CP v2

Tag: Viešieji pirkimai

  • Mažeikių savivaldybė ieško atliekų tvarkymo centro vadovo: kadencija 5 metams, aiškūs reikalavimai

    Mažeikių rajono savivaldybė paskelbė konkursą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigoms eiti. Atrinktas vadovas būtų priimamas penkerių metų kadencijai.

    Konkursu siekiama užtikrinti nuoseklų regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimą ir įmonės veiklos tęstinumą. Tokios įmonės vadovui keliami reikalavimai apima tiek vadybines kompetencijas, tiek gebėjimą orientuotis aplinkosaugos ir viešojo sektoriaus reguliavime.

    Ko tikimasi iš kandidatų?

    Pretendentai turi būti įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą bent vienoje iš nurodytų krypčių, tarp jų aplinkos ar chemijos inžinerija, biotechnologija, aplinkotyra, teisė, vadyba, viešasis administravimas ar ekonomika. Taip pat priimamos ir šioms kryptims prilygintos studijos.

    Reikalaujama ne trumpesnės nei trejų metų vadovavimo patirties įmonėje, įstaigoje arba jų padalinyje, kuriame dirbo ne mažiau kaip 25 darbuotojai. Tai reiškia, kad kandidatai turėtų būti susidūrę su kasdieniais personalo, procesų ir veiklos kontrolės iššūkiais.

    Tarp kompetencijų taip pat nurodomas teisinės bazės išmanymas, įskaitant Lietuvos teisės aktus, Vyriausybės nutarimus, Europos Sąjungos teisę, Aplinkos ministerijos reguliavimą ir kitus dokumentus, susijusius su atliekų tvarkymo sistemos organizavimu bei plėtra. Taip pat pabrėžiamas viešųjų pirkimų ir darbo santykių reguliavimo supratimas.

    Dokumentų pateikimas ir terminas

    Kandidatų dokumentai turi būti pateikiami elektroniniu būdu: pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu arba siunčiant nuskenuotus ir pasirašytus dokumentus. Laiško temoje prašoma nurodyti, kad dokumentai teikiami atrankai į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pareigas.

    Dokumentai priimami iki 2026 metų gegužės 26 dienos, įskaitytinai. Dėl konkurso sąlygų ir papildomos informacijos nurodoma kreiptis savivaldybės skelbiamais kanalais.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka net tris kartus ilgiau, nei vėliau juos įdiegia: kur stringa?

    Lenkijos įmonės dirbtinio intelekto sprendimus neretai perka gerokai ilgiau, nei vėliau juos realiai įdiegia. Praktikoje tai reiškia mėnesius trunkančius pirkimų ir vertinimo procesus, o diegimui skiriamas gerokai trumpesnis laikas, kuris ne visada leidžia pasiekti apčiuopiamą rezultatą.

    Su šia tendencija siejami ne tik biudžetų ribojimai ar atsargumas neapibrėžtumo laikotarpiu, bet ir organizacijų įpročiai. DI čia dažnai traktuojamas kaip vienkartinis projektas su aiškia pradžia ir pabaiga, nors reali nauda pasiekiama tik tada, kai sprendimai tampa nuolatine veiklos dalimi.

    Accenture Lenkijoje duomenų ir DI srities vadovas Dawidas Osiecki pabrėžia, kad DI nėra universali „dėžutė“, kurią nusiperki ir ji automatiškai pakelia efektyvumą. Pasak jo, dažniausiai tai tampa organizacijos brandos testu: nuo duomenų kokybės ir procesų iki sprendimų priėmimo greičio bei pasirengimo keisti veiklos modelį.

    Eksperto teigimu, rinkoje pasitaiko situacijų, kai dviejų ar trijų mėnesių apimties projektui įsigyti skiriama nuo šešių iki devynių mėnesių. Sudėtingesnėse iniciatyvose, pavyzdžiui, kuriant duomenų platformas ar integruojant sistemas, vien pirkimo etapas gali užsitęsti iki dvejų metų.

