CP v2

Tag: Viešieji pirkimai

  • Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Tylūs darbai, aiškūs skaičiai

    Rusija be didesnių viešų pranešimų modernizuoja civilinės gynybos infrastruktūrą Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai rodo viešųjų pirkimų įrašai, kuriuose fiksuojami dešimčių objektų remonto ir pritaikymo konkursai.

    Pagal paskelbtus duomenis, Maskvos pietvakarių administraciniame regione rugsėjo pradžioje numatytas maždaug 400 000 eurų finansavimas devynių slėptuvių atnaujinimui. Ši miesto dalis siejama su mokslo institutais ir gynybos pramonės rangovais.

    Numatomi darbai apima įėjimų sutvarkymą, vidaus pertvaras, duris ir inžinerines sistemas, tokias kaip vandentiekis, elektra, nuotekos, vėdinimas ir ryšiai. Viešųjų pirkimų sąlygose taip pat nurodoma, kad dalis projektų turi būti užbaigta iki lapkričio 30 dienos.

    Papildomi konkursai skelbiami ir kitose Maskvos teritorijose, įskaitant rytinį Novogirejevo rajoną bei Naująją Maskvą. Pastarojoje planuojamas didesnės apimties remontas slėptuvėje, pastatytoje 1971 metais, kurioje numatyta ir autonominė dyzelinė elektros stotis.

    Maskva plečia tinklą, metro tampa dalimi plano

    Vasaros pradžioje viešuosiuose pirkimuose pasirodė ir didesnės vertės konkursai, kurių bendra suma siekia apie 2 000 000 eurų. Jie siejami su slėptuvių remontu 17 Maskvos rajonų, daugiausia rytinėje miesto dalyje.

    Sankt Peterburge dėmesys krypsta į metro: operatorius paskelbė rangovo paiešką slėptuvių įrengimui devyniose stotyse, taip pat keliuose techniniuose ruožuose ir dešimtyse kilometrų tunelių. Projektuose minimos civilinės gynybos priemonės, tarp jų oro filtravimo ir perteklinio slėgio palaikymo sistemos.

    Toks metro pritaikymas civilinei gynybai atitinka dar nuo XX amžiaus paveldėtą logiką, kai didmiesčių požeminė infrastruktūra laikoma natūralia masinio prieglobsčio vieta. Vis dėlto nepriklausomi vertinimai ir inventorizacijos rodo, kad dalis slėptuvių yra nusidėvėjusios, o dalis rūsių gyvenamuosiuose namuose per pastaruosius dešimtmečius atsidūrė privačiose rankose.

    Karo kontekstas ir signalai visuomenei

    Modernizacija vyksta tuo metu, kai Ukraina intensyvina smūgius į taikinius Rusijos teritorijoje, ypač energetikos ir logistikos grandinėje. Tikslas, kurį viešai įvardija Kyjivas, yra mažinti Rusijos karo ekonomikos pajamas ir riboti jos galimybes tęsti plataus masto karą.

    Žiniasklaidos pranešimuose minimi ir atakų epizodai prieš naftos perdirbimo objektus, įskaitant Maskvos teritorijoje esantį perdirbimo kompleksą Kapotnioje. Tokie smūgiai didina spaudimą Rusijos oro gynybai ir stiprina motyvaciją atnaujinti civilinės gynybos infrastruktūrą.

    „Maskva neturėtų kurti daugiasluoksnių oro gynybos žiedų kitų regionų sąskaita, o turėtų nutraukti karą ir rinktis taiką“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių atnaujinimas nėra vien techninis klausimas: tai ir politinis signalas visuomenei, jog grėsmės vertinamos rimtai. Kartu tai atskleidžia, kad net ir didžiausi Rusijos miestai, ilgai laikyti tolimais nuo fronto, vis dažniau planuoja scenarijus, kurie anksčiau atrodė mažai tikėtini.

    Ukrainos patirtis rodo, kaip greitai civilinė infrastruktūra gali tapti kasdienio saugumo dalimi. Kyjivo, Charkivo ir Dnipro metro nuo 2022 metų veikia kaip prieglobstis oro pavojaus metu, o regionuose be metro kuriamos požeminės mokyklos ir plečiamos nuotolinio ugdymo schemos.

