Tag: Viešieji pirkimai

  • GMP tarnyba atveria naują rinką: kas gali laimėti pacientų pavėžėjimo konkursus

    GMP tarnyba atveria naują rinką: kas gali laimėti pacientų pavėžėjimo konkursus

    Greitosios medicinos pagalbos tarnyba kviečia transporto paslaugų teikėjus, mažąsias ir vidutines įmones bei kitus vežėjus jungtis prie valstybės lygmens nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimo. Paslaugos bus perkamos per centralizuotą viešųjų pirkimų sistemą, todėl norint dalyvauti svarbu iš anksto pasirengti dokumentus.

    Nespecializuotas pacientų pavėžėjimas skirtas tada, kai žmogui reikia nuvykti į gydymo įstaigą ar grįžti iš jos, tačiau nereikalinga skubi medicinos pagalba ar speciali reanimacinė įranga. Tokios paslaugos padeda mažinti atskirtį ir užtikrina pasiekiamumą žmonėms, kurie dėl amžiaus, sveikatos ar socialinių aplinkybių negali keliauti savarankiškai.

    Kaip veiks pirkimai?

    Tarnyba nurodo, kad pirkimai vyks dinaminėje pirkimų sistemoje Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tai reiškia, kad pirmiausia teikėjai pateikia paraišką prisijungti prie sistemos, o kainų pasiūlymai teikiami vėliau, dalyvaujant konkrečiuose konkursuose.

    Prisijungus prie sistemos, teikėjai matys skelbiamus konkrečius pavėžėjimo paslaugų konkursus ir galės teikti pasiūlymus pagal savo galimybes. Praktikoje tai leidžia planuoti darbą regione ir lanksčiau vertinti, kuriuose konkursuose dalyvauti.

    Kokių dokumentų reikės?

    Norint prisijungti prie dinaminės pirkimų sistemos, būtina užpildyti paraiškos formą ir pateikti tiekėjo arba subtiekėjo deklaraciją dėl atitikties nustatytiems reikalavimams. Taip pat reikės Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento, kuris naudojamas vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pašalinimo pagrindus.

    Šiame etape kainų pasiūlymų teikti nereikia, todėl pagrindinis tikslas yra teisingai ir pilnai pateikti prisijungimo dokumentus. Vėliau, atsiradus konkrečiam konkursui, bus teikiamas pasiūlymas su kaina ir kitais reikalaujamais duomenimis.

    Kodėl tai gali būti patrauklu vežėjams?

    Tarnyba pabrėžia, kad dalyvavimas pirkimuose suteikia galimybę vietos verslui plėsti veiklą ir dirbti savo regione. Kita svarbi motyvacija yra socialinė nauda, nes paslaugos prisideda prie sveikatos paslaugų prieinamumo ir sklandesnio pacientų srautų valdymo.

    Viešuosiuose pirkimuose itin svarbūs skaidrumas ir atitiktis reikalavimams, todėl teikėjams rekomenduojama skirti dėmesio dokumentų parengimui ir, jei reikia, pasitelkti viešųjų pirkimų specialistus. Taip pat verta įsivertinti, ar turimi pajėgumai užtikrins paslaugų tęstinumą, punktualumą ir klientų aptarnavimo kokybę.

    „Kviečiame transporto paslaugų teikėjus prisijungti prie pirkimų sistemos ir dalyvauti konkursuose, kad pacientų pavėžėjimo paslaugos būtų prieinamesnės gyventojams“, – nurodė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

  • Ūkininkai nori permainų mokyklų ir kariuomenės valgyklose: siūlo premijuoti vietinį maistą

    Lenkijos Liublino regiono ūkininkai siūlo keisti viešųjų pirkimų tvarką, pagal kurią parenkami maisto tiekėjai mokykloms, bendrabučiams, valgykloms ir kariuomenei. Jų idėja paprasta: tiekėjams, galintiems pagrįsti, kad produktai yra vietinės kilmės, skirti papildomų balų konkurso vertinime.

    Iniciatyvą iškėlė Liublino žemdirbių savivaldos atstovas Edwardas Jarmoszukas, o sprendimą dėl pozicijos regiono taryba priėmė spalio 27 dieną. Ūkininkai pabrėžia, kad kalba eina ne apie importuotų prekių perpakavimą, o apie realiai šalyje užaugintą ar pagamintą maistą.

    Nauda ne tik ūkininkams

    Pasak iniciatorių, tokia tvarka palengvintų tiesioginį tiekimą į viešąsias įstaigas, tačiau būtų aktuali ir didmenininkams bei maitinimo įmonėms. Esminė sąlyga būtų atsekamumas, tai yra gebėjimas dokumentais įrodyti produktų kilmę ir tiekimo grandinę.

    Ūkininkai argumentuoja, kad viešosios lėšos, skiriamos maitinimo paslaugoms, galėtų labiau prisidėti prie vietos ūkių ir perdirbėjų stabilumo. Kartu tai, jų vertinimu, mažintų riziką, kad konkursus laimės tiekėjai, siūlantys žemiausią kainą kokybės sąskaita.