    Technologijos keičiasi greičiau

    Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad technologijų ciklai trumpėja: per vieną ketvirtį į rinką ateina naujos kartos modeliai ir įrankiai. Todėl, kuo ilgiau organizacija užstringa pirkimų fazėje, tuo didesnė rizika, kad pasirinktas sprendimas diegimo pradžioje jau bus pasenęs arba nebeatitiks realių poreikių.

    Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose sprendimų priėmimą veikia griežtas reguliavimas ir aukšti atitikties reikalavimai. Farmacijos srityje kliūtimi dažnai tampa ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas, duomenų valdymo reikalavimai ir papildomos priežiūros procedūros.

    Ne licencijos, o veiklos perprojektavimas

    Dažna klaida, kurią daro organizacijos, yra bandymas DI „priklijuoti“ prie esamų procesų, jų iš esmės nekeičiant. Tokiu atveju įsigyjamos licencijos ar infrastruktūra, tačiau produktyvumo šuolis neįvyksta, nes neperžiūrima, kaip iš tikrųjų atliekamas darbas, kaip priimami sprendimai ir kaip matuojama nauda.

    Accenture šį požiūrį apibūdina kaip reinvention, tai yra nuoseklų veiklos modelio ir procesų perprojektavimą. DI sprendimai efektyviausiai veikia tada, kai organizacija aiškiai susitvarko duomenų valdymą, atsakomybes ir pasirenka kelis prioritetinius naudojimo scenarijus, o ne bando „dengti viską iš karto“.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI traktavimas kaip strategijos dalies, o ne vieno projekto“, – sakė Dawidas Osiecki.

    Ko trūksta viešajam sektoriui?

    Kalbant apie sisteminius pokyčius, išryškėja pirkimų taisyklių ir technologijų dinamikos neatitikimas, ypač viešajame sektoriuje. Kai procedūros orientuotos į ilgas formalių reikalavimų grandines, greitai besikeičianti DI rinka tampa sunkiai „pagavusi“ per klasikinius konkursų modelius.

    Eksperto vertinimu, vienas praktiškiausių kelių būtų glaudesnis dialogas tarp viešojo sektoriaus ir organizacijų, turinčių daug realios diegimo patirties. Tokia partnerystė leistų greičiau identifikuoti pasikartojančias klaidas ir pasirengti sprendimams, kurie atitinka tiek reguliavimo, tiek technologijų raidos tempą.

  • Lenkijos įmonės DI sprendimus perka iki trijų kartų ilgiau, nei juos realiai įdiegia

    Lenkijos įmonėse diegiant dirbtinį intelektą dažnai stringama ne dėl technologijų trūkumo, o dėl pačių organizacijų veikimo įpročių ir lėtų sprendimų grandinių. Praktikoje nemaža dalis komandų daug laiko skiria pirkimui ir konkursams, tačiau pats įgyvendinimas vėliau vyksta skubotai, rizikuojant prarasti vertę.

    Apie tai Europos ekonomikos kongrese kalbėjo „Accenture“ Lenkijoje dirbtinio intelekto ir duomenų praktikos vadovas Dawidas Osieckis. Jis pabrėžė, kad DI netelpa į tradicinę projekto logiką, kai numatomas aiškus pradžios ir pabaigos taškas, o sėkmė pamatuojama vienkartiniu rezultatu.

    DI nėra sprendimas iš dėžutės

    Pasak eksperto, DI sprendimai dažniausiai turi būti pritaikomi konkrečiai organizacijai, jos procesams, duomenų kokybei ir valdymo kultūrai. Todėl vien licencijų ar įrangos įsigijimas savaime nepadidina našumo, jei nekeičiami darbo būdai, atsakomybės ir sprendimų priėmimo greitis.

    „Svarbiausia yra asmeninis vadovų įsitraukimas ir DI laikymas strategijos dalimi, o ne atskiru projektu“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Jo teigimu, DI įmonėje turėtų veikti kaip nuolatinė funkcija, panašiai kaip logistika ar finansai. Tai reiškia aiškius savininkus organizacijoje, nuoseklų biudžetavimą, duomenų valdyseną ir gebėjimą nuolat tobulinti sprendimus, o ne vieną kartą juos pristatyti.

