CP v2

Tag: Viešosios erdvės

  • Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje – savivaldybių architektų ir kultūros atstovų vizitas: kaip sutars menas viešose erdvėse?

    Pakruojyje lankėsi šalies savivaldybių architektai ir kultūros srities atstovai, atvykę kartu su kultūros viceministre Edita Utariene. Vizitas surengtas kaip išvažiuojamojo posėdžio dalis įgyvendinant Kultūros ministerijos ir Aplinkos ministerijos su 31 savivaldybe pasirašytą susitarimą dėl meno ir dizaino viešose erdvėse.

    Susitarimo įgyvendinimui sudaryta darbo grupė, kuri posėdžių metu iš arčiau susipažįsta su skirtingų savivaldybių patirtimis ir realiais viešųjų erdvių sprendimais. Pakruojyje vykusiame posėdyje dalyvavo ir Pakruojo rajono savivaldybės vyriausioji architektė Rūta Aleknienė.

    Posėdis Pakruojyje ir susitikimai

    Renginys vyko Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje. Svečius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerai Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius, taip pat administracijos direktorė Aušra Dvelienė.

    Pakruojo rajono savivaldybės vadovams už priėmimą padėkojo kultūros viceministrė Edita Utarienė. Susitikime akcentuota, kad viešųjų erdvių kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros sprendimų, bet ir nuo aiškios meninių iniciatyvų krypties bei suderintų procedūrų.

    Kas pristatyta svečiams?

    Išvažiuojamojo posėdžio metu atvykę specialistai iš Šiaulių, Šiaulių rajono, Radviliškio rajono, Molėtų, Klaipėdos ir kitų savivaldybių supažindinti su Pakruojo krašto išskirtinumu. Pristatymą parengė Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, apžvelgusi įgyvendintus projektus, tradicines šventes ir akmens simpoziumų patirtį.

    Šiais metais Pakruojyje penktą kartą planuojama šventė Marso kanjonai, kurios metu atveriama AB „Dolomitas“ teritorija ir rengiami koncertai. Apie idėjos gimimą netradicinėje erdvėje, konceptą ir tolesnę viziją pasakojo vicemerė Simona Lipskytė.

    Pakruojo krašto pramoninį savitumą papildė ir pasakojimas apie dolomito gavybą bei jos reikšmę regionui. Apie išgaunamą žaliavą pristatymą skaitė Pakruojo krašto muziejaus muziejininkas Algirdas Pilipauskas.

    Kultūros objektai ir praktiniai pavyzdžiai

    Vizito metu svečiai taip pat apžiūrėjo miesto kultūros objektus ir viešąsias erdves, kuriose matomi ankstesnių iniciatyvų rezultatai. Dalis programos skirta akmens skulptorių simpoziumo Akmens dialogai metu sukurtoms skulptūroms ir jų integracijai miesto aplinkoje.

    Darbo grupė lankėsi ir Pakruojo dvare, susipažino su miesto urbanistine struktūra, aptarė viešųjų erdvių tvarkymo sprendimus bei dalijosi darbinėmis patirtimis. Tokie išvažiuojamieji posėdžiai siejami su praktiniu tikslu ieškoti modelių, kaip meną ir dizainą viešose erdvėse planuoti nuosekliai, skaidriai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Viešosios erdvės tampa miesto vizitine kortele, todėl svarbu, kad meniniai sprendimai būtų apgalvoti, o savivaldybės turėtų aiškias gaires ir partnerystes“, – sakė kultūros viceministrė Edita Utarienė.

    Informacija parengta pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą medžiagą.

  • Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajono dalyvaujamasis biudžetas: pateikta 30 idėjų, aiškėja 2026 metų 500 tūkst. eurų planas

    Vilniaus rajone baigėsi šių metų paraiškų teikimo etapas dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvai: iki gegužės 24 dienos gyventojai pateikė 30 idėjų. Siūlymai apima tiek nedidelius bendruomeninius projektus, tiek didesnius viešųjų erdvių atnaujinimo sumanymus įvairiose seniūnijose.

