CP v2

Tag: Viešieji pirkimai

  • Telšiai skelbia konkursą amfiteatro scenos dangai: pasiūlymų laukiama iki gegužės 29 dienos

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Telšių amfiteatro scenos dangos įrengimo darbams. Pirkimas vykdomas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, o konkurso dokumentuose nurodomas pirkimo numeris 7 987 910.

    Pagal skelbime pateiktą informaciją, tiekėjų pasiūlymų arba prašymų dalyvauti priėmimo terminas yra 2026 metais gegužės 29 dieną. Vietos laiku pasiūlymai priimami iki 14:00.

    Pirkimo esmė ir terminai

    Pirkimo objektas įvardijamas aiškiai: Telšių amfiteatro scenos dangos įrengimas. Tokie darbai paprastai apima dangos konstrukcijos sprendinius, atsparumą atmosferos poveikiui, saugos reikalavimus bei montavimo technologiją, todėl tiekėjams svarbu detaliai įvertinti techninę specifikaciją.

    Konkurso dalyviams aktualu įsivertinti ne tik kainą, bet ir kvalifikacinius reikalavimus, garantijas, darbų atlikimo terminus bei atsiskaitymo sąlygas, kurios nustatomos pirkimo dokumentuose. Savivaldybės skelbimas nurodo, kad visa oficiali informacija pateikiama per viešųjų pirkimų sistemą.

    Kaip savivaldybė žada informuoti tiekėjus

    Telšių rajono savivaldybės administracija kviečia tiekėjus pateikti savo kontaktus el. paštu, kad apie naujus savivaldybės pirkimus būtų informuojama elektroniniais laiškais. Tai leidžia verslui greičiau sužinoti apie naujas konkursų galimybes, ypač statybos ir infrastruktūros darbų srityje.

    Norintiems dalyvauti šiame pirkime, svarbiausia nepraleisti nustatyto termino ir laiku pateikti dokumentus bei pasiūlymą pagal reikalavimus. Praktikoje būtent formalių reikalavimų nesilaikymas dažnai tampa priežastimi, dėl kurios pasiūlymai atmetami.

  • Prienuose meras sukvietė verslą pusryčių: investiciniai sklypai, turizmo infrastruktūra ir parama

    Gegužės 20 dieną Prienų rajono savivaldybėje surengti mero Alvydo Vaicekausko inicijuoti pusryčiai su verslo atstovais. Susitikime aptartos investicijų pritraukimo kryptys, turizmo infrastruktūros plėtra, jaunimo užimtumas ir savivaldybės bei vietos įmonių bendradarbiavimas.

    Savivaldybė pabrėžė, kad verslas rajonui svarbus ne tik dėl darbo vietų ir mokestinių pajamų, bet ir dėl indėlio į viešąsias erdves bei bendruomenines iniciatyvas. Pasak administracijos atstovų, reguliarūs susitikimai leidžia greičiau identifikuoti kliūtis ir tikslinti planuojamus projektus pagal realius verslo poreikius.

    Turizmo infrastruktūros projektai

    Daug dėmesio skirta planuojamai infrastruktūrai prie Nemuno: kempingo, mažųjų laivų įleidimo vietos ir mobilios prieplaukos sprendiniams. Savivaldybės vertinimu, tokie projektai galėtų didinti Prienų kaip vandens turizmo krypties patrauklumą ir skatinti paslaugų verslus nuo apgyvendinimo iki inventoriaus nuomos.

    Susitikime akcentuota, kad infrastruktūros plėtra siejama ir su nuosekliu tikslu stiprinti kurortinės teritorijos perspektyvą. Tokiu atveju daugiau reikšmės įgytų viešųjų erdvių kokybė, susisiekimas ir paslaugų pasiūlos įvairovė, nes tai tiesiogiai lemia turistų srautus ir sezoniškumo mažinimą.

    Investiciniai sklypai ir aukcionai

    Verslo bendruomenei pristatyti investiciniai sklypai, kuriuos planuojama parduoti viešuose aukcionuose. Savivaldybė nurodė, kad pirmuoju etapu iš 11 pasiūlytų sklypų parduoti 8, iš jų 5 Prienuose ir 3 Jiezne.