    Pirkimai užtrunka ilgiau nei diegimas

    Vienas ryškiausių paradoksų, kurį įvardija ekspertai, yra laiko disproporcija: įmonės mėnesiais vertina pasiūlymus, derina sąlygas ir vykdo pirkimų procedūras, o diegimui vėliau skiria santykinai mažiau laiko. D. Osieckio teigimu, pasitaiko atvejų, kai 2–3 mėnesių trukmės projektas perkamas 6–9 mėnesius.

    Sudėtingesnių iniciatyvų, tokių kaip duomenų platformų kūrimas ar kelių sistemų integracijos, pirkimai gali užsitęsti iki dvejų metų. Toks tempas prastai dera su DI rinkos dinamika, kai per vieną ketvirtį gali pasikeisti modelių galimybės, kainodara, saugumo praktikos ir geriausi taikymo scenarijai.

    Ši įtampa dar labiau išryškėja geopolitinio neapibrėžtumo fone, kai organizacijos linkusios griežčiau vertinti investicijas. Vis dėlto per ilgas sprendimų priėmimas DI srityje gali reikšti, kad įsigyjamas sprendimas diegimo starto metu jau bus pasenęs arba pareikalaus brangių pakeitimų.

    Skirtingi sektoriai, skirtingos kliūtys

    Kliūtys diegiant DI skiriasi pagal sektorių. Pavyzdžiui, farmacijos srityje problemą dažnai lemia ne technologijų prieinamumas, o veiklos mastas ir reguliaciniai reikalavimai, kurie DI projektus paverčia ilgesniais ir labiau riziką valdančiais procesais.

    Reguliuojamose industrijose svarbų vaidmenį atlieka ir institucijų požiūris į naujas technologijas, ypač kai kalbama apie jautrių duomenų tvarkymą, modelių paaiškinamumą ir atsakomybės paskirstymą. Eksperto nuomone, tokiose srityse praverstų aiškesnės gairės ir praktinis dialogas, panašus į tai, kas anksčiau padėjo greičiau įsitvirtinti debesijos paslaugoms finansų sektoriuje.

    „Pagrindinė problema yra ne reguliavimo trūkumas, o tai, kad jis nespėja su technologijų dinamika, ypač viešųjų pirkimų srityje“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Nuo kosmetikos prie perkurto veiklos modelio

    Dar viena dažna klaida yra susitelkimas į patį įrankį, o ne į verslo ir operacinio modelio keitimą. D. Osieckis tai vadina perėjimu nuo pavienių patobulinimų prie esminio organizacijos persitvarkymo, kai DI pritaikomas ne kaip priedas, o kaip būdas iš naujo suprojektuoti procesus.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonės turi įsivertinti duomenų kokybę, integracijas, kibernetinį saugumą ir darbuotojų kompetencijas, taip pat numatyti, kaip bus valdoma rizika ir kaip matuojamas rezultatas. Patikimas kelias dažnai yra darbas su partneriais, turinčiais realios diegimų patirties skirtinguose sektoriuose.

    „Verta kalbėtis su įmonėmis, kurios yra įgyvendinusios daug diegimų ir gali palyginti skirtingus sektorius. Nėra vieno universalaus sprendimo, tačiau yra pasikartojančių klaidų, kurias organizacijos daro diegdamos“, – sakė Dawidas Osieckis.

    Ekspertų vertinimu, įmonėms, kurios nori greičiau pasiekti apčiuopiamą DI naudą, svarbiausia sutrumpinti sprendimų priėmimo ciklus, aiškiai paskirstyti atsakomybes ir DI įtvirtinti kaip nuolatinę, strategiškai valdomą veiklos sritį.

  • ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    ES ir Kinijos prekybos įtampa auga: „Made in Europe“ idėja ir baimė dėl atsakomųjų priemonių

    Įtampa dėl „Made in Europe“

    Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinė įtampa pastarosiomis savaitėmis didėja, Pekinui raginant ES valstybes peržiūrėti Europos Komisijos siūlomą „Made in Europe“ kryptį. Kinijos pusė teigia, kad naujos taisyklės gali diskriminuoti jos bendroves.

