CP v2

Tag: Viešieji pirkimai

  • Teisme nuskambėjo kaltinimas Sánchez: liudytojas teigia, kad sutarčių schemos viršūnėje buvo premjeras

    Teisme nuskambėjo kaltinimas Sánchez: liudytojas teigia, kad sutarčių schemos viršūnėje buvo premjeras

    Kaltinimai dėl viešųjų pirkimų

    Ispanijos premjeras Pedro Sánchez trečiadienį atsidūrė naujų kaltinimų epicentre, kai korupcijos byloje teisiamas asmuo teisme pareiškė, jog viešųjų sutarčių „sutvarkymo“ schemos viršūnėje esą buvo pats vyriausybės vadovas. Šie teiginiai nuskambėjo procese, kuris, pasak stebėtojų, dar labiau spaudžia trapią mažumos koaliciją Madride.

    Bylos centre yra buvęs transporto ministras ir ilgametis socialistų lyderių komandos narys José Luis Ábalos. Prokuratūra jį kaltina piktnaudžiavimu, prekyba poveikiu, kyšininkavimu, lėšų pasisavinimu ir dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, o prašoma bausmė siekia 24 metus laisvės atėmimo.

    Kaltinimai siejami su COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai skubos tvarka buvo perkamos apsaugos priemonės, įskaitant veido kaukes. Prokurorų teigimu, verslininkui Víctor de Aldama sudarytos palankios sąlygos laimėti pelningus kontraktus, o buvęs ministro patarėjas Koldo García esą veikė kaip tarpininkas.

    Ábalos ir García kaltinimus neigia. Tuo metu Aldama, kuris, kaip skelbiama, bendradarbiauja su tyrėjais, teisme tvirtino, kad dalis uždirbto pelno galėjo atitekti Socialistų partijai.

    Liudytojo versija apie hierarchiją

    Teisme Aldama išdėstė savo versiją apie schemos hierarchiją ir pareiškė, kad „jei šioje byloje yra hierarchija“, Sánchez esą buvo „pirmame lygyje“, o po jo ėjo Ábalos ir García. Tai vieni griežčiausių viešai nuskambėjusių teiginių, tiesiogiai siejančių premjerą su tariama schema.

    Liudytojas teismui taip pat pateikė pasakojimą apie tariamą susitikimą, kuriame Sánchez esą jam dėkojo už tai, ką šis daro. Be to, Aldama sakė buvęs nustebintas premjero ir García artumo, o pats García esą yra ištaręs, kad premjeras jam „daug skolingas“.

    Socialistų atstovai šiuos pareiškimus atmetė kaip šmeižtą ir gynimosi taktiką. Premjeras Sánchez taip pat ne kartą viešai neigė nelegalų partijos finansavimą ar neteisėtą įtaką viešiesiems pirkimams.

    Politinis fonas ir koalicijos rizikos

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai Ispanijos politinę darbotvarkę jau kurį laiką lydi keli korupcijos tyrimai, susiję su socialistų aplinka. Dėl to didėja įtampa ir santykiuose su kraštutinių kairiųjų koalicijos partnere Sumar bei regioninėmis politinėmis jėgomis, kurių balsai būtini siekiant priimti įstatymus.

    Kaip nurodoma teismo medžiagoje ir žiniasklaidos pranešimuose, procese buvo kalbama ir apie tariamas grynųjų pinigų „vokus“ bei galimus fiktyvius įdarbinimus valstybinėse įmonėse. Tokie epizodai sustiprina opozicijos argumentus, kad skandalai nėra pavieniai, o sisteminiai.

    Opozicinės partijos PP ir Vox teigia, jog susikaupę skandalai rodo gilesnę problemą ir reikalauja premjero atsistatydinimo bei pirmalaikių rinkimų. Sánchez tokius raginimus atmeta ir yra sakęs, kad sieks baigti kadenciją iki kitų numatytų visuotinių rinkimų 2027 metais.

