CP v2

Tag: Viešosios erdvės

  • Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Šią vasarą į šalies regionus vėl išrieda keliaujančių dirbtuvių autobusiukas KAD:MIESTELIAI, o vienas iš penkių jo sustojimų suplanuotas Pakruojo rajone, Bardiškiuose. Organizatoriai pabrėžia, kad dirbtuvės keliauja ten, kur vaikai ir jaunimas geriausiai jaučia, ko trūksta jų kasdienėms erdvėms.

    Bardiškiuose numatyta penkių dienų programa, per kurią dalyviai kartu su savanorių komanda išgrynins idėjas ir savo rankomis įgyvendins konkretų sprendimą viešojoje erdvėje. Dažniausiai tokių dirbtuvių rezultatas būna mažosios architektūros objektas ar bendruomenės susibūrimams pritaikytas akcentas, atsirandantis iš pačių jaunųjų gyventojų pasiūlymų.

    Šių metų pavasario kvietimas, pasak organizatorių, sulaukė didelio susidomėjimo: gauta daugiau nei 50 anketų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Atrinktos tik penkios vietos, todėl Bardiškių pasirinkimas reiškia, kad čia matomas aiškus bendruomenės potencialas ir poreikis įtraukti jaunimą į sprendimų kūrimą.

    Dirbtuvėse akcentuojamas ne tik fizinis rezultatas, bet ir procesas: vaikai mokosi planuoti, tartis, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už bendrą aplinką. Tokios praktikos atliepia vis dažniau savivaldybėse taikomą kryptį, kai viešosios erdvės kuriamos ne vien „iš viršaus“, o įtraukiant vietos žmones ir ypač jaunimą.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad apie tikslias dirbtuvių datas ir registracijos detales Bardiškiuose bus informuojama papildomai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Kauno rajone atsirado „Pokyčių taškai“: kaip žemėlapyje rasti darbus savo seniūnijoje

    Kauno rajone gyventojai vis dažniau pastebi specialius ženklus, vadinamus Pokyčių taškais. Jie žymi vietas, kuriose vyksta arba planuojami savivaldybės darbai, susiję su kasdieniu patogumu ir viešąja infrastruktūra.

    Tokie ženklinimai padeda aiškiau suprasti, kur ir kokie projektai vykdomi: nuo atnaujinamų parkų ir viešųjų erdvių iki mokyklų, darželių, sporto bei kultūros objektų. Savivaldybės teigimu, tikslas yra paprasčiau ir matomiau parodyti, kaip konkrečiose vietose keičiasi aplinka.

    Gyventojams taip pat siūloma naudotis internetiniu darbų žemėlapiu, kuriame pateikiama informacija apie projektus skirtingose seniūnijose. Žemėlapis nuolat pildomas, todėl vienoje vietoje galima matyti tiek jau vykdomus, tiek artimiausiu metu planuojamus darbus.

    Pastaraisiais metais savivaldybės visoje Lietuvoje vis dažniau renkasi viešą projektų skaidrinimą per interaktyvius žemėlapius ir vietoje matomą ženklinimą. Tai leidžia gyventojams lengviau sekti darbų eigą, geriau suprasti, kodėl tam tikrose vietose vyksta statybos ar ribojimai, ir greičiau rasti aktualią informaciją pagal savo gyvenamąją teritoriją.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad pokyčiai prasideda nuo bendruomenių poreikių ir idėjų, o projektų kryptis apima tiek švietimo, tiek susisiekimo, tiek laisvalaikio infrastruktūrą. Gyventojai kviečiami stebėti atnaujinimus savo seniūnijoje ir įvertinti, kaip keičiasi kasdienė aplinka.

  • Markučių viešoji erdvė prie Manufaktūrų g. 24: projektas pristatomas gyventojams, laukiama idėjų

    Vilniaus Rasų seniūnijoje, Markučių teritorijoje ties Manufaktūrų gatvės 24 numeriu, planuojama nauja viešoji erdvė. Sklypas yra Vilnelės slėnyje, kur urbanizuota aplinka ribojasi su jautriomis gamtinėmis teritorijomis, todėl projektuotojai akcentuoja poreikį suderinti poilsio funkciją ir gamtinio karkaso apsaugą.