    Prancūzijos pavyzdys ir ribos

    Kaip pavyzdį ūkininkai mini Prancūziją, kur kolektyvinę mitybą reguliuoja EGALIM krypties nuostatos, skatinančios kokybiškesnį ir tvaresnį maitinimą. Ten viešuosiuose pirkimuose akcentuojami tokie kriterijai kaip ekologiška gamyba, patikrinta kokybė, trumpesnės tiekimo grandinės ar mažesnis tarpininkų skaičius.

    „Norėtume papildomo kriterijaus pagal prancūzišką modelį. Ten taip pat ieškoma būdų paremti savo gamintojus, ir pas mus būtų galima sukurti sprendimą, kuris suteiktų daugiau galimybių vietos maistui“, – sakė Edwardas Jarmoszukas.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad vien tik vietinė kilmė savaime negali būti vienintelis atrankos pagrindas, nes viešieji pirkimai privalo laikytis nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų. Praktikoje tai reiškia, kad pranašumas dažniausiai suteikiamas ne geografijai, o objektyviai pamatuojamiems kokybės ir tvarumo rodikliams.

    Kas laukia toliau

    Siūlymas turėtų būti toliau svarstomas Liublino žemdirbių savivaldos struktūrose ir tikslinamas, kad atitiktų nacionalinius viešųjų pirkimų reikalavimus bei Europos Sąjungos taisykles. Ūkininkai tikisi rasti modelį, kuris leistų prioritetą teikti geresnei kokybei ir atsekamumui, kartu nepažeidžiant konkurencijos principų.

    Tema aktuali ir tėvams, nes mokyklų maitinimo konkursai neretai kelia diskusijų dėl porcijų dydžio, sudėties ir produktų kokybės. Papildomi vertinimo kriterijai, paremti įrodymais ir aiškiais standartais, galėtų sumažinti konfliktų ir padidinti skaidrumą.

  • STT įspėja: Šilutėje, Šilalėje ir Visagine pirkimuose per daug vieno tiekėjo – rizika permokėti

    Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko korupcijos rizikos analizę Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybių bei Visagino savivaldybės viešųjų pirkimų procesuose. Tarnyba konstatuoja, kad taikoma praktika didina neteisėtų susitarimų tikimybę ir riziką, jog už gyventojams reikalingas prekes, darbus ar paslaugas gali būti permokama.

    STT vertinimu, problema ryškėja ten, kur viešumo ir konkurencijos yra mažiau, o sprendimų priėmimas tampa sunkiau patikrinamas. Tokiose situacijose savivaldybės gali prarasti kainos palyginimo pranašumą, o tiekėjų ratas realiai susiaurėja iki kelių nuolat pasikartojančių dalyvių.

    Viešųjų pirkimų tarnybos duomenų analizė rodo, kad neviešinamų mažos vertės pirkimų apimtys kai kuriose savivaldybėse išsiskiria. 2025 metais Šilutės rajono savivaldybėje tokių sutarčių sudaryta 1 854, o Šilalės rajono savivaldybėje – 1 536, ir šis didelis skaičius kartojasi nuo 2023 metų.

    STT nustatė, kad reikšminga pirkimų dalis vykdoma sulaukiant tik vieno pasiūlymo. Šilalės rajono savivaldybėje vienas pasiūlymas gautas apie 94 proc. pirkimų, o dalyje Šilutės rajono seniūnijų panaši situacija, pasak tarnybos, artima beveik visiems pirkimams.

    Pasikartojantys tiekėjai ir skaidymo rizika

    Analizėje fiksuojami atvejai, kai panašaus pobūdžio pirkimuose nuolat kartojasi tie patys tiekėjai, o sumos būna panašios ar net identiškos. Tai laikoma požymiu, kad didesni pirkimai galėjo būti skaidomi į mažesnius, siekiant išvengti pareigos skelbti viešai ir sudaryti prielaidas kreiptis tik į vieną tiekėją.

    Kaip pavyzdį STT mini Šilutės rajone vykdytus pirkimus dėl metalinių konstrukcijų ir statybos darbų Švėkšnos ugniagesių garažui. 2024–2025 metais buvo atlikti trys atskiri pirkimai, kurių kiekvieno vertė siekė apie 18 150 eurų, o tiekėjas visais atvejais buvo tas pats.

    Šilalės rajone, pasak STT, pirkimų plane buvo numatytas 70 000 eurų vertės atviras konkursas, tačiau pagal tą pačią plano eilutę įvykdyta 16 mažos vertės pirkimų, apie kuriuos viešai neskelbta. Kiekvienu atveju kreiptasi tik į vieną tiekėją ir gautas vienas pasiūlymas.

    STT taip pat nurodo, kad 2024–2025 metais Šilalės rajono savivaldybės administracija iš to paties tiekėjo neskelbiamos apklausos būdu 41 kartą pirko maitinimo paslaugas už daugiau kaip 66 000 eurų. Tarnybos vertinimu, tokia praktika riboja konkurenciją ir apsunkina racionalaus lėšų panaudojimo kontrolę.

    Reikalavimai, kurie palankūs vienam

    STT analizėje pabrėžiama ir techninių specifikacijų rizika, kai reikalavimai tampa itin detalūs ar galimai neproporcingi. Tokiu atveju jie gali susiaurinti tiekėjų ratą ir sudaryti palankesnes sąlygas konkrečiam rinkos dalyviui.

