Tag: Viešieji pirkimai

  • Zarasų ūkio komitetas renkasi į posėdį: sprendimai, kurie gali paliesti kiekvieną gyventoją

    Zarasų rajono savivaldybės tarybos Ūkio komitetas 2026 metų spalio 26 dieną renkasi į posėdį, kurio įrašas paskelbtas viešai. Tokie posėdžiai paprastai apima klausimus, susijusius su savivaldybės infrastruktūra, turto valdymu, viešaisiais pirkimais ir investicijų planavimu.

    Ūkio komitetas savivaldybėse dažniausiai svarsto sprendimus, nuo kurių tiesiogiai priklauso kasdienės paslaugos: kelių ir gatvių priežiūra, apšvietimas, komunalinių objektų atnaujinimas, savivaldybės įstaigų ūkio klausimai. Nors posėdžiai gali atrodyti formalūs, būtent juose „atsirakina“ didžioji dalis praktinių projektų.

    Kas paprastai sprendžiama?

    Komitetų darbotvarkėse dažnai atsiduria savivaldybės turto nuomos ar pardavimo sąlygos, investicinių projektų koregavimas, planuojami darbai ir jų finansavimas. Taip pat gali būti aptariamas pasirengimas sezonui, pavyzdžiui, žiemos kelių priežiūros priemonės ar viešųjų erdvių tvarkymas.

    Kitas dažnas blokas yra viešieji pirkimai ir rangos darbai: terminai, kainų perskaičiavimai, sutarčių vykdymo kontrolė. Pastaraisiais metais savivaldybėms aktualu suderinti išaugusias darbų sąnaudas, užtikrinti konkurenciją ir išvengti pirkimų vilkinimo.

    Kodėl verta stebėti posėdžius?

    Viešai transliuojami ar įrašomi posėdžiai didina skaidrumą ir leidžia gyventojams geriau suprasti, kaip priimami sprendimai. Tokiuose įrašuose dažnai matyti, kokie argumentai lemia balsavimą, kaip vertinamos alternatyvos ir kokie terminai numatomi projektams.

    Praktinė nauda gyventojams paprasta: anksčiau sužinant apie planuojamus darbus, lengviau įvertinti, ar sprendimai atitinka bendruomenės poreikius. Tai ypač svarbu, kai kalbama apie vietos kelių būklę, viešąsias erdves, savivaldybės pastatų atnaujinimą ar biudžeto lėšų perskirstymą.

    Viešumas ir atsakomybė

    Savivaldybių veikla Lietuvoje grindžiama viešumo principu: tarybų ir komitetų sprendimai bei posėdžių medžiaga paprastai skelbiama viešai, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Gyventojai taip pat turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl darbotvarkių, sprendimų projektų ir priimtų nutarimų.

    Jei posėdyje aptariami klausimai paliečia konkrečias teritorijas ar projektus, verta sekti ir vėlesnę eigą: ar sprendimai patvirtinami taryboje, kaip vykdomi darbai, ar laikomasi numatytų terminų. Būtent šis tęstinumas dažniausiai parodo, ar politiniai sprendimai virsta realiais pokyčiais.

  • EIT Urban Mobility: Europos miestams laikas spartinti inovacijas keleivių ir krovinių transporte

    Auganti urbanizacija Europoje verčia miestus iš esmės pergalvoti, kaip organizuojamas žmonių judėjimas ir prekių pristatymas. EIT Urban Mobility teigia, kad tradiciniai sprendimai nebepajėgia atliepti poreikių, todėl inovacijos turi būti diegiamos greičiau ir plačiau.

    Organizacijos vadovas Marc Rozendal pabrėžia, kad pokyčiai neturi apsiriboti pavieniais bandomaisiais projektais. Jo teigimu, miestams svarbu stebėti pilotus, prisitaikyti sprendimus prie vietos realybės ir juos didinti iki tokio masto, kuris duotų apčiuopiamą efektą.

    Kas stabdo miestų inovacijas?

    EIT Urban Mobility įvardija kelis pasikartojančius barjerus, su kuriais dažniausiai susiduria startuoliai ir savivaldybės. Vienas didžiausių yra sudėtingi viešieji pirkimai, kurie naujiems rinkos dalyviams kelia aukštą įėjimo kartelę ir prailgina sprendimų įdiegimo laiką.

