CP v2

Tag: Viešieji pirkimai

  • Lenkijos statybininkų darbdaviai žengė į Briuselį: PZPB tapo FIEC nare ir kelia savo balsą Europoje

    Lenkijos žingsnis į Europos derybų lauką

    Lenkijos statybos darbdavių asociacija Polski Związek Pracodawców Budownictwa (PZPB) tapo Europos statybos pramonės federacijos FIEC nare. Organizacija pabrėžia, kad sprendimas priimtas siekiant aktyviau dalyvauti formuojant europines taisykles, kurios tiesiogiai lemia statybos verslo sąlygas.

    Kartu PZPB atstovas Jan Styliński FIEC struktūroje užėmė viceprezidento pareigas viename iš federacijos valdymo komitetų. Tai suteikia Lenkijos sektoriui daugiau galimybių dalyvauti diskusijose dėl prioritetinių sprendimų visos Europos mastu.

    „Norime, kad Lenkijos statybos balsas Europoje būtų ne tik girdimas, bet ir prisidėtų kuriant sprendimus visam sektoriui“, – sakė PZPB prezidentas Jan Styliński.

    Kodėl Briuselis svarbus statybų verslui?

    PZPB akcentuoja, kad didelė dalis taisyklių, kurios veikia statybų rinką, nustatomos Europos Sąjungos lygmeniu. Tai apima viešuosius pirkimus, konkurencijos principus, klimato politiką, techninius standartus, darbo rinkos reguliavimą, darbuotojų judumą, skaitmeninimą ir reikalavimus strateginėms investicijoms.

    FIEC vienija dešimtis nacionalinių statybos organizacijų ir veikia kaip sektoriaus partnerė dialoge su Europos institucijomis. Federacijos darbotvarkėje paprastai dominuoja infrastruktūros projektų įgyvendinimo sąlygos, tiekimo grandinių atsparumas, darbo jėgos trūkumo klausimai, tvarumo reikalavimai ir produktyvumo didinimas diegiant naujas technologijas.

    „Lenkija yra penkta pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos valstybė narė, todėl PZPB prisijungimas padeda FIEC dar pilniau atstovauti Europos statybų sektoriui ir pabrėžia Lenkijos rinkos strateginę reikšmę“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Investicijų banga ir sektoriaus pajėgumai

    PZPB į FIEC įstoja tuo metu, kai Europa planuoja ir vykdo didelės apimties investicijas, susijusias su energetikos transformacija, transporto modernizavimu, gynybos infrastruktūra, pramonės atnaujinimu, būsto plėtra ir galimu Ukrainos atstatymu. Organizacijos vertinimu, būtent statybų sektoriaus pajėgumai taps kritiniu veiksniu, ar šie planai bus įgyvendinti laiku.

    PZPB taip pat pabrėžia, kad statybos turėtų būti vertinamos ne tik kaip ekonomikos šaka, bet ir kaip strateginis vykdomasis pajėgumas, būtinas įgyvendinti svarbiausias Europos politikos kryptis. Anot organizacijos, be finansiškai stabilių rangovų ir prognozuojamos investicijų aplinkos rizika vėluoti projektams didės, o kaštai bus sunkiau kontroliuojami.

    „Europa turi atkurti savo gebėjimą įgyvendinti investicijas. Dabartinis poreikių mastas reikalauja daugiau dėmesio praktinėms sąlygoms, kurios leidžia projektus įgyvendinti sklandžiai“, – sakė FIEC prezidentas Jean-Pierre Paseri.

    Kaip prioritetus PZPB įvardija stabilesnes ir labiau prognozuojamas investicijų programas, viešųjų pirkimų reformą bei subalansuotesnį rizikų pasidalijimą. Tarp tikslų taip pat minimas sąžiningos konkurencijos stiprinimas, atsparesnės tiekimo grandinės ir našumo didinimas per industrializaciją, skaitmeninimą bei naujų technologijų diegimą.

  • Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamentas griežtina vartus Kinijos kapitalui: naujos taisyklės smogs ir elektromobiliams

    Europos Parlamento pranešėjai rengia siūlymus, kurie reikšmingai sugriežtintų užsienio tiesioginių investicijų sąlygas Europos Sąjungoje, ypač sektoriuose, kur pasaulinėje rinkoje dominuoja Kinija. Dokumentą planuojama paskelbti rugsėjo 9 dieną, o jo turinys jau kelia įtampą platesnėse ES ir Kinijos prekybos derybose.

    Siūlymai susiję su vadinamuoju Pramonės spartinimo aktu, kuriuo siekiama sustiprinti europinę gamybą ir prioritetą viešosiose politikose teikti ES pagamintiems produktams. Ši kryptis atspindi pastaraisiais metais Briuselyje stiprėjantį požiūrį, kad strateginėse grandinėse būtina mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

    Kas keistųsi investuotojams?