    Šiame kontekste Maskvos ir Sankt Peterburgo pirkimai leidžia įvertinti ir platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų daugelyje valstybių atnaujinami civilinės saugos planai, peržiūrimi slėptuvių registrai ir investuojama į kritinės infrastruktūros atsparumą.

  • Vilniaus rajonas perka 12 butų: ieško ir neįgaliesiems pritaikyto būsto, laikas siūlyti iki spalio

    Vilniaus rajonas perka 12 butų: ieško ir neįgaliesiems pritaikyto būsto, laikas siūlyti iki spalio

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija pradėjo apsaugoto būsto pirkimą skelbiamų derybų būdu. Savivaldybė planuoja įsigyti gyvenamosios paskirties butus, kurie būtų pritaikyti įvairių poreikių gyventojams.

    Pagal paskelbtas sąlygas numatyta nupirkti iš viso 12 butų: vieną dviejų kambarių būstą, esantį pirmame aukšte arba su pritaikytu patekimu asmeniui su judėjimo negalia, aštuonis dviejų kambarių butus, du trijų kambarių ir vieną keturių kambarių butą. Minimalūs plotai atitinkamai siekia nuo 36 kv. m iki 60 kv. m.

    Tokie pirkimai dažniausiai siejami su savivaldybių pareiga užtikrinti socialinio ir apsaugoto būsto pasiūlą, ypač kai daliai gyventojų reikalinga ne tik gyvenamoji vieta, bet ir pritaikymas kasdieniam judėjimui bei saugiam gyvenimui. Rinkoje tai reiškia, kad savivaldybė tikisi gauti realius pardavėjų pasiūlymus su visais nuosavybę ir būsto būklę pagrindžiančiais dokumentais.

    Pasiūlymus ir parduodamo turto dokumentus savivaldybė priims iki 2026 metų spalio 9 dienos 15.00 valandos. Dokumentus galima pateikti registruotu paštu, per kurjerį arba pristatyti tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją Vilniuje.

    Pirkimo dokumentai ir vertinimo kriterijai skelbiami savivaldybės svetainėje, o papildomą informaciją teikia administracijos atsakingi darbuotojai nurodytais telefonais ir elektroninio pašto adresais. Savivaldybė ragina pardavėjus iš anksto įsivertinti, ar būstas atitinka numatytus ploto ir pritaikymo reikalavimus, nes tai gali būti lemiama derybų ir vertinimo etape.

  • JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    Jungtinės Valstijos įspėjo Europos Sąjungą, kad gali imtis atsakomųjų veiksmų, jei ES ilgalaikiame 2028–2034 metų biudžete išplės vadinamąją europinės pirmenybės politiką. Toks perspėjimas pateiktas dokumente, išplatintame Europos Parlamento nariams.

    Diskusijų centre yra planuojamas apie 402 mlrd. eurų konkurencingumo fondas, kuriuo būtų skatinama strateginių prekių gamyba ES, įskaitant gynybos sektorių. Numatomos nuostatos galėtų riboti ne ES įmonių galimybes gauti finansavimą iš bendrų programų.

    Kas kelia įtampą tarp partnerių

    Vašingtonas teigia, kad europinės pirmenybės principas gali apsunkinti transatlantinį bendradarbiavimą, ypač bendrų gynybos projektų ir pirkimų srityje. JAV pusė ragina ES svarstyti platesnį modelį, kuriame būtų vietos ir sąjungininkų pramonei.

    „Jei ES dar labiau plės europinės pirmenybės priemones gynybos fonduose, JAV peržiūrės visus galimus atsakomuosius veiksmus, įskaitant galiojančių išimčių pagal susitarimus su dalimi ES valstybių atšaukimą“, – rašoma JAV dokumente.

    „Buy American“ ir galimos pasekmės

    JAV viešuosiuose pirkimuose galioja „Buy American“ principas, pagal kurį federalinės institucijos tam tikrais atvejais privalo teikti pirmenybę JAV pagamintoms prekėms. Gynybos srityje kai kurioms ES šalims taikomos išimtys per abipusius gynybos pirkimų susitarimus.

    JAV perspėjimas reiškia, kad išplėtus europinės pirmenybės nuostatas, šios išimtys galėtų būti peržiūrėtos arba susiaurintos. Tai galėtų paveikti tiek ES įmonių galimybes dalyvauti JAV gynybos tiekimo grandinėse, tiek bendrus projektus, kuriuose svarbi abipusė rinkų prieiga.

