogesnis įvairioms eismo dalyvių grupėms.

    Tokio tipo apkrovos bandymai yra įprasta praktika po rekonstrukcijų, kai siekiama realiomis sąlygomis įvertinti, kaip konstrukcijos elgiasi veikiamos didelių svorių. Tai leidžia prieš atidarymą papildomai įsitikinti, kad tiltas pasirengęs kasdieniam intensyviam naudojimui.

    „Via Lietuva“ taip pat padėkojo gyventojams ir vairuotojams už kantrybę, kol galiojo laikini eismo ribojimai. Atidarius tiltą, turėtų sumažėti apylankomis nukreipto srauto keliamas nepatogumas ir pagerėti susisiekimas Tilto gatvės ruože.

  • Kelio Molėtai–Anykščiai ruožo rekonstrukcijai pradėta PAV atranka: gyventojai kviečiami teikti pastabas

    Kelio Molėtai–Anykščiai ruožo rekonstrukcijai pradėta PAV atranka: gyventojai kviečiami teikti pastabas

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metų gegužės 13 dieną paskelbė atrankos informaciją dėl poveikio aplinkai vertinimo kelio rekonstrukcijos projektui. Procedūra pradėta dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 119 Molėtai–Anykščiai ruožo rekonstravimo.

    Planuojama ūkinė veikla apima kelio ruožą nuo 28,169 iki 36,056 kilometro. Nurodoma, kad darbai numatyti Anykščių rajone, Skiemonių seniūnijoje, o planų organizatorius yra AB „Via Lietuva“.

    PAV atranka yra etapas, per kurį vertinama, ar planuojamai veiklai privalomas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Tokiuose kelių rekonstrukcijos projektuose dažniausiai nagrinėjami triukšmo, oro taršos, vandens telkinių apsaugos, biologinės įvairovės ir eismo srautų pokyčių klausimai.

    Kaip ir iki kada teikti pasiūlymus?

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai gali teikti Aplinkos apsaugos agentūrai. Terminas yra 10 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo, skaičiuojant nuo kitos darbo dienos.

    Pasiūlymus galima pateikti raštu Agentūrai adresu A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, taip pat elektroniniu paštu arba telefonu, kaip nurodyta Agentūros kontaktuose. Agentūra informuoja, kad priėmus atrankos išvadą ji bus paskelbta interneto svetainėje visuomenei susipažinti.

    Kas bus po atrankos?

    Priimtoje atrankos išvadoje bus nurodyta, ar šiam kelio rekonstrukcijos projektui reikia pilno PAV. Jei atrankos informacija bus papildyta, atnaujinti dokumentai taip pat bus skelbiami, o pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta, kaip jų pastabos įvertintos.

    Tokia tvarka siekiama užtikrinti, kad dar iki darbų pradžios būtų įvertintos galimos reikšmingos pasekmės aplinkai ir gyventojų gyvenimo kokybei. Kelių rekonstrukcijų atvejais viešas įsitraukimas dažnai padeda tikslinti sprendinius dėl triukšmo mažinimo, lietaus nuotekų tvarkymo ar saugesnių jungčių vietos bendruomenėms.

  • Pagėgiuose su VIA Lietuva aptarė avaringus kelių ruožus: šiemet planuojami tiltų ir atkarpų remontai

    Pagėgiuose su VIA Lietuva aptarė avaringus kelių ruožus: šiemet planuojami tiltų ir atkarpų remontai

    Pagėgių savivaldybėje vasario 12 dieną lankėsi valstybinės kelių infrastruktūros valdytojos „Via Lietuva“ vadovai ir specialistai. Kartu su meru Vaidu Bendaravičiumi jie apžiūrėjo probleminius valstybinės reikšmės kelių ruožus, kurių būklė gyventojams ir vairuotojams kelia daugiausia nepatogumų.