    Pagal projekte numatytą logiką, investicijoms į sektorius, kuriuose investuotojo kilmės šalis turi bent 40 proc. pasaulinės rinkos dalį, būtų taikomas griežtesnis filtras. Tarp jautriausių sričių minimi elektromobiliai, saulės moduliai, baterijos ir kritinės žaliavos, kurios svarbios tiek pramonei, tiek gynybai.

    Siūloma nuleisti ribą, nuo kurios taikomi papildomi reikalavimai, iki 50 000 000 eurų, kai Europos Komisija anksčiau buvo numačiusi 100 000 000 eurų kartelę. Tai reikštų, kad daugiau sandorių patektų į sustiprintos kontrolės zoną, o investuotojams tektų ruoštis ilgesnėms deryboms ir sudėtingesnėms sąlygoms.

    Numatoma, kad investuotojas turėtų tenkinti šešias sąlygas: neįgyti daugiau nei 49 proc. įmonės kapitalo, investuoti per bendrą įmonę su ES partneriu, perduoti technologijas Europai, užtikrinti, kad mažiausiai 60 proc. darbuotojų būtų iš ES, bent 1 proc. metinių pajamų skirti ES vykdomiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, o mažiausiai 30 proc. gamybos įvesčių pirkti ES viduje.

    Signalas Pekinui ir platesnė apimtis

    Europos Parlamento pranešėjai siūlo prie jautrių sričių pridėti ir kitas technologijas, kurios pastaruoju metu laikomos kertinėmis žaliajai pertvarkai. Tarp jų minimos vėjo energetikos grandinės, elektrolizatoriai ir šilumos siurbliai, o šiuose sektoriuose investuotojui pakaktų atitikti bent tris iš šešių sąlygų.

    Dokumente taip pat akcentuojama viešųjų pirkimų ir paramos schemų kryptis, siejant prieigą su gamyba ES valstybėse narėse. Europos Komisijai būtų palikta galimybė taikyti išimtis trečiųjų šalių produkcijai, tačiau tik su griežtomis sąlygomis, pavyzdžiui, užtikrinant abipusiškumą, kad Europos įmonės turėtų panašias galimybes už ES ribų.

    Ši linija sustiprina žinutę, kad ES vis aktyviau derina pramonės politiką su saugumo ir konkurencingumo tikslais. Kinija šiuos planus jau ne kartą yra kritikavusi ir perspėjusi apie galimus atsakomuosius žingsnius, o Briuseliui tai reiškia sudėtingą balansą tarp atviros rinkos principų ir strateginės autonomijos.

    Tolesnis procesas priklausys nuo to, ar Europos Parlamento komitetai ir vėliau plenarinė sesija patvirtins pranešėjų poziciją, o tada prasidės derybos su ES Taryba. Jei siūlymai išliks, nauja tvarka gali tapti vienu ryškiausių barjerų dideliems investiciniams sandoriams jautriuose sektoriuose ir pakeisti taisykles ne tik Kinijos, bet ir kitų didelių rinkos žaidėjų kapitalui.

  • Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos dirbtinio intelekto bendrovė „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (seed) investiciją, kurią planuoja skirti platformos plėtrai ir komercinei plėtrai viešojo sektoriaus pardavimų srityje. Finansavimo etapui vadovavo „Keen Venture Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Ši investicija sekė po ankstesnio finansavimo etapo ir padidino bendrą „Cato“ pritrauktą sumą iki 7,6 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad gautos lėšos leis sparčiau tobulinti produktą, auginti komandą ir ruoštis veiklai už Italijos ribų.

    Kas yra „Cato“ platforma?

    „Cato“ kuria DI platformą, skirtą įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose: nuo tinkamų konkursų atrankos iki reikalavimų analizės ir pasiūlymo dokumentų parengimo. Praktikoje viešieji pirkimai dažnai reiškia didelį informacijos srautą, ilgas technines specifikacijas ir sudėtingas tinkamumo sąlygas.

    Bendrovės teigimu, jos sistema realiu laiku stebi daugiau nei 27 000 šaltinių ir reitinguoja konkursus pagal tai, kiek jie atitinka konkrečios įmonės profilį. DI taip pat analizuoja konkurso dokumentus, ištraukia esminius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o parengtą informaciją susieja su pirminiais šaltiniais, kad būtų galima patikrinti kontekstą.

    Platforma siekia automatizuoti pasikartojančias užduotis, tačiau galutinį pasiūlymo pateikimą palieka klientui. Tai svarbu, nes viešuosiuose pirkimuose klaidos administraciniuose dokumentuose ar neatitikimai techninėms sąlygoms gali kainuoti diskvalifikaciją net ir turint konkurencingą kainą.