    Taip pat informuota, kad Nacionalinei žemės tarnybai pateikta dar 20 valstybinės žemės sklypų, o aukcionų startas planuojamas birželio mėnesį. Sklypai numatomi įvairios paskirties, įskaitant komercinę, gyvenamąją ir pramoninę, todėl verslui siūloma iš anksto vertinti plėtros scenarijus ir pasirengti dokumentaciją.

    Parama ir darbo jėgos klausimai

    Susitikime priminta, kad aukcionuose sklypus galima įsigyti išsimokėtinai per 10 metų, o investuotojams konsultacijas teikia savivaldybės specialistai. Be to, aptartos Inovacijų agentūros kvietimų galimybės, kai finansuojamas infrastruktūros gerinimas, pavyzdžiui, privažiavimo keliai, apšvietimas ar elektros įvedimas, ypač jei projektai kuria darbo vietas.

    Kalbėta ir apie jaunimo užimtumo programą, kviečiant darbdavius vasaros laikotarpiu įdarbinti jaunuolius ir pasinaudoti taikoma parama. Savivaldybė pabrėžė, kad ankstyva darbo patirtis jaunimui didina galimybes įsitvirtinti vietos rinkoje, o verslui padeda spręsti sezoninio darbuotojų trūkumo problemą.

    Taip pat skatinta aktyviau dalyvauti savivaldybės viešuosiuose pirkimuose, nes tai gali tapti papildomu stabilios apyvartos šaltiniu vietos įmonėms. Savivaldybė teigė sieksianti tęsti dialogą su verslu ir kviesti teikti siūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo.

    „Tokie susitikimai padeda geriau suprasti verslo poreikius ir kryptingai kurti investicijoms atvirą aplinką Prienų rajone“, – sakė meras Alvydas Vaicekauskas.

  • Elektrėnų savivaldybė skelbia derybas dėl 15 butų: kam tinka parduoti ir kokių sąlygų prašo

    Elektrėnų savivaldybės administracija pradėjo socialinio būsto fondo plėtros pirkimą ir skelbia derybas dėl butų įsigijimo. Savivaldybė ieško būstų Elektrėnų ir Vievio miestuose, o pasiūlymų laukiama iki 2026 metų birželio 8 dienos 17 valandos.

    Pirkimas vykdomas socialinio būsto fondo plėtros projektui, o procedūros grindžiamos savivaldybės patvirtintomis sąlygomis bei Vyriausybės nustatyta nekilnojamojo turto įsigijimo tvarka. Tai reiškia, kad vertinamos ne tik kainos, bet ir aiškiai apibrėžti techniniai bei teisiniai reikalavimai.

    Kokių butų ieškoma?

    Pirkimas suskirstytas į 15 dalių ir apima vieno, dviejų bei trijų kambarių butus. Didžioji dalis numatytų įsigyti būstų yra Elektrėnų mieste, trys dalys skirtos Vievio miestui.

    Vieno kambario butams keliami 21–40 kvadratinių metrų naudingojo ploto reikalavimai. Dviejų kambarių butams numatytas 40–55 kvadratinių metrų, o trijų kambarių butams – 55–70 kvadratinių metrų plotas.

    Pagrindiniai reikalavimai būstui

    Savivaldybė nurodo, kad perkamų butų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė nei C. Taip pat būtina, kad statybos baigtumas būtų 100 proc., o butas turėtų visus patogumus, įskaitant vandentiekį, kanalizaciją, šildymą, karšto vandens tiekimą ir apskaitos prietaisus.

    Didelis dėmesys skiriamas dokumentų tvarkai: kadastro duomenų byla turi atitikti faktinį suplanavimą, o visi pakeitimai, įskaitant rūsio dalį, jei ji priklauso butui, privalo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, fizinis nusidėvėjimas negali viršyti 60 proc.

    Reikalaujama ir teisinio aiškumo: dėl buto negali vykti teisminių ginčų, o parduodamame būste neturi gyventi asmenys, kurie ir pasikeitus savininkui išsaugotų teisę naudotis patalpa. Sutarties sudarymo dieną pardavėjas savo lėšomis turi būti atsiskaitęs už komunalines paslaugas ir kitus privalomus mokesčius.