    Europos Komisijos projekte numatoma griežtinti sąlygas užsienio įmonėms, norinčioms dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ar pasinaudoti investicijų galimybėmis. Tikslas – didinti Europos pramonės pajėgumus ir mažinti priklausomybes nuo išorės tiekėjų.

    Kinijos signalas: galimos atsakomosios priemonės

    Kinijos prekybos institucijos kritikuoja iniciatyvą ir perspėja, kad diskriminacinis požiūris į Kinijos įmones gali sulaukti atsakymo. Tai reiškia riziką, kad ginčas peraugs į platesnį ekonominį konfliktą su tarifais, ribojimais ar kitomis priemonėmis.

    ES sprendimus apsunkina ir bendra tarptautinės prekybos atmosfera, kurioje daugėja protekcionistinių priemonių, o tiekimo grandinių saugumas tampa politiniu prioritetu. Europai tenka ieškoti pusiausvyros tarp rinkos atvirumo ir strateginių sektorių apsaugos.

    Europos Parlamente – skirtingos strategijos

    Šią dilemą aptarė Europos Parlamento diskusijų laidoje The Ring susitikę europarlamentarai Sakis Arnaoutoglou iš Socialistų ir demokratų frakcijos bei Nicolás Pascual de la Parte iš Europos liaudies partijos. Abu pripažįsta, kad Kinija išlieka svarbi ekonominė partnerė, tačiau požiūriai į rizikų valdymą skiriasi.

    Arnaoutoglou ragino vengti eskalacijos ir siekti santykių, paremtų sąžiningumu bei abipusiškumu, pabrėždamas, kad tikslas neturėtų būti konfrontacija. Jo teigimu, Europa turi išlikti atvira bendradarbiavimui, bet negali būti naivi.

    De la Parte akcentavo, kad prekybos politika vis dažniau tampa geopolitiniu įrankiu, todėl ES reikia veikti apgalvotai. Jis išskyrė vadinamąjį rizikų mažinimą, kai ryšiai su Kinija nėra nutraukiami, tačiau priklausomybės jautriuose sektoriuose sąmoningai ribojamos.

    Diskusija parodė, kad ES kryptis greičiausiai suks link griežtesnių patikros ir atsparumo taisyklių, tačiau kartu bus ieškoma kelių išlaikyti prekybą ir investicijas ten, kur tai neprieštarauja saugumo ir konkurencingumo tikslams.

  • Mažeikių savivaldybė ieško „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ vadovo: atlygis iki 6 293 eurų

    Konkursas penkerių metų kadencijai

    Mažeikių rajono savivaldybė paskelbė konkursą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ direktoriaus pareigoms. Vadovas būtų priimamas penkerių metų kadencijai, dirbti numatoma Plungėje, J. Tumo-Vaižganto gatvėje.

    Įmonė regioniniu mastu organizuoja atliekų tvarkymo sistemos veiklą, todėl konkurse akcentuojama ir vadybinė, ir reglamentų išmanymo kompetencija. Tokiose pareigose ypač svarbūs sprendimai dėl paslaugų kokybės, kaštų kontrolės ir viešųjų pirkimų.

    Pareigos ir atsakomybės

    Skelbime nurodoma, kad direktorius organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, užtikrina tinkamą lėšų ir turto naudojimą, priima sprendimus dėl veiklos efektyvumo. Taip pat vadovas atsako už sutarčių sudarymą, įsakymų leidimą, atstovavimą institucijose ir teismuose.

    Direktorius formuoja įmonės valdymo struktūrą, tvirtina vidaus dokumentus, darbo apmokėjimo tvarką, pareigybes ir pareiginius nuostatus. Be to, turi būti užtikrinamas teisės aktų laikymasis, darbų ir sveikatos sauga, priešgaisriniai reikalavimai.

    Atlygis, priedai ir priemokos

    Direktoriaus darbo užmokestį sudarytų pastovioji dalis, kuriai numatytas koeficientas 3,0–3,5 bazinių dydžių. Skelbime nurodoma, kad tai atitinka 5 394–6 293 eurus neatskaičius mokesčių.