    Kodėl ši rinka tokia didelė?

    Viešieji pirkimai Europoje sudaro apie 14 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir siekia maždaug 2,5 trln. eurų per metus. Tai milžiniška rinka, kurioje įmonėms tenka konkuruoti dėl sutarčių su daugiau nei 250 000 perkančiųjų organizacijų.

    Italijoje viešųjų konkursų vertė 2025 metais, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC duomenimis, siekė 309 mlrd. eurų. Tokia apimtis paaiškina, kodėl sprendimai, kurie padeda greičiau rasti tinkamus konkursus ir tiksliau parengti pasiūlymus, pritraukia investuotojų dėmesį.

    Klientai ir plėtros planai

    „Cato“ teigia, kad per šešis mėnesius nuo produkto paleidimo platforma apdorojo tūkstančius konkursų klientams Italijoje. Tarp jų – tiek smulkesnės ir vidutinės įmonės, tiek didesni rinkos dalyviai medicinos priemonių, statybų, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose.

    „Pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias pasitenkinimas – kai klientai sako, kad mūsų technologija jiems yra tikras sąjungininkas: padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, taip didinant galimybes laimėti ir augti“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    Gautas finansavimas bus nukreiptas tolesniam produkto vystymui, pardavimų komandos stiprinimui ir tarptautinei plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja plėsti sprendimą į papildomus sektorius ir padėti jau turimiems tarptautiniams klientams viešųjų pirkimų procesuose už Italijos ribų.

  • Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    6 mln. eurų sėklos investicija

    Milane įsikūrusi platforma „Cato“, kuri viešųjų pirkimų konkursuose taiko dirbtinį intelektą, pritraukė 6 mln. eurų sėklos investiciją. Raundui vadovavo ankstyvos stadijos fondas Keen Venture Partners, veikiantis Amsterdame ir Londone.

    Prie finansavimo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Vento, Heartfelt, Moonstone, BHeroes, Alecla7 ir Nova Venture. Taip pat prisijungė grupė verslo angelų, įskaitant „Lexroom“, „Sibill“ ir „Pillar“ įkūrėjus.

    „Šiame pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias įvertinimas, kai klientai sako, jog mūsų technologiją laiko tikru sąjungininku: ji padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, didinant laimėjimo tikimybę“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    „Džiaugiamės, kad šią vertę pripažino ir tarptautinis investuotojas Keen Venture Partners, kartu su fondais, kurie mumis patikėjo nuo pat pradžių“, – pridūrė jis.

    Nauja investicija skelbiama praėjus vos keliems mėnesiams po 1,6 mln. eurų priešsėklos raundo, kuriam vadovavo Italian Founders Fund. Iš viso „Cato“ per mažiau nei metus nuo įkūrimo jau yra pritraukusi 7,6 mln. eurų.

    Milžiniška rinka ir rankinis darbas

    „Cato“ įkurta 2025 metais, o ją įkūrė Andrea Zorzetto ir Matteo Bossolini. Bendrovė save pristato kaip pirmąją Italijoje DI principu sukurtą platformą, orientuotą į viešojo sektoriaus pirkimus.

    Europos Sąjungoje viešieji pirkimai yra viena didžiausių ekonomikos dalių: valstybės užsakymai sudaro apie 14 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o metinė jų vertė siekia maždaug 2,5 trln. eurų. Tačiau tiekėjų pusėje dalis procesų iki šiol išlieka itin rankiniai.

    Italijoje, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC pateikiamais viešųjų pirkimų duomenimis, konkursų apimtis 2025 metais siekė 309 mlrd. eurų ir, kaip nurodo bendrovė, per metus augo 13,9 proc. Tokiose rinkose įmonėms dažnai tenka kasdien peržiūrėti šimtus skelbimų, analizuoti ilgus dokumentus ir pasiūlymus rengti rankiniu būdu.

    Kaip veikia „Cato“ platforma

    „Cato“ teigia sekanti daugiau nei 27 000 šaltinių, kad atrinktų ir sureitinguotų konkursus, kuriuose įmonė turi didžiausią galimybę laimėti. Platforma iš viešųjų pirkimų dokumentų ištraukia reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o taip pat pažymi neatitikimus tarp dokumentų, kurie gali lemti paraiškos atmetimą.

    Kitas žingsnis yra pasiūlymo rengimas: sistema gali iš anksto užpildyti administracines ir technines dalis, remdamasi pačios įmonės turima medžiaga. „Cato“ akcentuoja atsekamumą, kad sugeneruoti teiginiai būtų susieti su šaltiniais, o galutinis pateikimas išliktų kliento kontrolėje.