    Savivaldybė skelbia, kad 2026 metų dalyvaujamajam biudžetui iš viso numatyta 500 000 eurų. Šios lėšos bus skiriamos naujoms iniciatyvoms, dalies jau pradėtų projektų tęstinumui ir mokyklų bendruomenių idėjoms, kad sprendimai apimtų skirtingas gyventojų grupes.

    Kuriose seniūnijose siūlomi pokyčiai

    Daugiausia idėjų siejamos su viešųjų erdvių tvarkymu, laisvalaikio infrastruktūra ir aplinkos gerinimu. Pasiūlymai pateikti Avižienių, Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijoms.

    Pagal mastą idėjos suskirstytos į tris kategorijas: 15 mažos apimties, 9 vidutinės apimties ir 6 didelės apimties projektai. Toks skirstymas paprastai padeda subalansuoti biudžetą, kad šalia didesnių darbų neliktų nuošalyje ir greičiau įgyvendinami vietos bendruomenių poreikiai.

    Kaip bus atrenkami laimėtojai

    Toliau laukia kelių etapų vertinimas: paraiškas nagrinės Vilniaus rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto priemonės projektinių idėjų vertinimo komisija. Šiame etape tikrinamas idėjų įgyvendinamumas, atitikimas reikalavimams ir preliminarios sąnaudos.

    Po atrankos vasarą planuojamas gyventojų balsavimas, kuris ir nulems, kurioms iniciatyvoms bus teikiama pirmenybė. Savivaldybės teigimu, 2026 metais numatoma įgyvendinti 7 projektus: 3 mažos apimties, 3 vidutinės apimties ir 1 didelės apimties.

    Kas galės balsuoti ir kokiu būdu

    Balsuoti galės ne jaunesni nei 18 metų Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai. Numatomi du balsavimo būdai: elektroninis (per Elektroninius valdžios vartus) ir fizinis, pildant popierines balsavimo formas savivaldybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas didina gyventojų įsitraukimą į savivaldos sprendimus ir skatina atsakomybę už savo gyvenamąją aplinką.

    „Ankstesnių projektų įgyvendinimas ir matomi rezultatai geriausiai parodo dalyvaujamojo biudžeto vertę ir skatina gyventojus siūlyti naujas idėjas savo gyvenvietei“, – sakė Robert Duchnevič.

    Artėjant balsavimui savivaldybė žada atskirai informuoti apie tikslias datas ir tvarką. Gyventojams tai bus galimybė tiesiogiai nuspręsti, kurioms idėjoms pirmiausia turėtų atitekti 2026 metų dalyvaujamojo biudžeto lėšos.

  • Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno senamiestyje užbaigta Rotušės aikštės rekonstrukcija, o atnaujinta erdvė sutapo su lauko kavinių sezono pradžia. Miestas skelbia, kad aikštėje įrengta nauja danga, suformuotos žalumos salelės, atnaujintas apšvietimas, o grindinyje integruotos vandens srovės jau tapo nauju traukos tašku.

    Kauno savivaldybės teigimu, Rotušės aikštės pokyčiai yra platesnio senamiesčio atnaujinimo tęsinys po Rotušės pastato ir Vilniaus gatvės sutvarkymo. Aikštė projektuota taip, kad būtų patogesnė kasdieniam judėjimui, lengviau pritaikoma renginiams ir geriau atlieptų senamiesčio lankytojų srautus šiltuoju metų laiku.

    Kas pasikeitė aikštėje

    Rekonstrukcijos metu, prižiūrint archeologams, atnaujintos požeminės komunikacijos ir ištirtas apie 4 000 kvadratinių metrų plotas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai buvo vieni didžiausių tokio pobūdžio archeologinių darbų šioje miesto dalyje, todėl tvarkymo tempas priklausė ir nuo radinių fiksavimo.