    Susitikime savivaldybė akcentavo saugumo ir susisiekimo sąlygų gerinimo poreikį, o „Via Lietuva“ pristatė jau numatytus darbus bei realistišką jų įgyvendinimo eigą. Aptarta, kur remonto sprendimai gali būti priimti greičiau, o kur procesus lėtina projektavimo, pirkimų ar finansavimo klausimai.

    Tiltai ir pagrindinių atkarpų remontas

    Vienas svarbiausių klausimų buvo krašto kelio Nr. 141 atkarpa nuo Mociškių iki Vilkyškių. „Via Lietuva“ informavo, kad dar šiais metais planuojama sutvarkyti tris tiltus ir maždaug 1 kilometro kelio ruožą, o rangovas šiems darbams jau parinktas.

    Taip pat aptartas rajoninis kelias Nr. 4201, kuriuo važiuojama Natkiškių kryptimi, kur tilto būklė kelia didelių nepatogumų. Nurodyta, kad du anksčiau skelbti pirkimai neįvyko, tačiau finansavimas darbams yra numatytas, o šiuo metu tęsiamos pirkimo procedūros dviejų tiltų remontui šiame kelyje.

    Dėl rajoninio kelio Nr. 4230, vedančio į Plaušvarių kaimą, kapitalinio remonto darbų tęstinumo sprendimai jau priimti ir rangovas parinktas. Darbus planuojama pradėti šiais metais, o užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

    Pėsčiųjų ir keleivių saugumas

    Susitikime daug dėmesio skirta pėsčiųjų infrastruktūrai Pagėgių mieste, ypač Žemaičių gatvės atkarpai, kur pėsčiųjų tako šiuo metu nėra. Pabrėžta, kad tai sukuria kasdienes rizikas gyventojams, tačiau artimiausiu metu valstybės finansavimas šiam projektui nenumatytas.

    Kaip viena realistiškų išeičių aptarta galimybė projektą parengti savivaldybei ir ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Toks kelias leistų greičiau pasirengti sprendimams, jei atsirastų galimybė gauti tikslinį finansavimą.

    Taip pat iškelta problema dėl nesaugių keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo sąlygų autobusų stotelėse kelyje Nr. 4515 Tauragė–Žukai Aušgirių ir Pagenaičių kaimuose. „Via Lietuva“ įsipareigojo įvertinti situaciją vietoje ir pasiūlyti sprendimus, o atskirai aptartas ir pėsčiųjų perėjos apšvietimas Vilkyškiuose, ties Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija.

    Žvyrkelių programa ir greitesni sprendimai

    „Via Lietuva“ atstovai pristatė, kaip Pagėgių savivaldybės teritorijoje planuojamas Žvyrkelių programos įgyvendinimas iki 2029 metų. Nurodyta, kad darbai numatomi keliuose Nr. 4230 Pagėgiai–Plaušvariai, Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė ir Nr. 4229 Vilkyškiai–Bitėnai–Panemunė.

    Diskusijoje taip pat išryškėjo poreikis dalį sprendimų įgyvendinti paprastojo remonto būdu, kai tai leidžia teisinės ir techninės sąlygos. Tokiu būdu dažnai galima greičiau sutvarkyti mažesnės apimties, tačiau kasdieniam saugumui svarbius objektus, pavyzdžiui, autobusų stoteles ar pėsčiųjų perėjas.

    Po susitikimo sutarta tęsti bendradarbiavimą ir nuosekliai sekti, kaip juda pirkimai, projektavimas ir darbų grafikai. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojams svarbiausia aiškūs terminai ir apčiuopiami pokyčiai probleminėse vietose, ypač ten, kur kasdien kyla saugumo rizikos.

  • Telšių rajone rekonstruos tilto per Rešketą atkarpą: kur ir iki kada gyventojai gali teikti pastabas

    Pristatomi projektiniai pasiūlymai

    Telšių rajone planuojamas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva 24,719 km esančio tilto per Rešketą rekonstravimas. Apie numatomą projektavimą ir parengtų projektinių pasiūlymų pristatymą informuoja statytojas AB „Via Lietuva“.