    „Viešieji pirkimai yra vienas paskutinių didelių neautomatizuotų darbo procesų Europos ekonomikoje: kasmet tai trilijonai eurų, o tiekėjų pusėje iš esmės trūko programinės įrangos, nekalbant apie DI“, – sakė Keen Venture Partners partnerė Briehan Burke.

    „Italija yra tinkama rinka pradžiai, nes joje dalyvauti sudėtingiausia: kasmet daugiau nei 300 mlrd. eurų per maždaug 22 000 perkančiųjų organizacijų, dešimtys tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių, kurioms didžiausias klientas yra valstybė, ir iki šiol nėra DI pagrindu sukurto sprendimo, padedančio laimėti konkursus“, – pridūrė ji.

    „Cato“ teigimu, jos klientai yra nuo smulkių ir vidutinių įmonių iki didelių korporacijų, o platforma jau apdorojo tūkstančius konkursų. Bendrovė taip pat nurodo, kad dauguma klientų sistemą naudoja kasdien, o augimo tempą lygina su „ChartMogul“ skelbiamais 2025 metų prenumeratos verslų rodikliais.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos stiprinimui, komercinei plėtrai ir komandos augimui. Bendrovė taip pat planuoja plėstis į papildomus sektorius bei, augant tarptautinių klientų poreikiui, žengti už Italijos ribų.

    Ankstesnio finansavimo etape „Cato“ įsigijo „Avvista.ai“ per vadinamąjį acqui-hire, į komandą perimdama jos įkūrėją Riccardo Sabatti ir jo kolegas. Prie vadovų komandos prisijungė ir Luisa Gamba iš „Amazon Business“, kur ji vadovavo viešojo sektoriaus partnerystėms Italijoje.

    „Tokio lygio žmonių pritraukimas apie „Cato“ potencialą pasako ne mažiau nei investicija“, – sakė Andrea Zorzetto.

  • „Budimex“ nelaimėjo 80 mln. eurų aplinkkelio konkurso: kelių direkcija panaikino pasirinkimą

    Sprendimas pakeistas po atrankos

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ pranešė, kad buvo panaikintas jos pasiūlymo pasirinkimas valstybiniame konkurse dėl Brzosteko ir Kołaczyc aplinkkelio projektavimo bei statybos. Projektas numatytas valstybinio kelio Nr. 73 ruože, o planuojamas aplinkkelio ilgis siekia apie 13,4 kilometro.

    Anksčiau „Budimex“ pasiūlymas buvo įvertintas kaip geriausias, o vėliau bendrovė informavo, kad jos paraiška paskelbta laimėjusia. Tačiau vėlesniu sprendimu atrankos rezultatai buvo anuliuoti, todėl konkurso baigtis grįžo į vertinimo stadiją.

    Kodėl konkursai anuliuojami?

    „Budimex“ nenurodė, dėl kokių priežasčių sprendimas buvo panaikintas. Tokiose viešųjų pirkimų procedūrose pasirinkimo anuliavimas dažniausiai siejamas su konkurentų pretenzijomis, procedūriniais neatitikimais, dokumentų vertinimo ginčais arba perkančiosios organizacijos sprendimu iš naujo patikrinti pasiūlymų atitiktį reikalavimams.

    Lenkijoje kelių infrastruktūros konkursai pastaraisiais metais neretai susiduria su teisiniais ginčais ir skundais, nes projektai yra didelės vertės, o konkurencija tarp rangovų itin aštri. Tai gali reikšti projekto įgyvendinimo grafiko korekcijas ir ilgesnį pasirengimo etapą.

    Konkurso vertė ir bendrovės rezultatai

    „Budimex“ pasiūlymo vertė šiame konkurse siekė beveik 81 milijoną eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Tokios apimties kontraktai statybų rinkoje laikomi strategiškai svarbiais, nes užtikrina darbų portfelį keliems metams ir leidžia išlaikyti pajėgumus net lėtesnio ekonomikos augimo laikotarpiais.

    Bendrovė taip pat pateikė tarpinius finansinius duomenis: per 2026 metų pirmąjį pusmetį „Budimex“ grupės pardavimo pajamos sudarė apie 953 milijonus eurų, tai yra 7,17 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Bendrasis pelnas iš pardavimų per pirmąjį 2026 metų pusmetį siekė apie 131 milijoną eurų, o bendrojo pelningumo rodiklis pakilo iki 13,7 proc., kai prieš metus buvo 12,3 proc.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį Lenkijoje statybos ir montavimo produkcija einamosiomis kainomis augo 1,8 proc., tačiau palyginamosiomis kainomis fiksuotas 2,9 proc. kritimas. Tuo pat metu „Budimex“ grupės statybų segmento pardavimai šalies rinkoje augo 1,9 proc., o tai rodo nuosaikų, bet stabilų vidaus užsakymų srautą.