    Kitas iššūkis yra finansavimas, ypač ankstyvoje stadijoje, kai rizika didžiausia, o grąža dar neaiški. Be to, skirtingi reikalavimai ir taisyklės įvairiuose miestuose apsunkina tų pačių sprendimų perkėlimą: po piloto viename mieste kitame dažnai tenka pradėti beveik nuo nulio.

    Kodėl būtina įtraukti gyventojus?

    EIT Urban Mobility akcentuoja, kad mobilumo projektai neveikia, jei jie kuriami tik institucijų ir verslo lygmeniu. Gyventojų įsitraukimas turi prasidėti dar prieš pilotų startą, o savivaldybėms svarbu rinkti grįžtamąjį ryšį ir aiškiai parodyti, kokią naudą duoda pokyčiai.

    „Be gyventojų įtraukimo ankstyvame etape tokių programų neįmanoma sėkmingai įgyvendinti“, – sakė EIT Urban Mobility vadovas Marc Rozendal.

    Kaip pavyzdį jis mini siekį mažinti priklausomybę nuo privačių automobilių. Pasak jo, realus lūžis įmanomas tik tada, kai viešasis transportas ir kitos alternatyvos yra patogios, saugios ir lengvai pasiekiamos, o tai daugelyje Europos miestų dar nėra pasiekta.

    Kaip sprendimus padaryti masto?

    EIT Urban Mobility save pristato kaip paneuropinį inovacijų ekosistemą, per septynerius metus dirbusį su daugiau nei 200 miestų. Organizacija pabrėžia, kad didmiesčiai dažniau turi resursų pokyčius vykdyti patys, o mažesniems ir vidutiniams miestams praverčia partnerystės, ekspertinė pagalba ir papildomas finansavimas.

    Kartu pažymima, kad vieno universalaus recepto nėra: tokie sprendimai kaip dalijimasis automobiliais ar mikromobilumas skirtinguose miestuose veikia nevienodai. Todėl miestai, diegdami naujoves, turi numatyti ir tai, kad dalis iniciatyvų nepasiteisins, tačiau svarbiausia yra išmoktos pamokos ir korekcijos.

    „Kartais projektas gali nepavykti, jei tik iš to pasimokome ir klausomės gyventojų, kurie turi konkrečius poreikius“, – sakė Marc Rozendal.

    Kalbėdamas apie finansavimą, EIT Urban Mobility akcentuoja vadinamąjį mišrų modelį, kai derinamos viešosios lėšos ir privatus kapitalas. Organizacijos teigimu, jų tikslas yra sumažinti pradinę inovacijų riziką ir padėti pilotams pasiekti stadiją, kurioje sprendimais gali susidomėti investuotojai.

    Marc Rozendal nurodo, kad EIT Urban Mobility praktikoje siekia santykio, kai kiekvienam investuotam eurui tenka dešimt eurų privačių investicijų. Jo vertinimu, esant dideliems miestų iššūkiams, vien viešųjų biudžetų neužteks, todėl tokie modeliai tampa būtini norint užtikrinti greitesnį inovacijų diegimą.

    Interviu ir įrašas parengti renginio apie naują mobilumą metu Katovicuose.

  • Lenkijos verslui baigiasi pigios darbo jėgos era: viešuosiuose pirkimuose siūloma keisti taisykles

    Lenkijos įmonės, ypač mažos ir vidutinės, vis aiškiau susiduria su realybe, kad ankstesnis konkurencinis pranašumas dėl palyginti pigios darbo jėgos blėsta. Verslo atstovai ragina valstybę ir perkančiąsias organizacijas greičiau pereiti prie modelio, kuriame svarbiausia ne mažiausia kaina, o gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę.

    Tokią žinutę Forume Naujojo Pramonės metu akcentavo „Ayming Polska“ vadovas Piotras Frankowskis. Jo teigimu, Lenkijai reikia naujų mechanizmų, kurie skatintų ilgalaikį produktyvumo augimą ir padėtų įmonėms konkuruoti ne atlyginimų lygiu, o inovacijomis, procesų efektyvumu ir technologiniu pranašumu.

    Nuo kainos prie vertės

    Pasak P. Frankowskio, viešuosiuose pirkimuose vis dar per dažnai dominuoja kainos kriterijus, nors tokia praktika nepadeda pasiekti valstybės strateginių tikslų. Kai konkursai sukonstruojami taip, kad laimi pigiausias pasiūlymas, įmonėms mažėja motyvacija investuoti į kokybę, automatizavimą ar produktų kūrimą.