    Gyventojai kviečiami į nuotolinę diskusiją 2026 metų gegužės 20 dieną 18 valandą. Susitikime bus pristatyta esamos situacijos analizė ir teritorijos sutvarkymo pasiūlymai, o dalyviai galės įvardyti, ko labiausiai tikisi iš naujos erdvės: patogaus susisiekimo, želdynų, mažosios architektūros ar ramesnių poilsio vietų.

    Planuojama viešoji erdvė vertinama kaip strategiškai svarbi, nes tokiose vietose sprendiniai turi tiesioginę įtaką ne tik kaimynystės patrauklumui, bet ir vandens telkinių pakrančių būklei. Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad projektuojant siekiama išsaugoti esamus želdinius, tvarkyti lietaus vandens nuvedimą, parinkti pakrančių aplinkai tinkamas dangas ir apšvietimą, kad būtų mažinama neigiama įtaka ekosistemai.

    Erdvę numatoma sutvarkyti verslo lėšomis pagal Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vertės matas“ bendradarbiavimo susitarimą. Bendrovė gretimame sklype Manufaktūrų gatvėje 24 planuoja daugiabučio gyvenamojo namo statybas, o kartu įsipareigoja prisidėti prie aplinkos viešosios infrastruktūros sukūrimo.

    Susitikimas vyks per „Teams“ platformą, o pastabas ir pasiūlymus gyventojai taip pat gali pateikti raštu iki 2026 metų gegužės 19 dienos el. paštu. Savivaldybės ir projektuotojų tikslas yra surinkti vietos bendruomenės įžvalgas dar prieš galutinius sprendimus, kad viešoji erdvė realiai atlieptų kasdienius Markučių gyventojų poreikius.

  • Ąžuolyno parke pristatyta skulptūra Pažadai: naujas Kauno akcentas apie žodžio trapumą

    Ąžuolyno parke pristatyta skulptūra Pažadai: naujas Kauno akcentas apie žodžio trapumą

    Kauno Ąžuolyno parke atsirado naujas viešosios erdvės meno kūrinys – skulptoriaus Vytauto Naručio sukurta skulptūrinė kompozicija Pažadai. Objektas papildė miesto galeriją po atviru dangumi ir kviečia praeivius trumpam sustoti, atkreipti dėmesį į kasdienius pažadus bei jų vertę.

    Skulptūra sukurta iš korteno ir nerūdijančio plieno, o jos forma primena iš vieno taško kylančius ir ore besiskleidžiančius ratilus. Kūrinyje akcentuojama mintis, kad pažadai neretai gimsta lengvai, tačiau jų ištesėjimas reikalauja laiko ir pastangų, todėl dalis jų tiesiog išsisklaido kasdienybės sraute.

    „Pažadai“ yra švelniai satyrinis žvilgsnis į mums visiems pažįstamus žodžius, kuriuos ištariame spontaniškai, bet ne visada paverčiame veiksmais, – sakė kūrinio autorius Vytautas Narutis.

    Vieta skulptūrai pasirinkta neatsitiktinai: Ąžuolyno parkas laikomas viena simboliškiausių Kauno erdvių, kur gamtos ilgaamžiškumas susitinka su miesto kasdienybe. Šimtamečių ąžuolų fonas sustiprina kūrinio siunčiamą žinutę apie laikinumą ir atsakomybę už ištartą žodį.

    Šis meno objektas įrengtas kaip Kauno miesto viešųjų erdvių iniciatyvų tąsa, kai miestas sąmoningai pildo skulptūrų ir meninių akcentų žemėlapį. Tokie kūriniai tampa ne tik vizualiniais orientyrais, bet ir pokalbio tema, padedančia miestiečiams naujai pamatyti įprastas erdves.

    „Kauno akcentai“ – atviru konkursu grįsta Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, kviečianti profesionalius menininkus kurti objektus viešosioms miesto erdvėms. Savivaldybės duomenimis, per visą programos laikotarpį Kaune įgyvendinta daugiau kaip 150 meninių idėjų, kurios formuoja atpažįstamą ir nuolat atsinaujinantį miesto veidą.

  • Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje atidaroma „Laisvalaikio sala“: ką naujo ras šeimos ir kur planuojama scena renginiams

    Alovėje šią vasarą planuojama atverti naują viešą erdvę poilsiui ir bendruomenės renginiams – „Laisvalaikio salą“. Alytaus rajono savivaldybė skelbia, kad teritorijoje šiuo metu vyksta intensyvūs įrengimo darbai, o tikslas – sukurti patogią vietą kasdieniam laisvalaikiui ir šventėms.

