CP v2

Tag: Vidaus reikalų ministerija

  • Atšauktas PAGD sirenų patikrinimas balandžio 2 dieną: kodėl nuspręsta ir kada jis vyks?


    Atšaukiamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas

    2026 m. balandžio 1 d.

    Atšaukiamas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, jog atšaukiamas rytoj, balandžio 2-ąją, planuotas gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas.

    Sprendimas priimtas įvertinus tą pačią dieną vyksiančius valstybinius brandos egzaminus ir siekiant užtikrinti sklandžią jų eigą.

    Apie naują gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimo (sirenų įjungimas ir perspėjimo pranešimų siuntimas į mobilius telefonus) datą PAGD informuos artimiausiu metu.

    Naudingą informaciją apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms visada rasite lt72.lt ir mob. programėlėje LT72.

    Žinojimas saugo!

  • Reivyčių seniūnijos Leckavos seniūnaitis Rimas Šetkus sulaukė Vidaus reikalų ministerijos padėkos

    Kaune surengta Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų ir seniūnaičių išplėstinė sueiga, skirta pilietinio įsitraukimo stiprinimui. Mokymų ir diskusijų tema buvo demokratinio dalyvavimo stiprinimas vietos bendruomenėse, aptariant iššūkius, sprendimus ir gerąją praktiką.

    Renginyje dalyvavo ir Mažeikių rajono atstovas – Reivyčių seniūnijos Leckavos seniūnaitis Rimas Šetkus. Jam įteikta Vidaus reikalų ministerijos padėka už ilgametę ir aktyvią bendruomeninę veiklą.

    Bendruomenių vaidmuo savivaldoje

    Sueigoje akcentuota, kad seniūnaičiai ir bendruomeninės organizacijos yra arčiausiai gyventojų esanti savivaldos grandis, todėl jų įžvalgos dažnai padeda tiksliau identifikuoti realius vietos poreikius. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip bendruomenės gali turėti apčiuopiamesnę įtaką sprendimų priėmimui ir kaip užtikrinti nuolatinį dialogą su savivaldybėmis.

    Taip pat aptarta, jog pasitikėjimą ir įsitraukimą stiprina aiškios taisyklės, atviras informavimas bei grįžtamasis ryšys, kai bendruomenėms paaiškinama, kodėl vieni ar kiti sprendimai priimami. Praktiniai pavyzdžiai renginyje padėjo įvardyti, kas veikia skirtingose savivaldybėse ir kokias priemones galima pritaikyti plačiau.

    Jaunimo įtraukimas ir bendradarbiavimas

    Renginio metu pabrėžta jaunimo įtraukimo svarba, nes nuo to priklauso bendruomenių tęstinumas ir vietos iniciatyvų gyvybingumas. Kalbėta apie būdus, kaip jaunus žmones įtraukti į sprendimų svarstymą ir praktinius darbus, kad dalyvavimas nebūtų tik formalus.

    Lietuvoje veikia 3 202 seniūnaitijos ir 2 072 bendruomeninės organizacijos, todėl bendradarbiavimo modelių stiprinimas išlieka aktualus visoje šalyje. Sueigoje dalytasi patirtimis, kaip derinti bendruomenių idėjas su savivaldos planavimu ir kaip sutelkti skirtingas grupes bendram tikslui.

    Informacija parengta pagal Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pateiktus duomenis.

  • Gyventojų perspėjimo sistemos testas: sirenos ir SMS visoje šalyje, paaiškino, ką daryti išgirdus signalą

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad atliekamas Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenos ir gyventojų informavimas mobiliaisiais pranešimais.

    Patikrinimo metu buvo įjungtos perspėjimo sirenos, kurios veikė 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Tuo pačiu metu gyventojams į mobiliuosius telefonus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenų signalą rekomenduojama nedelsti ir įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją arba televiziją. Ten pateikiama oficiali informacija apie grėsmę ir aiškios instrukcijos, kaip elgtis konkrečioje situacijoje.

    Departamentas pabrėžia, kad veiksmai gali skirtis priklausomai nuo grėsmės pobūdžio, todėl svarbiausia išklausyti pranešimus iki galo. Gavus nurodymus, būtina jų laikytis ir pirmiausia pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.

    Kodėl dalis žmonių negauna pranešimų?

    Gyventojų perspėjimo pranešimai gali būti siunčiami korinio transliavimo principu, todėl telefone svarbu turėti aktyvuotą korinio transliavimo funkciją. Jei ji išjungta, pranešimas gali nepasiekti įrenginio net ir tada, kai tinklas veikia įprastai.