    „Turime prisiminti, kad jau pasitraukiame arba jau pasitraukėme nuo vertės, kurią Europos rinkoje teikėme kaip palyginti pigią darbo jėgą. Turime ieškoti naujų mechanizmų ir tvarių inovatyvumo šaltinių“, – sakė Piotras Frankowskis.

    Jo vertinimu, viešieji pirkimai gali tapti realiu svertu pramonės modernizacijai, jei vertinant pasiūlymus daugiau svorio būtų suteikta technologiniam lygiui, pristatymo patikimumui, efektyvumui per visą gyvavimo ciklą ir tiekimo grandinės atsparumui. Tai ypač aktualu sektoriuose, kur planuojami dideli valstybiniai projektai.

    Trūkstanti grandis – inovatyvumas

    Diskusijoje apie vietinės kilmės komponentų ir paslaugų stiprinimą P. Frankowskis pabrėžė, kad vien „vietinio turinio“ krypties nepakanka, jei ji nelydima aiškių priemonių inovatyvumui skatinti. Jo teigimu, vietos tiekėjų įtraukimas į didelius projektus turi eiti kartu su investicijomis į mokslinius tyrimus, produktų vystymą ir technologijų diegimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad valstybė, planuodama energetikos, infrastruktūros ar gynybos projektus, turi aiškiau komunikuoti rinkai tiek finansavimo logiką, tiek pirkimų grafikus. Verslui svarbu ne tik pati galimybė dalyvauti, bet ir suprantamos sąlygos bei kriterijai, leidžiantys pasiruošti pajėgumais ir kompetencijomis.

    Pasak „Ayming Polska“ vadovo, įmonės dažnai įvardija ne informacijos trūkumą, o supratimo barjerą: kaip veikia priemonės, ko reikalaujama, kokie rodikliai bus vertinami ir kaip realiai įrodyti savo kuriamą pridėtinę vertę. Šis aspektas tampa ypač svarbus, kai rinkos aplinka ir geopolitinės rizikos verčia tiekimo grandines pertvarkyti greitai.

  • „Visagino būstas“ skubiai ieško viešųjų pirkimų specialisto: siūlo 2 160 eurų per mėnesį

    „Visagino būstas“ skubiai ieško viešųjų pirkimų specialisto: siūlo 2 160 eurų per mėnesį

    Uždaroji akcinė bendrovė „Visagino būstas“ Visagine paskelbė atranką viešųjų pirkimų specialisto (-ės) pareigoms. Siūloma neterminuota darbo sutartis ir atlyginimas nuo 2 160 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.

    Ieškomas darbuotojas būtų atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą, kad pirkimams skirtos lėšos būtų panaudotos efektyviai. Darbas apimtų pirkimų procedūras ir dokumentų rengimą, taip pat sutarčių viešinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

    Kasdienėje veikloje reikėtų dirbti su Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema ir atlikti pirkimus, įskaitant pirkimus per CPO katalogą. Taip pat numatytas įmonės paskyrų administravimas CVP IS ir CPO sistemose bei darbas su SABIS ir dokumentų valdymo sprendimais.

    Įmonė pabrėžia, kad reikės nuolat sekti pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pokyčius ir vertinti vidinių tvarkų atitiktį reikalavimams. Prireikus tektų rengti vidaus dokumentų pakeitimus ir teikti pasiūlymus dėl procedūrų tobulinimo.

    Pareigos apima dalyvavimą Viešųjų pirkimų komisijos veikloje ir bendravimą su tiekėjais, taip pat atsakymų rengimą į tiekėjų prašymus ir institucijų paklausimus. Pagal kompetenciją numatytas ir bendrovės interesų atstovavimas viešųjų pirkimų klausimais valstybinėse bei savivaldybės institucijose.

    Kandidatams keliami reikalavimai apima aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip dvejų metų patirtį viešųjų pirkimų srityje. Taip pat nurodoma, kad būtina išmanyti viešąjį administravimą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus bei atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus.