    Taip pat numatyta kintamoji dalis, kuri negali viršyti 30 proc. per praėjusius finansinius metus išmokėtos pareiginės algos ir priklauso nuo metinių tikslų pasiekimo. Be to, gali būti skiriama metinė premija, kurios dydis negali viršyti keturių pareiginių algų.

    Ko tikimasi iš kandidatų

    Pretendentams keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą vienoje iš nurodytų sričių, tarp jų aplinkos ar chemijos inžinerija, aplinkotyra, teisė, vadyba, ekonomika, viešasis administravimas. Taip pat būtina ne trumpesnė kaip trejų metų vadovavimo patirtis organizacijoje ar jos padalinyje, kuriame dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai.

    Kandidatai turi išmanyti teisės aktus, susijusius su bendrovių veikla, darbo santykiais, viešaisiais pirkimais ir regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimu. Skelbime akcentuojami gebėjimai analizuoti informaciją, priimti sprendimus, atstovauti įmonei ir sklandžiai komunikuoti raštu bei žodžiu.

    Dokumentai ir atrankos terminas

    Norintys dalyvauti konkurse turi pateikti paraišką ir sąžiningumo deklaraciją, CV, motyvacinį laišką, anketą, asmens dokumento, išsilavinimo ir darbo patirties kopijas. Dokumentai priimami elektroniniu būdu, juos pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateikiant pasirašytus ir nuskenuotus.

    Kandidatų dokumentai priimami iki 2026 metų gegužės 26 dienos imtinai. Atranka vyks įvertinus pateiktus dokumentus, atrinkti kandidatai bus kviečiami į pokalbį, o galutinį sprendimą priims atrankos komisija.

    Skelbime taip pat nurodoma, kad laimėtojas bus skiriamas eiti pareigas tik įvertinus atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams pagal korupcijos prevencijos reguliavimą. Tai yra įprasta procedūra vadovų atrankose, kai pareigos susijusios su viešuoju interesu ir viešųjų pirkimų bei sutarčių valdymu.

  • Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos pramonės ir debesijos paslaugų teikėjai perspėja, kad Europos Komisijos rengiamos taisyklės, skirtos mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, gali palikti spragų JAV bendrovėms. Verslas baiminasi, kad „suverenios“ debesijos apibrėžimas bus per platus ir leis tęsti jautrių duomenų tvarkymą su JAV technologijomis.

    Europos Komisija rengia debesijos ir DI plėtros paketą, kuriuo siekiama aiškiau nustatyti, kokios paslaugos viešajame sektoriuje ir jautriuose sektoriuose galėtų būti laikomos suvereniomis. Šioje diskusijoje kertinis klausimas yra jurisdikcija: ar paslaugų teikėjas ir naudojamos technologijos nėra pasiekiamos pagal užsienio valstybių teisę.

    „Pamatysime įstatymą su gražia išimtimi pabaigoje: jei nėra gerų europinių alternatyvų, tada galima naudoti JAV debesiją“, – sakė Vokietijos bendrovės Nextcloud vadovas Frankas Karlitschek.

    Įtampa auga ir dėl to, kaip praktiškai būtų vertinamas suverenumas viešuosiuose pirkimuose. Kritikai teigia, kad vien infrastruktūros buvimas Europoje dar negarantuoja kontrolės, jei esminiai programinės įrangos komponentai, licencijos ar valdymo mechanizmai priklauso už Europos ribų esantiems tiekėjams.

    Europos debesijos sektoriaus atstovai taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnius Komisijos sprendimus, kai „suverenumo“ kategorijai priskirtuose projektuose dalyvavo partnerystės su JAV technologijų tiekėjais. Jų vertinimu, tai kuria precedentą, kad suverenumas gali tapti rinkodarine etikete, o ne griežtu reikalavimų rinkiniu.

    „Kai kalbame apie jautrius valdžios duomenis ir kritines darbo apkrovas, dalinis suverenumas nėra suverenumas“, – sakė Švedijoje veikiančios debesijos bendrovės „Evroc“ atstovas Joel Åberg.