    Pagal pateiktą informaciją darbai priskiriami statinio rekonstravimui, o tilto unikalus numeris nurodomas 4400-1969-2710. Projektiniai pasiūlymai parengti susisiekimo infrastruktūros objektui, todėl gyventojų įsitraukimas šiame etape laikomas svarbia procedūros dalimi.

    Kas rengia projektą ir kur susipažinti

    Projektinius pasiūlymus parengė projektuotojas UAB TEC Infrastructure. Nurodoma, kad su dokumentais galima susipažinti Vilniuje, Ozo g. 10A-10, darbo dienomis nuo 8:00 iki 17:00.

    Taip pat skelbiama, kad pasiūlymai dėl projektinių sprendinių gali būti teikiami raštu projektuotojui nurodytu elektroniniu paštu. Tokia tvarka leidžia suinteresuotiems gyventojams ir bendruomenėms pateikti pastabas dėl planuojamų sprendinių dar iki statybos darbų pradžios.

    Iki kada teikti pasiūlymus ir kada vyks susirinkimas

    Pasiūlymus projektuotojui galima teikti iki 2026-05-28. Viešasis susirinkimas numatytas 2026-05-28 15:00 ir vyks nuotoliniu būdu, naudojant „Microsoft Teams“ platformą.

    Skelbime pabrėžiama, kad viešinimo etapas skirtas gyventojams susipažinti su projektu ir įvertinti, kaip rekonstrukcija gali paveikti eismo organizavimą, susisiekimą ir aplinką. Praktikoje būtent šiame etape dažniausiai išryškėja vietos bendruomenėms aktualūs klausimai, pavyzdžiui, laikini eismo ribojimai, privažiavimai ar darbų etapavimas.

  • Kretingos rajone keičiasi eismo organizavimas: panaikins STOP ženklą ir planuoja naujas saugumo priemones

    Komisija įvertino gyventojų prašymus

    Kretingos rajono savivaldybės Eismo saugumo komisija gegužės pradžioje svarstė gyventojų, įmonių ir įstaigų pateiktus prašymus dėl eismo organizavimo. Daugiausia dėmesio skirta kelio ženklų įrengimui ar keitimui, greičio ribojimo priemonėms ir pėsčiųjų saugumui.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti įvertinus eismo situaciją, matomumą sankryžose bei praktines problemas, su kuriomis kasdien susiduria vairuotojai ir pėstieji. Dalį priemonių planuojama įgyvendinti bendradarbiaujant su AB „Via Lietuva“.

    STOP ženklas bus panaikintas

    Kretingoje, Dvaro ir Tvenkinio gatvių sankryžoje, nuspręsta panaikinti įrengtą STOP ženklą. Savivaldybės vertinimu, sankryžoje yra prastas matomumas, o ženklo dažnai nepaisoma, todėl kyla avarinių situacijų.

    Panaikinus STOP ženklą, sankryža taps lygiareikšmė, o vairuotojai turės vadovautis dešinės rankos taisykle. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins didesnį atidumą visame Dvaro gatvės kvartale nuo Žemaitės alėjos tvenkinių pusės link iki Padvarių.

    Daugiau ženklų ir ribojimų mieste

    Kretingos mieste, Pasieniečių gatvės 4-ojo daugiabučio namo kieme, numatyta įrengti kelio ženklą Neįgalieji. Tokia priemonė skirta aiškiai pažymėti rezervuotą vietą ir sumažinti konfliktines situacijas kiemuose.

    Taip pat pritarta, kad abiejose Šventosios gatvės pusėse AB „Via Lietuva“ įrengtų kelio ženklus Sustoti draudžiama. Pirmojoje eismo juostoje paliekami automobiliai trukdo sklandžiam eismui ir apsunkina gatvės priežiūros darbus.

    Greičio mažinimas ir darbai rudenį

    Kurmaičiuose, Akmenos gatvėje, planuojama inicijuoti greičio mažinimo kalnelio įrengimą. Savivaldybė ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“, tačiau prieš tai bus prašoma šalia gyvenančių gyventojų sutikimo.