    Važiuojamoji dalis aplink aikštę išliko grįsta akmenimis, o likusioje erdvėje įrengta granito danga. Aikštės paviršius suformuotas vienodo aukščio, atsisakyta bortelių ir ryškių iškilumų, todėl erdvė tapo patogesnė pėstiesiems, tėvams su vežimėliais ir žmonėms su judėjimo negalia.

    Vietoje anksčiau buvusio sunkiau pasiekiamo fontano sprendimo atsirado iš grindinio trykštančios vandens srovės šalia Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Toks sprendimas pastaraisiais metais dažnai pasirenkamas Europos miestų aikštėse, nes leidžia erdvę greitai transformuoti nuo žaidybinės zonos dieną iki renginių aikštės vakare.

    Erdvė poilsiui ir šventėms

    Pagal architektūrinę viziją aikštėje įrengtos skirtingų dydžių žalumos salelės, o aplink jas sumontuoti žiedo formos suoleliai. Taip kuriamos kelios mažesnės poilsio zonos, kurios padeda išskaidyti žmonių srautus ir suteikia pavėsio bei jaukumo įspūdį net ir atviroje, reprezentacinėje erdvėje.

    Centrinė aikštės dalis palikta atvira renginiams, koncertams, šventėms, taip pat paviljonams ar turgeliams. Miestas nurodo, kad atnaujintoje erdvėje jau vyko didesni susibūrimai, tarp jų ir Kauno 618-ojo gimtadienio renginių programa.

    Parkavimo tvarka grąžinta į ankstesnę

    Užbaigus rekonstrukciją, savivaldybė praneša grąžinusi ankstesnę parkavimo tvarką ir panaikinusi laikinai įrengtą oranžinę automobilių stovėjimo zoną. Rotušės aikštė ir jos prieigos priskirtos senamiesčio rinkliavos zonai, kur parkavimo valanda kainuoja 2 eurus.

    Taip pat nurodoma, kad senamiesčio zonoje, apimančioje teritoriją tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, rinkliava renkama visomis dienomis visą parą. Savivaldybė akcentuoja, kad pirmoji stovėjimo valanda yra įskaičiuota į sumažintos taršos zonos mokestį, todėl daliai vairuotojų papildomos išlaidos gali neatsirasti.

    „Dabar čia kur kas jaukiau ir patogiau. Norime, kad Senamiestis trauktų žmones, todėl galiu patikinti, kad darbų dar tikrai bus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

  • Alytaus savivaldybės 2025 metų veiklos ataskaita patvirtinta: kokie darbai mieste labiausiai matėsi

    Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgiami svarbiausi per metus įgyvendinti darbai ir pasiekti rezultatai. Dokumente akcentuojami infrastruktūros atnaujinimo, viešųjų erdvių gerinimo bei paslaugų prieinamumo pokyčiai.

    Gyventojai per 2025 metus mieste matė intensyvius darbus: tvarkomas gatves ir šaligatvius, atnaujinamas erdves, vykdomus aplinkos gerinimo projektus. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis pokyčių labiausiai pastebimi kasdienėje rutinoje, kai patogiau judėti ir saugiau leisti laiką šalia namų.

    Pokyčiai viešosiose erdvėse

    Ataskaitoje išskiriamas dėmesys miesto aplinkai ir želdiniams, kurie, savivaldybės teigimu, prisidėjo prie jaukesnio bendro vaizdo. Žalesnės erdvės tampa ne tik estetine, bet ir praktine investicija, nes miestuose vis dažniau vertinamas pavėsis, oro kokybė ir komfortas karščio bangų metu.

    Taip pat akcentuojamos erdvės aktyviam laisvalaikiui: įrengti ar atnaujinti sporto aikštynai, vaikų žaidimų aikštelės, vietos ramiam poilsiui. Savivaldybė pažymi, kad tokios investicijos didina rajonų patrauklumą ir skatina bendruomeniškumą.