    Teismo posėdžiai, kaip skelbiama, turėtų būti tęsiami artimiausiomis dienomis, o galutinis nuosprendis gali užtrukti mėnesius. Nuo to, kaip bus įvertinti teisme nuskambėję liudijimai, priklausys ne tik šios bylos baigtis, bet ir politinis spaudimas vyriausybei.

  • Biržuvėnų dvaro parko pritaikymui startuoja pirkimas: Telšių rajone planuojami archeologiniai tyrimai

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą archeologiniams tyrimams, kurie numatyti Biržuvėnų dvaro sodybos parko teritorijoje. Darbai planuojami įgyvendinant bendro regioninio maršruto „Gamtos peizažai“ iniciatyvą, kuria siekiama gerinti lankytinų vietų pritaikymą ir informacinę infrastruktūrą.

    Pagal pirkimo sąlygas archeologiniai tyrimai reikalingi prieš pradedant parko pritaikymo lankymui darbus. Tokie tyrimai dažnai atliekami tam, kad būtų identifikuoti ir apsaugoti galimi kultūriniai sluoksniai, senųjų takų, statinių ar mažosios architektūros liekanos bei kiti istorinę vertę turintys objektai.

    Skelbime nurodytas pirkimo numeris 7 636 612, o pasiūlymų priėmimo terminas – 2026 metų gegužės 12 dieną, 10.00 vietos laiku. Savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus pateikti kontaktus, kad apie naujus pirkimus būtų galima informuoti elektroniniu paštu.

    Biržuvėnų dvaro sodybos parkas yra reikšmingas kultūros paveldo objektas, todėl planuojant infrastruktūros pokyčius įprastai keliami aukšti reikalavimai tyrimams, projektavimui ir darbų vykdymui. Archeologinių tyrimų rezultatai gali lemti ne tik darbų apimtį, bet ir sprendinius, kaip suderinti lankytojų patogumą su paveldo apsauga.

    Viešųjų pirkimų praktikoje tokie pirkimai svarbūs ir vietos verslui bei paveldo specialistams, nes atveria galimybes prisidėti prie regioninių turizmo maršrutų plėtros. Tikimasi, kad tinkamai parengti tyrimai leis parko pritaikymo sprendimus įgyvendinti sklandžiau, išvengiant netikėtumų statybos ar tvarkybos darbų metu.

  • Vilkaviškio rajone melioracijai skiriama 500 000 eurų: kokie darbai laukia ir iki kada baigs

    Vilkaviškio rajono Karalkrėslio ir Alvito kadastrinių vietovių dalyje melioracijos infrastruktūros rekonstrukcijai iš valstybės biudžeto skirta 500 000 eurų. Lėšos numatytos konkretiems melioracijos statinių atnaujinimo darbams, kurie turėtų sumažinti užmirkimo ir užliejimo riziką.

    Pagal planą bus tvarkoma apie 16 kilometrų melioracijos griovių, taip pat numatyta rekonstruoti pralaidas ir tiltą. Tokie darbai paprastai apima griovių profilio atstatymą, sąnašų šalinimą ir pralaidumo atnaujinimą, kad vanduo būtų nuvedamas tolygiau.

    Šios investicijos aktualios ne tik žemės ūkiui, bet ir visai teritorijai: geriau veikianti melioracija padeda stabilizuoti vandens režimą, mažina liūčių sukeltų patvankų tikimybę ir saugo kelius bei sodybas. Atnaujinta infrastruktūra taip pat prisideda prie dirvožemio būklės gerinimo, nes sumažėja ilgalaikio užmirkimo žala.

    Projektas jau pereina į praktinį etapą: pradedami viešieji pirkimai techninio projekto parengimui ir rangovo parinkimui. Nuo šių procedūrų spartos priklausys, kada realiai prasidės statybos darbai vietoje.

    Numatyta, kad visi darbai turi būti užbaigti iki 2026 metų pabaigos. Savivaldybė skelbia, kad projektas apims kelis inžinerinius sprendinius, todėl rangos grafikas bus derinamas su sezoniškumu ir hidrologinėmis sąlygomis.