    Šilutės rajono savivaldybės atvejis, kur siekta įsigyti tris naujus elektrinius mokyklinius autobusus ir nustatytas iki dviejų mėnesių pristatymo terminas, STT vertinimu kelia klausimų. Tiekėjai buvo atkreipę dėmesį, kad įprasta gamyba, komplektavimas ir pristatymas paprastai trunka 6–12 mėnesių.

    Konkurse dalyvavo viena bendrovė, pasiūliusi jau turimus autobusus, o jos kaina – 714 700 eurų – sudarė 99,95 proc. pirkimui skirtos, tačiau viešai neskelbtos sumos. STT teigimu, trumpas terminas kartu su detaliais techniniais reikalavimais galėjo suteikti pranašumą tiekėjui, jau turėjusiam konkrečias transporto priemones.

    Analizėje pažymima, kad panašios rizikos nustatytos ir dar dviejuose šios savivaldybės mokyklinių autobusų pirkimuose, kuriuose taip pat gauta po vieną pasiūlymą. STT nurodo, kad visus tris pirkimus laimėjusios dvi bendrovės buvo susijusios per vadovus ir akcininkus, o autobusus abi įsigijo arba ketino įsigyti iš to paties specializuoto pardavėjo Lenkijoje.

    Subjektyvūs kokybės kriterijai ir kainos didinimas

    STT atkreipia dėmesį ir į vertinimą pagal kokybės kriterijus, kai jie apibrėžiami abstrakčiomis sąvokomis, pavyzdžiui, darbų grafiko logiškumu ar realumu. Tarnyba pabrėžia, kad tokie kriterijai tiekėjams neleidžia aiškiai suprasti, už ką skiriami balai, o vertintojams suteikia didelę subjektyvaus sprendimo laisvę.

    Kaip pavyzdys minimas Šilutės miesto stadiono kapitalinio remonto pirkimas, kuriame už laiko planavimą buvo skiriama 15 balų iš 100. STT pažymi, kad trys savivaldybės administracijos specialistai laimėtojui skyrė maksimalų balą, tačiau vertinimo anketose nepateikė argumentų.

    Visagino savivaldybėje, vykdant statybos darbus, apėmusius ir kalno formavimą, fiksuotos kainos sutarties vertė išaugo nuo maždaug 645 000 iki 909 000 eurų. STT akcentuoja, kad kai reikšmingi papildomi darbai ir jų kaina paaiškėja jau po konkurso, kiti tiekėjai nebeturi galimybės dėl jų varžytis, o tai didina riziką, kad sutartis vėliau pakeičiama rangovui palankesnėmis sąlygomis.

    STT pateikė Šilalės ir Šilutės rajonų savivaldybėms bei Visagino savivaldybei antikorupcinius pasiūlymus, kaip tobulinti viešųjų pirkimų organizavimą. Savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta arba numatoma atsižvelgti į tarnybos pastabas.

  • Zarasų verslams – šansas į 40 mln. eurų: kviečia vežti pacientus, aišku, ko reikės

    Zarasų verslams – šansas į 40 mln. eurų: kviečia vežti pacientus, aišku, ko reikės

    Greitosios medicinos pagalbos tarnyba kviečia Zarasų rajone veikiančias mažąsias ir vidutines įmones bei transporto paslaugų teikėjus įsitraukti į nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimą. Paslaugos perkamos per savivaldybių lygmens pirkimus, todėl vietos verslams atsiveria reali galimybė pradėti arba išplėsti veiklą.

    Greitosios medicinos pagalbos tarnybos duomenimis, per artimiausius penkerius metus šių paslaugų pirkimams visoje Lietuvoje numatyta skirti daugiau kaip 40 mln. eurų. Tikslas yra užtikrinti, kad pacientai patikimai pasiektų gydymo įstaigas, kai medicininės pagalbos automobilyje nereikia, tačiau kelionė savarankiškai yra sudėtinga.

    Kaip vyks pirkimai?

    Paslaugoms įsigyti taikoma dinaminė pirkimų sistema, kuri leidžia tiekėjams pirmiausia prisijungti prie sistemos, o vėliau dalyvauti konkrečiuose pirkimuose pagal savivaldybių poreikį. Tai reiškia, kad prisijungimas nėra vienkartinis konkursas visam laikotarpiui, o nuolat atvira galimybė teikti pasiūlymus atsiradus užsakymams.

    Šiame etape tiekėjams kainų pasiūlymų teikti nereikia, nes jie pateikiami tik dalyvaujant konkrečiame pirkime. Praktikoje tai leidžia verslui iš anksto susitvarkyti dokumentus ir greičiau reaguoti, kai paskelbiami užsakymai.

    Kokius dokumentus reikės pateikti?

    Norint prisijungti prie dinaminės pirkimų sistemos, pirmiausia reikia pateikti užpildytą paraiškos formą. Taip pat prašoma tiekėjo arba subtiekėjo deklaracijos dėl atitikties reglamento nuostatoms ir užpildyto Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento.

