CP v2

Tag: Viešosios erdvės

  • Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Zarasų rajone baigtas dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: paaiškėjo du projektai, gausiantys finansavimą

    Kas nuspręsta Zarasų rajone?

    Zarasų rajono savivaldybėje baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto projektų. Savivaldybė pranešė, kad balsavimas vyko 2026 metų balandžio 30 dieną–gegužės 14 dieną, o rezultatai jau patvirtinti.

    Gyventojai galėjo balsuoti elektroniniu būdu per savivaldybės sistemą arba užpildydami popierines balsavimo korteles seniūnijose. Savivaldybė nurodo, kad jei žmogus balsavo abiem būdais, buvo įskaitytas elektroninis balsas.

    Daugiausia palaikymo sulaukusios idėjos

    Iš viso viešam balsavimui buvo pateiktos devynios idėjos, o pagal taisykles finansavimą gauna du daugiausiai balsų surinkę projektai. Šiemet aiškūs lyderiai išsiskyrė gana ryškiai.

    Daugiausia balsų surinko lauko scenos įrengimo Smalvų kaime idėja, o antroje vietoje liko laisvalaikio ir poilsio zonos šeimoms projektas. Abu jie bus įgyvendinami savivaldybės biudžeto lėšomis.

    „Dėkojame visiems gyventojams, kurie dalyvavo balsavime, ir kviečiame įsitraukti į dalyvaujamojo biudžeto procesus ateityje“, – nurodė Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kur bus įgyvendinama?

    Lauko scenos projektas Smalvų kaime surinko 355 balsus, o jo vertė numatyta 8 750 eurų. Savivaldybė skelbia, kad scena planuojama prie Smalvų kultūros namų, kad erdvę būtų galima pritaikyti kultūros, socialiniams ir edukaciniams renginiams įvairiais metų laikais.

    Antrą vietą užėmusi laisvalaikio ir poilsio zona šeimoms surinko 232 balsus, o planuojama vertė siekia 10 000 eurų. Projektas numatytas Padustėlio kaime, kur ketinama sutvarkyti apleistą teritoriją ir įrengti viešą erdvę su vaikų žaidimų zona, suoliukais, šiukšliadėžėmis bei apželdinimu.

    Kitos idėjos taip pat sulaukė aktyvaus palaikymo, tačiau finansavimą šįkart užtikrino tik pirmos dvi vietos. Savivaldybė primena, kad balsuoti galėjo Zarasų rajone deklaruoti gyventojai nuo 18 metų.

  • Kalvarijos dalyvaujamasis biudžetas: kurie 2026 metais įgyvendinami projektai surinko daugiausia balsų?

    Kalvarijos dalyvaujamasis biudžetas: kurie 2026 metais įgyvendinami projektai surinko daugiausia balsų?

    Gyventojų balsai nulėmė prioritetus

    Kalvarijos savivaldybėje jau ketvirtus metus įgyvendinamas dalyvaujamasis biudžetas, kai dalį savivaldybės lėšų panaudojimo krypties tiesiogiai pasirenka patys gyventojai. Šiemet iniciatyva vėl sulaukė aktyvaus įsitraukimo, o balsavimas išryškino aiškius bendruomenės prioritetus.

    Savivaldybės administracija viešam balsavimui buvo pateikusi 7 projektų idėjas. Daugiausia dėmesio sulaukė viešųjų erdvių tvarkymas ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra, ypač krepšinio aikštelių atnaujinimas ar įrengimas.

    Kurios idėjos surinko daugiausia balsų

    Pagal paskelbtus balsavimo rezultatus daugiausia palaikymo sulaukė Atviros viešosios erdvės Aistiškiuose projektas, surinkęs 211 balsų. Antroje vietoje liko dvi idėjos, surinkusios po 160 balsų: Sangrūda, pontoninis lieptas į salą ir Pietinio miestelio krepšinio aikštelės atnaujinimas.