    Platesnis kontekstas: pramonės politika ir gynyba

    Šis ginčas kyla tuo metu, kai ES vis aktyviau remia pramonės politiką, siekdama mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių kritinėse srityse. Prie to prisideda saugumo aplinka Europoje, augančios gynybos išlaidos ir siekis greičiau didinti amunicijos bei karinės technikos gamybos pajėgumus.

    Įtampa tarp Briuselio ir Vašingtono dėl prekybos ir reguliavimo pastaraisiais metais periodiškai atsinaujina, o gynybos pirkimai tampa viena jautriausių temų. ES institucijos pabrėžia, kad tikslas yra didinti Europos atsparumą ir pajėgumus, tačiau JAV signalizuoja, kad pernelyg griežta „pagaminta Europoje“ kryptis gali sukelti atsakomąją reakciją.

    Tolesnės derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto ir konkurencingumo fondo taisyklių turėtų parodyti, ar pavyks suderinti ES strateginę autonomiją su transatlantinės rinkos atvirumu. Sprendimai šioje srityje turės įtakos ne tik gynybos pramonei, bet ir platesniam ES bei JAV ekonominiam bendradarbiavimui.

  • ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES prekybos vadovas skrenda į Manilą: paskutinis ginčas gali nulemti milijardinį susitarimą

    ES taikosi į naują rinką

    Europos Komisija patvirtino, kad ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius kitą savaitę vyks į Manilą siekdamas užbaigti ES ir Filipinų prekybos susitarimą. Derybos, anot Komisijos, priartėjo prie finišo po šešių raundų, o likę klausimai sutelkti į kelias jautriausias sritis.

    Šis susitarimas būtų dar vienas Briuselio žingsnis plečiant prekybos ryšius Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Pastaraisiais metais ES siekia mažinti priklausomybę nuo riboto partnerių skaičiaus ir geriau apsidrausti nuo geopolitinių bei tiekimo grandinių sukrėtimų.

    Pagrindinis kliuvinys – viešieji pirkimai

    Paskutinėje derybų atkarpoje svarbiausia tema tapo prieiga prie viešųjų pirkimų, kuri Filipinuose tradiciškai buvo labiau uždara užsienio tiekėjams. Susitarimas reikštų reikšmingą posūkį, nes ES įmonėms atsivertų didesnė galimybė dalyvauti valstybės konkursuose, o tai ypač aktualu infrastruktūros, transporto ir technologijų sektoriams.

    Komisija Europos Parlamento nariams anksčiau šį mėnesį nurodė, kad didžioji dalis teksto jau parengta, o tikslas yra sumažinti prekybos barjerus daugumoje sektorių. Tarp svarbių blokų minimos ir sanitarinės bei fitosanitarinės taisyklės maisto produktams, taip pat automobilių standartai, kurie galėtų palengvinti ES gamintojų patekimą į Filipinų rinką.

    „Mūsų tikslas – susitarimas, kuris realiai atvertų rinką abiem pusėms, o ne liktų tik politiniu pareiškimu“, – sakė ES vykdomosios valdžios atstovas, pristatydamas derybų būklę europarlamentarams.

    Skaičiai ir geopolitika

    ES ir Filipinų dvišalė prekyba prekėmis 2024 metais siekė 16,8 mlrd. eurų. Tais pačiais metais ES buvo ketvirta pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, sudariusi 7 proc. šalies bendros prekių prekybos, o Filipinai ES kontekste buvo 39 vietoje, sudarę 0,3 proc. ES bendros prekių prekybos.

    Susitarimas svarbus ir Manilai, kuri pastaraisiais metais patyrė išorinių šokų dėl tarifų politikos pokyčių JAV bei energijos kainų svyravimų tarptautinėse rinkose. Kartu Pasaulio bankas 2026 metų rugpjūtį Filipinams suteikė aukštesnių vidutinių pajamų šalies statusą, o tai signalizuoja apie didesnį vartojimą, investicijų potencialą ir patrauklumą eksportuotojams.

    Europos Komisija taip pat akcentuoja, kad Filipinų ir ES ekonomikos daugelyje sričių viena kitą papildo: nuo pramonės prekių iki žemės ūkio. Tokia struktūra derybose paprastai laikoma palankia, nes lengviau rasti abipusiai naudingų sprendimų dėl tarifų, standartų ir rinkos atvėrimo.