    Kokie butai netiks ir kaip pateikti pasiūlymą?

    Savivaldybė neperka bendrabučio tipo pastatuose esančių butų su bendro naudojimo patalpomis, taip pat pusrūsiuose įrengtų būstų ar patalpų ne gyvenamosios paskirties pastatuose. Netiks ir objektai, kurių statybos baigtumas mažesnis nei 100 proc., taip pat tie, kurių išplanavimas nesutampa su kadastriniais duomenimis ar nusidėvėjimas viršija 60 proc.

    Pasiūlymai priimami Elektrėnų savivaldybės administracijoje Rungos gatvėje 5, 101 kabinete. Kandidatai dokumentus gali pristatyti patys, per kurjerį arba siųsti registruotu laišku, o visi dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba.

    Pateikiant pasiūlymą reikia nurodyti buto adresą, aprašyti būklę, įrašyti pageidaujamą kainą ir kontaktus. Taip pat būtina pridėti nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kadastrinių matavimų bylos kopiją ir energinio naudingumo dokumentus, jei jie nėra nurodyti registre, bei patvirtinimą apie atsiskaitymą už paslaugas.

    Praktikoje toks pirkimas aktualus tiek gyventojams, norintiems parduoti tinkamą būstą savivaldybei, tiek vystytojams ar NT rinkos dalyviams, turintiems atitinkančių butų. Tačiau sėkmei esminė sąlyga – tvarkingi dokumentai ir aiškiai įvykdyti energinio naudingumo bei baigtumo reikalavimai.

  • Biržų savivaldybė pratęsė konkursą teisininkui: dokumentus dar galima pateikti iki birželio 2 dienos

    Biržų savivaldybė pratęsė konkursą teisininkui: dokumentus dar galima pateikti iki birželio 2 dienos

    Terminas pratęstas iki birželio 2 dienos

    Biržų rajono savivaldybės administracija pratęsė konkurso Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininko pareigoms eiti dokumentų pateikimo terminą. Kandidatai prašymus gali teikti elektroniniu būdu iki 2026 metais birželio 2 dienos.

    Skelbiama, kad tai darbo sutartimi įdarbinamo darbuotojo pozicija, o pareiginės algos koeficientas nurodytas 1,18 bazinio dydžio. Kandidatų paieška pratęsta, siekiant pritraukti daugiau tinkamą kvalifikaciją turinčių pretendentų.

    Kokio teisininko ieškoma?

    Pareigybės specializacija siejama su viešaisiais pirkimais ir atstovavimu teismuose. Tarp pagrindinių užduočių įvardijamas procesinių dokumentų rengimas teismams viešųjų pirkimų srities bylose bei dalyvavimas viešųjų pirkimų komisijų veikloje.

    Taip pat numatomas darbas rengiant ir derinant viešųjų pirkimų sutartis bei susitarimus, nagrinėjant tiekėjų pretenzijas ir paklausimus. Praktikoje tai reiškia nuolatinį teisinių rizikų vertinimą ir sprendimų paiešką savivaldybės pirkimų procesuose.

    Reikalavimai ir atrankos sąlygos

    Kandidatams keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą, ne žemesnį nei bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Taip pat būtinos žinios apie teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, viešuosius pirkimus ir atstovavimą teismuose.

    Darbdavys pabrėžia, kad svarbu gebėti rengti teisės aktus ir kitus dokumentus bei taikyti dokumentų rengimo ir tvarkymo taisykles. Nurodoma, kad pretendentai turi mokėti dirbti kompiuterinėmis programomis „Microsoft Office“, naudotis interneto naršyklėmis ir kitomis informacinėmis technologijomis.

    Skelbime akcentuojamos ir bendrosios kompetencijos: sklandus minčių dėstymas žodžiu ir raštu, gebėjimas kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją bei rengti išvadas. Taip pat nurodoma, kad ieškomas pareigingas, dalykiškas ir darbštus darbuotojas.