    Pasak savivaldybės, beveik 30 arų plote numatyta sutvarkyti takus ir aikšteles, pastatyti lauko pavėsinę, įrengti suoliukus bei atliekų dėžes. Erdvėje suplanuotos atskiros zonos skirtingam amžiui: vaikams – žaidimų aikštelė su čiuožykla ir sūpynėmis, vyresniems – lauko treniruokliai.

    „Kiekviena naujai kuriama erdvė Alytaus rajone pirmiausia yra skirta žmonėms – poilsiui, bendrystei ir buvimui kartu. Tikiu, kad ši vieta Alovėje taps ne tik traukos tašku, bet ir gyvu bendruomenės centru, kuriame susitiks skirtingos kartos, gims šventės ir stiprės tarpusavio ryšys“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Vienas svarbiausių akcentų – infrastruktūra patogiam ir saugiam naudojimui vakare: projektuojamas apšvietimas, numatytos tvarkingos prieigos. Taip pat pabrėžiama, kad erdvė bus pritaikyta žmonėms su negalia, kad ja galėtų naudotis kuo platesnė bendruomenės dalis.

    „Laisvalaikio sala“ projektuojama ne tik kaip parkas pasivaikščiojimams, bet ir kaip vieta vietos renginiams. Savivaldybė nurodo, kad ateityje čia planuojama įrengti sceną, kuri leistų organizuoti kultūrinius pasirodymus, bendruomenės šventes ir kitus susibūrimus.

    Projektas siejamas ir su vietos tapatybe: erdvėje integruojami simboliniai motyvai, susiję su krašto istorija ir ženklais. Nurodoma, kad Saulės ratas simbolizuoja šeimą ir gyvybę, spiralė – laiką ir judėjimą, o trys auksiniai Alovės ženklai primena bendrystę; šie elementai įkomponuojami į takus, aikšteles ir mažąją architektūrą.

  • Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje atidaromas Šv. Florijono skveras: šventėje vilniečiai kartu kurs ugniagesių tematikos sieną

    Vilniuje gegužės 4 dieną 17 valandą planuojama Šv. Florijono skvero atidarymo šventė Naujamiestyje. Atnaujinta erdvė dedikuota ugniagesių temai, o renginio metu numatytas ir gyvas kūrybinis procesas.

    Vienu pagrindinių akcentų taps menininko Dariaus Janonio iniciatyva: iki šiol buvusi tuščia siena šventės metu virs ugniagesių tematikos meno kūriniu. Organizatoriai kviečia prisidėti ir vilniečius, kad piešinys taptų bendruomenės įsitraukimo ženklu.

    Skvere įrengti nauji pasivaikščiojimo takai, vaikų žaidimų aikštelės, sporto zona ir mažosios architektūros elementai. Vaikų erdvės pritaikytos ugniagesių tematikai, o dalis informacijos apie priešgaisrinę saugą pateikiama ir Brailio raštu.

    „Šv. Florijono skverą kūrėme kaip gyvybingą bendruomenės traukos tašką, skirtą tiek poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo programoje numatyta gaisrinės technikos ekspozicija, ugniagesių gelbėtojų pasirodymai, ugnies gesinimo simuliacija ir praktiniai mokymai, kaip naudotis gesintuvu. Tokie užsiėmimai vis dažniau įtraukiami į miesto renginius, nes civilinės saugos įgūdžiai vertinami kaip kasdienė, o ne tik ekstremalių situacijų tema.

    Mažųjų lauks vaikiška trasa, pasirodymai ir įvairios pramogos, o paaugliams bei suaugusiesiems žadamos sportinės varžybos. Skvero pristatymas orientuotas į šeimas, tačiau kartu siekia parodyti, kaip viešosios erdvės gali veikti ir kaip edukacijos vietos.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad idėja buvo derinama prie vietos gyventojų poreikių ir to, ką jie nori matyti kasdienėje aplinkoje. Anksčiau menkai naudojama teritorija, kuri dažnai atlikdavo tik tranzitinę ar šunų vedžiojimo funkciją, dabar transformuota į teminę poilsio ir veiklų erdvę.

    Šventės partneriais įvardijama Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, o renginyje taip pat numatytos vaišės ir rėmėjų veiklos. Organizatoriai akcentuoja, kad atidarymas kvies ne tik apžiūrėti atnaujintą skverą, bet ir patirti, kaip kuriamas naujas miesto akcentas realiu laiku.