    Kita pusė argumentuoja, kad pernelyg griežti ribojimai galėtų sumažinti pasirinkimą, padidinti kaštus ir sulėtinti skaitmeninę transformaciją. JAV technologijų sektoriui atstovaujantys lobistai Briuselyje kritikuoja pernelyg didelį dėmesį geografijai, teigdami, kad sauga ir atsparumas turėtų būti svarbesni už kilmės šalį.

    Praktinis ginčo branduolys yra tai, ar suverenumas bus vertinamas pagal technologinę ir teisinę kontrolę, ar pagal veiklos vietą. Prancūzija ir Vokietija tuo pat metu rengia bendrus kriterijus, kuriais siekiama apibrėžti, kas yra europinė skaitmeninė paslauga, vertinant, ar pridėtinė vertė kuriama Europoje ir ar ji yra kontroliuojama europinių subjektų.

    Jei būsimas apibrėžimas leistų naudoti užsienio programinę įrangą europinėje infrastruktūroje, kritikai įžvelgia „klaidingą saugumo jausmą“. Jų teigimu, tikrasis tikslas turėtų būti ne tik duomenų buvimo vieta, bet ir teisinė apsauga nuo užsienio institucijų prieigos bei reali galimybė valdyti technologijų tiekimo grandinę.

    Europos Komisija pabrėžia, kad siekia stiprinti Europos technologinį savarankiškumą ir išvengti situacijos, kai kritinės paslaugos priklausytų nuo išorinių tiekėjų sprendimų. Tačiau tai, kur bus nubrėžta riba tarp pragmatizmo ir griežtos suverenumo doktrinos, nulems ir būsimos konkurencijos intensyvumą, ir rizikų valdymą viešajame sektoriuje.

  • ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    Europos Komisija ruošia naują teisės aktų paketą, skirtą stiprinti Europos debesijos sektorių ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų. Vienas iš tikslų, apie kurį viešai kalba Komisijos pareigūnai, – neleisti Europai tapti technologijų kolonija, kai kritinės skaitmeninės paslaugos ir duomenys priklauso nuo ne Europoje valdomos infrastruktūros.

    Europos Komisijos Ateities tinklų direktorato vadovas Thibaut Kleineris pabrėžė, kad be kryptingų sprendimų Europa rizikuoja likti vartotoja, o ne kūrėja. Pasak jo, jei žemynas nesusitelks, ilgainiui gali nebesugebėti kurti nuosavų produktų ir sprendimų, o tai keltų grėsmių konkurencingumui, inovacijoms ir strateginiam savarankiškumui.

    Kas numatoma debesijos įstatyme

    Planuojamas Debesijos ir DI plėtros aktas yra siejamas su platesniu ES technologinio suverenumo paketu. Komisija šiuo keliu siekia skatinti europinę debesijos pasiūlą, duomenų saugumo standartus ir infrastruktūrą, kuri leistų verslui bei viešajam sektoriui patikimiau veikti Europos jurisdikcijoje.

    Pagal viešai aptariamą kryptį, vienas svarbiausių svertų gali būti viešieji pirkimai, nes būtent valstybės institucijos ir jų valdoma kritinė infrastruktūra generuoja didelę paklausą. Komisijoje svarstoma, kad viešasis sektorius turėtų atsakingiau vertinti, ar pasirenkami sprendimai užtikrina suverenumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinės atsparumo tikslus.

    Kodėl akcentuojama priklausomybė nuo užsienio tiekėjų

    Diskusijose dėl debesijos vis dažniau keliami klausimai, ką reiškia priklausyti nuo ne Europos tiekėjų, kai kalbama apie valstybės duomenis, sveikatos sistemas, energetiką ar gynybos grandinę. Rizikos apima tiek geopolitinius scenarijus, tiek praktinius klausimus: nuo paslaugų tęstinumo iki galimybių audituoti sudėtingas technologijas ir tiekėjus.