    Daugiau dėmesio paslaugų kokybei

    2025 metų veiklos apžvalgoje minima, kad nuosekliai stiprintas dėmesys sveikatos apsaugai ir socialinių paslaugų kokybei, siekiant didesnio prieinamumo ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Tokia kryptis savivaldybėms tampa vis svarbesnė dėl visuomenės senėjimo ir augančio paslaugų poreikio.

    Švietimo srityje ataskaitoje pabrėžiamos investicijos į ugdymo įstaigų infrastruktūrą, gerinant mokymosi sąlygas ir aplinkos saugumą. Savivaldybė teigia, kad atnaujintos erdvės ir modernesnė bazė yra viena iš priemonių, padedančių kurti patrauklesnę aplinką vaikams ir jaunimui.

    Kas toliau?

    Savivaldybė ataskaitoje akcentuoja, kad dalis projektų reikalauja ilgesnio pasirengimo ir vykdymo, todėl rezultatai ne visada pasimato iš karto. Vis dėlto pabrėžiama, kad nuoseklus darbas leidžia pasiekti apčiuopiamų, miestui reikšmingų rezultatų ir kurti patogesnę kasdienę aplinką.

    Patvirtinta 2025 metų veiklos ataskaita tampa pagrindu viešam aptarimui, kas pasiteisino ir kur reikėtų daugiau tempo ar tikslumo, planuojant tolesnes investicijas. Savivaldybė ragina gyventojus domėtis įgyvendintais darbais ir vertinti pokyčius pagal tai, kaip jie atsispindi kasdienėje miesto kokybėje.

  • Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Senamiesčio portretas: kodėl 90 proc. gyventojų šią Vilniaus seniūniją vertina teigiamai

    Vilniaus Senamiestis išlieka viena ryškiausią tapatybę turinčių sostinės seniūnijų: čia susitelkia istorinis paveldas, kultūros įstaigos ir intensyvus kasdienis miesto gyvenimas. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 90 proc. Senamiesčio gyventojų gyvenimą savo rajone vertina teigiamai.

    Tyrime Senamiestis apibūdinamas keturiais raktažodžiais: kultūriškas, charakteringas, patogus ir atviras. Šie vertinimai siejami su architektūriniu turtingumu, renginių ir laisvalaikio pasiūla bei plačiomis galimybėmis kasdienius reikalus sutvarkyti netoli namų.

    Ką Senamiestis suteikia kasdienybei

    Gyventojai dažnai pabrėžia, kad Senamiestyje patogu gyventi dėl paslaugų gausos ir pėsčiomis pasiekiamų vietų. Didelė dalis kasdienės rutinos telpa rajone: čia vaikštoma, lankomasi kavinėse ir restoranuose, perkamas maistas, naudojamasi įvairiomis paslaugomis.

    Vertinant vadinamojo 15 minučių miesto principą, Senamiestis išsiskiria kultūrinių veiklų pasiūla, laisvalaikio paslaugomis, darbo vietų artumu ir ekonominiu gyvybingumu. Tai sustiprina rajono, kaip miesto centro, vaidmenį, tačiau kartu kelia papildomą spaudimą infrastruktūrai.

    Tvaraus judumo požiūriu Senamiestis taip pat išsiskiria: beveik pusė gyventojų kasdien juda pėsčiomis. Automobiliu dažniausiai keliauja apie trečdalis, viešuoju transportu naudojasi ketvirtadalis, o dviračiu važinėja maždaug dešimtadalis, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių mieste.

    Kas gyvena Senamiestyje

    Senamiestyje gyvena apie 22 500 žmonių, o jų amžiaus struktūra, kaip nurodoma tyrime, yra jaunesnė nei bendras Vilniaus vidurkis. Dauguma gyventojų įsikūrę 2–3 kambarių būstuose, o didesnę dalį sudaro nuosavybę turintys gyventojai.