    Privalumais laikoma patirtis analizuojant pirkimo dokumentus, pretenzijų nagrinėjimas ir viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimas. Įmonė papildomai vertina patirtį su ES fondų lėšomis finansuojamų projektų dokumentų rengimu ir administravimu bei darbą su dokumentų valdymo sistema „Deka Office“.

    Atranka numatyta pokalbio forma, o kandidatų dokumentai priimami iki 2026 metų spalio 28 dienos. Pretendentai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir išsilavinimą bei kompetenciją patvirtinančius dokumentus.

    Viešieji pirkimai Lietuvoje pastaraisiais metais vis labiau remiasi skaitmenizacija, todėl praktiniai įgūdžiai dirbant CVP IS ir CPO katalogu tampa vienu svarbiausių kriterijų. Darbdaviai vis dažniau tikisi, kad pirkimų specialistas ne tik atliks procedūras, bet ir aktyviai valdys rizikas, užtikrins skaidrumą bei laiku reaguos į reguliavimo pokyčius.

  • „Mirbud“ istorinis geležinkelių kontraktas: užsakymų portfelis perkopė 2 mlrd. eurų

    Statybų grupė „Mirbud“ žengė į naują segmentą ir pasirašė pirmą savo istorijoje didelės apimties geležinkelių infrastruktūros sutartį. Kontraktas apima geležinkelio linijos Nr. 8 modernizavimą Lenkijoje, Sitkówka Nowiny–Miąsowa atkarpoje.

    Sutarties vertė siekia apie 93 mln. eurų (be mokesčių), o darbai apima tiek vykdomojo projekto parengimą, tiek statybos rangos įgyvendinimą. Projektas numatytas daugiau nei 22 kilometrų ruože, todėl tai reikšmingas mastas rangovui, iki šiol labiau siejamam su kelių ir pastatų statyba.

    Pagrindiniai darbai ir terminai

    Investicija yra didesnio projekto, skirto linijai Skarżysko-Kamienna–Kielce–Kozłów, dalis. Tikimasi, kad modernizacija pagerins eksploatacinius parametrus, padidins pralaidumą ir sustiprins kelionių komfortą bei saugumą.

    Numatomas įgyvendinimo terminas yra 34 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Tokia trukmė būdinga kompleksiniams geležinkelio projektams, kuriuose derinami projektavimo, eismo organizavimo ir statybos darbai.

    Kontraktas pasirašytas po to, kai per viešąjį pirkimą užsakovas PKP Polskie Linie Kolejowe palankiausiai įvertino konsorciumo pasiūlymą. Konsorciume dalyvauja Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe kaip lyderis ir „Transkol“ kaip partneris, priklausantis „Mirbud“ grupei.

    Augantis portfelis ir finansiniai rodikliai

    „Mirbud“ skelbia, kad rugsėjo pabaigoje grupės užsakymų portfelis pasiekė apie 2,04 mlrd. eurų (be mokesčių). Palyginimui, mėnesiu anksčiau jis siekė apie 2,02 mlrd. eurų, tad bendra užsakymų apimtis ir toliau nuosekliai didėja.

    Geležinkelio sutartis prisideda prie portfelio diversifikavimo, o tai ypač svarbu statybų sektoriuje, kuriame viešųjų investicijų ciklai dažnai svyruoja. Didesnė segmentų įvairovė paprastai leidžia rangovams tolygiau paskirstyti pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo vienos rūšies projektų.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį „Mirbud“ grupės pajamos sudarė apie 335 mln. eurų, arba 20 proc. daugiau nei prieš metus. Grynasis pelnas siekė apie 10 mln. eurų ir buvo 24 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Rugsėjį grupė taip pat fiksavo kitus reikšmingus laimėjimus, įskaitant sutartį dėl sporto ir renginių arenos statybos Varšuvoje, kurios vertė siekia apie 32 mln. eurų (be mokesčių). Be to, atrinktas ir grupės įmonės pasiūlymas dėl pietinio Wadowicų aplinkkelio projekto, vertinamo maždaug 10 mln. eurų (be mokesčių).