    Platesnė ES strategija Azijoje

    Po susitarimo su Filipinais Briuselis siekia pasistūmėti ir su Tailando derybomis, todėl 2026 metai gali tapti intensyviais ES prekybos darbotvarkėje Azijoje ir Ramiajame vandenyne. ES institucijos pastaruoju metu aiškiai signalizuoja, kad prekybos susitarimai tampa ne tik ekonomikos, bet ir strateginio atsparumo priemone.

    Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar pavyks sutarti dėl jautriausių sričių, pirmiausia viešųjų pirkimų atvėrimo ir praktinio įsipareigojimų įgyvendinimo. Jei derybos bus užbaigtos sėkmingai, tai gali reikšti naują etapą ES įmonėms vienoje sparčiausiai augusių regiono ekonomikų.

  • Poznanė sumokėjo 46 000 eurų už žaidimą miestui reklamuoti: kiek žmonių jį išbandė?

    Poznanė sumokėjo 46 000 eurų už žaidimą miestui reklamuoti: kiek žmonių jį išbandė?

    Poznanė, siekdama pritraukti dėmesį į miesto renginius ir turizmą, pasirinko netradicinę priemonę – interaktyvų internetinį žaidimą, sukurtą kaip vienas iš festivalio komunikacijos elementų. Dėl šios iniciatyvos kilo diskusijų, kiek tokia reklama kainuoja ir ar ji realiai pasiekė auditoriją.

    Neformali grupė „Strona Czynna“ paskelbė, kad miestui žaidimo sukūrimas kainavo 200 000 zlotų, tai yra apie 46 000 eurų. Žaidimas buvo patalpintas festivalio svetainėje ir turėjo skatinti vartotojus pažinti miestą, o formato pasirinkimas rėmėsi nostalgiška pikselinės grafikos estetika.

    Poznanės savivaldybės mero kabineto Promocijos skyriaus vadovė Marta Raszeja, komentuodama situaciją, pabrėžė, kad miestas tiesiogiai neužsakė festivalio prodiuseriui sukurti žaidimo. Pasak jos, tai buvo kampanijos dalis, susijusi su miesto ir renginio bendradarbiavimu, o ne atskiras savivaldybės IT užsakymas.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, žaidimas pritraukė apie 12 500 unikalių vartotojų. Toks rodiklis leidžia vertinti pasiekiamumą, tačiau vien unikalių lankytojų skaičius neatsako, kiek žmonių žaidimą realiai žaidė iki galo, kiek laiko praleido ir ar tai virto kelionių ar bilietų pirkimo sprendimais.

    Viešojoje erdvėje taip pat aptarta bendra miesto sutarčių su festivalio organizatoriumi Good Taste Production vertė. Nurodoma, kad promocinių veiklų sutartys iš viso viršijo 1 700 000 zlotų, tai yra apie 390 000 eurų, skaičiuojant su mokesčiais.

    Festivalio atstovas spaudai Szymon Liedtke teigė, kad žaidimas buvo tik vienas iš daugelio kampanijos elementų, rengiamų kartu su miestu. Į bendradarbiavimą, pasak jo, įėjo strateginės partnerystės statusas, logotipo naudojimas reklaminėje medžiagoje, erdvės suteikimas miesto reklamos zonai bei komunikacija internete ir televizijoje.

    Trijų dienų muzikos renginys, vykęs rugpjūčio viduryje Poznanės Citadelėje, sutraukė ryškius tarptautinius vardus, tarp jų „Gorillaz“, Robbie Williams, „Faithless“ ir „Twenty One Pilots“. Organizatoriai taip pat užsiminė, kad siekia, jog festivalis ateityje vyktų toje pačioje vietoje.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją, kai miestai vis dažniau ieško auditoriją įtraukiančių skaitmeninių formatų, bandydami išsiskirti iš tradicinės reklamos triukšmo. Vis dėlto, vertinant viešųjų lėšų efektyvumą, svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien pasiekiamumas, bet ir aiškiai pamatuojamas poveikis – nuo turistų srautų iki realaus renginių lankomumo.

  • Ar baigsis big tech dominavimas debesijoje? Europos Komisijos CADA planas kelia ginčus versle

    Europos Komisija rengia reglamentą dėl debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros, vadinamą Cloud and AI Development Act (CADA). Tai dalis ES technologinio suverenumo krypties, kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo kelių dominuojančių pasaulinių tiekėjų ir didinti kritinės skaitmeninės infrastruktūros atsparumą.