  • Investicijų bumas Lenkijos geležinkeliuose: 12,7 mlrd. eurų yra, bet užsakymai stringa dėl procedūrų

    Milijardai geležinkeliui jau suplanuoti

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūra įžengė į spartesnį investicijų etapą, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa ne vien finansavimas. Valstybinė bendrovė PKP PLK skelbia, kad pagal jau pasirašytas sutartis ir vykstančius konkursus su užtikrintu finansavimu dar liko išleisti apie 12,7 mlrd. eurų.

    Ši suma reikšmingai didesnė nei prieš kelerius metus, todėl rangos rinka tikisi stabilesnio užsakymų portfelio ir aiškesnių žaidimo taisyklių. Vis dėlto rangovai ir užsakovai vis dažniau kalba apie riziką, kad projektų apimtys ims kauptis vienu metu, o procedūros ir pajėgumai nebespės.

    Pinigai yra, bet trūksta pajėgumų

    PKP PLK vadovybė pabrėžia, kad augant investicijų mastui aiškiai matosi siaurieji ruožai rangos pusėje, ypač signalizacijos, eismo valdymo ir kontaktinio tinklo darbuose. Kai kuriuose konkursuose, net ir dėl palyginti nedidelių sprendimų, pasiūlymų apskritai negaunama arba rangovai darbų imtis galėtų tik po kelerių metų.

    Didelę įtampą kelia ir tai, kad infrastruktūros darbai reikalauja specializuotos technikos, kuri užsakoma iš anksto ir kainuoja dešimtis milijonų. Įmonės pabrėžia, kad be kelių metų į priekį matomo projektų „vamzdyno“ sudėtinga planuoti įrangos atnaujinimą bei išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

    Procedūros ir ginčai lėtina konkursus

    Rangovai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų susijusi su administraciniais terminais, derinimais ir skundais pirkimuose. Kai sutartys pasirašomos tik metų viduryje ar pabaigoje, realus darbų langas sutrumpėja, o terminai tampa įtempti tiek užsakovui, tiek vykdytojams.

    Diskutuojama ir apie viešųjų pirkimų sistemos korekcijas, kad skundai būtų naudojami spręsti esminius klausimus, o ne vilkinti konkursus. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be spartesnio ginčų nagrinėjimo investicijų programa gali prarasti tempą net ir esant pinigams.

    Ar padės specialus įstatymas?

    Lenkijos Vyriausybė ruošia specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti strateginių infrastruktūros projektų rengimą ir įgyvendinimą. Numatomos trumpesnės procedūros, aiškesni terminai institucijoms ir prioritetinis svarstymas, į vieną paketą įtraukiant skirtingų sektorių projektus, tarp jų ir geležinkelių.

    Vis dėlto dalis sektoriaus atstovų perspėja, kad vienas bendras sprendimas gali neatsižvelgti į konkrečių sričių specifiką. Ypač jautri vieta išlieka poveikio aplinkai vertinimai: praktikoje daugiausia laiko užima ne „eilė“, o konsultacijos, alternatyvų analizė, protestai ir apskundimai.

    „Matome, kad siaurieji ruožai rangos pusėje ryškėja, ypač eismo valdymo sistemų ir kontaktinio tinklo darbuose“, – sakė PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis.

    Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: geležinkelių investicijų banga gali tapti pagrindiniu infrastruktūros varikliu artimiausiais metais, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks vienu metu sustiprinti tiek rangos pajėgumus, tiek administracinių sprendimų greitį. Priešingu atveju net užtikrintas finansavimas negarantos sklandaus projektų įgyvendinimo.

  • „Elektrotim“ arti 4,2 mln eurų sutarties su Tauron: kas laimėta ir kodėl tai dar ne garantija

    Lenkijos inžinerinių sprendimų bendrovė „Elektrotim“ pranešė gavusi informaciją apie konkurso, kurį vykdė Tauron Nowe Technologie padalinys Vroclave, rezultatą. Konkursas susijęs su nuolatine apšvietimo infrastruktūros priežiūra ir eksploatavimu, įskaitant budinčios avarinės tarnybos režimą Žemutinės Silezijos vaivadijoje.

    Įmonės teigimu, kaip ekonomiškai naudingiausios buvo pasirinktos 23 „Elektrotim“ pateiktos paraiškos. Iš jų 15 apima Vroclavo apšvietimo infrastruktūros priežiūros ir eksploatavimo darbus, o likusios 8 skirtos kitoms Žemutinės Silezijos savivaldybėms.

    Maksimali bendra pasirinktų pasiūlymų vertė siekia apie 4 200 000 eurų be PVM, arba apie 5 200 000 eurų su PVM. Vis dėlto bendrovė pabrėžia, kad pasiūlymų pasirinkimas dar nereiškia automatinio sutarčių pasirašymo, todėl galutinės pajamos priklausys nuo tolesnių užsakovo sprendimų ir derybų.

