CP v2

Tag: Viešosios erdvės

  • Dalyvaujamasis biudžetas 2026 Biržuose: idėjos jau pateiktos, gegužę startuos gyventojų balsavimas

    Dalyvaujamasis biudžetas 2026 Biržuose: idėjos jau pateiktos, gegužę startuos gyventojų balsavimas

    Biržų rajono savivaldybėje baigėsi dalyvaujamojo biudžeto 2026 projektų idėjų teikimas. Nuo 2026 metų kovo 30 dienos iki balandžio 29 dienos gyventojai buvo kviečiami siūlyti iniciatyvas viešosioms erdvėms ir gyvenamajai aplinkai kurti bei gerinti.

    Savivaldybė pranešė sulaukusi 2 projektų idėjų pasiūlymų, kurių bendra vertė siekia 99 607 eurus. Idėjos pateiktos pagal įgyvendinimo vietą pasiskirstė po vieną Ramongalių kaime ir Kratiškių kaime.

    Kaip vyks balsavimas?

    Toliau savivaldybė vertins, ar projektų idėjos atitinka nustatytus kriterijus. Už atrinktas ir reikalavimus atitinkančias iniciatyvas Biržų rajono savivaldybės gyventojai bus kviečiami balsuoti.

    Balsavimas numatytas elektroniniu būdu savivaldybės interneto svetainėje ir seniūnijų patalpose. Kaip skelbiama, balsavimą planuojama paskelbti jau gegužės mėnesį.

    Kiek lėšų skiriama 2026 metais?

    Daugiausia gyventojų balsų surinkusį projektą ar projektus 2026 metais įgyvendins Savivaldybės administracija. Projektai bus finansuojami 100 proc. savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Priminta, kad 2026 metų savivaldybės biudžete gyventojų iniciatyvų projektams numatyta 50 000 eurų. Tai reiškia, kad gyventojų išrinktoms idėjoms bus skiriamas aiškiai apibrėžtas finansavimas, o įgyvendinimo darbai taps savivaldybės atsakomybe.

    Ką rodė 2025 metų rezultatai?

    Praėjusiais metais Biržų rajone gyventojai pateikė 5 projektų idėjas už 211 000 eurų. Iš jų 3 atitiko vertinimo kriterijus ir buvo teikiamos gyventojų balsavimui.

    Daugiausia balsų tuomet sulaukė projekto „Svajonių scena“ idėja, kuri įgyvendinama Pabiržės miestelyje. Savivaldybė tikisi, kad ir šiemet gyventojai aktyviai įsitrauks į balsavimą, nes būtent jis lemia, kurios iniciatyvos realiai pasieks rajono viešąsias erdves.

  • Neringos delegacija Birštone: kurortai tariasi dėl turizmo, viešųjų erdvių ir bendrų sprendimų

    Gegužės 8–9 dienomis Birštone lankėsi Neringos savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Dariaus Jasaičio. Svečius priėmė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su vicemerais ir administracijos vadovybe.

    Susitikimuose dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, su savivaldybių atstovais aptarusi socialinės politikos bei užimtumo klausimus. Abi pusės akcentavo, kad kurortams svarbu ieškoti sprendimų, kurie veiktų ne tik sezono piku.

    Kas aktualu abiem kurortams

    Vizito metu daug dėmesio skirta turizmo tendencijoms ir kurortų plėtros krypčiai: kaip pritraukti lankytojus ištisus metus, kartu mažinant spaudimą infrastruktūrai vasaros mėnesiais. Aptarti ir viešųjų erdvių puoselėjimo sprendimai, pritaikyti tiek vietos gyventojams, tiek poilsiautojams.

    Savivaldybių atstovai taip pat kalbėjo apie bendruomenių įtraukimą ir savivaldos priemones, kurios padeda suderinti kurortinį gyvenimo ritmą su kasdieniais gyventojų poreikiais. Tarp aptartų temų buvo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, kad kurortų interesai nacionaliniu lygmeniu būtų girdimi nuosekliau.