  • Vilnius nuomos butus iki 2026-ųjų: savivaldybė nustatė lubas, ką siūlo ir ko neims

    Vilnius nuomos butus iki 2026-ųjų: savivaldybė nustatė lubas, ką siūlo ir ko neims

    Vilniaus miesto savivaldybė plečia socialinio ir savivaldybės būsto fondą, tačiau šį kartą ne per pirkimą ar statybas, o per ilgalaikę nuomą iš gyventojų ir įmonių. Planas numato nuomotis gyvenamosios paskirties būstus ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kad būtų galima greičiau apgyvendinti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

    Savivaldybės taryba yra nustačiusi maksimalią nuomos kainą: vieno kvadratinio metro naudingojo ploto įkainis negali viršyti 21 euro per mėnesį, įskaitant galimą indeksavimą. Tokia riba taikoma tam, kad savivaldybės patiriamos išlaidos išliktų prognozuojamos, o nuomojami būstai atitiktų viešųjų finansų kontrolės principus.

    Kaip bus renkami būstai?

    Po to, kai skelbiamoms deryboms nebuvo surinkta pakankamai paraiškų, savivaldybė nusprendė tęsti nuomos teisių įsigijimą neskelbiamų derybų būdu. Šis modelis leis procesą vykdyti nuolat, kol bus pasiektas reikalingas būstų skaičius.

    Neskelbiamas derybas planuojama vykdyti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, tačiau terminas gali būti tikslinamas pagal faktinį nuomojamų būstų skaičių ir rinkos situaciją. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra praktinis sprendimas, kai rinkoje sudėtinga pritraukti pakankamai pasiūlymų vienu metu.

    Kokie butai tinka, o kokie ne?

    Nuomos objektas yra 21–47 kvadratinių metrų gyvenamosios paskirties būstai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas mažesnio ploto, visiškai įrengtiems ir tinkamiems gyventi būstams, nes tokie dažniausiai geriausiai atitinka vieno asmens ar mažų namų ūkių poreikius.

    Būstai gali būti nuomojami kartu su teisiškai įregistruotais priklausiniais, pavyzdžiui, rūsiu ar sandėliuku, jei jie priskirti būstui. Automobilių stovėjimo vietos į šį paketą neįtraukiamos, nes vertinant tokius pasiūlymus savivaldybei svarbiausias yra gyvenamasis plotas.

    Netinkami pasiūlymai apima būstus su bendro naudojimo patalpomis, taip pat įrengtus pusrūsiuose ar palėpėse. Savivaldybė taip pat nenuomos būstų mediniuose ar karkasiniuose pastatuose su krosniniu šildymu, nes tai susiję su saugos, eksploatacijos stabilumo ir energinio efektyvumo rizikomis.

    Ką reikia pateikti savivaldybei?

    Paraiškas galima teikti ir elektroniniu būdu, tačiau kartu privaloma pateikti užpildytą sutikimo formą ir buto kadastrinių matavimų bylos kopiją arba plano kopiją. Šie dokumentai reikalingi tam, kad savivaldybė galėtų įsitikinti teisiniu būsto statusu, plotu ir atitikimu nustatytiems kriterijams.

    Dokumentus galima pateikti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos imtinai. Konsultacijas dėl sąlygų ir dokumentų teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri šiame procese veikia kaip savivaldybės partneris, koordinuojantis pasiūlymų priėmimą ir vertinimą.

    Tokio tipo būstų nuoma savivaldybėms Europoje vis dažniau tampa alternatyva lėtesniems būsto plėtros keliams, ypač kai nuomos rinka įtempta, o socialinio būsto eilės ilgėja. Vilniuje šis sprendimas taip pat vertinamas kaip priemonė greičiau didinti prieinamą būstų skaičių neperimant nuosavybės ir nesukeliant ilgo statybų ciklo.

  • Milijardai viešuosiuose pirkimuose, vietos gamintojai už borto: kas stabdo pramonės augimą?

    Viešieji pirkimai Lenkijoje kasmet paskirsto milžiniškas sumas, tačiau vietos pramonė ne visada iš to laimi. Katovicuose vykusiame Forum Nowego Przemysłu dalyviai kėlė klausimą, ar valstybė geba savo užsakymus paversti ilgalaikiu pramonės stiprinimo įrankiu, o ne vien mažiausios kainos varžybomis.

    Diskusijoje apie vadinamąjį vietos komponentą akcentuota, kad vien įmonės registracijos šalis ar „vietinis“ logotipas dar neatsako į esminį klausimą, kur sukuriama reali vertė. Verslo atstovai kalbėjo apie atvejus, kai pažangi vietos gamyba pralaimi konkursus dėl formalių reikalavimų, sertifikatų ar taip suformuluotų kriterijų, kurie neįvertina tikrosios kilmės ir tiekimo grandinės.