    Tokio tipo viešieji konkursai energetikos grupėse paprastai skaidomi į dalis, kad būtų užtikrintas paslaugų tęstinumas skirtingose teritorijose ir būtų galima greičiau reaguoti į gedimus. Apšvietimo infrastruktūros priežiūra savivaldybėse tampa vis labiau susijusi su energijos taupymo tikslais, modernizacija ir išmaniųjų valdymo sistemų diegimu, todėl rangovams svarbūs ne tik kaštai, bet ir techninės kompetencijos bei reagavimo laikas.

    Finansiniu požiūriu „Elektrotim“ pastaruoju metu fiksavo mažėjančius rezultatus: 2026 metų pirmąjį ketvirtį pardavimo pajamos siekė apie 18 600 000 eurų, o grynasis pelnas buvo apie 400 000 eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu įmonė gavo apie 20 900 000 eurų pajamų ir uždirbo apie 1 000 000 eurų grynojo pelno.

    Tuo metu Tauron grupė, remiantis preliminariais vertinimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo apie 372 000 000 eurų grynojo pelno, tai yra 24 proc. mažiau nei prieš metus. Energetikos bendrovėms tokie pokyčiai dažnai siejami su svyruojančiomis elektros ir kuro kainomis, reguliavimo pokyčiais bei didelėmis investicijomis į tinklus ir infrastruktūrą.

  • Šiaulių siūlymas gali apversti statybų pirkimus: atskleidė, kiek milijonų jau sutaupė

    Šiauliuose vykusiame Regionų plėtros tarybų administracijų atstovų susitikime daugiausia dėmesio skirta vienai praktinei bėdai: statybos rangos viešuosiuose pirkimuose tiekėjų pasiūlymai neretai viršija projektavimo metu apskaičiuotas sąmatas. Tokiose situacijose savivaldybės priverstos ieškoti papildomo finansavimo arba nutraukti pirkimą ir jį kartoti, o tai didina ir kainą, ir terminus.

    Susitikime dalyvavo Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Telšių, Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos ir Marijampolės regionų atstovai. Jiems pristatytas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma aiškiau apibrėžti finansinę ribą statybos darbų pirkimuose, kai projekte jau būna nustatyta skaičiuojamoji statybos kaina.

    Siūloma iš anksto skelbti ribą

    Šiaulių miesto savivaldybės teigimu, sprendimas galėtų būti paprastas: prieš pirkimą nustatyti konkrečiam pirkimui skirtų lėšų sumą ir ją skelbti kartu su pirkimo dokumentais. Taip verslas iš anksto žinotų, kokia yra viršutinė riba, o perkančioji organizacija turėtų aiškesnį biudžeto valdymo įrankį.

    Idėja remiasi praktika, kad skaičiuojamoji statybos kaina daugeliu atvejų apskaičiuojama dar rengiant statinio projektą. Siūlomame modelyje prieš skelbiant pirkimą ši kaina būtų atnaujinama pagal pasikeitusias statybos kainas, o pirkimui tenkanti jos dalis taptų aiškia finansine riba, žinoma visiems konkurso dalyviams.

    „Kai pasiūlyta darbų kaina viršija projektavimo metu apskaičiuotą sumą, savivaldybės susiduria su dilema – ieškoti papildomų lėšų ar nutraukti pirkimą. Tai ne tik apsunkina projektų įgyvendinimą, bet ir didina administracinę naštą“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Šiauliai skaičiuoja sutaupytus milijonus

    Šiaulių miesto savivaldybė teigia šį principą jau taikanti praktikoje: pirkimams iš anksto nustatoma lėšų suma ir ji įrašoma kaip viršutinė finansinė riba. Savivaldybės vertinimu, toks aiškumas leidžia geriau planuoti, mažina riziką įklimpti į pakartotines procedūras ir riboja situacijas, kai, gavus pasiūlymus, staiga prireikia papildomų didelių sumų.

    Remiantis pateiktais šešių pirkimų pavyzdžiais, nurodoma, kad sutaupytų lėšų suma su pridėtinės vertės mokesčiu siekė 18 713 000 eurų. Tai sudarė 24,58 proc. nuo sąmatiniais skaičiavimais nustatytos bendros šių pirkimų vertės.

    „Pagrindinis pirkimo tikslas yra greitai nupirkti kokybiškus darbus ar daiktus už tai nesumokant daugiau, nei jų kaina rinkoje. Reikia tik nedidelės įstatymo korekcijos – įteisinti, kad pirkimo metu neturėtų būti viršyta statybos skaičiuojamoji kaina“, – sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    Projektas jau Seime

    Įstatymo pakeitimo projektas Seime įregistruotas 2026 metais birželio 11 dieną. Nurodoma, kad jį pateikė Seimo nariai Algirdas Sysas ir Juozas Olekas, o iniciatoriais įvardijami Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Kupiškio rajono meras Algirdas Raslanas.