    Viešųjų pirkimų praktikoje Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas dažniausiai naudojamas kaip standartizuota savideklaracija, leidžianti įvertinti tiekėjo atitiktį reikalavimams. Vėlesniuose etapuose, jei tiekėjas laimi konkretų pirkimą, paprastai tenka pateikti ir papildomus įrodančius dokumentus.

    Kodėl tai aktualu vietos verslui?

    Nespecializuotas pacientų pavėžėjimas tampa vis svarbesnis dėl augančių sveikatos priežiūros paslaugų apimčių ir visuomenės senėjimo tendencijų. Savivaldybėms ieškant būdų gerinti paslaugų pasiekiamumą, vis dažniau remiamasi privačiais vežėjais, kurie gali užtikrinti lankstesnį grafiko planavimą ir didesnę aprėptį.

    Vietos įmonėms tai gali reikšti stabilesnius užsakymų srautus, tačiau kartu ir pareigą laikytis viešųjų pirkimų, duomenų apsaugos bei paslaugos kokybės reikalavimų. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba nurodo, kad pirkimo sąlygos ir dokumentų formos skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

  • Prezidento virtuvės išlaidos sukėlė audrą: šefas aiškina, ką iš tiesų reiškia 2 900 eurų per dieną

    Lenkijos žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis kilo triukšmas dėl pranešimų, esą prezidento rūmų virtuvė kasdien kainuoja apie 14 000 zlotų, tai yra maždaug 2 900 eurų. Diskusijas dar labiau pakurstė viešųjų pirkimų dokumentuose pasirodę produktų pavadinimai, daliai žmonių pasirodę prabangūs ar net egzotiški.

    Į situaciją sureagavo Prezidento rūmų virtuvės šefas Łukaszas Miecznikowskis. Interviu jis pabrėžė, kad minima suma nėra vien prezidento pietums: ji apima kelių institucijų aptarnavimą, oficialius renginius, delegacijas ir priėmimus, kuriuose maitinimas planuojamas pagal protokolo reikalavimus.

    Pasak šefo, viešuosiuose pirkimuose dažnai iš anksto sudaromi ilgesnio laikotarpio produktų sąrašai, kad būtų užtikrintas tiekimas skirtingiems sezonams ir skirtingiems renginių formatams. Tai reiškia, kad dokumentuose gali atsirasti rečiau perkami ar konkretiems patiekalams reikalingi ingredientai, net jei jie kasdienybėje nenaudojami.

    Kas tie „prabangūs“ produktai?

    Daugiausia dėmesio sulaukė topinambai, dar vadinami gumbiniais saulėgrąžomis. Šefas aiškino, kad tai atspari ir gausiai deranti daržovė, o jos skonis primena bulvę su riešutų nata, todėl ji tinka tyrems, apkepams ar keptiems užkandžiams.

    Mažmeninėje prekyboje topinambų kaina Lenkijoje dažnai siejama su maždaug 25–35 zlotais už kilogramą, tai yra apie 6–8 eurus. Tokia kaina labiau atitinka sezoninę nišinę daržovę, o ne išskirtinį delikatesą, ypač kai ji perkama didesniais kiekiais.

    Kita diskusijų tema tapo salsifiai ir jų giminaitės skorzoneros, šakninės daržovės, kurios virtuvėje neretai lyginamos su šparagais. Nuluptas baltas minkštimas greitai patamsėja, todėl dažnai laikomas vandenyje su rūgštimi, o patiekaluose tinka virti, kepti ar užkepti su padažais.

    Šefas teigė, kad jų kaina gali siekti apie 30 zlotų už kilogramą, tai yra maždaug 7 eurus, ir dažniau priklauso nuo sezoniškumo bei tiekimo, o ne nuo dirbtinai kuriamos prabangos. Tokie produktai dažniau sutinkami turgavietėse ar pas vietos augintojus, bet pamažu atsiranda ir platesnėje prekyboje.

    Viešųjų pirkimų sąraše minėtas ir salikornija, dar vadinama jūros šparagais. Tai sūrų skonį turintys traškūs ūgliai, augantys pakrančių druskingose vietose, tinkantys kaip akcentas prie žuvies ar jūros gėrybių ir galintys iš dalies pakeisti druską.

    Šis produktas paprastai yra retesnis ir dažniau pasiekiamas specializuotose tiekimo grandinėse. Minėta, kad 200 gramų pakuotė gali kainuoti apie 25 zlotus, tai yra maždaug 6 eurus, todėl, lyginant su įprastomis daržovėmis, tai brangesnis pasirinkimas, bet jis dažniausiai naudojamas mažais kiekiais.

    Kodėl tokios temos greitai įkaista?

    Viešųjų institucijų išlaidos maistui visuomet sulaukia padidinto dėmesio, nes gyventojai jas sieja su skaidrumu ir atsakomybe už mokesčių mokėtojų pinigus. Kita vertus, reprezentacinėse erdvėse maitinimas apima ne tik kasdienį meniu, bet ir valstybinius priėmimus, protokolą, svečių mitybos poreikius bei griežtesnius tiekimo reikalavimus.