    Ilgalaikio prisirišimo rodikliai taip pat aukšti: 47 proc. apklaustųjų norėtų Senamiestyje gyventi neribotą laiką, dar 32 proc. planuoja čia likti bent penkerius metus. Kaip svarbiausi privalumai dažniausiai įvardijami kultūros ir laisvalaikio galimybės, kaimynystės atmosfera bei centrinė lokacija.

    Rajono simboliais gyventojai dažnai laiko Vilniaus katedrą, Gedimino pilį, Užupio angelą, Halės turgų ir MO muziejų. Šios vietos Senamiestyje kuria atpažįstamą miesto veidą tiek vilniečiams, tiek lankytojams.

    Didžiausi iššūkiai ir ko trūksta

    Intensyvus judėjimas ir aktyvus naktinis bei turistinis gyvenimas Senamiestyje turi ir kitą pusę. Tyrime akcentuojama, kad gyventojai dažnai susiduria su triukšmu, intensyviais eismo srautais, automobilių statymo problema ir įtampa tarp turistinės traukos bei kasdienio vietinių ritmo.

    Gyventojų pranešimuose apie aplinką dažniau nei kitur mieste minimos viešosios tvarkos ir infrastruktūros bėdos. Dažniausiai fiksuojamos aplinkos tvarkymo problemos, kelių dangos defektai, taip pat švaros taisyklių pažeidimai, o atskirose teritorijose išlieka ir saugumo klausimai.

    Nors žaliosios erdvės Senamiestyje sudaro apie 22 proc., tankus užstatymas riboja jų plėtrą. Tyrimo išvadose pabrėžiamas poreikis kurti daugiau vietos gyventojams pritaikytų viešųjų erdvių, stiprinti želdynus šeimoms ir vaikams bei nuosekliai mažinti transporto apkrovą, kad rajonas išlaikytų patrauklumą ne tik svečiams, bet ir nuolatiniams gyventojams.

    Senamiesčio rezultatai pateikiami platesniame kontekste, nes Vilniaus seniūnijų tapatybė tirta pirmą kartą. Tyrimas parengtas 2025 metais, remiantis apklausomis, 2021 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, nusikalstamumo statistika ir žiniasklaidos analize.

  • Trakų rajone startuoja balsavimas: gyventojai rinks vieną iš 9 bendruomenės projektų idėjų

    Trakų rajone startuoja balsavimas: gyventojai rinks vieną iš 9 bendruomenės projektų idėjų

    Trakų rajono savivaldybė kviečia gyventojus balsuoti už bendruomenės iniciatyvų projektų idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti. Po dviejų vertinimo etapų iš 11 pateiktų pasiūlymų patvirtintos 9 idėjos, kurios teikiamos viešam gyventojų balsavimui.

    Balsavimas vyks 2026 metais gegužės 25 dieną–birželio 8 dieną. Dalyvauti gali Trakų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, balsavimo dieną sulaukę ne mažiau kaip 18 metų.

    Kas pateko į balsavimą?

    Patvirtintų idėjų sąraše dominuoja viešųjų erdvių tvarkymas ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra. Tarp pasiūlymų yra profesionalių lauko treniruoklių ir modulinių patalpų įrengimas Trakų sporto centro stadione, taip pat keli skverų bei poilsio erdvių projektai skirtingose rajono vietovėse.

    Gyventojai taip pat gali rinktis iniciatyvas, susijusias su vaikų žaidimų aikštelės gerinimu Lentvaryje, bendruomenės poilsio ir susirinkimų teritorijos sutvarkymu Račkūnuose, viešųjų maudyklų infrastruktūros papildymu Aukštadvaryje pontoniniais liepteliais bei muzikinių lauko instrumentų erdvės plėtra Senųjų Trakų parkelyje.