    Birštonui svarbūs jubiliejiniai metai

    Birštonas šiais metais mini 180-ąsias kurorto metines, todėl svečiams pristatyta kurorto raida, įgyvendinami ir planuojami projektai bei pastaraisiais metais atnaujinta infrastruktūra. Diskutuota, kaip viešosios investicijos gali prisidėti prie sveikatinimo paslaugų kokybės ir tvaraus turizmo augimo.

    Delegacija aplankė ir objektus už miesto ribų: Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, glampingą „Vasarojus“ bei „Birštono dvarelį“. Tokie vizitai, savivaldybių teigimu, padeda praktiškai įvertinti, kaip kuriami lankytojų srautams patrauklūs maršrutai ir paslaugos.

    Rezoliucija dėl bendradarbiavimo

    Vizito pabaigoje Birštono ir Neringos savivaldybių atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria įtvirtino siekį tęsti ir stiprinti tarpusavio partnerystę. Dokumentas simboliškai pažymi ilgalaikę dviejų kurortų draugystę ir numato bendradarbiavimo tęstinumą ateityje.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad Birštono ir Neringos ryšys tęsiasi beveik šešis dešimtmečius. Per šį laiką susiformavęs bendradarbiavimo modelis leidžia dalintis patirtimi sprendžiant turizmo, infrastruktūros ir bendruomeniškumo iššūkius.

  • Ramygalos parko atnaujinimas įgauna pagreitį: savivaldybė derina sprendinius su bendruomene

    Panevėžio rajono savivaldybė rengiasi atnaujinti Ramygalos miesto parką, siekdama, kad jis taptų patogesnis kasdieniam poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui. Pasak savivaldybės, planuojama derinti gamtos išsaugojimą su naujomis funkcijomis, kurios pritrauktų skirtingo amžiaus lankytojus.

    Apie numatomus pokyčius meras Antanas Pocius ir rajono vyriausiasis architektas Donatas Malinauskas diskutavo susitikime su Ramygalos bendruomene. Aptarime dalyvavo seniūnijos atstovai, bendruomenės nariai, klebonas Alfredas Puško, Atviro jaunimo centro atstovai ir kiti vietos gyventojai, išsakę lūkesčius bei pastebėjimus.

    „Parkas – tai miesto plaučiai. Norime, kad šis atnaujinimas nebūtų tik formalus takų sutvarkymas, o taptų realiu pokyčiu žmonėms“, – sakė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

    Pristatytose pirminėse vizualizacijose akcentuojamas parko daugiafunkciškumas: numatomos erdvės ramesniam poilsiui, pasivaikščiojimams ir aktyvesnėms veikloms. Savivaldybė išskiria tikslą sukurti vietą, kuri vienodai tiktų šeimoms su vaikais ir jaunimui, ieškančiam sporto bei judėjimo zonų.

    Pagal aptartą viziją parke galėtų atsirasti šiuolaikiškesnė infrastruktūra, įskaitant riedlenčių ir paspirtukų aikštelę bei vaikų žaidimų erdves. Taip pat būtų atsižvelgiama į šalia jau veikiančias aktyvaus laisvalaikio galimybes, kad skirtingos zonos papildytų viena kitą, o ne konkuruotų.

    Daugiausia diskusijų, kaip nurodo savivaldybė, kilo dėl parko vandens telkinio ateities. Bendruomenės nuotaikos krypsta link sprendimo tvenkinį panaikinti, o teritoriją pritaikyti rekreacijai, numatant medinių takų, poilsio vietų ir terasų idėją.

    Planuojant parko struktūrą žadama skirti dėmesio ir vizualinei kokybei: želdynai bei erdvių kompozicija būtų formuojami taip, kad darniai įsilietų į miesto aplinką ir atvertų svarbiausias panoramas. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendiniai dar bus tikslinami, o galutinis variantas priklausys nuo tolesnių derinimų su gyventojais.