    Į laisvą darbo vietą gali pretenduoti ir asmenys su negalia. Priimamam darbuotojui bus nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas.

    Dėl konkurso sąlygų ir organizavimo informacija teikiama Personalo skyriuje, o dėl įstaigos veiklos ir darbo pobūdžio galima kreiptis į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėją.

  • Didžiųjų Kabiškių kultūros centro modernizacija: 3,5 mln. eurų projektas su sportu ir biblioteka

    Didžiųjų Kabiškių kultūros centro modernizacija: 3,5 mln. eurų projektas su sportu ir biblioteka

    Vilniaus rajono savivaldybė planuoja atnaujinti ir išplėsti daugiafunkcį kultūros centrą Didžiosiose Kabiškėse, Nemenčinės gatvėje. Projektas numatytas pastate, kuris anksčiau veikė kaip pradinė mokykla, o vėliau buvo pritaikytas kultūros veikloms ir šiandien yra Nemenčinės kultūros centro padalinys.

    Modernizacijos tikslas – sukurti šiuolaikišką, patogiai pasiekiamą ir įvairioms veikloms pritaikytą erdvę, kurioje būtų derinamos kultūros, švietimo, sporto ir bendruomeninės iniciatyvos. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinta infrastruktūra turėtų sustiprinti vietos bendruomenės traukos centro vaidmenį ir didinti paslaugų prieinamumą.

    „Didžiosiose Kabiškėse kuriame universalią erdvę, kuri sujungs kultūrą, švietimą ir sportą. Šiuo projektu ne tik atnaujiname infrastruktūrą, bet ir norime suteikti Nemenčinės seniūnijos gyventojams patogią vietą susitikti, bendrauti bei kurti bendras iniciatyvas“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pagal numatytus sprendinius, esamas pastatas būtų rekonstruojamas į kultūros paskirties objektą, kartu išlaikant vietos identitetą ir pritaikant jį dabartiniams poreikiams. Be vidaus atnaujinimo darbų, planuojama priestato statyba, teritorijos sutvarkymas bei inžinerinių sistemų modernizavimas.

    Kas keisis po rekonstrukcijos?

    Planuojama atnaujinti koncertų salę, numatyti akustiniai sprendiniai ir mobilios žiūrovų tribūnos, kad erdvė būtų lengviau pritaikoma skirtingiems renginiams. Taip pat būtų modernizuojama biblioteka ir kuriamos papildomos edukacinės bei bendruomenės erdvės.

    Pastate numatytos repeticijų patalpos, kūrybinės dirbtuvės, administracinės ir pagalbinės zonos, skirtos kasdienei veiklai bei renginių organizavimui. Projektu siekiama, kad centre galėtų vykti koncertai, spektakliai, parodos, mokymai ir vietos bendruomenės susitikimai.

    Sporto erdvės ir prieinamumas

    Vienas ryškesnių projekto akcentų – sporto infrastruktūros plėtra: planuojama bokso salė bei treniruoklių erdvė rūsyje. Pastato sprendiniuose taip pat numatytas pritaikymas žmonėms su negalia ir funkcinių srautų gerinimas, kad skirtingos veiklos galėtų vykti sklandžiai.

    Ant stogo planuojama įrengti saulės elektrinę, kuri galėtų prisidėti prie pastato energijos sąnaudų mažinimo. Toks sprendimas atitinka pastaraisiais metais savivaldybėse ryškėjančią kryptį viešuosiuose objektuose diegti atsinaujinančios energijos sprendimus ir efektyvinti eksploataciją.

    Terminai ir kaina

    Artimiausiuose etapuose numatomi projektavimo ir leidimų procesai, po kurių sektų rangos darbų viešasis pirkimas. Skelbiama, kad statybos leidimą planuojama gauti 2026 metų IV ketvirtį, techninį projektą parengti 2027 metų II ketvirtį, o rangos darbų pirkimą vykdyti 2027 metų III ketvirtį.

    Preliminari projekto vertė siekia 3,5 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti 2029 metų II ketvirtį. Projekto vizualizacijas ir projektinius pasiūlymus rengė UAB „Synergy Solution“.

  • Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiauliai viešuosiuose pirkimuose sutaupė 18,85 mln. eurų: kurie projektai atpigo labiausiai

    Šiaulių miesto savivaldybė skelbia, kad per pastarojo laikotarpio šešis didelius rangos darbų pirkimus biudžete pavyko sutaupyti 18,85 mln. eurų. Savivaldybės teigimu, bendra šių projektų sąmatinė vertė siekė 76,12 mln. eurų, o pasirašytų sutarčių vertė sudarė 57,27 mln. eurų.

    Didžiausias skirtumas fiksuotas Žirgyno Žuvininkų gatvėje rekonstrukcijos konkurse. Savivaldybės nurodoma pirminė sąmata siekė 10,47 mln. eurų, o konkursą laimėjusios UAB „Gilesta“ pasiūlymas buvo 5,9 mln. eurų, tad sutaupyta 4,57 mln. eurų, arba apie 44 proc.

    Pasak savivaldybės, sutarties įsigaliojimas siejamas su pateikiamu banko garantu, po to planuojama perduoti statybvietę ir pradėti darbus. Skaičiuojama, kad darbai galėtų startuoti vasaros pradžioje, kai bus užbaigtos būtinos procedūros ir parengtas darbo projektas.

    Kur sutaupyta daugiausia

    Reikšmingai atpigo ir kiti infrastruktūros projektai. Krovos aikštelių įrengimo pirkime sąmata buvo 16,73 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 10,64 mln. eurų, tad skirtumas siekia 6,09 mln. eurų, arba 36,41 proc.

    Žemaitės gatvės rekonstrukcijos atveju sąmata sudarė 11,25 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 8,14 mln. eurų. Savivaldybė nurodo, kad taip sutaupyta 3,11 mln. eurų, arba 27,65 proc.

    Pramonės gatvės rekonstrukcijos pirkime sąmata siekė 11,71 mln. eurų, o faktinė darbų kaina sudarė 9,43 mln. eurų, tad sutaupyta 2,28 mln. eurų, arba 20,16 proc. Dar viename projekte, kuriame numatyti bėgiai nuo pramonės parko teritorijos iki krovos aikštelių ir jų teritorijoje, sąmata buvo 6,75 mln. eurų, o sutartis pasirašyta už 5,31 mln. eurų, sutaupant 1,44 mln. eurų, arba 21,34 proc.

    Mažesnis, bet vis tiek apčiuopiamas skirtumas fiksuotas futbolo ir regbio maniežo statybos projekte. Savivaldybės skaičiais, sąmata siekė 19,21 mln. eurų, o rangos sutartis pasirašyta už 17,85 mln. eurų, todėl sutaupyta 1,36 mln. eurų, arba 7,08 proc.

    Kodėl kainos skyrėsi nuo sąmatų

    Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis viešai aiškino, kad sutaupymus lėmė keli veiksniai. Tarp jų minimas sąmatų skaičiavimas pagal „Sistelą“, kuri atspindi vidutinį rinkos kainų lygį, tačiau konkurse realią kainą nulemia konkrečių rangovų varžymasis.

    Taip pat pabrėžiama viešųjų pirkimų organizavimo kokybė ir aiškios sąlygos: keliami tik būtini kvalifikaciniai reikalavimai, pirkimai organizuojami taip, kad pritrauktų daugiau dalyvių, o dalyviai negali siūlyti didesnės kainos nei paskaičiuota sąmatinė riba. Savivaldybė teigia, kad konkurenciją stiprina ir tai, jog konkursuose vidutiniškai dalyvauja daugiau nei keturi dalyviai.

    „Tai nėra atsitiktinis laimėjimas, o nuosekliai veikiančios sistemos rezultatas“, – sakė Antanas Bartulis.

    Anot savivaldybės, rangovai mažesnes kainas gali pasiūlyti dėl vidinių rezervų, kurie susidaro palankiau įsigyjant medžiagas, efektyviau naudojant techniką ar taikant našesnes darbų technologijas. Tokie veiksniai ypač svarbūs dideliuose infrastruktūros pirkimuose, kur net kelių procentų skirtumas virsta milijonais eurų.