    Tarp kitų balsavime dalyvavusių siūlymų buvo Poilsio erdvė prie tvenkinio Jungėnuose, kuri gavo 158 balsus, Krepšinio aikštelė Mockų parkelyje su 59 balsais, Trakiškių kaimo viešųjų erdvių kokybės gerinimas su 50 balsų ir Krepšinio aikštelė Brukų kaime, surinkusi 42 balsus.

    Kiek lėšų skirta ir kas bus finansuojama

    Gyventojų idėjoms įgyvendinti Kalvarijos savivaldybės biudžete numatyta 60 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu tikslinamos pateiktų idėjų sąmatos, todėl galutiniai darbų apimčių sprendimai priklausys ir nuo realių kaštų.

    Gegužės 18 dieną vykusiame dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo konsultacinės darbo grupės posėdyje nuspręsta orientuotis į daugiausia balsų surinkusias idėjas. Tai reiškia, kad pirmiausia finansavimas bus nukreiptas į projektus, kurie surinko didžiausią gyventojų palaikymą.

  • Kėdainiuose atvertas sezono sporto aikštynas: kur jis įrengtas ir ko prašoma gyventojų

    Kėdainiuose atvertas sezono sporto aikštynas: kur jis įrengtas ir ko prašoma gyventojų

    Kėdainių sporto centras pranešė, kad naujam sezonui paruoštas sporto aikštynas, esantis J. Basanavičiaus gatvėje 4. Aikštynas jau atviras lankytojams ir skirtas kasdieniam miesto gyventojų aktyviam laisvalaikiui.

    Sporto centras kviečia kėdainiečius ir miesto svečius aktyviai sportuoti bei naudotis infrastruktūra pagal paskirtį. Tikimasi, kad aikštynas taps patogia erdve tiek individualioms treniruotėms, tiek bendram fiziniam aktyvumui gryname ore.

    Kartu primenama, kad viešos sporto erdvės išlieka kokybiškos tik tuomet, kai jas atsakingai naudoja patys lankytojai. Gyventojų prašoma saugoti inventorių, nešiukšlinti ir po apsilankymo palikti aplinką tvarkingą, kad ji būtų saugi ir kitiems.

    Tokie sezono starto pranešimai daugelyje savivaldybių siejami su didėjančiu lauko sporto erdvių poreikiu šiltuoju metų laiku. Specialistai pabrėžia, kad patogiai pasiekiama infrastruktūra mieste skatina dažnesnį judėjimą ir prisideda prie geresnės savijautos kasdien.

    Planuojant apsilankymą gyventojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į aplinkinių teritorijų tvarką ir eismo saugumą, ypač atvykstant su vaikais. Pastebėjus sugadintą inventorių ar nesaugią situaciją, verta apie tai informuoti sporto centrą ar savivaldybės atsakingus darbuotojus.

  • Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Vilniaus rajono savivaldybė tarp šeimai draugiškiausių: įvertino viešąsias erdves ir želdynus

    Įvertinimas Seime

    Seime gegužės 15 dieną pirmą kartą Lietuvos istorijoje apdovanota 10 savivaldybių, išskirtinai daug dėmesio skiriančių šeimų poreikiams. Tarp jų atsidūrė ir Vilniaus rajono savivaldybė, sulaukusi įvertinimo už viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms.

    Savivaldybė apdovanota Aplinkos ministerijos nominacijoje, akcentuojant žaliųjų erdvių ir želdynų tinklo plėtrą bei kuriamas saugias, visoms amžiaus grupėms prieinamas viešąsias vietas. Tokie kriterijai dažniausiai siejami ne vien su estetika, bet ir su kasdiene gyvenimo kokybe bei saugumu.

    Kodėl Vilniaus rajonui tai svarbu

    Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad apdovanojimas atspindi nuoseklų savivaldos darbą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai augančio rajono infrastruktūros poreikių. Pasak jo, savivalda yra arčiausiai gyventojų, todėl greičiausiai pamato, kur labiausiai trūksta patogių ir saugių sprendimų šeimoms.