    Kur „vietos komponentas“ dingsta

    Įmonių atstovai pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai formalūs kriterijai leidžia laimėti bendrovėms, kurių realus tiekimo ir nuosavybės modelis mažai susijęs su vietos ekonomika. Skambėjo argumentas, kad vien formaliai atitikus galutinio naudos gavėjo reikalavimus dar nereiškia, jog produktas ar kritiniai komponentai sukurti europinėje tiekimo grandinėje.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į praktiką, kai vietos komponentas vertinamas tik pagrindinio rangovo lygmeniu, tačiau beveik nekontroliuojama, kas vyksta subrangovų grandinėje. Verslo požiūriu tai reiškia, kad valstybė gali mokėti už projektus, kuriuose dalis pridėtinės vertės, mokesčių ir darbo vietų „išteka“ į užsienį.

    „Valstybei turėtų rūpėti, kad mokesčiai liktų Lenkijoje ir kad žmonės būtų įdarbinami čia“, – sakė TELE-FONIKA Kable atstovė Katarzyna Derecka.

    Konsultacijos su rinka – vis dar retenybė

    Urząd Zamówień Publicznych vadovė Agnieszka Olszewska teigė, kad viešieji pirkimai vis labiau vertinami kaip priemonė stiprinti konkurencingumą ir valstybės atsparumą, o ne tik formaliai išleisti biudžeto lėšas. Vienas iš būdų tam pasiekti yra išankstinės rinkos konsultacijos, kai dar prieš konkursą tikrinama, kokie sprendimai realiai prieinami ir kaip suformuluoti reikalavimus.

    Jos pateiktais duomenimis, 2025 metais įvyko 187 000 viešųjų pirkimų procedūrų, iš jų apie 140 000 buvo nacionalinės. Vis dėlto išankstinės rinkos konsultacijos surengtos tik 960 atvejais, tai sudaro apie 0,65 proc. visų procedūrų.

    Diskusijoje skambėjo ir skeptiškas verslo vertinimas: jei konsultacijų metu pateikti argumentai vėliau neatsispindi konkurso sąlygose, įmonės praranda motyvaciją skirti laiką procesui. Tai ypač juntama sektoriuose, kuriuose investicijų ciklai ilgi, o reikalavimų „smulkmenos“ gali lemti, ar vietos gamintojas apskritai turės galimybę pateikti pasiūlymą.

    Daugiau svertų prieš trečiųjų šalių dalyvius

    Dar viena aptarta tema – galimybė viešuosiuose pirkimuose taikyti kitokias sąlygas tiekėjams iš trečiųjų šalių, kurios neturi su Europos Sąjunga susitarimų dėl abipusės prieigos prie pirkimų rinkos. Pasak UZP vadovės, nuo 2025 metų rugsėjo 9 dienos perkančiosios organizacijos tam tikrais atvejais gali riboti tokių tiekėjų dalyvavimą arba nustatyti mažiau palankias sąlygas, įskaitant tiekimo pasiūlymus.

    Tačiau pabrėžta, kad tai nėra automatinė pirmenybė vietos bendrovėms. Sprendimas paliekamas perkančiajai organizacijai, todėl realus poveikis priklausys nuo to, kaip dažnai ir kokiose pirkimų kategorijose ši priemonė bus naudojama.

    Forumo diskusijos išvada buvo aiški: norint, kad viešieji pirkimai realiai augintų vietos pramonę, neužtenka deklaracijų apie vietos komponentą. Reikia skaidresnės kilmės ir tiekimo grandinių patikros, kriterijų, kurie vertina ne tik kainą, ir praktikos, užtikrinančios, kad investicijų vertė būtų kuriama vietos ekonomikoje.

  • „Budimex“ arčiau beveik 67 mln eurų tramvajaus projekto Katovicuose: ką reiškia geriausias įvertinimas

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ pranešė, kad jos pasiūlymas dėl kelių infrastruktūros plėtros ir naujos tramvajaus linijos Katovicuose sulaukė geriausio įvertinimo konkurse. Projektas apima trasą nuo Brynów kilpos iki planuojamos Kostuchna kilpos ir persėdimo mazgo Kostuchna įrengimą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, pasiūlymo vertė siekia apie 67 000 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Suma perskaičiuota iš 290 000 000 Lenkijos zlotų, taikant apytikrį valiutos kursą.