  • Po Odrą gręš 5 km tunelį: Vakarų Ščecino aplinkkelio statybų sėkmę lems viena nežinomybė

    5 kilometrų tunelis po Odera

    Lenkijoje artimiausiomis savaitėmis tikimasi pasirašyti sutartį dėl įspūdingiausios Vakarų Ščecino aplinkkelio atkarpos tarp Policų ir Golenjovo. Pagrindinis projekto akcentas – maždaug 5 kilometrų ilgio tunelis po Oderos dugnu, kuris turėtų tapti ilgiausiu tokio tipo tuneliu šalyje.

    Bendra užduotis apima daugiau nei 23 kilometrų naujo kelio ir susijusią infrastruktūrą, todėl tai laikoma vienu didžiausių artimiausio dešimtmečio kelių projektų Vakarų Pomeranijoje. Statybos vyks sudėtingomis geologinėmis ir hidrologinėmis sąlygomis, o tai didina ir kainos, ir grafikų rizikas.

    Kas imsis darbų ir kiek tai truks

    Už tunelio ir kelio atkarpos projektavimą bei statybą atsakingu laikomas konsorciumas, kurio lyderė – Lenkijos bendrovė „NDI“, o partneriai – Turkijos „Doğuş İnşaat Ve Ticaret A.Ş“ ir „Dogus Construction Poland“. Prieš pasirašant sutartį dar atliekamos viešųjų pirkimų procedūrų patikros, todėl galutinis startas priklauso nuo formalumų pabaigos.

    Projektas vykdomas pagal „suprojektuok ir pastatyk“ modelį, o visas ciklas planuojamas maždaug aštuoneriems metams. Pirmasis etapas daugiausia būtų skirtas projektavimui, tyrimams, technologinių sprendimų paruošimui ir pasirengimui pradėti gręžimą per keliolika mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo.

    Ilgas laikotarpis yra ir esminė rizika: per aštuonerius metus gali keistis statybinių medžiagų kainos, darbo rinka, tiekimo grandinės, taip pat atsirasti nenumatytų techninių kliūčių. Tokių projektų praktikoje didžiausią įtaką terminams paprastai daro geologiniai netikėtumai, darbų sauga bei technologinės įrangos ir rangos darbų koordinavimas.

    Didžiausia nežinomybė – laikas

    „Daugelio dalykų neįmanoma numatyti. Nežinome, su kuo susidursime po kelerių metų“, – sakė „NDI“ grupės vadovė Małgorzata Winiarek-Gajewska.

    Rangovų požiūriu svarbu, kad sutartyje būtų numatyti mechanizmai, leidžiantys reaguoti į rinkos pokyčius, ypač kai darbai trunka beveik dešimtmetį. Todėl paprastai akcentuojamas indeksavimas, rizikų pasidalijimas ir užsakovo bei rangovo gebėjimas greitai susitarti dėl sprendimų, kai iškyla situacijų, kurių techniniuose planuose nebuvo įmanoma tiksliai prognozuoti.

    Tokio masto tuneliams itin svarbus ir finansinis stabilumas: kelių infrastruktūroje dažniausiai brangiausi yra specializuoti darbai, įranga, saugos sistemos ir sudėtingas statybos valdymas. Net nedideli nukrypimai nuo grafiko gali reikšti ženklius kaštus, todėl reali pažanga dažnai priklauso nuo to, kaip efektyviai valdoma rizika, o ne nuo vieno techninio sprendimo.

    Vietos turinio taisyklės ir „įėjimo barjerai“

    „Tai kol kas tik kelrodė. Dabar svarbiausia – paversti tai praktika“, – teigė Małgorzata Winiarek-Gajewska, komentuodama valstybės institucijų pristatytas vietos turinio gaires ir kriterijus, skirtus vertinti įmonių „kiek vietiškumo“ nacionalinėje rinkoje.