    Tikimasi, kad atnaujintas Ramygalos parkas taps patrauklesne susitikimų ir laisvalaikio vieta, o projektas sustiprins viešųjų erdvių kokybę visame Panevėžio rajone. Artimiausiu metu numatoma tęsti konsultacijas ir detalinti sprendinius, kad pokyčiai atitiktų realius bendruomenės poreikius.

  • Alytaus rajone baigiasi balsavimas už bendruomenių iniciatyvas: kas pateko į galutinį sąrašą?

    Alytaus rajone baigiasi balsavimas už bendruomenių iniciatyvas: kas pateko į galutinį sąrašą?

    Alytaus rajono savivaldybėje artėja balsavimo pabaiga už bendruomenių iniciatyvas, skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti. Gyventojai kviečiami apsispręsti iki gegužės 14 dieną.

    Šiemet savivaldybė sulaukė 13 projektų idėjų pasiūlymų, kuriuos vertino sudaryta komisija. Po vertinimo viešam balsavimui patvirtinta 12 iniciatyvų: 9 mažos apimties ir 3 didelės apimties.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Balsuoti gali Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, balsavimo dieną sulaukę 16 metų. Savivaldybė nurodo, kad balsuoti galima elektroniniu būdu arba seniūnijose, užpildant balsavimo kortelę.

    Vienas gyventojas turi teisę balsuoti už iki 3 projektų kiekvienoje kategorijoje, tačiau nėra privaloma rinktis abiejų kategorijų. Jei asmuo balsuoja kelis kartus elektroniniu būdu, galioja paskutinis balsas, o pateikus kelias popierines korteles balsai neįskaitomi.

    Kokios idėjos varžosi mažos apimties kategorijoje?

    Mažos apimties kategorijoje pateiktos iniciatyvos apima poilsio ir aktyvaus laisvalaikio erdves įvairiose seniūnijose. Tarp jų yra poilsio infrastruktūros įrengimas Užupiuose, dviračių įgūdžių parkas bei bendruomenės kupolas Genių kaime.

    Taip pat siūloma įrengti kultūrinę erdvę Santaikoje, jaunimo gimnastikos erdvę Simne, atnaujinti viešąją erdvę Junčionyse, pakeisti suoliukus Luksnėnuose, įrengti lieptą Galinto ežere ir sukurti sporto bei laisvalaikio erdvę Eičiūnuose.

    Kokie projektai pateikti didelės apimties kategorijoje?

    Didelės apimties iniciatyvų sąraše – trys projektai, kurių vertės siekia nuo kelių dešimčių tūkstančių iki beveik 100 000 eurų. Vienas jų numato lauko padelio kortų įrengimą Kaniūkų kaime.

    Kitas projektas Krokialaukyje siūlo tvenkinyje įrengti spalvomis šviečiantį fontaną bei papildomą infrastruktūrą, o Kumečiuose planuojama kurti kultūrinio poilsio erdvę su interaktyviais sprendimais, įamžinant kraštiečio atminimą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad balsavimo metu prašoma nurodyti asmens duomenis, kurie naudojami tik balsavimo procedūroms ir finansavimo sprendimams administruoti. Galutiniai rezultatai lems, kurios idėjos bus įgyvendintos savivaldybės lėšomis pagal nustatytą bendruomenių iniciatyvų finansavimo tvarką.

  • Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Šią vasarą į šalies regionus vėl išrieda keliaujančių dirbtuvių autobusiukas KAD:MIESTELIAI, o vienas iš penkių jo sustojimų suplanuotas Pakruojo rajone, Bardiškiuose. Organizatoriai pabrėžia, kad dirbtuvės keliauja ten, kur vaikai ir jaunimas geriausiai jaučia, ko trūksta jų kasdienėms erdvėms.

    Bardiškiuose numatyta penkių dienų programa, per kurią dalyviai kartu su savanorių komanda išgrynins idėjas ir savo rankomis įgyvendins konkretų sprendimą viešojoje erdvėje. Dažniausiai tokių dirbtuvių rezultatas būna mažosios architektūros objektas ar bendruomenės susibūrimams pritaikytas akcentas, atsirandantis iš pačių jaunųjų gyventojų pasiūlymų.