    Ši paslauga yra nemokama, o funkcijos pavadinimas telefono nustatymuose gali skirtis priklausomai nuo gamintojo ir operacinės sistemos. Rekomenduojama iš anksto pasitikrinti nustatymus ir įsitikinti, kad perspėjimai leidžiami.

    Pasirengimas nelaimėms: 72 valandų taisyklė

    Departamentas primena, kad įvykus nelaimei kiekvienas turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas. Tam verta iš anksto pasiruošti geriamojo vandens ir maisto atsargų, taip pat turėti būtiniausių vaistų.

    Namų ūkyje pravartu laikyti žvakes, degtukus, žibintuvėlį, radiją ir baterijas, kad informacija būtų pasiekiama net sutrikus elektros tiekimui. Apie apsaugos priemones ir tolimesnius veiksmus gyventojai gali būti informuojami per radiją, televiziją, trumpaisiais perspėjimo pranešimais arba tiesiogiai.

    Taip pat raginama į išmaniuosius telefonus atsisiųsti nemokamą Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms programėlę „LT72“. Joje pateikiama informacija apie pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms ir gali būti teikiami svarbūs perspėjimai apie nelaimę ar ekstremalųjį įvykį.

    Gyventojai, turintys pastabų, pasiūlymų ar klausimų dėl perspėjimo sistemos veikimo, kviečiami pateikti atsiliepimą užpildant anketą interneto svetainėje lt72.lt.

  • Balandžio 30 dieną visoje šalyje tikrins perspėjimo sistemą: suveiks sirenos ir gausite SMS

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, kad balandžio 30 dieną vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu bus tikrinama, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenų ir pranešimų gyventojams infrastruktūra.

    Patikrinimo metu nuo 11.52 valandos visoje Lietuvos teritorijoje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Taip pat per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji pranešimai.

    Toks testas skirtas įsitikinti, ar perspėjimai gyventojus pasiekia laiku ir pakankamu mastu, taip pat įvertinti ryšio bei techninių sistemų patikimumą. Praktikoje tai padeda greičiau identifikuoti vietas, kur sirenų garsas prastai girdimas, o pranešimai į telefonus vėluoja arba nepasiekia dalies vartotojų.

    Gyventojai raginami išlikti ramūs, nes tai planinis patikrinimas, o ne realus pavojus. Gavus pranešimą telefone ar išgirdus sireną, verta atkreipti dėmesį, ar signalas girdimas jūsų vietovėje ir ar pranešimas pasiekė visus šeimos narių telefonus.

    Ekspertai primena, kad perspėjimo pranešimai gali būti siunčiami skirtingais kanalais, todėl svarbu turėti įkrautą telefoną ir įjungtą ryšį, o kritinėse situacijose sekti oficialią informaciją. Tokie patikrinimai periodiškai atliekami tam, kad ekstremalių situacijų metu gyventojai gautų aiškius nurodymus kuo greičiau.

  • Nauja platforma žmonėms su negalia: registruoti poreikius, kad evakuacija ekstremalios situacijos metu vyktų greičiau

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu pristatė žmonių su negalia poreikių vertinimo ir registracijos sistemą. Ji skirta tam, kad atsakingos tarnybos iš anksto žinotų, kokios pagalbos gali prireikti ekstremaliosios situacijos metu.

    Platformoje gyventojai kviečiami pateikti informaciją apie su negalia susijusius praktinius poreikius, kurie gali lemti evakuacijos greitį ir saugumą. Tokie duomenys, esant realiai grėsmei, padeda geriau planuoti veiksmus ir operatyviau nukreipti pagalbą ten, kur jos reikia labiausiai.

    Kam skirta sistema ir kaip ji veikia

    Anketoje daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms: kokių priemonių žmogui reikia, kokie judumo ar komunikacijos iššūkiai gali kilti, ar būtina papildoma pagalba evakuojantis. Pateikta informacija leidžia tarnyboms tiksliau įvertinti situaciją dar prieš prasidedant reagavimo veiksmams.

    Svarbu tai, kad registracija orientuota ne į abstraktų poreikių aprašymą, o į konkrečius sprendimus, kurie praverčia realiomis sąlygomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma civilinės saugos planavime, kai rizikų valdymas siejamas su skirtingų gyventojų grupių poreikiais.

    Duomenys analizei ir pasirengimui

    Įgyvendinant projektą, greta registracijos sistemos kartu su Valstybės duomenų agentūra sukurta analitinė smėliadėžė apie žmonių su negalia poreikius. Tokios analitinės priemonės padeda apibendrinti tendencijas, numatyti dažniausius poreikius ir gerinti pasirengimo planus savivaldybėse bei nacionaliniu lygmeniu.