    T. Kleinerio teigimu, dalis įmonių jau įvardija, kad jų išlikimas gali priklausyti nuo to, ar jos remiasi technologijomis, kurias pačios kontroliuoja. Tokia nuostata skatina poreikį didinti debesijos pajėgumus Europoje ir užtikrinti, kad svarbiausi sprendimai būtų kuriami bei prižiūrimi arčiau vartotojo, laikantis ES taisyklių.

    Kada sprendimai gali būti pristatyti

    Komisijos pareigūnai yra nurodę, kad pasiūlymas turėtų būti teikiamas kaip technologinio suverenumo paketo dalis, tačiau terminai jau buvo ne kartą koreguoti. Pabrėžiama, kad dokumentai parengti, tačiau galutinį politinį sprendimą dėl pateikimo laiko priima Europos Komisijos vadovybė.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad procesui įtakos gali turėti intensyvus lobizmas ir argumentai, jog atsitraukti nuo JAV technologijų būtų sudėtinga arba brangu. Vis dėlto Komisijos signalai rodo, kad siekis mažinti priklausomybes išlieka, o debesijos politika tampa viena centrinių temų, kai kalbama apie ES atsparumą ir konkurencingumą.

  • Biržų savivaldybė pratęsė paraiškų terminą teisininkui: akcentas viešiesiems pirkimams ir teismams

    Biržų savivaldybė pratęsė paraiškų terminą teisininkui: akcentas viešiesiems pirkimams ir teismams

    Biržų rajono savivaldybės administracija pratęsė dokumentų pateikimo terminą konkurse į Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininko pareigas. Ieškoma darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, kuriam numatytas pareiginės algos koeficientas 1,18 baziniais dydžiais.

    Pagrindinis šios pareigybės akcentas susijęs su viešaisiais pirkimais ir atstovavimu ginčuose. Darbo pobūdis apima procesinių dokumentų teismams rengimą viešųjų pirkimų bylose, dalyvavimą viešųjų pirkimų komisijų veikloje bei sutarčių ir susitarimų rengimą ir derinimą.

    Taip pat numatyta nagrinėti tiekėjų pretenzijas ir paklausimus, rengti išvadas bei užtikrinti, kad sprendimai atitiktų galiojančius teisės aktus. Savivaldybė pabrėžia, kad ši pozicija reikalauja ir praktinių įgūdžių greitai įvertinti rizikas bei parengti argumentuotus atsakymus ginčų atvejais.

    Reikalavimai kandidatams

    Kandidatai turi būti įgiję ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį teisės krypties išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu. Taip pat būtina išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, viešuosius pirkimus, atstovavimą teismuose ir dokumentų rengimą.

    Darbdavys tikisi gebėjimo praktiškai taikyti teisės normas, sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu, sisteminti informaciją ir rengti išvadas. Privalumas bus kandidatui, kuris yra įpratęs dirbti su didesnės apimties dokumentais ir terminų spaudimu.

    Taip pat keliami reikalavimai darbui kompiuteriu: reikia mokėti naudotis „Microsoft Office“ programomis, interneto naršyklėmis ir kitomis informacinėmis technologijomis. Kandidatai turi išmanyti Dokumentų rengimo bei Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles ir jas taikyti kasdienėje veikloje.

    Iki kada ir kaip teikti paraišką

    Prašymai dalyvauti konkurse priimami iki 2026 metais gegužės 19 dieną elektroniniu būdu per viešojo sektoriaus darbo skelbimų portalą dirbuvalstybei.vva.lt. Savivaldybė nurodo, kad į laisvas darbo vietas gali pretenduoti ir asmenys su negalia.

    Priimamam darbuotojui bus nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Dėl papildomos informacijos apie konkursą galima kreiptis į Biržų rajono savivaldybės administracijos atsakingus darbuotojus, nurodytus konkurso skelbime.

  • Viešvėnų kaime planuojamas pėsčiųjų takas: Telšių rajono savivaldybė paskelbė pirkimą

    Pirkimas Viešvėnuose: kas planuojama

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą dėl pėsčiųjų tako įrengimo Viešvėnų kaime, Getautės gatvėje. Savivaldybės pateikiamuose duomenyse šis projektas įvardijamas kaip Viešvėnų k., Getautės g. pėsčiųjų tako įrengimas.