    „Savivalda veikia arčiausiai gyventojų, kasdien sprendžia jų problemas ir geriausiai žino, kas žmogui yra aktualiausia“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo, kad žiedinei savivaldybei tenka papildomi iššūkiai: paslaugas ir viešąsias erdves reikia užtikrinti ne viename centre, o dešimtyse skirtingų gyvenviečių. Be to, Vilniaus rajonas išsiskiria jauna gyventojų struktūra, todėl vaikų žaidimų aikštelės, parkai, apšvietimas, saugios pėsčiųjų jungtys ir poilsio zonos tampa ne prabanga, o būtinybe.

    Naujos erdvės ir gyventojų įsitraukimas

    Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius atkreipė dėmesį į simbolinį sutapimą: tą pačią dieną Kalvelių seniūnijoje atidaryta nauja bendruomenės erdvė. Tai, anot jo, parodo, kad pripažinimas nėra vien formalumas, o siejasi su realiais darbais vietoje.

    „Labai simboliška, kad būtent tą dieną, kai Seime buvome apdovanoti, Kalveliuose oficialiai atvėrėme naują ir jaukų skverą, skirtą visai bendruomenei“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Renginys Šeimai draugiškiausia savivaldybė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, vykdoma kartu su Aplinkos, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Vidaus reikalų ministerijomis. Šių institucijų įsitraukimas rodo, kad šeimai palanki aplinka apima ne tik socialines paslaugas, bet ir viešąsias erdves, sveikatą, ugdymą, kultūrą bei saugumą.

    Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad viešųjų erdvių modernizavimas vyksta derinant skirtingus poreikius: nuo vaikų žaidimų ir sporto zonų iki ramesnių poilsio vietų senjorams. Svarbi dalis – gyventojų įsitraukimas, kai sprendimai planuojami atsiklausiant bendruomenių ir seniūnijų.

  • Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose atidarytas naujas skveras: „Bendrystės aidų“ erdvė poilsiui ir renginiams

    Kalveliuose gegužės 15 dieną oficialiai atidarytas naujas skveras, skirtas bendruomenės poilsiui, laisvalaikiui ir vietos renginiams. Gyventojai tikisi, kad sutvarkyta teritorija taps kasdieniu susitikimų tašku ir patrauklesne erdve šeimoms su vaikais.

    Atidarymo renginyje dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad tokios viešosios erdvės prisideda prie gyvenviečių stiprėjimo ir bendruomeniškumo. Pasak jo, skveras atsirado sujungus projektavimo, rangos darbus ir pačių gyventojų išsakytus poreikius.

    „Kalveliai – vieta, kuri keičiasi ir stiprėja. Todėl tokios erdvės kaip ši tampa itin svarbios: jos telkia žmones, suteikia vietą poilsiui, pokalbiams, vaikų žaidimams ir bendriems susitikimams“, – sakė Robert Duchnevič.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius akcentavo, kad infrastruktūros plėtra turi pasiekti ne tik didesnes, bet ir atokesnes gyvenvietes. Jo teigimu, investicijos į viešąsias erdves kuria realią kasdienę naudą, nes gerina aplinką ir sudaro sąlygas aktyvesniam bendruomenės gyvenimui.

    Vicemeras Algis Vaitkevičius atkreipė dėmesį į funkcinius sprendimus: patogius takus, saugesnę aplinką ir pritaikymą įvairaus amžiaus žmonėms. Anot jo, tokie projektai vertingi tuo, kad jie matuojami ne tik estetika, bet ir tuo, kaip patogiai erdvę gali naudoti skirtingi gyventojai.

    Naujasis skveras Sodų gatvėje 26 pavadintas „Bendrystės aidų skveru“ – šį pavadinimą pasirinko pati Kalvelių bendruomenė. Šalia esančio kultūros centro išplėsta automobilių stovėjimo aikštelė, kad renginių metu būtų lengviau suvaldyti transporto srautus ir apsaugoti aplinkines žaliąsias zonas.