    Šių metų pavasario kvietimas, pasak organizatorių, sulaukė didelio susidomėjimo: gauta daugiau nei 50 anketų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Atrinktos tik penkios vietos, todėl Bardiškių pasirinkimas reiškia, kad čia matomas aiškus bendruomenės potencialas ir poreikis įtraukti jaunimą į sprendimų kūrimą.

    Dirbtuvėse akcentuojamas ne tik fizinis rezultatas, bet ir procesas: vaikai mokosi planuoti, tartis, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už bendrą aplinką. Tokios praktikos atliepia vis dažniau savivaldybėse taikomą kryptį, kai viešosios erdvės kuriamos ne vien „iš viršaus“, o įtraukiant vietos žmones ir ypač jaunimą.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad apie tikslias dirbtuvių datas ir registracijos detales Bardiškiuose bus informuojama papildomai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Kauno rajone atsirado „Pokyčių taškai“: kaip žemėlapyje rasti darbus savo seniūnijoje

    Kauno rajone gyventojai vis dažniau pastebi specialius ženklus, vadinamus Pokyčių taškais. Jie žymi vietas, kuriose vyksta arba planuojami savivaldybės darbai, susiję su kasdieniu patogumu ir viešąja infrastruktūra.

    Tokie ženklinimai padeda aiškiau suprasti, kur ir kokie projektai vykdomi: nuo atnaujinamų parkų ir viešųjų erdvių iki mokyklų, darželių, sporto bei kultūros objektų. Savivaldybės teigimu, tikslas yra paprasčiau ir matomiau parodyti, kaip konkrečiose vietose keičiasi aplinka.

    Gyventojams taip pat siūloma naudotis internetiniu darbų žemėlapiu, kuriame pateikiama informacija apie projektus skirtingose seniūnijose. Žemėlapis nuolat pildomas, todėl vienoje vietoje galima matyti tiek jau vykdomus, tiek artimiausiu metu planuojamus darbus.

    Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje vis dažniau renkasi viešą projektų skaidrinimą per interaktyvius žemėlapius ir vietoje matomą ženklinimą. Tai leidžia gyventojams lengviau sekti darbų eigą, geriau suprasti, kodėl tam tikrose vietose vyksta statybos ar ribojimai, ir greičiau rasti aktualią informaciją pagal savo gyvenamąją teritoriją.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiai prasideda nuo bendruomenių poreikių ir idėjų, o projektų kryptis apima tiek švietimo, tiek susisiekimo, tiek laisvalaikio infrastruktūrą. Gyventojai kviečiami stebėti atnaujinimus savo seniūnijoje ir įvertinti, kaip keičiasi kasdienė aplinka.

  • Markučių viešoji erdvė prie Manufaktūrų g. 24: projektas pristatomas gyventojams, laukiama idėjų

    Vilniaus Rasų seniūnijoje, Markučių teritorijoje ties Manufaktūrų gatvės 24 numeriu, planuojama nauja viešoji erdvė. Sklypas yra Vilnelės slėnyje, kur urbanizuota aplinka ribojasi su jautriomis gamtinėmis teritorijomis, todėl projektuotojai akcentuoja poreikį suderinti poilsio funkciją ir gamtinio karkaso apsaugą.

    Gyventojai kviečiami į nuotolinę diskusiją 2026 metų gegužės 20 dieną 18 valandą. Susitikime bus pristatyta esamos situacijos analizė ir teritorijos sutvarkymo pasiūlymai, o dalyviai galės įvardyti, ko labiausiai tikisi iš naujos erdvės: patogaus susisiekimo, želdynų, mažosios architektūros ar ramesnių poilsio vietų.

    Planuojama viešoji erdvė vertinama kaip strategiškai svarbi, nes tokiose vietose sprendiniai turi tiesioginę įtaką ne tik kaimynystės patrauklumui, bet ir vandens telkinių pakrančių būklei. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad projektuojant siekiama išsaugoti esamus želdinius, tvarkyti lietaus vandens nuvedimą, parinkti pakrančių aplinkai tinkamas dangas ir apšvietimą, kad būtų mažinama neigiama įtaka ekosistemai.