    Diskusijos dėl CADA aštrėja ir regione: verslo organizacijos bei debesijos rinkos dalyviai skirtingai vertina, kiek griežtai ES turėtų riboti paslaugų tiekėjų priklausomybę nuo trečiųjų šalių jurisdikcijų. Vis dėlto bendras vardiklis išlieka panašus: Europa nori daugiau kontrolės, skaidrumo ir konkurencijos strateginėse skaitmeninėse grandyse.

    Kaip veiktų CADA sertifikavimas?

    Vienas ryškiausių CADA elementų yra keturių lygių debesijos tiekėjų patikimumo vertinimo ir sertifikavimo modelis. Jo logika paprasta: kuo didesnė paslaugos svarba viešajam sektoriui, kritinei infrastruktūrai ar nacionaliniam saugumui, tuo aukštesnio lygio reikalavimai būtų taikomi.

    Pirmasis lygis iš esmės remtųsi duomenų apdorojimu ir saugojimu ES teritorijoje bei tiekėjo savideklaracija. Aukštesniuose lygiuose numatomi reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, programinės įrangos tiekimo grandinės skaidrumo, o griežčiausiais atvejais akcentuojama visiška kontrolė ir atsparumas bet kokiai išorinei įtakai.

    Verslas nesutaria: griežtinti ar vengti izoliacijos?

    Dalis rinkos dalyvių teigia, kad be aiškių apibrėžimų ir vykdytinų taisyklių suverenumas gali likti tik formali etiketė. Jų vertinimu, globalūs tiekėjai gali prisitaikyti prie minimalių reikalavimų, nepašalindami realios technologinės ir teisinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių sprendimų.

    Kita stovykla ragina laikytis atviresnio požiūrio ir remtis vadinamosios atviros suvereniosios politikos principais, kai prioritetas teikiamas techninėms saugumo priemonėms, sąveikumui ir galimybei keisti tiekėją. Kritikai įspėja, kad pernelyg geografiniai ar „nacionalumo“ kriterijai gali sumažinti konkurenciją, sulėtinti inovacijų diegimą ir padidinti viešojo sektoriaus kaštus.

    Be aiškių apibrėžimų, įgyvendinamų viešųjų pirkimų tikslų ir veiksmingų priemonių prieš suverenumo imitavimą CADA gali likti deklaratyvus dokumentas, kuris nepakeis rinkos struktūros, – teigia dalis pramonės atstovų.

    Ką tai reikštų viešiesiems pirkimams?

    CADA svarbiausias praktinis poveikis būtų jaučiamas viešajame sektoriuje, kur reikalavimų lygis priklausytų nuo rizikos vertinimo ir galimų pasekmių praradus kontrolę. Tokia kryptis keistų pirkimų logiką: greta kainos ir funkcionalumo atsirastų aiškesni kriterijai dėl jurisdikcijų rizikos, tiekimo grandinės ir operacinės kontrolės.

    Kartu vis dažniau pabrėžiama, kad reali suverenumo politika neapsiriboja duomenų buvimo vieta. Esminiais tampa sąveikumas, kelių tiekėjų strategijos ir praktinės migracijos galimybės, nes kitaip institucijos lieka „pririštos“ prie vienos ekosistemos, o perėjimas tampa brangus ir lėtas.

    Kol CADA dar tik formuojamas, Europa balansuoja tarp dviejų tikslų: sumažinti priklausomybę nuo kelių gigantų ir kartu neuždaryti durų inovacijoms. Galutinis reglamento griežtumas lems, ar rinka iš tiesų taps įvairesnė, ar tiesiog persiskirstys sertifikatų lygmenyje.

  • Ar baigsis „big tech“ dominavimas debesijoje? Europos Komisijos CADA planas kelia ginčus Lenkijoje

    Europos Komisija siūlo naują reguliavimą, kuriuo siekiama sustiprinti Europos Sąjungos skaitmeninę suverenitetą debesijos ir dirbtinio intelekto srityse. Iniciatyva vadinama CADA ir pristatoma kaip dalis platesnio ES technologinės nepriklausomybės paketo, orientuoto į kritinių technologijų pajėgumus ir investicijų spartinimą.