    Vis dėlto „Budimex“ pabrėžia, kad aukščiausias įvertinimas dar nereiškia galutinio laimėjimo. Viešųjų pirkimų procedūra dar nėra užbaigta, todėl sprendimas gali keistis, kol perkančioji organizacija oficialiai patvirtins rezultatą ir bus pasirašyta sutartis.

    Kas numatyta projekte?

    Katovicų projektas jungia kelis darbus į vieną paketą: tramvajaus infrastruktūrą, susisiekimo mazgą ir kelių tinklo pertvarką. Tokie kompleksiniai konkursai miestams leidžia vienu metu spręsti spūsčių, viešojo transporto patrauklumo ir persėdimų patogumo klausimus.

    Tramvajaus linijų plėtra Silezijos regione dažnai siejama ir su platesniu tikslu mažinti automobilių srautus bei taršą didmiesčiuose. Didesnis pralaidumas ir patikimesni maršrutai įprastai laikomi viena svarbiausių priežasčių, kodėl savivaldybės renkasi investuoti būtent į bėginį transportą.

    „Budimex“ rezultatai ir rinkos fonas

    „Budimex“ taip pat pateikė naujausius grupės rezultatus: 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos viršijo 969 000 000 eurų ir, bendrovės skaičiavimu, augo 7,17 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 58 000 000 eurų, kai metais anksčiau siekė apie 62 000 000 eurų.

    Bendrovė pabrėžia esanti viena didžiausių statybų rinkos žaidėjų Lenkijoje ir veikianti keliuose Vidurio ir Rytų Europos rinkose. „Budimex“ dirba infrastruktūros projektuose, įskaitant kelius, geležinkelius, oro uostų ir komercinių pastatų statybas, taip pat energetikos, pramonės ir aplinkosaugos segmentuose.

  • Tvarus statybų proveržis stringa: sveikatos ir sąskaitų naudos neužtenka, reikia taisyklių

    Nauda aiški, bet tempas nevienodas

    Tvari statyba ir pastatų modernizavimas rinkoje juda labai skirtingu greičiu: vienur sprendimai diegiami greitai, kitur pokyčiai stringa. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien argumentų apie mažesnes sąskaitas ir geresnę savijautą nepakanka, jei neveikia taisyklės ir finansiniai signalai.

    Komerciniame sektoriuje sprendimus lengviau priimti dėl didesnių biudžetų ir aiškesnio ilgalaikio atsiperkamumo. Tuo metu viešajame sektoriuje transformaciją dažnai lėtina pirkimų logika, kur vis dar vyrauja mažiausios kainos kriterijus.

    Nuo 2030 metų – privalomas anglies pėdsakas

    Europos Sąjungoje kryptis aiški: nauji pastatai palaipsniui turės atitikti vis griežtesnius energinio efektyvumo ir emisijų reikalavimus. Numatoma, kad nuo 2030 metų naujiems pastatams vis plačiau bus taikoma prievolė pateikti viso gyvavimo ciklo anglies pėdsaką, apimant medžiagų gamybą, transportą, statybą, eksploataciją ir griovimą.

    Tokia informacija tampa aktuali ne tik būsimiems pirkėjams ar nuomininkams, bet ir finansų sektoriui, vertinančiam projekto rizikas. Praktikoje tai reiškia, kad tvaresni projektai gali tikėtis palankesnių sąlygų, o neefektyvūs sprendimai ilgainiui taps brangesni.

    Kas stumia pokyčius į priekį?

    Didžiausi statybų transformacijos „varikliai“ dažniausiai yra tie, kurie patys vėliau naudoja pastatą ir moka eksploatacijos sąskaitas. Jie linkę skaičiuoti ne vien statybos kainą, o viso pastato gyvavimo ciklo kaštus, įskaitant energiją, priežiūrą ir remontus.

    „Žmonės didžiąją gyvenimo dalį praleidžia patalpose, todėl lūkesčiai pastatams auga: svarbios ne tik sąskaitos, bet ir sveikata bei savijauta“, – sakė Agnieszka Kalinowska-Sołtys, UN Global Compact Network Poland operacijų vadovė.