    Ekspertai dažnai primena, kad vien pirkimo sumos nepakanka vertinimui: svarbu, kokiam žmonių skaičiui ji skirta, kokio pobūdžio renginiai aptarnaujami ir kokios paslaugos į ją įskaičiuotos. Skirtinguose dokumentuose taip pat gali būti numatytos maksimalios vertės, kurios nebūtinai išnaudojamos kasdien.

    Šefas interviu esmę apibendrino paprastai: viešųjų pirkimų sąrašai nėra restorano dienos meniu, o veikiau užtikrinimo planas, kad oficialių vizitų ar priėmimų metu virtuvė galėtų dirbti be trikdžių. Pasak jo, kai kurie produktai skamba neįprastai tik todėl, kad Lenkijoje jie rečiau vartojami kasdienėje virtuvėje.

    „Minima suma nėra vien prezidento pietums: ji apima institucijų aptarnavimą, delegacijas ir oficialius susitikimus“, – sakė Łukaszas Miecznikowskis.

  • „Newag“ gavo papildomą užsakymą: Pomeranijos regionui iki 2029 metų tieks dar du elektrinius traukinius

    Lenkijos traukinių gamintoja „Newag“ pranešė gavusi papildomą užsakymą pagal anksčiau pasirašytą sutartį su Pomeranijos vaivadija. Regiono valdžia pasinaudojo sutartyje numatyta pasirinkimo teise ir užsakė dar du elektrinius traukinių sąstatus, kurie turėtų būti pristatyti iki 2029 metų.

    Bendrovės teigimu, papildomo užsakymo vertė siekia kiek daugiau nei 18,6 mln. eurų be mokesčių. Po šio sprendimo bendra sutarties vertė padidėjo iki maždaug 37,2 mln. eurų be mokesčių, tad kontraktas praktiškai padvigubėjo.

    Kas yra pasirinkimo teisė?

    Pasirinkimo teisė viešuosiuose pirkimuose leidžia užsakovui, esant poreikiui ir laikantis sutarties sąlygų, vėliau įsigyti papildomų vienetų už iš anksto apibrėžtą kainodarą ir techninius reikalavimus. Tokiu būdu regionas gali lanksčiau planuoti parko atnaujinimą, o gamintojas turi aiškesnį užsakymų tęstinumą.

    Ankstesnėje sutartyje Pomeranijos vaivadija buvo užsakiusi du elektrinius sąstatus, o papildomai galėjo įsigyti daugiau traukinių pagal pasirinkimo mechanizmą. Šįkart nuspręsta pasinaudoti galimybe užsakyti dar du.

    Regionas tęsia riedmenų atnaujinimą

    Pomeranijos vaivadija pastaraisiais metais nuosekliai modernizuoja keleivinį parką, siekdama geresnio pasiekiamumo ir patogesnių kelionių. Nauji elektriniai traukiniai paprastai diegiami maršrutuose, kur svarbiausia greitesnis įsibėgėjimas, mažesnės eksploatacijos sąnaudos ir patikimumas intensyviame priemiestiniame eisme.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, šio tipo sąstatuose numatoma apie 160 sėdimų vietų, įrengiama oro kondicionavimo sistema, vaizdo stebėjimas, taip pat erdvė dviračiams. Keleivių saugumui dažnai diegiama ir pirmosios pagalbos įranga, įskaitant AED defibriliatorių.

    „Newag“ pozicijos ir ankstesni užsakymai

    „Newag“ Pomeranijos regione nėra naujokė: bendrovė jau tiekė įvairių elektrinių ir hibridinių traukinių sąstatų, kurie palaipsniui keičia senesnius, dar praėjusio amžiaus techninį lygį atitinkančius riedmenis. Tokie projektai paprastai siejami su ilgalaike strategija mažinti gedimų skaičių, gerinti prieinamumą skirtingoms keleivių grupėms ir didinti vežimų kokybę.

    Įmonė nurodė, kad papildomi du elektriniai sąstatai pagal šį užsakymą turi būti perduoti užsakovui 2029 metais. Tikslesni pristatymo grafikai bei komplektacijos detalės įprastai patikslinamos vėlesniuose projekto įgyvendinimo etapuose.

  • „Stalprofil“ arti naujo „Gaz-System“ kontrakto: 5,7 mln eurų vertės dujotiekio darbai ir ginčas dėl local content

    Lenkijos plieno ir vamzdynų rangos bendrovė „Stalprofil“ pranešė, kad jos pasiūlymas buvo pasirinktas perdavimo sistemos operatoriaus „Gaz-System“ konkurse. Pirkimas apima dujotiekio DN700 Jarosław–Rozwadów rekonstrukcijos statybos darbus Przędzel vietovėje.

    Pasiūlymo vertė siekia apie 5,7 mln eurų be pridėtinės vertės mokesčio, o planuojamas darbų atlikimo terminas – 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Galutinė sutartis paprastai įsigalioja po procedūrinių etapų, įskaitant galimų pretenzijų nagrinėjimą ir dokumentų patikrą.