    Biudžetai ir praktinė nauda

    Daugumos projektų planuojamas biudžetas siekia apie 30 000 eurų, o mažiausias iš pateiktų – 18 150 eurų. Savivaldybės praktikoje tokio dydžio sumos dažniausiai skiriamos greitai įgyvendinamiems, aiškiai apčiuopiamos naudos projektams, kurie per trumpą laiką gali pakeisti konkrečią viešą erdvę.

    Tokios iniciatyvos paprastai orientuotos į kasdienius bendruomenės poreikius: apšvietimą, mažąją architektūrą, sporto ir laisvalaikio zonas, saugesnę aplinką vaikams, patogesnį judėjimą ir patrauklesnes viešąsias erdves. Dėl to gyventojų balsavimas dažnai tampa svarbiausiu filtru, padedančiu išskirti labiausiai palaikomą projektą.

    Kaip balsuoti, kad balsas galiotų?

    Vienas gyventojas gali balsuoti ne daugiau kaip už vieną projektą, o jei balsuojama kelis kartus, galioja paskutinis pasirinkimas. Balsuojant būtina pateikti gimimo datą, vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir telefono numerį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad nepateikus bent vieno duomens arba nurodžius netiksliai, balsas atmetamas. Pateikti duomenys naudojami tik asmens tapatybei patikrinti ir įsitikinti, kiek kartų gyventojas balsavo, o viešai skelbiami nebus.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyrių. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir balsuoti iki nustatyto termino pabaigos.

  • Kelmės rajone startavo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: 8 idėjos varžosi dėl 60 000 eurų

    Kelmės rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus apsispręsti, kurios viešosios erdvės ir infrastruktūros idėjos bus įgyvendintos dalyvaujamojo biudžeto lėšomis. Balsuoti gali Kelmės rajone gyvenamąją vietą deklaravę asmenys nuo 16 metų.

    Balsavimas vyksta nuo gegužės 20 dienos iki birželio 2 dienos imtinai. Šiemet gyventojų iniciatyvoms savivaldybės 2026 metų biudžete numatyta 60 000 eurų, o daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos bus realizuojamos savivaldybės administracijos.

    Kaip vyksta balsavimas?

    Balsuojama elektroniniu būdu, o kiekvienas gyventojas gali atiduoti tik vieną balsą už vieną pasirinktą projektą. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, balsuojant prašoma nurodyti vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir asmens kodą.

    Taip pat reikalingas sutikimas tvarkyti asmens duomenis, kurie naudojami tik tapatybei patikrinti ir užtikrinti, kad žmogus nebalsuotų kelis kartus. Savivaldybė nurodo, kad duomenys tikrinami Gyventojų registro duomenų bazėje ir neviešinami.

    Kokios 8 idėjos pateiktos?

    Balsavimui pateiktos aštuonios skirtingos iniciatyvos, apimančios tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek kultūrinio paveldo ir viešųjų erdvių sutvarkymo kryptis. Tarp jų yra šviečiančių sūpynių parko idėja Kelmės „Draugystės“ parke ir daugiafunkcinė kliūtinio bėgimo treniruočių aikštelė.

    Gyventojai taip pat gali rinktis Maironių koplytėlės ir šaltinio teritorijos sutvarkymą, Grinių parko atnaujinimą, profesionalių lauko treniruoklių zoną prie Bridvaišio ežero Tytuvėnuose. Tarp idėjų yra poilsio ir pasivaikščiojimų erdvė Kražių parkelyje, paauglių sporto ir laisvalaikio zona Kukečiuose bei viešosios erdvės sutvarkymas ir skvero įrengimas prie Užvenčio bažnyčios komplekso.

    Kodėl dalyvaujamasis biudžetas svarbus?

    Dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai nuspręsti, kam skirti dalį savivaldybės lėšų, todėl tai laikoma vienu praktiškiausių būdų stiprinti vietos demokratiją. Tokiose programose dažniausiai laimi aiškiai apčiuopiamą naudą kasdieniam gyvenimui kuriantys sprendimai: takai, apšvietimas, poilsio zonos, sporto infrastruktūra ar bendruomenės traukos objektai.

    Savivaldybė primena, kad balsavimo procedūros vykdomos pagal dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo tvarką, patvirtintą Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2026 metais. Pasibaigus balsavimui bus suskaičiuoti rezultatai, o daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos pereis į įgyvendinimo etapą.

  • Klaipėdos Draugystės parke startuoja 4 000 kv. m laisvalaikio zona: kas keisis iki lapkričio

    Klaipėdos Draugystės parke startuoja 4 000 kv. m laisvalaikio zona: kas keisis iki lapkričio

    Pietinėje Klaipėdos dalyje prasideda Draugystės parko atnaujinimo darbai: čia bus įrengiama kompleksinė laisvalaikio zona, skirta tiek aktyviam sportui, tiek ramiam poilsiui. Rangovas jau pradeda pirmuosius darbus, o projektą planuojama užbaigti iki lapkričio pabaigos.

    Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, kiekviena nauja viešoji erdvė mieste didina galimybes gyventojams patogiai leisti laiką šalia namų. Jis akcentuoja, kad atnaujintas parkas turėtų tapti kasdien lankoma vieta šeimoms, vaikams, jaunimui ir vyresniems klaipėdiečiams.

    „Kiekviena nauja viešoji erdvė mieste reiškia paprastą, bet kartu labai svarbų dalyką – daugiau vietos žmonėms būti kartu“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Projekte numatyta įrengti apie 4 000 kvadratinių metrų ploto laisvalaikio erdvę, kuri būtų pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms. Sprendiniai apims ir aktyvaus užimtumo zonas, ir infrastruktūrą patogiam laisvalaikiui.

    Draugystės parke planuojama įrengti daugiafunkcinę sporto aikštelę, pritaikytą futbolui ir krepšiniui, taip pat lauko treniruoklius bei gimnastikos erdves. Vaikams numatyta žaidimų aikštelė, o ramiam poilsiui bus pastatyti suoliukai ir pikniko stalai.

    Kartu bus įrengiami dviračių stovai ir atnaujinama inžinerinė infrastruktūra, kad erdve būtų patogu naudotis kasdien. Saugumui ir komfortui planuojamas teritorijos apšvietimas bei vaizdo stebėjimo kameros.

    Didelis dėmesys skiriamas ir želdynams: numatyta sodinti naujus augalus, parenkant juos pagal vietos sąlygas ir sezoniškumą. Siekiama, kad teritorija išliktų patraukli skirtingais metų laikais, o parkas įgautų daugiau jaukumo.

    Darbus vykdys UAB „Tilta“, o projekto vertė siekia apie 600 000 eurų. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas ne tik pagerins parko kokybę, bet ir paskatins gyventojus daugiau laiko leisti lauke, naudojantis patogia, saugia ir įvairiems poreikiams pritaikyta viešąja erdve.

  • Vilkaviškio rajone prasidėjo balsavimas dėl 12 iniciatyvų seniūnijose: ką rinksis gyventojai?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje startavo trečiasis gyventojų iniciatyvų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti seniūnijose, atrankos etapas – prasidėjo balsavimas. Savivaldybė kviečia savo gyvenamąją vietą rajone deklaravusius gyventojus iki birželio 3 dienos 17.00 valandos išreikšti nuomonę, kuriems projektams turėtų būti teikiama pirmenybė.

    Sprendimas skelbti balsavimą priimtas 2026 metų gegužės 4 dieną įvykusiame projekto idėjų pasiūlymų vertinimo darbo grupės posėdyje. Įvertinus pateiktas paraiškas, gyventojų balsavimui atrinkta 12 iniciatyvų, atėjusių iš 11 rajono seniūnijų.