  • Vilkaviškyje atnaujintas Meilės tiltelis: nauji turėklai, dizainas ir švelnus apšvietimas

    Vilkaviškyje atnaujintas Meilės tiltelis: nauji turėklai, dizainas ir švelnus apšvietimas

    Vilkaviškio mieste užbaigta dar viena gyventojų iniciatyva, skirta viešųjų erdvių kokybei gerinti – atnaujintas Meilės tiltelis per Vilkaujos upę. Sutvarkytas pėsčiųjų tiltas tapo ne tik saugesnis, bet ir labiau pritaikytas ramiems pasivaikščiojimams bei miesto svečių maršrutams.

    Atnaujinimo metu sutvarkyta tilto konstrukcija ir atnaujinti turėklai, o pasirinktų sprendimų tikslas buvo išlaikyti vientisą miesto mažosios architektūros kryptį. Savivaldybė akcentuoja, kad dizainas derintas taip, jog atkartotų bendrus architektūrinius akcentus, matomus ir kituose Vilkaviškio pėsčiųjų tiltuose.

    Didžiausias pokytis pastebimas sutemus – naujas apšvietimas subtiliai išryškina širdelių motyvais dekoruotus turėklus. Vakarais tiltelio siluetas ryškiau atsispindi Vilkaujos vandenyje, todėl atnaujinta vieta tampa patraukli ne tik kasdieniams maršrutams, bet ir trumpam sustojimui ar nuotraukai.

    Tokie nedideli, bet kryptingi projektai dažniausiai vertinami dėl tiesioginio poveikio kasdienybei: saugesnės perėjos, tvarkingesnė aplinka ir aiškesnė miesto estetika. Atnaujintas Meilės tiltelis papildo viešųjų erdvių tinklą ir primena, kad miestui svarbios ne tik didelės investicijos, bet ir nuosekli priežiūra.

    Gyventojai ir Vilkaviškio svečiai kviečiami užsukti ir pasivaikščioti atnaujintu tilteliu – dieną jis tampa patogiu jungiamuoju taku, o vakare atsiveria visai kitu, jaukesniu apšvietimo sukurtu vaizdu.

  • Mažeikiuose startavo pavasario tvarkymo darbai: kapinių takai, suolai, parkai ir Pavenčių paplūdimys

    Mažeikių seniūnijoje įsibėgėjo pavasariniai viešųjų erdvių tvarkymo darbai: nuo miesto kapinių infrastruktūros iki parkų ir poilsio zonų parengimo vasaros sezonui. Savivaldybė skelbia, kad darbai apima ir kasdienę priežiūrą, ir konkrečius atnaujinimo projektus, kurie gyventojams labiausiai juntami judriausiose miesto vietose.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas Mažeikių miesto kapinėms, kur tvarkomas pėsčiųjų takas. Planuojama iki Motinos dienos pašalinti ir išvežti senojo tako dangą, o artimiausiomis dienomis pradėti naujos dangos įrengimą. Kartu numatyta atnaujinti ir apšvietimą, kad kapinių teritorija būtų saugesnė tamsiuoju paros metu.

    Apšvietimo atnaujinimo darbai artimiausiu metu turėtų prasidėti ir stačiatikių bei liuteronų evangelikų kapinėse. Tokie sprendimai paprastai padeda mažinti nesaugumo jausmą, gerina matomumą pagrindiniuose takuose ir leidžia patogiau lankyti kapus vakare ar anksti ryte.

    Prie kapinių taip pat įrengtos dvi papildomos laikino žalienų saugojimo surinkimo aikštelės. Seniūnija primena, kad jos kartu su pastatytais konteineriais skirtos tik kapinėse susidarančioms žalienoms, todėl gyventojų prašoma laikytis šios tvarkos ir taip išvengti netvarkos bei papildomų išvežimo kaštų.

    Mieste tęsiamas ir mažosios infrastruktūros atnaujinimas. Sutvarkyta aikštelė prie Naftininkų gatvės 76 namo, papildytas smėlis tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelėse, pakeistos krepšinio lentos, lankai ir tinkleliai. Taip pat remontuojami bei atnaujinami suolai, šiukšliadėžės, perdažomi vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai.