    Šis laimėjimas įmonės informaciniame fone išsiskiria tuo, kad prieš kelias savaites „Stalprofil“ ir „Gaz-System“ viešai nesutarė dėl vietinės vertės kūrimo principų, dažnai vadinamų local content. Diskusijos esmė – kiek realiai viešuosiuose ar sektoriniuose pirkimuose turėtų būti vertinamas nacionalinių tiekėjų indėlis, o ne vien mažiausia kaina.

    Kas yra local content ginčas?

    „Stalprofil“ rėmėsi valdžios komunikacijoje akcentuota kryptimi, kad pirkimuose turėtų būti pereinama nuo „perkame pigiausiai“ prie „perkame racionaliausiai“, siekiant ilgalaikės naudos ekonomikai. Įmonės vadovas Henrykas Orczykowskis teigė, kad praktikoje tai ne visuomet veikia, o esant nedideliems kainų skirtumams užsakymai esą neretai atitenka užsienio rangovams.

    „Gaz-System“ savo ruožtu pabrėžė, kad teisinis reguliavimas iš esmės nepasikeitė, o reikalavimas kainos kriterijui viešuosiuose pirkimuose netaikyti didesnio nei 60 proc. svorio labiau aktualus perkančiosioms organizacijoms, o ne sektoriniams užsakovams. Tokiu atveju užsakovas turi daugiau lankstumo pasirinkti vertinimo modelį, bet kartu išlieka pareiga užtikrinti skaidrumą ir nediskriminavimą.

    Kodėl vamzdžiai importuojami?

    Ginčo dalimi tapo ir argumentas, kad net vietiniai rangovai dalį medžiagų perka užsienyje. „Gaz-System“ viešai akcentavo, jog „Stalprofil“ savo pasiūlymuose taip pat naudoja importuojamus produktus, o tai silpnina kritiką dėl užsienio tiekėjų dalies.

    Į tai H. Orczykowskis atsakė, kad Lenkijoje yra tik vienas didelių diametrų vamzdžių gamintojas „Ferrum“, kurio gamybiniai pajėgumai yra riboti. Pasak jo, kai projektų apimtis viršija vietinės gamybos galimybes, rangovai priversti vamzdžius pirkti užsienyje, tačiau dalis vertės vis tiek sukuriama šalies viduje, pavyzdžiui, atliekant izoliavimo darbus, logistiką ir pasitelkiant vietinius subrangovus.

    „Jeigu local content turi būti realus valstybės ekonominės politikos įrankis, jis turi reikšti daugiau nei vien mažiausios kainos kriterijų ir formalų vietinio rangovo dalyvavimą“, – sakė H. Orczykowskis.

    Finansiniai rezultatai ir kontekstas

    „Stalprofil“ grupė taip pat pateikė naujausius finansinius rodiklius: 2026 metų pirmąjį pusmetį pajamos siekė apie 193,5 mln eurų, tai yra 29,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo pat metu grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios bendrovės akcininkams, sudarė apie 6,6 mln eurų, kai metais anksčiau buvo apie 0,9 mln eurų.

    Inžinerinės infrastruktūros konkursuose tokie kontraktai yra svarbūs ne tik dėl apyvartos, bet ir dėl darbų portfelio stabilumo. Energetinio saugumo, dujų tinklų patikimumo ir modernizavimo projektai regione išlieka reikšmingi, todėl kova dėl pirkimų sąlygų ir vertinimo kriterijų, tikėtina, tęsis.

  • 12 mln. eurų savivaldybės įmonėms ir skandalas: ką slepia Vilniaus rajono autobusų parkas?

    Vilniaus rajono savivaldybės valdomos įmonės kasmet administruoja reikšmingas viešąsias lėšas, todėl jų veikla turi būti ypač skaidri. Savivaldybės taryboje neseniai patvirtintas maždaug 12 mln. eurų įnašas į kelių bendrovių įstatinį kapitalą, o dalis politikų viešai kelia klausimus dėl tokių sprendimų pagrįstumo ir kontrolės.

    Daugiausia dėmesio skiriama UAB „Vilniaus rajono autobusų parkas“, taip pat UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“. Kritikai akcentuoja, kad kapitalo didinimas pats savaime nėra blogis, tačiau jis turi būti paremtas aiškiais investicijų planais, tiksliais rodikliais ir atskaitomybe, kad gyventojų pinigai nebūtų naudojami ne pagal paskirtį.

    Skolos ir klausimai dėl valdymo

    Savivaldybės tarybos narių teigimu, UAB „Vilniaus rajono autobusų parkas“ finansinė padėtis per kelerius metus esą smarkiai pasikeitė. Skelbiama, kad anksčiau įmonė turėjo apie 500 000 eurų likutį sąskaitoje, o dabar minima maždaug 1 500 000 eurų skola, todėl reikalaujama detaliau paaiškinti, iš kur ji susidarė.

    Tekste taip pat nurodoma, kad dėl galimų pažeidimų į teisėsaugą kreipėsi įmonės vyriausioji buhalterė. Tokie pranešimai paprastai reiškia, kad institucijos gali vertinti ne tik finansinius rezultatus, bet ir viešųjų pirkimų, sutarčių sudarymo, vidaus kontrolės procedūrų atitikimą teisės aktams.