    Visai kita logika dažnai veikia ten, kur statoma pardavimui: prioritetas tampa greitis ir kaina, o ilgalaikė pastato eksploatacija lieka pirkėjo rizika. Dėl to rinka pati savaime ne visada sukuria pakankamą paskatą investuoti į pažangesnius sprendimus.

    Viešieji pirkimai ir teisėkūra – silpnoji grandis

    Diskusijose pabrėžiama, kad be aiškių nacionalinių taisyklių ir nuoseklaus reikalavimų įgyvendinimo proveržis gali likti fragmentiškas. Kai teisėkūra vėluoja, o viešuosiuose pirkimuose dominuoja mažiausia kaina, tvarūs sprendimai pralaimi net tada, kai ilgalaikėje perspektyvoje jie būtų pigesni.

    „Jeigu teisėkūra nejudės kartu su verslu, apie žalią kryptį dar ilgai kalbėsime, bet pokyčiai vyks labai lėtai“, – sakė Agnieszka Kalinowska-Sołtys.

    Kartu stiprėja ir ekonominis argumentas: pigios energijos era Europoje baigėsi, todėl didėja spaudimas projektuoti ir renovuoti taip, kad pastatą būtų įmanoma išlaikyti įvairiomis kainų sąlygomis. Tai ypač aktualu didelėms organizacijoms, savivaldybėms ir įstaigoms, kurių sąskaitos už energiją tiesiogiai veikia biudžetus.

    Seni pastatai – didžiausias iššūkis

    Tvarių statybų tema neapsiriboja naujais projektais: didžioji dalis pastatų, kuriuose gyvena ir dirba žmonės, jau pastatyti. Dalis jų yra prastos energinės būklės, todėl modernizacija tampa pagrindiniu keliu mažinti sąskaitas ir emisijas.

    Tačiau renovacija ne visada ekonomiškai pagrįsta: kai kuriems pastatams dėl techninės būklės, planavimo ar miesto tankinimo logikos gali būti racionaliau pasirinkti griovimą ir naują statybą. Didmiesčiuose šią kryptį papildomai skatina sklypo vertė ir galimybė seną užstatymą pakeisti didesnio intensyvumo projektu.

    Bendras rinkos signalas aiškėja: tvari statyba tampa ne vien reputacijos klausimu, o konkurencingumo ir rizikos valdymo dalimi. Vis dėlto be aiškesnių viešųjų pirkimų taisyklių, nuoseklios teisėkūros ir finansinių paskatų vien naudos argumentai pokyčio greičiausiai nespartins pakankamai.

  • „Mirbud“ arti 20 mln eurų sutarties: statys naują Elbliongo miesto policijos komisariatą

    Statybų bendrovė „Mirbud“ pranešė, kad spalio 9 dieną gavo Varmijos Mozūrų vaivadijos policijos (Olsztyne) informaciją apie viešojo pirkimo rezultatą. Bendrovės pasiūlymas pripažintas geriausiu konkurse dėl naujos Elbliongo miesto policijos komisariato būstinės ir susijusios infrastruktūros statybų.

    Pasiūlymo vertė siekia 88,2 mln. Lenkijos zlotų bruto, tai yra apie 20 mln. eurų. Galutinė sutartis paprastai pasirašoma pasibaigus teisinių procedūrų terminams, todėl įmonė dar laukia formalios pirkimo pabaigos ir kontrakto sudarymo.

    Tokie policijos infrastruktūros projektai Lenkijoje pastaraisiais metais dažnai apima ne tik administracines patalpas, bet ir sulaikymo, budėjimo, ryšių bei transporto aptarnavimo zonas. Kartu įprastai įrengiamos aikštelės, inžineriniai tinklai ir saugumo sistemos, dėl kurių bendra darbų apimtis ir kaštai išauga.

    „Mirbud“ taip pat pateikė naujausius finansinius rezultatus: per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupės pajamos siekė 1,45 mlrd. Lenkijos zlotų, arba apie 333 mln. eurų. Tai yra 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Grynasis pelnas per pusmetį sudarė 44 mln. Lenkijos zlotų, tai yra apie 10 mln. eurų, ir buvo 24 proc. didesnis nei prieš metus. Tokia dinamika rodo, kad bendrovė išlaiko augimą net ir rinkoje, kuriai įtaką daro brangus finansavimas ir svyruojančios statybinių medžiagų kainos.