    Tvarkymo darbai persikelia ir į miesto gatves bei parkus. Seniūnija praneša, kad sutvarkyti suolai M. Daukšos gatvėje, o dalyje Žemaitijos gatvės suoliukai dar atnaujinami. Prie suolų Žemaitijos gatvėje pasodintos našlaitės, o likusioje gatvės dalyje planuojama keisti visus suolus, kad sprendimai būtų vientisi ir ilgaamžiai.

    Senamiesčio parke numatyti keli konkretūs žingsniai: įrengiamos vietos šiukšliadėžėms, senos šiukšliadėžės bus pakeistos naujomis, papildomas nuslinkęs gruntas aplink paminklą ir planuojama atsėti veją. Tokie darbai svarbūs ne tik estetikai, bet ir saugumui, nes sutvarkyta danga ir sutvirtintas gruntas mažina slydimo bei ištrupėjusių vietų riziką.

    Artėjant šiltajam sezonui, tvarkoma ir Pavenčių poilsio zona. Į paplūdimio teritoriją atvežta naujo smėlio, teritorija išpurenta ir išravėta, žaidimų vietoje „Laivai“ pakeistas smėlis. Taip pat atnaujinti gultai, kuriuos planuojama sumontuoti artimiausiu metu, o šiukšliadėžėms įrengiami stogeliai.

    Seniūnija nurodo, kad atšilus orams Pavenčių poilsio zonoje bus įrengti plūdurai ir užbaigti kiti mažosios infrastruktūros sutvarkymo darbai. Tokie darbai įprastai atliekami prieš prasidedant aktyviam maudymosi sezonui, kad poilsiautojai rastų aiškiai pažymėtas ir prižiūrimas zonas.

    Tuo pačiu mieste oficialiai pradėtas ir žolės pjovimo sezonas. Veja jau nupjauta Sodų ir Taikos gatvių skveruose, žolė pjaunama palei naujai įrengtus pėsčiųjų ir dviračių takus, ypač ten, kur ji auga sparčiausiai, Ventos ir Pavenčių gatvėse. Seniūnija teigia, kad artimiausiu metu žolės pjovimo darbai bus tęsiami ir kituose prižiūrimuose plotuose.

  • Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: startuoja balsavimas už 8 idėjas, tarp jų – takai ir parkai

    Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: startuoja balsavimas už 8 idėjas, tarp jų – takai ir parkai

    Pakruojo rajono savivaldybėje prasidėjo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: gyventojai kviečiami išrinkti, kurios idėjos artimiausiu metu turėtų virsti realiais darbais mieste ir rajono gyvenvietėse. Savivaldybės administracija šiemet sulaukė 8 projektinių pasiūlymų, kurie praėjo administracinės atitikties vertinimą ir perduoti tolesniam nagrinėjimui.

    Balsavimas vyksta nuo balandžio 30 dieną 9.00 valandos iki gegužės 27 dieną 23.00 valandos. Dalyvauti gali Pakruojo rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai nuo 16 metų, o neturint galimybės balsuoti internetu, tai galima padaryti atvykus į Savivaldybės administraciją.

    Tvarka išlieka aiški: kiekvienas balsuojantis turi po vieną balsą kiekvienoje kategorijoje, todėl gali pasirinkti po vieną didelės ir mažos apimties projektą. Didelės apimties projektų vertė numatyta iki 150 000 eurų, mažos apimties – iki 30 000 eurų.

    Mažos apimties idėjos

    Tarp mažos apimties projektų siūloma įrengti šunų vedžiojimo aikštelę „Laimingų letenų zona“, kuri spręstų saugių erdvių augintiniams trūkumą ir mažintų konfliktus bendrose viešose vietose. Projekto autoriai pabrėžia, kad tokia infrastruktūra prisidėtų ir prie atsakingesnės augintinių priežiūros kultūros.

    Sporto ir aktyvaus laisvalaikio idėjas atstovauja „Pamūšis juda!“ bei „Rozalimo krepšinio aikštelė“. Vienu atveju planuojama daugiafunkcė aikštelė su kokybišku pagrindu ir gumine danga, kitu – esamos krepšinio aikštelės atnaujinimas, kad erdvė būtų saugesnė, patrauklesnė ir ilgaamžiškesnė.

    Į balsavimą įtraukta ir „Pėsčiųjų tako įrengimas Žvirblonių kaime“ idėja: siūloma įrengti apie 350 metrų ilgio ir 1,5 metro pločio asfaltuotą taką link tvenkinio, kuriuo žmonės šiltuoju sezonu naudojasi ypač dažnai. Taip pat pateiktas projektas „Sustok. Pajausk. Pabūk.“, kuriuo siekiama mokyklos teritorijoje sukurti sensorinį sodelį, skirtą poilsiui ir ugdymui.