    Pirkimai, paslaugos ir įtarimai

    Dalis tarybos narių kelia abejones dėl bendrovės išlaidų struktūros ir pirkimų sprendimų. Minimi šeši lengvieji automobiliai ir prielaidos, kad jie galėjo būti naudojami ne tik tarnybos reikmėms, todėl, kritikuojančiųjų teigimu, būtina aiškiai pagrįsti poreikį ir naudojimo tvarką.

    Taip pat keliami klausimai dėl paslaugų pirkimo ir naujų įmonių įtraukimo į veiklą, kai dalis darbų, pavyzdžiui, techninė priežiūra ar remontas, esą galėjo būti atliekami turimais pajėgumais. Tarybos nariai ragina tikrinti, ar realiai suteiktos paslaugos atitiko apmokėtas sąskaitas ir ar buvo užtikrinta tinkama kokybės kontrolė.

    Atskirai minima, kad abejonių kelia ir teisinių paslaugų išlaidos, kai už vienkartines paslaugas, pasak teksto autorių, galėjo būti mokama po 50 000 eurų. Tokiais atvejais įprastai vertinama, ar paslaugos buvo būtinos, ar pirkimai atlikti konkurencingai, ir ar rezultatas atitiko kainą.

    Politinė įtampa ir šildymo argumentas

    Publikacijoje kritika nukreipiama ir į Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių bei savivaldybės vadovybę, teigiant, kad taryboje kilę ginčai susiję su bandymu riboti kontrolę. Taip pat tvirtinama, kad meras viešai sieja vienos paskolos nepatvirtinimą UAB „Nemenčinės komunalininkas“ su galimomis šildymo užtikrinimo rizikomis.

    Tarybos nariai, kritikuojantys tokį argumentą, tikina, kad kuras šildymui jau buvo nupirktas, o papildomos lėšos, jų teigimu, buvo nukreiptos gyventojų šildymo išlaidų subsidijoms. Praktikoje savivaldybių valdomų įmonių finansavimas ir paskolos sprendimai paprastai vertinami per veiklos tęstinumo, rizikų valdymo ir biudžeto drausmės prizmę, todėl aiškūs skaičiai ir dokumentai čia yra lemiami.

    Ši istorija dar kartą parodo, kad savivaldybių įmonėms valdant milijonus eurų didžiausia vertė yra skaidrumas, o politiniai pareiškimai nepakeičia audito, viešųjų pirkimų patikros ir atsakingo valdymo. Galutinius atsakymus dėl įtarimų gali pateikti tik oficialūs tyrimai ir dokumentais pagrįstas vertinimas.

  • Vilniaus rajono įmonėms – 12 mln eurų, bet taryboje skamba įtarimai: kas vyksta?

    Vilniaus rajono savivaldybės valdomos įmonės kasmet disponuoja reikšmingomis viešosiomis lėšomis, todėl jų veikla turi būti nuolat tikrinama. Pastarajame savivaldybės tarybos posėdyje pritarta 12 mln eurų skyrimui įmonėms kaip įstatiniam kapitalui, tačiau dalis politikų ragina aiškintis, ar pinigai bus panaudoti skaidriai.

    Diskusijų centre atsidūrė savivaldybės įmonių finansinė drausmė, pirkimų sprendimai ir valdymo praktika. Tarybos nariai akcentuoja, kad didėjant finansinei paramai turi didėti ir atsakomybė, o sprendimų pagrindimas privalo būti aiškus ne tik tarybai, bet ir gyventojams.

    Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra „Vilniaus rajono autobusų parkas“. Taryboje viešai kelti klausimai, kaip įmonės finansinė padėtis per kelerius metus galėjo pasikeisti nuo maždaug 500 000 eurų likučio iki apie 1 500 000 eurų įsiskolinimo, ir kokie sprendimai lėmė tokį pokytį.

    Taip pat keliami įtarimai dėl pirkimų tikslingumo. Tarybos nariai abejoja, ar pagrįstas sprendimas įsigyti šešis naujus lengvuosius automobilius, jei įmonė nėra didelė ir jos veiklos specifika pirmiausia susijusi su viešuoju transportu, o ne administracinių automobilių parku.

    Kritikos sulaukė ir sprendimai steigti naujas įmones paslaugoms, susijusioms su autobusų plovimu, technine priežiūra bei remontu. Skeptikai primena, kad autobusų parkas tradiciškai turi savo remonto bazę, todėl būtina įvertinti, ar paslaugų perdavimas išorėje veikiančioms bendrovėms buvo ekonomiškai naudingas ir ar paslaugos realiai buvo suteiktos.

    Atskirai minimos išlaidos teisinėms paslaugoms. Tarybos nariai tvirtina, kad vienkartinėms teisininkų paslaugoms esą buvo numatomos dešimčių tūkstančių eurų sumos, nors savivaldybė turi savo teisininkus, o įmonės kasdienėje veikloje nebūtinai susidaro tiek ginčų, kad reikėtų tokių kaštų.

    Šalia finansinių klausimų į politinių ginčų lauką pateko ir personalo sprendimai. Tekste keliami teiginiai apie vadovybės ir kontrolės grandžių pokyčius, tačiau faktinėms aplinkybėms patikrinti būtini dokumentai, oficialūs sprendimai ir institucijų vertinimai.