    Pirkimui suteiktas numeris 7 688 830, o detalios sąlygos ir dokumentai skelbiami Viešųjų pirkimų portale. Tai įprasta praktika, leidžianti tiekėjams susipažinti su techniniais reikalavimais ir pateikti pasiūlymus vieningoje sistemoje.

    Terminai ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymų ar prašymų dalyvauti priėmimo terminas nustatytas 2026-05-11, vietos laiku 10:00. Iki šio termino tiekėjai turi pateikti visus reikalaujamus dokumentus ir pasiūlymą pagal pirkimo sąlygas.

    Viešieji pirkimai savivaldybėse dažniausiai apima ne tik kainą, bet ir kitus kriterijus, tokius kaip darbų atlikimo terminas, kokybės užtikrinimas, garantiniai įsipareigojimai bei atitiktis techninei specifikacijai. Konkrečios vertinimo taisyklės nurodomos pirkimo dokumentuose.

    Kodėl tokie projektai svarbūs

    Pėsčiųjų infrastruktūros plėtra paprastai siejama su saugesniu judėjimu gyvenvietėse, ypač ten, kur pėsčiųjų srautai dalijasi erdve su automobilių eismu. Tokie sprendimai dažnai mažina rizikas prie važiuojamosios dalies, didina patogumą kasdieniams maršrutams.

    Praktikoje pėsčiųjų takų projektai taip pat prisideda prie gyvenamosios aplinkos patrauklumo ir susisiekimo kokybės, ypač kai įrengiami nuoseklūs maršrutai iki svarbiausių taškų, pavyzdžiui, viešųjų paslaugų, stotelių ar ugdymo įstaigų. Koks tikslus ruožas numatytas Getautės gatvėje, paaiškėja iš pirkimo dokumentų.

    Telšių rajono savivaldybė taip pat kviečia tiekėjus, norinčius operatyviai gauti pranešimus apie naujus pirkimus, pateikti savo kontaktus savivaldybei nurodytu elektroninio pašto adresu. Tokiu būdu informacija apie naujus konkursus tiekėjus pasiekia tiesiogiai.

  • Telšių rajono savivaldybė perka keleivinį automobilį: pasiūlymų priėmimas iki gegužės 12 dienos 14:00

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą keleiviniam automobiliui įsigyti. Pirkimas vykdomas per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, o pirkimo numeris nurodomas kaip 7 705 746.

    Savivaldybė tiekėjus kviečia teikti pasiūlymus arba prašymus dalyvauti iki 2026 metų gegužės 12 dienos 14:00 vietos laiku. Pasibaigus terminui, nauji pasiūlymai paprastai nebepriimami, todėl dalyviams svarbu įvertinti dokumentų parengimo ir pateikimo laiką.

    Kaip tiekėjams nepraleisti pirkimų

    Telšių rajono savivaldybės administracija taip pat ragina tiekėjus palikti savo kontaktus, kad apie naujus savivaldybės pirkimus jie būtų informuojami elektroniniu paštu. Tokia praktika leidžia verslui greičiau sužinoti apie atsirandančius konkursus ir iš anksto planuoti dalyvavimą.

    Viešieji pirkimai savivaldybėse dažniausiai apima ne tik transporto priemones, bet ir paslaugas bei prekes, reikalingas kasdienėms funkcijoms užtikrinti. Tiekėjams aktualu stebėti ne vien paskelbtą terminą, bet ir konkurso sąlygas, techninius reikalavimus, vertinimo kriterijus bei sutarties projektą, kurie pateikiami pirkimo dokumentuose.

    Pirkimo dokumentuose įprastai apibrėžiama, kokių automobilio parametrų tikimasi, kokie kvalifikaciniai reikalavimai taikomi dalyviams, kokia garantija ar pristatymo terminai numatomi. Ši informacija lemia, ar tiekėjas gali pateikti konkurencingą pasiūlymą ir kokius įsipareigojimus prisiimtų laimėjęs pirkimą.