    Komisija taip pat pritarė, kad spalio mėnesį tvarkymo darbų metu būtų uždaryta geležinkelio pervaža Briedžio gatvėje Kretingoje. Apie tikslią datą ir numatytas apylankas žadama informuoti artėjant darbams.

    Naujas šaligatvis, perėja ir papildomi ženklai

    Taikos gatvėje Kretingoje, ties 61 ir 64 sklypais, nuspręsta įrengti šaligatvį ir pėsčiųjų perėją. Nors atkarpoje nuo Melioratorių iki Taikos ir J. Jablonskio gatvių sankryžos jau yra pėsčiųjų ir dviračių takas, kirtimas į kitą kelio pusę, savivaldybės vertinimu, kelia riziką pėstiesiems ir dviratininkams.

    Savanorių ir Topolių gatvių sankryžoje planuojama įrengti trūkstamą kelio ženklą Pagrindinis kelias. Dėl prasto matomumo savivaldybė taip pat ketina kreiptis į AB „Via Lietuva“ dėl papildomų eismo saugumo priemonių Savanorių ir Vilniaus gatvių sankryžoje.

  • Kauno rajone atnaujins dešimtis pėsčiųjų perėjų: daugiau apšvietimo, salelių ir lėtinimo priemonių

    Kauno rajone šiais metais numatyta atnaujinti dalį pėsčiųjų perėjų valstybinės reikšmės keliuose. Darbai orientuoti į didesnį eismo saugumą ir patogesnes sąlygas pėstiesiems intensyvesnio eismo atkarpose bei gyvenvietėse.

    Planuojama diegti kryptinį perėjų apšvietimą, gerinti matomumą ir įrengti eismo saugos saleles. Taip pat bus taikomos greičio mažinimo priemonės, kurios turėtų sumažinti riziką vietose, kur pėstieji kelią kerta dažniausiai.

    Numatoma ir infrastruktūrą pritaikyti žmonėms su regėjimo negalia, kad perėjos būtų aiškiau atpažįstamos ir saugiau naudojamos. Tokie sprendimai dažniausiai apima taktilinius paviršius bei aiškesnį pėsčiųjų judėjimo nukreipimą link perėjos.

    Kur bus tvarkomos perėjos

    Domeikavoje planuojami darbai Vandžiogalos plente ties Vandžiogalos pl. 108 ir 46, taip pat ties Mildos g. 5, Slėnio g. 27, Naujojo gyvenimo g. 1B ir Bažnyčios g. 1. Keliuose taškuose perėjos numatytos ir pačiame Vandžiogalos plento ruože.

    Garliavoje perėjos bus atnaujinamos Garliavos plente ties 41 ir 208 numeriais, taip pat Vytauto gatvėje ties 184, 105A, 67, 39 ir 36, 17 ir 20 numeriais. Į sąrašą įtraukta ir Marijampolės g. 4 esanti perėja.

    Raudondvaryje darbai suplanuoti J. Naujalio gatvėje ties 10 numeriu, o taip pat Naujalio gatvėje ties 12, 20, 27, 57 ir 87 numeriais. Tikimasi, kad atnaujinimai pagerins pėsčiųjų matomumą ir sumažins pavojingų situacijų tikimybę.

    Programa vykdoma visoje šalyje

    Pėsčiųjų perėjų atnaujinimo darbai Kauno rajone vykdomi įgyvendinant AB „Via Lietuva“ eismo saugos gerinimo programą. Tokios priemonės keliuose paprastai diegiamos remiantis avaringumo duomenimis, eismo intensyvumu ir pėsčiųjų srautais, siekiant nuosekliai mažinti skaudžių įvykių riziką.

  • Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    Elektros tinklų apsaugos zonos: „Via Lietuva“ planą pateikė tvirtinti, ką tai reiškia savivaldybėms

    AB „Via Lietuva“ pranešė parengusi Elektros tinklų apsaugos zonų nustatymo planą ir pateikusi jį tvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui. Planas rengtas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir susisiekimo ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Šis dokumentas apima dalį savivaldybių, tarp jų Alytaus miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Trakų rajono, Druskininkų, Varėnos, Šakių, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Pagėgių ir kitas. Pagrindinė plano paskirtis yra aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose dėl elektros tinklų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

    Ką reiškia apsaugos zonų planas

    Apsaugos zonos nustatymas paprastai reiškia, kad tam tikrose teritorijose atsiranda papildomų reikalavimų ar ribojimų statybai, žemės darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams. Tokios zonos taikomos siekiant užtikrinti infrastruktūros saugą, patikimą eksploatavimą ir sumažinti avarijų riziką.

    Praktiškai tai svarbu žemės sklypų savininkams ir naudotojams, taip pat projektuotojams bei rangovams, nes planavimo ir derinimo procedūrose tampa aiškiau, kur ir kokie apribojimai galioja. Apsaugos zonų suregistravimas mažina riziką, kad darbai bus sustabdyti jau vėlesnėse projekto stadijose dėl neįvertintų specialiųjų sąlygų.

    Kur tai gali turėti didžiausią poveikį

    Didžiausias poveikis dažniausiai pasireiškia ten, kur elektros tinklai kerta intensyvios plėtros teritorijas ar sutampa su keliais ir kitais infrastruktūros objektais. Tokiais atvejais apsaugos zonos tampa vienu iš kertinių kriterijų planuojant rekonstrukcijas, naujas jungtis, inžinerinių tinklų perkėlimą ar statinių išdėstymą.

    Kadangi plane kalbama apie elektros tinklus, kurie yra valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros elementai, dokumentas aktualus ir kelių priežiūros bei plėtros projektams. Aiškesnis zonų žymėjimas leidžia tiksliau įvertinti sprendinius dar projektavimo etape ir sumažina techninių rizikų tikimybę statybos metu.

    Ką verta žinoti gyventojams ir verslui

    Gyventojams ir verslui svarbiausia yra tai, kad patvirtinus planą apsaugos zonos gali būti registruojamos ir tampa aktualios sprendžiant dėl statybų, sklypų padalijimo, paskirties keitimo ar kitų planuojamų darbų. Tai nereiškia automatinio draudimo naudotis sklypu, tačiau gali reikšti papildomas derinimo procedūras ir konkrečių veiklų ribojimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad planas parengtas siekiant nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o iniciatorius ir rengėjas yra pati bendrovė. Dėl konkrečių apribojimų kiekvienu atveju vertinama pagal apsaugos zonų sprendinius ir taikomus teisės aktų reikalavimus.

  • Pirmajame Alytuje – vienu metu vyksta keli dideli projektai: kaip keisis gatvės, takai ir viešosios erdvės

    Pirmajame Alytuje gyventojams pristatyti jau vykstantys ir artimiausiu metu planuojami infrastruktūros darbai. Su bendruomene susitiko Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, administracijos direktorius Gintaras Rakaitis ir savivaldybės komanda.

    Susitikime aptarti kelių, takų, apšvietimo ir lietaus nuotekų tinklų projektai, taip pat viešųjų erdvių atnaujinimas. Gyventojai galėjo užduoti klausimus, teikti pastebėjimus ir siūlymus dėl eismo organizavimo bei darbų eigos.

    Gatvės ir sankryžos: kas keisis?

    Vienas didžiausių artimiausių darbų paketų apima Jiezno, Miškininkų ir Sakų gatves. Numatyta atnaujinti dangą, sutvarkyti šaligatvius, viešojo transporto stoteles, apšvietimą ir lietaus nuotekų tinklus, kad eismas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Taip pat planuojama žiedinė sankryža Jiezno, Lakūnų, Medžiotojų, Miškininkų ir Sakų gatvių sankirtoje. Tikimasi, kad žiedas sumažins konfliktinių taškų skaičių, pagerins pralaidumą ir padės stabilizuoti greičius intensyvesnėse atkarpose.