    Institucijos pabrėžia, kad iš anksto surinkta informacija gali sutrumpinti laiką, kurio prireikia tiksliniam reagavimui krizės metu. Praktikoje tai reiškia aiškesnį prioritetų nustatymą ir mažiau improvizacijos, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Kas gali užpildyti anketą

    Anketą gali užpildyti pats žmogus su negalia, o jei to padaryti nepavyksta, informaciją gali pateikti artimieji, kaimynai, socialinis darbuotojas ar kitas specialistas. Taip siekiama, kad registracija būtų prieinama ir tiems, kuriems sudėtinga savarankiškai atlikti skaitmeninius veiksmus.

    Registracijos forma pateikiama civilinės saugos informavimo svetainėje, o gyventojai raginami ją užpildyti nelaukiant ekstremalios situacijos. Kuo daugiau žmonių pateiks duomenis iš anksto, tuo tiksliau tarnybos galės planuoti pagalbos organizavimą ir evakuaciją.

  • Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regionas pirmauja pagal ES projektų tempą: 87 proc. lėšų procese, bet didžiausi darbai dar laukia

    Šiaulių regione ES investicinių projektų įgyvendinimas įgauna pagreitį: šiuo metu 87 proc. regionui suplanuotų lėšų jau yra procese, tai yra paraiškos pateiktos, vertinamos arba projektai vykdomi. Tačiau susitikimuose su ministerijų atstovais pabrėžiama, kad didžiausias darbymetis dar priešakyje, nes esminė investicijų dalis turės būti realizuota artimiausiais metais.

    Šiaulių miesto meras Artūras Visockas akcentavo, kad regiono plėtros tarybos startas ir projektų vadyba tapo pavyzdžiu kitoms savivaldybėms. Jo teigimu, sėkmę lemia ne vien miesto sprendimai, o viso regiono gebėjimas susitarti ir laiku spręsti kliūtis, kurios dažnai kyla dėl sudėtingų reikalavimų bei procedūrų.

    „Kad Šiauliams sekasi, tai čia jau žino visa Lietuva. Bet čia svarbu ne tik miestas, bet visas regionas: norime, kad visame krašte ES finansuojami projektai judėtų kuo sparčiau“, – sakė Artūras Visockas.

    Mažesnės investicijos vienam gyventojui

    Finansų ministerijos viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė atkreipė dėmesį į sanglaudos politikos logiką: ES investicijos pirmiausia skirtos mažinti regioninius skirtumus. Dėl to faktas, kad Šiaulių regionui tenkančios investicijos vienam gyventojui nėra didžiausios, gali būti vertinamas kaip santykinai stipresnės regiono padėties signalas.

    „Sanglaudos politikos esmė yra ta, kad būtų išlyginti skirtumai tarp regionų. Mažesnis investicijų skaičius rodo, kad jau dabar gyvenate geriau už kitus“, – sakė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

    Didžioji dalis darbų 2026–2027 metais

    Nors rodikliai rodo aktyvų procesą, posėdžio metu pažymėta, kad iki 2025 metų pabaigos priskirta tik apie 7 proc. visos numatytos investicijų apimties. Tai reiškia, kad likusi maždaug 93 proc. dalis realiai turės būti įgyvendinta per 2026–2027 metus, kai vienu metu sutaps rangų pirkimai, statybų grafikai, atsiskaitymai ir projektų užbaigimo terminai.

    Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas pabrėžė, kad ministerijos kryptis yra stiprinti regionų savarankiškumą ir sprendimų priėmimą pagal principą iš apačios į viršų. Pasak jo, tai leistų regionams greičiau reaguoti į vietos poreikius ir tiksliau nukreipti investicijas ten, kur jos duoda didžiausią naudą gyventojams.

    „Mūsų tikslas pilnai įgyvendinti principą iš apačios į viršų ir kad sprendimus priimtų regionai, kur reikia ir kaip reikia investuoti“, – sakė Vaidotas Jakštas.

    Žvilgsnis į 2028–2034 metų etapą

    Lygiagrečiai su dabartinių projektų įsibėgėjimu Šiaulių regionas rengiasi ir kitam ES finansavimo laikotarpiui, kuris numatytas 2028–2034 metais. Diskusijose akcentuojamos kryptys, kurios tampa vis svarbesnės visoje Europoje: klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas, socialinės atskirties mažinimas, didesnis bendruomenių įtraukimas bei efektyvesnis skirtingų fondų derinimas.

    Viceministrai taip pat ragino regioną planuojant ateities investicijas aktyviau įtraukti socialinius ir ekonominius partnerius, ypač verslą ir nevyriausybines organizacijas. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų padės išvengti vėlavimų ir sustiprins projektų poveikį, kai prasidės intensyviausias įgyvendinimo etapas.