    Erdvę numatoma sutvarkyti verslo lėšomis pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vertės matas“ bendradarbiavimo susitarimą. Bendrovė gretimame sklype Manufaktūrų gatvėje 24 planuoja daugiabučio gyvenamojo namo statybas, o kartu įsipareigoja prisidėti prie aplinkos viešosios infrastruktūros sukūrimo.

    Susitikimas vyks per „Teams“ platformą, o pastabas ir pasiūlymus gyventojai taip pat gali pateikti raštu iki 2026 metų gegužės 19 dienos el. paštu. Savivaldybės ir projektuotojų tikslas yra surinkti vietos bendruomenės įžvalgas dar prieš galutinius sprendimus, kad viešoji erdvė realiai atlieptų kasdienius Markučių gyventojų poreikius.

  • Ąžuolyno parke pristatyta skulptūra Pažadai: naujas Kauno akcentas apie žodžio trapumą

    Ąžuolyno parke pristatyta skulptūra Pažadai: naujas Kauno akcentas apie žodžio trapumą

    Kauno Ąžuolyno parke atsirado naujas viešosios erdvės meno kūrinys – skulptoriaus Vytauto Naručio sukurta skulptūrinė kompozicija Pažadai. Objektas papildė miesto galeriją po atviru dangumi ir kviečia praeivius trumpam sustoti, atkreipti dėmesį į kasdienius pažadus bei jų vertę.

    Skulptūra sukurta iš korteno ir nerūdijančio plieno, o jos forma primena iš vieno taško kylančius ir ore besiskleidžiančius ratilus. Kūrinyje akcentuojama mintis, kad pažadai neretai gimsta lengvai, tačiau jų ištesėjimas reikalauja laiko ir pastangų, todėl dalis jų tiesiog išsisklaido kasdienybės sraute.

    „Pažadai“ yra švelniai satyrinis žvilgsnis į mums visiems pažįstamus žodžius, kuriuos ištariame spontaniškai, bet ne visada paverčiame veiksmais, – sakė kūrinio autorius Vytautas Narutis.

    Vieta skulptūrai pasirinkta neatsitiktinai: Ąžuolyno parkas laikomas viena simboliškiausių Kauno erdvių, kur gamtos ilgaamžiškumas susitinka su miesto kasdienybe. Šimtamečių ąžuolų fonas sustiprina kūrinio siunčiamą žinutę apie laikinumą ir atsakomybę už ištartą žodį.

    Šis meno objektas įrengtas kaip Kauno miesto viešųjų erdvių iniciatyvų tąsa, kai miestas sąmoningai pildo skulptūrų ir meninių akcentų žemėlapį. Tokie kūriniai tampa ne tik vizualiniais orientyrais, bet ir pokalbio tema, padedančia miestiečiams naujai pamatyti įprastas erdves.

    „Kauno akcentai“ – atviru konkursu grįsta Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, kviečianti profesionalius menininkus kurti objektus viešosioms miesto erdvėms. Savivaldybės duomenimis, per visą programos laikotarpį Kaune įgyvendinta daugiau kaip 150 meninių idėjų, kurios formuoja atpažįstamą ir nuolat atsinaujinantį miesto veidą.

  • Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje šią vasarą planuojama atverti naują viešą erdvę poilsiui ir bendruomenės renginiams – „Laisvalaikio salą“. Alytaus rajono savivaldybė skelbia, kad teritorijoje šiuo metu vyksta intensyvūs įrengimo darbai, o tikslas – sukurti patogią vietą kasdieniam laisvalaikiui ir šventėms.

    Pasak savivaldybės, beveik 30 arų plote numatyta sutvarkyti takus ir aikšteles, pastatyti lauko pavėsinę, įrengti suoliukus bei atliekų dėžes. Erdvėje suplanuotos atskiros zonos skirtingam amžiui: vaikams – žaidimų aikštelė su čiuožykla ir sūpynėmis, vyresniems – lauko treniruokliai.