    Skvere įrengta moderni automatinė laistymo sistema, skirta vejos ir želdinių priežiūrai šiltuoju sezonu. Per atidarymą šventinę nuotaiką kūrė vietos gimnazijų ir kultūros centro jaunieji atlikėjai, o gyventojai raginti skverą naudoti ne tik šventėms, bet ir ramiam kasdieniam poilsiui.

    Skvero atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo darbų biudžetas siekė daugiau nei 361 000 eurų. Savivaldybė pažymi, kad sutvarkyta erdvė turi tapti ilgalaike investicija į gyvenvietės patrauklumą ir bendruomenės ryšių stiprinimą.

  • „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    Kas keičiasi šiemet?

    Vilniaus savivaldybė penktą kartą tęs dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje patys gyventojai siūlo idėjas ir balsuodami nusprendžia, kam skirti miesto lėšas. Šiemet numatytas didžiausias finansavimas programos istorijoje – ne mažiau kaip 1,63 mln. eurų.

    Didžiausia naujovė – balsavimo teisė išplečiama jaunimui: už atrinktas idėjas galės balsuoti vilniečiai nuo 16 metų. Savivaldybė tikisi, kad toks sprendimas sustiprins jaunų žmonių įsitraukimą į miesto planavimą ir leis tiksliau atliepti kasdienius bendruomenių poreikius.

    „Jaunieji vilniečiai nėra ateities miesto gyventojai – jie jau šiandien aktyviai naudojasi viešosiomis erdvėmis. Norime, kad pilietiškumas prasidėtų dar mokyklos suole“, – sakė Vilniaus savivaldybės Organizacijos vystymo grupės vadovė Lina Koriznienė.

    Kokiems projektams bus skiriami pinigai?

    Pasak savivaldybės, pastaraisiais metais daugiausia palaikymo sulaukia idėjos, susijusios su aktyviu laisvalaikiu ir viešųjų erdvių pritaikymu bendruomenėms: sporto aikštynai, riedlenčių ir dviračių trasos, poilsio zonos, želdynai. Tarp anksčiau laimėjusių idėjų minimi projektai, orientuoti į jaunimą, tačiau iki šiol balsuoti galėdavo tik pilnamečiai.

    „Dalyvauk! Vilnius“ startavo 2021 metais kaip bandomasis projektas, o vėliau išaugo į vieną aktyviausių miesto įsitraukimo programų. Savivaldybės duomenimis, pernai gyventojai pateikė beveik 500 idėjų, o balsavime dalyvavo daugiau nei 17 000 vilniečių, rinkusių iš 244 balsavimui atrinktų pasiūlymų.

    Didėja ambicijos ir projektų apimtys

    Vilniaus savivaldybė pažymi, kad augant gyventojų siūlomų idėjų kokybei, dažnai paaiškėja ir platesnis realus projekto poreikis. Įgyvendinant idėją vien įrengti, pavyzdžiui, aikštelę neretai nepakanka – prireikia sutvarkyti takus, įrengti apšvietimą, pasirūpinti želdiniais ir mažąja architektūra.

    Dėl šios priežasties planuojama didinti didžiosios apimties projektų krepšelį: vienos idėjos maksimali vertė numatoma iki 250 000 eurų. Iš viso planuojama 630 000 eurų skirti mažos apimties (seniūnijų) idėjoms ir 1 000 000 eurų – didžiosioms, visam miestui skirtoms iniciatyvoms.

    Idėjų teikimo startas numatomas vasaros antroje pusėje, o tikslios datos ir balsavimo tvarka bus paskelbtos atskirai. Savivaldybė ragina gyventojus stebėti informaciją ir iš anksto svarstyti, kokių pokyčių labiausiai trūksta jų gyvenamojoje aplinkoje.

  • Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai po kultūros sostinės metų: kaip Radvilų paveldas virsta sprendimais miestui šiandien

    Kėdainiai, šiemet nešantys Lietuvos kultūros sostinės vardą, bando suderinti dvi, iš pirmo žvilgsnio skirtingas kryptis: istorinio miesto tapatybės saugojimą ir kasdieniams poreikiams pritaikytą modernėjimą. Miesto veidas čia formuojamas ne tik renginiais, bet ir sprendimais, kurie turi likti pasibaigus intensyviausiai programos daliai.

    Vienas ryškiausių Kėdainių išskirtinumų yra daugiakultūrė praeitis, kurią liudija senamiesčio planas, skirtingų konfesijų architektūros ženklai ir prekybinio miesto tradicija. Ši istorija šiandien vis dažniau pristatoma ne kaip vienkartinis pasakojimas turistams, o kaip nuosekliai tvarkomo paveldo pagrindas.

    Kėdainiuose iki šiol juntamas Radvilų epochos palikimas, tačiau miestas stengiasi, kad istorija netaptų vien dekoracija. Didesnis dėmesys skiriamas viešųjų erdvių kokybei, patogiam judėjimui pėsčiomis ir dviračiais bei aiškesniam senamiesčio ir šiuolaikinių rajonų ryšiui.

    Paveldas kaip miesto ekonomikos dalis

    Kultūros sostinės statusas dažnai tampa proga išbandyti naujus renginių formatus ir pritraukti lankytojų, tačiau ilgalaikė nauda priklauso nuo to, ar miestas sugeba sukurti pastovų srautą. Kėdainiams tai reiškia ne tik didesnį matomumą, bet ir galimybę stiprinti vietos paslaugų sektorių, apgyvendinimą, maitinimą bei kultūrines iniciatyvas.

    Čia ypač svarbi paveldo objektų priežiūra ir įveiklinimas, nes būtent jie kuria atpažįstamą miesto „parašą“ ir išskiria Kėdainius tarp kitų vidutinio dydžio Lietuvos miestų. Miestams, turintiems stiprų istorinį branduolį, tai tampa ir konkurenciniu pranašumu, ir atsakomybe.

    Kas lieka pasibaigus renginiams?

    Didžiausias iššūkis po kultūros sostinės metų paprastai yra ne suorganizuoti didelį renginių skaičių, o užtikrinti tęstinumą. Jei infrastruktūra, viešosios erdvės ir kultūros pasiūla stiprinami nuosekliai, miestas gali išlaikyti augantį lankytojų dėmesį ir vėliau.

    Kėdainiai šį klausimą sprendžia bandydami išlaikyti pusiausvyrą: kurti šiuolaikinius sprendimus, bet nepamesti istorinio audinio, dėl kurio miestas ir tapo išskirtinis. Tokia kryptis leidžia tikėtis, kad kultūros sostinės impulsas bus ne vien trumpalaikė šventė, o realus postūmis miestui kasdienėje gyventojų ir svečių patirtyje.

  • Mažeikiuose su jaunimo taryba aptarė užimtumą ir susisiekimą: kokių sprendimų sieks savivaldybė

    Mažeikių rajono savivaldybėje gegužės 11 dieną įvyko Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos atstovų susitikimas su savivaldybės vadovais. Pokalbyje aptartos jaunimui aktualiausios temos ir įvardytos sritys, kuriose, tarybos vertinimu, labiausiai reikia pokyčių.

    Susitikime dalyvavo merė Rūta Matulaitienė, mero patarėja Simona Samoškienė, savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys bei Komunikacijos skyriaus vedėja Alma Tupikienė. Jaunimo atstovai pristatė tarybos veiklą ir pateikė pasiūlymus dėl kasdienių jaunų žmonių poreikių.