    Kita diskusijų tema buvo siūlytas maždaug 1 000 000 eurų kreditas „Nemenčinės komunalininkui“, kuriam posėdyje nebuvo pritarta. Dalis politikų teigė, kad skolinimosi klausimai neturi būti pristatomi kaip grėsmė gyventojų šildymui, jei kuras ar kiti būtini ištekliai jau įsigyti, o sprendimų komunikacija privalo remtis patikrinamais duomenimis.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad savivaldybių valdomoms įmonėms itin svarbūs skaidrūs viešieji pirkimai, aiški akcininko lūkesčių sistema ir reguliari veiklos rezultatų peržiūra. Praktikoje tai reiškia, kad kiekvienas didesnis pirkimas, paslaugų perdavimas ar valdymo pertvarka turi būti pagrįsti skaičiais, veiklos rodikliais ir realiu poreikiu.

    Taryboje keliami klausimai dėl Vilniaus rajono savivaldybės įmonių rodo augantį politinį ir visuomeninį jautrumą tam, kaip leidžiami viešieji pinigai. Sprendžiant, ar 12 mln eurų kapitalo didinimas pasieks tikslą, esminis kriterijus bus ne deklaracijos, o audituojami rezultatai, sutartys, paslaugų faktas ir atsakomybė už priimtus sprendimus.

  • Vilniaus rajono įmonėms – 12 mln eurų: taryboje kalbos apie skaidrumą ir korupcijos šešėlį

    Vilniaus rajono savivaldybės taryboje pastaruoju metu kilo aštri diskusija dėl savivaldybei priklausančių bendrovių finansavimo ir kontrolės. Posėdyje pritarta sprendimams skirti apie 12 mln eurų įmonių įstatiniam kapitalui, tačiau dalis politikų viešai kelia klausimus dėl lėšų panaudojimo skaidrumo ir atskaitomybės.

    Daugiausia dėmesio skiriama savivaldybės valdomoms UAB „Nemenčinės komunalininkas“, UAB „Autobusų parkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“, nes jos vykdo gyventojams svarbias funkcijas. Tarybos nariai pabrėžia, kad didelės viešos investicijos turi būti lydimos aiškių rodiklių, nepriklausomo audito ir nuolatinės priežiūros.

    Įtarimai dėl finansų valdymo

    Kritikų teigimu, viena iš daugiausiai klausimų keliančių temų susijusi su UAB „Autobusų parkas“ finansine dinamika. Nurodoma, kad prieš kelerius metus įmonė turėjo apie 500 000 eurų lėšų, o vėliau, pasikeitus vadovybei, esą susidarė apie 1 500 000 eurų skola.

    Tarybos nariai sako siekiantys atsakymų, dėl kokių sprendimų ir kokiomis aplinkybėmis finansinė padėtis taip pasikeitė. Taip pat viešai minima, kad į teisėsaugą galėjo kreiptis įmonės finansus prižiūrėjusi darbuotoja, prašydama įvertinti galimus pažeidimus.

    Pirkimai ir paslaugos kelia klausimų

    Diskusijose akcentuojami galimai nepagrįsti pirkimai ir paslaugų užsakymai, kurie, politikų teigimu, neatitinka įmonės dydžio ar veiklos poreikių. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamas kelių naujų lengvųjų automobilių įsigijimas ir išaugusios administracinės išlaidos.

    Taip pat keliami klausimai dėl paslaugų pirkimo per naujai įsteigtus juridinius asmenis, kai dalį darbų, kaip teigiama, įmonė galėtų atlikti turimomis pajėgomis. Kritikai ragina vertinti ne tik sutarčių kainas, bet ir realiai suteiktų paslaugų apimtį bei kokybę, remiantis dokumentais ir faktiniais rezultatais.

    Kontrolė, atsakomybė ir šildymo tema

    Atskira ginčo tema tapo savivaldybės valdomos įmonės finansavimas paskolos forma. Dalis tarybos narių teigia nepritarę sprendimui, kol nebus pateikta daugiau informacijos apie lėšų poreikį ir planuojamą grąžinimą, o viešojoje erdvėje pasirodė argumentų, esą tai gali turėti įtakos šildymo užtikrinimui.

    Oponentai tokius pareiškimus vadina bandymu nukreipti dėmesį nuo esminių finansinės drausmės klausimų ir tvirtina, kad šildymo sezonui būtini resursai esą jau suplanuoti. Jie pabrėžia, kad savivaldybės įmonių veikla turi būti vertinama pagal aiškias taisykles, o viešų pinigų kontrolė negali būti traktuojama kaip grėsmė gyventojų interesams.

    Ekspertai ir viešojo sektoriaus praktika rodo, kad savivaldybių valdomų įmonių priežiūroje svarbiausi yra interesų konfliktų valdymas, pirkimų skaidrumas, nepriklausomas auditas ir aiškiai apibrėžti veiklos tikslai. Kuo didesnės investicijos skiriamos iš biudžeto, tuo aukštesni turi būti atskaitomybės standartai ir sprendimų pagrindimas dokumentais.