    Didelės apimties projektai

    Didelės apimties kategorijoje gyventojams siūloma rinktis iš kelių infrastruktūrinių ir turizmo krypties idėjų. Viena jų numato daugiabučių kiemo infrastruktūros atnaujinimą: automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatvių, lietaus nuotekų sistemos ir apšvietimo sutvarkymą, siekiant aiškesnės eismo tvarkos ir saugesnio judėjimo.

    Kita idėja – „Takas į Koplyčkalnį (Paežerių Alkakalnį)“: numatoma įrengti pontoninį tiltą per tvenkinį, kad sala būtų pasiekiama ne tik žiemą, kai vanduo užšąla. Savivaldybė akcentuoja, kad patogesnis privažiavimas ir prieinamumas galėtų sustiprinti pažintinį turizmą ir edukacines veiklas.

    Trečiasis didelės apimties pasiūlymas – Triškonių sporto ir laisvalaikio parkas, kuriuo planuojama atnaujinti buvusio stadiono teritoriją ir sukurti visoms amžiaus grupėms pritaikytą erdvę. Projekto apraše numatoma guminė sporto danga, atnaujinamos aikštelės, lauko treniruokliai bei patogumai bendruomenei.

    Skelbiama, kad balsavimo rezultatai ir numatomos įgyvendinti idėjos bus paskelbti iki birželio 1 dieną. Planuojama, kad gyventojų balsavimu bus atrinkta viena didelės apimties ir trys mažos apimties idėjos.

  • Pagėgių savivaldybė startuoja su 2026 metų užimtumo didinimo programa: kas gali gauti pagalbą?

    Pagėgių savivaldybėje pradedama įgyvendinti 2026 metų užimtumo didinimo programa, skirta padėti darbo ieškantiems gyventojams sugrįžti į darbo rinką ir atnaujinti praktinius įgūdžius. Programoje numatytos tiek paslaugos, tiek laikino užimtumo galimybės, susijusios su visuomenei naudingais darbais.

    Pagrindinis programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą ir sudaryti sąlygas bedarbiams bei piniginės socialinės paramos gavėjams lengviau integruotis į darbo rinką. Prioritetas skiriamas asmenims, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir kuriems aktualus įgūdžių atnaujinimas bei nuoseklus pasirengimas darbui.

    Programoje taip pat keliama užduotis padidinti galimybes susirasti nuolatinį darbą, suteikiant reikalingas paslaugas tiems, kurie ruošiasi darbo rinkai. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba orientuota į konkrečių kliūčių užimtumui mažinimą, atsižvelgiant į individualią situaciją.

    Numatyta, kad programos metu bus tvarkomos savivaldybės bendro naudojimo viešosios erdvės ir atliekami kiti vietos bendruomenei naudingi darbai. Tokie darbai dažnai padeda žmonėms palaikyti darbo ritmą, įgyti ar prisiminti kasdienius darbo įpročius ir sustiprinti motyvaciją grįžti į nuolatinį užimtumą.

    Įgyvendinant programą, iki 50 tikslinės grupės asmenų Pagėgių savivaldybėje galės gauti nemokamas paslaugas, pritaikytas pagal individualius poreikius. Savivaldybė nurodo, kad paslaugos bus teikiamos asmenims, turintiems darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, o esant poreikiui – ir kitiems asmenims, kuriems tokia parama numatyta teisės aktuose.

    Užimtumo didinimo programos savivaldybėse yra viena iš priemonių, kuri praktiniu lygmeniu jungia socialinę paramą, aktyvios darbo rinkos politiką ir vietos infrastruktūros priežiūrą. Tokios programos paprastai vertinamos pagal tai, kiek dalyvių po laikino užimtumo ar paslaugų paketo pereina į stabilesnį darbą arba įgyja aiškesnį planą, kaip toliau siekti užimtumo.

    Dėl dalyvavimo programoje ir konkrečių paslaugų apimties gyventojams aktualu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją bei derinti veiksmus su Užimtumo tarnyba. Sprendimas dėl paslaugų ir įtraukimo dažniausiai siejamas su asmens statusu, registracija ir individualiai nustatytais poreikiais.