    Daugiausia dėmesio skirta jaunimo užimtumui ir veiklų prieinamumui, ypač miesteliuose ir mažesnėse gyvenvietėse. Akcentuota, kad po pamokų ir savaitgaliais jaunimui trūksta nuoseklių kultūrinių ir sporto veiklų, o esamos iniciatyvos ne visada pasiekia tuos, kuriems jos aktualiausios.

    Taip pat aptartos galimybės kurti modernias, saugias ir patrauklias erdves, kuriose jauni žmonės galėtų susiburti, mokytis, kurti ar leisti laisvalaikį. Tokios erdvės, pasak jaunimo atstovų, svarbios ne tik laisvalaikiui, bet ir bendruomeniškumui bei prevencijai, mažinant socialinę atskirtį.

    Ne mažiau svarbi tema tapo susisiekimas tarp Mažeikių ir aplinkinių gyvenviečių. Susitikime aptarta, kad viešojo transporto tvarkaraščiai ir maršrutai turėtų būti peržiūrimi atsižvelgiant į jaunimo dienotvarkę, neformaliojo ugdymo laiką bei savaitgalio poreikius.

    Šalys sutarė stiprinti bendradarbiavimą ir reguliariai rengti panašius susitikimus, kad sprendimai būtų grindžiami realiais jaunimo poreikiais. Taip pat numatyta plėsti veiklų pasiūlą kartu su vietos įstaigomis ir organizacijomis, o viešųjų erdvių panaudojimo projektus planuoti įtraukiant pačius jaunus žmones.

    Pasak savivaldybės atstovų, praktiniai pokyčiai dažniausiai reikalauja derinimo tarp skirtingų sričių: švietimo, sporto, kultūros, infrastruktūros ir transporto. Todėl sutarta kartu analizuoti siūlymus ir ieškoti sprendimų, kurie būtų įgyvendinami tiek mieste, tiek rajono gyvenvietėse.

  • Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičiuose, miestelio centre, duris atvėrė naujose patalpose įsikūręs J. Lankučio viešosios bibliotekos Vėžaičių filialas. Oficialus atidarymas surengtas pirmadienį, o visos dienos programa kvietė gyventojus susipažinti su atnaujintomis erdvėmis ir įsitraukti į veiklas.

    Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų, naujasis filialas turi tapti ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų erdve. Bibliotekoje planuojama daugiau edukacijų, kūrybinių užsiėmimų ir renginių, skirtų skirtingoms amžiaus grupėms.

    „Labai džiugu matyti, kad Vėžaičių centre atsirado dar viena gyva ir bendruomenei atvira erdvė. Naujoji biblioteka – tai ne tik vieta knygoms, bet ir susitikimų, bendravimo, idėjų gimimo vieta“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bibliotekos atidarymas yra platesnio miestelio centro atnaujinimo dalis. Artimiausiu metu numatyti darbai ir aplink esančioje viešojoje erdvėje, kad ji būtų patogesnė kasdieniam naudojimui ir mažesniems renginiams.

    „Iki rudens planuojama atnaujinti esamus takus, įrengti 10 šviestuvų, kad aikštė būtų saugi ir patogi lankymui“, – teigė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Taip pat jau pasirašyta maždaug 63 000 eurų vertės sutartis su bendrove „Panprojektas“ dėl pastato atnaujinimo projektavimo. Numatoma suplanuoti pastato apšiltinimą ir apdailą, prieigų sutvarkymą, drenažą, taip pat II lygio priedangą rūsyje.

    Projektavimo darbus planuojama užbaigti rudenį, o vėliau ketinama ieškoti išorės finansavimo. Savivaldybė nurodo svarstysianti paraišką Valstybės gynybos fondui dėl priedangos įrengimo, taip pat sieksianti ES paramos pastato fasadų tvarkymui.

    Skaičiuojama, kad visam projektui įgyvendinti numatyta 1,6 mln. eurų. Savivaldybė akcentuoja, jog tikslas yra ne vien atnaujinti pastatą, bet ir sustiprinti Vėžaičių centro patrauklumą bei sukurti daugiau kasdieniam bendruomenės gyvenimui pritaikytų erdvių.