    12 idėjų iš seniūnijų

    Tarp balsavimui pateiktų projektų – tiek laisvalaikio erdvių kūrimas, tiek infrastruktūros gerinimas. Pavyzdžiui, Vilkaviškio miesto seniūnijoje siūloma įrengti interaktyvių pramogų zoną „PlayTech Vilkaviškis“ ir įrengti lauko LED ekraną mieste.

    Kitur akcentuojamos viešosios erdvės ir aplinkos sutvarkymas: Bartninkų seniūnijoje siūloma atkurti vandens telkinį ir pritaikyti teritoriją poilsiui Kuosėnų kaime, Kybartų seniūnijoje – įrengti pakrantės parką Matlaukyje, Vištyčio seniūnijoje – atnaujinti ir praturtinti parko aplinką projektu Žydintis parkas Vištytyje.

    Dalis idėjų orientuotos į kasdienį saugumą ir patogumą – numatyti gatvių apšvietimo modernizavimo projektai Klausučių seniūnijoje ir Pajevonio seniūnijoje, taip pat siūloma atnaujinti apšvietimą Karklupėnų kaime. Keturvalakių seniūnijoje pateikta idėja plėsti laisvalaikio zoną Karklinių kaimo parke, papildant ją daugiafunkciu žaidimų kompleksu vaikams.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Savivaldybė nurodo, kad balsuoti gali Vilkaviškio rajono gyventojai nuo 16 metų, deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje. Vienas gyventojas gali balsuoti kiekvienoje seniūnijoje tik už vieną projekto idėją.

    Balsavimas vyksta keliais būdais: elektroniniu būdu užpildant savivaldybės pateiktą formą, taip pat atvykus į Vilkaviškio rajono savivaldybę arba į seniūnijas. Toks modelis leidžia dalyvauti ir tiems gyventojams, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis.

    Kada idėjos tampa realiais darbais?

    Daugiausia balsų surinkę projektai gali būti įgyvendinami, tačiau tik tuo atveju, jeigu pasiekia minimalų palaikymo slenkstį. Savivaldybė nurodo, kad projektas turi surinkti bent 0,5 proc. balsų nuo toje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus, remiantis Registrų centro einamųjų metų sausio 1 dienos duomenimis.

    Tokie balsavimo slenksčiai dažnai taikomi dalyvaujamojo biudžeto ir panašiose programose, kad laimėtojais netaptų idėjos, sulaukusios tik siauro rato palaikymo. Savivaldybės teigimu, tai padeda užtikrinti, jog įgyvendinami projektai atspindėtų didesnės bendruomenės poreikius.

  • Utenos rajono viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 gėlių daigai: savivaldybė atskleidė, kas juos tiekė

    Utenos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais gegužės 20 dieną rajono seniūnijų viešosiose erdvėse pasodinta 5 092 įvairių veislių gėlių daigai. Jie papuošė skverus ir aikštes, kurias kasdien naudoja vietos bendruomenės ir miesto svečiai.

    Kaip nurodo savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, gėlių daigai įsigyti Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis. Tokios priemonės paprastai siejamos su viešųjų erdvių kokybės gerinimu ir aplinkos tvarkymo darbais.

    Savivaldybė taip pat įvardijo tiekėją: daigai įsigyti iš ūkininko Daliaus Barzdos. Pasak pranešimo, įsigytos skirtingų veislių gėlės, kad želdynai būtų dekoratyvūs ir skirtingose vietose galėtų augti pagal konkrečių erdvių sąlygas.

    Želdynų atnaujinimas seniūnijose dažniausiai planuojamas taip, kad gėlių kompozicijos būtų matomiausiose vietose ir išliktų patrauklios visą sezoną. Savivaldybė pabrėžia, kad sodinimai vyko viešosiose erdvėse, todėl rezultatas turėtų būti iškart pastebimas gyventojams.