    Pasak jos, vienas jautriausių klausimų vietos įmonėms – „įėjimo barjerai“, ypač reikalavimai turėti ankstesnių analogiškų darbų patirtį. Dideliuose infrastruktūros pirkimuose referencijos dažnai tampa pagrindiniu filtru, tačiau rinkai atsirandant naujo tipo projektams, vien referencijų stoka nebūtinai reiškia kompetencijos stoką.

    Rangovai pabrėžia, kad infrastruktūros rinka natūraliai pereina į sudėtingesnių projektų etapą, kai vien kelio dangos įrengimo patirties nebeužtenka. Reikia tunelių, hidrotechnikos, pažangių saugos ir eismo valdymo sistemų, o tai skatina konsorciumus jungti skirtingų šalių ir sričių patirtį, kad būtų pasiektas reikalaujamas kompetencijų lygis.

  • Telšių rajone planuojamas kelio Lk-124 paprastasis remontas: savivaldybė paskelbė viešą pirkimą

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą dėl vietinės reikšmės kelio Nr. Lk-124 paprastojo remonto. Skelbime nurodoma, kad darbai bus vykdomi Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, o pirkimo procedūros organizuojamos per centralizuotą viešųjų pirkimų sistemą.

    Pagal pateiktą informaciją, pirkimo pavadinimas yra Vietinės reikšmės kelio Nr. Lk-124, esančio Telšių r. sav., paprastasis remontas, o pirkimo numeris – 7 599 805. Tokie pirkimai paprastai apima kelio dangos ir jos konstrukcinių sluoksnių atnaujinimą, defektų šalinimą bei eismo saugą gerinančius sprendinius, jei jie numatyti techninėje specifikacijoje.

    Pasiūlymų arba prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026-05-06, vietos laiku 09:00. Tiekėjai kviečiami pateikti dokumentus laiku, įsivertinant, kad viešuosiuose pirkimuose dažniausiai taikomi kvalifikacijos, techniniai ir tiekimo terminų reikalavimai, todėl pasirengimas paprastai užtrunka.

    Skelbime taip pat nurodoma, kad norint nepraleisti savivaldybės vykdomų pirkimų, tiekėjai gali pateikti savo kontaktus savivaldybei ir būti informuojami elektroniniu laišku apie naujus skelbimus. Praktikoje tai leidžia rangovams greičiau reaguoti į planuojamus kelių infrastruktūros darbus ir laiku pasiruošti konkurso sąlygų analizei.

    Visa išsami pirkimo informacija, įskaitant sąlygas, terminus, reikalavimus ir pateikimo tvarką, skelbiama oficialioje viešųjų pirkimų sistemoje. Tiekėjams rekomenduojama peržiūrėti dokumentus iki pasiūlymo pateikimo, kad būtų aiškūs darbų apimties, atsiskaitymo ir garantijų reikalavimai.

  • Telšių rajono savivaldybė ieško rangovo: Luokėje planuojamas kieto kuro katilo keitimas gimnazijoje

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą dėl šildymo sistemų remonto ir kieto kuro katilo keitimo V. Kleivos gimnazijoje Luokės miestelyje. Darbai numatyti adresu Mokyklos g. 5, o pirkimui suteiktas numeris 7 604 578.

    Kaip nurodoma pirkimo informacijoje, tiekėjų pasiūlymai ar prašymai dalyvauti priimami iki 2026 metų gegužės 6 dienos 9.15 vietos laiku. Pirkimo dokumentai ir detalios sąlygos pateikiami oficialioje viešųjų pirkimų sistemoje.

    Tokio tipo pirkimai savivaldybėms dažniausiai susiję ne tik su įrangos atnaujinimu, bet ir su patikimumo bei saugos reikalavimais, ypač pastatuose, kuriuose kasdien būna mokiniai ir darbuotojai. Katilo keitimas paprastai apima ir susijusius šildymo sistemos pritaikymo darbus, kad nauja įranga veiktų stabiliai viso šildymo sezono metu.

    Savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti informaciją apie būsimus pirkimus, pateikti kontaktus el. paštu. Nurodoma, kad apie kiekvieną naują savivaldybės skelbiamą pirkimą tiekėjai gali būti informuojami elektroniniu laišku.

  • Telšių rajone planuojamas kieto kuro katilo keitimas: savivaldybė paskelbė pirkimą už darbų rangą

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą, susijusį su šildymo sistemų remontu ir kieto kuro katilo keitimo darbais. Darbai numatyti I. Vaišvilos gatvėje 2, Ubiškės kaime, Telšių rajone.

    Savivaldybės skelbime nurodoma, kad pirkimo objektas apima ne tik paties katilo pakeitimą, bet ir su šildymo sistemos remontu susijusius rangos darbus. Tokie pirkimai paprastai apima ir įrangos demontavimą, pajungimo bei bandymų darbus, tačiau tikslus darbų turinys priklauso nuo pirkimo dokumentų.

    Viešųjų pirkimų duomenimis, šiam pirkimui suteiktas numeris 7 615 221. Pasiūlymų arba prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026 metais gegužės 6 dieną, 09:30 vietos laiku.

    Šildymo įrangos atnaujinimo pirkimai savivaldybėse dažniausiai inicijuojami siekiant užtikrinti patikimesnį šilumos ūkio veikimą, mažinti gedimų riziką ir optimizuoti eksploatacijos kaštus. Kieto kuro katilų keitimas taip pat gali būti susijęs su siekiu pritaikyti sistemas prie naujesnių efektyvumo ir taršos reikalavimų, kurie vis dažniau atsispindi techninėse specifikacijose.

    Telšių rajono savivaldybės administracija tiekėjus taip pat kviečia pateikti kontaktus, kad apie naujus pirkimus būtų informuojama elektroniniu laišku. Tai leidžia rangovams operatyviau sekti savivaldybės skelbiamas procedūras ir nepraleisti aktualių terminų.

  • Telšių r. savivaldybė ieško rangovo Varniuose: S. Daukanto g. 8 keis kieto kuro katilą

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Varniuose, S. Daukanto g. 8 esančio pastato šildymo sistemų remontui. Pirkimas apima kieto kuro katilo keitimo darbus ir su tuo susijusius šildymo sistemos atnaujinimo sprendimus.

    Pagal skelbiamą informaciją, pirkimo numeris yra 7 617 636. Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026 metų gegužės 6 dieną 09:45 vietos laiku.

    Tokio tipo pirkimuose rangovams paprastai keliami reikalavimai užtikrinti saugų šilumos įrenginių demontavimą ir sumontavimą, sistemos sandarumo patikrą bei paleidimo ir derinimo darbus. Katilo keitimas dažniausiai reiškia ir papildomą įvertinimą, ar esami dūmtraukiai, vamzdynai, cirkuliacijos mazgai bei automatikos elementai atitinka techninius ir priešgaisrinius reikalavimus.

    Savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti informaciją apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus elektroniniu paštu. Tokia praktika leidžia rangovams greičiau sužinoti apie skelbiamus konkursus ir laiku pasirengti dalyvavimui.

    Detali pirkimo informacija, įskaitant sąlygas, techninę specifikaciją ir pateikimo tvarką, skelbiama Viešųjų pirkimų sistemoje. Dalyvauti ketinantys tiekėjai turėtų įvertinti dokumentuose nurodytus terminus, kvalifikacijos reikalavimus bei darbų apimtį.

  • Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinija įniršo dėl „Pagaminta Europoje“: užsiminė apie atsaką ir kaltina ES diskriminacija

    Kinijos kritika Briuseliui

    Kinijos Prekybos ministerija balandžio 27 dieną viešai sukritikavo Europos Komisijos siūlomą Pramonės spartinimo aktą, kuriuo siekiama didinti Europoje pagamintų mažo anglies pėdsako technologijų paklausą. Pekinas teigia, kad toks kursas gali riboti užsienio investuotojus ir sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas.