    Kitas etapas – Dainų poliklinikos priestatas

    Šalia jau vykstančių projektų savivaldybė išskiria ir Dainų poliklinikos priestato statybas. Skelbiama, kad projektuotojai parengė projektinius pasiūlymus, atliko viešinimo procedūras ir gavo statybą leidžiantį dokumentą.

    Pagal savivaldybės nurodomą grafiką techninis darbo projektas turėtų būti parengtas iki šių metų liepos pabaigos. Gavus teigiamą ekspertizę, būtų organizuojamas rangos darbų viešasis pirkimas, o statybos, kaip planuojama, galėtų prasidėti dar šiemet.

    Savivaldybė teigia besitikinti, kad modernus priestatas pacientams ir medikams duris atvers 2028 metais. Miesto vadovai taip pat akcentuoja, kad Šiauliai šiuo metu yra intensyvių statybų fazėje, todėl gyventojų prašoma kantrybės dėl laikinų nepatogumų.

  • Vengrijos–Serbijos naftotiekio konkursą laimėjo MVM konsorciumas: ką tai keičia regione

    Vengrijos–Serbijos naftotiekio konkursą laimėjo MVM konsorciumas: ką tai keičia regione

    Serbijos valstybinė naftos infrastruktūros įmonė Transnafta paskelbė Vengriją ir Serbiją sujungiančio naujo naftotiekio statybos konkurso laimėtoją. Kontraktą laimėjo konsorciumas, kuriam vadovauja „MVM Juzna Backa“.

    Viešųjų pirkimų dokumentuose nurodoma, kad sutarties vertė siekia apie 123 530 000 eurų. „MVM Juzna Backa“ 60 proc. priklauso Vengrijos valstybinei energetikos grupei „MVM“, o likę 40 proc. – Serbijos bendrovei „Maneks“.

    Dar 2025 metais „MVM“ su „Maneks Group“ pasirašė akcijų pirkimo sutartį, pagal kurią „MVM“ padidino savo dalį „Energotehnika Južna Bačka“ nuo 33,4 proc. iki 60 proc. Tai sustiprino Vengrijos grupės pozicijas Serbijos energetikos infrastruktūros projektuose.

    Kas numatyta sutartyje?

    Pagal paskelbtą informaciją „MVM Juzna Backa“ atsakomybė apims apie 43 proc. viso projekto apimties. Į tai įeina medžiagų ir įrangos pirkimas, energetikos ir automatikos sistemų sprendimai, taip pat mechanikos inžinerija ir statybos darbai.

    Techninę priežiūrą vykdys tarptautinis konsorciumas, kuriam vadovauja Šveicarijos bendrovės SGS padalinys Serbijoje. Priežiūros sutarties vertė – apie 3 900 000 eurų.

    Maršrutas ir regioninė reikšmė

    Planuojama, kad naftotiekis drieksis nuo Horgošo Serbijoje, netoli Vengrijos sienos, iki Transnaftos terminalo Novi Sade. Trasa kirs Vojvodiną šiaurės–pietų kryptimi.

    Tokio tipo projektai regione paprastai vertinami per tiekimo saugumo prizmę: papildomos jungtys suteikia daugiau techninių alternatyvų, tačiau jų nauda priklauso nuo realių srautų, terminalų pajėgumų ir komercinių sutarčių. Pastaraisiais metais Europos energetikos politikoje vis daugiau dėmesio skiriama infrastruktūros atsparumui ir tiekimo grandinių diversifikavimui.

  • Anykščių muziejaus remontas stringa: savivaldybė spaudžia „Inovasta“ dėl kokybės ir terminų

    Anykščių muziejaus remontas stringa: savivaldybė spaudžia „Inovasta“ dėl kokybės ir terminų

    Anykščių rajono savivaldybėje surengtas skubus susitikimas dėl vykdomo kultūros paskirties pastato Muziejaus gatvėje remonto. Savivaldybė rangovui pareiškė, kad darbų kokybė ir vėluojantys terminai tampa kritiniu klausimu.