    2026 metais liepos 7 dieną projektui pritarta po pateikimo, todėl jis toliau svarstomas 2026 metų rudens Seimo sesijoje. Šiaulių miesto savivaldybė taip pat kreipėsi į Seimo laikinąją Šiaulių krašto bičiulių grupę, prašydama palaikymo tolimesniame svarstymo etape.

  • DI parašytas raportas už viešus pinigus kelia klausimą: kiek tokių tekstų jau pateko į mokslą?

    Lenkijoje kilęs skandalas dėl viešomis lėšomis parengto raporto apie šalies įvaizdį atvėrė platesnę problemą: generatyvus dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne pagalbininku, o pagrindiniu tekstų „autoriumi“. Kritikai akcentuoja ne tik etikos ribas, bet ir kokybės kontrolės stoką, kai DI sukurtas turinys pateikiamas kaip rimta analitinė medžiaga.

    Viešojoje erdvėje daugiausia diskusijų sukėlė tai, kad dokumente aptikti akivaizdūs kalbos ir logikos nesklandumai, o pati publikacija, kaip teigiama, buvo finansuota iš valstybės biudžeto. Tokie atvejai, pasak akademinės bendruomenės atstovų, griauna pasitikėjimą mokslo institucijomis ir kuria palankią terpę dezinformacijai.

    Kas nutiko su raporto rengimu?

    Diskusijos įsisiūbavo po to, kai paaiškėjo, kad rengiant medžiagą buvo naudotas dirbtinis intelektas, o galutinėje versijoje pritrūko redagavimo ir žmogaus priežiūros. Autoriai ir su projektu sietos organizacijos viešai aiškino, kad tai esą buvo tarpinis darbinis dokumentas, tačiau oponentai pabrėžė, jog visuomenei jis buvo pateiktas kaip galutinis produktas.

    Skandalas turėjo ir politinių pasekmių: viešojo sektoriaus atstovai nuo dokumento bandė atsiriboti, o dalis su projektu sietų struktūrų vėliau keitė komunikaciją, pabrėždamos, kad sprendimai priimti ankstesnės vadovybės. Tokios situacijos ypač jautrios, kai kalbama apie skaidrumą ir atsakomybę už viešųjų pinigų panaudojimą.

    Pasitikėjimo krizė akademijoje

    Ekspertai pabrėžia, kad problema nėra pats DI naudojimas, o nekritiškas jo taikymas be patikros ir aiškios atsakomybės. Kai visuomenė pamato akivaizdžiai prastai suredaguotą tekstą, natūraliai kyla klausimas, ar panašiai „gaminamos“ ir kitos ataskaitos, mokslinės publikacijos ar projektų paraiškos.

    Šalia to ryškėja dar viena tendencija: daugėja kaltinimų, kad tekstai sukurti dirbtiniu intelektu, net kai tai vertinama tik „iš akies“. Tokia praktika gali pakenkti sąžiningiems tyrėjams, nes vien įtarimas ima veikti kaip reputacinė bausmė, o aiškių ir patikimų atpažinimo metodų ne visada pakanka.

    Kur yra etikos riba?

    Akademinėje aplinkoje vis dažniau sutariama, kad DI gali būti naudingas idėjų paieškai, literatūros paieškos pagreitinimui ar kalbos švarinimui, tačiau etinė riba peržengiama tada, kai juo imituojami tyrimo rezultatai, „prirašomos“ išvados ar kuriamas patikimai skambantis, bet iš esmės išgalvotas turinys.

    Šį klausimą aktualina ir naujas reguliacinis fonas Europos Sąjungoje. Įsigaliojęs DI aktas numato skaidrumo pareigas tam tikroms sistemoms ir situacijoms, įskaitant sintetinį vaizdą, garsą ar vaizdo įrašus, o tekstų atveju itin svarbus tampa redakcinės kontrolės principas: jei turinys patikrintas ir už jį atsako konkretus subjektas, atsakomybės išvengti vien „DI padėjo“ argumentu nepavyks.

    Skandalo pamoka paprasta: kai dirbtinis intelektas tampa lengviausiu keliu „pagreitinti“ darbą, reali kaina dažnai persikelia kitur. Ją sumoka skaitytojai, redaktoriai, recenzentai ir institucijos, kurios turi skirti laiką patikrai, o pasitikėjimo atkurti greitai nepavyksta.