    Ministerijos atstovas nurodė, kad Kinija Europos Komisijai savo oficialias pastabas pateikė balandžio 25 dieną. Viešame pareiškime akcentuota, jog dalis siūlomų nuostatų, Pekino vertinimu, gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos principams.

    Kas numatyta ES plane?

    Europos Komisija Pramonės spartinimo aktą pristatė 2026 metais kovą kaip priemonių paketą, skirtą stiprinti vietos gamybą ir mažinti priklausomybę nuo importo strateginiuose sektoriuose. Pagrindinis akcentas yra viešieji pirkimai ir valstybės parama, kuriuose daugiau svorio būtų suteikiama europinės kilmės produktams.

    Pagal siūlymo logiką, tam tikrose srityse būtų taikomi europinio turinio slenksčiai. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių yra reikalavimas, kad elektromobiliuose didelė dalis vertės būtų sukurta ES, o energijai imliose šakose, tokiose kaip aliuminis ar cementas, būtų taikomi atskiri kilmės ar turinio kriterijai.

    Grasinimai atsakomosiomis priemonėmis

    Kinijos pusė teigia, kad „ES kilmės“ prioritetas viešuosiuose pirkimuose ir paramos schemose prilygsta investiciniams barjerams ir institucinei diskriminacijai. Pekinas pabrėžė esantis pasirengęs dialogui, tačiau jei susitarimo nepavyktų rasti, gali būti svarstomos atsakomosios priemonės, siekiant apginti Kinijos verslo interesus.

    Europos Komisijos atstovas Olof Gill pabrėžė, kad pasiūlymai esą sukalibruoti platesniems ekonominiams tikslams, susijusiems su darbo vietomis ir ekonominiu saugumu. Komisija teigia esanti pasirengusi išklausyti partnerių argumentus ir aptarti galimą poveikį.

    Ši trintis vyksta platesniame ES ir Kinijos prekybinių ginčų fone, kai Europa vis dažniau akcentuoja tiekimo grandinių rizikų mažinimą ir strateginę autonomiją. Kinija tuo metu jautriai reaguoja į priemones, kurios gali sumažinti jos gamintojų prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų.

    Pramonės spartinimo aktas dar turės pereiti ES teisėkūros procesą, nes jam privalo pritarti Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. Derybose gali keistis konkrečios ribos, išimtys ir taikymo sritys, todėl tiek Europos, tiek Azijos gamintojai atidžiai seka, kokia forma šis planas galiausiai bus priimtas.

  • Lenkija pradeda local content pilotą energetikoje: iki balandžio pabaigos paaiškės svarbus sąrašas

    Lenkijoje artėja strateginis local content, arba vietinės vertės grandinės, matavimo pilotas, kuris pirmiausia apims energetikos sektorių ir valstybės valdomas įmones. Šalies statistikos tarnyba GUS praneša, kad iki balandžio pabaigos turėtų būti parengtas į pilotą įtraukiamų bendrovių ir projektų sąrašas.

    Local content sąvoka paprastai apibūdina, kiek investicijų vertės lieka šalies ekonomikoje: per vietos tiekėjus, darbuotojus, mokesčius, paslaugas ir gamybą. Energetikoje tai tampa ypač aktualu dėl didelių viešųjų ir reguliuojamų investicijų, įskaitant tinklų plėtrą, generacijos projektus ir jūrinio vėjo infrastruktūrą.

    Kas bus įtraukta į pilotą?

    GUS viceprezidentė ekonomikos statistikai Renata Bielak teigė, kad pasirengimas yra pažengęs: tikslinami apibrėžimai, rengiamos formos ir kuriama informacinių technologijų sistema. Kartu su Valstybės turto ministerija derinamas įmonių, kurios dalyvaus pilote, sąrašas.

    Pasak jos, siekiant surinkti pakankamai duomenų, ketinama vertinti ne tik metų antroje pusėje startuosiančius projektus, bet ir jau pradėtas investicijas. Taip siekiama išvengti situacijos, kai atrinktų projektų būtų per mažai patikimai analizei.