    Pagrindinė siūlomo akto kryptis – mažinti priklausomybę nuo kelių pasaulinių hiperskalerų ir stiprinti Europos tiekėjų galimybes konkuruoti. Komisija argumentuoja, kad debesija, duomenų centrai ir skaičiavimo galia tampa strategine infrastruktūra, nuo kurios priklauso viešojo sektoriaus paslaugų tęstinumas ir ekonomikos atsparumas.

    Keturi patikimumo lygiai

    Vienas ryškiausių CADA elementų – keturių lygių debesijos paslaugų tiekėjų sertifikavimo ir patikimumo vertinimo sistema. Numatyta, kad konkretaus lygio reikalavimai viešuosiuose pirkimuose būtų taikomi pagal rizikos vertinimą, susijusį su suverenitetu ir galimomis pasekmėmis praradus kontrolę.

    Pirmajame lygyje akcentuojama, kad duomenys turi būti apdorojami ir saugomi ES teritorijoje, o pats lygis remtųsi tiekėjo savicertifikacija ir taptų minimaliu standartu viešajam sektoriui. Aukštesniuose lygiuose atsirastų reikalavimai dėl nepriklausomumo nuo trečiųjų šalių, tiekimo grandinės skaidrumo, o trečiajame ir ketvirtajame lygiuose būtų keliami griežčiausi kontrolės, nuosavybės ir nesikišimo kriterijai.

    Lenkijos verslas suskilo

    Lenkijoje CADA vertinimas atskleidė aiškią takoskyrą tarp skirtingų interesų grupių. Vieni ragina griežtinti projektą, kad suverenitetas nebūtų redukuotas į formalų sertifikatą ir kad būtų aiškiai apibrėžta, kas yra suvereni debesija bei suverenus Europos tiekėjas.

    Kita pusė perspėja, kad pernelyg protekcionistinė logika gali apriboti prieigą prie pažangiausių technologijų ir mažinti konkurenciją, o tai ilgainiui reikštų didesnes sąnaudas viešajam sektoriui bei silpnesnį inovacijų tempą. Ši stovykla pabrėžia technines priemones, tokias kaip šifravimas ar izoliuotos skaičiavimo aplinkos, ir ragina suverenitetą grįsti patikrinamais techniniais bei operaciniais kriterijais, o ne kapitalo kilme.

    Vis dėlto abi pusės sutaria dėl strateginio tikslo – ES turi didinti atsparumą, skatinti interoperabilumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Diskusijos ašis iš esmės sukasi apie tai, ar tikslą geriausiai pasiekti griežtais rinkos apribojimais, ar technologiniais reikalavimais, leidžiančiais bendradarbiauti su patikimais pasauliniais partneriais.

  • Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos Sąjungai spartinant persiginklavimą ir siekiant didesnio strateginio savarankiškumo, vis daugiau valstybių kritines saugumo grandis patiki Izraelio gynybos pramonei. Ypač tai matyti ten, kur reikia ne tankų ar naikintuvų, o mažiau matomų, tačiau šiuolaikiniame kare lemiamų sprendimų: oro gynybos, jutiklių, ryšių, elektroninės kovos ir kibernetinio saugumo.

    Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys – Graikijos sprendimas įsigyti Izraelio technologijų paketą, skirtą apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų. Sandoris, vertinamas maždaug 3 000 000 000 eurų, tapo vienu didžiausių gynybos eksporto susitarimų abiejų šalių istorijoje ir atspindi platesnę tendenciją Europoje.

    Technologinis pranašumas ir greitis

    Izraelio patrauklumas Europos pirkėjams dažniausiai aiškinamas greitu pristatymu ir praktikoje patikrintomis technologijomis. Izraelio gynybos sektoriuje glaudžiai susiję kariuomenė, mokslas ir privatus verslas, o patirtis iš realių operacijų greitai virsta komerciniais produktais.

    Toks modelis stiprina ir talentų srautą: nemaža dalis inžinierių karjerą pradeda elitiniuose žvalgybos, kibernetiniuose ar technologiniuose padaliniuose, o vėliau pereina į gynybos bendroves ar kuria startuolius. Dėl to Europai, kuri siekia greitai užpildyti pajėgumų spragas, Izraelis tampa patogiu sprendimu.