  • „Chainalysis“ kaltina ICE dėl 82 mln. eurų sutarties: esą konkursas pritaikytas „TRM Labs“ kriterijams

    „Chainalysis“ kaltina ICE dėl 82 mln. eurų sutarties: esą konkursas pritaikytas „TRM Labs“ kriterijams

    Blokų grandinės analizės bendrovė „Chainalysis“ pateikė skundą JAV Federalinių ieškinių teismui, kuriame kaltina JAV Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) nesąžiningai nukreipus didelės vertės sutartį konkurentams. Ginčas kilo dėl maždaug 82 mln. eurų vertės vieno tiekėjo (be konkurso) kontrakto, skirto skaitmeninių finansinių nusikaltimų tyrimams.

    Viešai paskelbtoje, suredaguotoje skundo versijoje teigiama, kad ICE „Chainalysis“ vertino pagal reikalavimus, kurie nebuvo aiškiai pateikti dokumente, į kurį tiekėjams buvo nurodyta atsakyti. Pasak įmonės, agentūra rėmėsi ankstesnės rinkos apklausos klausimais, nors vėlesniame poreikio aprašyme dalies tų kriterijų neliko.

    Sutartis ir ką ji apima

    ICE „TRM Labs“ skyrė apie 82 mln. eurų vertės sutartį suteikti kriminalistinės analizės programinę įrangą ir pagalbos paslaugas Tėvynės saugumo tarnybos (HSI) tyrimams. Sutarties laikotarpis federaliniuose įrašuose nurodomas nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2027 metų birželio 30 dienos.

    „Chainalysis“ skunde šį susitarimą apibūdina kaip didžiausią tokio pobūdžio blokų grandinės analizės kontraktą JAV vyriausybėje. Bendrovė prašo teismo pripažinti vieno tiekėjo pasirinkimą neteisėtu ir įpareigoti agentūrą organizuoti atvirą konkursą.

    Kur, pasak „Chainalysis“, prasidėjo problema

    Skunde aiškinama, kad ICE gegužės pabaigoje paskelbė rinkos tyrimui skirtą užklausą, kurioje klausta apie labai konkrečias technines galimybes. Tarp jų minėta didelė sukčiavimo aukų duomenų bazė, dirbtiniu intelektu paremtos tyrimų funkcijos ir mechanizmai, leidžiantys realiuoju laiku perspėti paslaugų teikėjus dėl įtartinų lėšų judėjimo.

    Vėliau ICE paskelbė ketinimą sutartį skirti vienam tiekėjui, tačiau kitoms įmonėms leido pateikti trumpą, vieno puslapio apimties pajėgumų aprašą pagal atskirą poreikio dokumentą. „Chainalysis“ teigia buvusi vienintelė įmonė, pateikusi tokį aprašą, tačiau agentūra, anot skundo, sprendimą dėl vienintelio tinkamo tiekėjo priėmė kitą dieną.

    Ką ICE esą vertino ir kodėl tai svarbu

    „Chainalysis“ tvirtina, kad poreikio aprašyme buvo akcentuojamos trys plačios misijos kryptys, įskaitant sukčiavimo ir kibernetinių nusikaltimų trikdymą bei seksualinio šantažo atvejų prevenciją. Vis dėlto agentūros galutiniame vertinime, kaip teigiama skunde, atsirado specifinių kriterijų, labiau primenančių ankstesnės užklausos klausimus, o ne vėlesnį poreikio dokumentą.

    Bendrovė taip pat ginčija argumentą, kad pasirinkto tiekėjo savybės buvo unikalios. Skunde teigiama, kad ICE rinkos analizėje pripažino, jog abi bendrovės turi brandžias tyrimų platformas ir patirties dirbant su teisėsauga, tačiau papildomų klausimų ar paaiškinimų iš „Chainalysis“ esą nebuvo paprašyta.

    „Įrašai rodo, kad agentūra sau leido daugiau vietos aprašyti poreikius, nei suteikė galimiems alternatyviems tiekėjams paaiškinti, kaip jie tuos poreikius patenkintų“, – teigiama skunde.

    „Chainalysis“ pripažįsta, kad nesiūlė tiksliai tokio automatinio mechanizmo, koks buvo aprašytas ankstesnėje užklausoje, tačiau tvirtina pateikusi alternatyvą, labiau orientuotą į koordinavimą su teisėsauga. Pasak įmonės, ICE šios alternatyvos neįvertino ir nepaaiškino, kodėl ji neatitiktų minimalių poreikių.

    Ginčas jau buvo pasiekęs JAV Vyriausybės atskaitomybės biurą, tačiau vėliau buvo perkeltas į teismą. Šiuo metu byloje dalyvauja ir „TRM Labs“, kuri prisijungė ginti sutarties skyrimo, o teismo sprendimas dėl skundo esmės dar nėra priimtas.