    Pilote numatyti minimalūs projektų dydžiai, kad pareigos neapimtų smulkesnių sutarčių ir neapkrautų įmonių pertekliniu administravimu. Energetikos projektuose, išskyrus jūrinį segmentą, minimali nagrinėjamos sutarties vertė sieks apie 11 500 000 eurų, o jūriniuose projektuose riba numatyta apie 410 000 eurų.

    Kaip bus renkama informacija?

    Pilotas remsis dviem lygiagrečiais informacijos šaltiniais. Pirmasis yra tiesioginis įmonių apklausimas, kai jos turės pildyti specialias ataskaitų formas GUS portale.

    Antrasis kelias yra administracinių duomenų analizė, įskaitant mokesčių apskaitos duomenis, leidžiančius matyti pirkimo ir pardavimo sandorius bei grandinės ryšius. GUS teigimu, taip būtų galima greičiau apskaičiuoti vadinamąjį greitą vietinio komponento įvertį ir patikrinti, ar įmonių pateikti duomenys sutampa su administraciniais įrašais.

    Numatoma, kad iš pradžių įmonių bus klausiama apie planuojamą lėšų panaudojimą, o vėliau, jau po metų, šie planai bus tikrinami pagal faktinius rezultatus. Tokia peržiūra, pagal dabartinį modelį, vyktų kartą per metus.

    Tyrimas apims ne tik užsakovą, bet ir rangovus bei pirmo ir antro lygio subrangovus, iš viso vertinant kelias tiekimo grandinės grandis. GUS argumentuoja, kad būtent iki antro lygio subrangovų dažniausiai susiformuoja didžioji išlaidų ir pirkimų dalis, o prireikus gilesnį vaizdą padėtų susidaryti administraciniai duomenys.

    Kada plėsis į kitas sritis?

    GUS planuoja, kad 2027 metais local content matavimas taptų reguliariu tyrimu ir būtų įtrauktas į oficialią statistinių tyrimų programą. Tuomet viešuosiuose pirkimuose pasirinktuose sektoriuose iš anksto būtų aiškiai nurodoma pareiga teikti ataskaitas apie vietinį komponentą.

    Pagal pristatytą grafiką, po energetikos sektoriaus į tyrimą būtų įtraukiamos ir kitos valstybės valdomų bendrovių sritys, tarp jų infrastruktūra, gynybos pramonė ir skaitmeninimas. O 2028 metais tikslas būtų pereiti prie platesnio modelio, apimančio visus subjektus, kurie įgyvendina viešosiomis lėšomis finansuojamus projektus, viršijančius nustatytą vertės ribą.

    Institucija taip pat ketina rinkti ne vien bendras išlaidų sumas, bet ir sąnaudų struktūrą, pavyzdžiui, kiek sudaro vietos darbo jėgos kaštai ar vietoje įsigytos prekės ir paslaugos. Tokie duomenys leistų tiksliau įvertinti, kuriose vietose vertė lieka šalies ekonomikoje, o kur didesnė dalis iškeliauja užsienio tiekėjams.

    „Norime makro lygiu suprasti, koks yra vietinio komponento vaidmuo investicijose ir kur dar yra erdvės jį stiprinti“, – sakė Renata Bielak.

    Jei pilotas bus užbaigtas pagal planą, pirmieji apibendrinti rezultatai galėtų būti pristatyti 2027 metų pradžioje. GUS pabrėžia, kad dėl statistinės ir komercinės paslapties būtų skelbiami tik agreguoti rodikliai, o atskirų įmonių duomenys nebūtų atskleidžiami.

    GUS atstovė taip pat akcentavo, kad Lenkija siekia tapti viena pirmųjų valstybių, kuri sistemingai ir metodologiškai išmatuotų local content, derindama įmonių apklausas su administraciniais duomenimis. Tokia praktika, jos teigimu, remtųsi ir tarptautine patirtimi, kaip statistikoje pritaikomi mokesčių duomenys tiekimo grandinėms analizuoti.