    Viešieji pirkimai ir priklausomybės rizika

    Kita medalio pusė – vis didesnė priklausomybės rizika. Dalis sandorių sudaromi tiesiogiai, be konkurso, o tai, ekspertų teigimu, gali ilgainiui užrakinti pirkėją prie vieno tiekėjo: sistemų priežiūra, atnaujinimai ir papildomi moduliai dažnai būna įmanomi tik su pradiniu gamintoju.

    ES pirkimų logika konkurenciją laiko numatytąja taisykle net gynybos ir saugumo srityse, o išimtys leidžiamos tik siaurais atvejais, pavyzdžiui, kai egzistuoja aiškus techninis išskirtinumas arba būtinybė dėl nacionalinio saugumo. Vis dėlto praktikoje, didėjant skubai ir grėsmėms, šalys vis dažniau renkasi trumpesnį kelią.

    Politinis fonas nesustabdo sandorių

    Auganti priklausomybė ryškėja tuo metu, kai politiniai ES ir Izraelio santykiai dėl karų Gazos Ruože ir regione išlieka įtempti. Kritikai įspėja, kad deklaruojamas Europos suvereniteto stiprinimas gali virsti vienos priklausomybės pakeitimu kita, o tai mažintų ES valstybių manevro laisvę užsienio politikos klausimais.

    Izraelio atstovai pabrėžia, kad dvišalis bendradarbiavimas su ES šalimis išlieka intensyvus, net jei politiniame lygmenyje netrūksta nesutarimų.

    „Žiūrint į mūsų santykius su ES, taip, yra iššūkių. Tačiau dvišaliame lygmenyje su ES valstybėmis narėmis konstruktyvus, praktinis bendradarbiavimas yra intensyvus ir klestintis“, – sakė Izraelio ambasadorius ES Avi Nir-Feldklein.

    Kai kurios valstybės bando mažinti ilgalaikę riziką, derėdamosi dėl didesnės kontrolės: pavyzdžiui, siekia prieigos prie išeities kodo ar platesnių teisių techninei priežiūrai, kad galėtų savarankiškai modernizuoti sistemas. Vis dėlto bendra kryptis aiški: Europai bandant užlopyti spragas oro gynyboje ir kibernetinėje erdvėje, Izraelio sprendimai tampa vis svarbesne žemyno saugumo architektūros dalimi.

    Klausimas, kuris lieka atviras, – ar šis pragmatiškas pasirinkimas padės greičiau sustiprinti gynybą, ar ilgainiui sukurs naują strateginę priklausomybę, kurią vėliau bus sunku ir brangu mažinti.

  • Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Europos Komisija keičia taisykles: viešuose pirkimuose pirmumas ES, Kinijai – durys užsidaro

    Kas siūloma keisti?

    Europos Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą, kuris leistų ES valstybių institucijoms viešuosiuose pirkimuose aiškiai teikti pirmenybę Europos bendrovėms. Pasiūlymas apima strategiškai svarbias sritis, tokias kaip energetika, vandentvarka, geležinkeliai, uostai, oro uostai ir pašto paslaugos.

    Idėja grindžiama siekiu mažinti priklausomybes ir stiprinti ekonominį saugumą, ypač ten, kur valstybės perka kritiškai svarbias paslaugas ar infrastruktūrą. Komisija pabrėžia, kad viešieji pinigai turėtų tarnauti bendriems ES interesams, o ne tik mažiausiai kainai.

    Kam tai smogia labiausiai?

    Pagal pasiūlymą perkančiosios organizacijos galėtų riboti dalyvavimą įmonėms iš šalių, kurios neužtikrina abipusės prieigos Europos tiekėjams savo viešųjų pirkimų rinkose. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias dėmesys krypsta į Kiniją, su kuria ES prekybos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti.

    Komisija taip pat siūlo, kad vertinant pasiūlymus ne mažiau kaip 30 proc. sprendimo sudarytų kokybės kriterijai, o ne vien kaina. Tai gali sumažinti žemos kainos modeliu paremtų pasiūlymų pranašumą, ypač tais atvejais, kai kyla klausimų dėl tiekimo grandinių patikimumo, darbo standartų ar aplinkosaugos reikalavimų.

    „Viešieji pinigai turi tarnauti mūsų kolektyviniams interesams“, – sakė Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane’as Séjourné.