    Miškininkų gatvės atkarpa už gamyklos „Alita“ numatyta sujungti su Alytaus aplinkkelio žiedine sankryža, kurią prižiūri Via Lietuva. Savivaldybė skelbia, kad šių darbų užbaigimas planuojamas iki 2027 metų kovo.

    A. Juozapavičiaus gatvė: remontas etapais

    Gyventojams pristatyta A. Juozapavičiaus gatvės remonto eiga: darbus planuojama pradėti gegužės mėnesį ir užbaigti iki metų pabaigos. Remontas vyks etapais, siekiant išlaikyti eismą, o tarp važiuojamųjų dalių esanti medžių alėja, kaip teigiama, bus išsaugota.

    Projekte numatyta įrengti naują gatvės dangos konstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių taką, sutvarkyti šaligatvius, pertvarkyti lietaus nuotekų tinklus ir atnaujinti apšvietimą. Taip pat planuojami darbai su inžineriniais tinklais ir viešojo transporto stotelių infrastruktūra.

    Merkinės ir Jiezno gatvių sankryžoje numatomas šviesoforo atnaujinimas, planuojant išmanesnį eismo valdymą. Savivaldybė nurodo, kad panašūs sprendimai jau taikomi kitose miesto sankryžose, kur siekiama efektyviau reguliuoti srautus piko metu.

    Tuo pačiu tęsiamas Panemuninkėlių gatvės kapitalinis remontas: baigiami lietaus nuotekų tinklų ir pagrindų įrengimo darbai, artimiausiu metu numatomas asfaltavimas bei pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas. Tai turėtų pagerinti susisiekimą kasdienėms kelionėms ir sumažinti dulkių problemą šiltesniu sezonu.

    Gyventojų patogumui A. Juozapavičiaus gatvėje planuojama nauja viešojo transporto stotelė ties sankryža su Medžiotojų gatve. Po darbų numatomi maršrutų koregavimai, kad patogesnis susisiekimas pasiektų ir gretimų gatvių gyventojus.

    Takai, pakrantė ir viešosios erdvės

    Susitikime aptarta ir Nemuno pakrantės pėsčiųjų bei dviračių takų plėtra. Pranešama, kad vyksta užlipimo ant Baltosios rožės tilto įrengimo darbai, o artimiausiu metu turėtų prasidėti metalinių atramų ir konstrukcijų montavimas.

    Planuojama 1 027 metrų tako atkarpa nuo Piliakalnio aikštelės iki Šlaito gatvės, kuri sujungs piliakalnio prieigas su anksčiau įrengtomis atkarpomis. Taip pat numatoma nauja jungtis iki Kauno kolegijos Alytaus fakulteto skvero, o šaltinėlio vietoje planuojama apžvalgos aikštelė ir skulptūra Migrausėlei.

    Kitoje pusėje darbai vyksta ir 2,148 kilometro ruože nuo Kreivosios gatvės Lietuvos tūkstantmečio tilto kryptimi. Šioje atkarpoje planuojama įrengti apžvalgos aikštelę su vaizdu į Nemuną, o likusios dalies derinimo procedūros, kaip nurodoma, dar tęsiamos.

    Įgyvendinus numatytas atkarpas, tikimasi sujungti jas į vientisą miesto takų žiedą. Tokie sprendimai paprastai padeda kasdienes keliones pėsčiomis ar dviračiu padaryti saugesnes, o rekreacines erdves priartina prie gyvenamųjų rajonų.

    Gyventojams pristatyti ir piliakalnio prieigų tvarkymo planai. Numatyta atnaujinti vaikų žaidimų aikštelę bei sutvarkyti laiptus į piliakalnį, darbus planuojant atlikti iki vasaros pabaigos.