  • Gražiškių seniūnijos metų ataskaita: sutvarkyti keliai, viešosios erdvės ir 2026 metų darbų planas

    Gražiškių seniūnijos metų ataskaita: sutvarkyti keliai, viešosios erdvės ir 2026 metų darbų planas

    Gražiškių seniūnijoje surengta išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita ir aptarti artimiausių metų prioritetai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai ir bendruomenių atstovai.

    Seniūnė Ramutė Didvalienė apžvelgė per metus įgyvendintus darbus, daugiausia dėmesio skiriant kasdieniams gyventojų poreikiams: aplinkos tvarkymui, viešųjų erdvių priežiūrai ir kelių infrastruktūrai. Anot seniūnijos, būtent šios sritys dažniausiai lemia, kaip greitai ir praktiškai gyventojai pajunta pokytį savo gyvenamojoje vietovėje.

    Per ataskaitinį laikotarpį darbai daugiausia koncentravosi į vietinės reikšmės kelių būklės gerinimą. Seniūnija nurodė, kad atnaujinta 1 kilometro Vygrelių kaimo kelio žvyro danga, taip pat vykdyti kelių greideriavimo darbai bei asfalto dangos išdaužų remontas Gražiškių miestelyje ir Duonelaičių gyvenvietėje.

    Pažymėta ir bendradarbiavimo su ūkininkais reikšmė, kai vietinės reikšmės kelių būklė gerinama sutelkiant turimus resursus ir techniką. Tokia praktika, pasak seniūnijos atstovų, leidžia greičiau reaguoti į problemiškiausias atkarpas, ypač po intensyvesnių kritulių ar pavasarinių polaidžių.

    Nemaža dalis darbų buvo susiję su viešųjų erdvių tvarkymu ir priežiūra. Prižiūrėtos kapinės ir poilsiavietės, tvarkyti gėlynai, vykdyta viešųjų darbų programa, taip pat pašalinta nelegali atliekų aikštelė prie gaisrinės.

    Gyvenvietės erdvėse atsirado ir daugiau vizualinio identiteto elementų: miestelio aplinką papuošė senosios Gražiškių nuotraukos. Seniūnijoje akcentuota, kad tokie sprendimai ne tik gražina viešąsias vietas, bet ir stiprina vietos bendruomenės ryšį su krašto istorija.

    Kas numatyta 2026 metais

    Ateities planuose įvardyti konkretūs infrastruktūros ir aplinkotvarkos darbai. 2026 metais planuojama Vygrelių kaime pastatyti atminimo suolelį, skirtą B. Gajausko atminimui, taip pat atnaujinti Gražiškių civilinių kapinių tvorą.

    Taip pat numatoma tęsti einamuosius kelių priežiūros darbus: remontuoti asfalto išdaužas Gražiškių miestelyje ir Duonelaičių gyvenvietėje bei atnaujinti Kapų gatvės žvyro dangą. Seniūnija pabrėžia, kad nuoseklus dangų priežiūros grafikas leidžia mažinti didesnių pažeidimų riziką ir ilgainiui išvengti brangesnių remonto darbų.

    Į planus įtraukti ir viešųjų erdvių gerinimo projektai: numatyta tęsti parko prie tvenkinio tvarkymo darbus bei įrengti sūpynes. Tokie sprendimai, seniūnijos vertinimu, prisideda prie gyvenimo kokybės, didina rekreacinių vietų patrauklumą ir skatina aktyvesnį laisvalaikį vietoje.

    Susitikimo pabaigoje savivaldybės vadovai atsakė į gyventojams rūpimus klausimus ir aptarė seniūnijai aktualiausias temas. Sutarta, kad artimiausiu metu prioritetas išliks praktiniams infrastruktūros ir aplinkos priežiūros sprendimams, kuriuos gyventojai gali įvertinti kasdien.