    „Perkantysis subjektas galės suformuoti europinį prioritetą ir pašalinti tiekėjus iš šalių, su kuriomis nesutariame dėl viešųjų pirkimų taisyklių“, – sakė Stéphane’as Séjourné.

    Kinijos reakcija ir tolesni žingsniai

    Į pasiūlymą greitai sureagavo Kinijos prekybos rūmai ES, perspėję, kad europinio prioriteto principas gali iškreipti konkurencines sąlygas. Kinijos pusė teigia, jog viešieji pirkimai neturėtų diskriminuoti tiekėjų pagal jų pilietybę ar prekių kilmės šalį.

    Komisijos siūlymas dar nėra galutinis, nes jį turės svarstyti ir priimti Europos Parlamentas bei ES Taryba. Tik po derybų dėl konkrečių formuluočių paaiškės, kiek plačiai būtų leidžiama taikyti ribojimus ir kokios išimtys galėtų būti numatytos atskiriems sektoriams ar projektams.

    Viešieji pirkimai ES mastu yra milžiniška rinka, vertinama apie 2 000 000 000 000 eurų per metus, arba maždaug 15 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Dėl to bet kokie kriterijų pokyčiai greitai atsispindi konkurencijoje, kainodaroje ir tiekimo grandinėse, ypač infrastruktūros ir kritinių paslaugų sektoriuose.

  • Koszalino geležinkelio stotis bus statoma iš naujo: rangovas parinktas, darbų pabaiga – 2028 metais

    Lenkijos valstybinė geležinkelių bendrovė PKP paskelbė parinkusi rangovą, kuris užbaigs Koszalino geležinkelio stoties statybas. Konkurso laimėtoja tapo bendrovė „Texom SA“, o projekto vertė siekia apie 10 000 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.

    Planuojama, kad darbai startuos 2026 metų spalį, o stotis keleiviams bus atverta 2028 metų pirmoje pusėje. Tai jau antras bandymas įgyvendinti projektą, nes ankstesnis rangovas dėl projektavimo ir vykdymo problemų darbų neužbaigė.

    Kodėl konkursą teko kartoti?

    Pirmasis rangovas buvo parinktas 2023 metais, o stotį tuomet planuota užbaigti iki 2024 metų pabaigos. Vis dėlto, PKP nurodo, kad kilę projektavimo ir statybos vykdymo nesklandumai privertė ieškoti naujo vykdytojo ir iš naujo organizuoti pirkimą.

    Pagal dabartinį grafiką sutartis su „Texom SA“ turėtų būti pasirašyta 2026 metų rugsėjo pabaigoje. Jei papildomų kliūčių neatsiras, realūs darbai aikštelėje prasidės po kelių savaičių.

    Budowa dworca w Koszalinie wchodzi w kluczową fazę. Ponowne ogłoszenie przetargu było konieczne, by sprawnie dokończyć tę wyczekiwaną inwestycję, – sakė PKP valdybos narys Pawełas Lisiewiczius.

    Kas pasikeis stotyje ir jos aplinkoje?

    Naujasis pastatas bus pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia ir keleiviams, turintiems specialiųjų poreikių. Centrinėje dalyje numatytas atviras pasažas su vasaros laukiamąja ir jungtimi į tunelį, vedantį į peronus.

    Keleivių zonoje planuojamos bilietų kasos, laukiamoji, elektroninės atvykimų ir išvykimų švieslentės bei tvarkaraščių stendai. Komercinėje dalyje bus įrengti septyni prekybiniai ar paslaugų paskirties lokalai.

    Projektas taip pat numato išsaugoti ir išryškinti autentiškai dekoruotas 1962 metų stoties sienas. Pastate atsiras patalpos Geležinkelio apsaugos tarnybai ir biuro bei paslaugų erdvės.

    Technologijos, saugumas ir finansavimas

    Stotyje bus įrengti taktiliniai planai, žymėjimas Brailio raštu, vedimo takai silpnaregiams, taip pat pastato saugos ir valdymo sistemos. Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinės modulius, kad dalis energijos būtų gaminama vietoje.

    Tvarkoma bus ir stoties prieiga: numatomi dviračių stovai, vietos žmonėms su negalia ir elektromobiliams, taip pat trumpalaikio sustojimo zona keleivių išlaipinimui. Projektas finansuojamas ir Europos Sąjungos lėšomis pagal FEnIKS programą, apimančią ir kitų miestų stočių modernizavimą.