    Taip pat tęsiami žvyruotų gatvių tvarkymo darbai: jau pradėta tvarkyti Gintaro gatvė, o vasarą asfaltavimo darbai numatomi Audros gatvėje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai aktualūs ne tik dėl komforto, bet ir dėl mažesnio dulkių kiekio bei geresnio susisiekimo žiemą.

    Aptartas ir Jiezno gatvės 2 pastato atnaujinimas, kurio darbai jau vyksta ir turėtų būti baigti iki liepos pabaigos. Skelbiama, kad 85 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga.

    „Mūsų tikslas aiškus – kad miestas nuosekliai gražėtų, taptų patogesnis gyventi ir dar labiau atlieptų gyventojų poreikius“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su bendruomenėmis leidžia tikslinti prioritetus ir laiku spręsti praktinius klausimus, susijusius su laikinais eismo ribojimais, darbų etapais ir kasdieniu gyventojų judėjimu. Gyventojai kviečiami aktyviai teikti pastabas ir stebėti informaciją apie darbų grafiką bei pokyčius.

  • Kėdainių krašte startavo „Dešiniojo rato“ darbai: atnaujinamos A8, „Via Baltica“ ir A1 atkarpos

    Kėdainių krašte startavo „Dešiniojo rato“ darbai: atnaujinamos A8, „Via Baltica“ ir A1 atkarpos

    Kėdainių rajone jau vykdoma „Via Lietuva“ inicijuota „Dešiniojo rato“ kelių tvarkymo programa. Ji apima tiek regioninius kelius, tiek intensyviausias šalies magistrales, todėl vairuotojai artimiausiu metu turėtų planuoti daugiau laiko kelionėms.

    Pagal programą šiuo metu tvarkomas kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai ruožas tarp Vilainių ir Aristavos. Savivaldybė informuoja, kad vėliau bus atnaujinta ir atkarpa Cinkiškių kryptimi nuo sankryžos į Kunionis.

    Numatyti darbai ir kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, kur dangos atnaujinimas planuojamas per Dotnuvos miestelį, už Akademijos bei už Mantviliškio. Savivaldybė taip pat primena, kad tame pačiame kelyje jau vyksta kapitalinio remonto darbai ruože nuo Nociūnų Jonavos kryptimi.

    Darbai persikelia į magistrales

    Kartu su kelio dangos atnaujinimu „Via Lietuva“ skelbia planuojanti tvarkyti ir į remontuojamus ruožus patenkančius prastos būklės tiltus bei viadukus. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas paprastasis remontas, kad eismo sauga būtų užtikrinta greičiau.

    Kėdainių rajone darbai numatyti ir kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, atnaujinant ruožą nuo 32,75 iki 46,82 kilometro ties Kėdainiais. Šiame kelyje eismo srautai išauga vasaros metu, todėl vairuotojams verta sekti laikinus ribojimus ir ženklinimą.

    Didelės apimties darbai suplanuoti ir automagistralėje A1: tvarkomas ruožas turėtų siekti apie 38 kilometrus nuo Babtų iki pravažiavus Ariogalą dešinėje kelio pusėje. Papildomai numatytas remontas ir kairėje pusėje atkarpoje nuo 146,16 iki 147,9 kilometro.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Prasidėjus masiškesniems kelių remonto etapams, eismas dažniausiai organizuojamas susiaurinant juostas, įvedant laikinuosius greičio ribojimus ar nukreipiant srautus į apylankas. Dėl to kelionės per Kėdainių rajoną, ypač tranzitiniais maršrutais, gali pailgėti.

    „Kėdainių rajono savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir ragina vairuotojus laikytis saugaus eismo reikalavimų“, – sakė meras Valentinas Tamulis.

    Keliai, kuriuose vyksta darbai, yra svarbūs tiek kasdieniam vietos gyventojų susisiekimui, tiek krovinių ir tranzito srautams. Todėl laikinų nepatogumų tikimasi trumpuoju laikotarpiu, o ilgalaikėje perspektyvoje siekiama geresnės dangos būklės ir saugesnio eismo.