    Susitikime dalyvavo meras Kęstutis Tubis, vicemeras Dainius Žiogelis, mero patarėjas Linas Šulskus, Statybos skyriaus vedėjas Laurynas Gabrilavičius ir inžinierius Andrius Bučas. Rangovo „Inovasta“ poziciją pristatė įmonės vadovai ir statybos darbų atsakingi asmenys.

    Pasak savivaldybės, rangovui išsakyta griežta pozicija dėl darbų kokybės reikalavimų ir laiko grafiko laikymosi. Po posėdžio savivaldybės atstovai nedelsdami vyko į objektą, kad situaciją įvertintų vietoje ir fiksuotų aktualiausias problemas.

    Po apžiūros, savivaldybės teigimu, buvo sukonkretinti etapai, kuriuos rangovas privalo atlikti be išlygų, ir sutarta dėl kuo trumpesnių terminų trūkumams pašalinti. Taip pat aptartos priežastys, kurios iki šiol trukdė sklandžiai darbų eigai, siekiant pašalinti administracines ar technines kliūtis.

    „Labai tikimės, kad rangovai išgirdo mūsų aiškią žinutę. Savivaldybė netoleruos nekokybiško darbo ar nepagrįsto terminų vilkinimo. Tikimės, kad šis muziejaus pastato remontas bus užbaigtas jau artimiausiu metu“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad toliau stebės darbų eigą ir vertins, kaip laikomasi sutartų įsipareigojimų. Jos teigimu, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad remontas būtų atliktas kokybiškai ir pastatas kuo greičiau galėtų pilnai atlikti kultūrinę funkciją.

  • Lodzėje sustojęs PKP PLK geležinkelio tunelis: baigiama inventorizacija, ruošiamasi naujam konkursui

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė baigianti vieną svarbiausių etapų, reikalingų saugiai atnaujinti Lodzėje sustojusio skersmens tunelio kasimą. Darbai sustabdyti nuo 2024 metų rugsėjo, kai po kasimo skydu TBM, jam judant po 1 Maja alėja, įvyko avarija ir sugriuvo dalis virš tunelio buvusio pastato.

    Po incidento bendrovė nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu ir ėmėsi parengiamųjų veiksmų, kurie turi užtikrinti, kad tunelio kasimas būtų atnaujintas be papildomos rizikos gyventojams ir miesto infrastruktūrai. Pasak PKP PLK atstovų, dabar pagrindinis tikslas yra kuo greičiau, bet pirmiausia saugiai sugrįžti prie darbų.

    Inventorizacija ir atsiskaitymas

    Vienas kertinių žingsnių prieš skelbiant naują konkursą yra atliktų darbų inventorizacija. Ji reikalinga tam, kad būtų galima tiksliai įvertinti, kas jau padaryta, kas liko užbaigti, ir parengti pagrindą galutiniam atsiskaitymui su buvusiu rangovu.

    PKP PLK nurodo, kad didžioji inventorizacijos dalis jau įvykdyta, apimant tiek atliktus darbus, tiek likusius iki projekto pabaigos. Galutinio protokolo perdavimas, pagal dabartinius planus, turi įvykti iki gegužės pabaigos.

    Sprendimai dėl pastatų virš trasos

    Kartu vyksta formalios ir teisinės procedūros dėl pastatų, esančių virš TBM skydo ir jo maršruto zonoje. Kalbama apie keturis pastatus Lodzėje, kuriems gali būti taikomi perėmimo ir kompensacijų mechanizmai.

    PKP PLK aiškina, kad sprendimai dėl galimo pastatų griovimo bus priimami tik pasirinkus naują rangovą ir atlikus papildomas analizes. Bendrovė pabrėžia, jog kritiškiausias momentas yra TBM skydo pajudinimas po ilgos prastovos, nes grunto sąlygos gali būti pasikeitusios, o tai didina riziką antžeminiams statiniams.

    Du konkursai ir projekto mastas

    PKP PLK planuoja, kad rangovo parinkimo procedūra turėtų startuoti metų trečio ir ketvirto ketvirčių sandūroje. Iki tol taip pat numatyta atlikti techninės būklės vertinimus pastatų, esančių arčiausiai TBM ir numatomoje tunelio trasoje.