    „Kiekviena naujai kuriama erdvė Alytaus rajone pirmiausia yra skirta žmonėms – poilsiui, bendrystei ir buvimui kartu. Tikiu, kad ši vieta Alovėje taps ne tik traukos tašku, bet ir gyvu bendruomenės centru, kuriame susitiks skirtingos kartos, gims šventės ir stiprės tarpusavio ryšys“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Vienas svarbiausių akcentų – infrastruktūra patogiam ir saugiam naudojimui vakare: projektuojamas apšvietimas, numatytos tvarkingos prieigos. Taip pat pabrėžiama, kad erdvė bus pritaikyta žmonėms su negalia, kad ja galėtų naudotis kuo platesnė bendruomenės dalis.

    „Laisvalaikio sala“ projektuojama ne tik kaip parkas pasivaikščiojimams, bet ir kaip vieta vietos renginiams. Savivaldybė nurodo, kad ateityje čia planuojama įrengti sceną, kuri leistų organizuoti kultūrinius pasirodymus, bendruomenės šventes ir kitus susibūrimus.

    Projektas siejamas ir su vietos tapatybe: erdvėje integruojami simboliniai motyvai, susiję su krašto istorija ir ženklais. Nurodoma, kad Saulės ratas simbolizuoja šeimą ir gyvybę, spiralė – laiką ir judėjimą, o trys auksiniai Alovės ženklai primena bendrystę; šie elementai įkomponuojami į takus, aikšteles ir mažąją architektūrą.

  • Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje gegužės 4 dieną 17 valandą planuojama Šv. Florijono skvero atidarymo šventė Naujamiestyje. Atnaujinta erdvė dedikuota ugniagesių temai, o renginio metu numatytas ir gyvas kūrybinis procesas.

    Vienu pagrindinių akcentų taps menininko Dariaus Janonio iniciatyva: iki šiol buvusi tuščia siena šventės metu virs ugniagesių tematikos meno kūriniu. Organizatoriai kviečia prisidėti ir vilniečius, kad piešinys taptų bendruomenės įsitraukimo ženklu.

    Skvere įrengti nauji pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimų aikštelės, sporto zona ir mažosios architektūros elementai. Vaikų erdvės pritaikytos ugniagesių tematikai, o dalis informacijos apie priešgaisrinę saugą pateikiama ir Brailio raštu.

    „Šv. Florijono skverą kūrėme kaip gyvybingą bendruomenės traukos tašką, skirtą tiek poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo programoje numatyta gaisrinės technikos ekspozicija, ugniagesių gelbėtojų pasirodymai, ugnies gesinimo simuliacija ir praktiniai mokymai, kaip naudotis gesintuvu. Tokie užsiėmimai vis dažniau įtraukiami į miesto renginius, nes civilinės saugos įgūdžiai vertinami kaip kasdienė, o ne tik ekstremalių situacijų tema.

    Mažųjų lauks vaikiška trasa, pasirodymai ir įvairios pramogos, o paaugliams bei suaugusiesiems žadamos sportinės varžybos. Skvero pristatymas orientuotas į šeimas, tačiau kartu siekia parodyti, kaip viešosios erdvės gali veikti ir kaip edukacijos vietos.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad idėja buvo derinama prie vietos gyventojų poreikių ir to, ką jie nori matyti kasdienėje aplinkoje. Anksčiau menkai naudojama teritorija, kuri dažnai atlikdavo tik tranzitinę ar šunų vedžiojimo funkciją, dabar transformuota į teminę poilsio ir veiklų erdvę.

    Šventės partneriais įvardijama Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o renginyje taip pat numatytos vaišės ir rėmėjų veiklos. Organizatoriai akcentuoja, kad atidarymas kvies ne tik apžiūrėti atnaujintą skverą, bet ir patirti, kaip kuriamas naujas miesto akcentas realiu laiku.