    Be rangos tunelio kasimui, numatomas ir atskiras konkursas tunelių įrangai, geležinkelio infrastruktūrai, techninėms instaliacijoms bei darbams stotelėse Lodzė Koziny ir Lodzė Polesie, taip pat antžemine infrastruktūra. PKP PLK teigia palaikanti ryšį su gyventojais ir miesto valdžia, o su subrangovais, kurie negavo apmokėjimo iš buvusio rangovo, žada atsiskaityti pagal taikomas procedūras.

    Planuojamas skersmens tunelis turi būti apie 7,5 kilometro ilgio ir sujungti stotį Fabryczna su Kaliskos ir Žabieneco kryptimis. Sutartis dėl projekto pasirašyta 2017 metais, realūs statybos darbai ir kasimas pradėti 2019 metų rugpjūtį, o po avarijos apie 250 gyventojų buvo priversti laikinai išsikelti ir iki šiol negali grįžti į savo būstus.

  • PKP PLK atnaujino 2026 metų planą: daugiau geležinkelio konkursų ir milijardiniai projektai

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė atnaujinusi 2026 metais planuojamų pirkimų ir investicijų grafiką. Į dokumentą įtraukti tiek nuo metų pradžios jau paskelbti konkursai, tiek procedūros, kurias bendrovė ketina pradėti vėlesniais 2026 metų mėnesiais.

    Atnaujintas planas suskirstytas į dvi pagrindines dalis: statybos rangos darbus ir projektavimo dokumentacijos parengimą. PKP PLK akcentuoja, kad šis žingsnis rodo pasirengimą išlaikyti didelį investicijų tempą ir nuosekliai didinti geležinkelio sistemos pajėgumą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, didžiausios vertės projektai, vertinant pagal preliminarias sąmatas, turėtų koncentruotis pirmoje metų pusėje. Finansavimas būtų derinamas iš nacionalinių šaltinių ir Europos Sąjungos paramos, todėl konkursų grafikas tampa svarbus ir rangovams, ir rinkai.

    Tarp 2026 metais planuojamų itin didelės vertės investicijų PKP PLK nurodė kelis projektus, kurių numatoma vertė viršija maždaug 230 000 000 eurų. Minimi naujų atkarpų statybos ir darbai linijoje Pilava–Lukovas, kurie turėtų pagerinti susisiekimą ir padidinti pralaidumą intensyviai naudojamuose maršrutuose.

    Į kitą grupę patenka projektai, kurių vertė siekia nuo maždaug 23 000 000 iki 230 000 000 eurų. Joje numatoma modernizuoti ir elektrifikuoti Piotrkuvas Trybunalskis–Belchatovas ruožą, taip pat vykdyti darbus keliuose regioniniuose koridoriuose, atnaujinti stotis ir įrengti naujas stoteles, kad būtų patogesnis vietinis susisiekimas.

    Geležinkelių ekspertas, fondo ProKolej vadovas dr. Jakubas Majewskis anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad investicijų logika keičiasi: vis daugiau dėmesio skiriama vidaus susisiekimui, o ne vien kelionės laikui tarp didmiesčių trumpinti.

    „Europos Sąjungos lėšas privalome pirmiausia skirti pagrindiniams tarptautiniams koridoriams, o biudžeto pinigus galime leisti mažesnės apimties, bet labai aiškų efektą vidaus maršrutuose duodantiems projektams“, – sakė dr. Jakubas Majewskis.

    Pasak jo, geležinkelis Lenkijoje įžengia į naują etapą: spartėjant srautams ir augant keleivių skaičiui, reikia ne tik greitesnių reisų, bet ir daugiau pralaidumo, kad infrastruktūra atlaikytų dažnesnį eismą. Tai reiškia, kad konkursų apimtys gali augti ne tik dėl naujų linijų, bet ir dėl mazgų, stočių bei signalizacijos modernizavimo.

    PKP PLK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, valdanti nacionalinę geležinkelių infrastruktūrą. Ji atsakinga už linijų priežiūrą, eismo valdymo koordinavimą ir tvarkaraščių planavimą visos šalies mastu, o valdomo tinklo ilgis siekia apie 18 800 kilometrų.